Diskutime mbi temat ne drejteisa.blogspot.com
 
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Gazeta Rimekembja

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8  Next
AutoriMesazh
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:21 am

RRUGA PĖR PAVARSINĖ E KOSOVĖS

Shkruan: Sabri Selmani

Bashkėsia ndėrkombėtare, sė pari ėshtė dashur tė organizojė
njė konferencė ndėrkombėtare pėr zgjidhjen e statusit
pėrfundimtar tė Kosovės, e jo tė legjitimojė «dialog
provincial» serbo-shqiptar kinse pėr «zgjidhje tė ēėshtjeve
teknike». Kjo «metodikė» e zgjidhjes sė konfliktit
ndėrkombėtar serbo-malazez, pėrjashton ēdo
mundėsi reale, qė Kosova tė mėvetėsohet definitivisht nga
sundimi i egėr
kolonialserbomalazez.
Politika strategjike e politikės shqiptare, e Shteteve tė
Bashkuaratė Amerikės, e OKB-sė, e Bashkimit Evropian(BE-sė)
dhe e NATO-s, nė kėto ēaste, duhet tė jetė kompelementare,
e bashkėrenduar dhe e orientuar nė pėrshpejtimin e
transferimit tė tė gjitha atributeve shtetėrore Kosovės,
sepse kjo ėshtė e vetmja alternativė reale, e cila
do tė garantonte tė drejtėn legjitime dhe legale tė njohjes
sė subjektivitetit juridik ndėrkombėtar tė Kosovės. Vetė
kėrkesa pėr dialog edhe pse disi po mundohen ta
kamuflojnė si bisedimet teknike, siē faktikisht dikur i
quante vetė
Millosheviqi edhe bisedimet shqiptaro-serbe, vetėvetiu ky
hap do tė
thotė restaurim i politikės serbe dhe situatės politike nė
kėtė pjesė tė
Ballkanit. Kjo jep tė kuptojmė se nuk ekzistojnė parametra
tė qarta
diplomatike nė qėllime apo mė mirė tė themi artikulim tė
koncepcioneve
dhe prioriteteve diplomatike. Ndėrsa mungesa e kėtyre
kritereve
aq mė tepėr kur interesat e palėve shtrohen nė tavolinė tė
bisedimeve sy me sy dhe pala serbe ėshtė profesionalisht aq
e ngritur nė
krahasim me palėn shqiptare, vetėvetiu krijohet bindja se
do tė jemi
dėshmitarėt njė hendikepi me pasoja afatgjata.
E imponimet po qė se iu nėnshtrohesh vullnetarisht peshojnė
shumė. Sė paku, kėtė duhet ta dijė Qeveria e Kosovės. Apo
duhet pėrkujtuar me njė shembull ndoshta vullgar: luftėrat
gjatė tėrė historisė nuk janė bėrė, tek e fundit pėr
likuidim fizik tė njerėzve, por pėr pasurin e tyre. Andaj
dhe Aleksandri i Madh, posa e pa shkretėtirėn
Gob nė Indi u kthye prapa. Por, ajo qė mbetet zvarrė ėshtė
gjithnjė statusi
problematik i tyre. Po e marrim vetėm rastin e dikur
Formozės e tani Tajvanit.
Edhe pse gati thuajse dhjetė vjet ishte anėtar i KS tė
OKB-sė nė vend tė Kinės, siē dihet ajo tani nuk ėshtė as
anėtare e Asamblesė sė OKB-sė. Apo rasti i Qipros. Dikush,
po mendon nė analogjinė e njohjes sė Sllovenisė, Kroacisė,
BeH, Maqedonisė e raste tė tjera si nė Estoni, Mauritani,
etj. Mirėpo, nuk duhet harruar faktin se asnjėra prej
kėtyre shteteve nuk ka mundur tė anėtarėsohet si shtet i
pavarure sovran para se tė vendoset me referendum lidhur me
statusin politiktė tyre. Vetėm kur ėshtė shpallur vullneti
i tyre pėr status politik, janė njohur si shtetet dhe janė
bėrė anėtar tė pėrhershem
tėAsamblesė sė Kombeve tė Bashkuara. Edhe neve dikur na
ėshtė njohur
statusii shtetit tė pavarur nga ana e Shqiperisė, por dihen
efektet
dhe rezultatet e kėsaj njohje. Duhet kuptuar edhe
diplomacia e jonė njėherė e pėrgjithmonė se pėr t'u krijuar
shteti i pavarur dhe sovran, patjetėr duhet qė nė
kuptim tė akteve ndėrkombėtare tė shpallė vullnetin e lirė
tė popullit pėr njė shtet tė tillė.
Andaj, edhe diplomacia e shtetit amė nuk guxon dhe as qė ka
tė drejtė morale e as kombėtare qė tė heshtė pėr tokat e
veta, tė cilat i janė shkėputur me anėn e forcės e jo
vullnetit. Andaj, angazhimi saj nė kėtė drejtim, pa marrė
parasysh, relacionet e shteteve
fqinje apotė farė pėrfaqėsuesi tė "principatave" shqiptare,
nuk mund e
as qė guxon tė flasė nė emėr tė popullit pa e pasur tė
drejtėn sovrane
tė shpalljes sė vullnetit tė tij.
Kjo lojė e pėrbashkėt e solidarėve dhe UNMIK-stanit ėshtė
loja mė e turpėshme, e cila ka eksperimentuar nė vetėvete,
se deri ku mund tė bėhen manovrat,me manit politike pėr
zgjidhje politike. Steineri na i la Standardet tu pragu e
ky i fundit Petersen, po na e le njėllosjen e luftės
ēlirimtare me formulimin konflikt i armatosur. Pak janė ata
shqiptarė qė nuk besojnė se pavarsia nuk do tė arrihet, por
janė te shumtė ata qė kėtė pavarsi nuk do ta pėrjetojnė
realisht edhe pėr ni kohė tė gjatė. Kjo mė shumė domėthėnė
se nė horizont; po duket hija e pavarėsisė, por mungon vet
Pavarėsia.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:21 am

JANULLATOSI, KREU I SHOVINIZMIT GREKOMADH NE SHQIPERI

U bėnė shumė vjet qė Janullatosi, nėn maskėn e njeriut tė
Zotit nė Shqipėri, vazhdon tė kryejė me shume zell detyrėn
e vėrtetė qė i ka ngarkuar shovinizmi grekomadh – atė tė
mėkėmbėsit tė kėtij tė fundit, alias tė guvernatorit pėr
qeverisjen e vendit tonė. U bėnė po kaq vjet qė gazeta
“Rimėkėmbja” dhe sidomos zoti Abdi Baleta, bashkė me atė
Nikolla Markun e Kishės Ortodokse Autoqefale tė Elbasanit,
nuk e kanė reshur pėr asnjė ēast luftėn pėr shporrjen e
Janullatosit nga kreu i filialit te Kishės Ortodokse Greke
nė Tiranė, tė ashtuquajtur Kisha Ortodokse Shqiptare. Dhe
kėtė luftė s’e kanė reshtur se kanė qenė tė bindur qė
Janullatosi, me kalimin e kohės, do tė shndėrrohej nė njė
faktor me shumė peshė pėr varfėrimin dhe poshtėrimin e
shqiptarėve nė sytė e botės. Koha i ka vėrtetuar plotėsisht
paralajmėrimet e “Rimėkėmbjes”, tė zotit Baleta dhe tė atė
Nikolla Markut pėr pasojat ogurzeza tė qeverisjes faktike
tė vendit tonė nga ana e mėkėmbėsit tė shovinizmit
grekomadh nė Tiranė, Anastas Janullatosit. Grabitja
skandaloze qė u bėhet qytetarėve shqiptarė nga ana e
kompanive greke tė telefonisė celulare AMC e VODAFONE dhe
zhvarrimet nė Pėrmet vėrtetojnė pa asnjė mėdyshje se
Janullatosi deri tani e ka kryer mė sė miri rolin e
mėkėmbėsit tė shovinizmit grekomadh pėr varfėrimin e
shqiptarėve dhe pėr poshtėrimin e tyre.
Lidhur me zhvarrimet nė Pėrmet pėr ngritjen e varrezave tė
stisura tė ushtarėve grekė mėsojmė se qeveria greke, sipas
gazetės “Ta Nea”, tė cituar nga gazeta “Korrieri”, “po i
kujton asaj shqiptare se kanė rėnė dakord me marrėveshje tė
nėnshkruar pėr ndėrtimin e pesė varrezave nė Shqipėri, pėr
tė rėnėt e ushtrisė greke gjatė Luftės sė Dytė Botėrore”
(“Korrieri”, 10 qershor 2006, f.15).
Deri tani publiku shqiptar nuk ka pasur kurrfarė dijenie
pėr njė marrėveshje tė tillė qė qeveria kukull e Tiranės,
socialiste apo demokratikase qoftė ajo, paska nėnshkruar me
qeverinė shoviniste grekomadhe pėr ndėrtimin e tė
ashtuquajturave varreza pėr “tė rėnėt” e ushtrisė agresore
greke nė trojet shqiptare. Pra, qeveria shqiptare, si
qeveri kukull, paska nėnshkruar njė marrėveshje tė fshehtė
me qeverinė greke, e cila, duke kėmbėngulur nėpėrmjet
mėkėmbėsit tė saj Janullatos qė tė mbetej e tillė, pra, e
fshehtė, ka parashikuar qė kur t’i hiqen petėt lakrorit dhe
publiku shqiptar ta mėsojė tė vėrtetėn, ta pėrdorė atė si
mjet presioni ndaj Tiranės zyrtare pėr t’i vėnė kapak
skandalit dhe pėr tė mos bėrė naze para autoriteteve
shoviniste greke. Pra, me kėtė marrėveshje qeveria greke ia
ka zėnė kokėn me derė qeverisė kukull tė Tiranės, e cila
s’u bė e gjallė kur plasi skandali i zhvarrimeve nė Pėrmet.
Nuk ka rėndėsi se kush e ka nėnshkruar marrėveshjen e
fshehtė, socialistėt apo demokratikasit, rėndėsi ka qė tė
dyja palėt e kanė mbajtur tė fshehtė, si ajo qė ka
qeverisur si kukull, ashtu edhe ajo qė ka qenė nė opozitė.
Tė dyja palėt kanė heshtur para opinionit publik shqiptar
sepse qė tė dyja janė udhėhequr nga i njėjti pikėsynim, nga
tradhtia e interesave kombėtare pėr ruajtjen e pushtetit
personal. Pra, tė dashur lexues tė “Rimėkėmbjes”, ne,
qytetarėt shqiptarė, u dashka qė tė vihemi nė dijeni nga
shtypi grek pėr marrėveshjen tradhtare tė qeverisė kukull
tė Tiranės me qeverinė shoviniste greke pėr ndėrtime
varrezash pėr eshtra tė paqena ushtarėsh grekė nga radhėt e
ushtrisė agresore greke nė trojet tona gjatė Luftės sė Dytė
Botėrore. Shikoni, pra, se deri nė ē’derexhe e ka
katandisur shovinizmi grekomadh dhe mėkėmbėsi i tij
Janullatos klasėn politike shqiptare, tė cilėn e detyrojnė
tė heshtė para faktesh tė tilla skandaloze. Hesht qeveria,
hesht opozita! Madje mė 8 qershor pamė se si opozita
shqiptare u mundua ta zhvendosė vėmendjen nga problemi i
zhvarrimeve dhe ta pėrqendrojė atė nė parlament, ku Skėnder
Gjinushi, sipas tė gjitha gjasave, me urdhėr tė shovinizmit
grekomadh dhe tė mėkėmbėsit tė tij Janullatos, merr
pėrsipėr rolin e njė ngrehaluci tė rėndomė dhe, pėr ta
tėrhequr ministrin e brendshėm nė njė skandal parlamentar,
shpėrthen kundėr tij tėrė arsenalin e leksikut tė vet
rrugaēėror. Dhe Skėnder Gjinushi nuk mund tė mos i zbatojė
urdhrat e mėkėmbėsit tė shovinizmit grekomadh Janullatos,
sepse pėr hir tė njė kolltuku, me sponsorizimin e Athinės,
nė vitin 1997 ai u rreshtua pranė Zani Ēaushit dhe i vuri
zjarrin Vlorės. Ato urdhra ai ėshtė i detyruar t’i zbatojė
sepse paēavurja greke me emrin Kushtetutė e Shqipėrisė e ka
tė sanksionuar pragun e pėrfaqėsimit nė parlament 2,5 %
pikėrisht pėr partinė e Gjinushit, sepse shovinizmi
grekomadh dhe mėkėmbėsi i tij Janullatos nuk mund t’ia
harrojnė atij “kontributin e shquar” qė ai dha nė vitin
1997 pėr shndėrrimin e Shqipėrisė nė njė koloni tė Greqisė.
Pikėrisht pėr kėto arsye shovinizmi grekomadh dhe mėkėmbėsi
i tij Janullatos Gjinushin duan ta mbajnė me domosdo nė
politikėn shqiptare, qoftė edhe me patericat e partisė
socialiste.
Ėshtė pikėrisht ai kontribut i drejtpėrdrejtė i Skėnder
Gjinushit dhe i mbarė klasės sė krahut tė majtė tė
politikės shqiptare, tė komanduar nga mėkėmbėsi i
shovinizmit grekomadh, Janullatosi, qė krijoi kushte tė
tilla qė ekonomia shqiptare tė pėrfundojė nė kthetrat e
monopoleve greke. Tani sė fundi mėsojmė se “Enti
Rregullator i Telekomunikacioneve ka arritur nė pėrfundimin
se tė ardhurat qė marrin kompanitė e telefonisė celulare
AMC dhe VODAFONE nga paketat e tarifimit me kontratė nė
Shqipėri, janė mė tė lartat qė ato mund tė marrin nga
gjithė Evropa. Nė njė raport, dorėzuar komisionit hetimor
pėr telefoninė, ERT-ja thekson se nga njė abonent i vetėm
me kontratė kompanitė celulare arrijnė tė marrin afėrsisht
2500 euro nė vit…” (“Gazeta Shqiptare”, 22 qershor 2006,
f.7). Po kjo gazetė e sė njėjtės datė njofton se celularėt
nė Shqipėri janė 1000 herė mė tė shtrenjtė se nė Irak,
kurse nė numrin e saj tė datės 23 qershor, lexojmė se
milionerėt e Luksemburgut i paskan celularėt 600% mė tė
lirė se ne!!!
Po nga “Gazeta Shqiptare e datės 4 qershor, f.2, mėsojmė
se kompania celulare greke AMC nė vitin 2005 paska
deklaruar nė bilancin e saj se “ka dhėnė kredi pėr njė
shifėr marramendėse prej 6 miliardė e 115 milionė lekė te
reja, e barabartė me mbi 50 milionė euro, sikur tė ishte
njė bankė dhe jo njė kompani telefonie celulare”. Dhe kėtė
shumė kolosale kompania AMC ia paska lėshuar kompanisė mėmė
COSMOTE nė Greqi, paēka se nė bazė tė ligjeve tona kėto
para kjo kompani duhet t’i investojė pėr zhvillimin e
ekonomisė shqiptare. Ndėrkohė qė kompania nė fjalė kėtė mal
me para ia dorėzon nė formė kredie kompanisė mėmė COSMOTE,
ajo, siē bėhet e ditur nga “Gazeta Shqiptare” (23 qershor
2996), duke filluar nga viti 2001, nuk u ka paguar
institucioneve tatimore tė shtetit shqiptar njė detyrim tė
majmė qė arrin nė shumėn deri nė 7 milionė dollarė. Po pse
paska heshtur shteti shqiptar para njė skandali tė tillė
financiar te kompanisė greke AMC? Ka heshtur, sepse kjo
kompani, me kapitalin gjigant financiar qė zotėron, ka
arritur tė fusė nė thes jo vetėm krejt institucionet
financiare tė Tiranės, jo vetėm strukturat pėrkatėse tė
shtetit shqiptar, por edhe krejt klasėn politike shqiptare.

Pra, paratė e shqiptarėve tė thjeshtė qė nxirren me aq
djersė dhe gjak, shkojnė pėr pasurimin e shtetit shovinist
grek. Dhe kjo nė saje tė politikės tradhtare tė klasės
politike shqiptare, tė cilėn e kanė blerė monopolet greke
dhe mėkėmbėsi i shovinizmit grekomadh nė Tiranė,
Janullatosi.
Kėto kohėt e fundit kanė filluar tė dėgjohen edhe ca
reagime tė shkėputura nga radhėt e opozitės se pas
skandalit tė zhvarrimeve, Janullatosi duhet tė largohet nga
Shqipėria. Mes kėtyre reagimeve mė ka bėrė pėrshtypje njė
intervistė e zotit Zabit Brokaj, dhėnė gazetarit Denion
Ndrenika dhe botuar nė gazetėn “Shekulli”, 31 maj 2006,
f.2.
Nė ata intervistė zoti Brokaj e pranon se veprimet e
pėrfaqėsuesve tė shtetit grek nė Shqipėri synojnė tė vėnė
nė jetė njė doktrinė njėqindvjeēare qė quhet Vorio Epir. E
ēuditshme! Pse, tani u kujtua zoti Brokaj ta thotė njė gjė
tė tillė? Gazeta “Rimėkėmbja” dhe zoti Baleta, qė ditėn qė
Janullatosi shkeli kėtu, e kanė ngritur zėrin me forcė pėr
tė zezat qė e presin Shqipėrinė pas ardhjes nė Tiranė tė
kėtij misionari tė shovinizmit grekomadh, qė fshihet prapa
veladonit tė kryepeshkopit tė Kishės Ortodokse Shqiptare me
autoqefali tashmė tė grabitur. “Edhe kjo, - deklaron zoti
Brokaj, - ėshtė aq e ulėt, aq e padenjė pėr popullin grek,
pėr dinjitetin e tij. Habitesh!” Por zoti Brokaj nuk duhet
tė habitet. Ai le tė lexojė veprėn shkencore tė prof.dr.
Beqir Metės me titull “Tensioni greko-shqiptar” (1939-1949)
dhe vazhdimin e saj, veprėn tjetėr shkencore, tė titulluar
“Shqipėria dhe Greqia, paqja e vėshtirė” (1949-1989) qė tė
bindet pėrfundimisht qė populli dhe kombi grek, nė
qėndrimin ndaj kombit shqiptar, ka qenė, ėshtė dhe vazhdon
tė mbetet njė komb dhe njė popull shovinist. Nė tė dyja
veprat shkencore tė lartpėrmendura flitet me fakte tė
pakundėrshtueshme pėr njė gjė tė tillė. Shovinizmi i kombit
dhe i popullit grek nė qėndrimin ndaj kombit shqiptar ėshtė
trajtuar gjerėsisht edhe nė faqet e gazetės “Rimėkėmbja”,
tė cilėn zoti Brokaj me siguri qė nuk e lexon. Na vjen keq
qė zoti Brokaj ėshtė kaq i vonuar nė deklaratėn e tij.
Megjithatė, na vjen mirė qė ai, qoftė edhe me vonesė, arrin
ta bėjė njė deklaratė tė tillė. Mė mirė vonė se kurrė.
Nė intervistėn e tij zoti Brokaj nxjerr nė pah
papėrgjegjshmėrinė e shtetit shqiptar lidhur me zhvarrimet
e Pėrmetit, mungesėn e ndjenjės sė sovranitetit tė vendit
tonė qė manifestohet me heshtjen e tėrė vertikales sė
institucioneve shqiptare. Po ku ka qene zoti Brokaj kur
gazeta “Rimėkėmbja” dhe zoti Baleta u kanė rėnė me kohė
kambanave tė alarmit pėr faktin qė klasa politike shqiptare
ėshtė zhveshur nga dinjiteti kombėtar dhe nė ndėrtimin e
marrėdhėnieve me Greqinė vėndin tonė e ka ēuar drejt
humbjes sė sovranitetit? Se vetė zoti Brokaj ka qene pjesė
e “kupolės” politike tė partisė socialiste, madje ka qenė
ministėr nė qeverinė Nano pas zgjedhjeve tė 29 qershorit
1997, apo jo? Mos vallė atėherė shteti ynė paska qenė
sovran nė marrėdhėniet me shovinizmin grekomadh? Asokohe,
pra, kur zoti Brokaj ka qene ministėr, a ka qenė i bindur
qė sovraniteti i vendit tonė ka qenė i cėnuar nė
marrėdhėniet me Greqinė? Nėse po, atėherė pse ka heshtur?
Apo mos vallė heshtja e tij ishte e kushtėzuar me ruajtjen
e postit ministror? Se “shefi i kuadrit” qė vendos pėr
poste ministrore mos ndoshta e ka selinė nė Athinė? E, pra,
zoti Brokaj, gazeta “Rimėkėmbja” dhe zoti Baleta kanė mbi
dhjetė vjet qė deklarojnė qė “shefi i kuadrit” qė vendos
pėr dhėnien ose marrjen e posteve tė pushtetarėve tanė nė
“kupolėn” qeverisėse, e ka selinė nė Athinė dhe nė Paris.
Nė intervistėn e vet, aty diku mė poshtė, zoti Brokaj
thotė: “Po kėtu ka edhe njė ngjarje tjetėr qė flet pėr
mungesėn e prestigjit tė shtetit shqiptar. Na del njė
konsull, i cili, me sa duket, ėshtė mes regjisorėve, qė
ndien pėrgjegjėsinė, qė futet nė kėtė lojė tė fėlliqur mes
priftėrinjve, pėrfaqėsues tė njė politike antishqiptare, e
thotė qė tė mbyllet kisha, qė tė mos bėhet hetimi, e, pėr
ēudi, autoritetet shqiptare, me servilizėm, janė nėn
komandėn e kėtij konsulli, e ndėrpresin hetimin pėr tė mos
hyrė nė kishė, qė tė mos shkohet tek e vėrteta”.
Me kėto qė deklaron, zoti Brokaj sigurisht qė kėrkon tė
shpėrthejė njė derė tė hapur. Mos vallė vetėm tani zoti
Brokaj na e paska pikasur mungesėn e prestigjit tė shtetit
shqiptar? Pse, kur zoti Brokaj ishte nė pushtet, madje kur
mbante edhe postin e ministrit tė mbrojtjes, mos vallė
shteti shqiptar kishte manifestuar ndofarė prestigji, qoftė
edhe njė herė tė vetme, nė marrėdhėniet me shtetin
shovinist grek? Mungesėn e prestigjit tė shtetit shqiptar
nė marrėdhėniet me shovinizmin grekomadh gazeta
“Rimėkėmbja” dhe zoti Baleta e kanė theksuar sa e sa herė,
por zoti Brokaj ose nuk e ka lexuar kurrė kėtė gazetė
nacionaliste, ose ka bėrė sikur nuk e ka ditur njė gjė tė
tillė. Pėr fatkeqėsinė e kombit shqiptar, mbarė politikanėt
tanė, kur janė nė opozitė, ēoku kujtohen rrallė e pėr mall
tė marrin edhe poza nacionalistėsh tė akshamit. Bėn mirė
zoti Brokaj kur thotė qė konsulli grek ėshtė futur nė njė
lojė tė fėlliqur me rastin e zhvarrimeve nė Pėrmet. Por mos
vallė ai nuk e paska ditur qė tashmė ėshtė krijuar njė
traditė pesėmbėdhjetėvjeēare lidhur me mungesėn e
prestigjit tė shtetit shqiptar? Dhe mungesėn mė skandaloze
tė prestigjit tė shtetit shqiptar e ka manifestuar
pikėrisht ai formacion politik qė pėrfaqėson zoti Brokaj
gjatė kėtyre pesėmbėdhjetė vjetėve, pra, krahu i majtė i
politikės shqiptare, i cili, pas aktit tė tradhtisė sė
rėndė kombėtare qė kreu nė vitin 1997, nė sytė e
nacionalistėve shqiptarė u shfaq haptas si njė filial i
PASOK-ut grek.
Pra, zoti Brokaj nuk ka pse tė bėjė tė habiturin kur njė
konsull grek sillet nė Shqipėri si nė njė vend pa zot. Nė
vend pa zot Shqipėrinė e shndėrroi pikėrisht formacioni
politik qė pėrfaqėson zoti Brokaj, pra, e majta tradhtare
shqiptare, e cila lejoi qėndrimin nė vėndin tonė pėr njė
kohė tė gjatė tė trupave pushtuese greke pas ngjarjeve tė
vitit 1997, paēka se forcat e tjera ushtarake tė vendeve tė
huaja u larguan brenda afatit tė caktuar. Vetė zoti Brokaj
erdhi nė pushtet pas dhunės sė krahut tė majtė tė politikės
shqiptare qė shpėrtheu aq dhunshėm nė Vlorė nė vitin 1997
pikėrisht me sponsorizimin e shovinizmit grekomadh dhe tė
mėkėmbėsit tė tij tė drejtpėrdrejtė Janullatos. Kėto gjėra
zoti Brokaj i di fort mirė, se asokohe, pra, nė ngjarjet e
vitit 1997, nė Vlorė, celulari i tij ka punuar me ngarkesė
tė plotė.
Lexuesit e respektuar tė “Rimėkėmbjes”, zotin Baleta dhe
atė Nikolla Markun zoti Brokaj nuk i ēudit aspak kur
deklaron se priftėrinjtė me tė cilėt konsultohet njė
konsull grek pėr zhvarrimet e Pėrmetit janė pėrfaqėsues tė
politikės antishqiptare. Gazeta “Rimėkėmbja”, zoti Baleta
dhe atė Nikolla Marku i kanė paralajmėruar me kohe tė
gjithė ata qė i thonė vetes shqiptarė se priftėrinjtė grekė
nė Shqipėri dhe tė gjithė priftėrinjtė shqiptarė qė
Janullatosi i ka vėnė nė shėrbim tė veladonit tė tij
ogurzi, janė pararojė e shovinizmit grekomadh. Prandaj edhe
Vasil Thomollari, njė prift injorant dhe paradoksal, si njė
sahanlėpirės i Janullatosit, nuk mund tė sillej ndryshe nga
ē’u soll nė rastin e zhvarrimeve nė fshatrat Kosinė dhe
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:22 am

Kutal tė Pėrmetit.
Nė intervistėn e vet zoti Brokaj kėrkon ndėrhyrjen e
autoriteteve tė Kishės Ortodokse Autoqefale pėr ēėshjen e
zhvarrimeve nė Pėrmet. Sigurisht qė zoti Brokaj bėn shaka
kur flet kėsisoj, se unė nuk di qė ne tė paskemi kishė
ortodokse autoqefale. Unė, nė mbėshtetje tė atė Nikolla
Markut, jam i bindur qė nė Shqipėri, domethėnė nė Tiranė,
kemi njė filial tė Kishės Ortodokse Greke qė ka nė krye njė
peshkop grek, kurse pėr Kishė Ortodokse Autoqefale
Shqiptare unė njohė vetėm Kishėn e Shėnmėrisė sė atė
Nikolla Markut nė Elbasan. Vallė nuk e ditka zoti Brokaj qė
zhvarrimet nė Pėrmet janė njė vepėr sa e pistė aq edhe e
poshtėr e filialit tė Kishės Ortodokse Greke nė Tiranė dhe
personalisht e mėkėmbėsit tė shovinizmit grekomadh nė
Shqipėri, Anastas Janullatosit? Prifti sahanlėpirės i
Janullatosit, Vasil Thomollari, ėshtė veē ēakalli qė merret
me zhvarrimet e Pėrmetit, kuse ujku i eshtrave tė
zhvarrosura ėshtė mėkėmbėsi Janullatos. Plani pėr nisjen e
aksionit tė zhvarrimeve nė Pėrmet me siguri qė ėshtė
hartuar nė kabinetin e kryeministrit Karamanlis dhe i ėshtė
ngarkuar pėr zbatim mėkėmbėsit tė shovinizmit grekomadh nė
Tiranė, Janullatosit. Prandaj edhe mėkėmbėsi Janullatos ia
hipi helikopterit dhe zbriti nė Pėrmet pėr tė dhėnė porosi
tė drejtpėrdrejta nė terren se si duhej tė niste procesi i
zhvarrimeve. A thua tė mos i dijė gjėra tė tilla zoti
Brokaj? Nuk mė besohet. Kur ujkun Janullatos tė eshtrave tė
zhvarrosura e kemi nė Tiranė, a ka tė drejtė zoti Brokaj tė
kėrkojė ndėrhyrjen e tij pėr tė sqaruar gjėsend? Kėsaj i
thonė tė vėsh ujkun bari.
Ēuditem tej mase kur nė intervistėn e zotit Brokaj lexoj
pyetjen e mėposhtme: “Si ėshtė e mundur qė edhe nė ngjarje
tė tilla.., kur bėhet fjalė pėr cėnime tė rėnda tė
dinjitetit tė shqiptarėve… (Janullatosin – E.Y.) nuk e
dėgjon tė flasė e tė veprojė?”
Vallė nuk e ditka zoti Brokaj qė mėkėmbėsi i shovinizmit
grekomadh Janullatos, nė Tiranė ka pėr mision kryesor
poshtrimin e dinjitetit kombėtar tė shqiptarėve, zhveshjen
e tyre nga vetėsia kombėtare dhe grabitjen e djersės sė
tyre nė interest tė pasurimit tė Greqisė? Ai me siguri qė
vuan nga ngėrēi janullatist qė ka paralizuar krejt klasėn
politike shqiptare, se ndryshe nuk mund ta shtronte njė
pyetje tė tillė.
Ndėrhyrjes sė gazetarit Ndrenika lidhur me
Projektkushtetutėn e rrėzuar nė vitin 1994 nga formacioni i
krahut tė majtė tė politikės shqiptare, nė tė cilėn
pėrcaktohej ligjėrisht qenia 25 vjet nė Shqipėri e kreut tė
kishės, zoti Brokaj i shmanget me shumė marifet, duke
nėnvizuar se paska kėrkuar nga parlamenti pėrpilimin
urgjent tė njė ligji pėr fenė. Por qė nga karrigia ku je
ulur nė sallėn e parlamentit, tė kėrkosh hartimin e njė
ligji pėr fenė ėshtė tjetėr gjė, dhe ėshtė tjetėr gjė tė
ndėrmarrėsh njė nismė ligjore pėr pėrgatitjen e njė ligji
tė tillė. Me sa jemi nė dijeni, zoti Brokaj deri tani nuk
ka ndėrmarrė kurrfarė nisme ligjore nė parlamentin shqiptar
pikėrisht pėr hartimin e ndonjė ligji tė posaēėm pėr fenė,
i cili tė sanksiononte nė krye tė kishės njė peshkop me
gjak shqiptari.
..........
Shumė vonė ėshtė pėrmendur zoti Brokaj pėr t’u kujtuar
shqiptarėve se paska “edhe kėngė rreshtore nė ushtrinė
greke sot e kėsaj dite”, nė tė cilat flitet “pėr Tepelenėn,
Pėrmetin, Gjirokastrėn, Korēėn, Himarėn”, ku grekėt duhet
tė ēlirojnė vėllezėrit e tyre. Po zoti Brokaj, si pjesėtar
me peshė i kreut tė formacionit tė krahut tė majtė tė
politikės shqiptare, pse nuk ka protestuar nė forumet e
tij? Pse ai nuk ka reaguar kundėr autoriteteve shoviniste
greke kur ka qenė ministėr i mbrojtjes? Po vetė ai a e di
konkretisht se cili ministėr apo kryeministėr shqiptar e ka
vėnė dhe e ka mbajtur tė fshehur nga publiku shqiptar atė
firmė tė turpshme pėr ndėrtimin e pesė varrezave pėr
eshtrat fantazma tė ushtarėve agresorė grekė nė territorin
shqiptar? Derisa zoti Brokaj vendosi tė rrėfehet nė gazetėn
“Shekulli” tė datės 31 maj, atėherė le tė rrėfehet deri nė
fund, se kėshtu e ēliron shpirtin sadopak nga ajo pjesė e
mėkateve qė i rėndojnė si funksionar i lartė i “kupolės” sė
majtė shqiptare nė ndėrtimin e marrėdhėnieve me shtetin
shovinist grek dhe me mėkėmbėsin e tij nė Tiranė,
Janullatosin.
Me shumė tė drejtė zoti Brokaj shpreh pakėnaqėsinė e vet
qė ēėshtja e zhvarrimeve nė Pėrmet nuk zinte faqet e para
tė gazetave shqiptare. Po mos vallė zoti Brokaj nuk e ditka
qė shtypi shqiptar dhe tė gjitha mjetet e komunikimit pamor
janė blerė nga shovinizmi grekomadh? Dikur nė faqet e
gazetės sė respektuar “Rimėkėmbja” kam shkruar se kisha
shoviniste greke ėshtė krahu politik i shovinizmit
grekomadh dhe Janullatosi ėshtė komisari i kėtij krahu
politik nė Shqipėri, qė ka pėr objektiv greqizimin e
Shqipėrisė sė Jugut, deri nė Shkumbin. Pėr arritjen e kėtij
objektivi, shteti shovinist grek ka menduar qė krahut tė
tij politik, pra, kishės shoviniste greke, t’i sigurohet
edhe njė krah i fuqishėm financiar. Pra, atij, pėr
realizimin e kėtij objektivi, i duhen mjete tė fuqishme
financiare, tė cilat nuk mund tė sigurohen nga
taksapaguesit grekė. Kėto mjete financiare duheshin
siguruar nga djersa dhe gjaku i shqiptarėve tė thjeshtė.
Prandaj shėrbimi i telefonisė sė lėvizshme (celulare) kaloi
nė pronėsi tė shtetit shovinist grek, i cili, pėrmes
kompanisė AMC dhe VODAFONE, grabit egėrsisht shqiptarėt e
thjeshtė dhe krijon pikėrisht krahun e fuqishėm financiar
qė ėshtė nė shėrbim tė krahut politik tė shtetit shovinist
grek, pra, tė kishės shoviniste greke pėr greqizimin e
Shqipėrisė sė Jugut. Mė kėtė krah tė fuqishėm financiar
mėkėmbėsi i shovinizmit grekomadh nė Tiranė, Janullatosi,
ka blerė shtypin shqiptar, ka blerė kanalet televizive
shqiptare, ka futur nė thes formacionet politike shqiptare
tė tė dy krahėve, organizatat e ashtuquajtura tė pavarura,
ndėrton kisha dhe manastire me simbolikė greke anekėnd
Shqipėrisė sė Jugut, madje po ndėrton njė katedrale
gjigante nė qendėr tė Tiranės, ngre kryqe, si fantazma,
majė kodrash dhe bregoresh, si t’i dojė qejfi, i sigurt se
nuk do t’i hyjė gjemb nė kėmbė nga autoritetet shqiptare.
Prandaj nė ēėshtjen e zhvarrimeve nė Pėrmet gazetat
shqiptare merreshin me priftin injorant Vasil Thomollari
dhe jo me kryeujkun e eshtrave tė zhvarrosura, Anastas
Janullatosin, i cili, sapo iu hoqėn petėt lakrorit tė
zhvarrosjeve, fluturoi drejt Athinės dhe frymėn e mbajti nė
“Megaro Maksim” - selinė qeveritare tė Kostas
Karamanlisit, pikėrisht atje ku ėshtė hartuar edhe plani
pėr zhvarrosjen e eshtrave nė Pėrmet. Pikėrisht pėr kėtė
kryeujk tė eshtrave tė zhvarrosura shtypi dhe kanalet
televizive shqiptare nuk guxuan tė bėnin as komentin mė tė
vogėl.
Nė fund tė intervistės sė tij zoti Brokaj thotė pėr
Janullatosin: “…brenda ligjit unė do tė thosha se ai e ka
tejkaluar misionin e vet”. Bėn mirė zoti Brokaj qė deklaron
kėsisoj, por halli ėshtė se mbarė shqiptarėt nuk e dinė se
ekzistoka ndonjė ligj qė tė pėrcaktoka kohėqėndrimin e
mėkėmbėsit Janullatos nė Shqipėri. Ėshtė tjetėr punė nė
qoftė se njė ligj i tillė ekzistoka, por qė vazhdoka tė
mbahet sekret nga publiku shqiptar, ashtu si puna e
marrėveshjes greko-shqiptare pėr ndėrtimin e varrezave pėr
eshtrat fantazma tė ushtarėve grekė. Nė qoftė se njė ligj i
tillė ekzistoka, zoti Brokaj do tė bėnte mirė t’ia bėnte tė
njohur opinionit publik shqiptar.
Para do kohėsh nė Tiranė u organizua edhe njė takim i
pėrfaqėsuesve tė disa shoqatave tė pavarura, tė cilat
kėrkuan largimin e Janullatosit nga Shqipėria. Nė atė takim
merrnin pjesė edhe zotėrinjtė Zabit Brokaj dhe Pullumb
Xhufi. Kėrkesa e shoqatave tė pavarura pėr largimin e
Janullatosit sigurisht qė ėshtė njė vrimė nė ujė. Largimi i
Janullatosit duhet kėrkuar nė mėnyrė institucionale dhe jo
nga shoqatat e pavarura. A nuk do tė ishte mė mirė qė
zotėrinjė Zabit Brokaj dhe Pullumb Xhufi tė kėmbėngulnin
pėr largimin e mėkėmbėsit tė shovinizmit grekomadh
nėpėrmjet njė nisme ligjore nė parlamentin shqiptar, duke
kėrkuar edhe mbėshtetjen e grupit parlamentar tė LSI-sė?
Nuk ėshtė halli se me njė nismė tė tillė ata do tė nxirrnin
gjė nė dritė, halli ėshtė qė publiku shqiptar ta shikojė me
sytė e vetė se si deputetėt e parlamentit atė s’do ta
votonin se dihet qė pėrmes krahut financiar tė shovinizmit
grekomadh nė Shqipėri, kompanive AMC dhe VODAFONE, ata janė
tė blerė nga mėkėmbėsi i shovinizmit grekomadh, Anastas
Janullatosi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:23 am

Por shumė mė kuptimplote do tė tingėllonte kėrkesa pėr
largimin e Janullatosit, sikur ajo tė bėhej nga mbarė
ortodoksit shqiptarė, pėrveē atyre tė Kishės sė atė Nikolla
Markut qė janė nė pararojė tė pėrpjekjeve pėr shporrjen e
tij nga Shqipėria. Por ortodoksit shqiptarė, jashtė kishės
sė atė Markut, e kanė tradhtuar veprėn e Fan Nolit, ata
kanė shkelur mbi gjakun e Papa Kristo Negovanit, tė atė
Stath Melanit, tė Petro Nini Luarasit e tė sa e sa
martirėve tė tjerė ortodoksė, me gjakun e tė cilėve kisha
shoviniste greke i ka lyer duart deri nė bėrryl. Me
qėndrimin e tyre prej sahanlėpirėsish tė Janullatosit
ortodoksėt shqiptarė jashtė kishės sė atė Markut kanė
shkruar njė faqe tė turpshme nė historinė e ortodoksisė
shqiptare.
Nuk jam i bindur se sa seriozisht e ka kėrkesėn e vet zoti
Brokaj pėr largimin e Janullatosit nga Shqipėria, kur dihet
qė Janullatosi jo vetėm qė nuk do tė largohet, por, siē
qarkullojnė fjalė poshtė e pėrpjetė, ai, sipas porosisė sė
shovinizmit grekomadh, edhe kur t’i vijė ora e vdekjes, do
tė varroset nė tokėn shqiptare. Madje qarkullojnė dy
variante. Sipas variantit tė parė, Janullatosi do tė
varroset nė katakombet e kadedrales ortodokse gjigante qė
po ndėrtohet nė qendėr tė Tiranės, gati e shkrirė me selinė
e partisė socialiste. Kurse sipas variantit tė dytė,
Janullatosi do tė varroset nė Bishtpallė. Kėsisoj, me
varrosjen e kufomės sė Janullatosit nė tokėn shqiptare,
shovinizmi grekomadh vjen dhe e ngre mė lart Shkumbinit
“kuotėn” e pretendimeve territoriale ndaj Shqipėrisė,
meqėnėse brezat pasardhės tė shovinizmit grekomadh do tė
kenė se me ēfarė t’i pėrforcojnė justifikimet e veta – me
eshtrat e pasardhėsit tė Shėn Kozmait, Janullatosit, tė
cilin Patrikana e Stambollit nuk do tė mėnojė ta shpallė
shenjtor.
Por pavarėsisht pasioneve bizantine tė shovinizmit
grekomadh dhe tė krahut tė tij politik, kishės shoviniste
greke, pėr greqizimin e Shqipėrisė, pavarėsisht tradhtisė
sė ortodoksisė shqiptare, jashtė asaj tė atė Nikolla
Markut, pavarėsisht tradhtisė sė klasės politike shqiptare
nė qėndrimin ndaj interesave tona kombėtare, shekulli XXI
ka filluar tė punojė pėr shqiptarėt, pėr realizimin e
ėndrrės sė tyre pėr bashkimin e mbarė trojeve etnike
shqiptare nė njė shtet tė unifikuar kombėtar. Shovinizmi
grekomadh dhe krahu i tij politik, kisha shoviniste greke,
do tė bėnin mirė tė nxirrnin mėsime nga pėrvoja e
palakmueshme e shovinizmit serbomadh dhe e krahut tė tij
politik, kishės shoviniste serbe. Shovinizmi serbomadh dhe
kisha shoviniste serbe kėrkuan tė vinin brirėt e Sėrbisė sė
Madhe, por humbėn edhe veshėt e saj. Pas humbjes sė
Kosovės, gjasat janė se Serbinė e presin humbje tė tjera,
siē kanė qarkulluar ca fjalė nė Perėndim, qė janė pėrcjellė
edhe nė ndonjė gazetė shqiptare para do kohėsh. Shovinizmi
serbomadh dhe kisha shoviniste serbe kishin gati njė
shekull qė Kosovėn e mbanin “nė brez”, si njė minė me
sahat. Por edhe shovinizmi grekomadh dhe kisha shoviniste
greke tė mos harrojnė se edhe vetė janė duke mbajtur “nė
brez” njė minė mė sahat, Ēamėrinė.

Eshref Ymeri
Minneapolis, SHBA. 26 qershor 2006.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:23 am

LIDHJA SHQIPTARE E PRIZRENIT
DHE POLITIKA PANISLAMISTE E SULLTAN ABDÜLHAMIDIT II

Nga: Olsi Jazexhi

Pėr historinė e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, ashtu si
edhe shumė pjesė tė tjera tė historisė shqiptare,
historishkruesit komunistė, si nė Shqipėri ashtu edhe nė
Kosovė kanė bėrė njė seri manipulimesh historike, si nė
kohėt e bashkim-vllaznimit shqiptaro – sllav, ashtu edhe nė
ditėt tona tė bashkim – evropjanizimit tė vendit.
Pėrpjekjet e shkollės historiografike komuniste shqiptare
tė prezantuara nga historianė ortodoksė qė nga Stefanaq
Pollo, Paskal Milo, Kristo Frashėri, Aleks Buda, Petrika
Thėngjilli e deri te Valentina Duka, kanė stresuar gjithnjė
nė tezat e armiqėsisė sė kombit shqiptar me Perandorinė
Osmane. Turqit, osmanėt dhe identiteti musliman i
shqiptarėve ėshtė portretizuar gjithnjė si shkaku kryesor i
tragjedive tė mėdha tė kombit shqiptar. Kjo shkollė me
ndikimin e saj ėshtė njė nga faktorėt kryesorė pse sot nė
Republikėn e Shqipėrisė, letrarė si Ismail Kadare, tė cilėt
janė produkte tė kėsaj shkolle, vazhdojnė tė hedhin helm
kundėr identetitetit islamik tė kombit shqiptar dhe ēdo
gjėje qė ka lidhje me Lindjen.
Njė nga pjesėt mė tė manipuluara tė historisė shqiptare ka
tė bėjė edhe me Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit e cila u
themelua nga krerėt e popullatave muslimane shqiptare nė
Ballkan pas nėnshkrimit tė traktatit tė Shėn Stefanit mė 3
mars 1878 midis Rusisė dhe Perandorisė Osmane. Traktati i
Shėn Stefanit i shkėpuste perandorisė toka tė mėdha tė
banuara kryesisht me shqiptarė dhe njė gjė e kėtillė shihej
me tmerr si nga muslimanėt shqiptarė ashtu edhe nga sulltan
Abdülhamidi II, i cili jo nė pak raste kishte vėnė nė pah
dashurinė e tij pėr kombin shqiptar. Duke dashur qė tė
influencojė indirekt dhe sabotuar vendimet e
Shėn-Stefanit, Fuqitė e Mėdha fillimisht do tė provokonin
zhvillimin e njė konference nderkombėtare paqeje, tė cilėn
edhe pse Rusia nuk e pranoi fillimisht, mė pas do ta
detyronin. Kongresi i Berlinit qė do tė mblidhej me
presionin e Anglisė dhe Austro-Hungarisė kundėr Rusisė do
tė synonte tė fshinte fitoret ruse nė Shėn Stefan dhe
zvogėlonte nė maksimum daljen e sllavėve nė Adriatik.
Por edhe pse fuqitė e mėdha kishin hall qė tė frenonin sa
mė shumė fitoret ruse nė Evropė, sulltan Abdülhamidi nga
ana tjetėr mundohej tė pėrfitonte nė maksimum nga
rivaliteti anglo-austriak kundėr Rusisė, dhe tė ruante sa
mė shumė tė ishte e mundur nga perandoria e tij. Nė tė
njėjtėn kohė sulltani ishte i interesuar tė ngrinte nė
revolta popullatat muslimane nė Ballkan kundėr traktatit tė
Shėn-Stefanit tė cilat do tė shėrbenin si njė faktor mė
shumė, presioni ndaj Serbisė, Malit tė Zi dhe Bullgarisė qė
kėrkonin tė pėrfitojnė nga traktati dhe pėr tė bindur
Fuqitė e Mėdha qė Perandoria kishte ende influence nė
Ballkan.
Megjithatė nėpėr tekstlibrat e historisė sa nė Shqipėri aq
edhe nė Kosovė, Lidhja Shqiptare e Prizrenit vazhdon tė
pėrshkruhet si njė veprim kryekėput shqiptar, i ndėrtuar
dhe nxitur nga elementi anti-turk shqiptar, i cili ishte nė
konflikt tė hapur dhe tė egėr tashmė jo me pushtuesit serbė
nė veri dhe grekė nė jug, porse me osmanėt dhe identitetin
islamik tė shqiptarėve. Njė shembull i kėtillė mund tė
gjendet nė Kreun V tė historisė sė Shqipėrisė tė shkruar
nga aromuni Kristo Frashėri. Ai kohėn dhe ngjarjet qė ēuan
nė nėnshkrimin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit e
portretizon si njė fushatė presioni nga osmanėt tė cilėt,
sipas Kristos, kėrkonin t’i bėnin shqiptarėt ‘islamikė’:
“Funksionarėt e administratės dhe pėrkrahėsit e tyre
sulltanistė ushtruan nė kėto mbledhje presion tė fuqishėm
pėr t’i detyruar pjesėmarrėsit qė t’i nėnshkruanin
protestat e tyre jo si banorė shqiptarė, por si nėnshtetas
islamikė tė lidhur me Perandorinė Osmane.” Megjithatė
Kristoja mendon se: “Kėto presione nuk dhanė rezultat. Nė
asnjė nga krahinat shqiptare, pjesėmarrėsit e mbledhjeve
nuk pranuan ta cilėsonin veten e tyre si banorė islamikė.
Nė tė gjitha aktet drejtuar Fuqive tė Mėdha banorėt
myslimanė dhe tė krishterė, protestonin si shqiptarė, si
pjesėtarė tė njė kombi tė vetėm.”
Rrena si kėto tė lartėprodhuara nga Kristo Frashėri kohėt e
fundit po sfidohen nė shtypin shqiptar. Rasti mė i fundėm
ėshtė ai i botuar nė Gazeta Lajm mė 10 Qershor 2006 nė
Kosovė, ku u vėrtetua tashmė se Kuvendi i Lidhjes se
Prizrenit ėshtė mbajtur nė xhaminė “Bajrakli” tė Prizrenit
dhe jo nė shtėpinė e vogėl – ders’hanen tė cilėn propaganda
komuniste shqiptare ėshtė munduar tė bindė shqiptarėt mė
parė. Megjithatė pėrveē faktit qė Lidhja Shqiptare e
Prizrenit ėshtė mbajtur nė Xhaminė Bajrakli, historianėt e
huaj rrėfejnė njė version tė ndryshėm tė historikut sesi
Lidhja Shqiptare e Prizrenit u themelua, pse u themelua,
nga kush dhe pėr ēfarė arsyesh.
Duke nisur dhe refuzuar pikė sė pari citate si ky i
lartėpėmenduri i Kristo Frashėrit i cili trushplan popullin
shqiptar dhe e mbush me urrejte anti-turke kur shkruan qė
“banorėt myslimanė dhe tė krishterė, protestonin si
shqiptarė, si pjesėtarė tė njė kombi tė vetėm” kundėr
vendimeve tė Traktatit tė Shėn Stefanit, ne duhet tė bėjmė
disa korigjime. Duke qenė qė z. Frashėri ėshtė vetė aromun
nga jugu i Shqipėrisė, atij duhet ti kujtojmė se nė Lidhjen
Shqiptare tė Prizrenit nuk kanė marrė pjesė as patriotėt e
tij vllehė dhe as ortodoksėt e Jugut tė Shqipėrisė. Kėtė
gjė mė mirė ne na e vėrteton historiani grek, Evangelos
Kofos nė shkrimin e titulluar “Greek reaction to the
Albanian League of Prizren” (Balkan Studies, Vol 23, 1982).
Nė kėtė shkrim, Evangelos tregon se pėrkrah Lidhjes
Shqiptare tė Prizrenit nuk u radhitėn “tė gjithė shqiptarėt
myslimanė dhe tė krishterė” siē pretendon Kristo Frashėri.
Por Kofos thotė tė kundėrtėn.
“nė ditėt e Kongresit tė Berlinit, Maratos (njė emisar
grek) tregon se tė gjithė tė krishterėt (ortodoksė) tė
sanxhakut tė Gjirokastrės – duke pėrfshirė ata tė qyteteve
tė Gjirokastrės, Delvinės, Tepelenės dhe Pėrmetit –
refuzuan tė nėnshkruajnė peticione (kundėr Shėn Stefanit).
Tė njėjtin qėndrim kishin mbajtur edhe tė krishterėt e
Sarandės, siē raportonte konsulli grek nė kėtė qytet. (fq.
356)

Por pėrveē asaj se kush morri pjesė dhe kush jo nė Lidhjen
Shqiptare tė Prizrenit, njė fakt tė cilin historiografia
komuniste shqiptare ka manipuluar ėshtė ai i natyrės sė
kėsaj lidhje. Pėr kėtė arsye njė vėshtrim interesant sesi
dhe pse Lidhja Shqiptare e Prizrenit u mbajt, jep
historiani patriot nga Elbasani, Kastriot Dervishi i cili
nė pėrgjigjen qė i bėn Paskal Milos, nė njė tė pėrditshme
nė Tiranė (“Paskal Milo midis sherbimit dhe trillimit”
Tiranė 2001), shkruan se sulltan Abdülhamidi njė nga arsyet
qė e shtynė tė ndėrtojė Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit,
ishte qė tė formonte njė “Linjė jo zyrtare (qė) do tė ishte
zėri shqiptar pėr tė kundėrshtuar ēdo pretendim nė dėm tė
trojeve shqiptare. Sipas librit tė Xhaferr Belegut "Lidhja
e Prizrenit", (Tiranė 1939), Sulltani u shkroi letėr
kryetarėve tė fesė muslimane si Ahmet Efendi Koronicės
(Kadi i Gjakovės), Ymer Efendiut (Myderris i Prizrenit) dhe
Jonuz Zyhdi Efendiut (Myfti i Dibrės) dhe u dha urdhėr
komandave ushtarake nė Shqipėri tė mos ta pengonin Lidhjen,
bile ta pėrkrahnin e ndihmonin atė. (shih faqet 17-18 tė
librit).
Mbi karakterin jo pan-shqiptar, por pan-musliman tė Lidhjes
Shqiptare tė Prizrenit, pėrveē dėshmive tė lartėpėrmendura
greke, dėshmojnė edhe shumė historianė perėndimorė.
Historiani britanik, Jakob Landau nė librin: ‘Politika e
Pan-Islamit: ideologjia dhe organizimi (Oksford 1990) e
sheh krijimin e LSHP-sė si pjesė tė projektit tė sulltanit
pėr tė ēliruar muslimanėt Ballkanas nga sundimi ortodoks.
Landau mendon se Lidhja Shqiptare e Prizrenit u sponsorizua
indirekt nga sulltani, dhe pėr kėtė nė kapitullin e
“Shoqėrive dhe Vėllazėrive” tė ndėrtuara nga sulltani nė
suazat e pan-islamizmit, Landau thotė se:
Njė organizatė edhe mė jetėgjatė ishte Lidhja Shqiptare e
Prizrenit, nė disa raste e njohur si Lidhja Shqiptare. Ajo
u ndėrtua pas takimit tė fisnikėve vendas mė 10 qershor
1878, fillimisht pėr tė kėrkuar autonomi pėr Shqipėrinė.
Megjithatė qėllimi parėsor i themeluesve tė saj ishte tė
ndalonte copėtimin e Shqipėrisė nė Kongresin e Berlinit,
kėshtu qė dy dokumentat bazė themelues tė Lidhjes,
dėshmonin besnikėrinė ndaj Perandorisė dhe sulltanit, duke
ju referuar kėshtu edhe sheriatit. Nė vitin 1878 ndėrmjet
Prizrenit dhe qeverisė nė Stamboll kishte komunikime
intensive. Theksi ndaj identitetit musliman dhe osman ishte
natyral pėr njė nga grupet mė muslimane tė perandorisė, i
cili kėrkonte siguri nė njė kohė krize si kjo nga
bashkėbesimtarėt e tjerė.
Abdülhamidi ishte shumė i sigurtė pėr kėtė; edhe kur tre
vite mė vonė, gjatė njė lėvizje anti-osmane mes
shqiptarėsh, urdhėroi Dervish Pashėn qė t’i kėrkojė
shqiptarėve besnikėri ndaj sulltanit – kalif nė emėr tė
sheriatit dhe interesit pan-islamik. Dhe edhe njė gjeneratė
mė vonė, nė vitin 1911 nė Shqipėri sėrisht u zhvilluan
demonstrata pėr tė mbėshtetur sulltanin – kalif dhe treguar
gadishmėri pėr tė luftuar kundėr qafirėve (italianė) qė
kishin pushtuar Libinė. (fq. 49)

Mbi karakterin islamik tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit
flet edhe historiani britanik, Noel Malkolm, i cili nė
librin e tij, “Kosovo a short history” (Harper Collins,
1999) kujton citimet e njė zyrtari britanik nė Kosovė mė
1878.

Lėvizja (LSHP) ėshė mė shumė njė lėvizje fetare sesa
shekullare, dhe udhėhiqet nga myftilerėt, ulematė dhe
kadijtė…. Jam i mendimit se tashmė ėshtė mėse e qartė se
Porta e Lartė dhe Lidhja janė nė njė mendje, dhe po punojnė
pėr tė arritur njė qėllim tė pėrbashkėt – mbrojtjen e
provincės. (fq 222)

Pėr karakterin islamik tė Lidhjes, Kastriot Dervishi nė
shkrimin e sipėrpėrmendur thotė:

Paskal Milo nga ana e tij, ashtu si edhe mjaft historianė
tė kudhrės enveriane, e shikojnė Lidhjen e Prizrenit vetėm
si njė instrument kundėr Turqisė. Nė tė gjithė deklaratat
apo memorandumet e Lidhjės do tė vėrejmė besnikėrinė e
treguar ndaj Sulltanit. Po citoj vendimin e parė tė
Lidhjės tė datės 18 qershor 1878, tė pėrbėrė nga 16 nene:
"1. Lidhja jonė ėshtė formuar me qėllim qė tė mos njohi
asnjė qeveri, pėrveē se atė tė Perandorisė Osmane dhe tė
mbrojė integritetin tokėsor duke pėrdorur tė gjitha mjetet.
2. Qėllimi ynė ėshtė i lartė, mbrojmė tė drejtat e personit
tė lartė, Madherisė sė tij Sulltanit tonė Sovran.
6. ...Nuk do tė njohim nė asnjė mėnyrė Bullgarinė dhe as qė
duam t'i dėgjojmė emrin. Edhe Serbia nė rast se nuk na i
dorėzon me tė mirė trojet qė na ka shkelur, do tė dėrgojmė
kundėr saj fuqi pėr t'ia marrur me pushkė..." (shih XH.B.
"Lidhja e Prizrenit" faqe 31)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:24 am

Megjithatė ne tė gjithė pranojmė qė nė Lidhjen Shqiptare tė
Prizrenit pati dy linja mendimi, njėra ishte autonomiste
dhe kėrkonte tė shpėtonte popullatat muslimane pėrballė
agresionit kristjan, nėn suazat e perandorisė. Ndėrsa linja
tjetėr, ishte linja radikale, e frymėzuar nga idetė
iluministe franceze, qė kėrkonte largimin nga Perandoria
dhe krijimin e njė shteti tė pamvarur. Sipas Dervishit kjo
linjė do tė ēonte nė shkatėrrimin e Lidhjes Shqiptare tė
Prizrenit, pasi elementi gegė - musliman shqiptar nuk mundi
tė dakordohet me idetė e qarqeve bektashiane – ortodokse tė
kryesuara nga Abdyl Bej Frashėri tė cilat kėrkonin
shkatėrrimin e Perandorisė Osmane nė Ballkan dhe krijimin e
njė shteti tė pamvarur shqiptar. Synitėt shqiptarė tė cilėt
ndjeheshin ende si pjesė e klasės sė lartė nė perandori nuk
kishin komplekset e rajave ortodoksė apo bektashianėve qė
ishin dėbuar nga Stambolli mė 1826 dhe pėrndiqeshin kudo.
Dhe jo mė kot, Evangelos Kofos kujton se peshkopi i Korēės,
qeverisė sė Athinės i thoshte se:
Abdyl Beu punon ditė e natė pėr tė bashkuar tė krishterėt
me shqiptarėt muslimanė, qė rrojnė nė Epir dhe Maqedoni,
dhe pėr ti bėrė ata njė komb, me shtetin e tyre.

Megjithatė nė Gėgėrinė e Epėrme dhe nė Kosovė, idetė e
Abdyl Beut do tė ishin tė pamundura, pasi mes gegėve
muslimanė ideja e krijimit tė njė shteti me fqinjėt e tyre
tė krishterė (qė kėtu ishin serbė dhe vllehė), tashmė ishte
e pamundur. Pamundėsia e krijimit tė njė shteti mė tė
krishterėt ortodoksė po dėshmohet e pamundur edhe nė ditėt
tona nė Kosovė, ku nė Mitrovicė, elementi serb vazhdon tė
refuzojė idenė e bashkėjetesės nė njė shtet me shqiptarėt
muslimanė dhe asimilimin e tij kulturor ndaj shumicės. Pėr
kėtė arsye, edhe gegėria muslimane e pėrqėndruar pėrreth
Prizrenit, idenė e krijimit tė njė shteti sipas koncepteve
tė Abdyl Frashėrit e shihte shumė mė tė vėshtirė sesa
ruajten e status quo-sė nėn mbrojtjen e babė sulltanit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:24 am

ATO ESHTRA KANĖ SHUMĖ PĖR TĖ TREGUAR !

Edhe kjo i duhej shqiptareve tė lodhur e tė rraskapitur,
nga debate perēmuese mbi identitetin, nga varferia dhe
ecejaket e integrimit. Me tė vėrtetė fantasia perverse
ėshtė aq e larmishme sa do ta sfidonte logjikėn e mprehtė
dhe moralin e pastėr, derisa ajo tė mos kthehej ne
strategji. Alfred Hiēkok, regjizori i famshėm i filmave
horror, do te mbetej i fantaksur nga fabula horror e
Kosinės, edhe per faktin se pėr herė tė parė ngjyrimet
horror lidheshin me veladonin e zi tė njė prifti, nė njė
natė tė zezė nė tė cilėn u konsumuan tė gjitha tė zezat.
Gjithēka do tė vazhdonte normalisht nė perfeksionin mė tė
madh pėr priftin dhe eprorėt e tij, tė cilėt tė kėnaqur me
konspiracionin e denjė pėr njė agjenturė profesioniste, po
shijonin frytet e operacionit kocka, gjersa kocka vetė t’u
mbetej nė fyt. Tashme ne vetėm do tė humbisnim kohė tė
ndaleshim nė detajet e fabulės, qė janė tė mirėnjohura nga
tė gjithė, por ajo qė neve na intereson tė analizojmė,
ėshtė pėrse Shqipėria, kthehet nė tokėn mė pjellore pėr
lulėzimin e perversiteteve tė tilla ?
Ėshtė shumė i ēuditshėm fakti i analogjisė qė ekziston nė
dyshimin mbi identitetin e shqiptarėve tė gjallė tė ngritur
kohėt e fundit nga ndonjė “baba” i kombit nė formėn e njė
sfide intelektuale dhe dyshimin e identitetit tė
shqiptarėve tė vdekur tė praktikuar nga ndonjė “baba”
shpirtėror nė formėn makabre tė pėrdhunimit tė varreve
shqiptare. E pėrbashkėta e kėtyre tė dyjave nė thelb ėshtė
diversifikimi identitar , lubia e tė cilit nuk kursen as tė
vdekurit, ku simboli i pėrbashkėt i tyre ėshtė konvertimi,
i cili pėr tė gjallėt duhej tė vendosej nė gjoksa, ndėrsa
pėr tė vdekurit mbi kokat e varreve tė tyre, por kėsaj
rradhe nėn petkun e ushtarėve fitimtarė nė tokėn e njė
populli me identitet “tė Analogjia e tentativave pėr
ndryshueshmėri identitare tė shqiptarėve tė shprehur nė
forma krejt tė kundėrta nga ana praktike por krejtėsisht tė
ngjashme nga ana ideologjike, bėn tė qartė faktin se
Shqipėria dhe shqiptarėt po ndodhen vėrtet pėrballė njė
sfide tė re. Pėrpjekjet e sforcuara pėr t’i pajisur
shqiptarėt me njė identitet tė ri kjo edhe jashtė dėshirės
sė tyre i ngjan atij injeksioni qė i bėhet njeriut nė
mėnyrė tė dhunshme, por qė mė vonė i shkakton reaksion dhe
kundėrveprim. E pėrbashkėta tjetėr e tė dy fenomeneve tė
pėrmendura mė sipėr ėshtė dhuna, ku e para karakterizohet
nga dhuna intelektuale, qė nė shumė raste na shafqet nė
formėn e imponimit tė tezave identitare dhe ēdo kundėrshti
ndaj tyre apo hartuesit tė tyre konsiderohet herezi, ndėrsa
e dyta na shfaqet nė dhunė konkrete fizike si ndaj tė
vdekurve por edhe ndaj tė gjallėve. Madje dhuna nuk lė pa
prekur edhe insitucionet tė ashtuquajtura autoritare
shtetėrore si policia dhe prokuroria. Me pak fjalė njė
shtet i hutuar pėrballė njė sulmi identitar. Me tė vėrtetė
ėshtė jo pak e rėndė nėse dikush me insistim vė nė dyshim
prejardhjen tėnde nga familja apo fisi, duke deklaruar si
ti nuk je pjesė e kėsaj familje. Gjėja e parė qė tė ndodh
ėshtė hutimi, qė pason me dyshimin dhe pastaj kalon nė njė
krizė identitare. Tollovia identitare thellohet edhe mė
tepėr kur “miq” tė servirin ca tė ashtuquajtura prova mbi
parardhėsit e tuaj. Territori ėshtė e pėrbashkėta tjetėr e
kėtij fenomeni tė diversifikimit identitar tė shqiptarėve.
Nėse teza intelektuale sfiduese identitare mbi “identitetin
evropian tė shqiptarėve” vė si parėsore pėrkatėsinė
territoriale tė shqiptarėve ndaj botėkuptimit personal
shpirtėror, veprimi i dhunimit fizik tė varreve bėhet nė
emėr tė vendosjes sė piketave territoriale pėr njė territor
tė ri me njė identitet tė ri. Fakti qė ushtarėt grekė
erdhėn nė Shqipėri pėr tė ēliruar Vorio-Epirin, ėshtė
tashmė i ditur nga dokumetet historike dhe nga kėrkesat e
Kryeministrit grek tė asaj kohė qė i bėnte autoriteteve
angleze pėr tė lejuar njė gjė tė tillė. Kėta ushtarė bėnė
spastrime etnike tė mirėfillta jo vetėm ndaj njerėzve por
edhe ndaj institucioneve tė kultit nė Shqipėrinė e Jugut
pėr tė pastruar terrenin, nė mėnyrė qė tė vendosej rendi i
ri helen.
Prof.dr.Beqir Meta nė veprėn e tij me “Tensioni
greko-shqiptar (1939-1949)” na jep fakte rrėnqethėse: “U
vėrtetua njė veprim sistematik dhe i qėllimshėm i
shkatėrrimit tė kishave dhe tė xhamive tė shqiptarėve nė
zonat ku u fut ushtria greke. U dėmtuan dhe u shkatėrruan
tė dyja kishat ortodokse shqiptare nė Rehovė ,kishat nė
Selenicė, nė Mileci, nė Plasė, nė Ersekė, nė Boboshticė, nė
Dardhė, nė Kapshticė, nė Voskop, nė Turan, Katedralja
Ortodokse, kisha e Shėn Trinisė dhe Pallati i priftėrinjve
katolikė nė Korēė, katedralja e Shėn Marisė dhe kisha e
Shėnkollit nė Drenovė; kuvendi Shėn Ilia nė Vloēisht dhe 11
kisha ortodokse nė Voskopojė. Grekėt shkatėrruan edhe
xhamitė e Ersekės, tė Vloēishtit, tė Pogradecit, tė
Turanit, tė Leskovikut, tė Mborjes, tė Floqit, tė Zvezdės
dhe tė Gjonomatit. Kjo e fundit u shndėrrua nga grekėt nė
stallė kuajsh”
Tė morėn kockat, atėherė pij lėngun
Sfidat tė cilat i pėrmendėm mė sipėr nė radhė tė parė mė
shumė se pėr individin shqiptar janė pėr shtetin dhe
qeverinė shqiptare. Aleanca e kėtyre tė fundit nė lidhje me
kėto sfida kanė qenė tė shprehura nė forma tė ndryshme duke
filluar nga heshtja institucionale qe na serviret si
diplomaci e matur e autoriteteve, qė mė shumė ka tė bėjė me
paaftėsinė dhe frikėn, e deri tek deklaratat sfiduese pėr
diversifikimi identitar tė kreut tė shtetit nė ndonjė
organizėm apo institucion ndėrkombėtar. Madje heshtja
institucionale
shtrihej edhe atėherė kur nė mėnyrė tė hapur simbole
fetare sfidonin territore tė tėra shtetėrore tė njė shteti
laik nė letėr, konfuz nė mendim dhe totalisht tė paaftė nė
veprim. Ngjarja horror e Kosinės nė mėnyrė tė pėrsėritur
ēertifikoi kėto qė thamė mė sipėr, por e veēanta kėsaj
radhe ishte se tregoi mprehjen gjithnjė e mė tė madhe tė
armėve dhe intensitetin kulmor tė sfidės. Qeveria shqiptare
duhet njeherė e mirė tė dale nga pozicioni i saj i
kahershėm i kafshės pėr kurban dhe tė bėjė gjėnė mė normale
qė duhet tė bėjė ēdo qeveri pėrfaqėsuese politike por edhe
e ndjenjave shpirtėrore tė popullit tė vet, t’i mbrojė ato
me ēdo kusht. Frika tė tilla mbi atė sė sa ngjarje tė tilla
do tė ndikojnė mbi firmosjen apo jo tė MSA pėr Shqipėrinė,
mendoj se janė tė pa baza. Ne duhet tė dalim njėherė e mirė
nga pozicioni inferior identitar dhe nga frika identitare,
pėr arsye se qenia apo jo nė organizmat evropianė nuk ėshtė
e lidhur me to dhe se pėrkatėsia identitare pėrbėn boshtin
individual tė secilit, ndėrsa pėrkatėsia institucionale e
shtetit shqiptar nė respektimin e reformave dhe kuadrin
ligjor evropian, pėrbėn boshtin integrues tė Shqipėrisė.
Autoritetet shqiptare duhet tė hetojnė duke respektuar tė
gjitha normat dhe ligjet e shtetit shqiptar. Ndoshta ato
eshtra kanė shumė pėr t’i treguar sfidantėve tė
identiteteve tė shqiptarėve. Kanė pėr t’i treguar se
realiteti tė cilėn ato e morėn me vete shekuj e dekada mė
parė ėshtė krejt ndryshe nga teza e sfiduesit. Kanė pėr tė
treguar se edhe tė vdekur dinė tė mbrojnė identitetin e
vet. Rivrasja qė iu bė tė zhvarrosurve jo rastėsisht pėrkon
me njė poemė tė sfiduesit ku citohej pikėrisht “...tė
rivrasim tė rėnėt..” Koncepti i rivrasjes identitare
ndryshon pak me rivrasjen e tė zhvarrosurve. Ato eshtra
kanė shumė pėr tė treguar...

Redi
Shehu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:25 am

PAZAR SHQIPTARO-SERB APO DIALOG SHURDHĖSH NĖ VIENĖ?

Dihet se takimi nė nivel tė lartė shqiptaro-serb mė 24
korrik 2006 nė Vienė ėshtė lėvizje e imponuar nga
diplomacia ndėrkombėtare, e cila paaftėsinė e saj tė
deritanishme pėr tė mbajtur qėndrimet e duhura nė ēėshtjen
njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės pėrpiqet ta mbulojė me
teknika tė konsumuara diplomatike, me taktika shterpe me
shpresė se mos shqiptarėt edhe njė herė e shtojnė dozėn e
lėshimeve qė tė qetėsohet Serbia. Kjo tė bėn tė shtrosh
pyetjen se ēfarė mund tė jetė takimi i Vienės nė nivel tė
lartė shqiptaro-serb: “pazar i papritur shqiptaro-serb, apo
dialog shurdhėsh i pritur”?!
Nė Vienė janė bėrė disa takime e bisedime tė maskuara si
“bisedime pėr ēėshtje teknike” midis shqiptarėve tė Kosovės
e serbėve tė Beogradit me ndėrmjetsinė e diplomatėve
ndėrkombėtarė. Deri tani publikisht ėshtė thėnė se nuk
ėshtė arritur ndonjė pėrparim i dukshėm. Tani qė po takohen
udhėheqėsit mė tė lartė shqiptarė nga Kosova dhe nga Serbia
do tė shohim mė qartė nėse “bisedimet teknike” kanė qenė aq
tė pafrytshme, apo kanė maskuar mirė ndonjė pazar paraprak
qė mund tė shpallet tani.
Po tė gjykojmė nga deklaratat e udhėheqėsve tė Kosovės e tė
Serbisė deri nė prag tė nisjes pėr nė Vienė ky takim
udhėtimi duhet tė jetė i kotė dhe ky takim tė kthehet nė
njė dialog shurdhėsh, sa pėr tė dalė secila palė e larė
para kėrkesave tė ndėrkombėtarėve. Pėrfaqėsuesit e Kosovės
kanė pėrsėritur deklaratat e njohura se shkojnė atje pėr
t’u thėnė drejtuesve politikė tė Beogradit se kėrkojnė
vetėm pavarėsi. Drejtuesit e Beogradit janė nisur pėr nė
Vienė duke bėrė kėrcėnimet se njė shtet tjetėr i pavarur
brenda Serbisė rrezikon tė shpėrthejė rajoni pėrsėri. Pasi
janė bėrė deklarata tė tilla, tė dyja palėt nuk kishin
pėrse tė niseshin pėr nė Vienė dhe diplomacia ndėrkombėtare
nuk kishte pėrse tė kėmbėngulte qė ky takim tė bėhej.
Diplomatėt nuk kanė pėrse gėnjejnė gjithnjė veten dhe mjaft
kanė gėnjyer opinionin publik pėr procesim e pėrcaktimit tė
statusit pėrfundimtar tė Kosovės.
Prandaj ka vend tė mendohet se ende shpresohet qė midis
shqiptarėve e serbėve tė bėhen pazare tė reja. Nėse ndodh
kjo kuptohet se shqiptarėt vetėm humbasin dhe serbėt vetėm
fitojnė, sepse shqiptarėt do tė bėjnė pazar me mallin e
tyre, serbėt do tė bėjnė pazar pėr mallin e shqiptarėve.
E keqja pėr shqiptarėt vazhdon tė rrjedhė nga nja gabim i
rėndė qė ka bėrė me kohė diplomacia ndėrkombėtare qė i ka
lėnė shteg Serbisė tė vazhdojė tė spekulojė edhe tani, 8
vjet pas ndėrhyrjes sė NATO-s nė Kosovė, se Kosova ėshtė
pjesė e Serbisė dhe ēėshtje e brendshme e Serbisė. Kur
shpjegon motivet e ndėrhyrjes sė NATO-s nė Kosovė Medlin
Ollbrajt nė librin e saj “I fuqishmi dhe i Gjithėfuqishmi”
thotė: “Meqenėse provinca (Kosova) ishte pjesė e Serbisė
krimet e Milosheviēit nuk mund tė quheshin agresion
ndėrkombėtar. Por ne kishim, megjithatė, detyrėn tė mbronim
atė qė ishte i pambrojtur”(fq. 59). Fisnikėria e kėtij
qėndrimi ėshtė e padiskutueshme. Por dhe gabimi ėshtė i
qartė: diplomacia ndėrkombėtare duhej tė kishte njohur
republikėn e shpallur tė Kosvės qysh nė fillim tė procesit
tė shpėrbėrjes sė Jugosllavisė dhe kjo do tė kishte hequr
ēdo pengesė juridiko-formale pėr t’i cilėsuar krimet e
Milosheviēit si agresion ndėrkombėtar. Pėr fat tė keq
mosnjohja nė kohė e pavarėsisė sė Kosovės vazhdon tė
keqpėrdoret edhe sot nga Serbia pėr ta zvarritursa mė shumė
procesin.
Nė shkrime tė mėparshme mė ėshtė dashur tė shkruaj se
ndėrkombėtarizmi i tepruar i ēėshtjes sė Kosovės po
shndėrrohet gjithnjė mė shumė nė njė faktor qė vepron
negativisht nė zgjidhjen e drejtė e tė shpejtė tė kėsaj
ēėshtje, nė pėrputhje me realitetin e krijuar dhe me tė
drejtat dhe aspiratat e ligjėshme tė shqiptarėve. Forcohet
gjithnjė mė shumė pėrshtypja se njė ndėrkombėtarizim i
tepruar i ēėshtjes sė Kosovės po ia lehtėson punėn Serbisė
pėr tė zbehur sa mė shumė efektin e zhvillimeve tė vitit
1999 qė erdhėn si rrjedhojė e ndėrhyrjes ushtarake tė
NATO-s kundėr Serbisė.
Brenda njė kohe shumė tė shkurtėr ēėshtja e Kosovės ka qenė
objekt diskutimesh nė nivelet mė tė larta tė diplomacisė
botėrore, nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė, nė takimin e
udhėheqėsve tė lartė tė vendeve tė G8 qė u mbajt nė Shėn
Petersburg tė Rusisė, nė forumet e larta tė Bashkimit
Europian, nė takimet e Grupit tė Kontaktit pėr
ish-Jugosllavinė, e cila ka kohė qė nuk ekziston mė, nė
forume tė ndryshme europiane, nė takime tė tjera
diplomatike. Nė tė njėjtėn kohė kanė vazhduar punėn tė
ngarkuarit e sekretarit i pėrgjithėshėm tė OKB-sė pėr tė
ndėrmjetėsuar midis shqiptarėve e serbėve, finlandezit
Ahtisari e austriakut Rohan, janė bėrė njė sėrė takimesh tė
pafrytshme shqiptaro-serbe nė Vienė dhe ėshtė vėnė re njė
ofensivė e madhe diplomatike serbe pėr tė ndikuar mbi
gjithė mjediset diplomatike ndėrkombėtare.
Me ēėshtjen e Kosovės po merren si ata qė duhet dhe kanė tė
drejtė apo arsye tė merren e mund tė japin ndihmesė
pozitive pėr ta zgjidhur problemin dhe ata qė nuk kanė tė
bėjnė me tė, por duan tė engledisen ose tė shtojnė
sherrin.Ēėshtja e Kosovės herė pas here bėhet objekt
debatesh dhe “kujdesi” tė tepruar nga diplomacitė e shumė
vendeve , sikur tė mos kishte mbetur mė problem tjetėr pa u
zgjidhur nė botė, ose sikur para shteteve tė mos ishte
shtruar kurrė ndonjėherė mė parė problemi i njohjes sė
pavarėsisė sė njė shteti qė del nga shpėrbėrja e njė shteti
shumėkombėsh, ose nga shkėputja e njė territori qė ka qenė
i pushtuar dhe i aneksuar me dhunė nga njė shtet tjetėr.
Kurse raste tė tilla nė marrėdhėniet ndėrkombėtare janė tė
shumta, tė hershėm e fare tė freskėt.
Interesimi i tejshtuar ndėrkombėtar pėr ēėshtjen e Kosovės
mė shumė po shton llafologjinė diplomatike, intrigat
politike, po ndėrlikon projektet serioze pėr tė pranuar
realitetet e reja nė Kosovė e Ballkan dhe po krijon njė
atmosferė politiko-diplomatike tė mbingarkuar me emocione
nė Ballkan dhe nė Europė. Nga specialistė tė marrėdhėnieve
e tė drejtės ndėrkombėtare dhe analistė e vėzhgues
diplomatikė janė paraqitur aq shumė hipoteza, mendime ,
variante, versione sa dhe mendjet mė tė kthjellta mund tė
ngatėrrohen nė to. Janė thėnė e shkruar aq shumė llafe sa
po bėhet e neveritėshme tė merresh me analizėn e komentimin
e tyre. Praktikisht askush nuk ėshtė mė nė gjendje tė thotė
ndonjė gjė tė re, tė zbulojė ndonjė elemet mė tė dobishėm
pėr tė mbajtur debatin nė nivele serioze. E gjitha kjo ka
krijuar njė huti e lodhje pėr shqiptarėt qė e mendonin
punėn mė tė thjeshtė, qė besonin se do tė kishte mė shumė
ndershmėri ndėrkombėtare nė pėrgatitjen e kushteve pėr tė
zgjidhur pėrfundimisht problemin dhe ka inkurajuar Serbinė
e serbėt tė shtojnė intrigat e kokėfortėsinė pėr tė zgjatur
procesin, pėr tė krijuar sa mė shumė vėshtirėsi nė rrugėn
drejt pranimit tė zgjidhjes sė arsyeshme.
Deri tani bisedmiet e Vienės, me aq sa ėshtė bėrė e njohur
publikisht, janė pėr shqiptarėt njė zhgėnjim i madh,
ndonėse i pritshėm. Kėto bisedime mund tė rezultojnė njė
zhgėnjim edhe mė i madh nė rast se atje diēka ėshtė
vendosur dhe u mbahet fshehtė shqiptarėve deri nė ēastin
kur tė vihen para fakteve tė kryera pėr “lėshimet e bėra in
extremis” nėn imponim ndėrkombėtar nė dėm tė tė drejtave tė
tyre. Pavarėsisht se pėrfaqėsuesit politikė tė shqiptarėve
tė Kosovės pėrpiqen tė tregohen optimistė pėr atė qė ėshtė
bėrė deri tani dhe pėr perspektivat e mira tė ecurisė sė
mėtejshme tė procesit politiko-diplomatik drejt pavarėsisė,
asnjėherė nuk duhet harruar se mund tė ndodhė qė
shqiptarėve t’ua heqin kafshatėn nga goja bash atėherė kur
ata janė tė sigurtė se nuk ua merr mė askush.
Pavarėsisht se pėrfaqėsuesit politikė e diplomatikė tė
shqiptarėve tregohen tė kėnaqur, madje shprehin dhe
vlerėsime mirėnjohėse, pėr qėndrimet qė janė mbajtur nė
forumet e larta diplomatike ndėrkombėtare, sidomos nė
grupin G8, nuk ka asnjė garanci deri tani se gjėrat kanė
lėvizur nė mėnyrė tė pakthyeshme nė drejtimin e duhur. Deri
tani po vemė re se deklaratat vijnė nga nivelet mė tė larta
tė diplomacisė ndėrkombėtare janė mė tepėr nė harmoni me
formulat qė kanė pėrpunuar e hedhur nė qarkullim serbėt.
Kur nė G8 thuhet se zgjidhja duhet arritur me kompromis kjo
favorizon mė shumė qėndrimin e Beogradit qė do tė ketė nė
dorė njėfarė vetoje pėr pėrcaktimin e statusit tė Kosoės.
Kur sekretari i pėrgjithėshėm i OKB-sė deklaron se “mund tė
ketė zgjidhje tė imponuar”, por duhet synuar kompromisi,
kjo ėshtė mė shumė pėrkėdheli nė favor tė qėndrimit serb,
rus e francez se pėr Kosovėn nuk mund tė ketė zgjidhje qė
nuk e pranon dhe Serbia, e cila siē dihet refuzon prerė
variantin e pavarėisė dhe pranon vetėm njė “autonomi
thelbėsore tė Kosovės nėn Serbi”. Kur Kėshilli i Sigurimit
vendos qė procesi i pėrcaktimit tė statusit mund tė shtyhet
nė kohė tej vitit 2006, qė ishte vendosur si afati i fundit
pėr marrjen e vendimit, kjo pėrsėri ėshtė plotėsim i
kapriēiove tė Serbisė dhe njėfarė trysnie mbi shqiptarėt qė
tė bėjnė lėshime tė tjera. Kur bisedimet e Vienės kthehen
nė bisedime pėr tė pėrcaktuar deri nė hollėsitė mė tė vogla
jo vetėm tė drejtat, por dhe privilegjet e veēanta qė duhet
tė kenė serbėt nė Kosovė dhe tė hapė sa mė shumė shtigje
pėr ndėrhyrjet e Beogradit nė Kosovė, kjo pėrsėri ėshtė
lėshim i madh qė u bėhet serbėve.
Nė kohėn qė flitet pėr “pėrcaktimin statusit tė Kosovės” nė
fakt gjithēka ėshtė kthyer nė pėrcaktimin e statusit tė
privilegjuar tė serbėve nė Kosovė. Kur shefi i diplomacisė
sllovene deklaron se Kosova do tė pavarėsohet, por kur tė
pranohet Serbia nė BE kjo ėshtė mbėshtetje e njė kėrkese
serbe qė statusi i Kosvės tė mos pėrcaktohet edhe pėr 20
vjet tė tjera.
Ēėshtja e Kosovės tani ndodhet nė pikėn e saj mė delikate.
Shqiptarėt duhet tė tregohen shumė tė vendosur e syēelė qė
tė mos u shpėtojė guri nga duart dhe tė detyrohen tė nisin
nga e para punėn prej Sizifi.

23 korrik 2006 Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:25 am

FANTAZMA E RIKONKUISTĖS VĖRTITET NĖ BALLKAN

(Mė 2 shtator 2006 nė Tiranė u mbajt njė konferencė me
temėn “Myslimanėt nė Ballkan: realiteti dhe e ardhmja”.
Konferenca u organizua nga Instituti Shqiptar i Mendimit
dhe Qytetėrimit Islam dhe Qendra Ndėrkombėtare pėr
Bashkėpunim, nė bashkėpunim me pėrfaqėsues mekanizmash
islame nga Kuvajti e Katari. Ishin tė pranishėm dhe
mbajtėn pėrshėndetje e ligjėrata deputetė e personalitete
nga kėto dy shtete arabe, si dhe tė ftuar nga Bosnja,
Sanxhaku, Kosova, Maqedonia e diaspora shqiptare. Nė
punimet e dy seksioneve tė konferencės u mbajtėn njė numėr
i madh kumtesash. Ndėr kėto ishte dhe kumtesa e mėposhtėme
e mbajtur nga Abdi Baleta rreth temės sė veēantė “E ardhmja
e myslimanėve ballkanas nė kuadėr tė ngjarjeve rajonale e
ndėrkombėtare”, tekstin e tė cilės po e japim tė plotė pėr
lexuesit)



Tė nderuar pjesėmarrės,

Falenderoj organizuesit e kėsaj konference tė rėndėsishme
pėr ftesėn qė tė mbaj njė ligjėratė rreth temės “Myslimanėt
nė Ballkan, realiteti dhe e ardhmja”. Tė ardhmen e
myslimanėve nė Ballkan, sikurse tė ardhmen e ēdo gjėje
tjetėr nė gjithėsi e di vetėm Allahu. Ne njerėzve na mbetet
tė njohim sa mė saktė tė shkuarėn, tė vlerėsojmė sa mė
drejt zhvillimet e sotme, qė kėshtu tė mund tė bėjmė atė qė
na takon, ndonjė punė tė mirė e veprim tė dobishėm pėr tė
ardhmen.
Nė pėrputhje me profilin tim profesional, si specialist i
sė drejtės dhe marrėdhėnieve ndėrkombėtare, do tė
pėrqendrohem nė njė ēėshtje tė veēantė tė programit tė
kėsaj konference “E ardhmja e myslimanėve ballkanas nė
kuadėr tė ngjarjeve rajonale dhe ndėrkombėtare”. Pėrvoja e
punės pėr pėrpilimin e njė libri tė sapo botuar me titull:
“Pėrballjet me islamofobinė” mė bėn tė them se njė temė e
tillė vetėm sa mund tė gėrvishtet nė njė ligjėratė. Nga sa
kam mundur tė mėsoj pėr tė shkuarėn dhe tė vėzhgoj mbi
zhvillimet e tanishme e them pa ngurrim dhe me njėfarė
dėshpėrimi se gjendja e sotme e myslimanėve nė Ballkan
ėshtė tejet e vėshtirė, e pasigurt, e rrezikuar dhe me
shumė pikėpyetje. Pėr tė bėrė arsyetime tė tilla nuk mė
shtyn ndonjė prirje pėr pesimizėm, por janė analizat e
thelluara qė kam gjetur tek shumė studiues seriozė e tė
ndershėm perėndimorė qė mė shtyjnė tė shprehem kėshtu pėr
rrjedhojat e zhvillimeve botėrore, evropiane, ballkanike
dhe shqiptare mbi gjendjen e myslimanėve.
Trojet ballkanike ku shumica e popullsisė ėshtė myslimane
Bosnje Hercegovina, Kosova, Shqipėria, Shqipėria Lindore
janė quajtur nga studiuesit perėndimorė edhe si “Evropa
myslimane, ku Islami ka qenė gjithnjė nė mbrojtje, e jo nė
sulm, nė fakt nė tėrheqje gjatė shekujsh dhe ku myslimanėt
nuk ka tė ngjarė tė japin ndonjė kontribut nė jetėn e
pėrgjithshme tė Islamit, por ku Islami mund tė bėhet aktiv
nėn ndikimet qė vijnė nga pjesė tė tjera tė Botės”.
Ky “shqetėsim” pėrmendet nėpėr libra edhe si faktor kryesor
qė nxiti Vatikanin tė tregohej i interesuar tė bėhej aktiv
gjatė viteve tė luftės nė Bosnje dhe mė pas nė Kosovė. Me
spekulimin se vatrat myslimane nė Ballkan do tė pėrdoreshin
nga fondamentalizmi islamik kundėr Evropės sė krishterė,
serbėt janė pėrpjekur tė pėrligjnin agresionet e tyre nė
Bosnje dhe nė Kosovė e tė fitonin simpati e mbėshtetje nga
Perėndimi pėr gjenocidin e tyre.
Ballkani njihet e pėrmendet si njė nga tri zonat ku kanė
bashkėjetuar mė shumė nė paqe dhe nė harmoni myslimanėt, tė
krishterėt dhe hebrenjtė, por qė njėkohėsisht gjatė
historisė sė ballafaqimit 1400-vjeēar midis Islamit dhe
Krishterimit, janė bėrė edhe shesh kryesor betejash, shesh
kryqėzatash dhe objekt i rikonkuistės sė krishterė. Kėto
tri zona janė Levanti, Gadishulli Iberik dhe Ballkani.
Sot Ballkani ka mbetur e vetmja zonė ku problemi shtrohet
ende frikshėm pėr myslimanėt: nėse Islami do tė mbijetojė
edhe kėtu apo do tė zhduket, siē ka ndodhur nė gadishullin
iberik gjatė rikonkuistės spanjolle para 500 vjetėsh, ku
nuk ka mė Islam. Nė Levant kryqėzatat dėshtuan dhe nuk u bė
njė rikonkuistė e plotė e tipit spanjoll para 8-9 shekujsh.
Gjenerali francez Henri Guro nė vitin 1920, kur shkoi tek
varri i Saladinit, ngadhėnjimtarit mbi kryqėzatat dhe
ēliruesit tė Jerusalemit, shqiptoi fjalėt: “Saladin ne u
rikthyem. Prania ime kėtu vulos fitoren e kryqit mbi
gjysmėhėnėn”. Por tani, pas gati njė shekulli, edhe pse
Jerusalemi ėshtė sėrish i pushtuar, kėtė radhė nga shteti
hebre i Izraelit i krijuar mė 1948, fjalėt e gjeneralit
francez mbeten vetėm njė mburrje qė dėshmon se fryma e
kryqėzatave dhe rikonkuistės, edhe pse nuk ėshtė zhdukur
mund tė quhet pėrfundimisht e dėshtuar nė Levant.
Kurse nė Ballkan gjėrat duhen parė mė ndryshe, me mė shumė
shqetėsim dhe frikė pėr tė ardhmen e myslimanizmit.
Studiuesi britanik Endrju Uitkroft, nė njė libėr tė tij mbi
historinė e ballafaqimeve tė Krishterimit me Islamin nga
viti 638 deri nė vitin 2000 na kujton se “lufta me Islamin
nė Ballkan, nė trupin e vet Evropės, u bė mė e dhunshme, se
nė secilin nga pėrleshjet e mėparshme ... Ballkani u bė
skena ku luhej akti final i pėrleshjes sė Evropės sė
krishterė me Islamin, pėr njė kryqėzatė tė fundit. Pėr fat
tė keq pasojat e tejzgjatura tė kėtij antagonizmi kanė
vazhduar edhe pas shkatėrrimit tė Perandorisė Osmane”.
Sipas kėtij autori: “nė Ballkan rizgjimi i ideve tė largėta
shėrbeu si zjarrvėnie pėr mizoritė e shekulli XX”, ku
natyrisht mė shumė bien nė sy mizoritė gjatė gjenocidit
kundėr myslimanėve tė Bosnjės dhe tė Kosovės nė dekadėn e
fundit tė kėtij shekulli.
Pėrēuesit e rrymės islamofobe nė mendimin dhe propagandėn
shqiptare kanė njė prirje tė ēuditshme qė luftėn agresive
tė serbėve kundėr boshnjakėve myslimanė ta paraqesin si
luftė vetėm pėr motive fetare, duke mohuar kėshtu
padrejtėsisht se ajo ishte nė radhė tė parė rrjedhojė e
synimeve gjeopolitike tė Serbisė. Kurse lidhur me
agresionin e Serbisė nė Kosovė, po kėta pėrēues tė
islamofobisė shprehen se ishte veprim i diktuar vetėm nga
gjeopolitika dhe pėrpiqen ta mohojnė atė pėrmasė fetare qė
kishte ky agresion. Kjo bėhet pėr tė krijuar idenė e gabuar
dhe mashtruese se ballafaqimet historike dhe aktuale tė
shqiptarėve me fqinjėt armiqėsorė nuk kanė fare pėrmasė
fetare, por janė vetėm rrjedhojė e pėrplasjeve
gjeopolitike. Me kėtė duan tė mohojnė faktin qė islamizimi
i shqiptarėve u ka sjellė dobi nė pėrballjet e tyre me
fqinjėt e krishterė. Ndėrsa zonja e nderuar Medlin
Ollbrajt, qė drejtonte diplomacinė amerikane nė kulmin e
ndėrhyrjes perėndimore kundėr gjenocidit serb nė Kosovė,
vėren shumė saktė se: “Farėrat e konfliktit nė Kosovė,
ashtu si nė luftėrat qė shpėrthyen pas shpėrbėrjes sė
Jugosllavisė, ishin mbjellė nė historinė fetare tė
rajonit”. Rrjedhimisht, pa ditur, pa mbajtur parasysh edhe
historinė dhe trashėgiminė fetare nė Ballkan, nuk mund tė
bėhet politikė e dobishme kombėtare pėr shqiptarėt, as pėr
myslimanėt nė tėrėsi.
Myslimanėt ballkanas, qė do tė thotė kryesisht boshnjakėt
dhe shqiptarėt, vazhdojnė tė mbeten nė pozita mbrojtjeje,
sepse janė tė sulmuar dhe tė kėrcėnuar nga tė tjerėt nė
Ballkan dhe nga jashtė tij. Kėta myslimanė kanė mbetur si
ishuj nė njė det tė krishterė, janė pjesa mė e izoluar e
Ummetit mysliman, ose po tė themi me terma mė laikė, pjesa
mė e shkėputur nga bota myslimane, pra njė objektiv mė i
zbuluar dhe mė i lehtė pėr t’u goditur nga ēdo strategji
sulmuese kryqėzatare e rikonkuistadore antimyslimane.
Po a ekziston nė kohėn tonė ndonjė strategji e tillė,
viktimė e sė cilės mund tė bien nė radhė tė parė myslimanėt
e Ballkanit qė janė nė pjesėn mė periferike tė Islamit, nė
vijėn e ballafaqimit e tė pėrplasjes mė tė drejtpėrdrejtė,
qė janė mė tė dobėtit dhe mė tė pambrojturit midis Ummetit
mysliman? Njė strategji e tillė ka ekzistuar gjithnjė,
ekziston dhe tani, madje po merr karakter mė tė acaruar pėr
shkak tė ballafaqimeve globale nė marrėdhėniet
ndėrkombėtare. Kėtė na e vėrteton edhe fakti qė edhe pas
ndėrhyrjes ushtarake tė NATO-s nė Kosovė nė vitin 1999,
ēėshtja e realizimit tė tė drejtave tė shqiptarėve tė
Kosovės dhe tė kombit shqiptar nė tėrėsi trajtohet ende nė
mėnyrė tė ēuditshme, shumė mė ndryshe nga sa pėrcaktojnė
parimet dhe normat e sė drejtės ndėrkombėtare, praktikat
dhe precedentėt e realizimit tė vetėvendosjes sė popujve
dhe tė zgjidhjeve sė ēėshtjeve kombėtare nė marrėdhėniet
ndėrkombėtare. Ende ka vend pėr shumė dyshime se shqiptarėt
mund tė diskriminohen edhe nė kėtė rast. Edhe ēėshtja e
Bosnjės pėrmban ende dilema tė hapura. Mund tė shtohen
fakte tė tjera qė e bėjnė tė besueshme se pėrkatėsia fetare
e shqiptarėve nė Islam herė pas here keqpėrdoret nė dėm tė
shqiptarėve, ndonėse janė tejet tė ekzagjeruara alarmet qė
japin politikanė e propagandistė shqiptarė se shqiptarėt do
tė jenė gjithnjė tė nėpėrkėmbur, nuk do tė pranohen nė
Evropė, nuk do tė mirėkuptohen nga Perėndimi deri ditėn qė
ata tė vendosin tė braktisin plotėsisht Islamin dhe tė
konvertohen nė tė krishterė.
Studiuesi Fred Hollidej kur ėshtė pėrpjekur tė gjejė
pėrgjigjen mė tė saktė rreth dilemės: “Islami dhe
Perėndimi: kėrcėnim Islam apo kėrcėnim ndaj Islamit?” ka
theksuar: “Janė tė pakta, nėse ka, ato ēėshtje nė
marrėdhėniet ndėrkombėtare qė kanė prodhuar kaq shumė mite
sa ēėshtjet e tė ashtuquajturit kėrcėnim islamik”. Pėr
arsyet qė u pėrmendėn mė lart nuk duhet tė ketė vend pėr
dilema tė tilla nė rastin e Ballkanit, sepse kėtu ėshtė
fare e qartė qė nuk ekziston asnjė premisė pėr krijimin e
ndonjė rreziku islamik. Njė rrezik tė tillė nuk kanė
mundėsi ta krijojnė as boshnjakėt dhe as shqiptarėt. Por
janė tė shumtė faktorėt qė krijojnė rrezik real pėr Islamin
dhe qė i bėjnė shqiptarėt dhe boshnjakėt myslimanė tė
mbeten tė nėpėrkėmbur dhe tė kėrcėnuar nga tė gjitha anėt.
Nėse flasim pėr Islamin si besim dhe pėr myslimanėt si
bashkėsi fetare, atėherė duhet tė themi se kėta mė tė
rrezikuar se kudo janė nė Shqipėri, madje janė mė tė
keqtrajtuar dhe mė tė fyer kėtu se sa myslimanėt nė Bosnje,
Kosovė, Maqedoni. Myslimanėt nė Shqipėri janė edhe mė tė
ligėshtuarit nė qėndresėn e tyre. Kjo vjen nga qė ata
gjenden nėn trysni tė veēantė, krahas faktorėve tė
pėrgjithshėm qė veprojnė negativisht kundėr Islamit nė
Ballkan, nė Shqipėri veprojnė edhe disa faktorė negativė
specifikė. Nė Shqipėri nuk ka pasur dhe nuk ka pėrse tė
ketė islamofobi, por pikėrisht kėto dy dekadat e fundit
vihet re njė pėrhapje e shfrenuar e njė islamofobie tė
importuar nga vende fqinje dhe nga Perėndimi. Gjatė 15
viteve qė ndajnė shqiptarėt nga shembja e diktaturės
komuniste ē’ka shėnoi rikthimin e lirisė sė besimit dhe tė
fesė shtypur dhunshėm nga ateizmi komunist, myslimanėt
shqiptarė nuk i kanė gėzuar njėsoj dhe nė tė njėjtėn masė,
sikurse besimtarėt e krishterė, mirėsitė qė solli ndryshimi
i bėrė. Ka 15 vjet qė besimtarėt myslimanė shqiptarė
terrorizohen nga boritė e alarmit se Shqipėria dhe
shqiptarėt po pėrpihen nga fondamentalizmi islamik, po bien
nė rrjetat e terrorizmit islamik; se Shqipėria qenka vatėr
e veprimtarive tė Al-Kaedės dhe tė Bin Ladenit; se nė
Shqipėri po e marrka frerin nėpėr kėmbė njė nacionalizėm
islamik, qė paska nė plan tė shkatėrrojė krishterimin e
fqinjėve dhe tė Evropės, madje tė rrethoka Serbinė me njė
hark islamik nė bashkėpunim me myslimanėt e Bosnjės dhe nėn
tutelėn e vahabizmit saudit e tė Ajatollahėve tė Iranit.
Mjedise tė fuqishme politike deri nė majat mė tė larta tė
pushtetit, pothuajse gjithė gazetat dhe mediat kryesore i
kanė fryrė pa pushim njė histerie tė papėrmbajtur pėr tė
tromaksur myslimanėt shqiptarė dhe pėr tė mpirė Islamin nė
Shqipėri, duke krijuar artificialisht njė psikozė frike se
mos shqiptarėt akuzohen pėr fondamentalistė e terroristė
islamikė. Nė Shqipėrinė e sotme ka forca dhe mjete tė
fuqishme qė pėrpiqen tė krijojnė pėr myslimanėt njė tmerr
akuzash siē krijonte inkuizicioni spanjoll pėr hebrenjtė,
myslimanėt dhe katolikėt e dyshimtė, qė akuzoheshin pėr
herezi dhe heretikė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:26 am

Myslimanėt shqiptarė po i trullosin me gjithfarė
teorizimesh absurde se feja islame qenka e huaj pėr ta,
qenka fe e pushtuesve, fe joburimore e shqiptarėve, se nuk
qenka e vėrtetė qė shumica e shqiptarėve janė bėrė
ndonjėherė myslimanė, se edhe ata qė e ndjejnė veten
myslimanė nė fakt qenkan kriptomuslimanė, pasi nė thelb, pa
e ditur as ata vetė qenkan tė krishterė. Pa pikė turpi
myslimanėve shqiptarė u kėrkohet si myslimanėve dhe
hebrenjve nė Spanjėn e inkuizicionit ta braktisin fenė e
tyre qė tė kthehen nė fenė e vėrtetė tė tė parėve,
pėrndryshe do ta kenė punėn pisk, do tė izolohen, nuk do tė
modernizohen, do tė braktisen nga qytetėrimi dhe pėrparimi
europian. Tellallėt e islamofobisė me sharlatanizėm e kanė
shpallur Islamin deri fe tė poshtėrimit njerėzor, kanė
hedhur nė qarkullim libra e shkrime fyes e shpifės se nė
Shqipėri kultivohet islamofashizmi, antisemitizmi islamik
me bazė kuranore, se komunizmi nė Shqipėri ka qenė mė i
egri, pasi ishte komunizėm i kultivuar nė terren islamik.
Pa pikė turpi myslimanėve shqiptarė u kėrkohet me kėrcėnim
tė konvertohen nė tė krishterė. Puna ka shkuar deri atje sa
kėtė konvertim ta shpallin si fait accompli drejtuesit mė
tė lartė shtetėror qė kanė shpallur se do tė pėrmbysin 555
vjet histori tė shqiptarėve, i quajnė myslimanėt shqiptarė
myslimanė europianė, dmth myslimanė tė kryqit, dhe madje po
pėrgatisin qė kėtė ta sanksionojnė duke i detyruar
myslimanėt shqiptarė qė edhe letrėn e njoftimit ta marrin
me figura shenjtorėsh katolikė tė stampuar. Ka 15 vjet qė
zbatohet njė program pune qė zėri mė i autorizuar i
inteligjencės shqiptare ia kėrkoi kryetarit tė fundit
komunist tė Shqipėrisė, pėr ta shpallur si tė mirėqenė
ndalimin e fesė islame nė Shqipėri, edhe pasi tė rivendosej
liria e besimit pėr katolikėt dhe ortodoksėt. Nė Shqipėri
vihen nė qarkullim deri libra provokues me tituj provokues
antiislamė dhe shpallet krijimi i Lėvizjes pėr Rikonkuistėn
Shqiptare. Lista e fakteve tė tilla mund tė zgjatet shumė
mė tepėr. Kėtė zell islamofob krejt tė veēantė nuk mundi ta
ftohte as qėndrimi i urtė qė mbajti diplomacia perėndimore
nė fillim tė vitit 2006 kur nėpėrmjet ministrit tė jashtėm
tė Spanjės, kryetarit tė Komisionit tė Bashkimit Evropian
dhe vėllait tė presidentit amerikan deklaruan publikisht se
e njohin Shqipėrinė si vend ku 80% e popullsisė ėshtė e
besimit islam dhe bėnė deklarata qė Islami nė Shqipėri dhe
praninė e Shqipėrisė nė Konferencėn e Vendeve Islamike e
trajtonin si vlera evropiane. E megjithatė, edhe pas kėsaj
nuk ėshtė ndėrprerė histeria e islamofobisė shqiptare pėr
tė kėrkuar daljen e Shqipėrisė nga Konferenca e Vendeve
Islamike.
Pushtetarėt mė tė lartė tė Shqipėrisė edhe kur hiqen se po
nxjerrin nė pah para Botės vlerat e harmonisė dhe tė
tolerancės ndėrfetare qė ekziston midis shqiptarėve e bėjnė
kėtė nė njė sfond idesh dhe veprimesh tė tyre islamofobe,
shtrembėrojnė tė vėrtetat dhe i lėnė punėt e organizimit tė
veprimtarive pėr harmoninė fetare nė duar politikanėsh dhe
intelektualėsh qė njihen botėrisht pėr islamofobinė e tyre
tė theksuar. Kohėt e fundit pikėrisht intelektualė tė tillė
kanė hedhur edhe tezėn e marrė se harmonia fetare nė
Shqipėri qenka si njė ndėrtesė e vjetruar qė paska nevojė
pėr njė riparim tė madh, ē’ka nėnkupton se ata synojnė tė
prishin edhe ato vlera tė mėdha qė janė krijuar nė Shqipėri
nė fushėn e harmonisė fetare vetėm qė tė krijojnė raste tė
reja pėr sulme kundėr myslimanėve dhe myslimanizmit.
Tė gjithė kėta faktorė negativė bėhen edhe mė veprues pėr
shkak tė zhvillimeve ndėrkombėtare. Islami sot mė shumė se
kurrė ėshtė vendosur nė qendėr tė jetės dhe tė
marrėdhėnieve ndėrkombėtare dhe po trajtohet si poli tjetėr
nė ballafaqimet gjeopolitike e fetare nė botė. Pėr shumė
forca politike, fetare e shoqėrore, pėr shtete dhe qeveri
Islami sot ėshtė armiku, edhe pse kėtė nuk e pohojnė
gjithnjė hapur protagonistėt e antimyslimanizmit tė
krishterė nė Perėndim. Por shenjat janė tė qarta se
islamofobia nė ditėt tona ka marrė pėrmasa dhe ngjyrime
shumė mė tė theksuara si dukuri politike dhe ideologjike,
edhe pse ballafaqimet fetare nė realitet nuk krijojnė
acarime dhe dogmat e ritualet fetare nuk ēojnė nė pėrplasje
sa ēon politika dhe teologjia. Kjo pasqyrohet sidomos nė
zinxhirin e zėvendėsimeve tė armikut kryesor qė ka bėrė
liberal demokracia perėndimore duke kaluar nga fashizmi tek
komunizmi dhe tani tek fondamentalizmi islamik dhe pas 11
shtatorit 2001 tek terrorizmi islamik dhe xhihadizmi.
Pas fitores mbi fashizmin si armik i demokracisė u
pėrcaktua komunizmi dhe konflikti botėror mori karakter
ideologjik. Me pėrfundimin e Luftės sė Ftohtė (qė e disa e
quajnė Lufta e Tretė Botėrore) qė shėnoi njė disfatė pėr
komunizmin, menjėherė filluan kėrkimet pėr tė gjetur
armikun e ri. Dhe ky armik u gjet tek Islami dhe
myslimanizmi, ē’ka u pasqyrua menjėherė nė teorinė e
pėrplasjeve tė qytetėrimeve. Fondamentalizmi islamik u bė
armiku i ri. Ngjarjet tragjike tė 11 shtatorit 2001 sollėn
tezat mbi islamofashizmin dhe parullat pėr njė koalicion tė
ri botėror si ai kundėr fashizmit gjatė Luftės sė Dytė
Botėrore. Tani vonė njėri nga propaganduesit mė tė zellshėm
tė tezės sė islamofashizmit, politologu amerikan Frensis
Fukujama, po pėrpiqet ta ngushtojė edhe mė portretin e
armikut kryesor duke shpallur si tė tillė vetėm
xhihadizmin.
Spekulimet me fjalėn dhe konceptin e Xhihadit janė tė
shumta nė botė dhe janė tepėr bajate edhe kėtu nė Shqipėri.
Megjithatė, pėrpunuesit e mendimit politik nė shėrbim tė
forcave islamofobe nuk e fshehin se shqetėsimi i tyre mė i
madh tashmė nuk ėshtė pėr tė pėrballuar Xhihadin Islamik,
por pėr tė kaluar nė njė sulm tė ri kundėr Islamit, pėr tė
nxitur luftėn nė zemėr tė botės islamike.
“Nga Xhihadi nė Fitna” e ka titulluar njė leksion tė tij
islamologu francez Zhil Kepel, qė shpjegon se si pėrpjekjet
e Perėndimit tė krishterė sot synojnė qė ta luftojnė
Islamin duke i vėnė myslimanėt tė pėrleshen me
njėri-tjetrin. Pėr kontradiktat dhe luftėrat e brendshme nė
botėn myslimane ka shkruar mjaft edhe politologu amerikan
Samuel Hantington. Shembuj konkretė tė njė strategjie tė
tillė i shohim qartė nė Afganistan, Irak madje edhe nė
rastin e luftės sė fundit tė Izraelit kundėr Hesbollahut qė
synonte tė shkaktonte nė Liban tė njėjtėn gjė. Por shenja
tė qarta tė pėrpjekjeve pėr ta shkatėrruar Islamin nė
Ballkan nėpėrmjet kėsaj qė Kepel e quan “Fitna” kemi edhe
ne nė Shqipėri. Islamofobia shqiptare ka vite me radhė qė
pėrpiqet tė mpijė vullnetin e myslimanėve pėr tė mbrojtur
politikisht Islamin dhe nxit kontradikta artificiale midis
vetė myslimanėve shqiptarė pėr tė dobėsuar kompaktėsinė e
tyre.
Janė pra shumė rrethana ndėrkombėtare, ballkanike dhe
shqiptare qė na shtyjnė tė mendojmė se pėrpjekjet pėr
mbrojtjen e Islamit tek shqiptarėt do tė ndeshen nė tė
ardhmen nė shumė pengesa.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:26 am

EDHE AHTISARI VIKTIMĖ E MARRĖZISĖ SERBE
Marrėzitė politike dhe diplomatike tė Beogradit nuk kanė tė
ndalur. Viktimė e marrėzive u bė edhe i dėrguari i posaēėm
i OKB-sė pėr trajtimin e statusit tė Kosovės, Mati
Ahtisari, njė figurė shumė e njohur politike e diplomatike
nė arenėn ndėrkombėtare, qė ka pėrmbushur shumė misione tė
vėshtira diplomatike nė botė, duke pėrfshirė edhe misionin
e vitit 1999 pėr tė shmangur njė kapitullim tė Serbisė pas
ndėrhyrjes sė NATO-s.
Nė tė vėrtetė Serbia meritonte t’i nėnshtrohej njė
kapitullimi si Gjermania pas goditjeve tė koalicionit
botėror antifashist nė mbarim tė Luftės sė Dytė Botėrore.
Serbia e Milosheviēit gjatė dekadės sė fundit tė shekullit
XX bėri nė Ballkan politikė luftėnxitėse, agresion
kriminal, krime kundėr njerėzimit e genocid kundėr popujve
tė tė njėjtės natyrė me ata qė bėri Gjermania hitleriane nė
vitet 1939-1945.
Bota demokratike, nėpėrmjet NATO-s u detyrua tė pėrdorte
forcėn ushtarake pėr t’i dhėnė fund kėsaj politike
agresioni e lufte tė Serbisė sė Milosheviēit, njėsoj siē
ishte detyruar bota demokratike nė vitet 1939-45 tė
mposhtėte me forcėn e armėve Gjermaninė e Hitlerit. Por pėr
rrethana e konjuktura tė tjera ndėrkombėtare Serbia e
Milosheviēit nuk e mori deri nė fund e si duhej ndėshkimin,
sikurse e mori Gjermania e Hitlerit. Serbia e populli i saj
nuk shpaguan si duhet pėr krimet qė bėnė kundėr popujve tė
tjerė tė Ballkanit. Qė Serbia tė shpėtonte shumė lehtė nė
krahasim me Gjermaninė ndikuan shumė forca e faktorė
ndėrkombėtarė. Nė lojėrat diplomatike qė u bėnė njė rol me
shumė rėndėsi luajti pikėrisht Mati Ahtisari. Politikanėt e
populli i Serbisė nuk ia shpėrblejnė dot tė mirėn qė kanė
parė nga Ahtisari kur ai mundėsoi sukesin e misioni
Ahtisari-Ēėrnomėrdin dhe i mundėsoi Serbisė qė humbjen e
betejės me NATO-n tė mos e mbyllte me njė akt kapitullimi
tė mirėfilltė pa kushte si Gjermania hitleriane, por me njė
”marrėveshje ēadrash” nė Kumanovė midis gjeneralėve tė
NATO-s e gjeneralėve serbė.
Mirėpo pikėrisht ndaj Maati Ahtisarit serbėt po tregohen
ditėt e fundit mosmirėnjohės nė kulm, shpifės e fyes, sepse
nuk mund tė pajtohen me diplomacinė e tij tė arsyeshme e tė
ekuilibruar nė trajtimin e problemit tė statusit tė
Kosovės. Serbėt duhej tė ishin mė tė kėnaqur se shqiptarėt
qė misionin e pėrfaqėsuesit tė posaēėm tė OKB-sė pėr
Kosovėn e mori pėrsipėr Ahtisari, njeriu qė ndihmoi mjaft
qė tė kufizohej ndėshkimi dhe poshtėrimi i Serbisė nė vitin
1999. Por serbėt dėshmuan se nuk dinė tė jenė mirėnjohės. I
nderuari Ahtisari pati rastin tė njohė mė mirė se me cilin
ka tė bėjė, mbase dhe tė ndjejė nė vetėvete njėfarė
zhgėnjimi qė u pėrkushtua aq shumė nė vitin 1999 ta bėnte
mė tė pakapėrdishme pėr serbėt disfatėn nė ballafaqimin me
NATO-n pėr Kosovėn.
Politikanėt e diplomatėt serbė, qė vazhdojnė rrugėn e
Milosheviēit “me mjete tė tjera”, e kanė shumė tė vėshtirė
tė kapėrdijnė disfatat, tė ulin zjarminė megalomane nė
trajtimin e problemit tė Kosovės. Pėr tė treguar se po
bėjnė politikė tė fortė qėndrestare kanė zgjedhur rrugėn e
bllofeve tė njėpasnjėshme dhe tė marrėzive pa fund. Por
bllofi dhe marrėzia qė bėnė me sulmet kundėr Mati
Ahtisarit dėshmon se kanė rėnė nė njė gjendje dėshpėrimi mė
tė rėndė se kurrė. Akuzat qė i bėnė Ahtisarit janė shumė tė
trasha. Kėtė e tregon dhe fakti qė OKB e mbrojti me
vendosmėri tė dėrguarin e saj, ēka do tė thotė se serbėt
morėn njė shuplakė tė rėndė diplomatike.
Serbėt akuzuan Ahtisarin se paska fyer popullin serb duke i
kujtuar Beogradit pėrgjegjėsinė e Serbisė sė Milosheviēit.
Ahtisari ka dhėnė shpjegimet e duhura se serbėt kanė
spekuluar me bisedat e bėra me tė, duke keqinterpretuar
jashtė kontekstit mendimet dhe fjalėt e tij. Por edhe sikur
Ahtisari apo cilido personalitet ndėrkombėtar tė vejė nė
dukje pėrgjegjėsinė kolektive qė ka populli serb pėr krimet
e Serbisė gjatė agresioneve tė drejtuar nga MiIlosheviēi
nuk bėn as padrejtėsi, as fyerje kundėr popullit serb, por
vetėm thotė njė tė vėrtetė qė duhet mbajtur parasysh nė ēdo
rast.
Pėrgjegjėsia kolektive e njė populli apo kombi pėr krimet
qė bėn shteti i tij kundėr popujve e shteteve tė tjerė
nėpėrmjet luftės e agresionit ėshtė gjė e njohur nė
marrėdhėniet ndėrkombėtare. Shtetet e mundura kur
kapitullojnė, kur nėnshkruajnė traktate paqeje pas njė
lufte agresive qė kanė shpėrthyer ndėshkohen nė mėnyra tė
ndryshme. Kėto ndėshkime nuk janė vetėm individuale, pėr
udhėheqėsit politikė, apo komandantė ushtarakė. Ata
rėndojnė mbi tėrė popullin, madje zakonisht kanė rėnduar
kryesisht mbi popullin, si pėr shėmbull nė atė tė vendosjes
sė shtetit tė mundur nėn pushtim tė huaj, tė cedimit tė
territorit, tė pagimit tė dėmshpėrblimeve etj.
Rasti mė i qartė i ngarkimit me pėrgjegjėsi kolektive tė
popullit ėshtė rasti i Gjermanisė pas kapitullimit nė
mbarim tė LDB. Nė rastin e Gjermanisė pėrgjegjėsia e
popullit ėshtė theksuar shprehimisht nė dokumentet politike
–diplomatike tė kohės. Nė njė leksion tė mbajtur mė 30
janar 1947 nė sallonin e leksioneve publike nė Moskė, D.D.
Monin theksonte: “sikurse nėnvizohet nė vendimet e
Konferencės sė Berlinit populli gjerman nuk mundet t’i ikė
pėrgjegjėsisė”. Vendimet e Konferencės sė Berlinit (17
qershor-2 gusht 1945) ku morėn pjesė burrat kryesorė tė
shtetit nė atė kohė, Presidenti i SHBA, Truman, udhėheqėsi
sovjetik, Josif Stalin, udhėheqėsit britanikė Uinston
Ēėrēill e pastaj Kliment Etli, janė edhe mė tė qarta pėr
pėrgjegjėsinė kolektive tė popullit, shteti e qeveria e tė
cilit kanė bėrė agresione krime kundėr paqes e njerėzimit.
Nė pjesėn e tretė tė Komunikatės mbi Konferencėn e Tri
Fuqive nė Berlin, qė mban titullin “Mbi Gjermaninė”
theksohej shprehimisht: “Ushtritė aleate kanė pushtuar tėrė
Gjermaninė dhe populli gjerman ka filluar tė paguajė pėr
krimet e tmerrshme qė janė kryer nėn drejtimin atyre ndaj
tė cilėve ai (populli) shprehte hapur miratim nė kohėn kur
ata kishin suksese dhe u nėnshtrohej verbėrisht”.
(Vnjeshnjaja politika Sovjetsokovo Sojuza, v.III, OGIZ,
1947, fq.339). Ishte plotėsisht e drejtė dhe e saktė mė
1999 tė thuhet e njėjta gjė nė drejtim tė popullit serb pėr
krimet qė bėri ghatė 10 viteve Serbia e drejtuar nga
Milosheviēi. Jo vetėm politikanėt e ushtarakėt serbė, apo
paramilitarėt i shkonin pas verbėrisht MiIlosheviēit dhe
miratonin haptas krimet qė bėheshin, por i gjithė populli
serb. Kryeministri i sotėm serb, Koshtunica, fotografohej
me automatik nė dorė si paraushtarak. Ministri i sotėm i
jashtėm, Drashkoviē, i kundėrvihej nganjėherė Milosheviēit,
sepse kėrkonte krime nė shkallė edhe mė tė madhe kundėr
shqiptarėve.
Nė Komunikatė thuhet: “Aleatėt nuk kanė ndėrmend ta
asgjėsojnė, ose ta skllavėrojnė popullin gjerman. Aleatėt
kanė ndėrmend t’i japin popullit gjerman mundėsinė qė nė tė
ardhmen tė rindėrtojė jetėn e tij nė themele paqėsore e
demokratike. Nė qoftė se pėrpjekjet e vetė popullit gjerman
do tė drejtohen pa ndėrprerje drejt kėtij qėllimi, atėherė
pėr atė do tė jetė e mundur me kalimin e kohės tė zejė vend
midis popujve tė lirė e paqsorė tė botės”. Kėshtu u duhet
thėnė dhe serbėve. Por kėta deri tani nuk kanė bėrė asgjė
nė kėtė drejtim, pėrkundrazi janė tė pakėnaqur pse u
kujtohet nganjėherė lufta qė bėri Milosheviēi. Nuk durojnė
qė njė personalitet si Ahtisari tė pėrmendė kalimthi nėse
duhet mbajtur parasysh pėrgjegjėsia e Serbisė pėr ato qė u
bėnė nė kohėn e Milosheviēit. Populli serb jo vetėm ndoqi
verbėrisht politikėn milosheviēiane, jo vetėm u deh pėr
vite me radhė nga “sukseset kriminale tė kėsaj politike”
dhe mbėshteti Milosheviēin, por nė fakt po e mbėshtet
gjėrėsisht dhe tani pas kaq vitesh. Ppopulli serb nuk ka
kėrkuar tė falur pėr asgjė, por vazhdon tė akuzojė viktimat
e agresioneve tė shtetit tė tij. Populli serb ende nuk bėn
pėrpjekje tė hyjė nė rrugėn e demokracisė e tė paqes siē
kėrkonte Konferenca e Berlinit pėr popullin gjerman, por
kėrkon shpėrblime pėr agresionin. Politika e shtetit serb
nuk i prin popullit tė vendit drejt pėrpjekjeve pėr tė
shlyer fajet pėr krimet, por e nxit tė veprojė nėn psikozėn
milosheviēiane. Drashkoviēi e kthen nė shaka tė pėshtirė
pėrgjegjėsinė e Serbisė e tė popullit tė saj kur pretendon
se mjafton bombardimi i NATO-s nė vitin 1999 pėr ta quajtur
se Serbia i ka larė mėkatet dhe pėr kėtė duhet tė
shpėrblehet duke e kthyer Kosoėvs sėrish nėn hyqmin serb.
Pushteti serb mbron kriminelėt mė tė rrezikshėm tė luftės
nė Bosnje e Kosovė. Serbia e populli serb jo vetėm nuk kanė
shlyer asgjė nga krimet qė kanė bėrė, por as e mendojnė se
ėshtė detyrim i tyre tė japin shpagim nė atė rrugė qė po i
kėshillon bashkėsia ndėrkombėtare. Kėtė e tregoi fare mirė
sulmi i marrė serb kundėr Ahtisarit.
Ministri i jashtėm sovjetik Vjaēesllav Molotov thoshte mė
10 qershor 1946: “Nuk ėshtė e drejtė tė njejtėsosh
Gjermaninė hitleriane me popullin gjerman, ndonėse populli
gjerman nuk mund tė heqė nga vetja pėrgjegjėsinė pėr
agresionin e Gjermannisė dhe pėr pasojat e tij tepėr tė
rėnda” ( D.D. Monin, leksioni i pėrmendur). Politikanėve e
diplomatėve serbė duket u pėlqen vetėm pjesa e parė e
mendimit tė Molotovit pėr tė thėnė se “populli serb nuk
duhet njėsuar me Milosheviēin”. Por me kaq nuk mbyllet dot
hesapi. Populli serb si ai gjeman nuk mund tė heqė nga
vetja pėrgjegjėsinė pėr agresionin e Serbisė sė
Milosheviēit. Populli serb u njejtėsua vetė me politikėn
milosheviēiane. Shteti i sotėm serb dhe populli serb
vazhdojnė nė fakt ta njejtėsojnė veten me thelbin e
politikės milosheviēiane. Prandaj sulmojnė Ahtisarin kur ua
kujton nė mėnyrėn mė njerėzore kėtė pėrgjegjėsi.
Mė 5 qershor 1945 nė Berlin komandantėt ushtarakė tė
aleatėve Ajzenhauer (SHBA), Zhukov(BRSS), Montgomeri
(Britania e Madhe ) dhe Delatr de Tasinji (Francė)
nėnshkruan “Deklaratėn mbi disfatėn e Gjermanisė....”. E
natyrshme do tė ishte qė edhe nė Kumanovė tė ishte
nėnshkruar njė dokument i tillė dhe gjeneralėt serbė ta
merrnin atė si rezultat i luftės. Pėr tė shmangur njė fat
tė tillė u lodh shumė atėherė Ahtisari tė cilin e fyejnė
serbėt sot. Nė hyrje tė asaj Deklarate ndėr tė tjera
theksohej se qeveritė aleate : “...vendosin kufijtė e
Gjermanisė, ose tė ēdo pjese tė saj, si dhe pėrcaktojnė
statusin e Gjermanisė, ose tė ēdo rajoni tė saj qė nė
ēastin e tanishėm ėshtė pjesė e territorit gjerman”. Kėshtu
mund tė bėhet fare mirė ndaj Serbisė, madje rasti i Kosovės
ka dhe veēorinė se ėshtė territor i pushtuar me dhunė e
agresion nga Serbia nė vitin 1912 . Kot ēirren pushtetarėt
bllofistė tė Beogradit se nuk pranojnė qė administratori i
Kosovės Ryker tu japė shqiptarėve 15% tė territorit tė
Serbisė. Kosova nuk ėshtė territor qė i merret Serbisė, por
truall i ēliruar pas pushtimit e robėrimit serb.
Kryekomandantėt ushtarakė tė aleatėve mė 1945 nėnshkruanin
nė Berlin edhe kėtė vendim: “Tė gjitha autoritetet gjermane
dhe populli gjerman duhet tė plotėsojnė pa kushte tė gjitha
kėrkesat e aleatėve dhe t’u nėnshtrohen plotėsisht tė
gjitha shpalljeve, urdhėresave, udhėzimeve tė tyre... Nė
rastet kur autoritetet apo populli gjerman nuk do tė
pėrmbushė shpejt e plotėsisht detyrimet qė u ngarkon kjo
deklaratė, pėrfaqėsuesit e aleatėve do tė ndėrmarrin tė
gjitha hapat qė do t’i gjykojnė tė pėrshtatshėm nė tė tilla
rrethana”. Serbia nuk ka pėrmbushur shumė detyrime qė
duhet t’i pėrmbushte pas marrėveshjes me NATO-n nė vitin
1999. Shkelje flagrante ėshtė mosdorėzimi i kriminelit
Mlladiē e shumė shkelje tė tjera. Autoritete serbe mund tė
pretendojnė se Serbia nuk u vu nė pozitėn e shtetit tė
mundur qė kapitullon pa kushte nė vitin 1999. Ashtu ndodhi
pėr rrethanat qė dihen.
Ahtisari, siē e pėrmendėn, dha ndihmesėn e tij tė madhe nė
kėtė drejtim. Ndėrsa tani ėshtė nė shėnjestėr tė fyerjeve
tė Beogradit. Kėtė shpėrblim Ahtisari po e merr pėr shkak
tė paralizės qė ka pėrfshirė prej kohėsh diplomacinė
ndėrkombėtare nė ndėshkimin e agresionit tė Serbisė dhe tė
ngėrēit qė ka zėnė kėtė diplomaci nė lėvizjet pėr zgjidhjen
e ēėshtjes sė Kosovės.
Rrethanat nė tė cilat kanė ndodhur paraliza nė dėshkimin e
Serbisė dhe ngėrēi nė trajtimin e ēėshtjes sė Kosovės i ka
shpjeguar shumė qartė Zonja e nderuar Medlin Ollbrajt kur
ka shkruar : “Meqenėse Kosova ishte pjesė e Serbisė krimet
e Milosheviēit nuk mund tė cilėsoheshin si agresion” ( “I
Fuqishmi dhe i Gjithėfuqishmi” 2006 fq. 59). Ajo shkruan
“nuk mund tė cilėsoheshin”, jo se nuk ishin agresion, sepse
nė fakt diplomacia amerikane e udhėhequr nga Bill Klinton
dhe Ollbrajt reaguan ndaj Serbisė si ndaj agresorit. Por
pėr fat tė keq diplomacia ndėrkombėtare e paralizoi veten
kur pėr “realpolitikė” pėrkėdheli shumė vite Serbinė e
Milosheviēit. Diplomacia ndėrkombėtare ka pėrkėdhelur edhe
Serbinė pasmilosheviēiane qė nuk ka ndryshuar aspak nga ajo
milosheviēiane , duke mbetur e gozhduar pas formulės boshe
“ tė kėrkojmė njė status pėr Kosovėn” nė vend qė tė ishte
shpallur qysh nė vitin 1999 se Kosova do tė bėhet shtet i
pavarur sovran. Kėto lėkundje, paqartėsi ose prapamendime
nė segmente tė ndryshme tė diplomacisė ndėrkombėtare kanė
inkurajuar sė tepėrmi politikėn milosheviēiane pa
Milosheviēin qė ka ndjekur Serbia. Pushtetarėt serbė
prandaj tėrbohen kaq shumė tani qė ndjejnė qė diplomacia
ndėrkombėtare nuk ka rrugė tjetėr veēse tė dalė nga
paraliza nė qėndrimet ndaj Serbisė dhe t’i japė fund
ngėrēit nė qėndrimin ndaj Kosovės.
Ahtisari si diplomat i shquar e ka mė tė qartė se shumė tė
tjerė kėtė domosdoshmėri dhe me taktin e tij tė njohur
pėrpiqet ta pėrēojė nė veprimtaritė pėr Kosovėn. Pranda
serbėt janė vėrsulur si tė ēmendur kundėr tij duke harruar
tė mirat qė kanė parė prej tij.
Shkruar pėr “Bota Sot”, 5 shtator 2006
Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:27 am

PSIKOZA E TERRORIZMIT ISLAMIK NĖ SHQIPĖRI
Ky titull duket si njė sajim i sforcuar gazetaresk, por
ėshtė njė konstatim fakti. Nė Shqipėri ka vite qė bėhet njė
propagandė e madhe pėr rrezikun e terrorizmit islamik,
sikur ky rrezik tė ishte kėtu mė i veēantė se kudo gjetkė
nė Europė e nė botė, sikur bota myslimane tė ishte
pėrqėndruar krejtėsisht tek Shqipėria dhe sikur vetė ajri
qė thithin shqiptarėt ta kishte pėrqėndrimin e viruseve tė
terrorizmit islamik mė tė lartin nė botė.
Mė 2 shtator 2006 Instituti i Mendimit e Qytetėrimit Islam
nė Tiranė, me bashkėpunimin e disa organizatave nga
Kuvajti, organizoi njė Konferencė akademike me temėn
“Myslimanėt nė Ballkan: realiteti dhe e ardhmja”. U mbajtėn
njė sėrė ligjėratash nga shqiptarė e tė huaj. Nė sallat e
Konferencės ishin rreshtuar kamerat e stacioneve televizive
dhe vėrdalliseshin gazetarė. Por nė mediat e gazetat e
Tiranės u mbajt pothuajse heshtje e plotė. Vetėm kanali
televiziv “Vizion plus” dha njė reportazh e lajm tė
shkurtėr. Duket sikur kameramanėt nė raste tė tilla
filmojnė jo pėr tė pasqyruar ngjarjet nė ekran por pėr tė
marrė materiale pėr arkivat e agjensive tė specializuara,
duke pėrfshirė ndoshta dhe ato shqiptare e tė huaja qė
“mbikqyrin terrorizmin islamik” nė Shqipėri.
Bojkoti ishte i plotė, si nė raste tė tjera veprimtarish qė
kanė tė bėjnė me Islamin. Kjo mė dha njė “kėnaqėsi cinike”,
sepse mė doli fjala qė thashė nė fund tė ligjėratės sime nė
kėtė konferencė kur i paralajmėrova pjesėmarrėsit se
punimet e saj do tė bojkotoheshin nga mediat dhe shtypi,
pasi shumicėn e mediave dhe tė gazetave tė pėrditėshme nė
Tiranė i ka zėnė pėr gryke “kuēedra e islamofobisė”.
Disa gazeta shkuan dhe mė larg se njė bojkotim i kėsaj
Konference. Gazeta integriste katolikocentriste “55” e
Fahri Balliut mė 4 shtator 2006 reagoi duke ribotuar njė
shkrim tė gjatė, tė botuar mė parė nuk dihet se kur dhe tė
shkruar nuk dihet se nga kush, nė njė fletushkė italiane me
emrin “Foglio” nėn titullin “Islamo-fashizmi apo
islamo-komunizmi”. Gazeta e shijeve policeske “Sot” mė 5
shtator botoi njė shkrim me titullin “Paratė e terrorizmit,
sekuestrohen 10 milionė dollarė nė Shqipėri” dhe me fjalitė
enigmatike “Lista e plotė e aseteve tė bllokuara. Kush janė
tetė financuesit “VIP”. Kush e di pėr tė satėn herė
rrotullohej pllaka e stėrkonsumuar e gramafonit pėr dy
arabėt Jasin Kadi dhe Abdyl Latif Saleh qė janė dėbuar nga
Shqipėria dhe tė cilėve u janė bllokuar llogaritė bankare
dhe sekuestruar pasuritė e vėna me investimet e tyre, sepse
janė shpallur tė dyshuar pėr lidhje me terrorizmin nga
amerikanėt. Por gazetat e Tiranės sa herė duhet tė fryjnė
rrezikun islamik pėrsėrisin tė njėjtin avaz pėr kėta tė dy.
Nė ditėn e hapjes sė Konferencės pėr pozitėn e myslimanėnve
nė Ballkan zotėri Mevlud Dudiē, dekan fakulteti nė
Sanxhak, pėrshėndetjen e tij e nisi duke rrėfyer njė episod
nga kontakti i tij i parė me Shqipėrinė kur kaloi kufirin
malazezo-shqiptar. Ky episod i pakėndshėm atij i kishte
lėnė pėrshtypje shumė tė fortė. Zotėri Dudiē theksoi se nė
Shqipėri shkilte pėr herė tė parė. Sapo kishte kaluar
kufirin, nė zyrėn e doganės shqiptare, njė ushtarak e
kishte pyetur pse po shkonte nė Tiranė. Mevludi i kishte
thėnė se ishte i ftuar nė njė konferencė pėr problemet e
Islamit nė Ballkan. Ushtaraku shqiptar kishte vazhduar: ” A
jeni ju ata terroristėt islamikė qė po mblidheni nė
Tiranė”. Pastaj Dudiē u rrėfeu pjesėmarrėsve tė Konferencės
se ēfarė leksioni kishte qenė i detyruar t’i bėnte
punonjėsit shqiptar tė kufirit se Islami nuk ka asgjė tė
pėrbashkėt me terrorizmin, se myslimanėt nuk janė
terroristė, se terrorizmi nuk bėhet vetėm nga besimtarė
myslimanė etj, etj. Pas kėtyre shpjegimeve ushtaraku
shqiptar e kishte kapėrcyer situatėn si me tė qeshur duke i
thėė se kishte bėrė thjesht njė “shaka”.
Mirėpo dihet se shakaja ka gjithmonė njė tė vėrtetė brenda,
sidomos kur ėshtė fjala pėr njė “shaka” kur je nė krye tė
detyrės dhe nuk e ke fare pėr detyrė tė bėsh shaka me ata
qė hyjnė nė Shqipėri. Veēanėrisht kur ėshtė fjala pėr njė
shaka” si ajo qė ka bėrė njė ushtarak shqiptar nė kufi me
njė mysliman nga Sanxhaku, qė kalon kufirin pėr tė shkuar
nė punėn e tij dhe kuptohet se nuk kishte nge tė dėgjonte
shakara tė kėsaj natyre qė i dėgjon shpesh nė Serbi. Edhe
sikur tė ketė qenė shaka ajo ėshtė bėrė nė stil tė
mirėfilltė tė shovinistėve serbė. Kėshtu myslimani qė po
vinte nga Serbia “shakanė nė stilin serb” e gjeti nga njė
ushtarak shqiptar nė kufirin e Shqipėrisė, shaka qė ka doza
tė forta islamofobie.
Nė pushimin e parė tė seancės e pyeta zotėri Mevlud Dudiēin
tė mė thoshte sinqerisht nėse e kishte besuar ushtarakun
shqiptar se po bėnte “shaka”, kur i tha fjalėt pėr Islamin
si terorizėm dhe e quajti terrorist islamik qė po shkonte
nė Tiranė. Dudiē qė nuk dėshironte ta zgjaste kėtė muhabet
m’u pėrgjigj: ”Ndoshta ai ka shprehur dhe njė ndjesi tė tij
tė brendshme”. Pas kėsaj nuk mund tė rrija pa i thėnė se mė
shumė se ndjesi tė brendshme ushtaraku shqiptar atje nė
kufi kishte pėrēuar spontanisht njė psikozė shumė tė rėndė
qė tashmė ėshtė krijuar nga gjithfarė propagandash
islamofobe nė Shqipėri pėr Islamin si fe e terrorizmit tė
sotėm ndėrkombėtar.
Meqenėse Dudiē kupton dhe flet shqip i lashė nė dorė njė
kopje tė librit tim tė fundit “Parballjet me
islamofobinė”.Rrėfimi i rastit tė shpėrthimit tė
islamofobisė nė kufirin e Shqipėrisė mė ka bindur edhe mė
shumė se libri pėr islamofobinė duhej shkruar dhe se pėr
kėtė subjekt duhet tė shkruajnė sa mė shumė njerėz, sepse
psikoza e islamofobisė qė ėshtė krijuar artificialisht e
arbitrarisht nė Shqipėri do t’ua zėrė frymėn shqiptarėve.
Puna ka arritur deri atje sa tė huajt myslimanė qysh nė
kufirin shqiptar priten me kėrcėnimin se do tė trajtohen si
terroristė islamikė.
Sikur gazetarėt shqiptarė, qė ishin tė pranishėm dhe
dėgjuan rrėfimin e Dudiēit, tė kishin njė minimum
serioziteti profesional e dėshire tė mirė pėr tė pasqyruar
punimet e konferenės atė rrėfimin e Dudiēit duhej ta bėnin
lajm tė ditės dhe t’u binin borive tė alarmit pėr psikozėn
islamofobe qė paska pėrfshirė edhe punonjėsit nė kufijt e
Shqipėrisė, njerėzit tė cilėt u krijojnė tė huajve
pėrshtypjen e parė pėr Shqipėrinė. Por gazetat dhe
televizionet heshtėn pėr kėtė. Ata u mobilizuan vetėm pėr
tė fyer e shpifur ndaj Islamit, pėr t’u rėnė pėrsėri
teneqeve tė alarmit pėr “paratė e terrorizmit islamik nė
Shqipėri”.
Sikur tė kisha kohė tė bisedoja mė shtruar me zotėri
Dudiēin nuk do tė rrija pa i treguar shumė tituj gazetash
shqiptare qė alarmohen pėr terrorizmin islamik nė
Shqipėri, qė fyejnė Islamin nė pėrgjithėsi. Nuk do tė rrija
pa i thėnė se njė muaj para se tė kishte ai atė pėrvojėn e
hidhur nė kufirin shqiptar mė 2 gusht 2006 nė njė gazetė tė
Shqipėrisė, “Telegraf”. botohej shkrimi me titull
“Antiterrori nė gatishmėri, mbėrritėn studentėt nga vendet
arabe”.
Pra, njė gazetė shqiptare njoftonte se njėsitė antiterror
nė Shqipėri ishin vėnė nė gjendje gatishmėrie vetėm se po
ktheheshin me pushime tė rinj shqiptarė qė studiojnė nė
vendet arabe. Tė studiosh nė vendet arabe, sipas kėtyre
mendėsive, bėhesh automatikisht terrorist. Ėshtė njė fyerje
e rėndė dhe njė marrėzi tė konsiderosh gjithė tė rinjt
terroristė kur vijnė nga vendet arabe. Por sipas
“Telegrafit” edhe kjo ndodh nė Shqipėri. Gazeta ”Telegraf”
pėr tė ilustruar “alarmin” e saj i referohej me emėr njė
studenti tė akuzuar disa herė se ėshtė i dyshuar pėr
vrasjen e kryer para 3 vitesh nė zyrat e Bashkėsisė Islame
nė Tiranė, por pėr tė cilin policia kriminale dhe
prokuroria shqiptare nuk kanė dhėnė asnjėherė prova. Ama
zhurma pėr tė vazhdon dhe kėshtu “ēėshtja Tivari”
mjegullohet gjithnjė e mė shumė. Krimi mbetet i pazbuluar
ndėrsa psikoza e islamofobisė fryhet.
Duhet tė pyesim cilėt janė bartėsit e mendėsive
terroriste nė Shqipėri: ata qė gazetat e gazetarėt i
shpallin pa kurrfarė pėrgjegjėsie profesionale e qytetare
si “terroristė islamikė”, apo ata qė i fryjnė psikozės sė
islamofobisė?!
Shkruar pėr “Bota Sot”, 6 shtator 2006
Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:28 am

“QENTĖ E PERĖNDISĖ” DHE “ZAGARĖT E PAPIZMIT”

