Diskutime mbi temat ne drejteisa.blogspot.com
 
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Wolfgang von Goethe dhe Islami

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Vullnet

avatar

Numri i postimeve : 54
Age : 30
Registration date : 14/03/2007

MesazhTitulli: Wolfgang von Goethe dhe Islami   Wed Mar 14, 2007 5:08 pm

Njė aspekt I panjohur nė botėn joislame ėshte interesi I Goethes pėr Islamin. Nė Vitin 1995 ne Weimar von Schaikh ‘Abdalqadir Al-Murabit ėshtė dhėn njė fetva, ku Goethe deklarohet musliman me emrin shtes Muhammad: “ nėn dritėn e mahnitur te Profetit (s.a.v.s) do tė njihet tek muslimant si Muhammad Johan Wolfgang von Goethe.”
Disa musliman tė tjerė kanė mendimin se pėr kėtė nuk mjaftojnė argumente.
Megjithatė interesi I Goethes pėr Islam tregohet nė pėrmbledhjen e poezive Diwani I Perendimit dhe Lindjes dhe “Noten und Abhandlungen”. Kjo krijimtari e vonuar del mė 1819. Por shumė mė herėt,1772, merret Goethe me literatur per Islamin, edhe atė pėr Voltaires Le fanatisme ou Mahomet la Prophéte, qė ėshtė vetėm si fragment.
Pjesa me e njoftur nga kjo ėshtė poezia “Kėndimi I Muhammedit (s.a.v.s)”, tė cilėn poezi poeti Muhammad Iqbal mė von e pėrkthen nė persisht ku ne nje fusnote shkruan se rall poezi ka qė e pėrshkruan forcen dinamike te Muhammedit (s.a.v.s.) kaq bukur. 1799 shkruajti Goethe nje pėrkthim tė pėrpunuar nga Drama e Voltaires .
Tė gjithė e dinė se Goethe ka mėsuar arabisht, dhe se e ka ditur Kuranin,ku nė atė kohė kishte edhe Kuran gjermanisht, por per Goethen mė sė miri ishte ta lexojė nė gjuhėn Angleze. 1814 vjen pėr sė pari her Goethe ne kontakt me Diwanin e poetit persian Hafes, e cila mė 1812 ishte perkthyer nė gjermanisht.Goethe I pėrgjigjet pėr kėtė me Diwanin e Perendimit dhe Lindjes ku Islami, Profeti I tij dhe Kurani shum herė pėrmenden dhe lavdėrohen. Diwani I Goethes fillon me nje poezi qe titullohet Hixhri, Hixhrin e Muhammedit (s.a.v.s). Pėr Annemarie Schimmel ishte kjo njė shenjė e Goethes si “migrim shpirtėror” ne islam qė nga 1814.
Ja disa thėnje te Goethes per krijimin e Hafesit:
„Schon im vorigen Jahre waren mir sämtliche Gedichte Hafis' in der Hammer'schen Übersetzung zugekommen; wenn ich früher den hier und da in Zeitschriften übersetzten und mitgeteilten einzelnen Stücken dieses herrlichen Poeten nichts abgewinnen konnte, so wirkten sie doch jetzt zusammen desto lebhafter auf mich ein, und ich mußte mich dagegen produktiv verhalten, weil ich sonst vor der mächtigen Erscheinung nicht hätte bestehen können ... alles was dem Stoff und dem Sinne nach bei mir Ähnliches verwahrt und gehegt worden, tat sich hervor, und dies mit umso mehr Heftigkeit, als ich höchst nötig fühlte, mich aus der wirklichen Welt, die sich offenbar und im stillen bedrohte, in eine ideale zu flüchten.“
Ketu Goethe tregon se qysh mė herėt I kishin ra nė duar disa poezi tė Hafiz’ neper gazeta te ndryshme apo diku si pjesė te vogla, por kurė takohet me krijimtarin e Hafiz’ aj mahnitet dhe ndjehet I detyruar ti pėrgjigjet me literatur ksaj krijimtarie tė bukur.





Njw nga citatet mw tw njohura te Gothes :
“Gottes ist der Orient!
Gottes ist der Occident!
Nord- und südliches Gelände
Ruht im Frieden seiner Hände!
Er, der einzige Gerechte,
Will für jedermann das Rechte.
Sei von seinen hundert Namen
Dieser hochgelobet! Amen.“

“Orienti wshtw I Zotit!
Occidenti wshtw I Zotit!
Toka e veriut dhe jugut
Ruhen ne qetesi ne duart e Tij
Ai, i Drejti I vetwm
don pwr ēdokwnd tw drejtwn
Behu njw nder njwqind emrat
I Lartmadhwruar! Amin.”
-GOETHE: Diwani I perendimit dhe Lindjes, Moganni Nameh: Libri I Kėngėtarit: “Freisinn”
Kjo len pėrshtypje pėr 99 emrat e Allahut dhe per Kuranin, nė tė cilin thuhet:
“ Tė All-llahut janė edhe (anėt nga) lindja edhe perėndimi, dhe kahdo qė tė ktheheni, aty ėshtė anė e All-llahut. Vėrtetė, All-llahu ėshtė i gjerė (nė bujari) e i dijshėm (Kuran 2:115)”

Transmetohet se Goethe nė momentin e vdekjes sė tijė, ku nuk mund tė fliste, me gishtin e tij ne gjoks e shkruan shkronjėn (W). Shokėt e Goethes thone se kjo ka pėr kuptim shkronjėn e parė te emrit tė vetė Wolfgang, por disa Musliman e interpretojnė se aj ka shėnuar emrin Allah xh.sh ne arabisht.


Perktheu nga Gjermanishtja, Vullnet Emshiu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.derislam.siteboard.de
 
Wolfgang von Goethe dhe Islami
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Re: Pse UDB-ashi Bedri Islami dikur drejtonte LPK-ne?!?
» Gazmend Islami:Si u vranė komandantet e UĒK-sė qė luftuan nė Kosovė dhe si morėn komandėn "parashutistėt" e Tiranės?
» Nexhat HAZIRI:Bedri Islami-ky ėshtė i vėrteti
» Xhafer Leci: Dyfėtyrėsia politike e diversantit Bedri Islami...!
» Kastriot Myftaraj: Njė ditė, Perėndimi do t' u thotė shqiptarėve se duhet tė luftojnė fundamentalizmin islamik

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
DREJTESIA-REALITETI :: Kategoria e pare! :: Teme e Lire-
Kėrce tek: