Diskutime mbi temat ne drejteisa.blogspot.com
 
ForumiPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista e AnėtarėveGrupet e AnėtarėveIdentifikohu
Share | 
 

 Esse nga Ervin Hatibi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3  Next
AutoriMesazh
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 5:56 pm

Muslimanėt shqipėtarė praktikisht kanė nisur tė ngjajnė me njė komunitet tė diskriminuar kulturor e politik, ndonėse disa statistika vazhdojnė t’i parqesin si faktorė vendimtarė, (por edhe kjo pėrdoret pėr keqen e atyre vetė). Publikisht ata fajėsohen prej vitesh si shkaktarė tė prapambetjes sė vendit, si faktorė tė injorancės. Prej vitesh ata akuzohen se “po na mbajnė larg Perėndimin” duke qenė tradhėtarė tė fesė sė parė e bashkėpunėtorė tė turkut. Feja e tyre ėshtė tallur e ata vetė janė fyer deri duke i bėrė pasardhės tė haremeve tė sulltanėve. Muslimanėve shqiptarė, shkurt, u bėhet me dije se jane nė njė vend tė papėrshtatshėm, nė njė kohė shumė tė papėrshtatshme. Nė Shqipėrinė e betejave kundėr komunizmit e antikomunizmit, u harrua se antiislamizmi ėshtė i barabartė katėrcipėrisht me antihumanizėm e antidemokraci.
Tė tulatur nėn njė stinė kaq tė gjatė terrori psikologjik e shantazhi moral, qė po acarohet mė tepėr, muslimanėt shqiptarė po e fshehin identitetin e tyre. Nė Shqipėri sot ėshtė koha kur prindėrit ndalojnė bijtė tė shkojnė nė xhami “se mos bien nė sy pėr keq”, kur familjet ushtrojnė edhe dhunė fizike ndaj vajzave qė nuk pranojnė tė heqin shamitė nga koka. Sot shqiptarėt po i ndryshojnė emrat e tyre muslimanė, jo vetėm pėr shkaqet e njohura tė injorancės nė Greqi por edhe pėr t’u integruar nė jetėn publike e intelektuale tė vendit. Njė shembull ironik tė kėtij vetmohimi jep editorialisti i njė gazete tė kėtyre ditėve i cili pėrditė nėnshkruan me emrin e tij musliman. Por ditėn qė iu desh tė shkruajė se “ duhet tė gėrmosh me orė e orė tė tėra nė regjistrat e rinj tė gjendjes civile pėr tė gjetur njė fėmijė tė sapolindur me emėr islam”, “duhet tė kėrkosh me qiri nė dorė pėr tė gjetur njė perēe”, kėtė ditė pėr t’u bėrė i besueshėm nėnshkruan si asnjėherė mė parė e mė pas, vetėm me inicial duke fshehur emrin e pėrditshėm islamik, me tė cilin jemi mėsuar ta vlerėsojmė. Pėr tė mbėshtetur idenė sė ky vend nuk ka pėrcaktueshmėri muslimane nuk ėshtė nevoja tė marrim qiririn e tė maskojmė emrin, por mė thjesht mund citojmė fenomenin antiislamik tė fajdeve ku u pėrfshi shumica e shqiptarve, mund tė citojmė shifrat e eksporteve nė disa mijė prostituta, numrin shqetėsues nė dhjetra mijė aborte e pėrdorues droge, shifrat e pabesueshme ditore tė shitjes sė alkoolit, numrin e shtėpive tė bixhozit, numrin 46 tė viteve diktaturė komuniste, e 23 tė viteve tė ateizmit tė cilat asnjėherė nuk jane karakteristikė pėr “vende muslimane” qė prodhojnė “fondamentalizėm”. Por ama edhe kėto statistika nuk do tė na shėrbenin pėr tjetėr gjė, vetėm se pėr tė zbuluar se jetojmė nė vite tė mbrapshta, dhe se shqiptarėve po u kushton shtrenjė zgjedhja e materializmit dhe neglizhenca ndaj religjioneve tė tyre, apo filozofive tė pėrgjegjshme. Kėto shifra tė hidhura nuk mendoj se shėrbejnė qė njė kryetar partie pėr tė drejta njerzore tė na ēudisė duke nxjerrė se muslimanėt shqiptarė qenkan tkurrur nė 50%, dhe prej tyre mė shumė “ateistė” e “jopraktikantė”, ndėrkaq qė gjysma tjetėr e supozuar ishin besimtarė kristianė praktikues! Bile shumė fshatarė sipas kėtij kryepartiaku, ishin shprehur se kishin refuzuar fenė qė u kujtonte pushtimin turk, pėr t’u futur nė 50% tjetėr si besimtarė praktikantė tė fesė sė tė parėve! Studime tė tilla amatore sigurisht nuk tregojnė gjė veē joseriozitetit, padurimit dhe subjektivitetit tė nxehtė, i cili mė ngjall njė ndenjė (jokomode) humori. Nėse institucione tė specializuara do tė tentojnė tė bėjnė statistika edhe numėrime pėr realitetet e reja edhe nė pėrkatėsitė fetare, bėhet mirė tė pritet sa tė kapėrcehet faza e konsolidimit tė institucioneve, qė tė mund kemi rezultate tė pakontestueshme, afėr realitetit. E kjo nuk mund tė ndodhė tani afėr, siē po dėgjojmė, nė njė kohė kur nė njė vend si Shqipėria gjithė llojet e votimeve (parlamentare, lokale, referendume) qė nga 1991e kėtej kanė rezultuar problematike a tė cėnuara. Gjėja mė e bukur qė ka “studimi” i pesėdhjetėpėrqindėshave, ėshtė nė fakt klasifikimi nė praktikues e jopraktikues tė fesė (ndonėse tentativa bėhet vetėm nė njė krah). Por, tė mos jesh praktikant i njė feje kjo nuk tė bėn jobesimtar. Tė dyja, si besimi edhe praktikimi i fesė, janė njė unitet pėr tė pėrcaktuar religjiozitetin, por tė besuarit ėshtė caku, parakushti i parė. Tė paktėn nė Islam, ai qė beson se ka vetėm njė Zot, dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguari i Tij, me anė tė tė dėshmuarit tė kėsaj, quhet musliman. Prandaj askush nuk mund ta reduktojė numrin e muslimanėve, duke llogaritur vetėm praktikantėt si besimtarė.

Viktimizimi i vetes, nxitja e psikozave tė tė qenit i rrezikuar apo diskriminuar, kanė rezultuar truke foshnjėrake pėr tė mbuluar viktimėn e vėrtetė dhe rrezikun e vėrtetė. Kjo tė paktėn ėshtė parė e suksesshme dikur pėr nazifikimin e antisemitizimin e Gjermanisė, ku gjermanė tė rrezikuar i dogjėn nė zjarr hebrenjtė e librat e tyre tė rrezikshėm. Kurse sot kėtė teknologji tė vjetėr, nė pėrgjithėsi njerėzit e dyshojnė dhe refuzojnė si djallėzore. Gjithė kėto fushata pėr “riparimin e historisė”, pėr “perėndimin e kėrcėnuar” dhe “Islamin e dhunshėm”, thjesht kanė ngjallur interes pėr t’u informuar mė tej para se tė pozicionohesh si “shqiptar i mirė” (properėndimor) a si “ keq” (properėndimor me kusht) ose “edhe mė i keq” (islamik!!!). Bėj kėto sqarime qė t’u lutem atyre qė lexojnė kėtė letėr, tė besojnė se nuk ėshtė nė qėllimin tim viktimizimi i muslimanėve shqiptarė, por nėse del kėshtu, kjo ėshtė krejt normale, krahasuar “demonizimin” e historisė dhe tė sė tashmes e me “plagėt” e supozuara tė sė ardhmes qė imponohen prej fobive tė properėndimorėve pa kushte. Fundja faktet nuk mund tė interpretohen pėrherė vetėm pėr tė vėrtetuar eskluzivitetin e njė ideje, pėrndryshe mund tė bėjmė dhe pa faktet. (Sipas traditės muslimane, edhe djalli duhet dėgjuar nėse qėllon tė thotė tė vėrtetėn). Nėse unė sėrish kėmbngul se muslimanėt e Shqipėrisė po i konsiderojnė e po i kthejnė nė njė minoritet kulturor e politik tė kėrcėnuar, megjithėse presupozojnė shumicėn, kjo nuk ēudit njerėzit qė dijnė pėr natyrėn e vėrtetė tė medias e institucioneve qė pėrcaktojnė klimėn kulturore e politike nė njė vend ku qytetarėve ka vetėm 8 vjet qė u ėshtė lejuar pėrdorimi i fjalėve “demokraci”, “Zot”, “tė drejta njeriu”. Dhe afėrsisht po kaq vite ka qė muslimanėve u pėrsėritet haptas shantazhi se Europa (qė na mban me bukė e na ruan nga serbi) nuk na do muslimanė, prandaj fenomeni islamik na izolon nga perėndimi, dhe ky izolim ėshtė varfėri, diktaturė e luftė. Prandaj muslimanėt duhet tė ndihen nė faj, dhe tė fshehin apo braktisin fenė…lirisht, ose ta reduktojnė nė ėmbėlsirėn e datave festive. Muslimanėt janė “kushėrinjtė nga provinca” qė tė prishin reputacionin, prandaj sulm kundėr identitetit e historisė sė bashkėqytetarėve tė tu si e si tė meritosh emrin “europian”, i cili nė Shqipėri konceptohet si njė profesion, mė tepėr se diēka e lindur! Kjo lloj situate, kur njė pakicė e pėrkrahur, ushtron dhunė psikologjike mbi shumica tė heshtura e tė frikėsuara, ka shkuar pak nga pak deri aty sa muslimanėt tė konsiderohen as si minoritet, por si inegzistencė. Ndryshe si do arrihej qė Skėndėrbeun, heroin e fėmijėrisė sė ēdo shqiptari, ta nėnvizojnė jo si hero kombėtar - mbrojtės tė vendit nga huajt, por si mbrojtės tė krishterimit, tė cilin fqinjėt tanė e mbrojtėn shkėlqyeshėm duke paguar xhizen, pa luftė e rrėnim. Ky nuk ėshtė vlerėsimi i duhur pėr Skėndėrbeun , tė cilin ideologėt e Rilindjes Kombėtare nuk e nxorrėn nga harresa pėr t’ia falur krishtėrimit ( i cili mund ta shpallte Shenjt pėr ndihmėn e sakrificėn pėr njė mbrojtje aq tė kushtueshme); nėse figura e Skėndėrbeut shėrbeu si shtyllė pėr ngrehinėn e Rilindjes, ku merrje shembullin pėr luftė kundėr shtypjes nacionale, (nė njė kohė kur identitetet fetare po zėvendėsoheshin me ato kombėtare) le ta respektojmė pėr kėtė dimension. Por nėse fetarja do tė ngrejė kokė mbi kombėtaren, qoftė edhe pėr hir tė sė vėrtetės, kjo mund tė jetė normale vetėm nė ambientet fetare tė kristianizimit. Ndryshe muslimanėt shqiptarė nuk kanė pse tė njohin pėr hero edhe tė tyre njė njeri qė sa herė pėrmendet, pėrmendet si mbrojtėsi i njė feje tjetėr, dhe tė cilin ndonjė “rilindje” tjetėr “kombėtare” mund ta pėrdorė kundėr tyre. (Nė fakt nė njė revistė serioze kohėt e fundit mund tė lexosh pėr thelbin antiislamik tė Rilindjes Kombėtare tė shqiptarėve).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 5:57 pm

Idenė se nė Shqipėri muslimanėt po trajtohen si hiē, nuk ta japin veē blasfemitė e sulmet e drejtpėrdrejta tė medias, apo tentativa pėr t’i pėrzėnė nga indetifikimi me vendin e historinė e pėrbashkėt, as mungesa minimale e deēenses apo tolerancės ndaj tyre nė institucionet publike. Nė Shqipėri pėrkthehen e botohen libra me pasazhe fyese pėr Islamin e profetin e tij, dhe botuesit nuk kanė minumin e qytetarisė sa pėr tė vėnė bashkė me copyright-in shėnimin se idetė e autorit nuk janė doemos edhe tė botuesit. (Shėnim tė cilin poeti i njohur R. Z. do ta krahasonte tė nevojshėm po aq sa kėshillat kundėr duhanit mbi paketat e cigareve). Unė nuk e di ē‘ka bėrė Selman Rushdie i shkretė nė gjithė librin e tij mė tepėr se ky paragraf i njė ish-disidenti qė e shohim pėrnatė si gazetar tė njohur nė Tv shtetėror shqiptar.
“…Nje tjetėr kronist,…qė mbulon orėn e shpirtit pėr tė gjitha fetė, e merr gati pėrdore drejtorin e pėrgjithshėm tė televizionit shqiptar deri nė Republikėn Islamike tė Iranit. (“Unė i shėrbej drejtorit, drejtori mė do mua” Syre el Insan). Dhe si pėr tė na mbushur mendjen se ishte njė vizite pune, nėnshkruan njė protokoll marrėveshje! As Muhamedit, qė ka shkruar librin e shenjtė nuk i janė dashur kaq ditė. Mirėpo ka ca “haxhinj” nė ...”(“1300 ditė verbėri”, faqe 23, libėr i botuar nga njė shtėpi e njohur, ndihmuar nga njė fondacion shumė i njohur).
Nė fakt nuk egziston asnjė fjali e tillė nė Sure El Insan apo mė tej. Dhe profeti Muhammed (s.a.u.s) nuk ka shkruar ndonjė libėr tė shenjtė (kėshtu tė paktėn besojnė muslimanėt qė pėrbėjnė mė tepėr se 50% tė popullsisė sė vendit ku botohet kjo fyerje pėr ta). Nėse autori bėn fjalė pėr Kur’anin, ky libėr ėshtė zbuluar pėr 23 vjet, dhe jo pėr mė pak se 14 ditė. Pra e gjitha kjo ėshtė njė tallje blasfemike qė dhunon besimtarėt, tė cilėt mbase autori nuk i ka llogaritur fare tek tė gjallėt, kur prodhonte kėto ironi prej diletanti. Nė vitin 1993 tė qeverisjes sė “islamikut” Berisha (regjim qė sulmon libri i verbėrisė) njė shoqatė rinore muslimane u nxorr jashtė ligji pėr nxitje tė urrejtjes fetare, vetėm se botoi nė njė libėr pėrgjigjet me tė cilat njė musliman i thjeshtė duhet tė pėrballonte dyndjen e misionarėve tė dhjetėra sekteve evangjeliste qė ato vite i gjeje kudo jo vetėm nėpėr rrugė e stadiume por edhe nė derėn e shtėpisė me mesazhet e botimet e tyre. Ndėrkohė prej vitesh nė mes tė Tiranės do tė gjesh tė hapur njė librari pranė njė qendre tė misionarėve ku mund tė blesh mes dhjetėra librave fetarė, botime me pėrgėnjeshtrime tė argumentave tė Islamit, apo pėr lumturinė e disa afrikanėve tė varfėr qė kanė braktisur fenė e muslimanėve pėr tė pėrqafuar fenė e vėrtetė. (Nė Shqipėri veprojnė tė regjistruara mė tepėr se 60 shoqata kristiane si dhe afėrsisht 20 tė tilla muslimane, duke llogaritur nė tė dyja rastet edhe shoqata tė huaja).
Nė Shqipėri ėshtė tepėr i madh numri i padive dhe gjyqeve ndaj gazetave qė kanė botuar shpifje a fyerje. Kurse pėr muslimanėt nė shtypin shqiptar veē artikujve me tituj pikante, botohet edhe njė poezi e lezetshme pa atė minimumin e nevojshėm tė njerėzisė pėr tė parashikuar se dikush, njeri nė punė tė vet , mund tė fyhet pa qenė e nevojshme. Vargu i parė i poezisė tė kujton njė varg tė mrekullueshėm nga Seferis. Kusuri pėrpiqet tė tė kujtojė se je i huaj nė vendin tėnd, (po ishe aq i mjerė sa t’i marrėsh seriozisht kėto gjėra) . E shkruan njė femėr (sqarim i panevojshėm pėr pjesėn mė pak tė nevojshme tė letrės).
“E dua shumė Shqipėrinė, dhe nėse do tė largohem, do jem e gjymtuar…/…Ne jemi bijt e saj/S’jemi barbar/Dikur dikush mori fjalėn si shpatė/E shkeli nė shekuj por u largua prapė…/Dhe la pas xhamitė …/…Kujtoja pushtimin osman/Ai historisė nuk i mori asgjė/Pėrveē se tregoi pėr tė/Kultura ėshtė e lashtė…/Atėherė ē‘duhen xhamitė?!/ Ne kemi patur njė fe, shqiptarizmėn/Falna o Jezu Krisht, na fal ne/Shqipėria do tė bėhet me bekimin tėnd/Ajo qė ke menduar, pa barbar/…E dua Shqipėrinė/Dhe miku im e do/Edhe pse nuk ėshtė shqiptar/Por e mundon diēka qė gllabėron/…Ne jemi bijt e saj s’jemi barbar/Pėr tė i falem Jezu Krishtit/… Udhėtojmė drejt Janinės me njė kėngė historie…”etj.
Muaj mė parė kur e lexoja kėtė poezi midis ca artikujve banalė me politikė, thjesht qeshja me vete nga ca pėrfytyrime tė tipit “on the road”, ku vajzės pėr fat tė keq i shfaqen nėpėr udhėtim nė vend tė moteleve me neonė muzgu, ca xhami fshatrash, e barbarė me mustaqe nė vend tė autostopistėve, dhe mikun e huaj pėrbri, “ e mundon diēka qė gllabėron” tė cilėn vajza e pafajshme e interpreton si ndonjė ethe shqiptarizmi. Sigurisht nuk mund ta gjykojmė ashpėr vajzėn me mikun e vet tė huaj, nė njė poezi qė udhėton drejt Janinės (ku si njė surprizė e hidhur do t’i presė edhe aty njė xhami), puna ėshtė se sa lirshėm gjejnė vend nė shtypin shqiptar disa pėrgjegjėsi kaq tė rrezikshme: tė ngacmosh muslimanėt mu nėn hundėn e “terrorizmit islamik” qė ndodhet nė Shqipėri.
Por nė kėtė vend nuk ėshtė se shumėzohen me zero vetėm muslimanėt, nė shpifjet e talljet pėr ta. Injoranca arrogante apo e qėllimshme e publikuar gati pėrditė nė dritėn e diellit, po krijon idenė se nė Shqipėri, nuk ka njerėz normalė e tė logjikshėm. Qė tė reagonin se terror po bėn media pėrditė, e jo katėr “islamikė” tė rrėmbyer nė mėnyrė tė paligjshme, apo dy vetė tė veshur me tė bardha qė ecin rrugėve, (sikur kriminelėt tė kishin patur shenja identifikimi tė tilla, nuk do kishte mė krime). Apo tė protestonin se ėshtė fyese pėr shqiptarėt tė lexojnė gėnjeshtra tė tilla si kryeartikuj nė gazetat mė tė shitura qė viktimizojnė Shqipėrinė se ėshtė futur nė Konferencėn Islamike, anėtarėt e sė cilės “e kanė zėvendėsuar kushtetutėn me dokumentin e shenjtė tė Kur’anit” (kush kėshtu Egjipti? Libia? Indonezia? Etj e etj ). Nė njė lirshmėri tė tillė gazetarja apo redaktorja e faqes antiislamike tė njė gazete tė madhe, rren se Shqipėria ėshtė pas Afganistanit, vendi i dytė nė botė i parekomanduar pėr turistėt, kur nė Kosovė e Kongo vriten njerėz pėrditė. Po nė kėtė gazetė lexon se “ malet e NATO-s” (emėr pėr malet e Bizės) u vėzhguan mirė para manovrave ndėrkombėtare, nga frika e mbetjeve tė terroristėve islamikė qė ishin “dislokuar” ( !!!) nė Shqipėri. Apo lexon se tė gjithė aktet terroriste tė viteve tė fundit (autobomba nė Tiranė, dhe shpėrthime lokalesh etj) tė cilat nė kohėn e udhėheqjes sė Berishės i faturoheshin “terrorit komunist” tashmė u kalohen armiqve tė rinj islamikė, meqėnėse dihet botėrisht se arabėt janė mjeshtra pėr kėto punė! (Kurse njė gazetė tjetėr hedh hipotezėn se islamikėt po bashkėpunojnė me komunistėt shqiptarė kundėr amerikanėve!). Edhe mė skandaloze bėhen kėto pėrēartje kur gazetarėt pėrpiqen t’i hyjnė mistikės e teologjisė pėr tė bėrė ndonjė lodėr mė piktoreske e tė besueshme duke na treguar se ēdo tė thotė “xhihad”, “shait” (shehid) pėr rituale qė pėrfundokan nė vetvrasje, apo pėr “ Pejgamerin, djalin e Muhamedit” (si?si?) tė cilin e mohokan “selefinjtė” e rezikshėm apo pėr “xhihadinj” (tjetėr term i sajuar). Kėto ditė bile, pasi kryetari i Komunitetit Musliman Shqiptar ėshtė quajtur nė shtyp nga njė politikan “imzot haxhi Sabri Koēi” njė gazetare arrin nė pėrfundimin lehtėsues se “muslimanėt shqiptarė nuk kanė lidhje me islamizmin”dhe “islamikėt”. (Nė fillim tė kėtij shkrimi tregoja pėr kalimin abuziv e qėllimkeq nga “terroristė islamikė” nė thjesht “islamikė”. Konfondimi ia ka arritur qėllimit; puna ka arritur aty sa pėr tė njėjtin ngjyrim tė rrezikshėm po pėrdoret forma “muslimanėt”. Shembull titulli i njė gazete: “Rinasi mbyllet pėr muslimanėt”). Ėshtė e vėrtetė fyese qė shqiptarėt shėrbehen pėrditė nga disa gazetarė e analistė qė pėrtej emrave tė modifikuar, s’janė veē disa “ēuna e goca” fare tė rinj nė moshė, pėrgjithėsisht tė paarsimuar deri nė fund, qė pasi kanė tentuar me letėrsinė, janė dorėzuar nė dispozicion nė pikat e grumbullimit tė gazetarėve (dy-tri kafene tiranase), pėr tė ēuar para gazetarinė shqiptare me tė vetmet mjete qė njohin: opinionet e shefit, intervistat dhe “burimet e pakonfirmuara” apo “qė s’duan tė identifikohen”. Pėrgjithėsisht tė kaluar nga provinca pėrmes atmosferės perverse tė konvikteve a shtėpive me qera (karakteristikė e kėtyre viteve), kanė ndikuar nė vulgarizimin e komunikimit masiv, duke imponuar pėrditė “thyerje tabushė” e njė moral “tjetėr”. Papėrgjegjsia e rrogėzimi i fjalės, pėrzier me pushtetin e medias dhe tė ndonjė “ajsbergu” shumė tė pėrfolur, pėrbėjnė njė koktej shpėrthyes nė njė vend ekuilibresh si Shqipėria.
(Shembujt e mėsipėrm nė tituj, paragrafė, si edhe poezia janė marrė nga botime tė njė harku kohor prej gati njė viti, tė cilat munda t’i disponoj. Njė analizė mė e hollė e mė pėrfshirėse e kėtyre fenomeneve do tė ishte jashtė mundėsive tė mija).
Si njė ēėshtje tė fundit do tė prek tendencat pėr tė gjetur shkakun e tė gjitha problemeve tė Shqipėrisė tek “incidenti” i islamizimit (tė dhunshėm sipas mbėshtetėsve tė kėsaj teorie) tė shqiptarėve, dhe tendencėn anti pėr tė gjetur tek ky incident (paqėsor kėsaj here), mirėsi tė mėdha qė kulmohen me ruajtjen e identitetit kombėtar mes fqinjeve asimilues tė fesė kristiane.
Nė zhvillim tė idesė sė parė kanė dalė mė tepėr liberalė e properėndimorė me bindje tė ndryshme qė mbajnė mė tepėr emra tė traditės kristiane. Kurse teorinė e leverdisė kombėtare tė islamizmit, e rrjedhimisht islamizimin paqėsor tė shqiptarėve e mbrojnė patriotė dhe nacionalistė (ndonjėri i deklaruar publikisht si ateist) me emra tė traditės muslimane. Nė aspektin shkencor, pėr ēėshtje tė islamizimit tė shqiptarve, dhe ndikimet e shumėllojshme tė kėtij procesi nė rrjedhat historike, mund tė mbėshtetesh nė tė gjitha procedimet qė shkencat lejojnė, por vėshtrimet politike e tė politizuara mbi kėtė “incident” rrezikojnė tė dalin pothuajse tė gjitha nga tema. Po flitet (nė ēdo rast!) pėr religjion, pėr besim! Islamizimi i shqiptarve ėshtė thjesht njė fakt i pandryshueshėm, i hershėm dhe i ri, qė ka kaluar nė shumė faza, dhe pėrcakton profil pėr Shqipėrinė si edhe pėr njė shumicė tė shqiptarėve. Tė cilėt janė fizikisht tepėr larg nga pėrgjegjsitė pėr islamizim tė dhunshėm a paqėsor, dhe sigurisht indiferentė (e plot mėshirė) ndaj njerėzve qė besimet apo realitetet shpirtėrore tė tjerėve i shohin si pengesė pėr t’u realizuar a identifikuar. Ku i dihet, mbase vėrtetė mund tė interpretohet si i dhunshėm, ndonjė moment nga procesi shekullor i islamizimit tė shqiptarėve, por kjo do tė binte nė kundėrshti jo vetėm me ligjin kuranor “Nuk ka dhunė nė fe”, por dhe me logjikėn e ngjarjeve e me tekste tė shumta, qė i gjen dhe nė shqip. Nėse interpretohet si dhunė xhizja, taksa e mbrojtjes qė jomuslimanėt paguanin pėr tė mos shėrbyer nė ushtrinė e njė shteti islamik, kjo gjė nuk islamizoi dot as kristianėt e tjerė tė Ballkanit, e as kristianėt e Irakut, Palestinės, Libanit, Egjiptit etj, Qė janė kristianė sot e kėsaj dite dhe mund ta kenė paguar xhizen pėr mėse 1000-vjet. Edhe muslimanėt paguajnė zekatin (kusht i fesė Islame), si kontribut pėr shoqėrinė, kurse sot mund tė themi se pagesa pėrbėn njė alternativė ndaj shėrbimit ushtarak nė shumė vende tė zhvilluara. Bile sa pėr hollėsi liria e besimit nėn perandorinė Osmane bėri qė p.sh. mirditorėt katolikė tė Shqipėrisė, tė mos paguanin xhizen, por tė preferonin tė kryenin shėrbimet ushtarake pėr sulltanėt; (kapedani i Mirditės, Lleshi i Zi ishte ai qė vrau nė luftimet pėrkrah turqve heroin e revolucionit grek Marko Boēari, edhe ky shqiptar). Nė tė njėjtin shekull kur kreu i Orthodoksisė fqinjėronte nė tė njėjtin qytet me sulltanin musliman qė kishte pushtetin, nė skajin tjetėr tė Europės, prisheshin xhami e sinagoga, dhe muslimanėve e hebrenjve nuk i lihej asnjė mundėsi tė ruanin besimin,veē vdekjes e arratisė. Por muslimanėt nuk i fajėsojnė fare spanjollet e sotėm. Mbėshtetėsit e teorisė sė “incidentit fatkeq” tė islamizimit, bile nė shembullin e Spanjės mund tė gjejnė dhe pak ngushėllim: 800-vjet qytetėrim islamik spanjoll, sot gjen vetėm nė dy-tri shatėrvanė apo kolonada e dorėshkrime qė kanė shpėtuar nga masakrimi, e asgjė mė. Me 600 apo 555-vjetėt tanė ka ende shpresa pėr “riparime”. (Duam apo s’duam ta pranojmė, “diēka” po ndodh nė Kosovė…).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 5:57 pm

Mė shqetėson fakti se nė Shqipėri me ēėshtjet publike tė I?slamit merren jomuslimanė (besimtarė e ateistė), kurse me problemet e Kishės Autoqefale Orthodokse merren shumė muslimanė (tė paktėn nė shtyp). Kėta njerėz nuk e kuptojnė se nuk mund tė merren dot me punė qė nuk u pėrkasin? Nė vend qė tė kontribuojnė kundėr kaosit, tė gjejnė individualitetin a komunitetin qė vėrtet i pėrkasin, e tė punojnė pėr pėrsosjen e tij, kanė vendosur jashtė mundėsisė njerėzore, tė shpėtojnė Shqipėrinė e mė gjerė. (“Allahu nuk e ndryshon gjendjen e njė populli, pėrderisa ata ta ndryshojnė vetveten” Kur’an, Sure El-Rrad (Murmurima):11). Kjo vėretje vlen pėr t’i lidhur pėrmes keqkuptimit idhtarėt “antiincident” me ata pro incidentit. Kėta tė fundit me mbėshtetjen e volitshme pėr shqipėtarėt tė islamizimit, si mbrojtės nga asimilimi, i japin rrugė pėrfundimit tė natyrshėm, se shqiptarėt e paskan ndėrruar fenė nga inati i sllavit e i grekut pra duke dhunuar veten. E kanė paraqitur Islamin si njė “fe pėr shqiptarė”, duke harruar se edhe vetė kombet qė na kėrcėnonin me asimilim, kanė muslimanėt e vet. Me idenė e leverdisė sė religjionit nėn Perandorinė Osmane, me po atė logjikė qė u pranua, me po atė lehtėsi duhet mohuar Islami, i cili sot s’na leverdis nė Perandorinė Europiane. Pėrherė konceptet pėr lėvizje tė tilla “strategjike” harrojnė se njeriu i shkretė ka shpirt, e besimi gjendet aty. Qė Islami tė kishte qenė plotėsisht i volitshėm pėr kombin shqiptar, duhet tė kishte prishur gjatė sundimit 600 vjeēar kishat shumė shekullore tė Kosovės qė serbėt tė mos kishin “dėshmi pronėsie” pėr tė cilat derdhin gjak nė atė tokė, por Islami ndalon t’a fyesh besimin e tjetrit, dhe jo mė tė vesh dorė mbi tempuj! Islami po tė ishte i nacionalistėve, do tė kishte ndryshuar emėrvendet sllave “kudo nėpėr atdhe”, por kėto punė muslimanėve nuk u interesonin fare. Prandaj teoria e islamizimit pėr hir tė ruajtjes sė kombėsisė ėshtė po aq fyese sa tė tjerat, po aq jo normale kur i konsideron njerėzit si ca gurė shahu.
Pėrmbi gjithė kėto abuzime, sulme, alarme pėr fondamentalizma, izolime dhe islamizime me dhunė a me konferencė tė Shqipėrisė, qėndron e zezė ana tjetėr e gjysmėhėnės. Korpusi i shqiptarve me pėrkatėsi muslimane i nėnshtrohet gati pėrditė njė procesi tė heshtur erozioni. Dhjetra mijė shqiptarėt emigrantė tė bukės nė Greqi janė tė detyruar tė maskojnė apo ndėrrojnė emrat dhe fenė pėr t’i shpėtuar diskriminimit. Dhjetėra organizata tė mirėfinancuara fetare me qėllim tė parė e mbase edhe tė fundit prozelitizmin, veprojnė sidomos tek fėmijėt. Projektet pėr qendra riaftėsimi pėr tė droguarit u besohen urdhėrave fetarė, tė cilat nuk besoj t’u ofrojnė mundėsi zgjedhjeje mijėra “pacientėve” tė tyre, nė momentet kur gjendja e tyre fizike, shpirtėrore e psiqike nuk i lejon tė jenė tė pėrgjegjshėm. Vetėm numri i “tė ndėrruarve” nė emigracion gjatė kėtyre 8-vjetėve tė hapjes besoj se paraqet njė rritje jo tė natyrshme, krahasuar si raport me ndėrrimet e fesė gjatė 8 apo edhe 80 vjetėve tė parė tė sundimit osman nė Shqipėri. Kėrkohet me ngulm tė bėsh pjesė diku tjetėr, tė dorėzosh fenė.
Fe nė shkėmbim tė bukės, tė Tokės sė Premtuar (=Europės, si pasaportė, a si shantazh), fe pėr tė mos qenė i dyshuar e i akuzuar, e i tallur, fe pėr tė dalė nga “shenjestra”.

* * *

Gjatė kėtyre ditėve kur zgjasja kėtė letėr, koncepti im pėr tė si edhe adresat e pėrfytyruara, ndryshuan shumė herė, midis tufave tė gazetave me lajme ēdo mėngjes e ndėr bisedat me miq.
Kėto ditė njė njeri i panjohur pėrmes shtypit, “u arrestua e filloi hetimi pėr tė”, sepse guxoi tė protestonte i vetėm para ambasadės amerikane, kundėr atyre qė bombarduan pa pyetur njeri Afganistanin e Sudanin, kundėr atyre ndaj tė cilėve vetė presidenti Clinton ka protestuar kur ishte student. Kurse pėr tė ndėrhyrė kundėr serbėve qė po vrasin popullsinė civile, edhe kėto ditė tė Mėdhenjtė vazhduan tė mos bien dakort. Kėto ditė u njoftua edhe pėr dhjetė “islamikė”, tė tjerė tė rrezikshėm (6 kosovarė midis tyre meritonin kėtė emėr) u arrestuan e iu gjetėn armė tė ftohta, nė njė Shqipėri tė nxehtė ku populli ėshtė i armatosur edhe me mitralozė. Gjithsesi pėr fatin e tyre nuk u informua mė tej, e gjithēka kaloi nė njė seancė ngritjesh supesh, hamendjesh e pėrgėnjeshtrimesh nga njė pjesė e shtypit, dhe nuk u duk se ēdo gjė ishte aty ku duhej, veē dhjetė tė pėrfolurve… Gjithashtu nė Elbasan doli lajmi e po prej aty u kundėrshtua se ishte kapur njė grup me dy sauditė e njė iranian; (nė fakt mund t’i kenė kapur veē e veē se mė kollaj bashkon Tom-in me Jerry-n se sauditėt me iranianin). Kėto ditė u premtua sėrisht nga media pėr akte dhune tė terroristėve islamikė, por me ē‘duket kėto sėrisht u shtynė pėr njė kohė tjetėr. Nėpėr rrugė njerėzit me mjekrra, syri i shoqėron me kuriozitet, dhe nėpėr nė xhamitė e Tiranės besimtarėt kthejnė pėrmbys ndonjė sixhade pėr tė gjetur pėrgjuesit e pėrfolur nga shtypi. Vapa shėrbeu si njė dekor pėr ta “arabizuar” situatėn edhe mė tej. Por rrugėve megjithatė pati si pėrditė femra muslimane tė mbuluara “kokė e kėmbė” (dėshmitaret mė tipike tė njė marrėveshjeje qė njerėzia e ka harruar) qė na privuan nga bukuria a shėmtia e tyre. (I harroj emrin pėrherė atij orientalistit qė i cilėson muslimanėt si “njė demokraci murgjish tė martuar”) Nė autobuse e nė stadium, njerėzit diskutonin pėr bomba, disa me humor, disa me njėfarė preokupimi. Kėto ditė gjithashtu, nė Shqipėri plasen tensione politike, dhe “islamikėt” u kthyen herė nė “aktorė” e herė nė “detaj” tė kėtij tensioni. Ajo ē’ka ndodhur, nuk mund tė riparohet (harrohet). Ashtu si edhe pėr AIDS, ende nuk ka ndonjė kurė shpėtimtare kundėr psikozave tė mbjella nga pushteti okult i mediave. Nė trutė e shqiptarėve vėshtirė tė ēregjistohet “bomba” dhe “mjekrra”. Njerėzve iu imponua njė rregull treshi i ri: Meqė nė Shqipėri flitet kaq shumė pėr islamikėt, po pati terror ? do ta kenė bėrė ata…!
I nisur nga tė gjitha kėto dua t’i drejtohem me fjalė tė qarta “njeriut tė mendjes” qė lexon kėtė letėr, i ēdo pėrkatesie qoftė ai.
I kėrkoj njerėzisht:
tė pėrdorė gjithė autoritetin e tij a tė punės sė vet pėr t’i ndihmuar njė normaliteti tė tolerancės e respektit, tė marrdhėnieve e dialogut ndėrkulturor nė Shqipėri;
tė verifikojė rastet qė citoj mė sipėr (duke patur parasysh qė edhe pėr periudhėn njėvjeēare qė paraqesin janė tė paplota) dhe nėse vėrteton fyerjet e gjuhėn e dhunshme e provokimet ndaj besimtarėve muslimanė, tė mbajė njė qėndrim ndaj tyre, ose ndaj autorit tė kėsaj letre si njė gėnjeshtar;
tė analizojė seriozisht fenomenin e terrorizmit islamik nė Shqipėri, dhe nėse e gjen real, tė bashkohet me ata qė e luftojnė. Nė tė kundėrt tė pėrpiqet me mėnyrat e veta tė mundshme, pėr tė minimizuar pasojat e kėtij “terrorizmi” si koncept i njerėzve tė thjeshtė tė dhunuar nga propaganda. (Pyetje ndihmėse: “A janė vallė islamikėt ata qė interesohen t’i armiqėsojnė njerėzit me fenė e tyre nėpėrmjet terrorit, kur detyra e tyre e shenjtė ėshtė tė thėrrasin nė fenė e tyre?”);
t’i konsiderojė orvatjet e kėsaj letre si paralajmėrim modest pėr njė klimė tė keqe, e parakėrkuar dhe e parasajuar prej imponimit nė publik tė rreziqeve deri mė tash tė pavėrtetueshme tė terrorizmit islamik, me synim ndėrsimin e opinionit kundėr Islamit, kompleksimin e muslimanėve, provokimin e tyre;
tė mendojė pėr t’i gjetur njė zgjidhje kėtij “ekuacioni tė zgjidhur” (ku e panjohura ėshtė paragjykuar e propaganduar tė jetė muslimani), ekuacion i cili mund tė ofrohet kur tė duash i pafrenueshėm p.sh. nė ndonjė histori tjetėr me dėmtim kishash;
tė reagojė pėr parandalimin e tendencave tė racizmit e ksenofobisė nė Shqipėri;
tė bashkėpunojė me individė apo organizma tė interesuara pėr harmoninė e drejtėsinė, nė mbrojtje tė grupeve e personave tė diskriminuar apo tė ndėshkuar pa tė drejtė;
tė promovojė nė Shqipėri idenė e njė qytetėrimi tė puqjes e jo tė pėrplasjes, tė njė qytetėrimi tė tė gjithėve, e jo tė pėrjashtimit;
nėse klima e intolerancės dhe e fyrjeve ndaj muslimanėve do tė vazhdojė nė Shqipėri tė miratojė hixhretin (shpėrnguljen) si protestė ndaj njė shoqėrie tė paedukuar tė shkruesit tė kėsaj letre, nė ndonjė vend pa tė tilla fenomene, qoftė ky edhe vend me qytetarė tė klasit tė dytė, tė cilėt mund t’i bombardosh kur tė duash, duke shkelur tė gjitha ligjet ndėrkombėtare;



Ervin HATIBI
(shkruar nė javėn midis gushtit e shtatorit 1998)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 5:58 pm

Tumore arsimore
Tė lulėzojnė 100 lule dhe tė konkurojnė 100 shkolla

Ervin Hatibi


Universitetet e Domosdovės apo tė Rrogozhinės nuk janė nga ato universitete qė u mbyllėn kėto ditė, me zhurmėn e pazakontė tė mbylljes sė diēkaje qė as ėshtė hapur ndonjėherė. Kėto dy universitetet mė lart, jo si ato tė Fierit apo Beratit, ishin bija tė fantazisė kryeministrore tė Fan Nolit. I gjen tė shėnuara kėto universitete noliane jo nė fletoren zyrtare tė revolucionit demokratiko-borgjez, por brenda kapakėve tė “Don Kishotit tė Manēės”. Teksa pėrkthente kryeveprėn e Servantesit, Noli mbase pėrmirėsonte me mend hartėn e varfėr tė Shqipėrisė, duke e arsimuar dhe ndriēuar, qoftė edhe me abuzime e supozime letrare. Duke i futur emėrvendet modeste tė katundeve shqiptare nė faqet e librit mbase nga mė tė mėdhenjtė tė shkruar nga njeriu, u jepte atyre me lugė bosh nga pak vend nė histori. Duke i shpallur vendbanime universitetesh e akademish, ashtu nė njė mėnyrė donkishoteske, pėrtej kufinjve tė guximit prej poeti dhe tė besės prej pėrkthyesi, pėrtej kompetencave prej shtetari. Disa dekada mė vonė, njė tjetėr kryeministėr shqiptar, me tė njėjtat iniciale dhe gati me tė njėjtin humor, shpėrndan nėpėr hartėn e zhubravitur tė atdheut emėrtesa tė tjera universitetesh nė provincė…
Kur kam qenė i vogėl, mė kanė hutuar rėndė pasazhet brenda kapakėve tė “Don Kishotit tė Manēės” ku pėrmenden universitetet e akademitė e Domosdovės dhe Rrogozhinės, diversantė haluēinantė ballkanikė nė njė peisazh spanjoll me targa e tingullsi krejt tė tjera: (ku Domosdova e ku Toboza…) Mendoja se mos ishte ndonjė gabim shtypi, se mos brenda romanit ishin qepur si fleta e sallatės nė njė sanduiē, tė tjera letra nga tė tjerė libra... Me ėndjen e vet politizuese pėr ta paraqitur sagėn e sojliut mendjendritur si njė betejė tė vetėn midis progresit dhe reaksionit, Nolit iu desh qė hidalgon ta bėjė bejlurēinė dhe t’i bėjė rrokada tė dhunshme lexuesit, duke e shpėnė sa nga njė gadishull nė tjetrin nė pritje tė efektit. Ambicja politike dhe letrare e tė njėjtit Noli kushtėzonte kėto martesa tė parehatshme tė tipit njė rrugė e dy punė, duke vėnė nė pozitė tė vėshtirė
Mu kėshtu tė habisin edhe qeveritė shqiptare. Tė dyzuara keq midis ethes omnivore (gjithėngtėnėse) politike dhe menuve dixhestive tė menaxhimit. Mund tė mėsohesh e t’u tolerosh tė bėjnė naze letrareske nė sferat simbolike tė administrimit publik si psh tė mbyllėsh njė sy kur ato kremtojnė tė njėjtėn festė kombėtare njė herė mė 28 e tjetrėn mė 29 nėntor. Po puna me mirazhet universitare ndryshon. Nė njė lloj hapi qė imiton pengmarrjen greke tė masave tė proletariatit shqiptar, qeveria pararendėse, mbushi amfiteatre tė tėra plus me studentė tė premtuar, pėr t’ia lėnė mė pas nė prag tė derės, papėrgjegjshėm, qeverisė tjetėr si me njė “operacion-fshesė”…



Fshati tė rrethojė qytetin
Kronika mondane e Stambollit ekscentrik e dekadent tė fillimshekullit tė 20-tė, regjistron detaje nga mė tė ēuditshmet tė jetės sė ditės e tė natės nė metropolin dyperandorak/bikontinental. Kėshtu njė nga banorėt mė nė zė tė salloneve vanitoze tė mbrėmjeve buzė detit, ishte edhe poeti i njohur si Mahmud bej, i cili dikur nisi tė vuajė nga njė tumor nė kėmbė. Tumori nisi tė pėrparonte e tė zmadhohej habitshėm, dhe kėshtu Mahmud beu u detyrua njė ditė t’i nėnshtrohej kirurgjisė pėr ta shkulur nga pulpa shtjellėn anormale tė mishit. Pėrmasa e tumorit do ketė qenė vėrtetė e frikshme. Duke parė se trupi i tij kishte qenė nė gjendje t’i jepte jetė njė gjėje tė gjallė kaq tė admirueshme pėr nga sasia, Mahmud beu konkludoi se ai i kishte tė gjitha mundėsitė tė rriste ne trupin e vet njė fėmijė, dhe kėshtu pra ishte njė grua. Duke i shtuar emrit njė pikė shėrbet nė fund, poeti vendosi qė kėtej e tutje tė quhej Mahmude, dhe po ashtu rrjedhimisht nisi tė sillej e tė vishej si gjithė gratė e tjera.
Mu kėshtu desha ta shoh edhe lindjen e pamundur tė universiteveteve tė reja nė vend. Vjen njė ditė kur mahisen kodet sociale deri nė njė farė pike, sa turrma tė tėra njerėzish, duke pėrbuzur nė mėnyrė shembullore vlerat esenciale tė shkollimit, duke neglizhuar bile edhe efektin praktik tė kėtyre vlerave ballafaquar me tregu, nisin tė paguajnė para pėr tė blerė teste provimesh pranimi nė universitet, t’u blejnė provimet profesorėve, pėr tė blerė kėshtu nė fund si titull fisnikėrie diplomėn e studimeve tė larta. Meqė tumoret arsimore malcohen deri nė kėtė farė derexheje, qeveritė nisin e shpallin lindje universitetesh tė reja, qė do japin kėsisoj mundėsira edhe pėr sa mė shumė shqiptarė qė t’i gėzohen titullit dhe iluzionit. Besoj se dekadėn e fundit, zakoni i gjithėpėrhapur nė fshatra pėr tė mos u dhėnė gocėn pėr grua atyre qė nuk kishin kryer ushtrinė, ėshtė zėvendėsuar me njė tjetėr ‘rite de passage’. Kėsaj here uniseks. Kjo sigurisht ka lidhje me dinamikat e paudha tė urbanizimit tonė tė sforcuar, dhe kėshtu gjithė teknologjia iniciatike dhe strukturuese e masave ish-fshatare pėr tė fituar status, ėshtė modifikuar sipas kushteve tė qytetit. Tempulli universitar nuk ėshtė mė njė koordinatė mentale ku merret dija dhe leja pėr t’u inegruar sipas saj nė superstrukturė: universiteti ėshtė tashmė njė kompleks arkitektonik pelegrinazhi, me anekse hotelerike e rekreative, ku diploma nė fund fare ėshtė si njė foto me Kullėn Eifel, nga ato qė ende botojnė gazetat tona pėr tė ilustruar tė thėnat apo tė bėrat e personaliteteve tė tranzicionit.
Dy grumbullime masive njerėzish qė presin sheh tashmė nė kryeqytet nė pauzat midis fushatave elektorale: i pari ėshtė grupi i stėrmadh i njerėzve nė ndonjė ambasadė, dhe tjetri ėshtė grumbullimi nė oborret e fakulteteve nė pritje pėr t’u futur aty brenda. Nuk ka mė rradha nė Shqipėri, si pėrpara, pėr tė blerė mish ose qumėsht, as pėr tė gjetur bileta pėr njė shfaqje. Ngulimet provizore ose jo tė banorėve janė treguesi mė i mirė qė tregon pikat e tėrheqjes dhe vendet me vlerė nė njė qytetėrim. Ky yni, ka ngulime tek Ambasadat dhe Universitetet. Grumbullimet nė ambasada janė reinkarnime tė rradhave tė dikurshme tė mishit a qumėshtit. Sepse pas mureve tė amabsadave ėshtė pikatorja e mundėsive pėr tė punuar e pėr tė nxjerrė lekėt e bukės. Kurse rradha para universiteteve, me blerje testesh provimi e tė tjera rryshfete, zėvendėson atė qė njė dekadė e ca mė parė ndodhte kur populli dyndej nė libari pėr tė blerė ndonjė libėr tė ri, apo pėr tė blerė nga matrapazėt me ēmime tė ngritura bileta pėr ndonjė premierė teatri a kinemaje. Jo se atėherė gjithkush e lexonte librin e ri tė Kadaresė apo Remarkut, qė e kishte blerė me siklet tė madh pėr ta vendosur tek bufeja “nėntėmijėshe” e dhomės sė pritjes. Nė dallim nga dje ama, kėrkesė-oferta pėr status social po ėshtė e kushtueshme pėr gjithė shoqėrinė dhe po bėn qesharak e po zhvleftėson dita-ditės jo vetėm sistemin por edhe konceptin arsimor.


ABC nr.4-Ervin Hatibi
26.09.2005
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 5:58 pm

Don Kishoti si parathėnie e modernitetit


400 vjetori i botimit tė kryeveprės botėrore sė Servantesit ka ardhur nė tė gjithė botėn. Ajo ėshtė pėrcjellė dhe nė Shqipėri. Nė kėtė rast, autori mundohet qė tė na bėjė tė njohur se “Forca e librit, megjithatė, vjen gjithashtu nga misioni i paepur i Don Kishotit: ai nuk do tė na lėrė qė ta pranojmė se diēka tjetėr veē realitetit nuk ėshtė e mundshme”

Edward Rothstein


Pse “Don Kishoti” ishte shkruar nė arabisht nė origjinal? Apo mė mirė, pse Servantesi i cili shkroi librin nė spanjisht, tha se e kishte pėrkthyer nga arabishtja? Shumė ėshtė thėnė kėtė vit pėr “Don Kishotin”, nė pėrkujtimin e katėrqind vjetorit tė botimit tė kėtij romani. Gjithsesi, pėrherė ėshtė thėnė shumė pėr kėtė pjesė tė jashtėzakonshme epike, qė rrėfen pėr andrrallat e njė hidalgoje gjysėm tė marrė i cili kėrkon tė rindėrtojė traditat e kalorėsisė arratiake. Faulkner-i i madh e lexonte pėrvit; Lionel Trilling-u thosh se e gjithė proza e shkruar mė pas, ėshtė thjesht njė variacion pėrmbi temat e kėtij libri.
Por veē arritjeve tė veta letrare, “Don Kishoti” hedh tėrthoras dritė mbi njė epokė kur kultura islame e Spanjės po i shkonte pėrdhunshėm fundit tė vet. Le tė marrim parasysh vetėm dėshminė lojcake tė Servantesit pėrmbi origjinėn e librit: Njė ditė nė pazarin e Toledos, shkruan ai, njė djalosh po pėrpiqej tė shiste deftere tė vjetra dhe copėra tė dėmtuara letrash tė mbushura me shkrime nė arabisht. Servantesi tregon sesi ai bleu njė dorėshkrim aty dhe pastaj kėrkoi vėrdallė pėr ndonjė maur qė t’ia pėrkthente. “Nuk ishte fort e vėshtirė” tė gjeje njė maur tė tillė shkruan ai. Biles, vazhdon autori, ai mund tė gjente edhe njė pėrkthyes nga hebraishtja.
Dorėshkrimi arabisht, i thotė mauri atij, ėshtė “Historia e Don Kishotit tė Manēės, shkruar nga Cide Hamete Benengeli, njė historian arab.” Servantesi e shpie maurin nė manastirin e njė kishe dhe i porosit kėshtu pėrkthimin e librit.
E dimė se e gjitha kjo ėshtė njė shaka, ashtu si edhe vetė emri i historianit: “Cide” (sejjid) ėshtė njė titull nderimi, “Hamete” ėshtė njė variant i emrit arab Hamid, dhe “Benengeli” do tė thotė patėllxhan.
Por ky historiani patėllxhanor nuk ėshtė mė tepėr shaka se gjithēka tjetėr nė roman, qoftė ky Don Kishoti duke u kacafytur me mullinjtė e erės apo Sanēo Panēa duke qeverisur njė ishull tė parrethuar nga uji. Benengeli ėshtė, me sa duket, po aq serioz sa Don Kishoti, po aq i pazakontė dhe i rėndėsishėm pėr tė kuptuar se pėr ēfarė ėshtė shkruar ky roman.
Nė kohėn kur Servantesi shkruante kėtė roman, asgjė pėr tė cilė bėn fjalė kjo shaka nuk ishte e mundshme. Asnjė maur arabishfolės apo izraelit hebraishtfolės nuk mund tė gjendej normalisht nė pazarin e Toledos. Dhe njė maur nuk mund tė pėrkthente nga arabishtja nė manastirin e njė kishe.
Ēifutėt ishin pėrzėnė nga Spanja mė 1492 dhe vetėm tė konvertuarit nė tė krishterė kishin mbetur. Librat nė arabisht ishin djegur me gjithė egėrsinė qė prifti aplikon
edhe mbi bibliotekėn me rrėfenja kalorsiake tė Don Kishotit. Dhe ndėrsa muslimanėt nuk ishin pėrzėnė ende nga Spanja (do tė pėrziheshin vetėm pak vite pasi pjesa e parė e “Don Kishotit” tė botohej), edhe ata gjithashtu ishin tė detyruar tė konvertoheshin. Kėshtu Spanja ishte mbushur me tė “krishterė tė rinj”: tė konvertuarit nga Islami (moriskos) dhe nga Judaizmi (konversos), disa ende vazhdonin nė fshehtėsi tė praktikonin fenė e vet (si ēifutėt marranos). Njė arsye pse mishi i derrit u bė njė ushqim aq popullor nė Spanjė, ishte fakti se tė ngrėnėt e derrit ishte njė mėnyrė pėr tė provuar nė mėnyrė publike se personi nuk po ndiqte mė rregullat e Islamit apo Judaizmit. Patėllxhani, gjithsesi, lidhej me preferencat ushqimore tė muslimanėve dhe ēifutėve tė kohės kur Toledo ishte vatėr e njė bashkėsie tė lulėzuar ēifute.
Kėshtu Servantesi duket se po e tepron pak me kėto aluzione. Dhe aluzionet e tij nuk ka mundėsi tė kenė kaluar pa u vėnė re. Nė librin e tij tė ri tė rėndėsishėm “Muslimanėt nė Spanjė prej 1500 deri mė 1614”, (University of Chicago Press), autori L.P. Harvey nė mėnyrė tė qartė dėften mėnyrat nė tė cilat kultura dhe feja muslimane, tė cilat kishin qenė pjesė e jetės sė Spanjės pėr 8 shekuj, u shtypėn pėrdhunshėm deri sa muslimanėt u pėrzunė pėrfundimisht nga vendi gjatė viteve 1609-1614. Procesi u shoqėrua me shumė trauma e shumė gjakderdhje, shumė jetė sekrete dhe maskim pėr tė mbijetuar.
Nuk ka mundėsi qė Don Kishoti tė jetė endur rreth Manēės sė tij pa i hasur gjurmėt e kėtyre traumave. Maurėt dhe moriskot ishin pjesė e peisazhit. “Njė maure ishte ajo nė sjellje dhe nė pamje” pėrshkruan autori njė nga personazhet e romanit-“por shpirtin ajo e kish’ tėrėsisht tė krishterė.” Maurėt e Spanjės janė pothuaj tė kataloguar nė roman: “ Tagarino ėshtė emri qė u kanė vėnė nė Barbari maurėve tė Arragonės, ndėrsa ata tė Granadės thirren mudexharė; por nė mbretėrinė e Fesit mudexharėt thėrriten elēė.”
Nė pjesėn e dytė tė romanit (botuar mė 1615, pas pėrzėnies sė muslimanėve), Sanēo sheh njė dyqanxhi maur tė maskuar, nga qyteti i vet. “Kush dreqin do tė tė kish njohur o Rikot, me kėtė rrobė kllouni qė ke veshur?”-pyet Sanēoja. “Mė thuaj, kush tė paska bėrė ty frėng?” Rikoti pėrmend pėrzėnien e pėrdhunshme tė muslimanėve dhe brengat e pashmangshme tė kėsaj fatkeqėsie: “Kudo qė mund tė shkojmė, pėr Spanjėn do vajtojmė; sepse, dihet, ne kėtu kemi lindur dhe kjo ėshtė toka jonė.”
Servantesi gjithashtu kishte pėrvoja tė vetės sė parė me kėto lloje pėrplasjesh. Mė 1571, ai luftoi nė Lepanto, nė njė betejė epokale kundėr turqve, e cila ishte njė fitore madhore e Perėndimit tė krishterė ndaj muslimanėve. Aty ai humbi edhe krahun e tij tė majtė. Vite mė vonė, teksa kthehej nė Spanjė, ai u robėrua nga piratėt e
Barbarisė, nga muslimanė qė ishin pėrfshirė nė njė lloj lufte guerrile kundėr Perėndimit tė krishterė. Ai u mbaj rob pėr 5 vjet rresht, duke i mbijetuar katėr pėrpjekjeve pėr arratisje deri sa fitoi lirinė pas pagesės sė haraēit. Kur Servantes shkroi “Don Kishotin” njė ēerek shekulli mė vonė, pėrvoja e udhėzoi tė shkruante njė rrėfenjė tė bollshme me maurė e tė krishterė tė pėrfshirė nė rrėmbime, konvertime e tradhėtira. Ai shkroi, megjithatė, jo si njė luftėtar, por si njė filozof. Simpatia e tij pėr maurėt ėshtė e kujdesshme, por ama e dukshme. Studime tė kohėve tė fundit kanė sugjeruar se Servantesi vetė rridhte nga njė familje konversosh, dhe kjo mund tė shpjegojė pse atij iu refuzuan tė gjitha detyrat zyrtare qė kėrkonte. Tė tjerė dijetarė kanė sugjeruar se vetė romani ėshtė i mbushur me aluzione tė koduara mbi Judaizmin.
Don Kishoti i flak tej nocionet e kastės dhe tė pastėrtisė sė racės tė cilat karakterizonin Spanjėn e shekullit tė 16-tė. Dorėshkrimi i Benengelit ėshtė pjesėrisht edhe njė histori-fantazėm qė flet pėr njė botė tė vdekur tashmė. Kishoti pra ka lindur nga ide tė fjetura qė po zhduken nga pak, prej tekstesh tė dėnuara, qofshin kėto arabe apo kalorsiake. Ai mbėshtetet nė principe tė palėkundura, por ato janė tė papėrshtatshme nė njė botė maskimesh, joshjesh, ėndrrash e zhgjėndrrash. Nė librin e saj, “Ornamenti i botės” dijetarja Maria Rosa Menocal e krahason universin mendor tė Don Kishotit me botėn e pazarit tė Toledos, me moriskot, marranot dhe konversot e vet. “Kush mundet gjallė nė botė tė thotė se ai ėshtė ajo qė duket tė jetė? Dhe kush mund tė jetė ēka nuk dyshohet tė jetė?”
Kėshtu pra Don Kishoti, nė vend qė tė shfaqė edhe ai njė absolutizėm triumfator, ėshtė vetė njė botė dukjesh tė rrėshqitshme. “Don Kishoti” ėshtė njė pohim kokėulur i njė lloj realiteti tė ri i cili pėrcakton modernitetin, nė tė cilin shumė pak gjėra janė tė sigurta dhe shumėēka ka humbur. Forca e librit, megjithatė, vjen gjithashtu nga misioni i paepur i Don Kishotit: ai nuk do tė na lėrė qė ta pranojmė se diēka tjetėr veē realitetit nuk ėshtė e mundshme.

Pėrshtati Ervin Hatibi




ABC nr. 4-Edward Rothstein
26.09.2005
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 5:59 pm

E zeza, e gjelbra, jeshilja: uragani Katrina dhe mtonjėsit e saj

“Terroristja Katerina ėshtė njė nga ushtarėt e Zotit”. Meqė po vret amerikanėt. Ky ishte pasazhi i njė artikulli tė shumėpėrfolur prej medias perėndimore, shkruar nga njė drejtor i njė qendre kėrkimore fetare kuvaitjane, Muhammad Yousef Al-Mlaifi. Michael Marcavage, drejtor i organizatės amerikane Repent America (Pendohu Amerikė) u shpreh se Katrina ishte njė pengesė e dėrguar nga Zoti, kundėr njė festivali tė krenarisė homoseksuale qė pritej tė mbahej kėto ditė.
Nga Ervin Hatibi





“Terroristja Katerina ėshtė njė nga ushtarėt e Zotit”. Meqė po vret amerikanėt. Ky ishte pasazhi i njė artikulli tė shumėpėrfolur prej medias perėndimore, shkruar nga njė drejtor i njė qendre kėrkimore fetare kuvaitjane, Muhammad Yousef Al-Mlaifi. Michael Marcavage, drejtor i organizatės amerikane Repent America (Pendohu Amerikė) u shpreh se Katrina ishte njė pengesė e dėrguar nga Zoti, kundėr njė festivali tė krenarisė homoseksuale qė pritej tė mbahej kėto ditė. “Tė shpresojmė se ky veprim i Zotit do tė na bėjė tė mendojmė mirė pėr ato qė tolerojmė brenda qyteteve tona!”
Shkruesi nga Kuvajti, gjithsesi nėnvizonte: “Katrina nuk ėshtė anėtare e al Kaidės…” Sigurisht. Bile as tsunami (anonim ky, pa ndonjė emėr), ai qė vrau mijėra muslimanė, hindu e budistė, nuk ishte ndonjė gjeneral neoimperialist i supremacisė ariane, apo ndonjė koleg i pilotit tė Enola Gay-t, avionit amerikan qė mbolli kėrpudhėn e helmatisur mbi Hiroshimė…
Nė gazetėn Frankfurter Rundschau, Juergen Tritten, ministri gjerman i mjedisit, shkroi fill pas katastrofės nė Luiziana se “duke anashkaluar mbrojtjen mjedisore, presidenti i Amerikės mbyll sytė ndaj dėmeve ekonomike e njerėzore qė shkaktojnė mbi vendin e tij dhe ekonominė botėrore katastrofa natyrore si Katrina ".
Gjithashtu Sir David King, kėshilltar shkencor pėr qeverinė britanike, deklaron pėr Independent se ”ngrohja globale mund tė jetė shkaktarja pėr shkatėrrimet e sjella nga urragani Katrina.”
Kyoto ėshtė njė emėr nė japonisht, shumė i pėrmendur vitet e fundit. Ėshtė emri i kryeqytetit tė vjetėr tė Japonisė, ku nė fund tė viteve ’90 rreth 150 pėrfaqėsues shtetesh u mblodhėn pėr tė nėnshkruar njė marrėveshje pėr reduktimin e ēlirimit tė gazrave ndotės, tė cilėt shkaktojnė fenomenin e ngrohjes globale. Sipas agjencive tė specializuara tė Kombeve tė Bashkuara, pėrfundimet shkencore tė tė cilave janė miratuara edhe nga akademitė shkencore tė vendeve tė G8, ngrohja globale e sidomos kėtyre 50 vjetėve tė fundit, ėshtė kryesisht rezultat i ndėrmarrjeve njerėzore, i ēlirimit tė gazrave tė tillė si dioksidi i karbonit. Rezultat i ngrohjes globale ėshtė ndryshimi i klimės, i cili shfaqet me thatėsirė, pėrparim tė shkretėtirės, pėrmbytje e urragane si edhe me zhdukje tė zėrave tė caktuar tė florės e faunės. Ndotėsit mė tė mėdhenj tė mjedisit nė planet, Shtetet e Bashkuara, refuzuan tė nėnshkruajnė pėr reduktimin ēlirimit tė gazrave tė veta.
Krahas markave tė yēklave elektronike, termat mė tė mirėnjohur qė japonishtja ka imponuar nė botė janė kryesisht trishtues e tmerrues: tsunami, kamikaxe, hara-kiri ( karate?). Emėrvendet mė tė popullarizuara tė Japonisė janė po ashtu trishtuese e dėshpėruese: Hiroshima, po gjithnjė e mė shumė edhe Kyoto. Nė tė dyja kėto emėrvende, me tisin errėsues josimbolik qė i mbėshtjell, kanė kontribuar kryesisht Shtetet e Bashkuara. (Gjithsesi, jo amerikanėt…). (Sidomos jo zezakėt simpatikė tė New Orleans-it…)
Mė se njė vit mė parė, regjisori amerikan, i lindur gjerman, Roland Emmerich drejtoi filmin “The Day After Tomorrow”, duke qenė mė tepėr se kaq, edhe autor i skenarit. Filmi ishte tipik kolosal/katastrofal, nė linjėn e njė tradite tė njohur hollivudase, tė filmave ku personazh kryesor ėshtė Nėna Natyrė nėn ndonjė krizė menopauze, qė nis t’i trajtojė bijtė e vet si njerkė e poshtėr. Pastaj bijtė, nėn udhėheqjen e ndonjė Vėllai tė Madh me sy blu, rikonfirmojnė lidhjet e veta spirituale me njėri-tjetrin, dhe e fusin Nėnėn, triumfatorė, nė ndonjė azil. Autori ka edhe eksperienca paraprake me zhanrin; kishte drejtuar gjithashtu hite tė tilla si “Indipendence Day” dhe “Godzilla”, me po ato zallamahi budaforike, efekte speciale, mish-mash urban. Ndėrkaq “The Day After Tomorrow” pati njė valencė absolutisht tjetėr. Kritikė tė frymėzimeve liberiste prokapitaliste, nisėn ta quajnė filmin si propagandistik dhe subversiv. Regjisori, njė mik i deklaruar i ish-rebelit tė trazirave tė viteve ‘60, tash ministėr i jashtėm i Gjermanisė, Joschka Fischer, u krahasua me bashkėatdhetaren kontraversiale Leni Riefenstahl, kinopropagandisten e talentuar tė Rajhut tė Tretė, mikeshėn e Fyhrerit.
Ē’kishte ndodhur kėsaj rradhe? Pse “Dita pas tė nesėrmes” ishte film qė meritonte mė shumė vėmendje politike se zakonisht filmat e kėtij zhanri? Me dy fjalė, ngjarja e filmit rrotullohej rreth profecive tė frikshme lidhur me ngrohjen globale. Heroi i filmit, njė klimatolog paralajmėron pėr zezonėn qė pret planetin prej rritjes sė temperaturave. Paralajmėrimet dhe frikėrat e tij konfirmohen nga njė shkrirje e papritur e masave tė akullnajave, gjė qė pompon fuqishėm ujėra tė tepėrta mbi nivelin e zakonshėm tė oqeaneve. Sasia e ujit asgjėson rrymėn e Golfstrimit, e cila ėshtė stabilizuesja e sistemit klimaterik tė hemisferės veriore, dhe e gjitha kjo bėn tė shpėrthejė njė superstuhi qė ēon botėn nė njė epokė tė re akullnajash…
Dėbora nis mbi Nju Delhi. Tornadot krehin Amerikėn. Kokrra gjigande breshėri bombardojnė Tokion. Nju Jorku humbet nėn njė mal oqeanik dėbore. Posteri apokaliptik i filmit luan me imazhin e pamundur tė njė pishtari tė shuar tė njė Statuje Lirie qė e zhytur krejt nėn njė arkeologji dėbore e akulli, i ka mbetur jashtė vetėm parakrahu… Bin Ladeni rrėzoi Dy Kullat e efikasitetit sfidues teknologjik, kurse gjermani ambientalist dėnon edhe Statujėn e Lirisė, simbolin e moralit amerikan. Goditja, onirike dhe fantashkencore, nuk mund tė bėhet mė e hidhur… Nė maj tė vitit tė kaluar lexoja njė artikull tepėr simpatik, tė ribotuar nė shtypin francez, me titullin “Hollivudi si njė vegėl e politikės sė jashtme gjermane?” nga Stephan Richter. Autori « pyeste » se a ishin vallė pa kuptim nė analizimin e efekteve tė kėrkuara prej filmit, takimet gati tė rregullta nė Berlin midis tė gjelbrit (ish-tė kuq) Joschka Fischer dhe regjisorit ?
Emmerich & Joschka, (po e banalizoj me pak konspiracion) e dinė se komuniteti politik ndėrkombėtar nuk mund ta detyrojė Superfuqinė tė nėnshkruajė protokollin anti-ngrohje globale. Gjithashtu e dinė se mediat e konferencat apo rezolutat nuk mund tė jenė efikase edhe aq nė sensibilizimin e opinionit amerikan, duke ofruar njė mistikė shfirash e faktesh, tė mėrzitshme dhe tė parrokshme kollaj nga mendja, tė tipit: temperaturat globale na qenkan rritur kėtė shekull me 0,6 gradė celcius, dhe akujt e shkrirė i kanė « erektuar » ujėrat e oqeaneve, 10 apo 20 centimetra mė tepėr… Dhe prandaj na u dashka ulur pėrdorimi I energjisė, qė tė kufizohet ēlirimi I dioksidit tė karbonit, apo duhet shpenzuar nė burime alternative e tė kushtueshme energjie, apo duhen rikonceptuar teknologjitė e filtrimit tė gazrave… Rruga mė e shkurtėr ėshtė imazhi, posterifikimi, dramaturgjia. Kėshtu brezi i ri nė Amerikė duhet shokuar me sajime gjiganteske tė njė zallamahie ekstreme shkaktuar nga ndotja e mjedisit, e cila prek kėdo, kudo. Gazetari Richter nuk rrinte pa thėnė, duke buzėqeshur, se gjithsesi, gjermanėt janė tė parėt qė e kanė pėrdorur kamerėn pėr propagandė, por e reja kėsaj here ėshtė, se pėr megafon tė axhendave tė veta ambientaliste nė Amerikė po pėrdorin paradoksalisht Hollivudin, instrumentin par exellence tė pėrēimit tė kulturės dhe idesė amerikane kudo nė botė. Unė do tė shtoja, nė paralelen absurde qė nisa mė parė, se ndėrsa Bin Laden rrėnoi kullat, dhe Emmerich Statujėn e Lirisė, tė dy nuk patėn rrugė tjetėr pėrveēse tė pėrdorin teknologjinė amerikane…
Fill pas fatkeqėsisė nė Luiziana, dy pole thellėsisht tė ndryshme, fondamentalistėt dhe ambientalistėt, gjetėn guxim tė shohin nė tragjedi disa mekanizma shkak/pasojė. Siē ndodhi edhe pas 11 shtatorit, fondamentalistėt e krishterė vendas, panė tek tragjedia ndėshkimin e Zotit pėr degjenerimin moral tė vendit, kurse fondamentalistėt muslimanė thanė se u bėnė vetė instrument i kėtij ndėshkimi, pėr fajet e Amerikės nė Lindjen e Mesme. Po ashtu me rastin Katrinės, sipas gazetės The Guardian, fondamentalistėt e krishterė prosionistė dhe ata henrenj, listės sė degjenerimit, me abortet e homoseksualėt, i shtuan edhe faktin se Amerika nuk bėri asgjė pėr tė penguar pėrzėnien e kolonėve izraelitė nga Toka e Premtuar (Rripi i Gazės), prandaj Zoti po e dėnonte. Fondamentalistėt muslimanė, jo vetėm me komunikatat anonime nė emėr tė al Kaidės, e numėruan pėr kamikaxe tė vetėn Katrinėn qė shkoi e plasi mu nė vendin e vet, dhe si shkak pėr kėtė numėruan Afganistanin, Irakun, Palestinėn. Pėrveē fondamentalistėve me flamur jeshil, edhe ambientalistėt me flamur tė gjelbėr iu dhanė tundimeve tė mistikės ekologjike, duke pėrmendur si shkak tė urrganit, nė vend tė Irakut, fajet e Kyotos sė panėnshkruar dhe ngrohjen globale
ABC nr. 2-Ervin Hatibi
04.10.2005
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 6:00 pm

Lindja nė Qytetėrimin Perėndimor

Eshtė e pranueshme qė Qytetėrimet marrin dhe japin nga njėri-tjetri, por nė rastin tonė nė shkrimin e pėrgatitur flitet pėr ndikimin e Islamit nė Qytetėrimin Perėndimor. Nė njė varg faktesh jepet kjo ide, e cila tregon nga ana tjetėr dhe marrje-dhėnien e dy qytetėrimeve me njėra-tjetrėn

Pėrgatiti; Ervin Hatibi


Pas pėrzėnies sė maurėve nga Spanja, xhamia e madhe e Kordovės, ashtu si edhe tė tjera xhami mė pak tė njohura iberike, u shndėrrua nė kishė. Arti maur, pėrjashton figurat dhe simbolet duke shkėlqyer nė format gjeometrike dhe abstrakte, tė cilat nuk janė shprehje tė etnicitetit apo politikės, por shfaqje tė njė estetike fetare. Spanjollėt mė vonė nuk patėn probleme tė mbivendosin kryqtore apo ikona e statuja devocionale nė njė hapėsirė grafikisht mikpritėse, ndonėse teknikisht tė tejdekoruar me stuko arabeskash e kaligrafie. Ky lloj palimpsesti islamokristian, ndonėse futur nė njė kornizė tragjike pushtimesh e ripushtimesh ėshtė njė lloj simboli pėr pėrvojat komplekse tė popullatave me fe tė ndryshme rreth basenit tė Mesdheut. Natyrė palimpsesti patėn edhe dija e arti e zakonet, nė dimensione e nivele tė ndryshme, tė cilat kishin shpesh teksturė tė disafishtė, midis dijeve greke, indiane, asiriane, kineze, bizantine, hebreje, teksturė e cila vinte e bėhej arabe e mė sė fundmi evropiane. Nė librin e tij "The Middle East" (Lindja e Mesme), “kryeorientalisti” Bernard Ljuis, eksperti mė me famė pėr historinė e Lindjes sė Mesme, shpjegon se arritjet e shkencės arabo-islame tė Mesjetės nuk janė tė kufizuara nė ruajtjen e mėsimit grek, as nė rimishėrimin e elementeve nga Lindja e Largėt. Kjo trashėgimi qė pėrcollėn shkencėtarėt muslimanė tė Mesjetės ishte pasuruar gjerėsisht nga pėrpjekjet dhe kontributi i tyre. “Shkenca greke, nė tėrėsi, mbeti teorike. Shkenca mesjetare e Lindjes sė Mesme ishte praktike dhe nė fusha tė tilla si mjekėsia, kimia, astronomia dhe agronomia, trashėgimia klasike u qartėsua dhe u plotėsua nga eksperimentet dhe vėzhgimet e shkencėtarėve mesjetarė tė Lindjes sė Mesme”. Megjithatė, gjatė Mesjetės, siē tregon edhe klasiku Norman Daniel, kishte njė bashkėveprim tė konsiderueshėm midis dy qytetėrimeve (islam e tė krishterė). Padyshim, qė nga fundi i shekullit tė shtatė, Spanja pėrbėnte njė urė midis Lindjes e Perėndimit, apo e thėnė mė mirė, midis Jugut e Veriut, Islamit e Krishtėrimit. Nėn diktaturėn e Frankos, historiografia zyrtare spanjolle u pėrpoq ta nėnvleftėsonte ndihmesėn muslimane nė jetėn e Spanjės, pa folur kėtu fare pėr ndihmesat nė kulturėn evropiane. Nė fushėn shkencore ka pasur mė tepėr vlerėsim tė masės nė tė cilėn Rilindja evropiane i detyrohet pėrkthimeve arabe tė burimeve klasike, po ndėrkaq shkalla e ndikimit arab nė shkollat mjekėsore tė Salernos dhe Montpėljesė ėshtė ende nė diskutim. Ajo qė duket qartė ėshtė se qė prej shekullit tė dymbėdhjetė e mė pas, zhvillime kyē nė teknologji, si mullinjtė e erės, kompasi detar, armėt e zjarrit, baruti apo ora mekanike, ishin tė pjesėtuara nė njė raport shkėmbimi tė ndėrsjelltė midis tė dyja palėve, gjė qė e bėnte njėrėn borxhlije ndaj tjetrės. “Vetėm mė vonė Evropa pėrparoi”( Norman Daniel, Arabs and Mediaeval Europe). Evropianėt sigurisht i kanė vėshtruar rregullisht kėto pėrparime si arritje tė tyret, duke anashkaluar ndihmesat e muslimanėve. (Francesco Gabrieli Histoire et civilisation de l’Islam en Europe: Arabes et Turcs en Occident du VIIe au XXe sičcle). Ndėrkaq, sidoqoftė, kishte mjaft ndėrveprim midis evropianėve dhe arabėve. Nė librin e tij “Kryqi dhe gjysėmhėna: Krishtėrimi dhe Islami qė nga koha e Muhamedit deri tek Reforma”, Richard Fletcher nėnvizon si emblematike njė ndodhi qė sillet aty rreth vitit 1140. Njė dijetar nga Italia e veriut bėri njė udhėtim tė vėshtirė duke kaluar pėrmes vargmaleve tė Alpeve dhe Pirenejve pėr tė mbėrritur nė qytetin spanjoll tė sapo ripushtuar, Toledo. Aty Gerardit tė Kremonės, siē quhej dijetari, iu dha post kleriku nė njė katedrale, e cila pak mė parė kishte qenė Xhamia e tė Premtes, e cila sapo u ishte marrė muslimanėve tė qytetit. Para triumfit tė Islamit, Toledo kishte qenė kryeqyteti i Spanjės vizigote, dhe ripushtimi i saj nga Alfonsi VI i Kastiljes u bė njė moment i rėndėsishėm i Rekonkuistės sė krishterė nė tokat qė njiheshin prej muslimanėve me emrin el-Andalus. Shumė prej muslimanėve tė qytetit gjithsesi, zgjodhėn tė qėndrojnė nėn pushtetin kastiljan, dhe njėri prej tyre ishte edhe njė dijetar i quajtur Galib Mozarabi. Nuk dihet mirė sesi Gerardi dhe Galibi u bėnė shokė, por jo shumė kohė pas ardhjes sė Gerardit, tė dy nisėn njė bashkėpunim nė njė seri pėrkthimesh nga biblioteka arabe e Toledos, e cila i kishte shpėtuar plaēkitjeve tė fitimtarėve tė krishterė.
Metoda me tė cilėn pėrkthenin Gerardi dhe Galibi nuk mund tė cilėsohet si ideale nga pikėpamja e dijetarėve modernė. Galibi i kthente tekstet arabe nė spanjishten kastiljane, e pastaj Gerardi i kthente ato nė latinisht. E ndėrkaq shumė nga tekstet ishin libra tė klasikėve grekė, tė cilat ishin tė pėrkthyera nė arabisht prej siriakishtes, e kėshtu mundėsia pėr pasaktėsi ishte shumė e lartė. Por gjithsesi ky sistem duket se ka funksionuar. Pėr gjatė njė gjysėm shekulli, Galibi dhe Gerardi pėrkthyen nga arabishtja jo mė pak se 88 vepra mbi astronominė, matematikėn, mjekėsinė, filozofinė dhe logjikėn, degė tė dijes tė cilat qenė baza e mėkėmbjes intelektuale nė Evropė, dukuri e cila shpesh shėnohet me termin “rilindja e shekullit tė XII”.
Tė tjera pėrkthime nga arabishtja gjatė kėsaj periudhe mbushen bibliotekat evropiane me njė tė tillė pasuri intelektuale, tė paimagjinueshme vetėm njė shekull mė parė. U pėrkthyen vepra tė Aristotelit, Euklidit e Ptolemeut, komentarėt e Avicenės (Ibn Sina) dhe tektet astrologjike tė el-Khavarizmit, enciklopedi anatomie, pėrmbledhje tė ilustruara shahu dhe udhėzues pėrmbi gurėt e ēmuar dhe cilėsitė e tyre mjekėsore.
Ėshtė ky njė ēast kulminant po shpeshherė i harruar nė historinė e zhvillimit tė qytetėrimit perėndimor: mėkėmbja intelektuale e Evropės mesjetare me anėn e njė transfuzioni tė pėrgjithshėm nga Bota Islame. Ndėrkaq qė pak a shumė, aspekte tė tilla thelbėsore tė qytetėrimit perėndimor si letra, ritualizimi i dashurisė, algjebra dhe numėratorėt kaluan nė Evropė prej Spanjės muslimane. Po ashtu, harku arkitektonik me majė dhe mjekėsia arabo-greke (apo mjekėsia e junan-i t sipas pėrkthimit arabisht tė fjalės jonian-grek) erdhėn nė botėn e krishterė prej Salernos e Siēilisė, prej nga ku mbreti norman Roxheri II, i njohur edhe si “sulltani i pagėzuar”, porosiste dijetarin tunizian el- Idrizi pėr t’i shkruar njė enciklopedi gjeografike.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 6:00 pm

Disa dijetarė shkojnė edhe mė tej. Profesor Xhorxh Makdisi i Universitetit tė Harvardit ka kėmbėngulur bindshėm pėr njė kontribut madhor tė muslimanėve nė shfaqjen e universiteteve tė para nė Perėndim, duke treguar se terma tė tillė si tė mbash njė “karrige” (kursij) nė njė departament, apo koncepti mbi studentėt qė “lexojnė” (jekra’une) njė subjekt dhe qė marrin njė “gradė” (derexheh), e po ashtu edhe praktika tė tilla si ligjėratat inauguruese (khutbeh) dhe veshja e rrobės akademike (abaja, hirka), tė gjitha mund tė shihen fare lehtė si gjurmė tė praktikave e koncepteve muslimane. Edhe vetė ideja e njė universiteti nė kuptimin modern tė vet, si njė vend mėsimi ku nxėnėsit mblidhen pėr tė studjuar me mėsues tė ndryshėm njė shkallė tė gjėrė dijesh, shihet pėrgjithėsisht si njė risi e zhvilluar fillimisht nė Universitetin el-Ez’her tė Kairos. Siē e ka demonstruar edhe Makdisi, ishin qytetet qė kufizoheshin me botėn islame, si Salerno, Napoli, Bolonja, Montpelieja dhe Parisi ato qė tė parat futėn idenė e universitetit nė Perėndim, njė ide qė nisi pastaj tė pėrhapej drejt veriut. (George Makdisi, The Rise of Colleges: Institutions of Learning in Islam and the Ėest, & The Rise of Humanism in Classical Islam and the Christian Ėest) Po ashtu, e famshmja poezi e dashurisė e trubadurėve mundet tė ketė rrjedhur prej oborreve tė vogla tė muluk al-tava’if , mbretėrive tė vockla arabe tė Andaluzisė sė shekullit tė njėmbėdhjetė. Norman Daniel shkruan se “ poezia oborrtare nė arabisht, shpesh tepėr e lehtė, gjithsesi shtrihej mė gjerė nė tematikė dhe trajtim sesa vargu tubadur. Nėse kjo e fundit nuk pati ndonjė vend tė zgjedhur nė historinė e letėrsisė evropiane, kjo mund tė shpjegohet me faktin se ajo nuk ishte tjetėr veēse njė degėzim provincial dhe rrėnuar i poezisė oborrtare tė Spanjės muslimane”. Duke sugjeruar se “ e gjithė tradita romantike e letėrsisė sė Evropės i ka njė borxh tė paēmueshėm Spanjės sė shekullit tė njėmbėdhjetė”, Norman Daniel gjithashtu kėmbėngul se “prania e ideve platonike nė Provansėn franceze gjatė kėsaj periudhe, besohet tė ketė ardhur prej Ibėn Hazmit”. I lindur nė Kordovė mė 994, Ibėn Hazmi ishte autor i “Gjerdanit tė pėllumbeshės”, njė poemė pėrmbi artin e dashurisė. Por ndėrsa kjo vepėr u ngjiz nė Spanjė, pra gjeografikisht nė Evropė, historianėt nga Veriu vizatojnė njė kufi pėrgjatė vargmalit tė Pirenejve, duke e pėrjashtuar kulturėn arabe tė Jugut nga vėmendja e tyre. Versioni i Norman Danielit e shpreh qartė se nga kėndvėshtrimi letrar, ky ėshtė njė kufi i padrejtė…
Marrėdhėniet e ēuditshme dhe komplekse tė Perėndimit tė krishterė dhe botės islame kanė provokuar njė varietet tė gjerė komentesh nga historianėt. Ka studiues qė kanė pikėpamje tė tilla si ato qė Medievalisti i madh Sėr Steven Runciman, shpreh nė fund tė kryeveprės sė tij nė tri pjesė pėrmbi Kryqėzatat, se “qytetėrimi ynė u rrit” prej “njė serie tė gjatė bashkėveprimi midis Lindjes e Perėndimit”. Runcimani besonte se kryqėzatat duhen kuptuar jo edhe aq si pėrpjekje pėr t’i rikthyer krishterimit qendrat e veta shpirtėrore, por mė tepėr si dyndjet e fundme barbare.
Trashėgimtarėt e vėrtetė tė qytetėrimit roman nuk ishin kalorėsit hekuraxhinj tė Perėndimit fshatar, por bizantinėt e kulturuar tė Kostandinopojės dhe arabėt e qytetėruar tė kalifatit tė Damaskut, tė cilėt, si njėra palė ashtu edhe tė tjetra, ruajtėn qytetėrimin urban helenik tė Mesdheut antik shumė kohė pasi ai ishte shkatėrruar pėrfundimisht nė Evropė. (Sir Steven Runciman, A History of the Crusades)
Libri i Richard Fletcherit “Kryqi dhe gjysėmhėna” nėnvizon faktin se marrdhėniet muslimano-tė krishtera, megjithėse tė infektuara nga injoranca, keqkuptimi i ndėrsjelltė dhe periudha tė gjata e tė mirėfillta agresionesh, nuk kanė qenė gjithsesi vetėm njė histori konflikti. Ndėrkaq ai tregon sesi qyetėrimi perėndimor mesjetar u ndikua thellėsisht nga dijet dhe literatura muslimane. Pėrgjatė gjithė librit Fletcher thekson pikat e kontaktit midis dy botėve. Ai nėnvizon sesi profeti Muhamed nuk mendoi se po formonte ndonjė fe tė re, mė tepėr sesa po sillte “njė plotėsim tė dėrgatės hyjnore, pjesėr tė sė cilės kishin filluar me profetėt e tjerė si Abrahami, Moisiu, Jezusi…” Mbi tė gjitha Islami pranon shumė prej Dhjatės sė Re e tėVjetėr dhe ndjek ligjin e Moisiut pėr sa i pėrket ēėshtjeve tė tilla si rrethprerja apo pastrimet rituale, kurse nė Kuran tė krishterėt quhet “mė tė afėrtit nė dashuri” pėr muslimanėt, tė cilėt udhėzohen nė Suren 29 qė tė mos debatojnė me Popullin e Librit (hebrenjtė dhe ēifutėt) pėrveēse nė mėnyrėn mė tė mirė. “…dhe thuaj: Ne besojmė nė atė qė na ėshtė zbritur ne dhe nė atė qė ju ėshtė zbritur ju; Zoti ynė dhe Zoti juaj ėshtė njė, dhe atij i jemi dorėzuar.”
Fletcher gjithashtu i jep rėndėsi edhe mėnyrės sė veēantė me tė cilėn ushtritė muslimane u mirėpritėn si ēlirimtarė nga tė krishterėt koptė e siriakė, tė cilėt vuanin nėn diskriminimin e bizantinėve thellėsisht ortodoksė.” Tė krishterėve tė persekutuar monofizitė tė Sirisė e Egjiptit, muslimanėt do t’u shfaqeshin si shpėtimtarė. E njėjta mund tė thuhet edhe pėr hebrenjtė e persekutuar… Tė ēliruar prej zgjedhės sė persekutimit tė Kostandinopojės, ata lulėzuan si asnjėherė mė parė, duke i dhėnė udhė kėshtu njė letėrsie tė pasur shpirtėrore himnesh, lutjesh, predikimesh dhe veprash devocionale. Gėrmime tė reja nga arkeologu Michele Piccirillo, i vendosur nė Jeruzalem, e pėrforcojnė fuqishėm kėtė fakt. Ato kanė treguar se pushtimi i Palestinės bizantine si edhe i Transjordanisė nga arabėt, rezultoi nė njė hov tė pashembullt ndėrtimi kishash apo mozaikėsh tė rėndėsishėm helenikė. E gjitha kjo tregon se nėn pushtetin e kalifėvė emevitė tė Damaskut, praktikimi i fesė ishte mė i lirė dhe ekonomia pėrparonte” (Michele Piccirillo, "The Christians in Palestine During a Time of Transition: 7th-9th Centuries,").
Shkrimtarėt e hershėm bizantinė, duke pėrfshirė edhe teologun mė mprehtė tė kishės sė lashtė, Shėn Gjon Damaskenin, mbėshtesnin idenė se Islami nuk ishte gjė tjetėr veēse njė formė heterodokse e Krishtėrimit. Ky vėshtrim ėshtė veēanėrisht interesant, po tė kihet parasysh se Gjon Damaskeni u rrit nė oborrin kalifal emevit tė Damaskut, zemra e botės sė re islame, ku i ati punonte si kėshilltar dhe vetė ai ishte njė shok i ngushtė i kalifit tė ardhshėm el-Jazid. Nė moshė tė thyer, Gjoni u vesh murg nė njė manastir shkretėtire nė Mar Saba, ku edhe filloi tė shkruante kryeveprėn e tij tė titulluar “Kroi i dijes”. Libri pėrmban njė kritikė ndaj Islamit, e para e shkruar nga njė i krishterė. Gjoni e pa Islamin si ngushtėsisht tė lidhur me doktrinėn heterodokse tė krishterimit Nestorian. Kjo ishte njė afėrsi pėr tė cilėn muslimanėt dhe nestorianėt ishin tė ndėrgjegjshėm. Nė vitin 649, njė peshkop nestorian shkruante: “Kėta arabėt nuk luftojnė kundėr fesė tonė tė krishterė. Jo, pėrkundrazi ata e mbrojnė besimin tonė, i nderojnė priftėrinjtė dhe shenjtorėt tanė dhe u bėjnė dhurata kishave tona.” (Margaret Smith, Studies in Early Mysticism in the Near and Middle East).
Gjatė gjithė periudhės sė mesjetės, tė krishterėt e muslimanėt vazhduan tė takohen aq sa pėr punė tregėtie e diturie, po aq edhe nė fushėbeteja. Qytetėrimi tolerant dhe pluralist i muslimanėve tė el-Andalusit mundėsoi njė ndėrveprim veēanėrisht tė frytshėm. Njė moment domethėnės i veēuar nga Fletcher, ėshtė kur mė 949, njė dėrgatė diplomatike bizantine, i paraqiti oborrit musliman tė Kordovės veprat e mjekut grek Diskorides. “Nuk kishte nė Spanjė dijetarė qė dinin greqisht, kėshtu njė kėrkesė u dėrgua nė Kostandinopojė, nė pėrgjigje tė sė cilės njė murg i quajtur Nikollė u dėrgua nė Spanjė mė 951. U gjet gjithashtu edhe njė dijetar musliman nga Siēilia qė njihte greqishten. Tė dy kėta ua shpjeguan tekstin njė grupi dijetarėsh spanjollė. Ky grup ishte nga mė tė ēuditshmit. Bėnin pjesė aty muslimanė andaluzianė vendas si dijetari Ibn Xhulxhul, i cili mė vonė hartoi njė komentar tė Diskoridesit; bėnte pjesė njė oborrtar dhe mjek i njohur hebre, Hasdai Ibn Shaprut dhe peshkopi mozarab Recemund i Elviras, i cili ishte dėrguar edhe si ambasador i kalifit tek perandori gjerman Oto i I-rė, i cili ishte po ashtu autor i tė ashtuquajturit Kalendar i Kordovės, njė vepėr qė pėrmbante informacione agronomie dhe botanike. Ky ishte vėrtet njė tubim ndėrkombėtar dhe ndėrkomunitar dijetarėsh. Gjatė kryqėzatave, venediku dhe qytete tė tjera tregėtare italiane ruajtėn marrdhėnie fitimprurėse tregėtie me kolegėt muslimanė, proces i cili ka lėnė gjurmė edhe nė shumė e shumė fjalė arabisht qė mbijetojnė nė dialektin venecian apo nė influencat rrėnjėsore muslimane mbi arkitekturėn veneciane.
Nė prizmin e standarteve moderne, tė krishterėt dhe hebrenjtė qė jetonin nėn pushtetin musliman, pra dhimitė, trajtoheshin si qytetarė tė klasit tė dytė. Por tė paktėn ekzistonte njė lloj ekuilibri pluralist, tė cilin historianėt spanjollė e kanė quajtur convivencia - bashkėjetesė, gjė e cila nuk kishte tė ngjarė aspak nė botėn e krishterė, dhe qė mori fund nė Spanjė jo shumė pas pėrfundimit tė Rekonkuistės sė krishterė. Sapo morėn Granadėn mė 2 Janar 1492, mbretėrit e krishterė pėrzunė muslimanėt dhe hebrenjtė, si edhe kurdisėn Inkuizicionin mbi tė krishterėt e rinj, mbi ata qė u konvertuan rishtas. Gjithsesi gjatė Rekonkuistės nė Spanjė, mėsojmė pėr vrasjen e arabėve qė ishin dijetarė tė fesė, ndėrsa poetėt kurseheshin... Diēka e pėrafėrt ndodhi edhe nė Siēili. Pas njė periudhe tė frytshme bashkėjetese tolerante nėn mbretėrit normanė, mė vonė muslimanėt u vunė para njė zgjedhjeje tė ashpėr: ose tė konvertoheshin ose tė shpėrnguleshin.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 6:00 pm

Zbulimi i vetėvrasjes

Ēdo vetėvrasje ėshtė njė vrasje, dhe anasjelltas, ēdo vrasje ėshtė edhe vetėvrasje, pėr sa kohė qė nė dyja anėt, viktimat, si ajo aktive dhe ajo pasive, si vrasėsi dhe i vrari, janė gjithsesi tė njėjtėt njerėz. Me tė njėjtėn sasi dhe formė sysh, duarsh, zemrash, prindėrish… Kėshtu duket se ėshtė ēėshtja nė esencė,

Qė nga teoritė e konspiracioneve fetare e deri tek lėvdimi nėn zė si shenjė emancipimi



Ervin Hatibi


Ēdo vetėvrasje ėshtė njė vrasje, dhe anasjelltas, ēdo vrasje ėshtė edhe vetėvrasje, pėr sa kohė qė nė dyja anėt, viktimat, si ajo aktive dhe ajo pasive, si vrasėsi dhe i vrari, janė gjithsesi tė njėjtėt njerėz. Me tė njėjtėn sasi dhe formė sysh, duarsh, zemrash, prindėrish… Kėshtu duket se ėshtė ēėshtja nė esencė, ndonėse nė aparencė kamikazėt pėrkufizohen si ata qė brenda vetvrasjes bėjnė edhe vrasje apo anasjelltas. Gjithnjė e mė dendur, kushdo qė hap gazetat nė Shqipėri, futet gati pėrditė nė njė shesh gjithnjė e mė pak virtual vetėvrasjesh, perimetri i tė cilit ngushtohet ku mė shumė e ku mė pak si njė lak nė fytin personal tėndin si lexues. Qė nga kronika e zezė vendase deri tek ajo e kuqja ndėrkombėtare, vetėvrasja globaliste e kamikazit bėn paralelen asimetrike me atė anonimen lokale tė prindit shumfėmijėsh borxhli apo tė gjimnazistes sė refuzuar, dhe kushdo mund tė gjendet midis kėtij binari. Gjithkush mund t’i hipė ndonjė avioni tė infektuar, apo tė presė si emigrant apo student kurbeti metronė nė stacionin e gabuar, si edhe gjithkush mund tė ketė apo jetė njė prind borxhli pa shpresė apo kurorėthyer, nė njė vend ku shteti ndaj qytetarit ėshtė krejt indiferent, ndėrsa opinioni tejet invadent. Me arrogancėn e vet ku mė tė dėshpėruar e ku mė pak, dy llojet e vetėvrasjeve mėsipėr japin e marrin tė paktėn nė nivele tė padukshme tė frymėzimit reciprok. Sepse njė njeri qė hedh monumentalisht veten nė erė, duke pasur tė mbėshtjellė rreth vetes me shpėrfillje eksploziv dhe gozhda, ėshtė stimulant tepėr konfortues pėr njė tjetėr qė matet tė tėrheqė thjeshtė kėmbėzėn nė tėmth apo tė pėrcjellė poshtė me ujė fostoksinėn... Gjithashtu, e kundėrta: kush pėrgatitet pėr vetshpėrthim, kujton sesi njerėz tė tjerė me pretendime aspak heroike kanė gjetur guxim tė vėnė dorė mbi jetėn e tyre duke pasur nė dispozicion mjete shumė mė pak efikase e tė shpejta…



Invazionet e trurit
Pėr lexuesin tonė tė dyja kėto invazione tė mendjes janė tė reja. Vetėvrasja e publikuar ka qenė privilegj i limituar kryeministrash poliagjentė apo personazhesh tė Shekspirit, ndėrsa Oso Kuka (se mė thonė Oso baroti/e djeg vedin edhe ty) dhe Vojo Kushi kanė qenė pėrfaqėsuesit modestė tė vetmohimit luftarak in extremis. Industrializimi i informacionit nė vend, me kėrkesėn e tij tė dėshpėruar pėr ngjarje, e ka ekspozuar individin shqiptar pėrballė hollėsive tė gjithanshme tė mjedisit, duke nxjerrė nė dritė ēkamos. Pėrmes kėtij procesi, pėr herė tė parė bota shqiptare i ėshtė afishuar lakuriq para hundės nė kohė reale banorit tė saj. Shqipėria Sot ka qenė njė zbulim i vonė: striptiza e saj nisur nė liri, me faqet e para shtypur me shkronja plumbi tė vitit 1990, sosi gati njėkohėsisht me bumin nė biznesin e ndėrtimit, i cili u bė njė nga burimet kryesore financuese tė gazetave e televizioneve tona. Mediat qė u themeluan pėrmbi pallatet e larta tė bumit imobiliar, zakonisht duke shpėrfillur edhe ato distancat etike, mundėsuan kėshtu edhe kuotėn mė tė lartė e efikase tė vėzhgimit vuajerist pėrmbi shoqėri. Hipur mbi to vumė re se shqiptarėt, ndėr tė tjera, ia kishin nisur nė mėnyrė frenetike tė vrisnin veten. Midis pallateve tė larta me xham turk dhe vetvrasjeve tė shpeshta, nėn siglat e emisioneve tė lajmeve qė shkruajnė NEĖS dhe jo LAJME, zbuluam se ishim bėrė befas tamam si gjithė bota… Tė noterizosh vetėvrasjen si shenjė emancipimi ėshtė krejt e jashtėligjshme pėr opinionin publik, kur nė fakt vetėvrasja shihet, duke favorizuar esencėn nė dėm tė aparencės, si shėmti e dhimbshme, e cila tregon thjeshtė dėshpėrim skamnor apo poshtėrim seksual apo tranzicion identitar ... N Vetėvrasja nė njė shoqėri post-totalitare, mund tė kuptohet edhe si njė nga format e zbulimit tė vetes, pronėsimit mbi kėtė instancė fakt, ndon Vetėvrasja nė njė shoqėri post-totalitare, mund tė kuptohet edhe si njė nga format e zbulimit tė vetes, pronėsimit mbi kėtė instancė se hidhur,vetėvrasja nė njė shoqėri post-totalitare, mund tė kuptohet edhe si njė nga format e zbulimit tė vetes, pronėsimit mbi kėtė instanc Vetėvrasja nė njė shoqėri post-totalitare, mund tė kuptohet edhe si njė nga format e zbulimit tė vetes, tė pronėsimit mbi kėtė instancė … Nuk ėshtė interesante tė citosh togfjalėsha alarmistė tė opinionistėve tė shqetėsuar nga pėrmasat prej fushate tė vetvrasjeve nė vend, sepse ato mbushin faqet e para tė gazetave mė tė mėdha tė vendit. Ndėrkaq, zėra “ndryshe” qė shprehin konsiderata pėr rritjen e vetvrasjeve nė vend, mundemi t’i gjejmė ndonėse nėn pseudonime, vetėm nėpėr kthinat hiperdemokratike tė internetit. Ja si shfrehet nė njė forum shumė popullor on line njė mendimtar anonim nėn pseudonimin priapik “Dick Darlington Delarge”:


“jam i lumtum qi ma n'fund dhe n'shqypni vedvrasja po prek shoqnin. Derrat kurr nuk din me vra vedin.



Me vra vedin asht me DIT me kuptu me shiju me jetu



bash nji kjo kallxo per nji shoqni civile qi me shpejtsi asht tuj prek shqypnin, pra cka du me than asht se nuk asht vedvrasja ajo qi po prek shoqnin civile por ekzistenca e nji shoqnie civile ose jocivile percaktohet, ne mes tjerash, ka niveli i fenomenit t'vedvrasjes ky relacion asht ne perpjestim t'drejt - sa ma shum vedvrasje aq ma civil ne shoqnia, ne e kunderta sa ma pak ose aspak aq ma pran nivelit kafshnor asht ne shoqnia”



Pse kjo valė vetėvrasjesh

Tė shqetėson ky racizėm pėr kafshėt e shkreta, dhe pėrmendja e tyre si shembull prapambetje ėshtė thjesht e pajustifikuar dhe pasojė e dogmatizmit darvinist. Gegshkruesi harron se pėrveē vetvrasjes, kafshėt nuk ndotin as mjedisin, nuk bėjnė genocide apo nuk ndėrtojnė kampe pėrqėndrimi. Paradoksale ėshtė se ai qė quhet sot qytetėrim, shkėputja me arsye kritike e teknologjike nga marrėdhėniet tradicionaliste e artizanale, shoqėrohet me gjoba tė ndryshme dhe efekte tepėr tė dhimbshme anėsore… Kėshtu niveli i modernizimit tė njė shoqėrie perėndimore zakonisht shkon paralel me numrin e vetėvrasjeve pėr banor dhe me ndotjen e ambientit. Po ashtu dihet se kombet qė kanė bėrė Aushvicin dhe Hiroshimėn, janė etalon qytetėrimi pėr gjithė botėn…Dikush mund tė replikojė me logjikėn e cinikut dionisiak mėsipėr, duke thėnė se vetėvrasjet tona nuk janė shenjė e ndonjė spiritualiteti tė elaboruar negativisht apo e ndonjė spleen-i, por thjeshtė njė metaforė e vdekjes nga uria. Po ama, nėse vetėvrasjet tona u shpjegokan kryesisht me dėshpėrimet e varfėrisė, eksperienca e sa e sa vendeve ku e ku mė tė varfėra se Shqipėria, tregon njė prani gati simbolike tė kėsaj dukurie. Dallimi thelbėsor ėshtė, se ndryshe nga ne, vende tė botės sė tretė, pėrveē shkallės sė varfėrisė kanė shumė mė tė lartė edhe shkallėn e fetarėsisė… Argument se vetėvrasjet nuk lidhen edhe aq me ekonominė sesa me kulturėn, ėshtė edhe fakti se amerikanėt kanė nivelin mė tė ulėt tė vetėvrasjes krahasuar me gjithė shteteve e tjera tė Evropės, gjė qė shkon nė pėrpjesėtim tė drejtė me faktin se pėrqindja e amerikanėve qė besojnė Zotin, ringjalljen nė SHBA ėshtė dallueshėm mė e lartė krahasuar me evropianėt. Megjithėkėtė, besimi u pėrfol publikisht si njė shtysė nė njė valė vetėvrasėse tė miturish e tė rinjsh nė vend, tė cilėt faqet e para tė gazetave i pėrkufizuan si viktima tė besimit tė kotė nė jetėn tjetėr. Shkruesit e kronikanėt e ndryshėm nuk harronin kurrė tė nėnvizonin faktin se policia bllokonte si prova pėr qartėsimet e vetėvrasjeve edhe kopje tė revistės sė Dėshmitarėve tė Jehovait, “Kulla e Rojės” tė gjendura nė shtėpitė e viktimave. (Duhet thėnė se e shtypur nė njė tirazh oqeanik, revista nė fjalė, ėshtė jo pak e pėrhapur nė shtėpitė tona. Respekti pėr fjalėn e shkruar si edhe pėr tekste ku pėrmendet Zoti, plus ilustrimet biblike ngjyra-ngjyra, janė shkaqe tė mjaftueshme qė edhe pa qenė vetė dėshmitar, ta ruash gjatė nė shtėpi kopjen e revistės qė ta ka falur nė rrugė ndonjė ēift buzėqeshės misjonarėsh.)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 6:01 pm

Mini-histeria mediatike

Qė pas rėnies sė diktaturės, jemi mėsuar me sulme ndaj komuniteteve tė ndryshme fetare, kryesisht ndaj atij musliman apo ortodoks nė vend, dhe kjo pėr tema kryesisht politike a gjeopolitike. Por kriminalizimi i besimit si shtytės pėr vetėvrasje i bėnte jehonė kėsaj here retorikės sė revolucionit kulturor tė vitit 1967. Mbase tė ndikuar jo vetėm nga helmi i vjetėr anti-fetar, por besoj edhe nga paralelja ( e papėrmendur ama) me kamikazėt islamistė tė emisioneve tė lajmeve, shkrues apo lajmpėrcjellės tė painformuar rendėn tė kriminalizojnė tė besuarit nė jetėn tjetėr si arsye vendimtareė pėr t’i marrė jetėn vetes nga adoleshmentėt e fėmijėt e familjeve hallexhije tė tranzicionit tonė. Nė emisione prestigjioze lajmesh u thėrritėn eksponentė folklorikė tė religjionit popullor, si psh. Kujdestarja e Vendit tė Shenjtė tė Dervish Hatixhesė, pėr tė deklaruar se jeta tjetėr nuk ekziston, se nuk ardhur njeri “prej andej” qė tė na dėshmojė pėr ndonjė gjė tė tillė… ( Duke iu referuar kėsaj mini-histerie mediatike, besimi nė jetėn tjetėr mori njė pamje paligjshmėrie. Nė tė njėjtat ditė kur kronikat dhe opinionet dukej se kishin gjetur njė armik komod pėr t’i shkarkuar pėrgjegjėsinė kryesisht sociale tė vetėvrasjeve, njė i marrė nga qyteti i Shkodrės, u arrestua me akuzėn (vini re!) pėr “pėrhapje tė lajmeve tė pavėrteta dhe panikut”. “Krimineli” kishte shpėrndarė nėpėr qytet trakte qė bėnin thirrje pėr fundin e afėrt tė botės… Arrestimet duhet tė kishin pėrfshirė nė fakt edhe shumicėn e klerikėve tė lartė dhe mė pak tė lartė tė tė gjitha komuniteteve fetare nė vend, tė cilėt pak a shumė besojnė dhe predikojnė tė njėjtin panik… )



Kriminalizimi i jetės

Si zakonisht, akuza hamendėsore pėr nxitje “fetare”vetėvrasjesh u artikulua nga joprofesionistė, dhe pėrgjigja kundėr saj u dha nė formė deklaratash zyrtare nga pėrfaqėsues tė komuniteteve tė reja tė akuzuara. Tė njėjtėn gjė e kemi parė edhe kur akuzohet Komuiteti Musliman nė shtyp: akuzat i formojnė shkrues tė paprofilizuar, dhe pėrgjigjet i japin zyrtarisht komunikatat e Komunitetit. Asnjė lloj mediacioni nga ndonjė specialist i mundshėm, pėr t’i ofruar opinionit njė version tė ndryshėm nga ai gazetaresk-gjenerik apo dogmatik-apologjetik qė kanė palėt… qė predikojnė jetėn e ardhme, njė njohės minimal i doktrinave fetare, mund tė shihte qartė se fetė monoteiste, tė bazuara mbi revelatat dhe bėmat e profetėve tė Lindjes sė Mesme, haptas e dėnojnė vetėvrasjen, dhe i premtojnė vetėvrasėsve dėnime tė ashpra nė jetėn tjetėr. Dallim bėjnė shkolla tė tilla interpretimi si Dėshmitarėt e Jehovait, sipas tė cilėve dėnimi i ferrit ėshtė njė mbishtresė jobiblike, e keqkuptuar nga Krishterimi ortodoks (katolikėt, ortodoksėt dhe protestantėt, por edhe kishat e tjera lindore). Eskatologjia e Dėshmitarėve, ka vetėm happy end: besėmirėt do tė trashėgojnė parajsėn nė tokė, kurse jobesimtarėt e kriminelėt thjeshtė do tė vdesin: ferri nuk ekziston. Jo pėr t’u bėrė cinikė, si akuzuesit e papėrgjegjshėm tė Dėshmitarėve, por pėr tė analizuar objektivisht, i bie tė themi, se me mohimin e ekzistencės sė ferrit, ata kundėrshtohen me fetė tradicionale, pėr t’u pajtuar me ateistėt. Gjithė pjesa tjetėr e diskutimit ėshtė statistikė: ku ėshtė mė e lartė dhe ku thjeshtė simbolike pėrqindja e vetrvrasjeve, tek besimtarėt apo tek ateistėt. Nė momente tė rėnda emocionale, ku zakonisht njė besimtar i feve tradicionale, bie nė tundimin e vetėvrasjes, frika ndaj dėnimit nė jetėn e amshuar, shpresohet t’ia kthjellojė gjykimin. Ndėrsa dikush qė beson se me vetėvrasjen, thjeshtė do tė vdesė e do tė tretet e do t’u japė fund halleve, pa i shkuar ndonjė destinacioni tė dhimbshėm, ka mė shumė gjasa ta konkretizojė projektin e vet. Kėshtu, edhe pa qenė nevoja tė dėgjojmė komunikata e tyre pėr shtyp, absolutisht duhet pėrjashtuar mundėsia qė Dėshmitarėt tė kenė qenė apo tė jenė shtytės tė drejtpėrdrejtė apo tė tėrthortė tė vetėvrasjeve. Nėse faji i tyre ėshtė se nuk besojnė nė dėnimin e ferrit, atėherė duhet tė kriminalizojmė bashkė me ta pėr tė njėjtin faj, tė gjitha entet e tjera qė promovojnė tė njėjtin mosbesim, qofshin kėto kulturore, shkollore apo edhe policore (kujtoni arrestimin e Shkodrės)…



KRONOLOGJIA
Vetėvrasjet nė Shqipėri, sa shumė brenda njė viti



5 janar 2004
Njė 31-vjeēare, nėnė e 3 fėmijėve, i ka dhėnė fund jetės nė rrethana enigmatike. 31- vjēarja F.M, banuese nė Manzė tė Durrėsit, ka gjetur vdekjen si rezultat i pėrdorimit tė fostoksinės. Policia nuk i ka zbardhur motivet e kėtij rasti vetėhlmimi, ndėrkohė qė po punon pėr zbardhejn e tij.



18 mars 2004
Njė 70-vjeēare nga fshati Shalės i Elbasanit, ka tentuar t'i japė fund jetės, sepse e rrihte nusja e djalit. Zenepe Cani ka pirė helm, duke pėrfunduar nė gjendje tė rėndė nė spitalin e qytetit.



18 mars 2004
Njė vajzė 14-vjeēare ėshtė vetėhelmuar me fostoksinė pasditen e 18 marsit nė banesėn e saj nė fshatin Shėnpremte tė komunės Gradishtė nė Lushnjė. Luljeta Maxhi kishte shfrytėzuar ēastin kur nė banesėn e saj nuk ndodhej asnjė nga pjsėtarėt e familjes.



19 mars 2004
Luljeta Lavdollari, 31 vjeēe, banuese nė fshatin Mbrakull tė Beratit, i ka dhėnė fund jetės, duke lėnė jetimė dy fėmijė. Ajo kishte pirė fostoksinė nė dhomėn e gjumit, duke lėnė mister shkaqet e vetėflijimit.



24 mars 2004
Fostoksina i merr jetėn njė 16-vjeēareje nga komuna Hyzgjokaj e Lushnjės. Olta Xhepexhiu, nxėnėse e vitit tė tretė nė gjimnaz, i ka dhėnė fund jetės, pas njė grindjeje me prindėrit.



6 prill 2004
Njė grua 21-vjeēare nė Elbasan ėshtė vetėhelmuar me fostoksinė. Hamide Vllaha ka konsumuar njė sasi tė madhe helmi, dhe mė pas ka gjetur vdekjen disa minuta pasi ka mbėrritur nė spital. Burime nga Policia e Elbasanit bėnė tė ditur se mbetet ende mister helmimi i 21-vjeēares.



11 prill 2004
Ishte kthyer nga varrezat, pi fostoksinė. Dorina Taullau, 20 vjeē, nga Lushnja, pasi ka dale shėtitje me tė afėrmit e saj pėr njė moment ėshtė larguar nė njė kabinė telefonike dhe ka pirė helmin. Nė momentet e fundit tė jetės ajo ka deklaruar se vetėflijimin e ka kryer pa ndonjė shkak.



20 qershor 2004
Piu solucion pėr larje rrobash, vdes nė spital. Marsela Kella, banuese nė Korēė, ka vdekur dy ditė mė parė pasi kishte pirė solucion pėr zbardhjen e rrobave pėr shkak tė ndarjes sė saj me bashkėshortin.



7 korrik 2004
E.M, ka tentuar tė vras veten duke pirė bar miu, sepse i ishin ndarė prindėrit. Pėr 15-vjeccare kjo ėshtė hera e katėrt qė ndodhet nė Spitalin Ushtarak pėr tė njėjtėn arsye. Ndėrkohė qė pas ndihmės sė marrė nga bluzat e bardha adoleshentja ndodhet jashtė rrezikut pėr jetėn.



18 korrik 2004
Lumturi Zeqiri, ka pirė fostoksinė, pas grindje qė ka psur me bashkėshortin. 27-vjeccarja pasi ishte zėnė me burrin ka pirė helmin. Mė pas ajo ėshtė dėrguar nė Spitalin Ushtarak edhe pse i ėshtė dhėnė ndihma e nevojshme nuk ka mundur t’i shpėtojė vdekjes.



26 tetor 2004
Ersida Mema pi fostoksinė, mister shkaku. 18-vjeēarja, nėnė e njė fėmije 2 vjeēe i ka dhėnė fund jetės sė saj duke pirė helm. Sipas tė afrėmve ersida kishte disa vjet qė kishte ardhur nė Tiranė dhe nuk ka pasur probleme, ndėrkohė qė edhe ata nuk e kuptojnė kėtė veprim tė tė afėrmes sė tyre.



1 nėntor 2004
Pi tre kokrra fostoksinė, mister shkaku. Mariglen Runga, nga Tiranė ka gjetur vdekjen dje nė Spitalin Ushtark pas pirjes sė helmit. Sipas familjarve 24-vjeēari kishte qenė nė shtėpi sė bashku me nusen e vėllait kur kishte pirė helmin. Edhe pse mjekėt kanė bėrė tė pamndurėn t’i shpėtojnė jetėn 24-vjeēarit, helmi vdekjeprurės i ka marrė jetėn tė riut nga Tirana. “Kam pirė tre kokrra fostoksine tė lutem mė shpėto”, janė kėto fjalėt e fundit tė 24-vjeēarit qė i ka thėnė tezes.



3 nėntor 2004
Ngatėrron ilaēet e “sėmundjes” sė teroideve me fostoksinė, pėrfundon nė spital. Klodiana Lleshi ka pėrfunduar dje nė spital nga pirja e njė kokrre helmi. Sipas familjarve, 18-vjeēarja e ka amrrė nga tavolina fostoksinėn duke menduar se ishte ilaēi i saj, tė cilat i pėrdorte pėr teroidet. Por pas kėsaj ka pėrfunduar nė spital, mjekėt kanė bėrė tė pamundurėn dhe e reja i ka shpėtuar kthetrave tė vdekjes.



16 dhjetor 2004
Divorcohet nga gruaja dhe mė pas kjo e fundit nuk e lėjon tė takojė vajzėn, pi fostoksinė. Argjend Gashi ka pėrfunduar dy ditė mė parė nė toksikologjinė e Spitalit Ushtarak pasi ka pirė dy kokrra helm. Sipas motrės, 24-vjeccari ishte i martuar me njė vajzė nga Lezha dhe nga kjo martesė kishe lindur njė vajzė. Por pas disa mosėmarrveshjesh Argjendi ishte ndarė nga nusja, ku kjo e fundit i ka marrė edhe vajzėn. “Ajo i ka thėnė se vajzėn vėllai im nuk do ta shikojė dhe as nuk do ta takojė” tregon 22-vjeccarja. Sipas saj ky ka qenė edhe shkaku qė Argjendi ka pirė edhe fostoksinėn. Pasi kė piarė kėtė tė fundit dy polcė qė p patrullonin kanė parė gjendjen shėndtėsore tė 24-vjeccarit dhe e kanė dėrguar menjėherė nė spital pėr tė marrė ndihmėn e shpejtė. I riu ka mbėrritur nė spital nė gjendje tė fikti dhe i ėshtė dhėnė ndihma e nevojshme nga mjekėt e toksikologjikut. Sipas bluzave tė bardha pacienti kishte pirė dy kokrra fostoksinė por ndihma e dhėnė nga mjekėt ka bėrė qė babi i njė fėmije t’i shpėtojė vdekjes.

Shtese jo e Ervinit


Vetėvrasjet

3 shkurt 2005
17-vjeēarja Genta Feimi, ka mbėrritur nė spital nė grahmat e fundit
tė jetės dhe mė pas ka gjetur vdekjen, pasi kishte marrė njė dozė me
fostoksinė. Genta Feimi ishte nxėnėse nė vitin e tretė tė shkollės
sė mesme, ndėrsa nuk dihen shkaqet e veprimit tė saj

13 shkurt 2005
Alda Cenaj, 11 vjeē ėshtė gjetur e varur nė banjo, e pikėrisht nė
varėsen e peshqirėve. Ngjarja e rėndė ka ndodhur rreth orės 08.30 tė
mėngjesit nė lagjen "1 Maj", tė qytetit tė Fierit.

16 shkurt 2005
Joana Rajdo, 12 vjeēe, nxėnėse e klasės sė pestė i ka dhėnė fund
jetės, ende pa e filluar mirė. Me shallin qė mbante nė qafė, ajo
ėshtė gjetur gjysmė ore mė pas pa shenja jete, nė banjė.

20 shkurt 2005
Njė vajzė 14-vjeēare, nga fshati Velēan i Pogradecit, i ka dhėnė
fund jetės duke u varur nė litar. Eriola Elezi, pas njė grindjeje me
vėllanė mė tė vogėl, ka dalė nga shtėpia dhe me njė copė litar ėshtė
vetėvarur nė kasollen pranė banesės.

23 shkurt 2005
Njė gjysmė kokrre fostoksinė, i merr jetėn 14-vjeēarit nga Patosi.
Endrit Goxhaj, nxėnės nė klasėn e tetė, ka vdekur nė spitalin e
Fierit, vetėm pak javė pasi dhe i ati i tij ishte vetėvrarė me armė
zjarri.


Deshmitaret e Jehovait vetvriten

Titujt e artikujve

Pėrcillet nė varreza Joana e vetėvarur

Fqinja: Joana mė tha "Tashmė e kam vendosur"

Vetėvrasjet me ndikime nga sektet

Marsela u vetėvra pėr parajsėn"

Fier, vetėvaret 11-vjeēarja, i ndaluan librat e Jehovait

Tiranė, vetėhelmohet “Dėshmitarja e Jehovait”

Mbytet nė rezervat dėshmitarja e “Jehovait”
Jehovai na mėson si tė vetėvritemi”
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 6:01 pm

Rreth e rreth tonzurės sė autocensurės

Vite mė parė, bashkė me disa shokė, nxirrnim njė gazetė tė bukur, pėr tė cilėn deshėm tė shpiknim njė lexues tė paparė ndonjėherė...

Nga Ervin Hatibi


Vite mė parė, bashkė me disa shokė, nxirrnim njė gazetė tė bukur, pėr tė cilėn deshėm tė shpiknim njė lexues tė paparė ndonjėherė. Nejse, kjo nuk ndodhi dot, e u bėmė vetė lexues tė saj, bashkė me ca njerėz tė mirė, por nuk ėshtė kėtu problemi. Nė numrin e parė tė faqes sė parė tė gazetės sonė patėm renditur nėn titullin “Tabutė e Gazetės”, gjithė gjėrat qė nuk do dėshironim fare t’i pėrmendnim nė shkrime. Nė fakt kėtė e bėmė vetėm e vetėm pėr tė treguar pozicionin tonė nė Zodiakun e letrave me vlerė qė i botojnė shtypshkronjat e Tiranės. Sepse nė fakt, i shpėrfillėm dukshėm jo vetėm tabutė e gazetės sonė, por edhe tė shumė gazetave tė tjera... dhe pastaj dėshtuam paq...
Tributė ekonomiko-politiko-shoqnore (i lutem lexuesit ta kapė kėtė ngjyrim jo si revansh dialekti) reagojnė shumė pa takt ndaj shkeljes sė ndonjė tabuje, qoftė edhe e rremė kjo. E reagim pas reagimi s’ndodh tjetėr, veē ajo qė ka ndodhur: i ofrohet shkruesit boja rozė, ndodh e famshmja autocenzurė. Shkruesit i lihet edhe alternativa e bojės sė Petro Ninit (“Ma mblidhni gjakun, e me tė tė shkruhen shkronjat shq...”) Dhe ėshtė fakt lista e lajme pėr sulme, gjoba e gjyqe ndaj gazetarėve. Askush s’e pėlqen tabutin e kėshtu bėhet mė i matur, mė i pjekur nė shkrimet e veta. Dhe kjo ėshtė kaq e trishtuar, krahasuar me vitet e praruara tė Partisė.
Qysh nė kopėsht edukatorja ta mėsonte pėrmendsh tė Vėrtetėn dhe Tabunė, e kėshtu kishe rast tė edukoje edhe prindėrit nė shtėpi teksa me recitime pafund, qė ishin thurur aq thukėt me aq rima e ritme tė pafajshme, sa edhe sot nuk tė shqiten nga truri. Nė klasė tė parė, bashkė me shkrimin (i cili ėshtė vetvetiu edhe ai njė autocenzurė, sepse askush s’tė lejon ta shkruash, bie fjala g-nė, ashtu siē do ta donte zemra) pra bashkė me shkrimin, mėsuesja niste e tė mėsonte, me aq sa dinte, zejen e bukur tė autocenzurės. Sepse aty ėshtė edhe mrekullia e saj, ėshtė artizanat intim. Dhe jo si cenzura qė ėshtė industri. Frymėzimi vinte me orar si njė pedagog me prezervativ dhe t’i linte shterpė shkronjat tė gjitha qė nga fjalitė e detyrave tė shtėpisė, tek vjershat e para, tek formulat e parashkruara tė propozimeve dashurore (letėrsi kjo qė, megjithėse intensive, ėshtė fare e braktisur prej kritikės), letrat e ushtrisė, artikujt nė shtypin qėndror e lokal, etj... Ti shkruaje lirshėm mbi njė tabut tė mbushur plot me fletė nderi, leje krijuese, ēmime tė dyta apo inkurajuese... Ti i dije tė Vėrtetat, e kishe mėsuar atė tė Pėrjetshmen gjatė gjithė edukimit tėnd, kurse tė Pėrditshmen e mėsoje pėrditė nė kryeartikujt e Kryegazetės. Kishe vetėm njė realitet, njė gabim, e keqja tė vinte veē nga njė anė ku s’ishte kahja jote, veē njė ishte pohimi... Vetėm njė.
E tani...



Tribu-tribut, tabu-tabut

Tabuja e madhe si njė amebė u nda nė dhjetėra tė tjera. Ēdo tribu gatuan narrativėn e vet, dhe shpall botėrisht versionin privat tė realitetit, dhe njeriu i shkretė, njėsuar me tė vėrtetėn, frymon brenda njė kaleidoskopi pseudo-realitetesh si brenda njė sere. Tė gjitha janė shumėfishuar, tė gjitha: po kryesisht e mira dhe e keqja.
Pėr ta kontrolluar sukseshėm njė njeri duhen sė paku dy vetė. Se tek e tek, nuk ka kontroll, ka vetėm dyluftim, dhe rolet kėmbehen nė pėrleshje e sipėr. Sa mė i madh tė jetė numri i njerėzve, dihet, aq mė lehtė pėr t’i kontrolluar. Nė mėnyrė progresive, sa mė shumė shtohet numri i njerėzve, aq mė shumė topitet gjallėria e pėrbashkėt qė ata formojnė dhe aq mė shumė njerėzit ta servirin vetė lirinė e tyre, thjeshtė pėr t’iu shmangur panikut e keqfunksionimit. Do tė bėheshin lėmsh pa njė kod tė vetėm komunikimi e orientimi, si fjalia qė nuk merret vesh mė nėse ėshtė shkruar nė disa alfabete njėherėsh. Pėr hir tė rendit dhe ritualit qė mundėson mospėrplasjen e njė grumbulli njerėzish brenda njė territori, njerėzit, me qejf apo pa qejf, me hir a pahir, u paguajnė tribut mė tė fortėve, atyre qė garantojnė njė lloj semafori social. Kėshtu pra mjafton t’i fusėsh njerėzit brenda njė versioni tė realitetit, njė kodi, si tingujt brenda alfabetit, dhe ata nuk kanė nga ia mbajnė mė. Ata qė propozojnė zgjidhje tė reja, qoftė edhe mė tė mira, rrezikojnė tė prishin bashkė me konsensusin, edhe rehatin tributar tė tribusė sė tė fortėve. Nė diktaturat klasike moniste, tribuja e tė fortėve farkėton me propagandė versionin zyrtar e unik tė realitetit (alfabetit) dhe siguron me terrorin e ajsbergut policor funksionimin dhe paqyrimin masiv tė kėtij realiteti.
Nė kushtet kur popullata njerėzore ėshtė rritur kaq shumė, tė fortėt e kanė parė se pėr tė krijuar realitetin nuk nevojitet tė shpenzosh kaq shumė pėr policė e spiunė qė tė krijosh dhunshėm konsensus masiv. Ēdo e vėrtetė duhet deklaruar publikisht pėr tė funksionuar si realitet. Kėshtu policėt e hafijet e qėmotit mbulonin me “terror territorin” (Derrida), ndėrkaq qė media ėshtė tashmė sheshi i vetėm ku mblidhet gati e gjithė popullata, harta e vetme qė e orienton atė nė trafik. Dhe fatmirėsisht, kjo media ėshtė njė mall qė prodhohet.
“E vėrteta sh.p.k.” sot nuk ka ato tiparet tipike tė manualit sovjeto-gėbelsian tė diktaturės klasike. Ajo flet me shifra mė shumė se me shkronja. Punėtorėt e saj nuk nuk zbėrthejnė metafora e idioma. Jo mė punonjės tė policisė politike me pėrgjues e dylbi, po me makina llogaritėse e statistika kompjuterike, ata janė punonjės tė policisė financiare nė shumicėn e rastit. Kanė detyrėn tė mbulojnė me vėmendje e taksa e gjoba tė gjithė qytetarėt, t’i konektojnė me sistemin, me tarifat dhe akcizat dhe fletoren zyrtare. Dhe kėshtu, me fijet financiare i lėvizin e u japin jetė si marionetave gjithė njerėzisė nė njė Guignol tė madh.
E midis ketij ambienti, midis kėsaj poliautocenzure, qėndron shkruesi i vogėl me njė laps e shumė letra. Ai e di tė vėrtetėn (jo prej zgjuarsisė, po ashtu, vetvetiu,) por pėr ēdo tė vėrtetė, atij i ofrohej njė vėrtetėsi. Nga tributė. Atėherė ai futet nė njė tribu. Dhe sėrisht numėron deri nė njė, si mė parė. Dhe si tribut, tribunit tė tribusė, qė prodhon tabutė e tabutet, shkruesi i blaton njė sonet, bie fjala, ose nė ēaste adhurimi, gjithė ndershmėrinė e vet. Kėta tipat janė nė rregull. Por janė edhe ca tė tjerė ama. Mė tė vegjėl, po tribu me vete ama, e qė nuk dinė tė shkruajne sonete, e janė kaq tė ligj, sa edhe nderin e mbajnė pėr vete. Kėta sillen poshtė e pėrpjetė e nė asnjė tribu nuk futen, e ca thonė se ē’dreq shkruesish na qėnkan. Kėta thonė vetėm tė vėrtetėn, e qėllon qė kjo tė pėrkojė me ndonjė vėrtetėsi tė tribuve, por mrekullitė, dihet, nuk ngjasin pėrditė. Kėshtu qė tributė plasin nga marazi e herė-herė i bėjnė pėr tabut. E u luajnė fenė. Pėrpara ēlirimit (kėtij tė dytit) tė godisnin se nuk ishe me njėrin e tani tė mos tė tė godasin se nuk je mė asnjė prej tė gjithėve!? Ikėn zotėrinj ato kohė kur mund tė ishe ose pro ose kundėr! Tani veē tė jesh (ose tė mos jesh), kjo ėshtė meseleja.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 6:02 pm

Gjakmarrja vs. gjakdhėnia

As mė shumė e as mė pak, ky fenomen, ėshtė njė nga ato qė ka tronditur shoqėrinė shqiptare nė shekujt e fundit. Bėhet mė i prekshėm nė ditėt tona, sepse objekti i studiuesve tė etnografisė nė Shqipėri, ėshtė njė ligj sundues nė njė pjesė tė konsiderueshme tė territorit tė shqiptarėve

Nga Ervin Hatibi

Ėshtė e ditur, se nga gjithė spektri i plagėve qė ka Shqipėria sot, mė e kobshmja ėshtė gjakmarrja. Gjakmarrja ėshtė njė term teknik pėr tė pėshkruar njė ritual gjahu tė vdekjes. Nė dallim nga gjithė krimet e tjera tė rėnda, ajo pėrbėn njė zhanėr pervers kompleks. Kėshtu gjakmarrja nėnkupton njė stratagjemė terrori qė ēon nė privim kolektiv nga liria, duke u kulmuar me njė vrasje me paramendim. Pėrmes fjalėve tė njė aktivisti anti-gjakmarrje: "Sot realisht janė nė hasmėri 670 familje, duke lėnė pa shkollė 160 fėmijė, nga tė cilėt 73 tė rrezikuar pėr jetėn. Nė vitin 2003-2004, 54 familje, tė kėrcėnuara seriozisht, janė larguar me rrugė ilegale jashtė Shqipėrisė. Komuniteti ndėrkombėtar i ka mbėshtetur dhe mbrojtur ato duke iu siguruar azil tė pėrhershėm. Pėr mosacarimin e situatės, familjet nė hasmėri nuk ua deklarojnė organeve tė rendit ngujimin, ndaj shifrat zyrtare tė policisė janė gjithnjė mė tė ulta se numri real" (cituar nga shtypi Gjin Marku, drejtues i Komitetit tė Pajtimit Mbarėkombėtar) Ndėrsa dėshmitari i mėsipėrm ka shėnuar thjesht numrin e fėmijėve tė privuarve nga mėsimi, organizata ndėrkombėtare si PNUD e vlerėsojnė deri nė 1.450 totalin e fėmijėve tė ngujuar pėr shkak tė gjakmarrjes.
Nėse gjakmarrja zinte vendin e parė nė kob, duke qenė se nėnkupton njė vrasje ceremoniale, nė Shqipėri gjithashtu ka edhe forma mė tė komplikuara vrasjesh informale. Njerėz tė varfėr e tė pashpresė, tė infektuar me viruse qė nga ata tė hepatiteve e deri tė Sidas, shkojnė e shesin gjak nėpėr qendra grumbullimi, pėr nevojat e tė sėmurėve dhe tė aksidentuarve. Gjatė kėtij viti nė bankėn e gjakut tė qytetit tė Durrėsit ndodhi qė personi qė kishte shitur gjakun pesė herė brenda vitit ishte i infektuar me virusin HIV. Nė komunitetin prej rreth 500 fėmijėsh talasemikė qė duhet tė marrin ēdo muaj gjak pėr tė jetuar, pas njė ekzaminimi tė mė pak se gjysmės sė tyre, janė zbuluar 4 fėmijė tė infektuar me virusin e Sidas.
Deri mė tani janė 12 mijė tė ashtuquajtur "dhurues me pagesė" kryesisht tė papunė dhe pa tė ardhura tė tjera financiare, por qė jetojnė me paratė qė fitojnė nga shitja e gjakut. Nėpėr sportelet e gjakut ata kėmbejnė 300 gram gjak pėr 30 dollarė, ndėrkaq qė nė tregun e zi tė bluzave tė bardha, familjet e pacientėve nė hall, shpesh janė tė detyruar tė japin edhe 100 dollarė pėr 300 gram gjak... Shumicėn e nevojave pėr gjak, rreth 65 %, i plotėsojnė shitėsit e gjakut-fukarenj apo tė dėshpėruar tė tjerė tė cilėt nuk kanė leverdi tė tregojnė saktėsisht detaje teknike pėrmbi shėndetin apo sjelljet private, sepse kanė nevojė pėr para. « Mblidhet 10 herė mė pak gjak nga sa duhet pėr minimumin e nevojave. Jemi shumė pesimistė pėr momentin nė lidhje me situatėn e gjakut. Mesatarisht duhen 40 dhurime gjaku nė njė mijė banorė, nė njė kohė qė ne marrim dhjetė herė mė pak, pra 4 dhurime pėr njė mijė banorė » (cituar nga shtypi, drejtoresha e Qendrės sė Transfuzionit tė Gjakut, Irena Qendro)
Nė fakt pėrgjegjės pėr vrasjet e tėrthorta me Sida apo infektimet e tjera, nuk janė njė grusht rrezikzinjsh, qė halli ua ka erėėsuar gjykimin. Njė shoqėri e tėrė, me qėndrimet e veta ka edhe kėtė herė autorėsi kolektive nė krim, me indiferencėn e papėrgjegjėsitė e veta. Ajo ua ka besuar detyrėn e furnizimit me gjak njė grushti tė hallexhinjsh tė prekshėm nga sėmundjet e tė ligat. E turbulluar sa ē'ėshtė nė tru, ajo nuk prodhon dot gjak tė pastėr pėr fėmijėt e vet. Pėrqindjet e prejardhjes sė gjakut spitalor, ngjajnė mė shumė si rezultate referendumi pėr t'u pranuar nė histori. 65 % ėshtė gjaku i shitur, 30 % sigurohet nė nevojė nga familja e tė sėmurit apo tė aksidentuarit (pra rastėsisht dhe tribalisht), kurse vetėm 5% dhurohet. Kėta tė fundit, ata qė dhurojnė gjakun, janė disa pak qindra shqiptarė. Mbase po aq pak nė numėr sa edhe punėtorėt e Rilindjes... Aq sa shokėt e Mujo Ulqinakut tė Ditės sė Prillit, sa studentėt e Natės sė Dhjetorit...

Paralele tė parehatshme
Fenomeni i hershėm i gjakmarrjes, ishte i shtypur deri nė asfiksi gjatė periudhės sė diktaturės. Shteti ishte ai qė kishte i vetmi tė drejtėn mbi jetėn, dhe ēdo ndėrmarrje tjetėr paralele shihej mė tepėr se njė krim: shihej si konkurrencė ndaj shtetit nga privatėt... Me liberalizimin e jetės nė vend dhe dobėsimin e rolit tė shtetit, shqiptarėt rinisėn si e do zakoni, t'i marrin sėrisht gjak nė vetull njėri-tjetrit...
E kundėrta e gjakmarrjes ėshtė gjakdhėnia. Jo pėr ndonjė opozicion foljor, por pėr nga natyra e gjėrave. Ndėrsa gjakmarrja ėshtė akt i tė kėrkuarit simbolik tė gjakut tė njė tė afėrmi ndaj vrasėsit apo tė afėrmve tė tij, gjakdhėnia ėshtė pasimi fizik i gjakut tėnd njė tjetri qė ka nevojė pėr tė. Nė kundėrshti tė plotė si fenomene, edhe dinamika e gjakdhėnies ka ndryshuar drastikisht me kalimin nė vitet e liberalizmit. Qė prej vitit 1990 nė Shqipėri numri i dhuruesve tė gjakut ka rėnė nga 10.000 dhurues vullnetarė, nė 1000. Me shumė pak fjalė: janė shtuar gjakmarrėsit dhe janė pakėsuar gjakdhėnėsit.
Shqipot janė njė shoqėri patriarkalo-maēiste, dhe kėshtu nė kornizėn e drunjtė tė virtyteve virile do lexuar edhe ky raport, kjo marrdhėnie gjaku. Dhėnia e gjakut ėshtė njė gjest femėror, mė saktė amėsor: ėshtė si tė dhuruarit qumėsht me gji. Ama edhe ēdo dhėnie, dhurim tjetėr, ēdo vullnetarizėm, edhe pa atė sistemin hidraulik tė amėsisė, gjithashtu pėrmban pak vulnerabilitet altruist femėror. Prandaj kėto punė nuk kanė kėtu sukses.
Ndėrkaq qė e kundėrta e dhurimit femėror, kompeticioni mashkullor ( i rrėnjosur fort nė natyrėn kompetitive tė gjenitaleve) ėshtė edhe njė ēelės pėr tė kuptuar gjakmarrjen. "Ne jemi njė vrasje pėrpara nė krahasim me fisin tjetėr, ne jemi mė tė fortė, ne jemi mė shumė vėllazėri, ne kemi kullė mė tė fortė dhe fishekė mė shumė..."
Gjatė kohės sė diktaturės, mashkulli dhe fisi mė i fortė ishte partia, dhe subjektet e veta i kishte reduktuar nė njė status nėnshtrimi e pėrdhunimi. Kėshtu, shndrruar nė njė rend gjithėfemėror, shoqėria kishte shumė mė pak mundėsi pėr gjakmarrje. Ndėrsa gjakdhėnia ishte njė lloj territori lirie kur individi shpėtonte pėrkohėsisht nga dhunimi duke u dhuruar, duke u madhėshtuar pėrmes vetėmohimit humanist, duke e marrė veten nė pronėsi pėrmes njė gjaku qė nuk ia mbante ta derdhte ndryshe...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 6:02 pm

Hakmarrja e pulave

E gjithė Bota ėshtė nė kaos, por mė shumė nga tė gjithė, duket se ėshtė propaganda. Nuk di kush ma ka mėsuar kėtė fjalėn tjetėr tė urtė qė fillonte me temeo danaos: “I Kam frikė grekėt edhe kur dhurojnė pula”…Njė fantazmė sillet nėpėr Evropė, bile jo vetėm nėpėr Evropė! Njė fantazėm pulash!

Nga Ervin Hatibi

Kaq i stėrpėrdorur ėshtė ky parafabrikat nga “Manifesti…”, sa nuk tė bėhet mė ta lexosh gjėkund, e jo mė ta shkruash vetė (ėshtė tė paktėn e dyta herė qė e pėrdor nė shkrime kėto vitet e fundit). Po gjithsesi pėrherė e mė adapte duket pėr t’u pėrdorur. Nuk ėshtė kėsaj radhe ndonjė konspiracion, as ndonjė pritshmėri dialektike klasore. Njė fantazmė pėrmbi Evropė… Duke ndjekur me sy nė TV atė rripin e lajmeve qė gjarpėron nė buzėn e poshtme tė ekranit, paralel me numrin e viktimave qė vdiqėn nga shpėrthimet e sotme nė Bagdad, mėson se…nė Britani kanė ngordhur 30 kanarina… pritet me padurim tė dalė ministri i Brendshėm apo i Shėndetėsisė tė japė ndonjė konferencė shtypi… Nė njė apartament nė Bruksel pėr shembull a nė Milano, mėson nė lajme se u bėnė bastisje dhe u arrestuan tė dyshuar si terroristė tė Al Kaidės, dhe sheh policėt anti-terror me maska e skafandra. Me po tė tilla maska e skafandra i sheh andej nga Rumania duke arrestuar nėpėr fusha ndonjė patė apo gjeldet tė dyshuar pėr mbartės tė njė epidemie apo pandemie qė mund tė vrasė disa qindra herė mė shumė njerėz se Bin Ladeni e Xhorxh Bushi bashkė.

Me sy nga qielli rrijnė njerėzit, duke parė nga kufinjtė e lindjes se mos nxijnė me helmin imagjinar tufa lejlekėsh e dofarė zogu infektues: fermerė, pularritės, zoofilė, nėna tė alarmuara, epidemistė, ornitologė, detektivė tė scoop-it, mileniaristė qė presin apokalipsin e rradhės, rrijnė me sy prej qiellit. Nė shtypin ndėrkombėtar bile u hodhėn edhe hipoteza tė tilla qė e lidhnin gripin e pulave me strategjitė e luftės baktereologjike tė terrorizmit ndėrkombėtar. Ka diēka tė vėrtetė nė frikėn e se mos pulat i ka infektuar Al Kaida: edhe turqve kėshtu u pat dalė nami aty nga fundi i mesjetės kur bombardonin kėshtjellat e rrethuara me qen e pula tė sėmura…

Tendenca qė kanė pėr t’u bėrė tė rrezikshme kafshėt kėto vitet e fundit ėshtė e pabesueshme dhe nė rritje: nuk ėshtė turp tė trembesh nga pak me qentė e tigrat e gjarpėrinjtė, hajde de edhe me shqiponjat, po …pulat! Tė ruhesh nga pulat, apo nga lopėt mos ēmenden! Proporcioni i rrezikshmėrisė ėshtė nė pėrpjesėtim tė zhdrejtė me pamjen dhe namin qė kanė kafshėt.

Nė fillim ishte lopa! Tashmė pula ėshtė ajo qė bėhet logoja e katastrofės sė rradhės, ajo e cila tradicionalisht nuk na ka bėrė ndonjė tė keqe: mė e madhja ēudi qė kemi pritur prej saj ėshtė ndonjė kokėrr vezė me dy tė kuqe… Kaq! Gjithė ajo kohė qė kemi kaluar duke lėmuar karakterin e njerėzve mė tė butė se ē’duhet me shprehjen “ėshtė pulė fare”, apo kompozitat “zemėrpulė” kanė dalė pėr momentin jashtė objektivi, me po atė shpejtėsi me tė cilėn syri tė rrėshket nė menu nga pjatat ku turfullon shpendi problematik (Shėnim: devijimi nga menuja me pulė ka vetėm arsye psikologjike, dhe aspak fiziologjike. Sigurisht qė autori nuk merr pėrsipėr tė jetė duke prodhuar ndonjė panik nė lidhje me tė ushqyerit me pula.)

Nė vitin 1994 doli filmi “Chicken Park”, film qė karikaturizonte “Jurassic Park”-un e Steven Spielbergut. Si pasojė e ca alkimive tė dėshtuara nėpėr laboratore, njė soj i ri gjigand pulash niste tė persekutonte personazhet e filmit duke i ndjekur kėmba-kėmbės nėpėr njė labirint korridoresh deri nė fund tė filmit. Makthi qė provohet tek versioni me dinosaurė i ndjekjes, ėshtė relative, pėr sa kohė qė dinosaurėt njėherė e mirė janė zhdukur, e nuk i sheh me sy. Po pulat janė prezente dhe janė kthyer nė faktor global frike.

Disa pak kohė mė parė, arkipelagut tragjik me varre kolektive ballkanike, tė njohura apo jo, autoritetet sanitaro-kufitare tė Republikės i shtuan njė njėsi tė re, mbushur kėsaj radhe plot me pula tė dyshuara nga Greqija. Pula ende gjallė, mijėra flatra dhe kokoritma pa ajėr, bllokuar nėn njė dhé ekskavatorėsh. Pamja makabre, e cila gjithsesi u rrotullua edhe nė ndonjė ekran evropian, mė kujtoi njė shprehje tė vjetėr qė ma ka mėsuar gjyshja, e cila, ndjesė pastė, komentonte kėshtu veprimtarinė gėrmuese dhe tė zellshme tė pulave tona nė oborr. Shprehja thotė: “pula nxjerr tė vdekurin prej dheut”. Nuk ka mundėsi qė kjo fjalė tė ketė dalė kėshtu kot e kot…Gjithsesi, gojėt e liga, ato qė nga anėt tona janė tė shumta dhe e hapin ditėn duke u helmuar esėll me kafe, kėto gojė pra mėtuan se Greku, si edhe Turku gjatė mesjetės, po e mėsynte vendin e Shqipeve, me Pula tė infektuara, tė cilat po ashtu si Kali i Trojės, nėn pamjen e paqme, tė mirėnjohur dhe tė sipėrpėrmendur, fshihnin vdekjen.

Nuk di kush ma ka mėsuar kėtė fjalėn tjetėr tė urtė qė fillonte me temeo danaos “I kam frikė grekėt edhe kur dhurojnė pula”…


ABC nr.12-Ervin Hatibi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 6:03 pm

Drejtėsi

Nė kuptim tė pėrgjithshėm, drejtėsi do tė thotė tė respektosh masėn, kriterin. T'i japėsh tė drejtėn atij qė i takon, duke marrė meritėn pėr bazė. Nė gjithėsi, ēdo gjė e krijuar ėshtė e matshme dhe e peshueshme, gjė qė pėrbėn njė argument themelor tė vendosjes sė drejtėsisė. Aty ku s'ka drejtėsi, ka rrėmujė.

Ndėrkaq bota ėshtė njė pėrmendore harmonie, nė ēdo qenie tė bie nė sy njė pėrshtatje e mbėshtetur nė sensin e masės. Edhe pėrshtatshmėria midis shpirtit dhe trupit pėrsėri tregon drejtėsi. اdo qėnieje i jepet njė trup nė pėrshtatje me mundėsitė e veta.

Organet e bletės, si mjeshtre e prodhimit tė mjaltit, janė nė pėrshtatje tė plotė me punėn qė bėn. Po ashtu edhe delja, me gjithēka qė bėn, ka arritur kėshtu, tė pėrfitojė favoret e drejtėsisė sė pafundme. Kjo vėrehet te tė gjitha gjalllesat.

Shembulli mė i shkėlqyer i sė vėrtetės sė drejtėsisė shihet tek njeriu. Njeriu i dėrguar nė botė me aftėsi tė tilla si tė mėsuarit, tė menduarit, tė lexuarit, tė shkruarit dhe tė biseduarit, qė s'gjenden nė qėnie tė tjera, ėshtė pajisur me organe pėrshtatur shpirtit tė tij.

Cdo njeri ka mundėsi tė kuptojė se Zoti i tij, qė e ka krijuar gjithėsinė sipas njė kriteri tė caktuar, ėshtė procedues i drejtėsisė sė pafundme. Mjafton qė gjithėsinė ta shqyrtojnė e ta mendojnė me kujdes. Me qė Allahu ėshtė zotėrues i drejtėsisė sė pafundme, do tė sillet i drejtė nė ēdo veprim tė Tij. Kurrė ai nuk do ta miratojė keqbėrjen ndėrsa keqbėrėsit do t'i ndėshkojė.

Ndėrkaq, shihet shpesh qė vdesin e shkojnė dhunuesi pa u ndėshkuar dhe i pafajshmi pa marrė tė drejtėn e vet. Kjo botė nuk duket fort si shprehje e sė drejtės. Nė kėto kushte njerėzit do tė ringjallen do tė ngrihet gjykata e madhe, do tė kėrkohet llogari, do tė peshohen punėt, do tė dėgjohen dėshmitarėt, do tė jepen vendimet. Do tė mbushet burgu i Skėterrės, kurse mjedisi lumturor i Parajsės do tė pėrfshihet nga hareja. Tė dhunuarit do tė marrin dhe shijojnė tė drejtėn dhe shpėrblimin e tyre, tė mohuar padrejtėsisht nė kėtė jetė, kurse keqbėrėsit do tė provojnė ndėshkimin dhe vuajtjen.

Mosndėshkimi i tė kėqijave nė kėtė botė rrjedh nga "e fshehta e provimit". Po tė ndėshkohej menjėherė ēdo e keqe, provimi i njerėzve s'do tė kishte mė asnjė kuptim. Prandaj pėr kėtė shkak, edhe ndėshkimi edhe shpėrblimi lihen pėr nė botėn tjetėr. Nė kėtė vėshtrim, as qė mund tė bėhet fjalė pėr harresė tė drejtėsisė.

Shtyrja e ēėshtjeve gjyqėsore bėhet pėr shkak tė pėrmasave tė tyre. Gjykimi i fajeve tė mėdha ėshtė njė proces i madh. Ndėrkaq, blasfemia, kundėrshtimi dhe keqbėrja janė faje tė dhunshme. A ėshtė e mundur tė mbeten kėto tė pandėshkuara?





LUMTURI



Njeriu qė e njeh Zotin, qė s'e di ē'ėshtė jeta e pastajme dhe qė nuk fiton vetėdijen e tė qenit rob ndaj Krijuesit, as edhe i lumtur nuk mund tė jetė. Sepse shijet e kėsaj bote janė tė pėrkohshme. Ku mbaron kėnaqėsia, fillon vuajtja. Kjo alternativė zvarritet gjer nė vdekje. Vetėm mendimi se deliktet janė mortore, ėshtė i mjaftueshėm pėr ta errėsuar kėnaqėsinė e jetės. Ata qė marrin kėnaqėsi nga jeta, nė kuptimin e plotė tė fjalės, janė vetėm ata qė besojnė.

Ata e dinė se shijet janė tė pėrkohshme, kurse Zoti, dhuruesi i tė mirave, ėshtė i pėrhershėm. Ai zotėron edhe fuqinė pėr tė realizuar vazhdimėsinė e tė mirave tė konsumuara. Edhe po s'i dha nė kėtė botė, mund t'i japė nė botėn e pėrjetme, qė ėshtė vendi i lumturisė sė amėshuar. Nė kėto kushte, ėshtė pa kuptim tė mjerohesh duke menduar se shijet do tė marrin fund njė ditė. Njė njeri i varfėr qė mėrzitet nga mendimi se kėnaqėsitė do tė mbarohen -ende pa u mbaruar, ndoshta pa u filluar - p.sh. mollėt nė shportėn diku aty nė shtėpi e pėr kėtė i cėnohet edhe shijimi i tyre, po tė mėsonte se mbreti nuk do ta linte pa mollė, por do t'i jepte sa herė qė t'i mbaroheshin, do tė gėzohej e do t'i shijonte plotėsisht. Ja, pra, kėsaj i pėrngjan shija qė merr besimtari nga tė mirat e kėsaj bote.

Tipari mė i rėndėsishėm qė e ndan njeriun nga kafshėt, ėshtė mendja, mirėpo ky kapacitet i posaēėm bėhet burim tė kėqijash po s'u pėrdor me vend. Sepse ekziston mundėsia qė nė sajė tė mendjes tė mendohet e shkuara dhe e ardhmja. Mosbesimtari mjerohet duke menduar ditėt e bukura tė ikura njė herė e pėrgjithmonė, ndėrkaq qė e ardhmja ėshtė plot rreziqe tė panjohura. Pėr ata qė e pandehin vdekjen fundin e gjithēkaje, e shkuara ėshtė atdheu i tė paqėnave, kurse e ardhmja, perspektiva, goja e njė kuēedre qė do tė gėlltisė atė vetė e tė dashurit e tij. Me qė nuk i ėshtė mbėshtetur Zotit, ēdo ngjarje ia drithmon shpirtin. Nga jashtė duket i lumtur, ndėrsa bota e brendshme i ėshtė kthyer nė njė ferr tė vėrtetė hidhėrimesh.

Sa pėr besimtarin, vdekja s'ėshtė asgjėsim, por vetėm njė fillim, ėshtė njė mjet pėr tė kaluar nė botėn e pastajme. Ndėrsa e ardhmja ėshtė nėn urdhėrin e Zotit, poseduesit tė mėshirės sė pafundme. Bota, me ē'ka brenda, ėshtė e pėrkohshme, kurse Ai ėshtė i Pėrhershėm.

Po qe se njeriu do tė mbėshtetej pėrjetėsisht nė kėtė botė, ndoshta kėnaqėsive do t'u jepej rėndėsi mė tepėr se ē'u takon. Por nė faqe tė tokės ēdo ēast fryjnė erėrat e vdekjes. Jemi dėshmitarė tė mjedisit qė na rrethon, tė luftės pėr jetė a vdekje. Nė ēdo krijesė shohim fytyrėn e vdekjes, lulet qė buzėqeshnin dje nė degė, sot janė shkelur me kėmbė. Pemėt - nuset bleroshe tė pranverės dhe tė verės, dimrit vishen me qefin. Njė lėmsh puplash - ja ēka mbetet pas prej zogjve qė fluturojnė tė lirė qiejve tė kaltėr. Veē kur tė shohėsh qė tė rinjtė me trupin e drejtė si filiz, janė pėrthyer si degė tė shtrembėta pas disa vitesh. Sytė e pėrshndritur nga shkėlqimi e ngazėllimi, mbushen me dhe. Tė dashurit na braktisin njė e nga njė.

Tė gjitha udhėt tė ēojnė nė varr.

Nuk kemi asnjė dyshin sė fundi ynė normalisht ėshtė pleqėri dhe vdekje. Nė kėto kushte, nė ēėshtjen e pushtetit e tė zotėrimit nė tė cilin vdekja nuk mbetet aspak prapa nga jeta, ajo (vdekja) duhet tė kėrkojė diēka nga ne! Ja, pra, kjo ėshtė ēėshtja parėsore e njeriut dhe kėsaj tė vėrtete askush nuk do tė mendet t'i bėjė bisht!

Ndėrsa njeriu i dhėnė pas delikteve dridhet para vdekjes, muslimani, pėrkundrazi ėshtė i qetė. Sepse pėr tė vdekja s'do tė thotė groposje e kalbje, por bashkim me Profetin e vet dhe me tė dashurit e vet, Azraili, qė i lėshon tė tjerėt nė tmerr, ėshtė njė bartės amaneti tė besueshėm. Pėr ata tė amanetit, ceremonia funebre dhe ceremonia e dasmės janė e njėjta gjė.

Nėse udha tė ēon te mėshiruesi e bamirėsi, varri kthehet nė lulishte!







Pse Jetojmė?



"Uniteti i sė tėrės" - siē pėrkufizohet forma mė e pėrsosur e harmonisė, ėshtė nė gjithėsi. Cdo krijesė kryen pa tė metė detyrėn qė i takon. Jogjallesat i shėrbejnė jetės. Dhe forma mė e lartė e jetės i ėshtė dhėnė njeriut. Mund tė themi pa u lėkundur se gjithėsia punon pėr njeriun. Bimėt janė nėn pushtetin e kafshėve, ndėrsa kafshėt - nėn pushtetin e njeriut.

Sipas rregullsisė hyjnore qė ēdo krijesė ėshtė bėrė pėr njė qėllim tė caktuar, edhe njeriu ėshtė krijuar pėr njė synim tė caktuar. E kundėrta do tė na ēonte nė alogjizėm. Nė kėto kushte, ē'lloj synimi do tė jetė ky?

Pėrgjigjja e kėsaj pyetje ndodhet te fjala e Zotit tonė. Tė gjitha librat hyjnorė, duke u pėrqėndruar nė tė njėjtėn pikė, thonė: "Detyra juaj kryesore ėshtė qė, duke njohur Zotin tuaj, qė ju krijoi, nga mosqenia dhe ju jep mundėsi tė jetoni mes tė mirash, t'i silleni si rob atij. Po dėshiruat njė rini tė pėrhershme, njė lumturi tė pėrjetshme dhe kėnaqėsi tė pėrsosura, bindjiuni urdhėrave tė Tij e shmangiuni veprimeve tė ndaluara. Kėnaqėsitė tokėsore i ngjajnė mirazhit mashtrues tė shkretėtirės. Po qe se harroni objektivin tuaj tė vėrtetė, duke u dhėnė pas tėrheqjes sė shijeve tė kėsaj jete tė pėrkohshme, do tė bėheni ndėr ata qė merituan ndėshkim. Mos harroni se kundėrshtimi dhe mohimi janė shenja mosmirėnjohjeje ndj Zotit xh.sh.

Mysafiri duhet t'i bindet tė zotit tė shtėpisė. Ai qė nuk ia vė veshin personit qė e ushqen dhe i siguron prehjen, por bėn si t'i vijė, ėshtė mosmirėnjohės. Mysafiri qė kėrkon tė mos njohė tė zotin e shtėpisė, ndėrkohė qė ka pėr detyrė ta falenderojė atė, ėshtė i denjė pėr ndėshkim.

Ja, pra, shembullit tė mėsipėrm i pėrngjet situata e njeriut qė vjen mysafir nė kėtė botė, ku rrethohet me gjithė ato tė mira, ndėrsa ai nuk e njeh tė Zotin e kėsaj bote, atė Zot ndaj tė cilit njeriu ėshtė rob.

Nė njė film fantastiko-shkencor tregohet mjaft mirė tė qenit rob ndaj zotit: njė njeri i pasur ngre njė fabrikė pėr tė prodhuar robotė duke harxhuar shumė pare synimin, pėr t'i shfrytėzuar ata nė disa punė tė rėndėsishme. Prodhohen robotėt, por, sidoqoftė, u prishėn aparatet komanduese dhe ata revoltohen; siē nuk punojnė, ashtu edhe sjellin dėm, mbėrthehen nga dėshira e verbėr pėr tė jetuar kot si endacakė. Njeriu i shkatėrron robototėt sa s'njihen mė, kurse fabrikėn e mbyll.

Ato mjete tė pėrparuara u pėrngjajnė njerėzve. Fabrika e gjithėsisė u ngrit pėr ne. Tė gjitha krijesat e gjalla e jo tė gjalla na shėrbejnė neve. Jemi krijuar pėr njė synim tė lartė, siē ėshtė adhurimi. Gjithashtu, ndėrkohė ne vihemi nė provė me anė tė tė mirave, tė shijeve e tė kėnaqėsive.

Eshtė krejt pa vend tė mendojmė se nuk do tė vijė ajo ditė kur do tė kėrkohet llogari, dhe se do tė asgjėsohemi pas vdekjes. Sepse duhet tė konkludiojmė qė kjo gjithėsi e krijuar me gjithė kėto tė tė mira tė pafundme, funksionon kot sė koti, gjė qė do tė ishte absurditeti mė i madh.

Nė kėto kushte do tė krijohet bota e pastajme, do tė vijė dita e llogarisė, mosbesimtarėt do tė ndėshkohen, ndėrsa besimtarėt do tė shpėrblehen. Ata qė kanė shfrytėzuar tė tjerėt pėr rehatin e vet, shpejt a vonė do tė meritojnė dėnimin.



Shėnim: Deliktet: ėshtė fjala pėr tėrė kompleksin e sensualizimit tė njeriut, qė, nė ndryshim nga ndjenjat dhe kėnaqėsitė sublime, ka njė natyrė thellėsisht neurovegjetative, pėr pasojė, tė pėrkohshme e tė pasur me deziluzione. Kjo ndodh veēanėrisht, nėse ai zhvishet nga ēdo lloj karakter i cili nė fakt pėrbėn dallimin esencial tė tė njėjtave procese neurovegjetative nga kafshėt te njeriu.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin


Numri i postimeve: 374
Registration date: 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Esse nga Ervin Hatibi   Sat Mar 24, 2007 6:04 pm

Eshte klas ky djale!

Unė flas, ti flet, ai flet…(Ata shikojnė…)

Qė nga momenti jo fort i largėt i hyrjes nė fuqi tė ligjeve tė reja pėr tė drejtat e autorit, ekranet shqiptare befas u ēglobalizuan me njė shpejtėsi trishtuese. Befas gjithė ajo mori filmash hollivudianė tė shfaqur nonstop, gjithė ato videoklipe muzikorė nga mė tė nxehtėt e momentit apo tė memorjes, gjithė ata dokumentarė kulturorė, shpesh edhe tė papėrkthyer hiē, u zhdukėn nga ekranet, sapo u njoftua ora policore.

Citim




Ervin Hatibi




Nė agoni e sipėr ndonjė ekran rebel vazhdonte tė emetonte nė mėnyrė tė kundraligjshme imazhe lamtumire tė yjeve tanė tė dashur anglishtfolės nė shuarje e sipėr, pėrmes ndonjė filmi apo koncerti. Shijak-TV, televizion i me CV tė admirueshme rebelimi, rroku fuqishėm flamurin e piraterisė, dhe e valėviti pėr disa javė jashtė territorit tė ligjit, deri sa gjoba tė rėnda fare nga komisionet shtetėrore tė vigjilencės, ia shkulėn me gjithė duar flamurin. Qyteti i fundit i rezistencės televizive kishte rėnė. Trupat e huaja tė Hollywood-it dhe MTV-sė ishin tėrhequr pėrfundimisht, dhe mbi antenat e shqiptarėve u ngrit flamuri kombėtar i izolimit krenar. Politika anti-pirateri, njė operacion selektiv i cili nuk prek pirateritė nė fushėn e shkrimit pėrshembull, ishte njė nga sukseset e rradhės tė implikimit tė interesave tė biznesit tė madh (nė kėtė rast televiziv) me politikėn, pėr tė falimentuar kėshtu televizionet e vogla, qė e mbanin shtėpinė vetėm me miell borxh. Filloi tė lulėzojė tregu i antenave parabolike, tė cilat, nė njė krahasim tė cilin nuk jam i sigurtė nė e bėj unė i pari, tashmė kanė zėvendėsuar me ovalitetin e tyre metalik formėn e njohur po ovale tė bunkerėve ushtarakė; ndėrsa bunkerėt ishin helmeta tė maskuara me ngjyra e bimėsi pėr tė mbrojtur shqiptarėt nga sulmi i tė huajve, antenat e bardha parabolike janė shėnjestra-targete tė bardha qė shqiptarėt ngrehin kudo nėpėr tarraca a ballkone pėr t’u thėnė tė huajve:- aman kėtu jemi, qėllonani mu nė kokė me ndonjė film a me ndonjė kėngė se plasėm, na u thanė sytė!
Qytetarėt-shikues e kanė zgjidhur duke ngrehur nė ajėr velat e bardha tė antenave satelitore, kurse televizionet vetė, vendin bosh qė e mbushnin me mall kontrabandė pėrpiqen ta mbushin me programe tė bėra vetė. (Alternativa e dhimbshme e mallit tė huaj, nuk vonoi tė vinte nė formė telenovelash latinoamerikane, krejt uniforme, me tė njėjtat lloje dekoresh e grash e dialogjesh, tė cilat tė japin pėrshtypjen, se sado ta pėrdorėsh telekomandėn, nė ekran tė del vetėm njė stacion…)
Po ndėrkaq, rruga mė e shkurtėr pėr ta mbushur programin ėshtė tė kurdisėsh njė talk-show. Merr njė gjysėm duzine me burra a gra dhe vėri tė krihen me shoku-shokun pėr ndonjė temė tė madhe apo tė vockėl tė ditės, pėr korrupsionin a pėr luftėn nė Irak, pėr tatuazhet nė vende ekzotike tė trupit, pėr bashkėjetesėn pa kurorė, pėr krimin nė familje a pėr kėnaqėsinė e tė ngarit tė makinės pa patentė… E gjitha nėn dekorin e duhur shumėngjyrėsh, me gazetarin-moderator, nėn stratagjemėn e njohur “hedh budallai njė gur nė lumė, futen njėqind tė menēur e nuk e nxjerrin dot”. Por problemi i vetėm ėshtė se gati tė gjitha stacionet televizive gati pėrditė organizojnė nga njė apo dy talk-show-e, dhe kėshtu nė njė vend kaq tė vogėl si Shqipėria, me gjithė atė rrjedhje truri pėr nė Perėndim, gati tė gjithė njerėzit e menēur kanė dalė tė paktėn nga njė herė tė debatojnė nė kėto lloj programesh. Dhe detyrimisht, tė dėshpėruar, me frikėn dhe ngasjen e piraterisė nė zemėr, organizatorėt e talk-show-eve u janė drejtuar nė mėnyrė tė padiskriminuar gjithė qytetarėve: me shkollė, pa shkollė, me gjuhė tė trashė, me gjuhė tė hollė, dhe ja... e mbushėm programin edhe sot…
Po mundohem gjatė t’I gjej ndonjė fjalė zėvendėsuese shqip termit talk-show, ndonėse lehtėsisht thuajse gjithkush e kupton. Nisa pra pėr argėtim tė pėrzgjidhja nėpėr fjalorin personal diēka mė kumbuese e spektakolare se “bisedė televizive”, ndonjė metaforė mbase. Jashtėzakonisht kollaj, nė vazhdėn noliane tė orientalizimit tė zhargonit, teknikė qė prej vitesh shkakton breshėri gazi ndėr gjimnazistėt tiranas, nė mend s’po mė vinte gjė mė piktoreske se “muhabet-sehir”, po ama edhe kjo nuk mė kėnaqi. M’u kujtua pastaj, se mbase ndonjė term mė adapt do kėrkuar nė traditėn jo edhe aq modeste tė komunikimit masiv tė krijuar gjatė epokės socialiste. Nė kėtė periudhė shoqėrizimi tė detyrueshėm, edhe debati, biseda, kritika, doemos qė duheshin bėrė nė kolektiv, ndonėse pa dėshminė e kamerave. Fjalimi i fundit i shokut Enver, trendi i fundit nė kursim apo riciklim i ndonjė kooperative bujqėsore, pėrvjetoret e historisė kombėtare-revolucionare apo Dita e Novatorit a e Elektrifikimit tė Vendit, ngjyrat e ndezura nė veshje apo flokėt mė tė gjatė se norma tė ēunakėve rebelė, situata aktuale nė frontin Viet-kong, thatėsira e gjatė apo tėrmeti apo ēdo lloj fenomeni tjetėr mediatik natyror, tė gjitha ishin tema tė denja pėr tė mbledhur kolektivin profesional apo territorial nė talk-show-in e rradhės. Duke insertuar citimet mė nė modė nga raportet e Kongesit apo Plenumit mė tė afėrt, qė ishin si tė thuash edhe bursa e vlerave idologjike, diskutimet kishin rolin e madh formues pėr gjithkėnd, pasi personat e ushtruar pėr tė marrė fjalėn e pėr tė diskutuar, tė mėsonin sa e si duhej hapur goja pėr momentin e dhėnė historik. Tė paktė janė ata qė i kanė shpėtuar diskutimit, kritikės apo autokritikės, zotimit publik nė talk-show-et e socializmit. Tė cilat ishin pasardhėse tė kulturės patriark-kolektiviste tė odave tė burrave, dihet. Me dallimin thelbėsor se me kalimin e kohės kishte humbur thjeshtė elementi i burrėrisė si edhe efekti skenik i tymit shtėllungėtar tė duhanit. Seriozitet mbytės i jepte mexhliseve tė burrėrisė tymi mistifikues i duhanit, i cili mbulonte me maskė shprehjet e padėshirueshme tė fytyrave mustaqellie, siē metaforat mbulonin mesazhet politike apo verdiktet gjyqėsore apo paralajmėrimet diplomatike qė shqiptoheshin nėn po atė tym e mustaqe. Ndėrsa nė odat socialiste duhej shkoqje e fjalės, sllogane tė kontrolluara rituale, gjithēka doemos tė dukej e qartė dhe pa ekuivoke para shqisės sė kudondodhur tė Partisė. Interesant ėshtė tė kujtojmė, pėr ta mbyllur kėtė shpjegim termi, se kushdo qė tė mblidhej nėpėr kėto grumbullimet diskutuese, qofshin reparte punėtorėsh a ushtarėsh, klasa shkolle tetėvjeēare a tė mesme, banorė tė njė njėsie, pavarėsisht grupmoshave, ajo qė i bashkonte nė njė tė vetme tė gjitha kėto mbledhje-talk-show-e, ishte skenografija dhe toni. Skenografia mbytej nė gjak nėn ikonostaset puritane tė marksizmit blegtoral shqiptar, me portetet e Enverit dhe tė Mėsuesve tė Tjerė tė Mėdhenj, dhe slloganet plot panik tė ndėrgjegjėsimit pėr vogėlsinė tėnde para Partisė e Popullit. Kurse toni, absolutisht serioz pėrshkonte vertikalisht tė gjithė brezat e diskutantėve. Nuk besoj qė njė diskutim pionierėsh pėr pyllėzimin apo ngjarjet mė tė fundit nė Kosovė kishte mė pak seriozitet e solemnitet sesa njė diskutim me tė njėjtėn temė nė kolektivin e Akademisė sė Shkencave tė Republikės.
Sot veē dekorit, ėshtė toni qė ėshtė ētensionuar. Siē e thashė, dyndja masive nėpėr ekranet e traumatizuara nga erozioni i imazhit, ka bėrė qė kushdo tė ngjitet e tė japė pak mend nė publik. Lirshėm fare. Ai tipi qė ishte ulur me ty nė kafe deri tani dhe tė kėrkoi leje sapo pa orėn, pėr disa minuta del e tė shfaqet nė ekranin e televizionit mbi banakun e lokalit dhe me tė njėjtin ton tė shpenguar vazhdon bisedėn qė kishte lėnė pėrgjysėm me ty pak mė parė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 

Esse nga Ervin Hatibi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 3Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
DREJTESIA-REALITETI :: Kategoria e pare! :: Teme e Lire-