Fjalėt nė thonjėzat e para “Qentė e Perėndisė” janė titulli
i njė libri tė mrekullueshėm shkruar nga historiani
amerikan Xhejms Reston Jr. dhe botuar nė SHBA nė vitin
2006. Ky titull mė shtiu nė mendje dhe mė dha guxim tė them
se ndoshta nė njė tė ardhme tė afėrt duhet dhe ėshtė
plotėsisht e pėrligjur tė shkruhet e tė botohet nė Shqipėri
njė libėr me titull “Zagarėt e papizmit”.
Xhejms Restoni pėr titull tė librit tij paska pėrdorur
emėrtimin qė u qenka bėrė me kohė pjesėtarėve tė Urdhėrit
klerikal katolik Domenikan “qentė (nė kuptimin rojet
besnike) e Perėndisė”. Kur njė terminologji e tillė ėshtė
pėrdorur nė shekuj pėr njerėzit mė tė pėrkushtuar ndaj
Zotit dhe ndaj Kishės katolike e Vatikanit dhe gjen
pėrdorim si titull i njė libri tė njė dijetari amerikan,
nuk ka si tė merret pėr sfidė dashakeqe nėse nė Shqipėri
njė ditė botohet njė libėr me titull “Zagarėt e papizmit”
pėr tė pėrshkruar njė sėrė veprimtarish qė bėjnė
islamofobėt nė Shqipėri duke treguar zell tė tepruar
rikonkuistador, kryqzatar, inkuizicionist me frymėzim
vatikanas.
Nė fakt kėtė libėr unė kam filluar nė njėfarė mėnyre ta
shkruaj qysh nė polemikat me katolikocentristėt vulgarė,
sidomos nė shkrimin e gjatė “Para gjyqit kishtar tė Dom
Ndocit”, botuar nė “Rimėkėmbja” nė 6-mujorin e parė tė
vitit 2000. Pėr mungesė vendi ky shkrim mbeti jashtė librit
voluminoz “Pėrballjet me islamofobinė”. Por mė mirė qė mė
ndodhi kėshtu. Pak ditė pasi ishte vėnė nė qarkullim libri
“Pėrballjet me islamofobinė”, miku im Artan Meha mė dėrgoi
nga Dublini librin e Restonit “Qentė e Perėndisė”, qė mė
hapi vizion e horizont tė ri se si mund tė pėrfshihet nė
njė libėr shkrimi polemizues “Para gjyqit kishtar tė Dom
Ndocit”.
Ėshtė shumė mė e pranueshme dhe mė e nevojshme tė botohet
nė Shqipėri njė libėr me titullin “Zagarėt e papizmit”, kur
vėrejmė se edhe nė Perėndim u ndjeka nevoja pėr njė libėr
me titull “Qentė e Perėndisė. Kolombi, inkuizicioni dhe
disfata e maurėve”, nė tė cilin janė pėrshkruar e trajtuar
zhvillimet e tmerrshme nė Spanjėn e gjysmės sė dytė tė
shekullit XV nė kohėn e mbretėrimit tė Ferdinandit dhe
Izabelės, qė njihet si kulmi i egėrsisė sė rikonkuistės dhe
inkuizicionit kishtar katolik. Restoni ka paraqitur njė
realitet tė llahtarshėm pėr atė kohė dhe llahtarisės pėr
sot tė krimeve qė janė bėrė nė emėr tė fesė e kishės
katolike, me nxitjen, bekimin e nėn mbikėqyrjen e Vatikanit
e tė papėve, krime qė u shtrinė pėrtej detrave dhe oqeaneve
nė sajė tė zbulimeve tė mėdha gjeografike qė bėnin
Kristofor Kolombi pėr llogari tė Ferdinandit e Izabelės dhe
lundruesit portugezė pėr llogari tė mbretit tė tyre.
Xhejms Reston thekson se inkuizitorėt e parė mė tė
tmerrshėm nė Spanjė dolėn nga Urdhėri i Dominikanėve (qentė
e Perėndisė), trashėgimia e tė cilit edhe nė kohėn tonė
ndjehet nė organizmin e veprimtarinė e “Opus Dei”. Restoni
thekson: “Kur Inkuizicioni arriti orgazmėn e tij tė dhunės
nė Spanjė filloi tė pėrhapej nė vendet e tjera tė Europės”
(fq. 318). Myslimanėt shqiptarė tani nė fillim tė shekullit
XXI kėrcėnohen nga “Lėvizja pėr rikonkuistėn shqiptare” dhe
nuk janė tė pakėt “zagarėt e papizmit” qė lehin pėr t’i
dhėnė vetes kėnaqėsinė imagjinare tė njė “orgazme fiktive
tė dhunės inkuizicioniste”. Reston ka shkruar: “Mė 18
dhjetor 1499 mė se 3000 myslimanė i pagėzuan nė fenė pėr tė
cilėn nuk kishin fare haber, duke u thėnė se zjarri i
xhehenemit po qėndronte mbi kokat e tyre. Disa muaj mė vonė
nė sheshin Rambla tė Granadės tė shponte hundėt era e
Kuraneve qė digjeshin. Nė njė rast pėr shfaqje publike u
dogjėn njėherėsh 5000 kopje tė Kuranit, shumė prej tė
cilave kishin zbukurime e bukurshkrime tė kėndėshme me
vlera tė paēmueshme” (fq. 322). Edhe nė Shqipėri nė vitin
1992 u gris parathėnia e botimit nė shqip tė Kuranit para
se ky tė shpėrndahej vetėm se tėrhiqte vėmendjen pėr
“rrezikun e pagėzimit” tė myslimanėve nė krishterizėm.
“Zagarėt e papizmit” kanė lehur shpesh se Kurani duhet
djegur. Madje myslimanėt shqiptarė janė kėrcėnuar dhe nė
rrugė shtetėrore se duhet tė bėhen “myslimanė tė kryqit”.
Muaji shtator 2006 nė Tiranė nisi dhe u mbyll me dy
veprimtari kushtuar problemeve tė besimit. Mė 2 shtator u
organizua njė simpozium me temėn “Myslimanėt nė Ballkan dhe
e ardhmja e tyre”. Megjithė kujdesin e organizuesve pėr t’i
dhėnė seriozitetin dhe rėndėsinė e duhur kėsaj veprimtarie
ku merrnin pjesė dhe tė ftuar nga vende tė tjera, ajo
pėrfundoi nė njė ngjarje tė bojkotuar nga autoritet
politike, intelektuale e pushtetore shqiptare. As kryetari
i Bashkėsisė Islame tė Shqipėrisė, Selim Muēa, nuk kishte
begenisur tė ishte i pranishėm nė hapjen e kėsaj
veprimtarie. Themi se nuk kishte begenisur, sepse ai
ndodhej nė Tiranė dhe priti nė zyrėn e tij nė takim sa pėr
tė kaluar radhėn njė deputet kuvajtian dhe shoqėruesit e
tij, tė cilėt faktikisht duhej tė ishin dhe financuesit e
veprimtarisė. Personaliteti mė i shquar qė nderoi atė tubim
ishte kryetari i Akademisė sė Shkencave, janullatisti i
njohur Ylli Popa, qė mbajti njė fjalė pėrshėndetėse mė
shumė pėr t’u tallur se pėr tė nderuar.
Kurse shtypi dhe mediat shqiptare heshtėn. Kėto media e
gazeta i bėnė jehonė njė tjetėr veprimtarie me tematikė
politiko-fetare, qė u organizua mė 29-30 shtator 2006 dhe u
paraqit si pėrkujdesje e NATO-s pėr Shqipėrinė. Organizator
shqiptar i kėsaj Konference mbi harmoninė fetare nuk
ishin mė Ismail Kadareja, Pirro Misha e Remzi Lani, si mė
2003 e 2004, por njė sozi i tyre nė islamofobi, Mentor
Nazarko, qė del nė skenė si pėrfaqėsues i “Qendrės
Milenium”. Ishte njė kopje mė e zbehtė e atyre konferencave
qė u organizuan nė vitet 2003 e 2004 nėn kujdesin e Alfred
Moisiut me bashkėpunimin e UNESCO-s. Ndryshimi ishte se
kėsaj radhe nė vend tė UNESCO-s ishte bėrė ortake NATO,
sipas lajmeve tė shtypit. Nė vend tė ish-presidentit Moisiu
kėsaj here nė krye tė Presidiumit ishte paraardhėsi i tij
nė tė njėtin post, ish-presidenti Rexhep Meidani, pranė tė
cilit Mentor Nazarko ka pas shėrbyer si kėshilltar
diplomatik. Vendin e referuesit kryesor nuk e kishte mė
Ismail Kadareja, por Sabri Godo (Ali Hoxha, hoxhė Alija) qė
nga adhurimi pėr “intelektualizmin e Janullatosit” ka zėra
se ėshtė kthyer nga mysliman bektashi nė kriptoortodoks.
Figurė qendrore politike fetare ishte greku Anastas
Janullatos, i cili kishte marrė rolin e zėdhėnėsit e tė
predikuesit kryesor pėr gjendjen e feve e tė besimeve nė
Shqipėri, tė kėshilluesit mė autoritar pėr shqiptarėt se si
duhet tė bėjnė harmoninė fetare. Dhe predikime tė tilla e
porositė kryesore shqiptarėt i dėgjuan nė greqisht nga
Janullatosi, sepse fjalėt e mekura tė Godos ishin pa kokė e
pa kėmbė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:28 am

Nė kėtė konferencė ishte dhe njė “pėrfaqėsues i
myslimanėve”, njeriu me emrin Ermir Gjinishi, tė cilin kanė
filluar ta paraqesin pėrsėri nė ekrane e tubime si njeriun
qė di ta luajė mirė rolin myslimanit mėkatar qė betohet e
pėrgjėrohet se myslimanėt nuk janė fajtorė. Nė kundėrshtim
me emrin e pagėzimit “Ermir” ky “hierarki i lartė” nė nė
zyrat e strukturat burokratike tė Bashkėsisė Islame po
bėhet bartės e pėrhapės i njė “ere tė keqe” nė gjirin e
kėsaj bashkėsie. Edhe nė kėtė rast Gjinishi fjalėn e tij e
kishte ndėrtuar si tė ishte njė i pandehur qė do tė
shfajėsohej nė gjyq dhe gjithė kohėn me zė tė frikėsuar
recitonte pjesėn e tij se nuk ka ekstremizėm mysliman nė
Shqipėri, se myslimanėt shqiptarė janė europianė. Gjinishi,
qė herė ikėn e herė kthehet nė zyrat e Bashkėsisė Islame,
duket se po e ndjen gjithnjė mė shumė vrasjen nga kulari qė
i kanė vėnė rreth qafės politika dhe islamofobia me akuzat
pėr implikimin e tij nė vrasjen e Sali Tivarit, brenda nė
selinė e Bashkėsisė Islame nė fillin tė “vitit tė
antimyslimanizmit”, 2003, nė Shqipėri.
Por kėsaj radhe Gjinishi mund ta ketė njollosur veten mė
shumė se kurrė ndonjėherė mė parė. Nga lajmet e gazetave tė
datės 1 tetor 2006 mėsuam, atė qė nuk e dėgjuam nė
emisionet televizive tė datės 30 shtator, se tubimi, ku
Gjinishi mori pjesė e foli si gjynahqar qė kėrkon mėshirė
pėr vete dhe ummetin e tij, ka qenė kurdisur si njė
makinacion djallėzor komplotist pėr tė shpallur publikisht
para gjithė botės dhe nėn hijen e zezė tė Anastas
Janullatosit se pėrpjestimet midis ndjekėsve tė besimeve
fetare tradicionale nė Shqipėri paskan ndėrruar
rrėnjėsisht, se qenka realizuar ajo qė kishin shpallur vite
mė parė Ismail Kadareja, ish-Nunci i parė i Papės nė
Tiranė, indiani Ivan Dias dhe vetė Anastas Janullatosi, se
Shqipėria nuk qenka mė vend me shumicė dėrrmuese tė
popullsisė myslimane. Deri tani nuk kemi ndonjė tė dhėnė se
Ermir Gjnishi ka tentuar tė kryejė detyrimin e tij si
qytetar shqiptar e si besimtar mysliman pėr t’iu
kundėrvėnė kėtij provokimi tė shėmtuar e makinacioni
komplotist antimysliman nė Shqipėri.
Kėtė lajm ogurzi e provokues pėr besimtarėt myslimanė nė
Shqipėri e paska shpallur nė kėtė tubim ish-Presidenti i
Republikės sonė, Rexhep Meidani, duke marrė shkas nga njė
botim i “Oksford Juniversiti Pres”, ndonėse edhe vetė
Meidani ka pohuar se kėto shifra janė tė debatueshme.E
megjithėse e dinte kėtė Meidani ka pranuar tė bėjė rolin e
atij budallait qė hedh njė gur nė lumė pėr tė vėnė nė punė
100 tė menēur qė nuk e nxjerrin dot. Kėsaj here pėr tė tė
dekretuar likuidimin e shumicės fetare myslimane nė
Shqipėri kanė ngarkuar jo mė njė kryetar shteti tė besimit
ortodoks, siē vepruan me Alfred Moisun, kur mbajti
ligjėratėn nė Universitetin Oksford nė fund tė vitit 2005,
por njė ish-kryetar shteti tė besimit mysliman, Rexhep
Meidanin, i cili gjatė presidencės sė tij u shqua shumė pėr
zell tė madh nė katocizimin e atmosferės e frymės
politike, deri tė simbolikės e tė ceremonialeve nė
Shqipėri.
Edhe “aktivizimi” antimysliman i Meidanit, ashtu si i
Moisiut nė fund tė vitit 2005, ėshtė i lidhur me
veprimtaritė qė i kurdis Universiteti i Oksfordit. Gazeta
“Panorama” e datės 1 tetor 2006 ka njoftuar:
”Ish-Presidenti Meidani publikon studimin e Universitetit
nė vitin 2001. Oksfordi: Shqipėria 39% myslimanė dhe 35% tė
krishterė”. Kurse gazeta tjetėr me mė shumė faqe “Shqip” nė
krye tė faqes sė parė e jep si lajmin mė tė rėndėsishėm
”Publikohet raporti i Universitetit tė Oksfordit. Jo
besimtarėt dhe ateistėt ndryshojnė strukturėn e besimeve.
Shqiptarėt 38% myslimanė, 35% kristianė”. Njėra gazetė
njofton se Oksfordi ka vendosur qė myslimanė nė Shqipėri tė
jenė vetėm 39% e popullsisė, tjetra thotė 38%.
Qysh kėtu duket sa qesharake ėshtė e gjithė kjo kurdisje e
shėmtuar e Oksfordit, qė nė fakt ėshtė njė shpallje qė e ka
pas bėrė Anastas Janullatosi para disa vitesh, kur klithte
se nė Shqipėri nuk po bėhej njė proces i ringjalljes sė
feve, por procesi i lindjes sė feve, si tek fiset e egra
dikur, dhe njė fetarizim njerėzish nga e para, meqenėse
ateizmi, sipas tij, nė kohėn e komunizmit i kishte dhėnė
fund besimit nė shpirtrat e shqiptarėve, e pėr rrjedhojė
Islami si fe e shumicės nė Shqipėri kishte marrė fund. Me
kėto sofizma Janullatosi dha argumentin mė tė qartė se
fushata komuniste (1967-1990) nė Shqipėri pėr zhdukjen feve
ka qenė komplot djallėzor i Kishės ortodokse greke pėr tė
krijuar zbraztinė fetare nė Shqipėri qė pastaj kėtu tė
vėrshonte ortodoksizmi i zi greko-bizantin.
“Studimi” gėnjeshtar i Oksfordit dhe pėrdorimi nė mėnyrė ka
mjerane e kėsaj gėnjeshtre nga ish-Presidenti Meidani, si
“zbulim” pas 5 vitesh, nuk janė gjė tjetėr veēse njė
pėrsėritje e atyre marrėrzive qė kemi pas dėgjuar mė herėt
nga Anastas Janullatosi, Ivan Diasi dhe Ismail Kadareja.
Disa vite mė parė ia kemi pas bėrė nė gazetė pyetjen
Anastas Janullatosit: si mud ta shpjegoni qė ateistė e
jo-besimtarė qenkan bėrė vetėm besimtarėt myslimanė nė
Shqipėri, kurse ortodoksėt e katolikėt nuk e paskan kaluar
kėtė proces? Dihet mirė se komunizmi mė fanatik ėshtė
pėrhapur sėpari e mė shumė nė pjesėn e popullsisė sė
besimit ortodoks nė Shqipėri, e pėr rrjedhojė edhe ateizmi
komunist kėtu duhet tė ketė dhėnė pasojat mė tė dukshme.
Kohėt e fundit ėshtė botuar nė shtypin e Tiranės njė raport
i vjetėr i CIA-s se komunizmin nė Shqipėri e sollėn sėpari
dhe u pėrhap mė shumė nė radhėt e tė rinjėve shqiptarė
grekofonė, pra tek ortodoksėt. Ky raport i CIA-s i bėn
qesharakė dhe ata katolikocentristėt e Shkodrės dhe
demokristianėt e Zef Bushatit qė nė vitin 2001 pėrrallisni
nė gazetat ”Shqipėria Etnike” e “Ora e Shqipėrisė’ se nė
Shqipėri komunizmi ishte “islamik”. Kėtė marrėzi e kanė
vėnė nė librat e tyre edhe disa francezė qė e quanin
mysliman komunizmin nė Shqipėri, ngaqė nė listėn emrore tė
udhėheqėsve kryesorė tė shtetit pati mbiemra Hoxha, Shehu e
Myftiu.
Ėshtė qesharake tė thuhet se laicizmi, ose edhe kalimi i
njerėzve nė ateizėm nė Shqipėri paskan prekur si sėmundje e
pashėrueshme vetėm ata qė kanė qenė besimtarė myslimanė.
Mjafton kaq pėr tė kuptuar sa provokues, i rremė dhe
primitiv ėshtė “studimi” qė paska bėrė Universiteti i
Oksfordit pėr pėrpjestimet e ndjekėsve tė besimeve nė
Shqipėri. Sado qė janė munduar me falsifikime ata
“oksfordsat e menēur” numrin e tė krishterėve nė Shqipėri
nuk e kanė ngritur mė shumė sesa ka qenė gjithnjė 30-35%.
Meqenėse nuk bėnin dot kėtė, atėherė kanė ndėrruar sipas
qejfit shifrat e myslimanėve, duke krijuar dhe absurditetin
se vetėm nga radhėt e myslimanėve paskan dalė jo-besimtarė,
ateistė, apo fetarisht tė papėrcaktua midis shqiptarėve.
Tani del edhe mė qartė pse Alfred Moisiun e thirrėn
pikėrisht nė Oksford qė tė mbante atė ligjėratėn e tij
mashtruese pėr opinionin publik e sfiduese pėr myslimanėt e
Shqipėrisė. Del edhe mė e qartė se pėr t’u bėrė president
ose kyeministėr nė Shqipėri duhet tė japėsh dikund garanci
se do tė pėrpiqesh pėr “demyslimanizmin e Shqipėrisė”, pėr
kthimin me hir e pa hir tė shqiptarėve myslimanė nė fenė e
krishterė. Kur Fatos Nano ishte kryeministėr shpalli
objektivin pėr tė zhbėrė 555 vjet tė historisė sė
Shqipėrisė, pra pėr kthimin e kombit shqiptar nė gjendjen e
tij parakombėtare e paramyslimane. Ish-Presidenti Meidani u
bė ndėrtues kambanoresh kishtare e misionar politik i
katolicizmit nė Shqipėri. Alfred Moisiu pranoi me qejf e
zell rolin e “faraonit” tė firaunėve tė islamofobisė nė
Shquipėri dhe shkoi deri nė Oksford tė dekretonte fundin e
myslimanizmit tek shqiptarėt. Meidani pėrsėri merr rolin e
tellallit oksfordian, papist e janullatist pėr tė njoftuar
se myslimanėt nuk janė mė shunmicė nė Shqipėri.
Ish-presidenti Sali Berisha u mundua tė mbante njėfarė
baraspeshe nė punėt e fesė, por megjithatė qysh nė fillim
ra nė kthetrat politike tė Anastas Janullatosit, u bė lypės
mėshire nė Vatikan dhe pas rrėzimit tė tij mjerues nga
pushteti nė vitin 1997 vendosi tė marrė mė hapur “rrugėn e
Krishterizmit” pėr tė siguruar tė ardhme politike. Berisha
i shpalli shqiptarėt “komb katolik” nė Perandorinė Osmane,
flamurin kombėtar e quajti “flamur i Krishterimit” dhe tani
mban varur nė zyrė portretin e njė murgeshe katolike.
Si pėr tė plotėsuar “skemėn oksfordiane” qė e shpallin
Moisiu e Meidani edhe kryeministri Berisha e qeveria e tij
po planifikojnė qė tėrė shqiptarėt t’i paraqesin si tė
krishterė nė sytė e botės, duke u dhėnė me forcėn e
pushtetit administrativ nga njė letėr-njoftimi me portretin
e murgeshės katolike me origjinė shqiptare, Gonxhe
Bojaxhiu, tė njohur mė shumė me emrin kishtar si Nėnė
Tereza e Kalkutės. Ky projekt i mbrapshtė pėr identifikim
tė rremė fetar tė shtetasit shqiptar jep rastin mė tė
pėrshtatshėm qė qytetarėt tė zbatojnė parimin e tė drejtėn
pėr rezistencė civile, duke refuzuar tė identifikohen
fetarisht nė kėtė mėnyrė nė kuadėr tė njė fushate
rikonkuiste shqiptare, tė ndėrmarrė nga pushteti shtetėror.

Ka plot pushtetarė e politikanė tė tjerė qė kanė bėrė
karrierė dhe sigurojnė kėtė karrierė dhe shumė privilegje
duke u bėrė misionarė fetarė, apo mercenarė politikė tė
Vatikanit e tė mekanizmave katolike, tė ortodoksizmit grek
e tė Jnaullatosit dhe gjithnjė mė shumė tė fondamentalizmit
tė krishterė evangjelist amerikan. Ėshtė bėrė, pra, mjaft i
gjėrė fronti islamofob midis pushetarėve tė djeshėm e tė
sotėm dhe politikanėve shqiptarė qė pėrpiqen ta pėrmbysin
realitetin fetar shqiptar, duke krijuar pėrpjestime tė reja
voluntariste arbitrare tė besimtarėve fetarė nė Shqipėri.
Prandaj del qartė qė tubimi i fundit nė Tiranė pėr
problemet e besimeve fetare nuk kishte ato qėllime qė
shpalli, por qėllime krejt tė tjera. Edhe zhurma se kėtė
tubim shqiptarėt e kishin “dhuratė nga NATO” duhet tė jetė
njė djallėzi mė vete e organizatorėve pėr tė ulur zemėrimin
e shqiptarėve. Ky tubim u bė njė njė kohė kur diplomacia
perėndimore dhe vetė Vatikani e kishin pohuar pa mėdyshje
se nė Shqipėri dy tė tretat e popullsisė janė besimtarė
myslimanė. Mirėpo ata qė e kanė ndėrtuar karrierėn e tyre
politike dhe rehatinė e tyre intelektuale e materiale mbi
strategjinė e krishterizimit tė shqiptarėve nuk pajtohen
dot me pėrfundimet dhe pohimet serioze tė diplomacisė
perėndimore e tė vetė Papės, por paskan gjetur mbėshtetje
nė studimet e Universitetit tė Oksfordit pėr tė falsifikuar
realitetin fetar shqiptar, qė ėshtė konfirmuar edhe nga
anketimet e bėra deri tani, qė nė fakt kanė pasur tendencė
tė ulin pėrqindjen e myslimanėve.
Nuk kemi si tė mos mendojmė se “zagarė tė papizmit e tė
janullatizmit” po pėrpiqen tė bėjnė nė shekullin XXI nė
Shqipėri atė punė tė keqe qė bėnin “qentė e Perėndisė” nė
Spanjėn e shekullit XV, pėr tė cilėt ka shkruar aq
kuptueshėn Xhejms Restoni.
Prandaj pėr hir tė myslimanizmit Gjinishi dhe tė tjerė
funksionarė tė Bashkėsisė Islame qė veprojnė si ai, bėjnė
mirė tė mbledhin mendjen e tė ruhen nga mėkati, tė largohen
nga kėto role tė turpshme tė myslimanit qė i nėnshtrohet
gjykimit tė padrejtė tė islamofobisė, duke pranuar tė bėjnė
kohė e pa kohė, vend e pa vend, apologji bajate e tė
pėshtira pėr myslimanizmin nė Shqipėri dhe nė pėrgjithėsi.
Nuk ėshtė ky roli qė duhet tė luajė dhe pozicioni qė duhet
tė zėnė burokratėt e njė hierarkie klerikaliste myslimane
qė po krijohet nė Shqipėri nė kundėrshtim me parimet e
Islamit.
Gjinishi dhe cilido qė merr pėrsipėr tė dalė e tė flasė nė
emėr tė mbrojtjes sė Islamit sė pari duhet tė ketė tė qartė
pėr vete se si po sulmohet Islami. Nė librin e tij
“Ataturku” (Londėr 1999) studiuesi britanik Endrju Mango, i
lindur nė Turqi, qė njeh mirė problemet e Islamit e tė
botės myslimane tėrheq vėmendjen nė kėto fakte: Parimi
organizues i shoqėrisė para Iluminizmit europian ishte
feja; pas Iluminizmit dhe Revolucionit francez, parim
organizues u bė racionalizmi. Por edhe ndjekja e politikave
racionale krijoi ndryshime e tensione tė reja brenda
bashkėsive dhe midis bashkėsive. Ndarjet e vjetra vazhduan
nėn emra tė rinj. “Atje ku besimtarėt e krishterė tė
traditės luftonin tė pabesėt, racionalistėt e ndriēuar tė
krishterė si nė rastet e mėparshme besonin se po ndesheshin
me fanatikė tė paditur. Kėshtu myslimanėt ishin tė pabesėt
(pafetė), sepse ishin nė kundėrshtim me krishterimin. Tani
ishin fanatikė, sepse po i rezistonin iluminizmit
racional”. Kėshtu tė krishterėt qortojnė e sulmojnė
myslimanėt nė Mesjetė si “tė pabesė” (pafe), i qortojnė e
sulmojnė nė kohėn e iluminizmit si “fanatikė tė paditur”.
Tani nė kohėn moderne po i qortojnė si “myslimanė
ekstremistė”. Gjinishi dhe ata qė marrin pėrsipėr rolin e
“zėdhėnėsit tė myslimanėve” duhet t’i mėsojnė gjėra tė
tilla dhe tė mos e kapėrdijnė aq lehtė si tė mirėqenė
parrullėn e “luftės kundėr ekstremizmit politik” dhe tė
pranojė gjithnjė pozitėn e tė pandehurit nė gjyqin e
islamofobisė pėr t’u shkarkuar nga akuza spekuluese pėr
“ekstremizėm mysliman”. Nėse nuk kanė takat intelektual,
sedėr fetare e qytetare dhe guxim politik ta bėjnė kėtė gjė
le tė shkojė mė mirė tė mbajnė vaz nėpėr xhami, t’ua lėnė
spekulime tė tilla gazetarėve si Pirro Prifti (shih
shkrimin “Ekstremizmi islamik nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me
fenė e vėrtetė”, nė gazetėn “Ballkan tė datės 22 shtator
2006), por tė mos e rėndojnė politikisht pozitėn e
myslimanėve me apologjitė e tyre bajate nė ekrane
televizive e tubime, si ato qė u duhen Moisiut, Godos,
Kadaresė, Xhaferrit e sidomos Janullatosit, i cili po del
si tutori i fesė myslimane nė Shqipėri dhe dhe si “ati
shpirtėror”e “kujdestari politik” i drejtuesve tė
Komunitetit Islam tė Shqipėrisė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:29 am

Nė tubimin e fundit tė shtatorit vetėm Arbėn Xhaferri nuk e
kishte lėshuar pozicionin qė kishte marrė qysh nė
Konferencat e Moisiut tė vitit 2003-2004. Siē qėndroi nė
krye tė tryezės sė “harmonisė fetare” nėn hijen e Moisiut,
Kadaresė e tė UNESCO-s ashtu ishte dhe nė Konferencėn e
fundit nėn hijen e Meidanit, Godos, Janullatosit e NATO-s.
Surpriza e pjesėmarrjes nė takimin fundit nuk ishte me
prania e serbit Simiē si nė Konferencėn e vitit 2004, por
prania e njė diplomati izraelit qė kishte ardhur tė bėnte
vlerėsime tė larta pėr harmoninė fetare tė shqiptarėve,
sikurse njoftuan me shumė kėnaqėsi dhe entuziazėm disa
gazeta tė Tiranės, qė nuk shkruan asnjė fjalė njė muaj mė
parė kur kishin ardhur mysafirė nga Kuvajti.
Sidoqoftė fondet e caktuara nga mekanizma e individė tė
huaj pėr tė “ndihmuar” nė “reklamimin e harmonisė fetare
tek shqiptarėt” dhe pėr tė ruajtur Shqipėrinė nga
“ekstremizmi islamik”, nuk u dogjėn me afrimin e fundit tė
vitit. Dhe ata qė mblidhen pėr ēdo rast kur duhen
shpenzuar pa u djegur fondet e tilla ishin edhe njė herė
bashkė. Tė tjerat kanė pak rėndėsi.
Tė gjitha kėto na shtyjnė tė besojmė edhe mė shumė se njė
libėr mė titull “Zagarėt e papizmit” do tė ishte vėrtetė i
dobishėm, sidomos tani qė kemi edhe materiale tė bollshme
lidhur me krizėn botėrore qė shkaktoi nė marrėdhėniet
ndėrmjet besimeve veprimi provokues i Papės sė Romės me
komentet pėr Profetin Muhamed dhe hipokrizia qė ka pėrdorur
Vatikani dhe ndjekėsit e tij pėr t’ua lanė fajin
myslimanėve qė fyhen, jo tė krishterėve qė i fyejnė nė
mėnyrė provokuese.
Historia e fundit me komentet e Papės pėr Profetin Muhamed
i ka vėnė sigurisht nė telashe shumė tė mėdha fetare,
teologjike dhe politike Vatikanin dhe apologjetėt e tij.
Por kėto telashe nuk kapėrcehen duke shtuar dozat e
hipokrizisė nė pėrballimin e tyre. Tashmė Papa pa dashje ka
dhėnė njė argument tė fundit tė pakundėrshtueshėm pėr tė
zgjidhur njė dilemė tė madhe qė ka vėnė nė siklet
teologjinė katolike prej kohėsh: nėse Papa duhet
konsideruar apo jo njeri i pagabueshėm. Papa Rajciger
dėshmoi se Papa ėshtė njeri qė gabon. Ai ka gabuar edhe
sikur tė pranojmė shpjegimet tij se nuk ka pasur pėr qėllim
tė fyejė Islamin, Profetin e myslimanėt, sepse ėshtė gabim
qė njė Papė tė bėjė deklarata apo citime qė shkaktojnė
ngatėrresa tė tilla. Ai gabon edhe kur pėrpiqet tė fajėsojė
myslimanėt se e paskan keqkuptuar. Ai gabon edhe nė qoftė
se fsheh qėllimin qė ka pasur pasi pa se pėsoi fiasko. Pas
atyre qė ndodhėn nė botė kur disa gazeta botuan karikaturat
pėr Profetin Muhamed, jo Papa, po asnjė besimtar i rėndomtė
katolik nuk duhej t’i lejonte vetes tė bėnte komente qė
fyejnė myslimanėt. Sido qė tė ketė ndodhur nuk mund tė
fshihet mė se edhe Papa gabon, me ose pa dashje.
Edhe mė shumė gabojnė papistėt fanatikė nė Shqipėri. Njė
publicist e pėrkthyes shqiptar qė disa e radhisin nė
kategorinė e “intelektualėve tė shquar shqiptarė” ėshtė
revoltuar shumė qė midis pėrfaqėsuesve tė vendeve myslimane
qė priti Papa pėr t’u shpjeguar ishte dhe ambasadori i
Shqipėrisė nė Vatikan. Ky “intelektual i shquar” iu vėrsul
keq ministrit tė jashtėm, Besnik Mustafaj, pse ky ministėr
nuk e paska ndaluar ambasadorin tė shkonte nė kėtė takim,
sepse prani e ambasadorit tė takimin kolektiv tek Papa
paska dhėnė dėshminė se Shqipėria ėshtė vend islamik. Sė
pari tek Papa u ftuan ambasadorėt e vendeve ku ka shumicė
popullsie islamike, jo thjesht tė vendeve me popullsi
tėrėsisht islame. Shqipėria ėshtė vend me shumicė tė
popullsisė sė besimit mysliman, edhe pse nuk duan ta
pohojnė Alfred Moisiu, Pirro Misha, Virgjil Muēi, Rexhep
Meidani, Arbėn Xhaferri, Sabri Godo etj. Papa e di kėtė
fakt dhe nuk mund tė gabonte qė tė pėrjashtonte Shqipėrinė
nga vendet ku shumica e popullsisė ėshtė myslimane.
Fanatikėve tė fondamentalizmit tė krishterė nė Shqipėri u
bie si bombė sa herė dalin fakte qė pranohet nė botė se
Shqipėria ėshtė vend me shumicė tė banorėve myslimanė. Por
nuk ka mė ngushėllim pėr ta. Edhe tė gjitha anketimet nė
Shqipėri e pohojnė kėtė fakt. Edhe pas pyetjes qė bėri Top
Channel disa ditė me radhė nėse gaboi ose jo Papa qė bėri
komente fyese pėr Profetin Muhamed 75% e pjesėmarrėsve iu
pėrgjigjėn se Papa gaboi, ēka do tė thotė se shumica
dėrrmuese e shqiptarėve njohin veten si tė pėrkatėsisė
fetare myslimane.
Pra, publicisti e pėrkthyesi shqiptar nė vend qė tė
qortonte Besnik Mustafajn se nuk e pengoi ambasadorin
shqiptar tė shkonte ne takim me Papėn le tė qortojė po
deshi Papėn e Vatikanin qė pohuan se Shqipėria ėshtė vend
me shumicė myslimane dhe qė thirrėn ambasadorin shqiptar.
Mustafaj do tė bėnte njė gabim trashanik, mė trashanik se
ai qė bėri nė kohėn e vizitės sė ministrit spanjoll nė
fillim tė vitit 2006 nė Tiranė, nėse do tė pengonte
ambasadorin tė shkonte tek Papa. Papa ėshtė dhe kryetar
shteti dhe prandaj pranė tij janė akredituar ambasadorė.
Kur kryetari i shtetit thėrret njė ambasador nė takim dhe
ky refuzon tė shkojė ėshtė gafa mė e rėndė politike e
diplomatike. Prandaj intelektualėt islamofobė shqiptarė nuk
duhet tė bėjnė marrėzira tė tilla sa tė kėshillojnė
ministrin e jashtėm tė Shqipėrisė ta ndalojė ambasadorin nė
Vatikan pėr tė shkuar nė takim me Papėn, kur Papa e thėrret
nė takim bashkė me ambasadorė vendesh myslimane. Nė kohėn e
komunizmit ambasadorėt e Shqipėrisė kishin urdhėr tė mos
shkonin nė takime zyrtare po tė thirreshin bashkė me
ambasadorėt e vendeve tė ish-kampit socialist. Por kjo
bėhej pasi Shqipėria kishte dalė zyrtarisht e hapur nga ky
kamp dhe nuk donte tė linte mė pėrshtypje nė botė se kishte
lidhej me tė. Kurse tani Shqipėria ėshtė zyrtarisht nė
Konferencėn e Vendeve Islamike. Prandaj qortuesi i
Mustafajt pėrdor gjykime tė kohės sė shkuar, madje nė njė
formė tejet tė shėmtuar.
Ėshtė e vėrtetė se fanatikėt e papizmit nė Shqipėri ēirren
e ngjiren se Shqipėria duhet tė dalė nga Konferenca e
Vendeve Islamike. Por ama deri tani nuk kanė pasur sukses
nė kėtė kėrkesė dhe zor se do tė kenė pėrderisa kėtė gjė
nuk e bėnė dot as Fatos Nano, Ilir Meta, Rexhep Meidani,
Paskal Milo, Sabri Godo e tė tjerė kur drejtonin
diplomacinė dhe janė ithtarė tė papizmit e tė
janullatizmit. Shqipėria sapo u pranua anėtare me tė drejta
tė plota nė Organizatėn e Vendeve Frankofone, ku bėn pjesė
vetėm se ka njė numėr shqiptarėsh qė flasin frėngjisht, jo
se gjuha franceze ėshtė gjuhė paralele me shqipen.
Organizata e frankofonisė si bosht ka gjuhėn dhe kulturėn
franceze. Por nė fakt ėshtė mė shumė njė trashėgimi e kohės
sė sundimit kolonial. Megjithatė nuk ka asnjė tė keqe qė
Shqipėria tė pranohet e tė bėjė pjesė nė tė. Por ėshtė njė
absurditet tė kėrkosh daljen nga Konferenca e Vendeve
Islamike dhe tė fyesh 75% tė shqiptarėve tė besimit islam
vetėm se fanatikėt e fondamentalistėt e krishterė nė
Shqipėri duan tė bėhen mė papistė se vetė Papa.
Ka shumė e shumė arsye qė do ta pėrligjnin njė titull libri
“Zagarėt e papizmit”. Por kemi kohė. Arsyet do tė shumohen
e nuk do tė pakėsohen, sepse tėrbimi i katolikocentristėve,
papistėve dhe i janullatistėve po rritet pėr shkak tė
dėshtimeve tė islamofobisė sė tyre. Pėr ata qė mund tė
mėrziten nga terminologjia “zagarėt e papizmit” po citoj
mendimin e tė ndjerit Miftar Spahija: “Feja islame u ba
protestantizmi i shqiptarnisė; nuk qe mohuesja e zotit
Krisht, qe mohuesja e popit serb, ashtu si protestantizmi i
Lutherit nuk qe mohuesja e zotit Krisht, por e zotit Papė”.
Ėshtė provokim i rėndė t’u kėrkosh myslimanėve shqiptarė tė
mohojnė Islamin pėr hir tė zotit Papė, siē bėjnė njė takėm
papistėsh nė Shqipėri.

1 tetor 2006
Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:29 am

SERBIA E MLLADIĒIT BĖN “RIPUSHTIMIN KUSHTETUES” TĖ KOSOVĖS

Tani qė po afron ēasti kur duhet shpallur mė nė fund njė
“status pėrfundimtar” pėr Kosovėn pushtetarėt e Serbisė
tregohen mė tė papėrmbajtur, mė sfidues e mė arrogantė se
kurrė nė shpalljen gjithfarė tezash absurde e vendimesh
provokuese pėr ta ngatėrruar sa mė shumė lėmshin e
veprimeve politike dhe diplomatike.
Ishte qesharake kur para disa kohėsh ministri i jashtėm
serb, Vuk Drashkoviē, propozoi ta fshinte tėrė procesin
politiko-diplomatik ndėrkombėtar tė deritanisėhm pėr
pėrcaktimin e statusit tė Kosovės pėr ta lėnė marrjen e
njė vendimi nė dorė tė njė “komisioni historianėsh
ndėrkombėtare” qė me ”paanėsi” sipas oreksit serb tė
pėrcaktonin se kush paska mė shumė historikisht tė drejtė
mbi Kosoėvn, shqiptarėt apo serbėt. Askush nuk u mor me
kėtė marrėzi serbe. Por Drashkoviēi e kishte hak tė pyetej
a do tė pranonte qė serbėt tė iknin nga Ballkani e tė
shkonin diku pėrtej Karpateve, nėse ky komision
ndėrkomvbėtar do tė pohonte tė vėrtetėn se serbo-sllavėt
janė ardhacakėt mė tė vonė nė Ballkan, kurse paraardhėsite
shqiptarėve kanė qenė kėtu nga kohėra shumė mė tė hershme,
qė nuk mbahen mend.
Tani serbėt po pėrpiqen ta zhvleftėsojnė procesin ku janė
angazhuar pėr shumė kohė ndėrkombėtarėt me metodėn e tyre
fare tė thjeshtė e tejet absurde duke shpallur se nuk do
tė njohin kurrė pavarėsi tė Kosovės nga Serbia dhe duke e
shėnuar nė kushtetutėn e re tė Serbisė se “Kosova ėshtė
pjesė e shtetit serb”. Kėshtu patėn bėrė edhe nė
kushtetutėn e Unionit Serbi-Mal i Zi qė nuk ėshtė mė, sepse
u shkėput dhe Mali i Zi. Pushtetarėt e politikanėt serbė
japin pa pushim dėshmi se janė tė paaftė tė kuptojnė
proceset historike, se janė kryeneēė deri nė absurditet nė
refuzimin pėr tė filluar tė arsyetojnė normalisht.
Politika dhe diplomacia serbe e drejtuar nga Tadiēi,
Koshtunica, Drashkoviēi ka mbetur nė nivelet mė primitive
tė tė shkuarės. Politika e diplomacia serbe nė fakt shkojnė
sipas mendėsive tė kriminelit tė luftės Mlladiē, tė cilin
jo rastėsisht serbėt ka vite qė e ruajnė si vlerėn e tyre
mė tė madhe kombėtare. Janė mendėsitė e Mlladiēit qė
mbisundojnė sot nė Serbi dhe prodhojnė deri absurditetin e
“ pushtimit tė ri kushtetues” tė Kosovės.
Shpallja nga Serbia e “pushtimit tė ri kushtetues” tė
Kosovės vėrteton mė sė miri se kanė qenė krejt tė kota
pėrpjekjet e shumta tė diplomacisė ndėrkombėtare gjatė
viteve pėr tė mundėsuar njė zgjidhje me marrėveshje, midis
serbėve e shqiptarėve. Tani nė fund serbėt po i thonė
diplomacisė ndėrkombėtare se atė qė ajo nuk e bėri dot duke
mashtruar ose detyruar shqiptarėt tė pranojnė sėrish
sundimin e Serbisė do ta bėjė vetė Serbia nė mėnyrėn mė tė
habitshme, duke vendosur nė Kushtetutėn e saj se Kosova
ėshtė pjesė e Serbisė. Mė kėtė veprim Serbia vėrtetoi se
kanė qenė krejt tė kota bisedimet shqiptaro-serbe, se kėto
bisedime Serbia i ka pranur vetėm me qėllimin qė tė
detyroheshin shqiptarėt tė kėrkonin vetė tė ishin pjesė e
Serbisė. Pėrderisa shqiptarėt nuk e bėnė kėtė dhe nuk mud
tė bėnin kėtė, Serbia shpall se do tė shėnojė nė kushtetutė
se Kosova ėshtė pjesė e Serbisė. Kjo do tė thotė se
shqiptarėt dhe bota duhet ta marrė vesh se problemet e
Ballkanit nuk po shkojnė drejt sheshimit, por drejt njė
acarimi tė ri.
Nė kohėn kur ende ndėrkombėtarėt kujtojnė se mund tė bėjnė
presion mbi Serbinė me kėrkesėn pėr dorėzimin e Ratko
Mlladiēit, Beogradi u pėrgjigjet me paralajmėrime arrogante
nė frymėn e veprimtarisė pėr tė cilėn akuzohet Mlladiēi.
Serbia me sjelljet mlladiēiane do tė jetė njė kėrcėnim i
vazhdueshėm pėr shqiptarėt, njė vatėr ngatėrresash pėr
Ballkanin dhe Europėn. Nėse Serbisė i lejohet tė vazhdojė
mė tej lojėrat e pista politiko-diplomatike qė ka bėrė deri
tani, tė kėrkojė shtyrje tė shpalljes sė statusit tė
Kosovės, sipas intrigave politike qė bėhen nė Beograd pėr
pushtembajtje e pushtetmarrje, tė lėrė vend pėr shpikje tė
ēuditshme beogradase si ajo e “pavarėsisė sė Kosovės brenda
Serbisė”, faji nuk duhet tė jetė mė i serbėve, por i
diplomacisė ndėrkombėtare. Serbia i ka dalė plotėsisht
borxhit kėsaj diplomacie duke i bėrė pėrfundimsisht tė
qartė se pėr Kosovėn nuk do zgjidhje me arsye, nė
pėrputhje me realitetin, tė drejtėn e tė vėrtetėn, por
vetėm “zgjidhje serbe”. Kėshtu qė tingėllojnė vėrtetė
jashtė realitetit politik e logjikės sė shėndoshė
diplomatike thirrjet e disa diplomatėve europianė se pėr
Kosovėn duhet njė zgjidhje qė tė mos poshtėrojė askend.
Zgjidhje qė tė kėnaqė gjthkend nuk mund tė ketė pėr
Kosovėn. Zgjidhja e tillė do tė dėmtonte palėn qė ka tė
drejtė. Zgjidhja pėr tė cilėn tė mos ankohet askush nuk
mund tė ketė. Serbėt kanė treguar se do tė ankohen pėr
ēfardo zgjidhje qė nuk plotėson orekset e tekat e tyre qė
Kosova tė mbetet nėn Serbi, apo qė tė quhet formalisht se
nuk ka dalė jashtė Serbisė. Kjo ėshtė e papranueshme pėr
shqiptarėt. Prandaj diplomacia ndėrkombėtare qė po merret
me “gjetjen e statusit pėr Kosovėn” tashmė duhet ta ndjejė
veten tė vėnė me shpatulla pas murit nga qėndrimet mė tė
fundit tė Serbisė. Kėsaj diplomacie i mbetet ose tė njohė e
tė plotėsojė si duhet tė drejtat e shqiptarėve, ose tė
kėnaqė lakmitė grabitqare tė Serbisė dhe tė bėjė edhe njė
herė njė padrejtėsi tė madhe historike kundėr kombit
shqiptar qė do ta lejė pėrsėri Ballkanin zonė tė trazuar..
Shqiptarėt janė mė afėr se kurrė ēastit tė shtrimit hapur
tė ēėshtjes sė tyre jashtė formulave tė mjegulluara qė janė
pėrdorur deri tani. Shqiptarėt kanė ende shpresa tė mėdha
pėr drejtėsi, por nuk duhet tė harrojnė se mund t’i presin
zhgėnjime tė forta. Ėshtė e qartė se shqiptarėt do tė
provojnė njėfarė zhgėnjimi nė shpresat e tyre. Por puna
ėshtė se deri ku mund tė cenohet zgjidhja e drejtė e
ēėshtjes sė Kosovės dhe a do tė jenė nė gjendje
ndėrkombėtarėt tė mbajnė kėto zhgėnjime nė atė nivel sa
shqiptarėt tė mos e shohin dhe njė herė veten tė
nėpėrkėmbur e tė tradhėtuar nė atė masė sa tė fillojnė tė
mendojnė se do t’u duhet tė rinisin proceset nga e para.
Nėse diplomacia ndėrkombėtare nuk merr masat pėr ta
shmangur nė kushtetutėn e Serbisė dispozitėn se Kosova
ėshtė pjesė e Serbisė, atėherė Kuvendit tė Kosovės, si
shprehės i vullnetit tė popullit shqiptar nė Kosovė, nuk i
mbetet gjė tjetėr veēse tė miratojė menjėherė deklaratėn
pėr bashkim tė Kosovės me Shqipėrinė, nė pėrputhje me
deklaratat qė kanė bėrė gjithnjė drejtuesit e Kosovės se
pavarėsia ėshtė minimumi qė shqiptarėt kėrkojnė.

1 tetor 2006 Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:30 am

U promovua nė Shkodėr libri “PĖRBALLJET ME ISLAMOFOBINĖ”

Mė 17 shtator 2006 Klubi Kulturor “Drita” organizoi bėri nė
qytetine Shkodrės promovimin e kėtij libri qė nė kohėn e
sotme merr vlera tė veēanta,pikėrisht sepse qarqe ta
caktuara antiislame kėrkojnė qė Islamit t’i veshin njė
kostum tjetėr nė mėnyrė qė tė realizojnė me ēdo kusht
kristianizimin e shqiptarėve. Libra tė tillė si ky,
“Pėrballjet me Islamofobinė” i krijojnė mundėsi tė
jashtėzakonshme pėr tė njohur problemet qė ziejnė nė botė
sot dhe i japin nė dorė ēdo myslimani apo qytetari shqiptar
mjete qė tė orinetihet nė kuptimin e tyre. Nėpėrmjet
leximit tė tij mund tė mėsojmė se cili ėshtė identiteti i
myslimanit, si mbrohet dhe si mund tė bashkėjetojė me
besimet e tjera. Autori ka meritėn e madhe se pasi ka
shfletuar me qindra libra tė tjerė tė kėtij karakteri,
komunikon me lexuesin nėpėrmjet kėtyre autorėve qė nuk janė
myslimanė. Pikėrisht ky fakt e bėnė kėtė libėr tejet
interesant dhe te dobishėm.
Klubi kulturor “Drita” e mori nismėn promovuese pėr
konsideratėn ndaj autorit, i cili solli para nesh kėtė
libėr me vlera fetare e nacionale. Klubi “Drita” ka pasur
nderin qė ne vitet e stuhishme tė 1997- ės tė botojė edhe
librin e zotėri Baletės me titull:”Dhimbjet dhe turpi i
Shqipėrisė” ku pikėrisht nė kėto vite dhimbjet dhe turpi u
kthyen nė njė mani turpi dhe pa pėrgjegjshmėrie tė pa
dėgjuar ndonjėherė. Ky libėr qė u botua dy herė u pėrpi nga
lexuesit e shumtė.
Libri mė iri, voluminoz (700 faqe)“Pėrballjet me
Islamofobinė” ėshtė i teti nė serinė e botimeve tė zotėri
Abdi Baletės dhe paraqet njė realizim madhor nė tė gjitha
aspektet e problemit qė trajton dhe nė gjithė parametrat qė
kėrkohen pėr njė libėr tė tillė. Ėshtė njė libėr qė nga
faqja e parė deri nė atė tė fundit shoqėrohet me njė
avokaturė tė shkėlqyer nė dobi tė Islamit nė pėrgjithėsi.
Autori, megjithėse nuk e pretendon,ka realizuar njė studim
tė shkėlqyer akademik, i
vlefshėm pėr mė shumė se njė mbrojtje tė njė titulli
shkencor nga ato qė kanė rastin tė pėrlajnė “profesorėt”dhe
“ akadhemykėt” shqiptarė. Gjuha e shkruar, njė shqipe e
pastėr, larg barbarizmave irrituese, thellėsia e mendimit,
kėrkimi sė vėrtetės nėpėrmjet dhjetra apo qindra autorėve
me ndikim botėror, cituar nė origjinal nga veprat e tyre me
ndikim botėror, falė sistemit pesė gjuhėsh qė zotėron
autori, guximi qytetar pėr tė thėnė tė vėrtetėn, e bėjnė
kėtė libėr tejet tė domosdoshėm pėr t’u pajisur me dije
thelbėsore dhe tė kualifikuara nė lėmin teorik
politologjik, historik,nacionalist, madje dhe teologjik.
Libri i ngjan njė qyteti tė stėrmadh, duke patur parasysh
volumin e tij, banorėt e tė cilit vėrshojnė nėpėr rrugėt
dhe sheshet me ngarkesat positive dhe negative qė ata
mbartin. Dy apo tri momente janė ato qė thelbėsorė krijojnė
shtyllat mbi tė cilat ngrihet tėrėsia e librit:zbulimi i
dezinformimit tė opinionit ndėrkombėtar qė Presidenti
Alfred Moisiu e bėri nė fjalėn e tij tė cekėt nė
Universitetin e “Oksfordit” nė Angli nė lidhje me ēėshtjen
Islame nė Shqipėri;demaskimi i pseuodoanalizės politike dhe
qėndrimeve antikombėtare dhe antiislame tė shkrimtarit tė
madh e politikanit tė vogėl,atdhebraktisėsit ,
frankoshqiptarit Ismail Kadare dhe bashkėmendimsave tė
tij;pėrshkrimi dhe analiza e ballafaqimevet tė mėdha qė
vihen re sot nė arenėn ndėkombėtare nga pėrdorimi i feve
pėr qėllime politike.
Baleta ėshtė ndalur herė pas here pėr tė furnizuar me lėndė
tė dobishme kokėn e shogėt tė shpifografit Myftari dhe
atyre qė fshihen pas kėtij pseudonimi, qė Baleta i ka
renditur me korrektesė, do tė mbetet edhe pėr disa kohė nė
vėmendjen e autorit,deri sa ata tė konsumohen
tėrėsisht.Shumė shqiptarė nga Shqipėria, Kosova, Maqedonia,
Mali i Zi, Ēamėria e diaspora, autori i ka vlerėsuar nė
punėn e tyre “pėr fe e atdhe”, nė mėnyrėn mė objektive. Ky
libėr si i pari i kėtij llojit nė shqip ka pushtuar mendjet
e shqiptarėve qė ndjehen tė tillė. Shkodra, pėrveē Tiranės
ėshtė i vetmi qytet nė Shqipėri qė pėrmendet mė shumė se 20
apo 30 herė, e kjo jo pėr ndonjė preferencė meskine, por
pėr arritjet e saj universale pėr ēėshtjen kombėtare e
fetare. Kemi rasti ta falenderojmė autorin pėr kėtė
vlerėsim tė madh qė i ka kushtuar Shkodrės.Koncepti i
autorit pėr Islamin ėshtė tepėr objektiv.Me thjeshtėsine mė
tė madhe ai deklaron nė faqen 24 tė librit : “Nė Shqipėri
ka disa shekuj qė Islami nuk pėrbėn kurrfarė enigme, vepron
si forcė kulturore, dinamike dhe madhore, qė jo vetėm nuk e
kėrcėnon mėnyrėn shqiptare tė jetesės, por edhe e
karakterizon dhe e mbron atė, sepse ėshtė mėnyrė jetese pėr
shumicėn e shqiptarėve. Prandaj nuk ka kuptim qėndrimi i
shqipatrėve ndaj Islamit tė jetė i njejtė me qėndrimin e
Perendimit”. Kjo ėshtė arsyeja kryesore qė autori dhe
logjikėn e tij tė fortė ka marrė shkas pėr tė realizuar nje
avokaturė tė pa parė,qė ėshtė njėkohėsisht e shkėlqyer nė
mbrojtje tė fesė Islame qė, duam apo nuk duam ne, ėshtė
bėrė pjesė e identitetit kombetar tė shqiptarėve. Abdi
Baleta i pajisur me njė trimėri tė rrallė, me njė kulturė
atdhetare tė pa krahasueshme, me njė sistem dijesh tė
veēanta , me njė thellėsi oqean mendimi, me njė rendiment
tė pa pėrsėritshėm, nė shkrimet e tij, na bėn edhe ne tė
ndjehemi krenarė qė sė paku, jemi bashkėkohėsit e tij.

Urime zotėri Abdi Baleta!

Bujar Shehu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:30 am

FJALA E Dr. Pr. BAJRAM XHAFA
Mirėse keni ardhur dhe pėrshėndetje tė gjithėve!
Klubi Kulturor “Drita” organizon promovimin e librit
“Pėrballjet me Islamofobinė” tė autorit tė mirėnjohur,
nacionalistit bashkėkohor Abdi Baleta. Mua mu ngarkua
pėrgjegjėsia dhe mu bė nderi i madh pėr drejtimin e kėsaj
veprimtarie e cila mė shumė se promovim i zakonshėm i njė
libri, i ngjet njė tubimi kombėtar tė njė niveli qė i kalon
caqet e njė promovimi libri sado i rėndėsishėm qoftė ai.
Kjo e rrit mė tepėr pėrgjegjėsinė time, njėkohėsisht edhe
nderin qė mė ėshtė rezervuar.
Eshtė hera e dytė qė nė Shkodėr bėhet promovim i librave
tė Baletės. Nė flakėn dhe tymin e zi tė vitit tė mbrapsht
1997 u promovua libri “Dhimbjet dhe turpi i Shqipėrisė”,
diku nė njė shtėpi tė vjetėr private shkodrane, nė praninė
e pak dashamirėve. Librat e Baletės duhen promovuar me
brohorimė e manifestime tė gjėra, se ato janė manifeste
shqiptarie por nė Shqipėri, pėr tė shurdhuar jehonėn pėr
veprat qė u duhen shqiptarėve, me pompė e me zhurmė flitet
e shkruhet pėr shkrimet e Oriana Falaēit, njė
antimyslimaneje tė fandaksur qė sapo vajti tek tė shumtėt e
qė mediat tona e qanė me lot.
Promovimi i kėtij libri nė Shkodėr i bėn nder kėtij
qyteti. Shkodra nga ana e saj ka dhėnė prova se din tė
vlerėsojė gjėrat e ēmuara, kontributin dhe veprat me nivel
tė lartė si dhe krijuesit e tyre.
Sot, pas kaq kohėsh kemi midis nesh Baletėn, dua tė them
fizikisht, sepse me mendje e kemi patur vazhdimisht pranė,
kemi jetuar e bashkėbiseduar me tė nėpėrmjet gazetės
“Rimėkėmbja”, qė ėshtė mėndja, fytyra dhe goja e Baletės. A
nuk zhytemi nė mendime, dialogje tė brendshme e debate
imagjinuare sa herė lexojmė shkrimet e tij. A nuk gjejmė
aty shpjegimin e plotė, konēiz e me qartėsi tė
jashtzakonshme pėr problemet e shumta shqiptare qė na
preokupojnė e na mundojnė tė gjithėve? A nuk ndjehemi mė tė
ēliruar e mė tė frymėzuar pas leximit tė “Rimėkėmbjes”? A
nuk ndjejmė boshllėk, mangėsi dhe konfuzion pėr zhvillimet
politike kur ajo bėn pushimet e verės? Kur dikush tė qan
hallin, tė kruan plagėt e ti mjekon ato, atė e ke pranė dhe
tė afėrm edhe kur fizikisht qėndron larg dhe nuk shihesh me
tė.
Pritej qė Baleta sot tė vinte me shokėt dhe
bashkėpunėtorėt mė tė afėrm tė punės, jo ashtu siē e
konceptojmė ne punėn, njė punė me rrogė, sepse nga “puna
zyrtare” atė e kanė shkėputur qysh para dhjetė vjetėsh.
Megjithatė ai vullnetarisht punon si njė i dėnuar me punė
korrektonjėse. Pritej tė vinte me idhtarėt e vet kombėtarė,
nacionalistė bashkėkohorė, qė pėrbėjnė ndoshta jo njė
parti, por mė e drejtė ishte ta quanim njė klub kombėtar.
Kaq janė. Fatkeqėsisht pak, shumė pak, por kaq janė. Dera
ėshtė e hapur pėr ato qė e duan dhe punojnė pėr kombin e
ēėshtjen kombėtare, pa kompromis.
Me problemet e shumta qė ka Shqipėria duhet tė ngriheshin
nė kėmbė e tė bashkoheshin turmat e pafundme tė shqiptarėve
sa tė mos i nxinin sheshe tė tėra e jo sa ē’shohim sot mė
njė sallė si kjo. Arsyet nuk kemi pse t’i themi tani. Ato
janė nė Veprėn e Baletės dhe e shokėve tė tij nacionalistė
qė tashmė kanė krijuar edhe njė kolanė librash tė
literatures sė mirėfilltė kombėtare, qė i ka munguar
shqiptarėve. Aty, nė atė kolanė janė edhe shpjegimet e
nevojshme. Vijnė nė shprehje kėtu studimet dhe analizat pėr
“projektet” mbi dy shekullore tė Evropės pėr ēėshtjen
shqiptare, politika, forca dhe dinakėria e fqinjėve tė
mbėshtetur e fuqizuar nga Evropa, trashėgimia komuniste dhe
plot e plot shkaqe tė tjera.
Prisnim tė vinte profesor Hysamedini (Feraj), por qė nuk
ka mundur pėr shkak tė provimeve me studentėt, ai qė
antikombėtarėt emrin e tij e shoqėrizojnė me maraz “Baleta
& Feraj”, kurse kombėtarėt kėtė e bėjnė me kėnaqėsi. Feraj
qė nė analizat e tij pėr zhvillimet politike shkruan me njė
logjikė si tė ishte lėnda e matematikės. E shumė kėrkuara
dhe katėr herė e botuar qė nga viti 1998 “Skicė e mendimit
politik shqiptar” ka kohė qė ėshtė bėrė libėr tavoline.
Prisnim tė vinte edhe profesor Eshref Ymeri, bashkpunėtori
i “Rimėkėmbjes”, nacionalisti i fortė vlonjat qė na kujton
brezin e nacionalistėve tė Luftės sė Vlorės tė 1920 - ės
ashtu siē i pėrshkruan nė librin e tij nacionalisti Ago
Agaj, por qėlloi qė tė ndodhej larg.
Pjesė e kėsaj skuadre kombėtare janė Fredi Ruēo qė e kemi
kėtu, punėtor i papėrtuar i “Rimėkėmbjes”, i devotshėm e
parimor, trupdrejtė e sportiv si dikur nė vitet ’60 kur
“Korabin” e Peshkopisė e bėri njė skuadėr futbolli me emėr
nė tė gjithė vendin. Vijnė pastaj tė rinjtė premtues, plot
vrull kombėtar, energji dhe entuziazėm nacionalist (qė edhe
ata i prisnim) si Olsi Jazexhiu dhe Enis Sulstarova me
“Arratisja nga Lindja”- kontribut me shumė vlerė pėr
kolanėn e librave qė pėrmendėm mė lart.
Nė “sofrėn e grave”, kjo ėshtė edhe mė e vogėl, bėn pjesė
Flutura (Baleta). Kanė qenė dhe janė edhe dy vajzat, tani
mė pak aktive pėr shkak tė angazhimeve tė tjera. Puna e
tyre pėr “Rimėkėmbjen” ėshtė mė pak e dukshme dhe vetėm i
madhi Zot mund ta vlerėsojė me saktėsi. Thėnia pėr punėt e
shumta qė ėshtė e detyruar tė bėjė ēdo grua, “shpinė
kėputme e punė padukme” do tė shkonte mė sė miri pėr
Fluturėn.
Del tek tuk mė tė rrallė edhe ndonjė tjetėr emėr i gjinisė
femėrore si bashkėpunėtore tė “Rimėkėmbjes”, por kjo
analizė del jashtė kompetencave tė mija nė kėtė prezantim.
Edhe njėherė, mirėse kemi ardhur nė kėtė “odė” modeste
burrash tė muhabetit tė ėmbėl e tė shumėdėshiruar midis
vėllezėrish nacionalistė, sepse etimologjikisht fjala
“nacionalist” do tė thotė i lindur nga e njėjta gjini, nė
rastin tonė, nga gjinia e shqiptarėve.
“Pėrballjet me islamofobinė” ėshtė njė tjetėr vepėr
madhore e A. Baletės me vlera tė jashtėzakonshme
Rėnia e “Perdes sė hekurt” apo, e thėnė nė mėnyrė
metaforike e Murit tė Berlinit nė vitet ’90 tė shekullit qė
pėrcollėm, ashtu si pėr vendet e Evropės Lindore edhe pėr
Shqipėrinė solli pėrmbysjen e komunizmit dhe fillimin e njė
revolucioni tė ri, tė thellė nė pėrmbajtje e nė formė, i
kundėrt mė atė komunist tė kryer gati pesėdhjetė vjetė para
tij. Edhe nė Shqipėri ai u konceptua vetėm si njė
revolucion demokratik e antikomunist. Nė fakt pėr
Shqipėrinė ky revolucion do tė kishte dhe duhej tė kishte
veēori tė tjera nga ai i vendeve tė Evropės Lindore. Detyra
e parė e tij ishte ajo kombėtare. Parasėgjithash ai do tė
kishte karakterin e njė revolucioni nacional detyrat e tė
cilit nuk ishin kryer, por kishin mbetur nė gjysėm tė
rrugės. Komunizmi si regjim antikombėtar iu imponua
Shqipėrisė pikėrisht pėr kėtė qėllim, pėr tė ngrirė
zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare. Pėrmbysja e komunizmit,
detyra antikomuniste dhe ngritja e njė sistemi demokratik
duhej tė shėrbenin si mėnjanim i pengesave pėr t’i hapur
rrugėn zgjidhjes sė ēėshtjes kombėtare shqiptare dhe
arritjen e bashkimit kombėtar.
Pėrmbysjen e komunizmit shqiptarėt e morėn me gėzim tė
madh dhe entuziazėm, por edhe me eufori. Kishin tė drejtė
pas asaj diktature qė zor t’ia gjeje shoqen. Armiqtė e
Shqipėrisė e ndjenė mė shumė frikėn se mos viheshin nė
rrezik planet e tyre. Fqinjėt u ngritėn nė bisht nga frika
se mos “po bėhej” Shqipėria apo mos po hynte nė rrugėn e
Rimėkėmbjes. Periudha e ashtuquajtur e Tranzicionit tregoi
se nė “ēėshtjen shqiptare” edhe Fuqitė e Mėdha (tė vjetra)
ende mbanin nė sirtarėt e tyre po ato projektet e
kaherėshme pėr Shqipėrinė. Socializmi enverist nga ana
tjetėr kishte bėrė qė pas afro 50 vjetėsh sundimi tė
komunizmit shqiptarėt tė kishin humbur shumė nga reflekset
kombėtare. Njė “antikomunizėm” dhe ca liri pa fre e pa
drejtim dukej sikur do t’u mjaftonin nė njė “transformim”
demokratik tė vendit. Por kjo ishte krejt e pamjaftueshme,
e pa plotė, madje e dyshimtė. Shqiptarėt kishin nevojė t’u
ndriēohej rruga pėr detyrėn e tyre tė vėrtetė, t’u sqarohej
perspektiva pėr zhvillimet kombėtare, tė orientoheshin
saktė nė rrugėt qorre ku synonin t’i fusnin, tė dallonin
mirė atė ē’ka duhej dhe ishte plotėsisht nė dobi tė tyre
nga ajo qė mund t’i fuste nė qorrsokak.
Pėr partitė nacionaliste historike (tė traditės) ky
revolucion do tė kishte si detyrė kthimin tek e kaluara.
Pėr Legalitetin ai konceptohej si njė restaurim i monarkisė
dhe pastaj, nėn egidėn e saj do tė realizohej edhe
demokracia edhe edhe bashkimi kombėtar, kuptohet, nė kushte
ndėrkombėtare tė pėrshtatshme. Por partitė e traditės ishin
tė amortizuara tėrėsisht, fizikisht dhe intelektualisht.
Pėr hir programeve kombėtare, tė njė emri tė trashėguar nga
e kaluara dhe persekutimit tė tmerrshėm tė tyre gjatė
regjimit tė pėrmbysur, nė fillimet e demokracisė Baleta u
pėrpoq t’i ndihmojė, t’u japė forcė tė cilėn ato nuk kishin
as kapacitet dhe as fuqi ta absorbonin. Diktatura i kishte
shtypur e mbytur totalisht, me dorė tė hekurt, i kishte
kthyer nė kufoma. Klasa intelektuale u qep pas trashėgimisė
politike tė sistemit qė e kishte krijuar. Nė pėrgjithėsi
ajo i qendroi besnike sistemit qė e ngriti. Kėtė rrethanė e
shfrytėzuan armiqtė e Shqipėrisė. Duke shfrytėzuar
pėrmbysjen e sistemit, ata sulmuan nė mėnyrė djallėzore
pikėrisht ato vlera qė kishin mbetur ende nė konstitucionin
e shqiptarit, tipare e vlera qė mund e duhej tė
pėrtėriheshin, tė rimėkėmbeshin.
Njėri ndėr qėllimet e tyre ishte ai pėrmbysjes sė
raporteve fetare tė popullsisė shqiptare. Sulmin e drejtuan
kundėr besimit Islam dhe myslimanėve nė Shqipėri dhe nė
trojet shqiptare nė pėrgjithėsi me synim pėrēarjen,
konvertimin, shfytyrimin, tjetėrsimin e tyre. Taktikat qė
pėrdornin ishin shumė djallėzore sepse bėheshin nė
“vrullin” antikomunist dhe “pėrziheshin” me luftėn pėr
demokraci. Kjo e vėshtirėsonte luftėn politike nė mbrojtje
tė tij. Veē kėsaj kishte edhe paqartėsi, konfuzion, mungesė
njohjeje tė problemeve.
Nė fillimet e demokracisė, pėr shkak tė njė diversioni tė
gjithanshėm nga brenda e nga jashtė, mjeteve tė
propagandės, misioneve tė ndryshme, pėr myslimanėt
shqiptarė u krijua njė kompleks faji sikur ato tė ishte
fajtorė pėr gjithēka, pėr vendosjen e sundimin osman, pėr
ardhjen e komunizmit dhe tė ēdo gjė tė keqe qė trashėgonte
Shqipėria. Misione tė shumta tė huaja u dyndėn nė tė gjitha
anėt e vendit. Shtypi, media, propaganda u hodhėn nė sulm.
Duhej njohje e thellė dhe e gjithanshme e problemit,
qartėsi dhe guxim qytetar pėr t’u pėrballur. Abdi Baleta i
doli nė ballė guxim shkencor e intelektual, me kulturė,
dije e kompetencė. Kėtė e bėri nė vazhdimėsi pa u ndalur
asnjė ēast. Me qartėsi qysh nė krye tė herės. Gazeta javore
“Rimėkėmbja” mbushte faqet e shumta tė saj nė pėrgjigje tė
sulmeve qė i bėheshin Islamit dhe myslimanizmit nė Shqipėri
e mė tej. Frut i kėsaj pune titanike ėshtė edhe vepra qė po
promovojmė sot: “Pėrballje me islamofobinė”.
Veēoritė e veprės janė tė shumta. Sė pari vepra rrok
probleme tė shumta qė preokupojnė gjithė shqiptarėt,
probleme jetike pėr ta, pėr fatin e tyre dhe tė kombit tė
tyre. Ato shtrohen nė masėn e duhur e nė mėnyrėn e duhur,
me force por pa i fryrė artificialisht, pa i nėnvleftėsuar
e zbehur ato. Ato shtrohen dhe analizohen qysh nė gjenezėn
e tyre, nė historinė e nė aktualitetin e tyre si dhe nė
dinamikėn e nė prognozėn e tyre. Jepen shkaqet dhe pasojat
me analiza tė thella, tė qarta, tė argumentuara e bindėse.
Vepra ka karakter polemist. Nė kėtė fushė autori ėshtė
mjeshtėr i paarritshėm. Polemikėn e bėn jetėsore, me nerv,
realiste qė tė mban tė tendosur gjatė gjithė leximit. Kėtė
e bėn me mjeshtri tė rrallė jo vetėm pėr shkak tė mėnyrės
intriguese dhe problematikės qė trajton, por edhe mėnyra se
si e shtjellon, nė stilin, fjalorin e nė frazeologjinė e
pasur. Ajo lexohet me kėnaqėsinė e veprės mė tėrheqėse
artistike.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:31 am

Vepra “Pėrballjet me islamofobinė” ėshtė njė vepėr
shkencore e mirėfilltė. Subjekti i veprės, pėrmbajtja dhe
thellėsa e analizės, vėrtetėsia e saktėsia e fakteve,
koherenca dhe konseguenca e mendimeve e bėjnė atė njė vepėr
organike me integritet tė plotė. Nė gjithė veprėn e Baletės
shprehet qartė integritetiti dhe organiciteti i saj. Numėri
i madh i autorėve qė i referohet ėshtė sugjestionues. Ai
bazohet sidomos nė studiues perėndimorė. Kur analizon njė
problem Baleta thėrret nė “kuvend” gjithė tė menēurit e
botės, gjithė trashėgiminė e mendimit pėr problemin nė
shqyrtim, i vendos ata pėrballė njeri tjetrit dhe i pėrqas
nė realitetin tone; mbledh e shfrytėzon gjithė urtėsinė
botėrore (edhe qiellore sepse u referohet edhe librave tė
shenjtė) tė tė gjitha kohrave. Ai nuk bėn njė rreshtim
mekanik citatesh tė tė urtėve tė njerėzisė, por me shumė
art din t’i vendosė ato nė funksion tė problemit e tė ideve
qė trajton. Kėtė e bėn me njė rrjedhshmėri e lehtėsi tė
jashtėzakonshme. Ai din tė pėrzgjedhė ajkėn e mendimit
botėror pėr problemet e shtruara. Natyrshmėria e trajtimit
tė problematikės i japin veprės edhe natyrėn e
pėrmbledhjeje leksionesh problemore, lehtėsisht tė
asimilueshme nga njė audiencė e gjėrė. Moria e madhe e
problemeve qė analizon, mėnyra se si i shtron ato, shterimi
i plotė gjatė arsyetimit e logjika e thellė nė zbėrthimin e
tyre, burimet e shfrytėzuara, koherenca, parimėsia,
konkluzionet nė ēdo hap tė saj e bėjnė atė vepėr shkencore
tė njė rėndėsie tė jashtzakonshme. E tillė ėshtė e gjithė
vepra e Baletės e marrė nė tėrėsi.
Vepra pėrshkohet nga principialiteti dhe fryma e sė
drejtės, nga egzigjencat politike, juridike e morale.
Thjeshtėsia dhe qartėsia ėshtė njė tjetėr veēori e veprės.
Nė veprėn e Baletės nuk ndeshesh me frazeologji tė rėndė e
tė ngarkuar. Ajo tė “mbyt” me informacion, fakte tė shumta,
shembuj nga historia, ngjarje paralele, etj.
Baleta servir faktin se botuesit e librit me titull “Tė
pabesėt. Konflikti midis botės sė krishterė dhe Islamit 638
– 2002” tė autorit Uitkroft vlerėsojnė se autori
“pėrqendrohet hollėsisht nė tri zonat ku myslimanėt, tė
krishterėt dhe ēifutėt kanė jetuar bashkė pėr periudha tė
gjata: Spanja, Levanti dhe Ballkani…Nė Spanjė fillimisht
ēifutėt dhe mė vonė maurėt u dėbuan, sepse shiheshin me
frikė si infektues tė Spanjės sė shenjtė… Nė Levant
ndėrhyrjet e kryqėzatave rizgjuan tek myslimanėt idetė e
pėrgjumura prej kohės sė Xhihadit. Nė Ballkan rikthimi i
kujtimeve tė largėta, tė shkruara e gojore, shėrbeu si
zjarrvėnie pėr mizoritė e shekullit XX”. Konkluzioni i
qartė nė vepėr: “Nga kėto tri zona kryesore tė ndeshjes sė
Krishtėrizmit me Islamin gjatė 1400 vitesh sot duket se
Ballkani ėshtė e vetmja zonė ku problemi shtrohet frikshėm
nėse Islami do tė vazhdojė tė mbijetojė, apo do tė zhduket.
Nė Spanjė problemi ėshtė i zgjidhur pėrfundimisht”.
“…Shumica e myslimanėve spanjollė – citohet njė autor
tjetėr - ishin dėbuar nga inkuizicioni bashkė me ēifutėt
spanjollė. Ata qė qėndruan dhe nuk ishin tė krishterė u
bėnė tė tillė qė tė shpėtonin jetėn e tyre” (Pėrballje me
Islamofobinė, f. 53).
Autori na ofron konkluzionin e Uinkroftit se kur
ndesheshin fuqitė evropiane me Perandorinė Osmane: “Lufta
me Islamin nė Ballkan, nė trupin e vetė Evropės, u bė mė e
dhunshme se nė secilėn nga pėrleshjet e mėparshme…Kėshtu
Ballkani u bė mise en scene pėr aktin final tė pėrleshjes
sė Evropės me “Islamin, njė “kryqėzatė” e fundit. Pėr fat
tė keq pasojat e tejzgjatura tė kėtij antagonizmi vazhduan
pas shkatėrrimit tė osmanėve”. Historia e Shqipėrisė e
dėshmon kėtė. Lufta ruso – turke dhe serbo e malazezo –
turke e vitit 1877 – 1878 u bė nėn thirrjet e princit serb
Milan Obrenoviē “tė pastrojmė tokėn nga ata qė nuk i
besojnė kryqit” gjatė tė cilave u bėnė masakrat mė tė
tmerrshme mbi popullsitė myslimane tė Ballkanit nė
pėrgjithėsi e asaj shqiptare nė veēanti. Edhe Luftėrat
Ballkanike 1912 – 1913 patėn po kėtė karakter dhe u kryen
masakra qė nuk ishin parė ndonjėherė deri nė atė kohė.
Konkluzioni tjetėr qė nxjerr autori i librit ėshtė:
“pikėsynimi pėr njė rikonkuistė tė re pėr ērrėnjosjen e
Islamit nga Evropa mbetet rajoni i Ballkanit, ku territoret
me popullsi myslimane, boshnjake dhe shqiptare, janė si
ishuj nė njė det popullsish tė krishtera, si eklava fetare
tė shkėputura nga pjesa tjetėr e botės islame…” (f. 54).
Peticionet rrėnqethėse drejtuar kancelarive tė Fuqive tė
Evropės nga popullsitė myslimane tė masakruara nė vitet e
krizės lindore 1877 – 1878 binin nė vesh tė shurdhėr, ashtu
sikurse nė Luftėrat Ballkanike Evropa u la dorė tė lirė
ushtrive tė krishtera sllavo – greke tė realizonin atė qė
autorė tė huaj e quajnė Golgotha shqiptare. Shqiptarė
vuajnė nga harresa historike ndėrsa kujtohen pėr masakrat e
baballarėve, gjyshėrve e stėrgjyshėrve vetėm atėhere kur
ato u pėrsėritė dhe mynxyrat u bien mbi kokė. Libri nė
fjalė ėshtė njė apel qė shqiptarėt tė mos gjėnden nė
befasi.
Autori nėnvizon edhe njė dukuri tjetėr me pasoja tė
pallogaritshme: nė angazhimin kundėr Islamit dhe
myslimanėve nė pėrgjithėsi e atij shqiptar nė veēanti,
pėrveē figurave tė njohura si Kadareja dhe islamofobė tė
tjerė si Piro Misha, Remzi Lani etj ėshtė pėrfshirė edhe
politika shtetėrore e shtetit shqiptar. Islamofobia ėshtė
bėrė politikė shtetėrore. Nė krye tė kėsaj fushate u vu
netė kryetari i shtetit shqiptar, presidenti i Republikės
Alfred Moisiu me fjalimin e tij nė Oksford. Fjalimit tė
Moisiut i bėhet njė zbėrthim i thellė dhe i gjithanshėm.
Aty zbulohet natyra e udhėheqėsisė shqiptare e cila merr
pėrsipėr jo vetėm detyra e funksione qeverisjeje e drejtimi
tė vendit por edhe atė tė misionarit fetar me veshje laike.
Nė vepėr autori din tė pėrqasė e tė zbulojė mirė
ngjashmėrinė e kėsaj politike, tė politikės fetare qė
propagandohet nė Shqipėri me atė qė duan ti imponojnė
Shqipėrisė fqinjėt e saj dhe armiqt e tjerė tradicionalė tė
vendit tonė. Nė Evropėn e Bashkuar nuk duhet tė ketė
myslimanė. Pėrndryshe ato duhet tė jenė kasta e ulėt e
perandorisė evropiane.
Vepra “Pėrballjet me islamofobinė” pėrshkohet nga ideja
konstruktive kombėtare e pėrtėritjes sė besimeve nė
Shqipėri ashtu siē i ka sjellė historia. Mė e mira pėr
kushtet e Shqipėrisė ėshtė qė tė ruhet status-kuoja fetare
ekzistuese, ripėrtėritja dhe forcimi i besimeve ekzistuese.
Prishja nė mėnyrė tė dhunshme apo me ndėrhyrje e kėtij
raporti ėshtė me pasoja katastrofike pėr jetėn dhe fatin e
shqiptarėve. Autori nuk cėnon asnjė besim dhe nė lidhje me
besimet vepra pėrshkohet nga nevoja e zbatimit tė thėnies
sė Nėnė Terezės: respektoj tė gjitha fetė por adhuroj fenė
time. Dhe jo tė ndodhė ajo qė me tė drejtė autori e quan
“kryqimi” i Islamit i cili kėkohet tė bėhet nė Shqipėri dhe
gjetkė nė emėr tė reformimit tė tij, evropianizimit e
modernizimit tė tij.
Baleta pėrdor me saktėsi kuptimore dhe nė mėnyrė tė
diferencuar terma dhe nocione qė duken si tė pėrafėrta. Nė
vepėr pėrdoren nocionet “kryqim”, “kryqėzim” dhe
“kryqėzatė” tė cilat kanė kuptime e pėrdorime tė ndryshme,
apo nocionet “krishtėrim”, ‘krishtėrizėm”etj. etj.; Kėshtu
nocioni “kryqim”, mbase njė fjalė e re (neologjizėm), tė
cilat nė veprėn e Baletės janė shumė dhe pėrbėjnė njė
objekt studimi mė vete, thuhet pėr rastet kur bėhet fjalė
pėr njė islam tė pėrshkuar nga fryma e krishterė, islam i
reformuar, i evropianizuar apo pėr myslimanė qė pėrdorin
simbolika tė krishtera etj.
Fetė nė vetvete nuk sjellin shkatėrrim por pėrdorimi pėr
qėllime politike i tyre. Kur autorė tė traditės kanė dhėnė
shpjegimet e nevojshme nė lidhje me raportin midis
nacionalizmit dhe islamizmit, siē ėshtė rasti i Hafėz Ali
Korēės, autori mbėshtetet nė ato konkluzione duke vlerėsuar
mendimin e tij apo nė shumė raste tė tjera pėr autorė tė
ndryshėm nė lidhje me zgjidhjet qė kanė dhėnė. Nė referimet
pėr dhėnien e mendimeve Baleta ėshtė model.
Titulli i veprės dhe formulimi i titujve tė kapitujve e
nėnkapitujve kanė formulime sa tė thjeshta aq edhe tė
thella nga pėrmbajtja. “Myslimanizmi i kryquar” dhe
“Sindromi islamik”; “Harmonia fetare” e Moisiut dhe
“pajtimi kombėtar” i Ramiz Alisė, apo “Ēoroditje ideore pėr
synime rikonkuistadore”; “kthimi nė fenė e tė parėve”,
strategji rikonkuistadore etj. etj. Vepra zbulon lakuriq
gjithė dinakėrinė e armiqve tė Islamit e tė myslimanėve.
Ajo stigmatizon ashpėr planet, strategjinė dhe taktikat e
luftės sė tyre, ėshtė njė thirrje pėr vigjilencė dhe shtron
nevojėn e pėrballjes me tė nga tė gjithė shqiptarėt, edhe
tė besimeve tė tjera.
Kė s’trazon njė vaj i lehtė, bjen tėrmeti ai rri fjetė.
Kėshtu thotė njė fjalė e urtė. Ka mbi 150 vjet qė
shqiptarėt janė nėn goditje tė forta sizmike tė
ballafaqimeve politike e luftarake, por sidomos nga
Pavarėsia e kėndej. Mė parė ata ishin edhe nėn “ēadrėn”
osmane dhe ishin mėsuar tė mendonin tė “tjerėt” edhe pėr
ta. Pas 1912 - ės goditjet e tėrmeteve politike kanė qenė
tė vazhdueshme sa qė ata filluan tė humbasin ndjeshmėrinė.
Edhe tani ata janė nėn goditjet e kėtyre lėkundjeve. Vepra
“Pėrballjet me islamofobinė” ėshtė njė apel qė shqiptarėt
tė mos i gjejė fjetė, sepse kanosen me katastrofa tė cilat
kanė qenė tė zakonshme pėr ta. Ky ėshtė edhe mesazhi
kryesor i veprės.

Bajram XHAFA
Shkodėr, 17 shtator 2006
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:31 am

LUFTA QE SOLLI PUSHIMIN E LUFTĖS NE LINDJEN E MESME

Kur ne zgjedhjet e fundit parlamentare ne Izrael fitoi
partia Kadima,kryeministri I ri palestinez beri nje
deklarate duke i bere te njohur opinionit publik boteror se
Kadima do te thote lufte. Pikerisht kete lufte,bota do ta
shihte shume shpejt, kur ushtria izrailite do te fillonte
bombardimin e pameshirshem te civileve te pambrojtur ne
Liban.Por lufta e vertete ne Lindjen e Mesme kishte filluar
me vrasjen e Rafik Haririt duke akuzuar Sirine se ishte
dora e fshehur e kesaj vrasjeje.Atentati pasoi largimin e
trupave siriane nga Libani duke I hapur rruge agresionit
Izrailit ne kete hapesire.Ne momentet kur Libani po behej
germadhe nga bombardimet e pameshirshe te ushtrise
izrailite , OKB dhe ato libaneze qe bene demonstrata kunder
trupave siriane, duhet ta kene marre vesh se kush fshihej
pas vrasjes se Rafik Haririt. DUKE E NJOHUR VEHTEN SI FUQIA
USHTARAKE QE DOMINON NE Lindjen e MESME, Izraeli provokoi
luften ne Liban per tu dhen nje mesim vdekjeje muslimaneve
ne kete rajon.Per te bere realitet kete pikesynim, ushtria
izrailite beri nje bombardim te pameshirshem ndaj civileve
ne Liban duke perdorur arme te ndaluara nga konventat
nderkombetare. IZRAELI DEKLARONTE ATO DITE SE PO LUFTONTE
Hesbullahun, por ne Bejrutin e rrafshuar nga bombat , nuk
kishte luftetare te Hesbullahut. Bota do te shokohej nga
pamjet qe dhane mediat ku shikoheshin rruge dhe shkolla
te shkaterruara, spitale dhe ndertesa te
rrenuara.Shkaterrime qe po beheshin ne moton e njohur
izrailite qe armikut I duhen shkaktuar dhimbje te
paimagjinueshme , qe ai te jete kurdohere i tmerruar.Kulmi
I masakrave do te jete bombardimi i qellimshem i civileve
ne qytetin Cana ku nen rrenoja do te mbeten me dhjetra
femije te mitur.
Duke njohur bota nje egersi qe konkurronte mizorite me te
tmerrshe qe ishin pare ndonje here.Por ne kete inkursion
kriminal , Izraeli nuk ishte vetem ,sepse pas tij ishin
miqte e tij historike qe e krijuan e inkurajuan dhe e
mbeshteten ne inkursionet e tij ushtarake kunder popujve
muslimane ne Lindjen e Mesme, duke u bere keshtu shtetin
Izraelit koburen e ture ne kete rajon.Presidenti Bush
deklaronte se i duhet dhene Izraelit 10 dite kohe te
perfundoje luften me Hesbullahun.Pra 10 dite kohe per te
vrare civile.Ndersa ne kulmin e betejes, ne Angli do te
inskenohej loja me atentatet e mbetura ne tentative duke
synuar te largoje vemendjen nga ajo qe po ndodhte ne Liban.
Por njerezit e ndershem dhe paqesore do te mbanin qendrim
ndaj genocidit qe po bente ushtria izrailite ne Libanin e
pambrojtur duke demostruar ne te gjithe boten kunder ketij
agresioni te papare.Qendrimi pacifist dhe i qellimshem i
faktorit nderkombetar i dha mundesi ushtrise izrailite te
depertonte ne token e Libanit me 30 mije ushtare duke
synuar pushtimin e plote te Libanit.Por ne terren, kur
luftimet filluan ballperballe, ushtria e Izraelit u gozhdua
ne vend, sepse luftetaret e Hezbullahut nuk ishin
palestinezet qe luftojne me kallash dhe me gure kunder
tankeve izrailite.Ne fushe te betejes me dhjetra ushtare
izrailite filluan te vriten , duke bere te deshtonin
deklaratat per shkaterrimin e Hezullahut qe ne fakt eshte
jashte kufirit te Izraelit.Tanket e blinduara nuk ishin
problem per raketat e Hezbullahut te cilet i digjnin sikur
te ishin kartoni dhe jo celiku. Ne keto beteja ku njesi
guerrile po luftonin dhe po fitonin mbi ushtrine me te
fuqishme ne rajon ,ra miti se ushtria izrailite eshte e
pathyeshme.Numri I refugjateve ne Izrael e kaloi shifren 1
milion nga bombardimet e katjushave moderne me te cilat
goditej territori i Izraelit nga luftetaret e
Hesbullahut.Ne nje deklarate deshperuese ministri i
mbrojtjes Amir Perez do te deklaronte se asnje ushtri e
vetme ne bote nuk mund ta thyej Hesbullahun duke vulosur
keshtu humbjen ne menyre publike per ushtrine
izrailite.Bashkesia nderkombetare , kur e shikoi se
ballanca po anonte nga Hesbullahu ,shpejtoi te hartonte nje
rezulute per te ndaluar luftimet. Paqja qe u vendos per te
shpetuar Izraelin na kujton paqen e Dejtonit qe u be per
te shpetuar serbet nga disfata e plote ne betejat me
trupat muslimane ne Bosnje te cilat po pastronin krejt
territorin e Bosnjes nga serbet.Eshte per te ardhur shume
keq per menyren se si e percollen kete ngjarje te rende
mediat tona. Eshte fak i dhimbshem kur opinioni publik
shikoi si keto media mbajten dukur haptas diku me doreza
anen e agresorit, duke iu kundervene keshtu muslimaneve te
pambrojtur te Libanit.Gazeta Standart dhe Topi dhane
intervista me refugjate izrailite qe ishin ne nje linje me
qeverine Izrailite qe po masakronte njerez te
pafajshem.Per keto media ishte e parendesishme te
intervistoheshin refugjate libanaze qe kishin lene femije
dhe pasuri nen rrenojat qe linte pas,bombardimi i avioneve
izrailite.,sepse per keto media ne Liban po luftohej
terrorizmi dhe per keto media terroriste ishin civilet e
pafajshem dhe te pambrojtur te Libanit.Ndersa qendrimi i
qeverise shqiptare ndaj genocidit qe po behej ndaj
muslimaneve ne Liban u trajtua me nje heshtje te habitshme
,sikur keto masakra po beheshin ne nje planet tjeter.
Eshte kjo qeveri qe do te ngrihej ne bisht per te sulmuar
programin berthamor te Iranit si rrezik potencial ne rajon.
Se paku tashti qeveria e mori vesh se kush eshte rreziku
me i madh per popujt ne kete rajon.
Por vrasja e muslimaneve vazhdon perseri. Ne Palestine
eshte bere norme qe te vriten muslimane sipas nje kurbe qe
po njeh vetem rritje.Por goditja shkaterruese qe mori
Izraeli ne Liban nga luftetaret e Hezbullahut i ka bere
izrailitet te terhiqen nga planet e tyre butaforike duke
treuguar gatishmeri per te biseduar me udheheqjen
palestineze per te sjelle paqe ne rajon dhe nga ana tjeter
nuk flasin me per perdorimin e forces se tyre ndaj Iranit ,
por i bejne thirrje SHBA-se qe te pengojne programin
berthamor te Iranit, edhe pse vete Izraeli posedon me
qindra bomba berthamore te afta te kthejne te gjithe
Lindjen e Mesme ne nje shkreti atomike. E verteta eshte se
ne rajonin e Lindjes se Mesme priten zhvillime te reja.Por
roli i faktorit izraelit per te ndezur konflikte, pa patur
frike asnje kundershtim ne rajon, ka rene ne menyre te
dukshme, duke treguar keshtu se nje qendrim ballperballe me
agresorin ,pa tjeter e nxjerr ate nga kursi i provokimeve
dhe i konflikteve ku ai, .deri para humbjes katostrofike me
Hezbullahun, mbante flamurin e ketyre bemave.Ajo qe ka
rendesi per muslimanet eshte se ato mund te maten dhe mund
te fitojne edhe me ushtri si ajo e Izraelit ,qe vleresohet
si ushtria me e trajnuar dhe me e pergatitura e botes.
Fitorja e fundit e Hezbullahut ndaj Izraelit eshte nje
fakt qe per kete problem nuk ka nevoje per koment.

SELIM GOKAJ
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:32 am

SHQIPĖRIA ĖSHTĖ VENDI MĖ I KEQ NĖ EUROPĖ

(Kėshtu ėshtė titulluar kapitulli VII i librit: “Europe 50
facts you need to knoė” (Europa, 50 fakte qė duket t’i
dini), mė autore Emma Hartley, i botuar nė Mbretėrinė e
Bashkuar nė vitin 2006. Mė poshtė vijon teksti i plotė i
kėtij kapitulli)
* * *



Gjithnjė ėshtė shkruar shumė pak pėr Shqipėrinė dhe ka disa
arsye tė forta pėr kėtė. Norman Ėisdom, aktori komik, deri
mė sot ėshtė njė person shumė i famshėm atje dhe kjo
thashetheme kafenesh pa rėndėsi mjafton pėr t’u vėrtetuar
britanikėve kozmopolitanė se ky vend ėshtė disi i
pazakontė. Por tek shumė pak nga ata qė e kanė pėrtypur
mirė kėtė fakt tėrheqės, u lind mė pas kureshtja pėr ta
vizituar. Nė tė vėrtetė, rubrika udhėtime e faqes nė
internet tė Zyrės Britanike pėr ēėshtjet e jashtme dhe
komonuelthin tė kėshillon se ėshtė e rrezikshme tė udhėtosh
jashtė kryeqytetit, Tiranės.
Eksporti mė i mirėnjohur i kėtij vendi ėshtė “gansterizmi”.
Nė veēanti, Shqiptarėt kanė arritur tė kenė kontrollin e
njė pjese tė mirė tė trafikut tė heroinės nė krejt Europėn
perėndimore qysh prej vitit 1991. Trafikimi i njerėzve i
drejtuar po nga shqiptarėt, dhe vendi shėrben edhe si vend
i origjinės sė trafikut edhe si territor tranzit. Shoqata
“Shpėtoni fėmijėt” tani sė fundmi ka vlerėsuar se 60% e
atyre qė trafikohen nga Shqipėria janė fėmijė, tė shitur
kryesisht pėr prostitucion.
Kjo lloj tregtie ėshtė vetėshkatėrruese pėr krejt vendin,
sepse ėshtė njė vend europian ku 30% e popullsisė jeton nėn
nivelin zyrtar tė varfėrisė, dhe 15% luftojnė pėr mė pak se
1 dollar nė ditė. Dhe kjo ndodh nė njė vend i cili
kufizohet me kufi tokėsor me Greqinė dhe ndodhet vetėm pak
milje larg takės sė ēizmes sė Italisė pėrtej detit. Tė
ardhurat mesatare vjetore pėr frymė nė Shqipėri ishin 1,740
paund britanikė nė vitin 2003. Nė Europė, vetėm
Bosnia-Hercegovina ka tė ardhura mesatare mė tė ulėta - por
qysh kur Bosnia po rimėkėmbet me shpejtėsi nga lufta
civile, ka pak gjasa qė gjendja tė jetė e tillė pėr shumė
kohė.
Enver Hoxha ishte dikatori stalinist i Shqipėrisė pėr 40
vjet derisa vdiq nė vitin 1985, dhe e mbajti vendin nė
gjendjen e izolimit tė plotė nga bota pėrreth. Njė prej
ngjarjeve shqiptare mė tė preferuara pėr mua ėshtė se si,
me qėllim qė ta ruante kėtė izolim, Hoxha ndėrtoi pėrgjatė
kufijve tė vendit rreth gjysmė milioni bunkerė tė mėdhenj
sa pėr njė njeri. Ai i thoshte popullit tė tij se cilėsia e
jetės sė tyre ishte kaq mė e mirė se sa ajo e pjesės tjetėr
tė botės, sa qė bunkerėt nevojiteshin pėr tė penguar
hordhitė e perėndimorėve plaēkitės qė tė shpėrthenin
kufijtė e tyre. Pas rėnies pėrfundimtare tė regjimit nė
vitin 1991, disa shqiptarė tė guximshėm kapėrcyen kufijtė
nė male dhe panė se tė gjitha frėngjitė e bukerėve tė
armatosur kishin marrė shėnjestėr brenda vendit.
Njė izolim i tillė pati pasoja tejet fatkeqe pėr vendin, i
cili ėshtė edhe i pėrēarė nga njė kulturė gjakmarrjeje e
tillė sa qė Siēilia tė duket si model i rendit shtetėror.
Gjatė viteve 1920 vdekshmėria ndėr meshkujt e rinj
shqiptarė ishte 20% nė vit – kjo i pėrkiste njė periudhe
kur nuk kishte luftė civile.
Nė vitin 1997, norma e zyrtare e vrasjeve vjetore nė
Shqipėri ishte 76.9 persona pėr 100,000 banorė. Duke e
krahasuar kėtė shifėr me shifrat mė tė fundit tė marra nga
Interpoli pėr tė njėjtin tregues: Nė Mbretėrinė e Bashkuar
nė vitin 2001 norma e vrasjeve ishte 1.63 pėr 100,000
banorė dhe nė Francė nė vitin 2000 ishte 3.7 pėr 100,000
banorė. Bazuar nė kėto shifra, mundėsitė qė tė vritesh nė
Shqipėri ishin rreth 50 herė mė tė larta se sa ishin nė
Britani, apo 20 herė mė tė larta se sa ishin nė Francė nė
kėto vite.
Dhe kjo ndodh nėse je shqiptar. Njė pasaportė e huaj nė
tregun e zi vlen rreth 3,500 paund britanikė. Kjo i bėn tė
huajt dhe sendet e tyre shumė tėrheqėse pėr popullsinė e
varfėruar, qė ka njė nga normat e emigrimit mė tė larta nė
botė. Nė vitet 1991 dhe 1992, 300,000 njerėz u larguan nga
vendi, dhe gati po kaq e lanė vendin nė katėr vitet
pasuese. Mė pas ndodhi njė tjetėr valė emigrimi nė vitet
1996-1997, kur disa skema piramidale tė drejtuara nga
qeveria u shembėn – po, qeveria faktikisht i drejtoi ato
skema – dhe 70,000 tė tjerė vendosėn ta kėrkojnė fatin e
tyre diku tjetėr. Nė total, 35% e popullsisė ka emigruar
prej vitit 1991, dhe janė vetėm rreth 3 milionė shqiptarė
nė vend.
Prandaj tė udhėtosh nė Shqipėri mund tė jetė njė punė paksa
e rrezikshme. Robert Carver, njė gazetar dhe prodhues
filmash, ėshtė njė prej tė paktėve njerėz qė e ka bėrė kėtė
dhe ka shkruar pėr kėtė fakt. Megjithėse ekzistojnė dhe ca
udhėrrėfyes udhėtimi, ai i pėrgatitur prej tij ėshtė i
vetmi botim pėrshkrues nė anglisht i shkruar prej Luftės sė
Dytė Botėrore qė disponohet nga Amazon.
“Bjeshkėt e Namuna” u publikua mė 1999 me njėfarė
brohoritje. Carver pėrshkruan harkun emocional tė udhėtimit
tė tij nėpėr Shqipėri. Ai fillon me optimizėm me pėrrallat
nga shoqėritė e miqėsisė shqiptaro-britanike nė Londėr mbi
cilėsinė e mikpritjes shqiptare, dhe nga njė shofer taksie
grek i cili rrugės drejt kufirit e pėrshkruan vendin si tė
ishte Greqia menjėherė pas luftės civile: “Nuk ka
automobila, shumė varfėri, shtėpi tė prishura, gomerė dhe
mushka, nuk ka punė, por … e kėndshme”.
Megjithatė, pėr njė periudhė tė shkurtėr kohe ndjenjat e
optimizmit tė autorit shteruan, pasi ia terėn shqiptarėt qė
ai takoi. Pasi u grabit gjatė njė darke me peshq nga njerėz
tė cilėt mendoheshin se do ta ndihmonin, ai thotė: “Mė kanė
treguar histori pėrrallash pėr ndershmėrinė dhe besėn
shqiptare, pėr kujdesin qė tregojnė pėr miqtė e largėt.
Kėta njerėz ishin hajdutė tė cilėt gėnjejnė dhe i lėpihen
tė huajit pėr tė pėrfituar, dhe mė pas e mashtrojnė pasi e
kanė kandisur qė tė besojė gėnjeshtrat e tyre…”.
“Arrita tė kuptoj se shqiptarėt kurrė nuk i jepnin
informacion njėri-tjetrit, kurrė nuk ndihmonin
njėri-tjetrin, pėrveē se kur kėrkonin favore nė para.
Ēdokush orvatej tė merrte tė mirėn e tjetrit duke mashtruar
ose vjedhur. Dyfytyrėsia dhe dredhia ishin monedhat e tyre
nė jetėn e pėrditshme: dinaku, mashtruesi i suksesshėm ose
batakēiu admiroheshin sė tepėrmi. Ndershmėria, ēiltėrsia,
tregtia e ndershme tė gjitha nėnēmoheshin duke u
konsideruar naive. Cinizmi quhej inteligjencė, drejtėsia
quhej budallallėk”.
Megjithėse ai takon njerėz ēuditėrisht miqėsorė dhe ka
mjaft gjėra tė mira pėr tė thėnė pėr natyrėn, pėrshtypja
mbizotėruese ėshtė ajo e njė vendi difektoz qė nė themel si
pasojė e besnikėrisė ndaj grupimeve tė familjeve fisnore tė
quajtura fis, dhe i ndėshkuar prej qėndrimeve qė rrjedhin
nga kėto grupime. Ai shkruan:
“Ē’mund tė thuhet pėr njė kulturė sipas sė cilės jashtė
fisit ēdokush mund tė vjedhė dhe tė jetė krenar pėr kėtė;
ku vajzat grabiten nė moshėn 15-vjeēare dhe shiten pėr
prostitucion; ku tė gėnjesh ėshtė normale dhe ku qeveria
vjedh mė shumė se kushdo tjetėr? Ku njerėzit merren me
kontabandė armėsh, droge dhe dokumenta identiteti tė
falsifikuara, dhe shkuan nė vende mė tė pasura me qėllimin
e grabitjes dhe plaēkitjes?
Ku ėshtė normale tė rrahėsh bashkėshorten, tė pėrdhunosh
dhe poshtėrosh kėdo qė pėr fat tė tij nuk mbrohet as nga
familja as nga armėt? Ku tortura sadiste nga policia
sekrete ėshtė njė rutinė dhe ēdo gjė nga njė dėftesė
shkolle deri nė njė diplomė doktori mund tė blihet me para?
Ku vrasjet pėr gjakmarrje dhe hakmarrje kanė paralizuar
gjithė vendin, duke ngujuar edhe fėmijėt e pafajshėm
7-8-vjeēarė”.
“Dhe ju lexoni variantin e rregulluar”, mė tha Carver gjatė
njė telefonate. “Botuesi hoqi shumė pjesė, sepse varianti
fillestar ishte shumė negativ! Ėshtė njė vend shumė i
ēuditshėm dhe tėrheq vetėm njerėzit e ēuditshėm. Ka tri
shoqata tė veēanta shqiptaro-britanike nė Britani dhe
asnjėra prej tyre nuk flet me tjetrėn”.
Ai vijoi duke shpjeguar: “njė prej vėshtirėsive qė has kur
pėrpiqesh tė rrokėsh kėtė, ėshtė se ėshtė shumė e
rrezikshme tė vėrdallosesh si njė udhėtar i pavarur,
prandaj duhet ta lidhėsh veten me njėrin fis apo me
tjetrin, thjesht pėr tė siguruar mbrojtje prej tė tjerėve.
Por mė pas tė huajt marrin njė lloj varianti turisti tė
sindromit tė Stokholmit, ku ata mbyten nė gjakderdhje.
Ēdokush qė merret me Shqipėrinė pėrfshihet edhe nė
gjakmarrje. Nuk kam patur ndonjė lidhje mė me kėtė vend
qysh kur u largova prej tij pikėrisht pėr kėtė arsye. Ėshtė
thjesht shumė i rrezikshėm”.
Ai pėrmendi njė incident nė vitin 1997, nė tė cilin ndihma
ushqimore po shpėrndahej nga njė shoqėatė bamirėsie e
ortodoksisė greke nė jug tė vendit nėn mbrojtjen e ushtrisė
italiane. Kur ushqimi po shpėrndahej, snajperat shqiptarė
gjuajtėn mbi ushtarėt, punėtorėt e ndihmės dhe pėrfituesit
e ndihmės, sepse ndihma po i shėrndahej njė fisi
kundėrshtar. Nė Shqipėri, ēdokush qė ndihmon njė armik
ėshtė gjithashtu armik.
“Por njerėzit nė Europė nuk e besojnė kur u thua gjėra tė
tilla. Ata nuk e besojnė dot. Dhe unė pėrgjigjem: shkoni
vetė atje nėse nuk mė besoni dhe shiheni vetė. Kurrė nuk
kam qenė nė ndonjė vend mė tė keq se Shqipėria dhe mezi
prisja tė ikja prej tij. Ishte i tmerrshėm”.
Dhe meqė shumė shqiptarė duket se mendojnė njėsoj, ėshtė e
vėshtirė tė kundėrshtosh.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:32 am

KA DHE TĖ TJERĖ A.A.GILL-ė

E gjithė media shqiptare dhe shumė shqiptarė u kapėrthyen
nė diskutime pasi “Sunday Times” botoi shkrimin e gazetarit
Gill “Toka e harruar prej kohės”, ku pėr hir tė sė vėrtetės
duhet pėermendur se thuheshin me gjuhė tepėr fyese dhe
raciste disa tė vėrteta shqiptare. Madje shkrimet, mesazhet
nė postat elektronike drejtuar “Sunday Times”, apo mesazhet
zinxhir shpėrndarė nė adresa shqiptarėsh dhe tė huajsh
kalonin edhe nė etiketime tė ngjashme me ato tė Gill, por
drejtuar kundėr anglezėve apo skocezėve. Nuk ishin tė pakta
rastet kur bėheshin krahasime se ē’tė mira ka populli
shqiptar, qė nuk i ka populli anglez apo skocez??!! Pėrse
gjithė ky zemėrim vetėm kundėr Gill-it?! Sepse siē duket
kaq arritėm ne shqiptarėt, qė ta themi pėrsėri pėr hir tė
sė vėrtetės, lexojmė pak dhe shkruajmė pak me analiza e
argumente, tė lexonim se ē’thuhet pėr ne. Por atje, nė
pjesėn tjetėr tė botės ka tė tjerė Gill-ė. Dy prej tyre po
i sjellim nė njė shkrim tė vetėm, qė ėshtė botuar jo mė si
shkrim gazete apo reviste, por nė njė libėr ku renditen 50
faktet qė duhet tė dimė pėr Europėn. Dhe pėr Shqipėrinė nuk
janė kursyer faktet mė tė zeza. Kėto pra duhet tė dijė
lexuesi pėr Shqipėrinė. Mjaft tė tjerė, siē u shpreh z.
Fuga, shkruajnė nė Francė po njėsoj si Gill. Ndoshta dhe tė
tjerė nė vende tė tjera qė nuk kemi patur mundėsi t’i
dėgjojmė apo lexojmė. Ē’do tė bėjmė tani? Pėrsėri do tė
sulemi kundėr Emma Hartley dhe Robert Carver, siē bėmė me
A.A.Gill?!


MĖ MIRĖ MIK I ABDI BALETĖS SE I VATIKANIT

E nderuar redaksi e faqes sė internetit “shkoder.net”. Do
t’ju lutesha t’a botonit kėtė mesazh timin drejtuar dy
personave: A. Krasniqi dhe Z. Ahmeti. Kjo pėrgjigje ėshtė
nė lidhje me shkrimin e tyre nė vitin 2004 me titull
“Baleta e mprehu shpatėn ...”. Ndonėse ėshtė vonė, por mė
mirė vonė se kurrė. Shkas tė lexoja artikullin nė fjalė u
bė libri i mikut tim A. Baleta botuar kėtė vit me titull
“Pėrballjet me Islamofobinė”. Kisha arritur pothuaj nė fund
tė leximit tė tėrė librit dhe nė indeksin e tij gjeta
informacion pėr kėtė shkrim tė tyre.
Me kėtė mesazh qė po ua dėrgoj me postė elektronike do tė
dėshiroja tė bėja njė sqarim tė sinqertė pėr tė gjithė
bashkėatdhetarėt tanė qė lexojnė dhe janė anėtarė tė
shkodėr.net.
Unė jam Artan Meha, djalė lushnjar me babė kosovar nga
Gilani, i cili (rahmet atje ku ka shkuar) nėnėn e tij e
kishte mbesė tek Idris Seferi. Qė i vogėl im atė mė edukoi
me frymė nacionaliste. Po ashtu rrjedh edhe nga familje
hoxhallarėsh, gjė qė akoma mė shumė ka ndikuar nė brumosjen
time si nacionalist.
Abdi Baletėn e simpatizova vetėm nga fjalimet e tij nė
parlament, intervistat dhe shkrimet e tij, tė cilat kanė
bėrė shumė efekt pozitiv nė ringjalljen e nacionalizmit
shqiptar nė kundėrshtim me dėmin fondamentalisto-katolik qė
sjellin mediat dhe intelektualėt tanė sot. Me z. Abdi po
bėj gati 5 vjet qė njihem. Kėrkova vetė tė takohem me tė.
Mė hapi derėn e shtėpisė e mė ftoi sė bashku me gruan e tij
me njė dashamirėsi tė paparė, sikur t’i njihja prej kohėsh,
ndonėse ata nuk mė njihnin e nuk e dinin se kush isha unė;
mund tė isha kushdo spiun, kriminel, hajdut etj., etj., por
bujaria e tyre shqiptare mė besoi dhe ata mė hapėn derėn.
Unė banoj prej 11 vitesh nė Irlandė dhe jo nė Malajzi. Jam
nėnshtetas irlandez e jo indian. Punoj me orė tė zgjatura e
nuk mė financon asnjė grup fondamentalist. Unė jam personi
qė i kam dėrguar z. Abdi Baleta librin e Arup Caterxhi pėr
Nėn Terezėn dhe librin e Gore Vidal e shumė e shumė libra
tė tjerė. Nė rast se shumė shqiptarė kanė pare pėr tė
harxhuar nė klube nate dhe salla bingosh ose tė pijnė
duhan, unė nuk jam si kėta. Unė nė kohėn e lirė e harxhoj
nė librarinė e Dublinit me aq sa kam mundėsi tė blej ndonjė
libėr pėr z. Baleta dhe ia dėrgoj, pasi si publicist qė
ėshtė ai i shfrytėzon shumė librat e autorėve tė huaj,
sidomos ata seriozė. Z. Abdi nuk ėshtė njeri i kafeneve. Nė
shtėpinė e tij gjenden me qindra libra tė dėrguar jo vetėm
prej meje, por nga shumė shqiptarė tė tjerė. Librat qė i
dėrgoj unė janė qė tė gjithė tė botuar nė Angli dhe nė
SHBA. Unė do t’a ndihmoj z. Baleta me libra deri sa tė kem
mundėsinė, pasi puna e tij ėshtė nė shėrbesėn time dhe tė
ēdo shqiptari tė ndershėm qė mendon pėr atdhe.
Njė fjalė e urtė popullore thotė “mė mirė njė mik se sa njė
ēiflig”. Pra, unė thm: mė mirė mik i Baletės xxxxxx. Unė
nuk i shėrbej askujt pėrveē interesave tė atdheut tim. Unė
nuk jam fondamentalist. As pjesėtar i Al Kaedės siē
pėrpiqen tė theksojnė tė dy autorėt e shkrimit tė vitit
2004.
Shpresoj se ky shkrim i imi, qė do t’a quaja pėrgjigje ndaj
shkrimit tė tyre, do tė sqarojė gjithēka se kush ėshtė
financuesi me libra i z. Baleta dhe se ku gjendem. Unė nuk
jam nė Lindjen e Largėt e as nė atė tė Mesme e tė Afėrt.
Jam nė Perėndim. Nuk perėndimizohem siē ua ka qejfi shumė
shqiptarėve qė vijnė nė mėrgim, por mundohem t’i shėrbej
nacionalizmit shqiptar tė “Rimėkėmbjes” sonė.

Nr. Tel tim 00353857058874

06.09.2006
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:33 am

KUJTESĖ KLASĖS POLITIKE KOSOVARE!



Ka rrjedhur shumė ujė qė asokohe kur filloi tė flitej pėr statusin e Kosovės. Nga sa ėshtė shkruar dhe nga sa ėshtė deklaruar deri tani, tė krijohet pėrshtypja sikur statusi i Kosovės, domethėnė pavarėsia e saj, ėshtė nė prag tė zgjidhjes. Por nė tė vėrtetė puna qėndron pak mė ndryshe. Realpolitika, apo, thėnė mė shkoqur, politika e vėrtetė qė luhet poshtė tryezave tė diplomacisė evropiane, fsheh nė vetvete edhe zhgėnjime pėr popullin shqiptar tė Kosovės. Nuk e di nėse klasa politike kosovare ėshtė nė dijeni ose jo tė kėsaj realpolitike. Nėse ėshtė nė dijeni, atėherė pse nuk ia thotė troē tė vėrtetėn popullit shqiptar tė Kosovės? Klasa politike kosovare duhet tė jetė e ndėrgjegjshme pėr traditėn e tradhtisė kombėtare qė kanė kryer nė kurriz tė popullit shqiptar tė Kosovės pararendėsit e saj, fill pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore dhe nė vitin 1989 kur, pėrkatėsisht, votuan pėr bashkimin e Kosovės me Serbinė dhe pėr heqjen e autonomisė sė saj. Kėto janė dy akte tė rėnda tradhtie, tė cilat, asokohe ajo klasė politike kosovare, nė dy periudha tė ndryshme historike, i ka kryer pas shpinės sė popullit shqiptar tė Kosovės dhe nė kundėrshtim flagrant me interesat e tij kombėtare. Ish-pėrfaqėsuesit e popullit shqiptar tė Kosovės nė vitin 1946 dhe nė vitin 1989 ndokush edhe mund t’i shfajėsojė se ato vendime tė rėnda tradhtare ata qenė tė detyruar t’i merrnin nėn kėrcėnimin e bajonetave tė Titos dhe tė Millosheviēit. Po atėherė pėr ēfarė e pėrfaqėsonin ata popullin shqiptar tė Kosovės? Vetėm pėr ta rregulluar mė mirė zgjedhėn e sundimit tė shovinizmit serbomadh nė qafėn e popullit shqiptar tė Kosovės? Pėrfaqėsuesit e klasės politike tė Kosovės, nė tė dy rastet, duhej tė qėndronin, deri nė vetėmohim, nė mbrojtje tė interesave kombėtare tė popullit tė vet se vetėm kėsisoj ata do t’i kishin dhėnė njė tjetėr dimension zgjidhjes perspektive tė ēėshtjes kombėtare shqiptare. Sot ata ish-pėrfaqėsues tė klasės politike tė Kosovės i kundrojmė nga largėsia e viteve qė na ndajnė me ta dhe vėrejmė se populli shqiptar i Kosovės ata i ka fshirė pėrfundimisht nga faqet e historisė sė vet pėr dy aktet e tradhtisė kombėtare qė kryen ndaj tij. Prandaj klasa e sotme politike e Kosovės ndodhet para dy rrugėve: ose tė hyjė nė historinė e popullit shqiptar tė Kosovės si mbrojtėse, deri nė vetėmohim, e interesave tė tij kombėtare, duke ēuar nė vend amanetin e dr. Ibrahim Rugovės qė shkriu jetėn e tij, duke mos lėvizur pėr asnjė ēast nga qėllimi qė i kishte vėnė vetes pėr shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės, ose tė fshihet nga faqet e asaj historie nėse do t’i lejojė vetes njė akt tė tretė tradhtie nė kurriz tė tij.

Nėse klasa politike kosovare nuk ėshtė nė dijeni tė kėsaj realpolitike, atėherė u dashka pranuar me dhembje se ajo, pėrveē qė ėshtė njė kukull juridike nė duart e UNMIK-ut, na qenka edhe njė kukull faktike nė krye tė popullit shqiptar tė Kosovės.

Njė gjė e tillė duhet pranuar me plot gojėn, sepse, sipas disa burimeve tė mirinformuara, kundėr shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės ėshtė jo vetėm diplomacia evropianoperėndimore, nė shumicėn dėrrmuese tė saj, por edhe diplomacia e vendeve tė Evropės Juglindore. Nuk e kam fjalėn pėr diplomacinė greke se kjo, bashkė me kishėn shoviniste greke dhe simotrėn e saj serbe, ka qenė, ėshtė dhe do tė vazhdojė tė mbetet realisht armike e betuar e kombit shqiptar. Kėtu e kam fjalėn pėr qarqet diplomatike bullgare, rumune, maqedonase dhe malazeze. Madje shumė mė tepėr befasues ėshtė fakti se kundėr shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės na qenka edhe Bosnja dhe Hercegovina. Edhe diplomacia e kėsaj tė fundit, duke iu trembur ndonjė reaksioni zinxhir (se mos pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės mund tė kėrkokan pavarėsi edhe serbėt e Srbska Respublika brenda territorit tė saj), nuk e shikoka tė arsyeshme shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės.

Klasa politike kosovare, jo pak herė, kryesisht nga pėrfaqėsues tė shquar tė nacionalizmit shqiptar, si zoti Abdi Baleta, si profesor i kėtij nacionalizmi, profesori i filozofisė nė Universitetin e Tiranės, zoti Hysamedin Feraj, profesor Bajram Xhafa, profesor Mehdi Hyseni etj. ėshtė pėrmendur pėr druajtje tė pajustifikueshme nė ndėrmarrjen e aksioneve politike nė ēaste shumė tė rėndėsishme pėr ēėshtjen kombėtare tė popullit shqiptar tė Kosovės. Tani sė fundi, kur shovinizmi serbomadh ndėrmori njė hap absurd, duke e vlerėsuar Kosovėn nė paēavurekushtetutėn e vet si pjesė tė territorit tė Serbisė, klasa politike e Kosovės bėri sikur nuk shikoi dhe nuk dėgjoi. Klasa politike kosovare vazhdon ta ngushėllojė veten me nanurisjet e diplomacisė evropiane pėr gjoja zgjidhjen sa mė tė shpejtė tė statusit tė Kosovės. Nuk e di se si i ka komentuar kjo klasė politike deklaratat e pėrfaqėsuesve tė diplomacisė evropiane, sipas tė cilėve tė dyja palėt, pra, edhe pala kosovare, edhe pala serbe, duhet tė pėrgatiten pėr sakrifica. Po a e kanė pyetur veten ndonjėherė Kuvendi i Kosovės, Presidenti i Kosovės, Kryeministri i Kosovės dhe mbarė pėrfaqėsuesit e tjerė tė klasės politike kosovare se cilat na qenkan kėto sakrifica, pėr tė cilat u dashka tė pėrgatitet pala kosovare? A e ka pyetur veten kjo klasė politike se mos vallė kjo e ashtuquajtur pėrgatitje pėr sakrifica na paska tė bėjė me cėnimin e tėrėsisė territoriale tė Kosovės? Pala kosovare vazhdimisht ka deklaruar se pavarėsia ėshtė minimumi qė ajo kėrkon nga diplomacia ndėrkombėtare. Por pas vendimit tė parlamentit serb pėr pėrfshirjen nė paēavurekushtetutėn e vet tė Kosovės brenda territorit tė Serbisė, a nuk ishte bash momenti qė Kuvendi i Kosovės tė mblidhej me urgjencė dhe tė shpallte kėrkesėn e vet maksimale, bashkimin me Republikėn e Shqipėrisė, siē rekomandon me shumė tė drejtė zoti Baleta nė gazetėn “Rimėkėmbja” tė datės 3 tetor 2006?

A ėshtė e vetėdijshme klasa politike kosovare qė vendimi i parlamentit serb pėr pėrfshirjen e Kosovės brenda territorit tė Serbisė nuk ėshtė marrė rastėsisht, se ai vendim nuk ka qenė thjesht mishėrim i ndonjė trilli tė krahut mė shovinist nė qarqet shoviniste tė Beogradit dhe tė kishės shoviniste serbe? Ai vendim ėshtė marrė me nxitjen e drejtpėrdrejtė tė qarqeve diplomatike ruse, tė cilat vazhdimisht kanė qenė, janė dhe do tė vazhdojnė tė mbeten armike tė egra tė kombit shqiptar. Nuk do tė kalojė shumė kohė, kur mbarė publikut tonė do t’i bėhen tė njohura dokumente konkrete pėr armiqėsinė e polikės zyrtare ruse ndaj kombit shqiptar, pikėrisht nė momente shumė tė rėndėsishme kthesash historike pėr fatet e tij.

Nė tė njėjtėn kohė, vendimi shovinist i parlamentit serb nuk ėshtė marrė pa miratimin e heshtur tė qarqeve diplomatike evropiane, tė cilat, sa herė qė ka dalė nė skenė zgjidhja e ēėshtjes kombėtare shqiptare, gjithmonė kanė organizuar turravrap kongrese dhe konferenca ndėrkombėtare pėr copėtimin ca nga ca tė trojeve etnike shqiptare, duke kėnaqur lakmitė e shovinizmit serbogrek dhe tė kishės shoviniste serbogreke. Miratimi nė fjalė ėshtė kaq i vėrtetė, saqė nuk ka nevojė tė rrėmosh pėr gjetjen e argumenteve. Vetė fakti qė qarqet diplomatike evropiane as qė reaguan fare ndaj vendimit tė parlamentit serb, dėshmon mė sė miri se ato janė nė tė njėjtėn gjatėsi vale me qarqet shoviniste tė Beogradit.

A e ka tė qartė klasa politike kosovare qė diplomacia evropiane deri tani ka qenė dhe do tė vazhdojė tė jetė e shqetėsuar vetėm pėr statusin e serbėve tė Kosovės, e kėtyre bashkėpunėtorėve tė ngushtė tė forcave paramilitare serbe dhe tė ushtrisė agresive serbe nė krimet e tyre pėr masakrimin e popullit shqiptar tė Kosovės dhe nė spastrimet etnike tė kėsaj tė fundit gjatė vitit 1998 dhe gjysmės sė parė tė vitit 1999? Fakti qė UNMIK-u vazhdon tė qėndrojė kaq gjatė nė Kosovė, dėshmon fare shkoqur se veēanėrisht diplomacia evropiane nuk e ka vėnė shumė ujin nė zjarr pėr statusin e popullit shqiptar tė Kosovės.

Tė mos harrojmė faktin qė nuk ėshtė faji i pasardhėsit shovinist tė Millosheviēit, Koshtunicės, qė Karaxhiēi dhe Mlladiēi edhe tani, njėmbėdhjetė vjet pas krimeve qė kryen nė Srebrenicė, ende nuk kanė dalė para Tribunalit tė Hagės. Faji kryesor pėr mosarrestimin dhe mosdėnimin e kėtyre dy kriminelėve ėshtė i qarqeve politike evropiane. Qarqet politike evropiane, po tė mos kishte qenė ndėrhyrja e vendosur e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Bosnjė-Hercegovinėn dhe Kosovėn do t’i kishin lėnė nė mėshirėn e fatit. Madje edhe ekzistenca e Republikės sė Shqipėrisė do tė vihej nė pikėpyetje nė pazaret e diplomacisė evropiane me shovinizmin serbogrek.

Prandaj Karaxhiēi dhe Mlladiēi enden tė qetė nėpėr Serbi, se gėzojnė pėrkrahjen e heshtur tė qarqeve politike evropiane. Dhe kėtė pėrkrahje ata vazhdojnė ta gėzojnė edhe sot e gjithė ditėn pikėrisht pėr faktin se nė Srebrenicė ata vranė tetė mijė myslimanė, jo tetė mijė tė krishterė. Madje qarqeve politike evropiane dhe mbarė diplomacisė evropiane, para skenave tė vrasjeve masive tė myslimanėve boshnjakė, nuk u bėri fare pėrshtypje as fakti skandaloz qė oficerėt evropianė, qė paskeshin shkuar nė Bosnjė dhe Hercegovinė gjoja pėr mbrojtjen e popullsisė sė pafajshme myslimane, ushtria agresive serbe, nė piskun e vapės sė korrikut tė vitit 1995, i lidhi me zinxhir pas shtyllash betoni, sikur tė ishin gomarėt e Nastradinit. Evropa heshti para skenave tė tilla tė turpshme qė shovinizmi serbomadh organizonte me oficerėt e saj. Pra, Evropa pranonte ta hante turpin me bukė, mjafton qė nė Srebrenicė tė vriteshin sa mė shumė myslimanė, ashtu edhe siē u vranė faktikisht.

Fill pas vendimit tė parlamentit serb, klasa politike kosovare duhej tė ngrinte popullin mė kėmbė, i cili duhej tė pushtonte sheshet anė e kėnd qyteteve tė Kosovės me thirrjen e fuqishme paqėsore: “Duam pavarėsi! Duam pavarėsi!..” Por klasa politike kosovare heshti. Dhe heshtja e saj u pasua me deklarata tė rrezikshme personalitetesh tė diplomacisė evropiane, sipas tė cilave, vendimi i parlamentit tė Serbisė, demek, nuk ndikoka mbi zgjidhjen e statusit tė Kosovės, por ama e vonoka marrjen e njė vendimi tė afėrt pėr statusin nė fjalė. Pėr vonimin e marrjes sė vendimit pėr statusin e Kosovė u shpreh pikėrisht shefi i politikės sė Jashtme tė Komunitetit Evropian, Havier Solana, nė deklaratėn e tij tė 6 tetorit 2006. Deklarata tė tilla qė vijnė nga Evropa dėshmojnė pa mėdyshje se diplomacia evropiane ėshtė frymėzuese e vendimit tė parlamentit serb pėr pėrfshirjen nė kushtetutėn serbe tė Kosovės brenda juridiksionit tė Serbisė. Sepse deri para marrjes sė vendimit tė parlamentit serb askush nga diplomacia evropiane nuk kishte deklaruar se mund tė shtyhet zgjidhja e statusit tė Kosovės pėrtej fundit tė vitit 2006.

Heshtja e klasės politike kosovare para faktit tė marrjes sė vendimit tė lartpėrmendur tė parlamentit serb, mund tė shoqėrohet me rrezikun e pėrsėritjes sė ngjarjeve tė 24 marsit tė vitit 2004. Pra, kjo heshtje mund t’i kushtojė rėndė popullit shqiptar tė Kosovės. Ka dyshime se deri mė 31 dhjetor 2006 nuk do tė merret kurrfarė vendimi pėr shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės. Paskėtaj ka shumė mundėsi qė Kosova tė pėrfshihet nga vala e protestave tė fuqishme mbarėpopullore. Kėto protesta, ashtu si edhe nė marsin e vitit 2004, me siguri qė do tė shoqėrohen me akte dhune dhe me shkatėrrime, tė cilat do ta rėndojnė edhe mė shumė situatėn politike dhe ekonomike tė Kosovės. Kėsisoj, heshtja e klasės politike kosovare nė kėtė rast mbart me vete rrezikun e konfrontimit tė popullit shqiptar tė Kosovės me UNMIK-un dhe, rrjedhimisht, me forcat e NATO-s qė janė tė instaluara aty, ēka do tė thotė konfrontim me ēliruesin e vet. Pikėrisht njė gjė tė tillė e dėshiron me tė madhe shovinizmi serb dhe diplomacia ruse. Njė gjė tė tillė, po nė tė njėjtėn masė, e dėshirojnė edhe qarqet politike evropiane, nė mėnyrė qė tė kenė ku tė kapen, pėr t’i mbushur mendjen Vashingtonit se populli shqiptar i Kosovės, demek, na qenka i dhunshėm, se guxoka tė ngrihet edhe kundėr NATO-s, prandaj nuk e meritoka pavarėsinė, se diplomacia tradicionale evropiane ka marrė vendime tė drejta pėr copėtimin e trojeve etnike shqiptare, qoftė mė 1878, qoftė mė 1913 (!). Nė analizė tė fundit, qoftė Beogradi, qoftė Moska, qoftė diplomacia evropiane, dėshirojnė tė njėjtėn gjė: armiqėsimin e popullit shqiptar tė Kosovės me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Fatkeqėsisht, populli shqiptar i Kosovės dhe mbarė kombi shqiptar nė Evropėn Juglindore, nuk gėzojnė as pėrkrahjen e diplomacisė kineze. Pekini, inatin qė ka pasur me Enver Hoxhėn pėr qėndrimin e pabesė qė ky mbajti ndaj Kinės nė fund tė viteve shtatėdhjetė tė shekullit tė kaluar, kėrkon ta shkarkojė jo vetėm mbi popullin shqiptar tė Kosovės, por edhe mbi mbarė kombin shqiptar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:33 am

Populli shqiptar i Kosovės ndodhet nė njė moment kthese historike me njė rėndėsi tė jashtėzakonshme pėr fatet e veta. Prandaj klasėn e vet politike ai jo vetėm qė duhet ta mbajė nėn njė vėzhgim tė pėrhershėm, por duhet qė nga radhėt e inteligjencies sė vet tė nxjerrė sa mė shumė nacionalistė tė kalibrit tė Baletės. Ēėshtjen e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, nė kuadrin e pėrpjekjeve pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare, mund ta mbronte me forcė Republika e Shqipėrisė, e cila nė kėtė rast mund tė shėrbente si njė shtyllė e fuqishme mbėshtetjeje tė gjithanshme. Por, pėr fat tė keq, sistemi komunist, siē thekson me shumė tė drejtė prof.Bajram Xhafa, “iu imponua Shqipėrisė pikėrisht pėr kėtė qėllim, pėr tė ngrirė zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare” (“Rimėkėmbja”, 3 tetor 2006, f.6).

Tradita gati gjysmėshekullore qė krijoi komunizmi nė Shqipėrinė Londineze nė braktisjen e nacionalizmit dhe nė ngrirjen e zgjidhjes sė ēėshtjes kombėtare, pėr tė keqen e mbarė kombit shqiptar, vazhdon tė mbijetojė edhe sot e kėsaj dite nė mendėsinė e trashėguesve tė tij dhe tė formacioneve kryesore politike qė sot ata pėrfaqėsojnė nė spektrin e politikės shqiptare.



Eshref Ymeri
Tiranė, 8 tetor 2006
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:33 am

AI LIBĖR, ZOTI BALETA, DO TĖ JETĖ SHUMĖ I MIRĖPRITUR







Nė gazetėn “Rimėkėmbja” tė datės 3 tetor 2006, zoti Abdi Baleta njoftonte lexuesit se nė SHBA kėtė vit qenka vėnė nė qarkullim libri me titull “Qentė e Perėndisė” (Dogs of God), shkruar nga dijetari amerikan Xhejms Reston, Jr. (James Reston, Jr.), nė tė cilin jepet njė pasqyrė e hollėsishme e krimeve tė llahtarshme tė kishės katolike nė Spanjėn mesjetare, nėn nxitjen e drejtpėrdrejtė tė Vatikanit, nė kuadrin e tė ashtuquajturit inkuizicion, kur myslimanėt spanjollė detyroheshin me dhunė tė ndėrronin fenė dhe kur mijėra kopje tė Kuranit digjeshin publikisht nėpėr sheshet e qyteteve. Ky inkuizicion, i pashembullt nė historinė paskristiane, qė filloi tė praktikohej edhe nė vende tė tjera tė Evropės, nė tė cilėn edhe ndonjė personalitet i shquar i shkencės pėrfundoi deri edhe mbi turrėn e druve pėr bindjet e veta shkencore, qė binin nė kundėrshtim me dogmat e fesė katolike, pėrbėn faqen mė tė zezė dhe mė tė turpshme nė historinė e fesė katolike dhe tė kreut tė saj, Vatikanit. Me termin “qentė e Perėndisė” dijetari Reston ka parasysh inkuizitorėt e Urdhrit tė Dominikanėve nė Spanjė, tė cilėt u bėnė nismėtarėt e inkuizicionit tė tmerrshėm qė u mbėshtet fuqimisht nga Vatikani.

Pikėrisht kur pėrsiat pėr pėrmbajtjen e kėtij libri, zoti Baleta mendon se nuk do tė kishim tė bėnim aspak me ndonjė sfidė dashakeqe nėse nė Shqipėri do tė botohej paskėtaj ndonjė tjetėr libėr me titull “Zagarėt e papizmit”, nė tė cilin, besoj, do tė stigmatizohen pikėrisht ata individė dhe ato organizata joqeveritare kėtu, nė Shqipėri, qė, nė veprimtarinė e tyre antikombėtare, bėjnė thirrje pėr njė “rikonkuistė shqiptare”, pra, pėr braktisjen masive tė fesė islame nga ana e myslimanėve shqiptarė dhe pėr kthimin e tyre nė tė krishterė katolikė. Kėta tė ashtuquajtur intelektualė me bindje marrake kėrkojnė t’i mbushin mendjen opinionit tė gjerė se vetėm pas kthimit tė krejt myslimanėve shqiptarė nė tė krishterė katolikė, Evropa, demek, dashka tė na pranojė nė gjirin e saj, madje vetėm me kėtė kusht ajo, sipas pikėpamjeve tė zotit Kastriot Myftaraj (tė shpalosura nė librin e tij me titull “Nacionalizmi Shqiptar. Baleta & Feraj”, botuar nė dhjetor tė vitit 2001 nga Shtėpia Botuese “Albin” e zotit Spiro Dede, libėr ky qė mbahet si model i pėrkryer i shpifografisė dhe qė zoti Abdi Baleta i ka dhėnė njė kundėrpėrgjigje asgjėsuese nė faqet e librit tė mirėnjohur “Kundėrshpifografi”, qė u vu nė qarkullim nė vitin 2005), gjoja do tė pranoka qė shqiptarėt t’u bashkokan nė njė shtet tė unifikuar kombėtar nė krejt trojet e tyre etnike!!!

Personalisht kam bindjen e plotė se libri me titull “Zagarėt e papizmit” me siguri qė do tė pritet shumė mirė nga tė gjithė shqiptarėt e ndershėm, nacionalistė, qė bindjet e veta fetare i shikojnė si njė ēėshtje tė brendshme tė do individi, nė tė cilat nuk ėshtė aspak e lejueshme ndėrhyrja e kujtdoqoftė. Ėshtė e vėrtetė qė shqiptarėt njė herė e njė kohė kanė qenė tė krishterė, por zhvillimi i ngjarjeve historike nė krejt trojet e tyre etnike e ka pas bindur plotėsisht shumicėn e tyre dėrrmuese se bota e krishterė rreth tyre, qoftė ajo ortodokse, qoftė ajo katolike, nuk u pati shėrbyer si mbėshtetje e fuqishme pėr mbijetesė kombėtare. Pėrkundrazi, bota e krishterė rreth trojeve etnike shqiptare kėrkonte shuarjen e vetėdijes sė tyre kombėtare. Atyre qė nuk duan ta njohin historinė e kombit shqiptar dhe qė sot kėmbėngulin qė myslimanėt shqiptarė tė kthehen me domosdo nė tė krishterė katolikė, nuk ua ka kush fajin kur “kėrkojnė” tė pėrfundojnė nė tufėn e “zagarėve tė papizmit”. Sot lufta kundėr myslimanėve dhe, nė tėrėsi, kundėr fesė islame ka njohur pėrmasa tė reja. Kėtė luftė zoti Baleta e ka pasqyruar me vėrtetėsi shkencore nė librin e vet autoritar me titull “Pėrballjet me islamofobinė” qė u vu nė qarkullim nė muajin korrik tė kėtij viti. Urrejtja kundėr botės myslimane dhe fesė islame ėshtė bėrė e dukshme sidomos pas ngjarjeve tė 11 shtatorit. Pėrshtypja ėshtė se prapa gjithė kėsaj fushate kundėr fesė islame fshihet sionizmi, i cili, si gjithmonė, sidomos qė pas themelimit tė shtetit izraelit, kėrkon tė krijojė njė pėrplasje, deri edhe tė armatosur, mes qytetėrimit perėndimor dhe qytetėrimit lindor, gjithmonė nė kuadrin e sundimit tė botės “me duart e tė tjerėve”. Me siguri qė harxhohen shuma tė mėdha parash pėr ndezjen e zjarrit tė luftės mes kėtyre dy qytetėrimeve. Karikaturat qė botohen nė Perėndim pėr fyerjen e Profetit Muhamet janė njė fyerje dhe sfidė e rėndė qė i bėhet mbarė botės islame. Sikur tė mos mjaftonte ky provokim i rėndė i Perėndimit kundėr simbolit tė shenjtė tė botės islame, papa i Vatikanit, Ratzingeri, ngrihet e shkon nė Gjermani dhe nė njė mjedis akademik tė Universitetit tė Regensburgut, sulmon fenė islame pėrmes njė citimi tė pavend qė i bėn perandorit bizantin, Paleologut.

Mendoj se Vatikani dhe kreu i tij, papa Rotzinger, duhet tė reflektojnė thellė pėr krimet e rėnda qė kisha katolike ka kryer kundėr njerėzimit nė shekujt e mesjetės. Pėr Vatikanin dhe kreun e tij duhet tė pėrbėjė njė shqetėsim nė rritje fakti qė pikėrisht nė disa vende tė zhvilluara kapitaliste me popuj tė krishterė katolikė, me gjithė nivelin e lartė tė zhvillimit ekonomik dhe kulturor qė ata kanė arritur, ka kohė qė vazhdojnė tė lulėzojnė dukuri kaq negative, si droga, prostitucioni, homoseksualizmi dhe pedofilia, dukuri kėto po aq karakteristike edhe pėr pjesėn tjetėr tė botės sė krishterė. Pikėrisht nė botėn e krishterė perėndimore vihen re shfaqje tė shkatėrrimit nė shkallė tė gjerė tė themeleve tė familjes. Sipas njė tė dhėne tė paradokohshme, vetėm nė Gjermani 36% e grave nuk duan tė lindin fėmijė, pra, nuk duan tė bėhen nėna, njė mision ky sa i shenjtė aq edhe fisnik i gruas mbi dhé. Pikėrisht bota e krishterė perėndimore ėshtė konsumatorja mė e madhe e prostitucionit. Lulėzimi i prostitucionit pa dyshim qė ėshtė shenjė e degjenerimit fiziologjik tė individit nė mjediset e krishtėrimit perėndimor. Pikėrisht kėto dukuri negative nė lulėzim nė mjediset e botės sė krishterė katolike duhet tė pėrbėnin shqetėsimin kryesor tė Vatikanit dhe tė papės Rotzinger dhe jo kėnaqėsia pėr citimin e fjalėve tė njė perandori bizantin, tė thėna kėtu e disa shekuj mė parė. Por me sa duket, papa dhe Vatikani nuk merren sa duhet me punėt e Zotit dhe me ruajtjen e grigjės sė tyre nga degjenerimi i gjithanshėm qė kėtė tė fundit e ka kapėrthyer tej e ndanė. Papės dhe Vatikanit u pėlqen tė merren me politikė, derisa u ardhkan nė osh fjalėt e njė perandori tė dikurshėm bizantin, i cili, para sė gjithash, ishte njė politikan.

Mendoj se shqetėsim kryesor pėr papėn dhe Vatikanin duhej tė pėrbėnin pikėrisht shfaqjet e degjenerimit moral qė janė vėnė re nė radhėt e armatės sė priftėrinjve katolikė, tė cilėt janė akuzuar pėr pedofili. Nuk kanė qenė tė pakta rastet kur qė nga mesjeta e hershme jo pak priftėrinj katolikė kanė notuar nė detin e shthurjes morale, duke kryer marrėdhėnie seksuale me murgeshat e manastireve. Dukuri tė tilla tė shemtuara duhej ta vinin nė mendime tė thella Vatikanin dhe kreun e tij, papėn Rotzinger, tė cilėt duhej ta shkundnin nga myku mesjetar dogmėn e tyre fetare, sipas sė cilės priftėrinjtė katolikė nuk duhet tė martohen, pra, nuk duhet tė krijojnė familje, njė shkak ky plotėsisht i kuptueshėm pėr degjenerimin moral tė tyre. I plotfuqishmi e solli mbi dhé njeriun qė ky tė lėrė pas trashėgimtarė dhe jo tė “fosilizohet” pėr sė gjalli, sipas dogmave tė mykura tė fesė katolike.

Papa Rotzinger duhej tė ndiqte gjurmėt e papa Vojtilės qė mbahet si model i shenjtėrisė dhe i humanizmit nė fenė katolike dhe si predikues i shkėlqyer i harmonisė mes feve tė ndryshme. Fakti qė papa Vojtila ka dalė nė njė fotografi duke puthur Kuranin, dėshmon fare shkoqur se papa Rotzinger i ėshtė larguar dukshėm traditės humaniste qė papa Vojtila la pas nė krye tė kishės katolike. Me sa duket, papa Rotzinger, sapo u ul nė fronin e papės sė Vatikanit, vendosi tė rreshtohej pėrkrah politikės neokonservatore qė filloi tė pėrvijohej nė Perėndim fill pas ngjarjeve tė 11 shtatorit, polikė kjo e drejtuar kundėr fesė islame dhe qė ka pėr pikėsynim tė ashtuquajturin eksportim tė “demokracisė” nė vendet myslimane tė Lindjes sė Mesme. Pikėpamja e neokonservatorėve perėndimorė pėr “eksportimin” e kėsisojshėm tė “demokracisė” nė vendet e Lindjes sė Mesme, tė kujton pikėpamjen e bolshevikėve sovjetikė, tė cilėt, fill pas (kundėr)revolucionit tė tetorit tė vitit 1917, nė kuadrin e planit ēmendurak qė kishin thurur nė kokė pėr kryerjen e njė (kundėr)revolucioni socialist mbarėbotėror, i kishin vėnė vetes si qėllim pikėrisht “eksportimin” shkallė-shkallė tė kėtij farė (kundėr)revolucioni nė vendet e tjera, duke nisur pėrparėsisht nga Evropa. Siē dihet, planet e Moskės pėr tė vėnė nė jetė “eksportimin” e kėtij lloj (kundėr)revolucioni, dėshtuan me turp. Me siguri qė njė dėshtim po i tillė i pret edhe neokonservatorėt perėndimorė nė planet e tyre pėr “eksportimin” e tė ashtuquajturės demokraci nė vendet myslimane tė Lindjes sė Mesme. Kėtu nuk do tė bėjė pėrjashtim as politika antiislame e papa Rotzingerit qė ėshtė rreshtuar nė anėn e neokonservatorėve tė larpėrmendur, kundėr vendeve myslimane dhe pergjithėsisht kundėr fesė islame.

Kėto dukuri negative tė botės sė krishterė katolike dhe tė botės sė krishterė nė tėrėsi, nuk u bėjnė pėrshtypje as katolikocentristėve shqiptarė apo tė ashtuquajturve “papistė”, siē i etiketon me shumė tė drejtė zoti Baleta. Tė zhveshur nga ēdo ndjenjė e dinjitetit kombėtar dhe tė zvarritur gjer nė pėshtirosje para ēdo gjėje perėndimore, kėta intelektualė tė rremė nuk janė nė gjendje ta kuptojnė qė bota katolike perėndimore dhe sidomos krishterimi evropianoperėndimor manifeston njė racizėm tė kulluar ndaj kombit shqiptar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Gazeta Rimekembja
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 6 e 8Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8  Next
 Similar topics
-
» Tregime nga gratė shqiptare
» Kastriot Myftaraj: Tė vėrtetat e panjohura tė sigurimit tė shtetit
» Monda Korca: GAZETA TIRANA OBSERVER:-Kadri Morina, Potreti i nje investitori modest e te suksesshem.-nga Raimonda Moisiu
» Murat Gecaj: Mbyllet Gazeta "Mėsuesi" - Nderim pėr gjithė drejtuesit, redaktorėt dhe bashkėpunėtorėt
» Gazeta turke: Shqiptarėt "pis milet". Erdogan i fyer nga fotot e Gjergj Kastrioti

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
DREJTESIA-REALITETI :: Kategoria e pare! :: Teme e Lire-
Kėrce tek: