Diskutime mbi temat ne drejteisa.blogspot.com
 
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Gazeta Rimekembja

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8
AutoriMesazh
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:47 am

LITARI PĖR SADAMIN, NUK LIROI LAKUN E BUSHIT



Brenda njė kohe tė shkurtėr erdhėn njėri pas tjetrit lajmet: “Diktatori i Irakut, Sadam Hysein, u dėnua nga gjykata me vdekje, me varje nė litar, pėr krimet qė ėshtė akuzuar e gjykuar deri tani” dhe “Partia Demokrate nė SHBA fitoi nė zgjedhjet pėr ripėrtėritjen e pjesėshme tė Kongresit amerikan dhe vuri pėr herė tė parė, gjatė 12 viteve tė fundit nėn kontrollin e saj si Dhomėn e Pėrfaqėsuesve dhe Senatin”.

Ashtu siē ishte e natyrshme dėnimi i Sadamit me varje ngazėlloi shumicėn e irakenėve, shumė njerėz nė botė, midis tė cilėve edhe shumė politikanė tė rėndėsishėm. Ashtu siē pritej ndėr tė parėt kėtė vendim e pėrshėndeti me gėzim tė madh dhe e komentoi pozitivisht vetė presidenti i SHBA, Xhorxh Ė. Bush. Madje vėzhguesit e analistėt politikė pėrshėndetjen entuziaste tė Bushit dhe komentet e tij politike pėr rėndėsinė ndėrkombėtare tė vendimit tė gjykatės irakene e vlerėsuan si njė gjest tė llogaritur mirė nga presidenti amerikan pėr tė ndikuar mbi zgjedhėsit amerikanė nė prag tė votimeve, pėr ta lidhur edhe njė herė ngushtė rezultatin e zgjedhjeve nė Amerikė me zhvillimet nė Irak, qė zgjedhėsit tė siguronin shumicėn e partisė sė Bushit nė Kongres.

Vėzhguesit dhe analistėt nė shumė vende tė botės kanė theksuar se pas zgjedhjes sė kontestuar nė vitin 2000, presidenti Bush ka pėrdorur kartėn “Amerika nė luftė” pėr tė mbajtur pozitat e tij pėr t’u rizgjedhur nė votimet e vitit 2004. Madje analistėve nuk u ka shpėtuar fakti se pikėrisht kur do tė fillonin votimet nė vitin 2004 propaganda amerikane bėri fushatė me njė videokasetė ku Bin Ladeni kėrcėnonte Amerikėn. Edhe vendimi pėr varjen Sadamit nė litar, ende pa u gjykuar pėr tė gjitha krimet, u shpall pak para se tė nisnin votimet pėr ripėrtėritjen e Kongresit amerikan. Edhe ky veprim u vlerėsua si njė pėrpjekje e fundit pėr tė ndikuar zgjedhėsit amerikanė nė favor tė Bushit e tė Partisė Republikane.

Por rezultati i votimeve doli ndryshe. Litari i pėrgatitur pėr qafėn e Sadamit nė Bagdad nuk pati ndikim magjik nė mendjet e zgjedhėsve amerikanė, nuk ndihmoi pėr tė liruar lakun elektoral rreth qafės sė presidentit amerikan. Bushi pranoi humbjen dhe ndryshoi mjaft sjelljen politike, duke shprehur menjėherė shpresėn dhe duke bėrė thirrje pėr bashkėpunim me Partinė Demokrate “pėr tė mirėn e Amerikės”. Kurban i kėtij bashkėpunimi tė kėrkuar e tė shpresuar midis ekzekutivit dhe legjislativit amerikan u bė pa vonesė sekretari i mbrojtjes, Ramsfeld , i vėshtruar me kohė si njeriu qė ka ndikuar sė tepėrmi pėr zhytjen e Amerikės nė vėshtirėsi tė mėdha, jo vetėm politike por dhe ushtarake, ku gjendet nė Irak. Tani nė SHBA oficerėt mė tė zotė kanė marrė detyrėn tė pėrgatisin njė strategji tė re ushtarake amerikane jo vetėm nė Irak, por kudo ku ėshtė e angazhuar Amerika. Priten dhe kurbanė tė tjerė nga administrata e Bushit pas largimit tė Ramsfeldit.

Ndėrhyrja ushtarake amerikane nė Irak nuk doli ashtu siē e kishin dashur dhe menduar strategėt politikė e ushtarakė amerikanė dhe skifterėt e mendimit politik amerikan tė quajtur neokonservatorėt. Elektorati dhe opinioni publik amerikan treguan se nuk janė mė nėn ndikimin trullosės tė asaj ofensive propagandistike qė pėr vite me radhė, pas ngjarjeve tė 11 shtatorit 2001, i bėnė amerikanėt tė gjykonin vetėm nė frymėn e parrullės “Amerika nė luftė”. Tani priten zhvillime tė reja nė Amerikė e nė botė.

Pėr tė kuptuar mė mirė kahjet e pritshme tė kėtyre zhvillimeve ndihmon shkrimi i mėposhtėm,”Roli botėror i Amerikės duhet tė jetė realist dhe i moralshėm” i botuar vetėm pak kohė para se tė ndodhte humbja e rėndė elektorale e Bushit dhe e Partisė Republikane nė SHBA, qė pothuajse gjithė analistėt dhe shumė politikanė tė rėndėsishėm europianė e kanė komentuar me njėfarė lehtėsimi si disfatė tė Bushit qė lidhet kryesisht me problemin e Irakut. (basjkėautor nė kėtė shkrim ėshtė Anatoli Lieven qė nė vitin 2004 ka botuar librin “Amerika e ka mirė apo gabim. Njė anatomi e nacionalizmit amerikan).

Pėrgatitja e litarit pėr qafėn e Sadamit nuk e liroi lakun elektoral rreth qafės politike tė Partisė Republikane. Tani mbetet pėr tė parė sa do tė ndihmojnė pėr lirimin e kėtij laku gjeste tė bujshme si dorėheqja e Ramsfeldit dhe thirrja e Bushit pėr mirėkuptim me Partinė Demokrate “pėr tė mirėn e Amerikės”.



12 nėntor 2006 Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:48 am

ROLI BOTĖROR I AMERIKĖS DUHET TĖ JETĖ REALIST DHE I MORALSHĖM



Nga Anatol Lieven dhe John Hulsman,



Financial Times 16.10.2006



Paqja e madhe kapitaliste shėnon vendosjen e njė rendi botėror tė pranuar nė mėnyrė tė nėnkuptuar nga tė gjitha shtetet kryesore dhe garanton interesat e vėrteta jetėsore tė tyre.

Mėnyra tepėr amerikane pėr tė parė botėn ka dėshtuar nė Irak, sė bashku me strategjinė e administratės sė Bushit. Ky ėshtė njė mendim i pėrkhrahur gjerėsisht nė lidhje me zgjerimin e pushtetit amerikan ndėrsa pėrhap “lirinė”.

Meqenėse njė besim i tillė i ka rrėnjėt thellė nė kulturėn e politikės sė SHBA, asnjė rrugė alternative nuk ėshtė paraqitur ende nga ky dėshtim. Nė vend tė kėsaj, shohim njė ērregullim intelektual dhe politik.

Tashmė ka shenja shqetėsuese qė konsensusi bipartizan po krijohet nga njė konfuzion i tillė, bazuar nė tė njėjtat supozime dhe mite si mė parė. Ky konsensus ėshtė bindės pėr shumė amerikanė, por plotėsisht jo bindės pėr vende tė tjera, dhe kryekėput jashtė realitetit nė pjesėn mė tė madhe tė botės.

Ėshtė e vėrtetė qė ēdo rrugė e ndjekur pėr politikėn e jashtme qė shpreson tė sigurojė mbėshtetje nė SHBA duhet tė pėrqafojė elementet e realizmit dhe tė moralit.

Nga njėra anė njė pjesė e madhe e amerikanėve gjithnjė ka kėmbėngulur qė politika e SHBA t’i shėrbejė interesave dhe mbi tė gjitha sigurisė sė amerikanėve se sa tė jetė vetėm ndjekėse e idealeve. Njėsoj, forcat mbizotėruese nė traditėn amerikane kanė treguar vazhdimisht njė mospranim tė thellė tė strategjive qė bazohen thjesht nė realizmin “klasik”, pa patur asnjė grimė tė synimeve dhe detyrimeve morale.

Neokonservatorėt dhe skifterėt liberalė pėrpiqen tė balancojnė realizmin dhe moralin. Ata e perceptojnė korrektėsisht qė natyra e brendshme e vendeve tė tjera ka tė bėjė si kurrė mė parė me sigurinė amerikane, sepse revolucioni islamik dhe ekstremizmi islamik lulėzojnė nė shtete tė falimentuara dhe shoqėri tė shkatėrruara.

Ato kanė tė drejtė tė argumentojnė se njė rrugė klasike realiste ėshtė e pamjaftueshme pėr tė kapur kėtė problem. Pėrgjigjet e tyre, megjithatė, ēojnė nė drejtime radikalisht kontradiktore tė realizmit tė vijės sė ashpėr dhe moralit utopik – ose nė vend tė tyre, pseudo-realizmit dhe pseudo-moralit.

Nė vend tė kėsaj rruge hipokrite dhe tė pasuksesshme ne propozojmė filozofinė e realizmit etik si njė bazė intelektuale dhe morale pėr strategjinė e SHBA. Realizmi etik u paraqit nė tė kaluarėn nga disa prej figurave mė tė mėdha tė traditės intelektuale amerikane, pėrfshi teologun Reinhold Niebuhr, filozofin Hans Morgenthau dhe mendimtarin dhe diplomatin e madh George Kennan.

Kėta njerėz ishin kundėrshtarė tė fortė tė totalitarizmit nazist dhe sovjetik, por tė tre u zhgėnjyen tej mase me strategjinė e luftės sė ftohtė tė SHBA, veēanėrisht kombinimin e saj tė mesianizmit kombėtar me paranojėn dhe militarizmin. Niebuhr, Morgnthau dhe Kennan tė gjithė ishin mbėshtetės sė idesė qė t’i rezistohej agresionit komunist nė Kore, por tė gjithė bashkuan me opozitėn e fortė kundėr luftės nė Vietnam. Zėrat e tyre i kanė munguar shumė debateve mbi politikėn e tanishme tė jashtme.

Realizmi etik vė theksin tek njė strategji ndėrkombėtare e bazuar nė maturi; njė pėrqendrim tė rezultateve tė mundshme nė vend tė synimeve tė mira; njė studim tė afėrt tė natyrės, pikėpamjeve dhe interesave tė shteteve tė tjerė, dhe njė gatishmėri pėr t’i trajtuar dhe pranuar ato kur nuk bien nė kushtėrshtim me interesat e veta vėrtetė jetėsore tė SHBA-ve; dhe njė pėrzierje tė patriotizmit tė thellė amerikan me njė vetėdije po aq tė thellė tė kufijve qė ka pushteti amerikan dhe mirėsia amerikane.

Nga realizmi etik ne arrijmė nė konceptin e Paqes sė Madhe tė Kapitalizmit, e cila i bėn jehonė koncepteve tė Kennan dhe Morgenthau tė rendit ndėrkombėtar dhe qėllimeve morale tė diplomacisė. Ajo paraqet njė rend botėror tė pranuar nė mėnyrė tė nėnkuptuar nga tė gjitha shtetet kryesore tė botės, dhe e cila garanton interesat e vėrteta tė tyre jetėsore, pėrfshi mposhtjen e grupeve terroriste.

Paqja e Madhe Kapitaliste varet pjesėrisht nga pushteti botėror amerikan. Megjithatė, si kufijtė realė tė pushtetit amerikanė dhe nevoja pėr tė akomoduar interesat dhe ambiciet legjitime tė shteteve tė tjera do tė thotė qė nė pjesėn mė tė madhe, pėrdorimi i drejtpėrdrejt i pushtetit amerikan ka nevojė tė jetė qėllimisht i kufizuar.

Nė vend tė kėsaj, SHBA duhet sa herė qė ėshtė e mundur tė punojė nėpėrmjet “ujdive” joformale qė lidhin shtetet mė tė rėndėsishme tė njė rajoni.

Nė Lindjen e Mesme, pėr shembull, SHBA ka nevojė tė ndihmojė nė krijimin e njė marrėveshjeje rajonale qė pėrfshin Iranin dhe Sirinė dhe tė kėrkojė npėrmjet kėtyre grupimeve tė mbajė dhe rregullojė konfliktin nė Irak pas tėrheqjes sė SHBA nga ai vend. Nė kėtė kuptim, ėshtė thelbėsore qė SHBA tė veprojnė me vendosmėri pėr tė zgjidhur konfliktin izraelito-palestinez.

Nė Azi, SHBA duhet tė kuptojnė qė Kina, jo Amerika do tė jetė nė tė ardhmen “e para midis tė barabartėve”. Pėr sa kohė qė Kina ėshtė e pėrgatitur tė veprojė me pėrgjegjėsi dhe nė bashkėpunim me shtete tė tjera si Japonia, SHBA duhet tė njohin nė mėnyrė tė qartė udhėheqėsinė kineze nė kėrkimin e pėrgjigjeve pėr veprimet e rrezikshme tė regjimit koreanoverior dhe sfidave tė tjera tė ardhshme nė rajon.

Koncepti nuk kundėrshton pėrhapjen afatgjatė tė demokracisė. Pėrkundrazi, ėshtė njė parakusht thelbėsor pėr demokracinė e vėrtetė nė pjesėn mė tė madhe tė botė. Sepse do tė jetė njė garanci pėr paqen, rendin, tregtinė dhe zhvillimin ndėrkombėtar pa tė cilat demokracia nuk mund tė ketė nė asnjė rast jetė tė gjatė.



Anatol Lieven ėshtė nė Fondacionin Amerika e re.

John Hulsman ėshtė nga Oppenheim Scholar nė Kėshillin Gjerman tė Marrėdhėnieve me Jashtė.

Libri i tyre “Realizmi etik: Njė vizion i rolit tė Amerikės nė Botė” ėshtė botuar nga Pantheon.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:48 am

THIRRJE E HAPUR PER GENOCID KUNDER MUSLIMANEVE NE SHQIPERI



Me botimin ne gazeten Shekulli me daten 3 nentor 2006 te artikullit “Nje mjeker, nje shami” me autor Skender Shkupin , histeria kunder muslimaneve ne Shqiperi kapi majat me te larta. Nga Amerika e larget , qe per ne shqiptaret eshte vendi ku demokracia eshte ne piadestalin me te larte , ne media u hodhen ide te rrezikshme te cilat per here te pare i akuzojne me nje potencial te rrezikshem muslimanet shqiptare si rrezik i dites per Evropen e krishtere sepse pikerisht ne Shqiperi po pergaditen repartee radikale islamike qe synjne te pergjakin kontinentin plak duke planifikuar , qe ne bashkepunim me qendra nderkombetare islamike , te vrasin me qindra mijra njerez. Duke pase si pike referimi problemin e nje vajze me shami dhe te nje djali me mjeker, te cilet rektori Agim Kukeli i penalizoi , jo nga pozita e nje administratori , por nga pozita e nje bahai aktiv, intelektuali qe ka gjetur rehatine ne Amerike na shokon te gjitheve duke na kujtuar se ne shqiptaret qenkemi ne lufte dhe ne lufte lejohen masa drastike qe mund te shkelin te drejtat e njeriut. Pyetjes sone se kush eshte kundershtari yne na e jep vete ky shkrim i kesaj medie, i cili sipas tyre eshte nje nazizem i ri me i rrezikshem se nazizmi i Hitlerit qe kerkon te vendose ne planet nje rend mizor. Ky nazizem i ri per ate qe e ka shkruar dhe per ato qe jane pas tij, eshte feja islame dhe besimtaret muslimane qe sot po perballen me nofken islamike, sikur keto te kishin prejardhejen nga nje majmun tjeter dhe jo nga ai per te cilin pohon Darvini pohon prejardhjen e shoqerise njerezore. Dhe lulet e ketyre kamikazeve te ardhshem jane vajzat me shami dhe djemte me mjekra te cilet me keto tregues ne veshjen e jashtme percojne mesazhe terroriste ne ato ambjente ku ato levizin dhe jetojne duke harruar se mjekra dhe shamia kane tregues se shkalles se perkushtimit ne fe dhe nuk kane lidhje me tregues te terrorizmit dhe eshte pikerisht kjo rritje e perkushtimit ndaj fese islame qe i ben te zgjohen te trembur naten Kukelet , Shkupet dhe te gjithe skorten e tyre te rrezikshme. Edhe ne vende te terbuara kunder muslimaneve ku militojne intelektuale me potencial te larte antimusliman nuk eshte arritur te njehesohet shamia dhe mjekra e muslimaneve me kryqin e thyer te Hitlerit te cilet duket se kete privilegj per ta hedhur ne media ia kane rezervuar nje shqiptari mercenar si Skender Shkupi qe duket se per thirrje masakrash kunder muslimaneve eshte peshe e rende per padronet e tij ,sepse eshte e pamundur, qe nje person, pa nje prapavije meshtetese , te ndermarre sulme te tilla kaq te rrezikshme, Duke shfrytezuar ne media qe ka ne pozicion te theksuar antiislam Skender Shkupi me ne fund therret EUREKA , pra ne jep rrugen per te shpetuar Shqiperine qe rrezikohet nga ato qe po pergadisin rendin e ri mizor per njerezimin duke na servirur si shpetim Turqine e kohės kur filloi sundimi i Mustafa Qemalit i cili ,sipas Shkupit burgosi dhe vraua mijra hoxhallare, masakroi turmat e mykura islamike, duke e shpetuar Turqine nga portreti i nje Afganistani taleban veprime keto qe shkelin te drejtat e njeriut , por aq te justifikuara per qellime te tilla madhore dhe duke arsyetuar ne kete linje po per keto qellime madhore ne Shqiperi duhet qe muslimanet te rruajne mjekrat dhe te heqin shamite vajzat nga koka dhe te pergaditen per te perballuar nje genocit te ashper alla Ataturk qe te kete sa me shume pastaj mjekra mafiozesh dhe vejza me bark jashte per te rrenuar moralin e shoqerise shqiptare qe pa tjeter do te pasoje shkaterrimin e te gjithe shoqerise shqiptare.Thirrje te tilla ne fakt na kujtojne thirrjet e intelektualeve serbe qe ne pragluften e Bosnjes i kujtonin Evropes se krishtere se muslimanet e Bosnjes jane nje rrezik i tmerrshem per ate dhe te gjithe kemi ne kujtese ato qindra e mijra te vrare ne ate hapesire muslimane ku pjesen e luanit ne ate masaker e paten ato qe e nxiten dhe e planifikuan ate masaker. Ka shume mundesi qe muslimanet shqiptare te jene viktime e nje genocidi te tille ,sepse dy hapesira muslimane ,Bosnja dhe Kosova jane masakruar duke ia lene si duket rradhen tashme muslimaneve ne Shqiperin londineze Kete ide po e kalojme ne media duke pase parasysh presionin ne rritje qe eshte shume i lexueshen ne hapesiren shqiptare qe daton me stuhine e kryqave qe lulezojne nga Gjirokastra ne Koman qe e kane kthyer Shqiperine ne nje kishe te stermadhe, sepse keto simbole te krishtera vendosen vetem ne kisha dhe ne varreza, duke vazhduar me presidentin qe i do shqiptaret te krishtere dhe me Mejdanin qe i do shqitaret minorance dhe duke perfunduar me qarqet antiislame qe botojne karikaturat kunder profetit Muhamed ne Shqiperi per te afruar sa me prane naten e Shen Bartalomeut per muslimanet ne Shqiperi ,duke synuar qe muslimanet ne kete hapesire ta shohin vehten te futur ne shishe si i vetmi vend i sigurte per ata. E verteta eshte se ne Shqiperi muslimanet kane statusin e kulakut dhe te armikut te klases, status qe brezi yne fatkeq e perjetoi ne vitet e diktatures ortodokse komuniste, sepse ato duket do te perjetojne ditet kur do ta kene te veshtire te deklarojne fene e tyre islame. Nje mik i imi, intelektual i nderuar me tha nje dite se kam frike te vi ne nje mbledhje intelektualesh muslimane se m’i kane thene ne pune djalit se je djali i nje islamiku radikal. Shenja te tilla ogurzeza per muslimanet, shqiptare jane profeci ogurzeza per te gjithe popullin shqiptar . sepse gjuhet e flakes se zjarrit qe po piketohe do te perpijne muslimane dhe te krishtere, hebrenj dhe bahaj si Kukeli dhe Kukele te tjere te cileve po u shtohet numuri pa nderpreje ne Shqiperi Mendojme se ketij sulmi frontal kunder muslimaneve ne Shqiperi i duhet ndaluar thene ndal sa gjerat nuk kane precipituar ne kahun negativ, sepse muslimanet ne Shqiperi nuk jane te pergjumur dhe nuk jane naļve dhe patjeter nuk e hane sapunin per dajthe dhe e dine se ku fle lepuri. ATA nuk do te jene kurre te gatshem ta vene vullnetarisht dhe aq koken ne gijotinen qė paskan ndermend te ngrene ne Shqiperi ata qė magjepsen pas gati nje shekulli nga praktikat qe perdorin ne Turqi Ataturku, per te cilin ende flitet se kishte lidhje te forta me rrethe hebreje dhe u kishte ketyre si borxh rrenimin e Kalifatit musliman per ndihmen qe i dhane keto qarqe per t,u afirmuar si babai i turqve. Eshte mire qe atyre qe mendojne se ne kete klime politike , te fshehur pas luftes kunder terrorizmit, mund te mbyllesh muslimanet shqiptar ne nje geto mund t,u shpertheje mina ne duar dhe perpjekje te tilla mund te kthehen ne bumerang kunder tyre, sepse eshte vertetuar pa medyshje se te sulmuarit pa te drejte ruajne patenciale marramendese per t,u shkaktuar disfata te paimagjinueshme atyre qe i penalizojne dhe i cenojne pa te drejte. Populli shqiptar historikisht ka jetuar ne nje harmoni te admirueshme ku muslimanet kane qene percaktues ne kete arritje madhore. Ka shume mundesi qe ato kancelarite nderkombetare qe instaluan per dekada te tera komunizmin ortodoks ns Shqiperi po bejne perpjekje per te instaluar ne komunizem te ri, i cili tashme eshte shume i lexueshem nga sejcili shqiptar.Ky komunizem i ri eshte ATIISLAMIZMI.. Ngjarjet qe do te vijne pas, pa tjeter do te kete ngjarje, do te tregojne pozicionin e vertete qe do te marrin muslimanet ne Shqiperi perballe ketij genocidi ne pergaditje kunder tyre dhe ata qe po e pergadisin kete genocit do te shokohen , kur te ballafaqohen me kete qendrim te muslimaneve ne Shqiperi. Myslimanet cilet nuk kane asnje detyrim para askuj qe t,ua vene litarin ne gryke , sepse jetojne ne vendin e tyre dhe feje islame per ato eshte pjesa me e cmuar e jetes se tyre dhe kush kercenon jeten e dikujt pa te drejte duhet te llogarise edhe reagimin e ashper te atij qe eshte cenuar.





Selim Gokaj
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:48 am

SKĖNDER SHKUPI KUIS SI ZAGAR I PROPAGANDES SERBE



Shkrimi i zotėri Selim Gokaj shpreh qartė atė zemėrim dhe pėshtirosje qė shkakton tek shumė myslimanė njė shkrim i ndyrė, provokues e sherrnxitės i Skėnder Shkupit nga Amerika, i botuar nė “Shekulli” mė 4 nėntor 2006. Jo vetėm shqiptarėt e besimit mysliman, por ēdo shqiptar me ndjesi njerėzore e me mendje tė kthjellėt duhet ta ndjejė veten tė fyer kur lexon shkrimin e Skėnder Shkupit qė do tė turpėronte edhe njė marroq e tė lajthitur e jo mė njė person qė prej vitesh e ka emrin midis gazetarve e opinionistėve shqiptarė. Por mė shumė se ndaj Skėnder Shkupit njerėzit me nder me namuz duhet tė ndjejnė neveri e pėrbuzje pėr gazetėn “Shekulli” qė ka pranuar tė pėrlyejė faqet e saj me qelbėsirėn erė keqe tė lėshuar aty nga Skėnder Shkupi. Megjithatė nuk habitemi shumė se edhe gazeta “Shekulli” nuk ėshtė hera e parė qė pėrdor letėr pėr tė mbėshtjellė e shitur nė publik ndyrėsi trunore antishqiptare e antimyslimane.

Skėnder Shkupi ėshtė i pėrpirė prej kohėsh nga nja antiislamizėm i qelbur nė gjirizet mė tė fėlliqura tė islamofobisė perėndimore. Skėnder Shkupi prej kohėsh ėshtė paraqitur para shqiptarėve si ekzemplari mė i pėrēudnuar nė shpirt e nė gjykim i tė konvertuarit nga mysliman nė tė krishterė e mbase dhe nė ndonjė sekt evangjelisto-sionist qė tė gjejė njė strehė pakėz mė tė ngrohtė nė Amerikė.

Skėnder Shkupi bėn sikur e ka vetėm hobi tė hiqet si kryqzatar nė publicistikėn shqiptare. Por Skėnder Shkupin ne rastin e shkrimit tė fundit e shėmton edhe mė shumė kuisja si zagar i propagandės serbe. Tani ėshtė njė ēast shumė delikat nė pėrballjen e ashpėr diplomatike, politike e propagandistike shqiptaro-serbe pėr Kosovėn. Sa herė kanė ardhur ēaste tė tilla Serbia dhe serbėt kanė tentuar tė ndikojnė nė diplomacinė perėndimore dhe opinionin publik perėndimor duke trumbetuar se Serbia ėshtė ledhi mbrojtės i Perėndimit dhe i Krishterimit nga Islami, nga fondamentalizmi e terrorizmi islamik dhe se ballafaqimi serbo shqiptar ėshtė njė ballafaqim i krishterimit tė pėrfaqėsuar nga serbėt dhe i Islamit, tė pėrfaqėsuar nga shqiptarėt nė Ballkan. Serbėt kanė gjetur e pėrdorin pa pushim midis shqiptarėve edhe gazeta e gazetarė, shkrues e folės tė pacipė qė kanė trumbetuar rrezikun e islamizmit dhe tė myslimanėve shqiptarė nė Ballkan.

Me paloshkrimin e tij tė fundit Skėnder Shkupi kuis e leh zi zagar i kėsaj propagande serbe. Ai thotė se nuk duhet pyetur as pėr respektimin e tė drejtave tė njeriut kur ėshtė puna pėr tė dhunuar, shtypur e persekutuar myslimanėt nė Shqipėri qė tė justifikojė ēdo dhunė qė kanė pėrdorur e mund tė pėrdorin serbėt kundėr shqiptarėve. Kur Skėnder Shkupi kuis e leh se rreziku kryesor nė Ballkan ėshtė islamo-nazizmi i shqiptarėve, ai do t’u vijė nė ndihmė serbėve tė fitojnė simpati nė sytė e diplomacisė perėndimore. Skėnder Shkupi kuis e leh kundėr myslimanizmit tek shqiptarėt sepse pėr kėtė kanė nevojė shumė tani Tadiēi e Koshtunica. Skėnder Shkupi kėrkon qė shqiptarėt tė mos venė re poshtėrsitė qė po bėjnė nė kurriz tė tyre serbėt e grekėt nė kėto ēaste shumė delikate pėr kombin shqiptar dhe tė vėrsulen kundėr njeri tjetrit, se armiku i tyre qenka myslimanizmi. Kėtė punė ka bėrė edhe rektori i Universitetit tė Durrėsit.

Nuk ka asgjė pėr t’u ēuditur qė pikėrisht tani zagarėt e mercenarėt e propagandės serbe e greke tė lėshohen me kaq egėrsi kundėr shqiptarėve myslimanė dhe “islamo-fashizmit” qė ėshtė trillimi mė faqezi i sajuar nė fillim tė shekullit XXI nga islamofobia perėndimore, e cila pėrpiqet ta shtyjė mendimin botėror drejt njė urrejtje tė re edhe mė tė egėr se ajo qė ėshtė njohur si antisemitizėm. Lehės si Skėnder Shkupi do tė ketė gjithnjė. Lehės tė tillė meritojė me tė vėrtetė atė pėrgjigje qė ua kujton Selim Gokaj nė shkrimin e tij. Lehės tė tillė tė mos habiten kur tė gjejnė atė qė kėrkojnė. Lehės tė tillė bėjnė mirė qė tė mos kėrkojnė strehė tė ngrohtė nė Amerikė kur duan tė lehin kundėr “islamo-fashizmit shqiptar”, por tė rrinė kėtu nė Shqipėri, ose tė vinė kėtu qė tė shohin sa ua venė veshin shqiptarėt lehjeve e kuisjeve tė tyre.



12 nėntor 2006 Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:49 am

Pėrshėndetje dhe urimet mė tė pėrzemėrta pėr punėn e palodhur nė shėrbim tė
ēėshtjes Kombėtare Shqiptare. Unė qė po ju shqetėsoj jam njė lexues i rregullt i
gazetes "RIMEKEMBJA". Pas zhvillimeve mė tė fundit nė lidhje me shtyrjen e
statutit final tė Kosoves pas zgjedhjeve nė Serbi, besoj se na lind e drejta tė
pyesim:A mos valle M. Ahtisari "ra" nė fis? Do tė dėshiroja njė
pergjigje-analizė nga ju i nderuar Z. Abdi BALETA.
Sė dyti do tė doja t`ju pyesja rreth njė libri qė ka dalė kohėt e fundit me
titull "ZOGU i SHQIPTAREVE" me autor njėfarė Ēatin Saraēi. Nėse e keni
lexuar mundėsisht diēka rreth autorit, qėllimeve qė e kanė shtyrė per t`i bėrė
njė denigrim tė tillė figurės sė mbretit tė shqiptarėve NMT Ahmet Zogu, etj..
ZOTI ju ndihmoftė nė detyrėn tuaj fisnike.
Me respekt A R.
I nderuar lexues,
Ju falėnderoj pėr interesimin pėr gazetėn “Rimėkėmbja”, pėr pėrshėndetjet dhe
vlerėsimet qė shprehni.
Besoj se shkrimi im “Ahtisari u matej serbėve, por u ra shqiptarėve”, i botuar
nė numrin e kaluar tė “Rimėkėmbjes, mė 14 nėntor 2006, nė vazhdėn e shkrimeve tė
mėparshėm pėr Kosovėn, e ka plotėsuar tashmė kėrkesėn tuaj. Mendimi im ka qenė e
,mbetet se diplomacia europiane ėshtė gozhduar nė zanatin e vet antishqiptar,
ashtu si gjatė dy shekujve tė kaluar, megjithėse gjendja nė botė e nė Ballkan ka
ndryshuar rrėnjėsisht. Prandaj, nuk kemi pėrse tė habitemi qė nė ēastet
vendimtare kjo diplomaci t’u ngulė njė thikė tė re nė shpinė shqiptarėve. Pėr
fat tė keq ka shumė shqiptarė qė nuk duan ta shohin realitetin e tė vėrtetėn siē
ėshtė.
Pėr Ēatin Saraēin di fare pak: ka qenė diplomat i kohės sė Zogut; ka qenė i
implikuar nė vrasjen e Luigj Gurakuqit nė Bari nė vitin 1925; ėshtė kthyer
kundėr Zogut pasi i kishte nxjerrė pėrfitimet e tij. Nuk e quaj me dobi tė
merrem me jetėshkrimin e tij, ose me bėmat e tij pėr tė cilat edhe njerėz tė
afėrm tė familjes sė tij kanė shkruar keq nė shtypin e sotėm.
Librin e Ēatin Saraēit ende nuk e kam lexuar se kam mbi tryezėn e punės dhe tek
koka krevatit shumė libra krejt tė rinj shumė tė mirė, nė gjuhė tė huaja pėr tė
lexuar. Ka disa ditė qė po lexoj librin “Dvjesti ljet vmjestje” (200 vjet sė
bashku) nė dy volume qė pėrmbajnė 1000 faqe, nė tė cilin shkrimtari i njohur rus
i ditėve tona, Aleksandėr Solzhenicin, zbėrthen “ēėshtjen ēifute” nė Rusi e nė
botė.
Duke lexuar kėtė libėr, pėr ēudi mė duket sikur dhe nė politikėn e propagandėn e
Shqipėrisė po krijohet njė “ēėshtje ēifute pa ēifutė”, apo dhe njė “ēėshtje
ēifute me homogjenė grekė”.Ndėr mė aktivėt nė veprimtarinė e krijimit tė
“ēėshtjes ēifute pa ēifutė” nė Shqipėri ėshtė gazeta “55” e Fahri Balliut, qė
nga gazetė islamofobe katolikocentriste po bėhet dhe gazetė
evangjelisto-sioniste. Ėshtė shtėpia botuese dyshifrore “55” e Balliut qė ka
hedhur nė treg librin e Ēatin Saraēit. Prandaj ėshtė shumė mė mirė nė kėtė kohė
tė lexoj librin e Solzhenicinit se tė merrem me mykrat e vjetėr qė nxjerr
shtėpia botuese “55” nga bodrumet e antizogizmit me frymėzim katolikocentrist tė
tė shkuarės.
Ėshtė mė mirė tė lexoj librin e Solzhenicinit, botuar para pak vitesh, ose disa
libra tė viteve 2005-2006 qė mė kanė mbėrritur pas botimit tė “Pėrballje me
islamofobinė” si: “Qentė e Perėndisė” (pėr inkuizicionin e rikonkuistėn nė
Spanjė), shkruar nga amerikani Xhejms Reston Jr; “Terroristėt e Perėndisė. Kulti
vahabit dhe rrėnjėt e fshehta tė Xhihadit modern”, shkruar nga Ēarls Allen;
“Xhihadi”, shkruar nga francezi Zhil Kepel; “Imperializmi islamik”, shkruar nga
Efraim Karsh; “Vlerat tona tė rrezikuara. Kriza morale e Amerikės”, shkruar nga
ish-presidenti i SHBA Xhimi Karter; “Epoka e gabimeve” nga Xhorxh Soros; “Si
humbi Israeli. Katėr pyetje”, shkruar nga Riēard Ben Kramer; “Mekanizmi i tė
fshehtave. Anatomi e tej tė fshehtės Agjensi Kombėtare e Sigurisė”, shkruar nga
Xhejms Bamford; “Komploti i terrorit: zhgėnjimi me 11 shtatorin dhe humbja e
lirisė”, shkruar nga Xhim Marrs (autor i njė libri tė mėparshėm tronditės
“Sundimi nėpėrmjet fshehtėsisė”); “Masonėria e lirė. Nė brendėsi tė shoqėrisė sė
fshehtė mė tė vjetėr nė botė”, shkruar nga H. Pol Xhefers; “11 shtatori, terrori
i demaskuar. Midis fjalėve e realitetit”, shkruar nga Arno Blen, “NėnėTereza,
shenjėtore apo famėmadhe”, shkruar nė gjuhėn angleze nga shqiptari Gėzim Alpion
etj.
Besoj, i dashur lexues, se mė mirėkuptoni qė pa lexuar libra tė tillė nuk e vlen
tė humbėsh kohė pėr tė lexuar vjetėrsina tė demoduara qė hidhen nė tregun e
librit si ato tė mbushura me pėrgojimet e Ēatin Saraēit pėr Ahmet Zogun, ose me
shpjegime tė Kurcio Malapartes pėr teknikėn e grushtit tė shtetit.
Besoj se edhe kaq ju mjafton, i nderuar lexues, pėr tė kuptuar qėndrimin tim
mospėrfillės ndaj librit tė Saraēit dhe sidomos ndaj qėllimit tė botimit kaq tė
vonuar tė kėtij libri.Por kur tė kem nge mund tė merrem edhe me librin e
Saraēit, sepse ėshtė pjesė e njė fushate shumėvjeēare qėllimkeqe kundėr Ahmet
Zogut, pėr tė dėmtuar Shqipėrinė nė vitet mė tė vėshtira pėr tė. Njė libėr si
ai i Saraēit e ka pas bėrė para tij nė Athinė Koēo Tasi. Nė atė frymė ka
shkruar edhe intelektuali Nikollė Ivanaj pasi u prish miqėsia qė kishte me
Zogun. Kanė shkruar edhe tė tjerė. Pėr tė njėjtat qėllime disa politikanė tė
sotėm porosisin botues tė zhvarrosin kufomat e propagandės sė kaluar.
Por mė parė u takon “trimave” tė zogizmit tė sotėm tė merren si duhet me kėtė
lloj politike e propagande tė vjetėr qė po e pėrtėrijnė ēatinėt e koēot e
tanishėm. Nuk janė tė rastit disa “kthime mbrapa”, nė episode qė ringjallin
propagandėn enveriste pėr Zogun e zogizmin, duke e shoqėruar kėtė lloj
propagande dhe me “ndodhi erotike” ose me kundėrvėnie pseudopatriotike.
Nuk kishte arsye tė pranueshme njė kanal televiziv tė bėnte gjithė atė “debat tė
madh” pėr tė hedhur edhe njė herė para opinionit publik akuzėn e bėrė bozė nė
kohėn e komunizmit se “Zogu shiti Shėn Naumin”. Mėsuesi pensionist i letėrsisė
nė gjimnazin e Pogradecit, i njohuri dhe miku im Vaso Samsuri, hallin e Shėn
Naumit e ka pas qarė me mua qysh para njė ēerek shekulli, kur kam qenė kryetar
gjykate nė Pogradec dhe mė rrėfente se po mblidhte dokumente pėr ta sqaruar
“ēėshtjen e Shėn Naumit”. Atėherė i thoja tė mos lodhej shumė se ēėshtja ishte e
qartė: Shqipėria me marrėveshjen pėr “rektifikimin e kufirit” (tė tilla
marrėveshje i njeh praktika ndėrkombėtare dhe i lejon e drejta ndėrkombėtare nė
tė mirė tė shteteve fqinjė) qė e bėri Mehdi Frashėri, me pėlqimin e Zogut
sigurisht, vetėm kishte fituar dhe nuk kishte humbur gjė. Shqipėria ra dakord qė
t’i mbetej Jugosllavisė njė kodėr vogėl qė mbahej e pushtuar nga ushtritė serbe,
maje sė cilės ndodhet njė kishėz e vjetėr sllavo-ortodokse. Pėr kėtė “lėshim”
Shqipėria pėrfitoi kullota nė Malin e Thatė, fshatin Peshkėpi nė kėmbėn e kėtij
mali, duke i mbrojtur banorėt nga trysnia asimiluese sllave dhe njė pjesė tė
fushės sė fshatit Ēėrravė, duke e larguar vijėn e kufirit nga rruga kombėtare
Pogradec-Korēė.
Nuk ma merrte mendja se Vaso edhe pas 25 vitesh, pasi gjithė shqiptarėt kanė
pasur mundėsi tė lexojnė edhe shpjegimet qė ka lėnė Mehdi Frashėri, arkitekti i
marrėveshjes nga ana shqiptare, ende qenka nė kėrkim tė njė tė vėrtete tjetėr,
mė tė qėruar, qė tė fajėsohet Zogu si nė kohėn e komunizmit. Por edhe mė e
ēuditshme ėshtė qė nė njė emision tė tillė del dhe politikani historian, Pėllumb
Xhufi, i cili tani e ka aq tė ngjeshur programin e paraqitjeve tė tij pėr
gjithfarė diskutimesh nė ekranet televizive sa duhet tė fillojmė t’i qajmė
hallin se si i pėrballon ato fizikisht.
Janė vėrtetė tė mjerė disa intelektualė, duke pėrfshirė dhe historianė qė kanė
bėrė emėr, tė cilėve u qan aq shumė zemra pėr njė kishėz tė vjetėr
sllavo-ortodokse mė shumė se pėr tri tė katėrtat e territorit shqiptar dhe mė
shumė se gjysmės sė shqiptarėve qė kanė mbetur ende jashtė kufirit tė
Shqipėrisė. Janė vėrtetė tė mjerė ata politikanė, studiues e gazetarė shqiptarė
qė dalldisin pas manisė pėr tė nxjerrė shqiptarė njerėz tė mėdhenj nga
historiia botėrore, qė pėrgjėrohen pėr njė “nacionalizėm shqiptar” nė antikitet
dhe mallkojnė ose kundėrshtojnė idetė e nacionalizmit tė kohės tek shqiptarėt.
Pėr njė mbretėreshė tė dikurshme shumė tė pėrgojuar tė Anglisė u bė njė sesion
shkencor vetėm se mbiemri i saj ka afėrsi nė disa shkronja me emrin e njė fshati
nė Labėri. Njė veteran i LNĒL bėri dhe njė bejte pėr lavdinė labe tė kėsaj
mbretėreshe angleze qė e la kokėn nė gijotinėn e burrit tė saj pėr pabesi.
Mehmet Aliu, reformatori shqiptar qė krijoi Egjiptin modern dhe themeloi
dinastinė mbretėrore tė kėtij shteti, rrallė pėrmendet kalimthi.
Shqiptarėt po i mėsojnė tė vrapojnė pas sensacionit edhe nė ēėshtje historike.
Ata qė veprojnė kėshtu paaftėsinė pėr tė jetuar si shqiptarė tė sotėm e pėr tė
ėndėrruar si shqiptarė tė ardhėshėm i maskojnė mangėsitė e kombėtarizmit tė tyre
me zellin e tepruar pėr t’i thurrur lavdi njė shqiptarizmi ende tė paformuar nė
tė shkuarėn.
Pėrsėritėsit e sulmeve ndaj Ahmet Zogut pėr Shėn Naumin duhen pyetur: si t’i
cilėsojmė ata politikanė, pushtetarė dhe intelektualė shqiptarė qė janė pajtuar
me copėtimet e copėzimet e trojeve etnike dhe tė kombit shqiptar? Ēfarė mund tė
bėjmė me akuza pėr kėta nė rast se bėjmė namin e zi se ka mbetur jashtė kufirit
kishėza sllavo-ortodokse e Shėn Naumit?! Pa tė pėpiqemi njėherė tė japim njė
pėrkufizim tė nocionit tė tradhtisė nė mėnyrė qė ata qė kanė punuar vėrtetė pėr
Shqipėrinė , qė kanė ditur si bėhet realpolitikė kur duhet e sa duhet, tė mos
njollosen mė me pėrgojime pėr tradhti, ndėrsa ata qė me qejf kanė pranuar nė
emėr tė realpolitikės pėr interesa meskine pushtetore gjithfarė mynxyrash nė
kurriz tė Shqipėrisė e tė shqiptarėve tė mos marrin mė “dekorata atdhetarie”.
Pėr tė mbajtur sa mė gjatė frymėn e konfuzionit botohen librat si ai i Ēatin
Saraēit. Tė shohim sa tė zotėt do tė tregohen tani zogistėt pėr tė vėnė nė vend
padrejtėsitė e bėra nga pėrgojimet e Ēatinėve tė rinj pėr Ahmet Zogun dhe t’u
tregojnė vendin vajtuesve tė Shėn Naumit! Mė mirė tė bėjnė kėtė legalistėt se tė
harxhojnė energji politike qė tė jenė ortakė nė zgjedhjen e ca kėshilltarėve
komunalė e kryepleqve tė fshatrave. Edhe pa PLL-nė Shqipėria nuk do tė mbetet pa
tė tillė “pushtetsa lokalė”!
16 nėntor 2006 Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:49 am

Kukeli “Zotėriu i zi”

Pas botimit tė librit “Zonja e zezė” tė Fahri Balliut, zbulohet edhe “Zotėriu i
zi”.
Ky i fundit jo pėr ndonjė vrasje apo bashkėpunim pėr vrasje por pėr ndrydhje tė
dėshirave, prangosje tė ndjenjave dhe shkelje tė tė drejtave tė njeriut.
Nėse do tė lexosh shkrimet e fundit tė gazetave apo tė ndjekėsh emisionet e
lajmėve, nė faqen kryesore do tė hasėsh “Kukeli pėrballė studentėve Myslimanė”.
“Zotėriun e zi” do ta pėrngjasoja me aktorin kryesorė tė njė filmi spiunazhesh
ku regjizorin e tė cilit nuk do ta njihnim.
Nėse nuk do tė mjaftonte vendimi i “Zotėriut tė zi” pėr pėrjashtimin e studentes
B.Hoxha dhe reagimeve tė shumta, si tė institucioneve tė ndryshme po ashtu dhe
tė qytetarėve, do tė na vinte dhe njė tjetėr vendim pėr studentin J.Mebelli, gjė
e cila tregon qartė faktin se “Zotėriu i zi” pėrdoret si levė nga segmente tė
tjera tė cilat provokojnė destabilizimin e tolerancės ndėrfetare nė vend dhe
nxisin rracizmin ndėr-fetarė.
Nisur nga kėto fakte “Zotėriu i zi” duhet t’u kėrkojė falje publike myslimanėve
dhe tė japė dorėheqjen e menjėhershme pasi veprimet e tij nuk janė nė dobi tė
shtetit tonė nė tėrėsi.
Kjo pėr tė cilėn po flas do tė thoja se do tė ishte gjėja mė e rėndėsishme pėr
Z. Kryeministėr, dhe jo ajo ēfarė na tha ditėn e Kavajės se ai kėrkokėka tė
respektojė autonominė e universitetit. Mos ndoshta njė gjė tė tillė do ta
thoshte edhe nėse djali i tij, i cili ėshtė nė tė njėjtat pozita me studentin
nė fjalė, do tė penalizohej nga “Zotėriu i zi”.?!
Nuk besoj se Z. Kryeministėr -me gjithė respektin qė kam pėr tė- do tė kėrkonte
respektimin e autonomisė sė universitetit nėse do tė penalizohej djali i tij.
Ne nuk kėrkojmė qė tė abuzojmė me ndjenjat e Z. Kryeministėr pėr tė
ndėrmjetėsuar, por ajo qė ne kėrkojmė -ashtu siē edhe ai vetė ka premtuar- ėshtė
shteti i sė drejtės dhe kthimi i drejtėsisė sė shkelur mbi ēdo parim ndaj dy
studentėve myslimanė. Ne jetojmė nė njė shtet demokratik i cili na garanton
lirinė e fesė, zakonit, kulturės, rracės etj… .
Nėse “Zotėriut tė zi” intelekti qė ka nuk do t’ia diktonte asnjė lloj ndjenje
njerėzore apo edhe vetė fakti i tė qenurit prindėr, tė paktėn ju Z. Kryeministėr
si njė prind vendoseni dorėn nė zemėr dhe mendoni pėr ta ashtu siē mendoni pėr
fėmijėn tuaj.
Myslimanėt janė pjesė e pandashme e shoqėrisė, ata gėzojnė tė drejta tė
barabarta dhe janė nė tė njėjta pozita me tė tjerėt dhe nuk janė inferiorė.
Zėri dhe lėvizja jonė studentore si studentė myslimanė nuk do tė pushojė sė
foluri derisa tė sanksionohen ligje pėr arsimin e lartė, ku tė pėrfshihen tė
drejtat e studimit pa u cėnuar aspak e drejta e demostrimit tė fesė.
Pėrderisa shteti ynė laik na e lejon hapur dhe me kushtetutė lirinė e fesė atė
duhet ta bėjė edhe pėr arsimin e lartė, nė mynyrė qė nesėr mos tė zgjohet njė
tjetėr zotėri i zi dhe tė nėpėrkėmbė tė drejtat tona.

Nga: Dorian Balliu
Imam dhe student nė

U.E A.Xhuvani
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:50 am

FORUMI MUSLIMAN I KOSOVĖS
Deklaratė pėr shtyp
Forumi Musliman i Kosovės po ndjek me shqetėsim dhe ndjen keqardhje, qė ditėve
tė fundit janė ripėrtėrirė zėrat nė media elektronike dhe tė shkruara tė cilat
janė tė drejtuara kundėr kulturės islame tek shqiptarėt.
Njė prej kėtyre zėrave ėshtė edhe vet shkrimtari ynė i njohur Ismail
Kadare i cili me ardhjen e tij nė Kosovė nė vend qė tė kėrkojė falje nga
opinioni i gjerė shqiptar pėr fyerjen e kulturės islame dhe etiketimin e
shqiptarėve mysliman si aziatik, ai e pėrbuz mikpritjen kosovare me fjalėt
urrejtjenxitėse qė i pėrcolli opinionit shqiptar tė Kosovės mu nė mes tė
Prishtinės, pėr ē’arsye Forumi Musliman i Kosovės u trondit nga fjalorthi i tij
qė bie ndesh me parimet e tija morale si dhe cenimin e lirisė sė tė drejtave
njerėzore.
Ende pa u pėrfunduar kjo odiseadė e Kadaresė nė shtypin tonė shqiptar,
gjegjėsisht nė gazetat ”Koha Ditore” nė Prishtinė si dhe “Shekulli” nė Tiranė
dhe nė gazetat tjera shqiptare u botua letra e hapur e 32 intelektualėve
shqiptarė nga mbarė trojet shqiptare dėrguar Presidentit tė Kosovės,
kryeparlamentarit tė Kosovės si dhe kryeministrit tė Kosovės lidhur me
katedralen nė Prishtinė.
Forumi Musliman i Kosovės ēmon dhe respekton tė drejtėn e besimtarėve
shqiptarė katolik pėr lirinė e plotė nė ushtrimin dhe zbatimin e riteve tė tyre
fetare, por kategorikisht kundėrshton kur kjo e drejtė merr kahje politike dhe
politizon ēėshtjen tej mase.”Ngritja e katedrales nė Prishtinė si shenjė e
shtetėsisė sė Kosovės” nė letrėn e tyre tė dėrguar tė 32 intelektualėve shqiptar
e ka mbushur kupėn pas sė cilit edhe lexuesi fillestar shqiptar mund tė kuptojė
se kah na ēon kjo iniciativė hipokrite e tyre. A thua kėrkesa pėr ngritjen e
qendrės islame nė Prishtinė, qė u refuzua kohė mė parė nga organet kompetente
komunale tė Prishtinės, na qenka shenjė e “jo shtetėsisė sė Kosovės”. Forumi
Musliman i Kosovės njashtu kundėrshton ndėrtimin e katedrales nė vendin ku
gjendet gjimnazi e ekzistues, nga i cili janė shpėrngul nxėnėsit e rregullt qė
e kanė ndjekur mėsimin nė tė dekada me radhė.
Forumi Musliman i Kosovės apelon tek organet kompetente komunale qė
t’ju mundėsohet besimtarėve si atyre mysliman njashtu edhe katolikė t’ju epen
lokacionet gjegjėse pėr ngritjen e objekteve fetare sipas nevojės dhe kėrkesės
sė tyre, tė cilėt do tė shėrbejnė dhe do tė jenė vende fetare nė tė cilin do tė
kryhen rite fetare, e assesi tė paraqiten si simbole me shenjė apo mos shenjė
tė shtetėsisė sė Kosovės.
Pas hipokrizisė sė letrės sė 32 intelektualėve pėr katedralen si dhe
fyerjes nga ana e Kadaresė provokimi mė i ri erdhi nga revista” Mapo” e cila
tė shtunėn me datė 11.11.2006 botoi intervistėn ekskluzive me Fleming Rose
botuesin danez tė karikaturave tė ilustruar me njė karikaturė ofenduese ndaj
profetit tonė Muhamedin a.s.
Forumi Musliman i Kosovės e dėnon ashpėr kėtė akt fyes antiislam dhe ngacmim tė
qėllimshėm i ndjenjave tė shqiptarėve mysliman shumicė, si dhe shpreh
shqetėsimin e thellė pėr pėrhapjen e vazhdueshme tė islamofobisė, e cila pėr
qėllim ka tė provokojė qeverinė shqiptare dhe tė krijojė trazira nė Shqipėri, e
nė mėnyrė tė tėrthortė, pas shtyrjes sė propozimit tė presidentit Ahtisari nga
Grupi i Kontaktit pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė statusit tė Kosovės, tė shkaktojė
edhe trazira nė Kosovė qė ėshtė qėllimi i qarqeve tė caktuara e nė radhė tė parė
qarqeve serbogreke.
Forumi Musliman i Kosovės apelon tek shqiptarėt nė pėrgjithėsi e muslimanėt nė
veēanti qė tė tregohen maksimalisht tė matur dhe tė kujdesshėm ndaj kėtyre
provokimeve tė vazhdueshme me qėllime dhe plane tė caktuara mė parė, dhe tė mos
bien pre e qarqeve tė caktuara politike qė synojnė destabilizimin e shqiptarėve
nė kėto momente tė rėndėsishme historike nė tė cilėn po kalon populli shqiptar
nė pėrgjithėsi e nė Kosovė nė veēanti.

12.11.2006 FORUMI MUSLIMAN I KOSOVĖS

P R I SH T I N Ė

Shėnim: Forumi Musliman i Kosovės ėshtė organizatė joqeveritare e shoqėrisė
civile tė myslimanėve shqiptar dhe tė tjerė tė Kosovės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:50 am

Mexhid YVEJSI, Gjakovė

Katedralja e “Nėnė Terezės”-
shenjė shtetėsie apo shenjė hipokrizie?


(Reagim ndaj letrės sė hapur tė intelektualėve me titullin:
Katedralja e “Nėnė Terezės”- shenjė shtetėsie”, dėrguar krerėve tė
institucioneve Kosovės, botuar nė gazetėn “Koha Ditore” me 9 nėntor 2006, faqe:
10, si edhe nė disa gazeta tė tjera nė Kosovė dhe Shqipėri.)



Nė fillim tė muajit nėntor 2006, tridhjetė e dy (32) intelektualė nga tė
gjitha trojet shqiptare i dėrguan njė letėr tė hapur krerėve tė institucioneve
tė Kosovės:
Presidendit tė Kosovės: Prof. dr. Fatmir Sejdiu
Kryetarit tė Parlamentit tė Kosovės: Kolė M. Berisha
Kryeministrit tė Kosovės: Agim Ēeku
Letra e tyre fillon me kėto fjalė: “Bėhen dy vjet kur u vu gurthemeli i
katedrales “Nėna Tereze” nė Prishtinė…”
Kur bėhen dy vjet? Kjo nė letėr nuk ėshtė shėnuar, ndoshta e kanė harruar!?
Prandaj, kėtu ėshtė e nevojshme pėr t’iu rikujtuar se:
Gurthemeli i katedrales katolike u vu ditėn e premte, nė mesditė, me 26
gusht 2005, nė zemėr tė Prishtinės, nė hapėsirėn e gjimnazit ”Xhevdet Doda”.
Pra, dy vjet bėhen nė mesditėn e datės 26 gusht 2007…A keni kalendar ore
intelektualė “trushpėrlarė”…?!
Kur u vu gurthemeli i katedrales katolike nė Prishtinė, gurthemelit tė
katedrales katolike i mungonte leja e ndėrtimit…
Pėrmes njė komunikate pėr shtyp, lėshuar me 26 gusht 2005, zyrtarėt
komunal tė Prishtinės vėnien e gurthemelit tė katedralės e kanė cilėsuar: “ tė
nxituar, sepse nuk janė plotėsuar procedurat administrative dhe nuk janė
plotėsuar obligimet…”
Me gjithė kėtė, vėnien e gurthemelit tė Katedrales katolike e ka bėrė
ish-kryetari i Kosovės, dr. Ibrahim Rugova (1944-2006), i cili, ndėr tė tjera,
pat thėnė:
“Ne jemi tė bindur se ndėrtimi i Katedrales “Nėna Terezė” do tė jetė
simbol i bashkimit, i tolerancės dhe i mirėkuptimit…”
A ishte e rregullt vėnia e gurthemelit tė Katedrales nga ana e e
ish-kryetarit Rugova, pa leje ndėrtimi? A mund tė jetė Katedralja katolike
simbol i bashkimit, kur nuk muarr pjesė asnjėri prej pėrfaqėsuesve tė bashkėsive
tė tjera fetare, madje as pėrfaqėsues tė Kishės Ortodokse, tė cilėn Don Lush
Gjergji shpesh e quan kishė motėr?! Nuk muarrėn pjesė asnjėri prej pėrfaqėsuesve
tė partive tė opozitės…! Pra, aty ku nuk marrin pjesė as vėllezėrit, as motrat,
a mund tė quhet, a mund tė jetė katedralja simbol i bashkimit? Kjo ndodhi vitin
e kaluar, 26 gusht 2005, ngjarja ėshtė e filmuar e shėnuar, kurrė s’ka pėt t’u
harruar…!
Sot, nėntor 2006, a ėshtė e drejt tė quhet prej kėtyre intelektualėve
Katedralja e “Nėnė Terezės”- shenjė shtetėsie? A qėndron kjo? Jo! Po, ēka tregon
kjo?
Kjo tregon papjekurinė fetare, kjo dėshmon hipokrizinė e tyre
ashiqare…Papjekuria fetare, siē shoshte Kant-i (1724-1824), ėshtė jo vetėm mė e
dėmshmja, por edhe mė e pandershmja nga tė gjitha…

Ē’ėshtė Katedralja ?

Nė njė fjalor amerikan tė gjuhės angleze pėr katedralen
shkruan:
“Kishė zyrtare e njė peshkopi, ēdo kishė e madhe.”
(Neė Ėebster’s Dictionery of the English Language, faqe: 81.
Botuar nė Neė York-Chicago, 1975)

Kurse nė Fjalorin e Shqipes sė Sotme shkruan:
“Kisha kryesore nė njė qytet, ku ushtron veprimtarinė e vet njė
peshkop”.
(Fjalor i Shqipes sė Sotme, faqe: 556. Botuar nė Tiranė, 2002.

Pra, sipas kėtyre fjalorėve, katedrale do tė thotė: “Kishė
kryesore, zyrtare, nė njė qytet, ku e ushtron veprimtarin e vet njė peshkop.”
Kėto shpjegime pėr katedralen janė fjalė tė nxjerra nga fjalorėt
qė janė libra njerėzorė, tė cilat mund tė kuptohen dhe tė peshohen. Por, siē
thoshte dijetarja besimtare Madleine Debrel, fjalėt e librave njerėzorė mund tė
kuptohen e tė peshohen; por ėshtė Fjala e Zotit qė na peshon ne. Nė mes tė
Fjalės sė Zotit, Fjalės Hyjnore, dhe vullnetit tonė duhet tė ndėrtohet njė ujdi
jetėsore.
Vėnia e gurthemelit tė Katedrales pa leje, pa ujdi njerėzore e
jetėsore, pa vullnetin e shumicės sė popullsisė, mendoj se kjo tregon e dėshmon
se ”kadedralistėt” nuk nisen nga motivet e pastra fetare, por pėr qėllime tė
tjera, vetėm pėr t’iu pėrshtatur botės perėndimore, kurrsesi nga besimi i
brendshėm fetar. Si dėshmohet kjo?
Nė letrėn e hapur tė intelektualėve dėrguar krerėve tė institucioneve
tė Kosovės, ndėr tė tjera, shkruan:
“Ditė mė parė kardinali i shquar amerikan, Shkėlqesia Mecarrick,
pjesmarrės edhe me rastin e gurthemelit, ktheu tė shohė se deri ku kishin
arritur punėt. Zhgėnjimi i tij ishte i madh…
Nė letrėn dėrguar romakėve, Shėn Pali shkruan:
“Po ju pėrbej me mėshirėn e Zotit, o vėllezėr. Mos iu pėshtatuni
parimeve tė botės, shndėrrojeni e ripėrtėrini mendjen tuaj, nė mėnyrė qė tė
dalloni vullnetin e Zotit: ē’ėshtė e mirė, ēfarė i pėlqen Atij…!
(Bibla, Romakėve, 12:1-2.)

Nė letrėn e hapur tė intelektualėve, ndėr tė tjera, shkruan:
“Fatkeqėsisht, koha ikėn e premtimi ynė has nė resistenca tė
ndryshme, qė dėmtojnė imazhin para botės…”
Kush janė kėta intelektualė qė s’e kanė hallin e katedrales, as tė
shtetėsisė, tė Kosovės, por e kanė hallin e botės?
Nėnshkruesit e letrės sė hapur janė:

1. Haxhi Bede Reshat Bardhi, ( tė cilit ja kanė shkruar titullin
gabimisht Bede, nė vend se Dede, Kryegjyshi botėror i bektashinve), qė dėshmon
sa tė papjekur janė, sa e dije e besim kanė, sa hipokritė janė…!)
2. Dritėro Agolli
3. Fatos Arapi
4. Ali Aliu
5. Alfred Uēi
6. Ismail Kadare
7. Enver Gjerqeku
8. Nexhmije Pagarusha
9. Pandeli Ēino
10. Fatos Kongoli
11. Ali Podrimja
12. Avni Spahiu
13. Tonin Ēobani
14. Rexheb Ferri
15. Don Nikė Ukgjini
16. Bashkim Kyēyku
17. Mimoza Ahmeti
18. Sadik Bejko
19. Moikom Zeqo
20. Lazėr Stani
21. Arian Leka
22. Luan Mulliqi
23. Gjelosh Gjokaj
24. Din Mehmeti
25. Xhevahir Spahiu
25. Visar Zhiti
26. Kimi Mehmeti
27. Bardhyl Londo
28. Kiēo Londo
29. Gėzim Hajdin Aga,
30. Beqė Cufaj
31. Ali Salaj
32. Pano Taēi

Letra e hapur e kėtyre 32 intelektualėve dėrguar krerėve tė
institucioneve tė Kosovės me titull “Katedralja e “Nėnė Terezės”- shenjė
shtetėsie”, nė tė vėrtetė, mendoj, se, ėshtė shenjė hipokrizie. Pse? Sepse
intelektualėt e lartėshėnuar disa janė tė manipuluar, disa janė nxituar, disa
janė tė nxitur jo nga ndjenjat e pastra tė Dashurisė ndaj Zotit, me mendje, me
zemėr, me shpirt, por vetėm pėr t’iu pėrshtatur botės, kinse pėr t’u miqėsuar me
tė, kundėr vetvetes…!
Feja ėshtė faktor pėrcaktues pėr jetė a vdekje, si individ apo
si shoqėri, ajo pėrfshin gjėrat mė themelore: rregullin, kuptimin dhe
domethėnien e jetės.
Intelektualėt e lartėshėnuar dhe bashkmendimtarėt duhet tė
ripėrtėrijnė mendjen, duhet tė kenė parasysh Shkrimin e Shenjtė, Biblėn, e cila
urdhėron e thotė:
“Njerėz tė pabesė! A nuk e dini se miqėsia me botėn ėshtė armiqėsi me Hyun?
Kushdo, prandaj, qė do tė jetė mik me botėn, shndėrrohet nė armik me Zotin.”
(Bibla, Letra e Jakobit, 4.)
Kosova jonė e dashur, Kosova jonė e shkretė, nė duar tė kujt
ka mbetė, ka nevojė pėr Zotin, jo tė armiqėsohet me Tė…
Shėnimi i “Rimėkėmbjes”: Jemi tė njė mendimi me zotėri Yvejsin dhe me Forumin
mysliman tė Kosovės. Kėta intelektualė, midis tė cilėve disa janė nga Shqipėria
londineze, nuk janė kujtuar asnjėherė tė kėrkojnė nga Edi Rama e qeveria e
Tiranės tė lejojnė ndėrtimin e e njė xhamie nė trojet qė i pėrkasin Bashkėsisė
islame nė Tiranė edhe pse e shohin se pėr ēdo ditė Bajrami besimtarėt myslimanė
falen nė rrugė e nė sheshin ”Skėnderbej” se nuk kanė xhami. Kėta intelektualė e
dinė se nė Tiranė ėshtė ngritur pa kurrfarė nevoje tė pėrmbushjes sė ritve
fetare njė katedrale katolike dhe po ngrihet njė katedrale oprtodokse
janullatiste nė stil grek nė kundėrshtim me gjithė rregullat e urbanistikės. Por
pėr kėto nuk kanė thėnė asnjė fjalė kundėrshtimi. Kėta intelektualė , shuvmica e
tė cilėve janė kadareanė tė thekur e shpesh kanė dalė nė pozita islamofobe
kujdesin per katedralen e Prishtinės e tregojė pėr arsye politike jo pėr motive
fetare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:51 am

PSE ERDHI “SHPĖRTHIMI KRYEMINISTROR” PĖR KOSOVĖN?
Mė 14 nėntor kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, bėri njė deklaratė tė
fortė lidhur me zhvillimet rreth problemit tė Kosovės. Kjo ishte njė deklaratė
krejt e pazakontė pėr drejtuesit pushtetit politik e diplomatik qė kanė
ndėrruar njėri-tjetrin nė Tiranė gjatė shumė vitesh.
Berisha tėrhoqi vėmendjen pėr rreziqet qė krijojnė vonesat e shtyrjet nė
shpalljen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Tėrhoqi vėmendjen e shqiptarėve
dhe tė botės pėr politikėn e mbrapsht qė po ndiqet nė Beograd kundėr Kosovės nė
kėtė fazė pėrmbyllėse tė pėrcaktimit tė statusit. Berisha theksoi fort dhe me
shqetėsim se pėrpjekjet pėr tė ndarė territorin e Kosovės, duke krijuar njė
“republikė autonome” serbe nė Mitrovicėn e Veriut mund ta zhysin Ballkanin nė
ngjarje shumė tė rėnda. Kryeministri i Shqipėrisė u drejtoi thirrje pjesėtarėve
nė Grupin e Kontaktit tė marrin serizoisht kėrcenimet qė mund tė vijnė pėr
rajonin dhe tė shpejtojė punėn pėr tė bėrė nė Kosovė njė shtet tė pavarur,
sovran e demokratik si e vetmja zgjidhje.
Shqiptarėt nuk ishin mėsuar tė dėgjonin deklarata kaq tė forta nga pushtetarėt
mė tė lartė. Prandaj shumė njerėz prisnin dhe presin ende qė reagimet e tė
tjerėve dhe zhvillimet tė hedhin mė shumė dritė mbi arsyet qė shtynė
kryeministrin e Shqipėrisė tė bėjė kėtė veprim tė fortė diplomatik.
Pavarėsisht se cilat kanė qenė arsyet qė ka pasur kryeministri, deklarata e
Berishės duhet pėrshėndetur dhe “shpėrthimi kryeministror” ėshtė pėr t’u
mbėshtetur. Megjithatė edhe kėsaj radhe nuk ndodhi kėshtu nė Shqipėri. Kryetari
i njėrės nga dy partitė socialiste opozitare tė vendit, i asaj qė quhet Lėvizja
Socialiste pėr Integrim, zotėri Ilir Meta, bėri njėfarė solidarizim me
deklaratėn e kryeministrit. Kurse Partia Socialiste qė kryesohet nga Edi Rama
edhe kėtė herė ndoqi parimin” tė kundėshtohet ēdo gjė qė bėn e thotė Berisha”.
Gazeta e kėsaj partie, famėkeqja “Zėri i Popullit”, qė ka marrė nėn ndikimin e
shijeve ekstravagante tė Raėms, edhe pamjen e jashtme tė gazetės mė tė pėrshtirė
nė historinė e shtypit shqiptar, botoi mė 15 nėntor shkrimin e titulluar
“Berisha kėrcėnon Europėn me destabilizim pėr Kosovėn”. Edhe sekretarja e PS-sė
pėr marrėdhėniet e jashtme, e cila ka qenė njėherė e njė kohė ministre e jashtme
e Shqipėrisė , Arta Dade, u shfaq nė ekranet televizive pėr tė lėshuar njė
koment tė shpėlarė, pa kokė e pa kėmbė, kundėr deklaratės sė kryeministrit.
Sipas “ZP”e Dades nė Kosovė e pėr Kosovėn nuk ka asnjė zhvillim negativ pėr tė
cilin duhet tė shqetėsohen qeveria dhe populli i Shqipėrisė.
Pėr “ēudi” edhe shypi e mediat qė bėjnė zhura shurdhuese pėr ndonjė fjalė qė i
shket ndonjėherė jangllėsht Berishės, janė treguar deri tani shumė memecė e tė
ndrojtur pėr tė pasqyruar e analizuar deklaratėn e kryeministrit.
Pyetja kryesore qė pret pėrgjigje ėshtė ”si ndodhi dhe pse ndodhi ky“shpėrthim
kryeministror” pėr Kosovėn. Pėr t’i dhėnė pėrgjigje sa mė tė saktė kėsaj
pyetjeje duhen pritur reagimet e tė tjerėve, brenda e jashtė Shqipėrtisė. Madje
vlerėsimi i saktė do tė dalė pas hapave tė mėtejshėm tė vetė kryeministrit
Beridsha dhe qeverisė sė tij, sidomos tė ministrit tė tuij tė jashtėm, Besnik
Mustafaj, qė si pėr ironi nė kėtė kohė kur kryeministri shpėrtheu fort pėr
Kosovėn, ishte i ftuar nė Gjermani tė lexonte pjesė nga proza e tij. Berisha,
Mustafaj dhe qeveria duhet tė bindin opinionin se kishte arsye tė forta qė
Berisha bėri atė deklaratė. Deri tani mund tė parashtrojmė vetėm hipoteza pse
Berisha mbajti atė qėndrim, qė gjithsesi ėshtė njė hap diplomatik i dobishėm dhe
me rėndėsi pėr Shqipėrinė e pėr Kosovėn.
1- Kryeministri i Shqipėrisė duhej ta bėnte kėtė veprim vetėm pasi tė kishte
marrė informacione konfidenciale, tė sakta e shqetėsuese se nė kohėn kur Serbia
oe Rusia kanė ashpėrsuar nė kulm politikėn antishqiptare pėr Kosvėn, kur u shty
afati i paraqitjes sė projetktit tė Ahtisarit, po pėrgatitej hedhja pa pritur e
pa kujtuar para shqiptarėve tė Kosovės e versioni serb tė zgjidhjes sė problemit
me ndarjen e Kosovės. A ka pasur Berisha vėrtetė tė dhėna tė tilla tė
verifikuara, qė mund tė mos i kishin as udėheqėsit e Kosovės?
2- “Shpėrthimi kryeministror” nė Shqipėri u bė dhe duhej bėrė nė rast se
drejtuesit politikė tė Kosovės kanė dyshiruar, pa pasur ende tė dhėna tė
sigurat, se po pėrflitej ndokund nė sallonet diplomatike ndėrkombėatre pėr
ndarjen e Kosovės, por vetė ata (udhėheqėsit shqiptarė tė Kosovės) nuk mund tė
jepnin alarmin pėr arsye tė “taktikave diplomatike” dhe tė “realpolitikės”. Edhe
nė kėtė version tė shpjegimit tė kėtij hapi kryeministri i Shqipėrisė ka bėrė
shumė mirė qė shpėrtheu aq fuqishėm kundėr ndarjes sė Kosovės. Por Presidenti i
Kosovės njė ditė mė vonė deklaroi me qetėsi se nuk ekziston rreziku i ndarjes sė
Kosovės. Kjo deklaratė sikur e zbehu efektin e “shpėrthimit kryeministror” nė
Tiranė dhe jep shkas pėr hamendėsime tė tjera pėr motivet qė kanė shtyrė Sali
Berishėn tė vepronte ashtu (gjithėsesi ka vepruar mirė).
3- Kryeministri i Shqipėrisė duke parė ndryshime qėndrimesh midis vendeve tė
Grupit tė Kkontaktit, sidomoss midis SHBA dhe miqve tė Serbisė nė kėtė grup ka
tentuar tė bėjė njė gjest tė fortė diplomatik pėr tė shprehur mė shumė
mbėshtetje pėr qėndrimin amerikan. Edhe ky motiv ėshtė shumė i pėrligjur. Ka
bėrė mirė qė veproi ashtu nėse ka pasur njė sinjal nga SHBA. Ka bėrė mirė edhe
sikur tė ketė dashur tė dėrgojė njė sinjal nė SHBA.
4- Mund tė mendohet se Berisha nė pėrputhe me manin e stilin e tij politik qė tė
bėjė gjeste tė bujshme pėr tė nxjerrė njė pėrftim pėr pushtetin e vet ka tentuar
tė krijojė idenė se po tregon njė kujdes tė veēantė nė kėto ēaste tė vėshtira
pėr Kosovėn, duke shfrytėzuar pėr hesap tė tij njė “pėrputhje qėndrimesh me
SHBA”. Edhe nė kėtė rast ka bėrė mirė, sepse i sjell dobi Shqipėrisė.
5- Nuk pėrjashtohet qė motivi parėsor i “shpėrthimit kryeministror” tė ketė qenė
synimi i Berishės qė tė ngrejė stuhi diplomatike tiranase pėr Kosovėn pėr tė
zbehur e mbuluar disi efektet negative qė kanė pasur nė politikėn dhe opinionin
publik shqiptar lėshimet qė Berisha i ka bėrė Greqisė pėr “dynėnshtetėsinė” e
shqiptarėve. Nė kėtė rast motivi ėshtė i keq, por sidoqoftė veprimi ėshtė i
dobishėm, sepse pėrfitimi politik i pandershėm qė synon Berisha pėr politikėn e
tij i shėrben njėkohėsisht dhe njė pėrmirėsimi tė politikės sė Tiranės pėr
ēėshtjen e Kosovės dhe i ēon diplomacisė ndėrkombėtare njė mesazh qė duhet ta
ketė parasysh.
6- Berisha ėshtė nė prag tė betejės zgjedhore qė paralajmėrohet shumė e ashpėr
dhe e pėshtirė. Berisha synon tė ndikojė zgjedhėsit me ca doza “nacionalizmi”.
Edhe PS e Rama i kundėrvihen “shpėrthimit kryeministror” qė Bereisha tė mos
nxjerrė pėrfitin elektoral prej tij. Por nė kėtė rast sidoqoftė socialistėt
veprojnė m ė keq se Berisha, sepse qėndrimi i tyre ėshtė i mbrapsht jo vetėm
pėrsa u pėrket motiveve, por edhe rezultateve.
Deklarata e Berishės na jep njė argument mė shumė tė pohojmė se kanė qenė shumė
tė dėmshme ata qėndrimet e zgėrlaqura tė diplomacisė sė Shqipėrisė pėr ēėshtjen
e Kosovės gjatė shumė viteve, qė tė mos zemėrohej diplomacia ndėrkombėtare. Po
tė kishte pasur me kohė hapa diplomatikė si “shpėrthimi kryeministror” i
tanishėm nė Tiranė, diplomacia ndėrkombėtare do t’i kishte marrė mė seriozisht
shqiptarėt dhe serbėt nuk do tė ishin kaq arrogantė sa tani.
16 nėntor 2006 Abdi Baleta

KADAREJA FRYN HIPOKRIZINĖ DHE SHFRYN LAVDINĖ
Viti 2005 nė Shqipėri u shpall zyrtarisht “Viti i Kadaresė”, pėr tė ngritur mė
lart lavdinė qė ai tashmė e gėzonte si shkrimtar i madh dhe pėr tė lumturuar
ithtarėt e kultit tė tij, tė cilėt dehen me kėtė lavdi pėr kėnaqėsinė e tyre dhe
mbėshtillen me kėtė lavdi pėr pėrfitimet e tyre. Pas mbylljes sė “Vitit tė
Kadaresė” normalisht duhej tė vinte njė periudhė mė e qetė, mė pak e bujshme nė
reklamimin e figurės e tė veprave tė tij, se kėshtu mund tė dallohej “Viti i
Kadaresė”, nga viti i zakonshėm paraardhės e pasardhės. Duhej tė ēlodhej vetė
Kadareja i rėnduar nga barra e reklamės. Duhej tė qetėsoheshin dhe ithtarėt e
kultit tė tij qė mbyllėn me sukses fushatėn. Duhej tė lihej dhe opinioni publik
tė ripėrtypte, sipas shijeve tė veta, ato qė kishte gėlltitur, ose qė ia kishin
rrasur me zor nė stomakun propagandistik fushatėbėrėsit gjatė “Vitit tė
Kadaresė”.
Por nuk ndodhi kėshtu. Viti pasues, 2006, u kthye edhe mė shumė nė “Viti i
Kadaresė”. Kėsaj radhe i pashpallur zyrtarisht, por mė i tejngarkuar
emocionalisht, pėr shkak tė gjithėfarė fushatash propagandistike zhurmėmėdha,
plot histerizėm e hipokrizi kadareane dhe me reagime mė tė shumta se herė tė
tjera kundėr kėsaj histerie e hipokrizie. Viti 2006 u bė vit i fryrjes sė
hipokrizisė kadareane dhe njėkohėsisht i shfryrjes sė lavdisė sė Kadaresė si
kurrė ndonjėherė tjetėr mė parė. Plasėn sherre e dyluftime gazetareske dhe
mediatike ku u pėrfshinė me shumicė ithtarė e kritikė tė Kadaresė.
Nė muajt prill-korrik 2004 kam bėrė njė polemikė tė gjatė me pikėpamjet dhe me
qėndrimet e Kadaresė pėr zhvillimet tronditėse tė marsit tė atij viti nė Kosovė.
Kjo polemikė ėshtė botuar nė gazetė nėn titullin “Kadareiada, sherriada Kadare
dhe Kadareja i sherrit”. Nuk u botua si libėr mė vete, sepse njė shtėpi e njohur
botuese qė shfaqi njė interesim fillestar nguroi ta pėrfundonte kėtė punė.
Vėnien pėrballė Kadaresė e kanė tė vėshtirė shumica e shtėpive botuese dhe
organet e shtypit. Nė fund tė vitit 2006 ėshtė e qartė se “Kadareiada” e
mėparshme triumfaliste u zbeh shumė nga shpėrthimet e fuqishme tė “sherriadės
Kadare”, qė u nxit nga vetė “Kadareja i sherrit”.
Kemi pėrmendur edhe nė shkrime tė mėparshme se pėr Kadarenė ėshtė krijuar njė
kult individi, nė kuptimin negativ qė ka ky term, jo njė kult i individit-njeri
dhe qytetar, qė gėzon admirim tė natyrshėm, por njė kult si ai i individit tė
imponuar politik, qė fiton famė tė madhe, por famė tė imponuar edhe me metoda
tė pahijshme. Fama dhe lavdia e Kadaresė dhe autoriteti i tij ka kohė qė i kanė
dhėnė pamjen e njė drejtuesi e sunduesi kulti. Ndjekėsit e tij fanatikė sillen
ndaj Kadaresė si pjesėtarėt e kulteve fetare, qė nuk durojnė tė thuhet pėr
shefin ndonjė fjalė jashtė atyre qė janė bėrė tė pranueshme brenda kultit.
Nė njė nga shkrimet e tij gazetari Mentor Kikia ka pėrdorur njė terminologji
tjetėr, me tingėllim mė politik se fetar pėr veshėt e shqiptarėve, ”vullnetarėt
e Kadaresė”. Ėshtė i dukshėm dhe i saktė krahasimi midis kadareanėve me ata
enveristėt fanatikė qė menjėherė pas rrėzimit tė shtatores sė Enverit mė 20
shkurt 1991 nė sheshin “Skėnderbej” tė Tiranės e shprehėn pėrdėllimin e tyre pėr
kultin e udhėheqėsit politik e shpirtėror duke krijuar njė organizatė
paramilitare me emrin “Vullnetarėt e Enverit”. Por kjo nuk shėrbeu shumė pėr tė
mbajtur nė kėmbė lavdinė tashmė tė rrėnuar tė udhėheqėsit tė tyre idhull.
Betejat propagandistike tė kėtij viti nė kuadrin e “sherriadės Kadare” krijojnė
bindje tė fortė se edhe “vullnetarėt e Kadaresė”’, sado tė pėrpiqen tė
mbėshtesin histerinė e hipokrizinė e idhullit tė tyre nuk mund ta ndalojnė
procesin e shfryrjes sė lavdisė sė kėtij idhulli. Me sherret qė ka nxitur kėtė
vit Kadareja ka bėrė qė shpesh edhe mbėshtetja qė i japin kultistėt
(vullnetarėt) e tij nė fakt tė kthehet kundėr tij. Por mė e keqja ėshtė se gjatė
kėtij viti lavdia e Kadaresė ėshtė zbehur dhe nė mjedise intelektuale ku ai
nderohej verbėrisht, ėshtė gėrvishtur edhe nga njerėz qė ishin vetėpėrmbajtur
pėr tė hyrė nė debate kur duhej kundėrshtuar ndonjė mendim ose qėndrim i
Kadaresė. Mė nė fund Kadareja nuk e fsheh mė se ka pėsuar goditje tė rėnda gjatė
sherreve qė shkaktoi. Pas gafave qė bėri gjatė vizitės sė fundit nė Kosovė, qė i
kushtuan shumė nė sytė e opinionit tė atjeshėm, ai po pranon se kanė qenė tė
gabuara disa qėndrime qė ka mbajtur nė tė kaluarėn dhe qė ai i ka mbrojtur me
njė kryeneēėsi e prepotencė tė skajshme.
“Sherriada Kadare” kėtė vit mori shumė vrull kur Kadareja sulmoi akademikun
kosovar Rexhep Qosja, pa qenė i ngacmuar prej kėtij dhe tentoi nė tė njėjtėn
kohė tė bėnte fajtor Rexhepin pėr sherrin qė nxiti vetė Ismaili. Qosja ka
qėlluar pėr fat po aq inatēor sa Kadareja dhe ia ktheu Ismailit pėrgjigjen si e
meritonte dhe si e kėrkonte. Ėshtė cinizėm e megalomani fėminore kur Kadareja
pėrpiqet tė justifikohet me fjalėt “Rugovėn e kam kritikuar, por ai s’e ktheu nė
marri” (gazeta “Panorama” 15 nėntor 2006). Nė shkrimin tim tė vitit 2004 jam
shprehur se marrėzinė e kishte bėrė Kadareja qė sulmonte pa skrupull dhe
padrejtėsisht Rugovėn. Nėse Rugova dot ishte pėrgjigjur si i pėrgjigjet Qosja
tani nuk do tė bėnte kurrfarė marrie. Pėrkundrazi ėshtė marri e Kadaresė qė do
ta krahasojė me njė marri reagimin e natyrshėm tė Qosjes. Rugova ishte “gandist”
e “nėnėterezist” nė reagimet ndaj atyre qė e sulmonin. Por tė tillė nė mjediset
politike e intelektuale shqiptare nuk mund tė ketė shumė qė Kadareja tė
shpresojė se do t’i shkojė gjithmonė kungulli mbi ujė, se ai mund tė ndėrmarrė
sulme provokuese padrejtėsisht ndaj tė gjthėve dhe askush nuk do t’i kthehet me
kundėrpėrgjigje.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:51 am

E mira e parė e madhe e debatit qė plasi midis Kadaresė e Qosjes kėtė vit ėshtė
pikėrisht fakti qė njė intelektual me emėr nga Kosova theu njė tabu, iu
kundėrpėrgjigj Kadaresė pėr sulmet qė kishte bėrė. Reagimi i Rexhep Qosjes, i
pari nga Kosova pas letrės sė Demaēit nė nėntor tė vitit 1991 “Kadare ti ike nė
Francė, por i duheshe demokracisė shqiptare” (ribotuar nė “Gazeta Shqiptare” mė
16 nėntor 2006) e qė tėrboi Kadarenė e mėsuar vetėm tė pėrkėdhelet nga
intelektualėt e Kosovės. Fjalėt e Kadaresė “Rugovėn e kam kritikuar por ai nuk e
ktheu nė marri” janė dėshmi e hutimit dhe e tronditjes qė pėsoi Kadareja nga
reagimi i Qosjes, janė dėshmi e njė dėshtimi tė rėndė tė manisė sė tij
sherrmadhe dhe e njė vetėbesimi tė tij prepotent se nuk guxon ta prekė kush.
Sherri qė nisi Kadareja me Qosjen solli njė shembje tė madhe pėr megalomaninė
kadareane, jo vetėm tė Ismailit por edhe te “kultistėve”( vullnetarėve) tė tij,
sidomos nė Kosovė nga ku tani vinė nė Tiranė shkrime me titull “Vdekja mė vjen
prej Kadaresė sė tillė”, (perifrazim i titullit tė romanit tė Qosjes “Vdekja mė
vjen prej syve tė tillė) qė ėshtė shkruar me shumė nerv dhe forcė bindėse nga
Halil Ibrahimi (shih “Sot” 14 shtator 2006).
Pas reagimeve nė Prishtinė, qė duhej tė ishin edhe mė kundėrgoditėse pėr
provokimet qė shkoi tė bėnte atje Kadareja, vetė Ismaili e ka mbledhur pakėz
bishtin dhe ėshtė shprehur: “pėr debatin fajtorė (jemi) edhe unė edhe Qosja” (
gazeta “Shqip” 14 nėntor 2006). Nuk ka si tė jenė tė dy fajtorė pėr mėnyrėn e
debatimit kur Ismaili provokoi dhe Qosja reagoi. Nuk ka si tė jenė tė dy fajtorė
kur Qosja reagoi si studiues (shkencėtar) dhe Ismaili si trillues (
propagandist-shkrimtar). Nuk ka si tė jenė tė dy fajtorė kur Ismaili mobilizoi
kultistėt e tij tė shpėrthenin fushata denigruese kundėr Rexhepit, tė bėnin deri
tubime tė shpifura nė Tiranė, nėn kujdesin e njė instituti italian, ndėrsa
Rexhepi u mbėshtet tek pena e vet dhe pati mbėshtetje vetėm nga individė qė u
leu nė zemėr tė dalin nė mbrojtje tė tė vėrtetės e tė drejtės. Nuk ka si tė jenė
tė dy fajtorė kur Rexhep Qosja parashtroi e mbrojti qėndrime, teza tė
argumentuara shkencėrisht dhe me synim qė t’i shėrbejė tė vėrtetės e kombit,
ndėrsa Kadareja hodhi nė publik tekste mistrece, pa brendi shkencore, nė
kundėrshtim me tė vėrtetat historike dhe me interesat kombėtare tė shqiptarėve.
Kadaresė nuk i duhet lejuar qė nė fajin e tij tė pėrlyejė edhe Rexhep Qosjen
tani qė provokimet qė bėri nė Prishtinė i dolėn huq, sepse shkoi atje me
trimėrinė e qoses sė pėrrallės me briskun nė dorė qė t’i rruante mjekrėn
akademike Qosjes dhe u kthye prej andej me veshėt e varur e me kėpucėt e
veshura mbrapsht. Ky ishte pėrfundimi mė therrės deri tani pėr kėtė vit i
“sherriadės Kadare” tė nxitur nga sherrxhiu Ismail.
Debati midis Kadaresė e Qosjes shpėrtheu, sepse Kadareja nuk mund tė duronte qė
njė intelektual i kalibrit tė Qosjes tė dilte tė mbronte publikisht teza qė nuk
pėrputhen me qėndrimet e Kadaresė pėr vlerat e Islamit tek shqiptarėt, pėr
figurėn e Nėnė Terezės dhe pėr “europianizimin” e shqiptarėve. Kadareja e nisi
me mburrje tė madhe kėtė debat, por tani po pėrdridhet qė tė duket se edhe ai
nuk ėshtė aq kundėrshtar i vendosur i myslimanizmit, po e thotė vetė atė qė ia
kemi thėnė pėr vite me radhė se “zbeh vlerat e Islamit tek shqiptarėt” dhe e ka
gabim qė pėrpiqet t’i bėjė myslimanėt shqiptarė katolikė.
Debati midis Kadaresė e Qosjes solli tė mirėn e madhe qė pėr problemet e
mėsipėrme tė shprehen njė numėr mė i madh se ēdo herė shqiptarėsh. Nė mėnyrė tė
veēantė ėshtė me dobi pėrfshirja nė kėtė debat me njė sėrė shkrimesh tė formatit
shkencor e historianit Kristo Frashėri qė nė fakt janė njė goditje e rėndė pėr
tezat e Kadaresė, pavarėsisht se pėr oportunizmin qė e di vetė prof. Kristo ky
ka fajsuar edhe Qosjen. Kadare u zemrua fillimisht shumė me Kriston dhe e
sulmoi krejt pa vend, por pas replikės sė Frashėrit sikur e qepi gojėn. Nė
intervistėn me Blendi Fevziun nuk guxoi ta zinte nė gojė debatin me Frashėrin,
pėr tė cilin duhej tė shprehej gjatė se ėshtė hera e parė qė ata debatojnė.
Shumė intelektualė nxituan tė shprehen nė shenjė solidariteti me idhullin e
kultit tė tyre. Mjaft tė tjerė u qetėsuan se nuk ishte herezi siē kujtonin tė
shpreheshin pėr kėto probleme. Tani tė paktėn kemi njė tablo tė qartė se nė
cilėn anė qėndron secili dhe janė tė paktė ata qė qėndrojnė fshehur.
Debati me Qosjen e shtyu Kadarenė tė provokonte edhe disa debate tė tjera
fatkeqe pėr tė, si ai pėr dosjet, debati me Paskal Milon, tė cilin Kadareja e
trajtoi me mendjelehtėsi sa ra nė grackėn e njė debati mė tė dėmshėm pėr tė me
familjen Rapi. Rinxjerrja nė skenė e propagandės publike e ēėshtjes Kadare-Rapi
tė para njė ēerek shekulli i ka kushtuar shumė emrit dhe prestigjit tė Kadaresė.
Dhe kjo ėshtė kryesisht pėr faj tė tij. Tentoi ta shuante jehonėn e dėmshme tė
kėtij debati, duke shkuar nė Kosovė pėr tė provokuar Rexhep Qosjen tek dera e
shtėpisė sė tij. Kjo i solli dėshtim e dėm tė rėndė.
Kadareiada e kapėrceu pikėn e saj kulmore dhe ėshtė nė tė tatėpjetė ēfarėdo qė
tė bėjnė kultistėt e Kadaresė. “Sherriada Kadare” ėshtė ende nė ngjitje drejt
majave tė saj, sepse problemet qė janė hedhur pėr debat nė publik nuk mbyllen e
nuk harrohen aq lehtė. Edhe kjo sherriadė e re ka dhėnė rrjedhojat e saj tė
dukshme jo vetėm nė qėndrimin e Kadaresė, por edhe tė gjithė atyre qė janė
pėrfshirė nė debat e qė janė tė shumtė, si ansjėherė tjetėr deri tani.
Janė pėrvijuar tashmė grupime tė dallueshme si nga krahu i mbėshtetėsve fanatikė
tė Kadaresė, dhe nga krahu i kritikėve tė rreptė tė tij dhe i neutralėve qė duan
tė shuajnė flakėt e kėtij zjarri polemizues. Nė mbėshtetje tė Kadaresė kanė dalė
kryesisht njerėz nga soji i shkrimtarėve nė Shqipėri, Kosovė e diasporė, qė si
duket mendojnė mė shumė pėr portretet e tyre qė mund tė ruhen duke u strukur pas
imazhit tė shkrimtarit mė tė madh. Kanė dalė kryesisht intelektualė shqiptarė tė
mėrguar qė dyzimin e tyre atje ku janė pėrpiqen ta kapėrcejnė duke u bėrė njėsh
me tė “dyzuarin e madh” franko-shqiptarin Kadare. Kanė dalė njerėz pėr motive
krahinaristė. Kanė dalė gazetarė qė tėrė kohėn kanė lėpirė cepat e byrekut tė
lavdisė sė Kadaresė dhe janė bėrė tė njohur duke lakuar emrin Ismail Kadaresė.
Me qortime tė forta kundėr Kadaresė kanė dalė ata qė nuk janė pajtuar asnjėherė
me arrogancėn e tij ndaj nacionalizmit shqiptar dhe identitetit shqiptar, me
bishtizmin e tij ndaj politikave perėndimore, me antimyslimanizmin e tij
agresiv, me pėrēartjet e tij pėr tė detyruar shqiptarėt tė bėhen katolikė, me
dredhitė e tij pėr tė fajsuar shqiptartėt pėr qėndrime tė padrejta ndaj fqinjėve
dhe pėr tė bėrė shqiptarėt pjesėtarė tė barabartė nė “marrėzitė ballkanase”.
Por me kritika pėr Kadarenė dolėn dhe shumė tė tjerė qė nuk mund tė pajtoheshin
me arrogancėn qė shfaqi ai gjatė kėtij viti. Kjo ėshtė mė e dukshme sidomos nė
reagimet qė janė bėrė nga Kosova.
Nuk janė tė pakėt dhe ata qė janė pėrpjekur ta quajnė fatkeq debatin
Kadare-Qosja dhe qė kanė kėrkuar shuarje tė kėtij debati; qė janė bashkuar me
tezėn e fanatikėve tė Kadaresė se po preket simboli i kulturės shqiptare, nderi
i kombit shqiptar, po sulmohen vlera kombėtare, po njolloset madje “institucioni
Kadare”. Tė tillė zėra janė dėgjuar nė Shqipėri, Kosovė e diasporė. Nė kėtė
vazhdė ka rėnė nė sy pėrsėri mobilizimi i Blendi Fevziut, i cili mė 13 nqntoe,
vetėm pak ditė pas transmetimit tėintervustės qė i ksht marrė kades ėnė Paris,
e ktheu studioane “Klan” nė njė kabare “Kadare” ku Ismailit duhej t’i kėndonin
me perversitet kadarean kėngėt e tyre lavdithurėse Fahri Balliu dhe Virgjil
Muēi, nė njė debat gjoja intelektual ku pėrballė tyre ishin Fatos Lubonja dhe
Ardian Klosi.
Pas kėsaj shfaqje nė kabare “Kadare” shpėtheu fort edhe manipuluesi i zellshėm
me “dosjen Kadare”, Shaban Sinani, me njė intervistė qė zė katėr faqe tė
gazetės “Panorama” tė datės 18 dhjetor 2006 dhe ėshtė botuar nėn titullin
goditės “Akuzat e Qosjes ndaj Kadaresė, atentat ndaj kulturės shqiptare”. Edhe
pa e lexuar tekstin e stėrgjatė tė kėsaj interviste vetėm duke u nisur nga njė
titull i tillė mund tė thuash pa frikė se po gabon se tė njėjtėn akuzė kushdo
mund t’ia bėjė vetė Shaban Sinanit, sepse edhe sulmet ndaj njė personaliteti tė
shquar tė kulturės shqiptare si Rexhep Qosja janė atentat apo ndoshta “akt i
terrorizmit intelektual” kundėr kėsaj kulture. Shaban Sinani me njė sulm tė
tillė ndaj Qosjes pėr tė mbrojtur idhullin e tij nė “kultin kadarean” ka
dėshmuar se nuk ēlirohet dot nga mendėsia e pėrkuljes para kulteve tė individit,
se tek ai kanė mbetur klishetė e stereotipet linēuese qė kanė qenė pėrpunuar e
rrėnjosur nė psihikėn e shumė shqiptarėve nga enverizmi e ramizizmi, ku Shabani
ka qenė njė shėrbestar i mirė kulti.
Me sulmet qė i bėri Rexhep Qosjes nė Kosovė, Kadareja e hodhi vetė poshtė atė
argument me tė cilin e mbronin mbėshtetėsit e tij, sepse edhe Ismaili sulmoi
vlerat mė tė larta kombėtare. Pra Ismaili preu vetė atė degėn e pemės ku ishin
ulur mbrojtėsit e tij pėr ta rehatuar gjatė stuhisė sė debatit.
Kadareja shpalli nė Kosovė se Qosja ėshtė pėr nė ēmendinė. Qosja ėshtė
kundėrpėrgjigjur se Kadareja ėshtė pėr nė burg. Kadareja edhe nė qoftė se nuk
ėshtė pėr tė shoqėruar Qosjen nė ēmendinė, apo pėr tė shkuar vetėm nė burg,
tashmė e ka bėrė hak tė jetė nė njėfarė mėnyre nė shtyllėn e turpit, sepse
askush nuk ka shkaktuar grindje dhe pėrēarje midis shqiptarėve sa ai. Pėr kėtė
arsye ėshtė e nevojshme qė tezat e vlerėsimet e shumta qė janė shprehur
publikisht deri tani, lidhur me qėndrimet e Kadaresė, tė analizohen e peshohen
edhe mė tej.
16 nėntor 2006 (vijon)
Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:52 am

TĖ MOS BIEM NĖ GJUMIN E TĖ VDEKURVE TĖ KOSINĖS

Para disa muajsh kemi debatuar me seriozitet dhe me njėfarė humori e sarkazme tė
trishtuar pėr atė ngjarjen makabre qė bėri shumė bujė ato ditė, zvarrosjen
tinėzisht tė tė vdekurve nė varrezat e fshatit Kosinė nė Pėrmet pėr t’i pėrdorur
eshtrat e tyre si material mbushės i varrezave tė ushtarėve grekė gjoja tė vrarė
nė Shqipėri, qė ishin ndėrtuar po tinėzisht me miratimin e fshehtė tė qeverive
shqiptare.
Kjo “histori makabre” u bė qesharake kur ministri i mbrojtjes i Shqipėrisė bėnte
sikur autoritetet shqiptare nuk dinin gjė se grekėt donin tė ndėrtonin kėtė
varrezė, nė njė kohė qė prifti grek Janullatos shkonte dhe bekonte pėrfundimin e
saj. Edhe ky ministėr mbase nuk e dinte qė Nano e Berisha nė emėr tė qeverive
tė tyre kishin dhėnė me radhė, me kohė e nė fshehtėsi miratimin pėr varrezėn
greke. Prandaj organet e ”syēiltėrsisė” shqiptare nuk kishin pikasur punimet e
ēvarrosjeve nė Kosinė. Prandaj ky krim nuk u hetua asnjėherė si duhet dhe ka
mbetur pa u ndėshkuar, edhe pse ėshtė shpallur se ekspertiza vėrtetoi se eshtrat
u pėrkisnin skeleteve tė burrave, grave e fėmijėve shqiptarė tė atij fshati, e
nuk ishin eshtra ushtarėsh grekė tė vrarė nė Shqipėri.
Tani po nė fshehtėsi qeveria e Berishės punėt i ka bėrė edhe mė keq. Duhet tė
shqetėsohemi jo mė pėr “fatin e keq” tė tė vdekurve, por pėr “fatin e mirė” tė
tė gjallėve. Qeveria greke ka shpallur se pėr bamirėsi, pėr tė forcuar
marrėdhėniet miqėsore shqiptaro-greke dhe afruar Shqipėrinė me Bashkimin
Europian ka vendosur tė bėjė njė dhuratė greke pėr shumė nėnshtetas shqiptarė,
duke ua dyfishuar kėtyre shtetėsinė me anė tė dhėnies sė nėnshtetėsisė greke,
pra duke u rrasur nė xhep edhe njė pasaportė greke krahas asaj shqiptare.
Qeveria greke ka shpallur se kėtė tė mirė po ua bėn nėnshtetasve shqiptarė pasi
ka marrė mė parė nga qeveria shqiptare pėlqimin pėr kėtė hap dhe garancinė se
nėnshtetsia shqiptare nuk do t’u hiqet atyre qė do t’u jepet. Pėrsėri shqiptarėt
e marrin vesh nga grekėt njė gjė qė ka bėrė qeveria e tyre, e cila me
transparencė nėn kupton fshehjen e veprimeve qė bėn. Me sa duket qeveria
shqiptare vepron kėshtu qė shqiptarėt tė sajojnė mė mirė “surprizat greke” pėr
kėtė mirėsi tė pėrbashkėt dyqeveritare.
Hapi i fundit politiko-ligjor i Greqisė makabritetin e varrosjes sė eshtrave nė
Kosinė e kthen nė njė agresivitet e rrezik serioz pėr gjithė Shqipėrinė.
Rrėmbimi nėpėrmjet njė ligji grek i nėshtetasve shqiptarė pėr t’i greqizuar
ėshtė njė veprim mė djallėzor, njė kėrcėnim shumė mė i madh me rrjedhoja mė tė
rėnda se grabitja e disa grumbuj eshtrash nė njė varrezė tė Kosinės. Nė rastin e
Kosinės trishtoheshim se ishte fjala pėr tė vdekur qė nuk mbroheshin dot nga
grabitja. Nė rastin e dytė tė dynėnshtetėsisė duhet tė shqetėsohemi mė
seriozisht, sepse ėshtė fjala pėr rrėmbimin e tė gjallėve qė mund tė mos duan tė
mbrohen nga tjetėrsimi. Nė rastin e parė kur nė skenėn e veprimit dolėn hapur
vetėm priftėrinjtė e Janullatosit dhe agjentė grekė nė Shqipėri, qeveritarėt dhe
drejtėsia shqiptare ua dhanė mbėshtetjen grekėve nė njė mėnyrė tė maskuar. Nė
rastin e dytė kur veprojnė direkt qeveritarėt e Athinės edhe qeveritarėt
shqiptarė po ua japin mbėshtetjen grekėve haptazi.
Rrėmbimi i tė gjallėve bėhet rrezik shumė mė i madh se grabitja e eshtrave tė tė
vdekurve. Famėkeqi “Kali i drunjtė” tani kėrkon tė futet si pasaportė greke nė
xhepat e sa mė shumė shqiptarėve. Pėrsėri jo pėr sarkazėm duhet kujtuar njė
shprehje angleze “kur i jep dorėn grekut shih a i ke mė nė vend gjithė gishtat”
dhe thėnia e famshme e poetit romak “ruaju grekut kur tė bėn dhurata”.
Shqiptarėt duhet ta mėsojnė mirė se nėnshtetėsia ėshtė njė lidhje juridike, e
qėndrueshme, nė shumicėn e rasteve e pėrhershme midis njė individi dhe njė
shteti, qė nuk merret kot e nuk lihet me papėrgjegjėsi. Nėnshtetėsia fitohet
qysh nė lindjen e njeriut sipas parimit tė gjakut, qė i siguron tė sapolindurit
nėnshtetėsinė e shtetit nėnshtetas tė tė cilit janė prindėrit dhe parimit tė
truallit, sipas tė cilit i sapolinduri merr nėnshtetėsinė e vendit ku ka lindur
pavarėsisht nga nėnshtetėsia e prindėrve. Mėnyra tjetėr e marrjes sė
nėnshtetėsisė qė quhet “natyralizim” ka kuptim pėr dhėnie e marrje nėshtetėsie
nė kushte tė caktuara e tė kufizuara, kur njė person me njė nėnshtetėsi, ose pa
nėnshtetėsi, bėn kėrkesė dhe i jepet nėnshtetėsia e njė vendi ku ėshtė vendosur
e do tė jetojė, porsi rregull duke shkėputur mė parė lidhjet e nėnshtetėsisė me
vendin nėnshtetas i tė cilit ėshtė. Greqia duhet tė kėrkojė qė nėnshtetasit
shqiptarė tė lėnė nėnshtetėsinė e parė qė tė marrin atė greke. Nėse Greqia pėr
arsyet e saj nuk e bėn kėtė qeveria shqiptare ka pėr detyrė tė bėjė rregullimet
ligjore pėr tė shmangur anomalinė e dynėnshtetėsisė masive.
Rregullat pėr kėto i vendos vetė shteti pa pyetur se ēfarė mendojnė shtete tė
tjera, por duke respektuar normat e pėrgjithshme ndėrkombėtare. Dihet se
nėnshtetėsia e ngarkon personin me besnikėri mė tė madhe ndaj njė shteti, i
siguron atij tė drejta, mbrojtje e privilegje nga ky shtet, por i vė dhe
detyrime tė caktuara specifike. Nėnshtetėsia ėshtė si njė martesė e individit
me shtetin.Kurse dynėnshtetėsia mund tė duket si njė gjendje e privilegjuar, por
nė njė ēast tė caktuar personi mund ta ndjejė veten nė pozitėn e gruas qė ka dy
burra.
Qeveritė greke e shqiptare po bėjnė tė kundėrtėn e asaj qė duhet, qė rekomandon
e drejta ndėrkombėtare dhe nė vend qė tė qepin njė pėllėmbė nė rrobėn e
marrėdhėnieve shqiptaro-greke do tė shqepin njė pash. Edhe nėnshtetasit
shqiptarė qė kujtojnė se dhurata greke do tė jetė e mirė pėr ta, se me njėrėn
dorė do tė hanė nė revaninė shqiptare e me tjetrėn nė bakllavanė greko-europiane
do tė vihen shpesh nė pozitėn e gruas me dy burra, do tė kenė detyrime tė
dyfishta, ndėrsa tė drejta e pėrftimet nuk do t’u shtohen aspak nė krahasim me
sa kanė tani kur punojnė si tė huaj nė Greqi.
Grekėt nuk po u bėjnė dhuratė shqiptarėve, po u pėrgatisin njė rreng. Greqia ka
tė drejtė ta bėjė si tė dojė ligjin pėr dhėnien e nėshtetėsisė sė saj, por ka
dhe njė detyrim tė mos shkaktojė sherre nė marrėdhėniet ndėrshtetėrore
shqiptaro-greke, as tė krijojė vėshtirėsi tė reja pėr njerėzit qė do tė
mashtrohen e tė marrin nėnshtetėsinė e dyfishtė.
Po si nodh qė qeveria shqiptare e pėrshėndet njė veprim grek qė rrezikon
sigurinė e Shqipėrisė? Nuk paska njeri nė qeveri ose nė administratėn tonė qė
t’i dijė kėto e tė kuptojė rrezikun? Ka, si nuk ka. Por qeveritė tona kanė hyrė
nė rrugėn e plotėsimit tė ēdo kėrkese tė Greqisė. Edhe grekėt i dinė mirė tė
kėqijat e veprimit tė tyre prandaj e pėrligjėn atė duke thėnė se kishin marrė
pėlqimin paraprak tė qeverisė shqiptare. Por grekėt duan tė venė nė jetė planin
e tyre tė hershėm pėr t’u ndryshuar shumė shqiptarėve kombėsinė, pėr ta
paraqitur Shqipėrinė si vend tė banuar nga njė shumicė greke dhe pėr tė
mbėshtetur pretendimet e vjetra aneksioniste greke nė Shqipėri.
Prandaj grekėt shtetėsinė e tyre nuk ua japin shqiptarėve sipas normave dhe
kushtetve qė pėrcakton e drejta ndėrkombėtare, por sipas kushtesh e qėllimesh
thjesht greke, ua ofrojnė vetėm atyre nėnshtetasve shqiptarė qė janė
vetėshpallur ose do tė pranojnė tė quhen “homogjenė grekė”, pėrndryshe
shqiptarėt qė pranojnė tė njėjtėsohen me grekėt dhe tė kthehen nė grekė
nėpėrmjet pasaportės greke. Me tė tilla marifete Greqia ka krijuar popullsinė e
saj “greke” tė sotme qė ėshtė njė amalgam etnish. Nga ana tjetėr grekėt i kanė
imponuar Shqipėrisė qėndrimin kapitullues, qė tė mos ua heqė nėnshtetėsinė e saj
atyre qė marrin atė greke, qė kėtė kontingjent “grekėsh homogjenė “ ta pėrdorė
si nė Greqi dhe nė Shqipėri pėr ekspansionizmin grek.
A duhet tė mashtrohemi se nėnshtetėsia greke i bėn shqiptarėt mė evropianė sesa
janė, siē trumbetojnė tellallėt e propagandės shoviniste greke? Nėnshtetėsia e
dyfishtė nuk ėshtė llogaritur aspak pėr tė afruar shqiptarėt me Europėn, por pėr
tė greqizuar Shqipėrinė. Shqiptarėt qė kanė tundimin tė marrin nėnshtetėsinė
greke duhet ta mendojnė edhe kėtė, sidomos ata qė nuk kanė dėshirė qė njė ditė
tė vihen nė pozita tradhtari ndaj bashkėkombasve tė tyre. Qeveritarėt shqiptarė
nuk duhet tė qėndrojnė aq pasivė ndaj rrėmbimit grek tė tė gjallėve, si mbetėn
tė vdekurit nė varret e Kosinės, kur u grabitėn eshtrat.
18 nėntor 2006
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:52 am

JOZEFINA MERITON PĖRGĖZIME DHE MBĖSHTETJE
Kryetarja e parlamentit Jozefina Topalli e kapėrceu edhe njė herė gropėn e
“varrit politik” qė i hapi opozita brenda disa muajsh. Bėnė mirė ata qė nuk u
bashkuan me paburrninė politike tė atyre qė nuk kanė shqetėsim tjetėr mė tė madh
vetėm si tė gėrmojnė gropa pėr zonjėn qė pėr herė tė parė nė historinė e
parlamentarizmit shqiptar ka zėnė karrigen e kryetarit tė legjislativit.
Pėr Shqipėrinė prania e njė gruaje nė kėtė post ėshtė emancipim dhe pėrparim, e
nderon vendin tonė nė botė. Ėshtė me tė vėrtetė domethėnėse qė Shqipėria ka
ulur njė grua nė atė karrige edhe mė parė se SHBA. Mirėpo pikėrisht nė kohėn kur
spikere e Dhomės sė pėrfaqėsuesve nė Amerikė bėhet njė grua, nė Shqipėri
shpėrthen njė “maēoizėm” i pėshtirė e pervers tek njė numėr i madh deputetėsh,
jo vetėm opozitarė, tek shumė intelektualė e propagandistė qė bateritė e
primitivizmit tė “burrnillėkut” tė tyre tė zvetėnuar i drejtojnė kundėr gruas qė
ėshtė ulur nė karrigen ku ka nė shėmtuar Kastriot Islami, Skėnder Gjinushi,
Namik Dokle.
Jozefina ėshtė ulur nė atė karrige jo pėr dekor e folklor politik femėror, por
pėr meritat e saj politike e intelektuale, pėr vendosmėrinė nė angazhimin e saj
politik e partiak, pėr frymėn e konseguencės qė ka sjellė nė politikėn
shqiptare, kur kėtė politikė e kanė ndotur sė tepėrmi batakēillėku, mungesa e
moralit qytetar dhe parimėsisė shoqėrore.
Shėmti mė tė madhe nė jetėn politike e shoqėrore tė njė vendi nuk ka se tė
shohėsh turma burrash pa burrni tė pėrgojojnė njė grua politikane kur kėta burra
janė turpėruar pėr vite me radhė me pazotėsinė dhe pandershmėrinė e tyre nė
politikė. Nuk ka shėmti mė tė madhe se tė shohėsh njė ish-kryeministėr dhe tani
deputet e kryetar partie tė lėshohet me vrap, tė kėrcejė mbi tryezat e
parlamentit, tė pėrmbysė si i tėrbuar karrige, vazo lulesh pėr tė mbėrritur tek
vendi i kryetares qė ta godasė me grusht. Ndėrsa kryetarja qėndroi gjithė
dinjitet me mospėrfilljen e saj pėr kėtė ”Selam Musa” tė ri nė sallėn e
parlamentit.
Pas njė incidenti tė tillė ky burrė nuk duhej tė shfaqej mė nė sallėn e
parlamentit, as nė tribunat politike, por tė strukej ku nuk e shohin shumė
njerėz. Pėrkrahėsit e tij duhej tė rrinin kokėvarur pėr shumė kohė. Por pėr ēudi
kėtė paburrni ata tentuan ta shesin pėr meritė. Ishin ata qė tentuan njė mocion
tė dytė pėr shkarkimin e kryetares. Deputetėt qė flakėn nė kosh kėtė mocion, pa
e futur nė shinat e ndryshkura tė asaj demokracie qė pretendonin mocionistėt,
bėnė shumė mirė. Mjaft me palaēollėqe tė kėsaj natyre nė emėr tė demokracisė.
Por sulmet me shkrim e pėshpėritjet pėr zonjėn Topalli nuk pushojnė. Disa
pėrrallisin pėr arsyet e “forta” pse duhej shkarkuar Jozefina, disa tė tjerė pėr
arsyet “ e dobėta” pse nuk u shkarkua Jozefina; disa vajtojnė mosshkarkimin e
Jozefinės se kėshtu qenka dėmtuar rėndė demokracia, disa mburren se e kanė
goditur rėndė imazhin e rolin Jozefinės. Ka dhe nga ata politikanė e gazetarė qė
ankohen pse Jozefina ėshtė ajo qė ėshtė, kryetarja autoritare e parlamentit dhe
jo ndonjė “bebi siter” pėr deputetėt qaramanė e me shėndet politik tė lig tė
parlamentit. Ka dhe deputetė qė duhej tė ishin ndėr mė tė vendosurit nė anėn e
Jozefinės, meqenėse janė demokristianė tė koalicionit qeverisės, por qė pėr pak
reklamė tė pėshtirė mediatike, ose dhe lakmitė pėr tė zėnė poste qeveritare
kanė pranuar tė bėjnė njė lojė hileqare dhe kanė sulmuar kryetaren tė cilės nuk
i afrohen dot as nė zotėsi as nė guxim politik me frymėzim demokristian.
Jozefina Topalli pėrfaqėson kėshtu sot figurėn politike, partiake parlamentare
mė tė veēantė, qė meriton mė shumė se gjithkush nė politikėn e parlamentarizmin
shqiptar tė pėrgėzohet pėr ato qė ka bėrė, tė pėrshėndetet pėr qėndrimet qė ka
mbajtur dhe tė mbėshtetet nė rolin politik qė po luan. Mjaftojnė dy raste kur
ajo ka qėndruar e vepruar siē ka qenė zakon tė thuhej, si burrneshė (tani e
tutje kjo fjalė nuk duhet pėrdoret mė, sepse simbol i forcės sė karakterit nuk
mbetet mė burrnia e Shqipėrisė). Vetėm Jozefina Topalli pati ndershmėrinė e
guximin politik t’i kundėrvihej nė PD e nė parlament pazarit Nano-Berisha kur e
bėnė Theodhori Sollakun prokuror tė pėrgjithėshėm. Tani PD e Berisha nė
epiqendėr tė luftės sė tyre politike e tė manovrave pėr sukses politik kanė vėnė
shkarkimin e Sollakut nga ky post. Pėr Jozefinėn ky fakt ėshtė triumf politik
dhe duhet tė peshojė shumė nė balancėn politike tė Shqipėrisė. Kėshtu duhet tė
jenė politikanėt shqiptarė. Jozefina u ėshtė kundėrvėnė disa veprimeve tė
kryetarit tė shtetit me dinjitetin maksimal dhe qartėsi e argumenta mė serioze
se kolėgėt e tjerė partiakė. Edhe ndaj kryetarit tė Partisė Socialiste ajo i ka
vėnė mė mirė pikat mbi “I”.
Jozefina nuk ka bėrė skena ekzibicionizmi nė politikė qė tė tėrhiqet shėmtueshėm
prej tyre mė vonė sikurse kanė bėrė shumė nga politikanėt kryesorė. Jozefina
ėshtė “e egėr”, por si mund tė jetė e butė midis egėrsirash tė politikės?!
Jozefina ėshtė e zymtė. Po si mund tė jetė e qeshur midis galerisė sė
hipokrizisė e tė maskave? Jozefina duket qė ėshtė ambicioze. Po kush ka mundur
tė bėjė politikė tė suksesshme nė Shqipėri pa qenė edhe ambicioz? Shumė tė tjerė
janė mė ambiciozė se Jozefina, janė shėmtueshėm ambiciozė nė krahasim me
Jozefinėn. Mund tė jetė edhe dinake e hileqare Jozefina. Do t’ia themi kur tė
shafqė kėto tipare nė masa e mėnyra qė dėmtojnė politikėn e moralshme dhe
Shqipėrinė. Por tani kėto janė cikėrrima tė merremi me to.
A ka Jozefina lidhje tė posaēme ndėrkombėtare? Supozojmė, ose mė saktė duket qė
ka. Po tė tjerėt nuk kanė vallė lidhje tė tilla? Vetėm kryetares sė parlamentit
nuk i lejohen kėto? A ka marrė pasuri tė mėdha Jozefina? Shkruhet shpesh se ka
marrė, madje ka dėmtuar dhe tė tjerėt. Nuk dimė sa tė vėrteta janė kėto. Por i
besojmė asaj se ende nuk ka marrė aq sa ia kanė marrė nga pasuria qė i takonte
trashėgim. Kėtu ka njė dallim tė madh me ata qė politikėn e kanė pėrdorur pėr tė
marrė pasuri tė mėdha qė nuk ishin tė tyre, as me trashėgimi as tė fituara me
punė. Kurse Jozefina ka marrė pasuri qė i takojnė me trashėgimi.
Mė qesharakja ėshtė kur dalin injorantė e japin vlerėsime pėr nivelin kulturor
tė Jozefinės. Vetėm njė nivel kulturor i saj dhe i rrethit tė saj mund tė linte
jashtė rregullave zakonore shqiptare kundėrveprimin pėr atė sulmin fizik qė u
tentua kundėr Jozefinės nė sallėn e parlamentit. Kanė harruar tė majtėt e
Shqipėrisė si e justifikonin me “Kanunin e Veriut” atentatin qė i bėri Gafurr
Mazreku nė korridoret e parlamentit Azem Hajdarit, siē kishin justifikuar dikur
parardhėsit e tyre nė terrorizmin politik atentatin e kurdisur nga Avni Rustemi
kundėr Ahmet Zogut po nė sallėn e parlamentit?! Sulmi kundėr gjatė ushtrimit tė
detyrės sė saj si kryetare mbetet shumė mė i shėmtuar, mė provokues se tė
shtėnat me armė nė sallėn e parlamentit. Kjo nuk duhet harruar sa herė tė flitet
e tė shkruhet pėr figurėn e qėndrimet politike tė Jozefina Topallit. Po u harrua
kjo, ose po u nėnvleftėsua kjo harrohet rreziku i akteve terroriste pėr qėllime
politike.
Kundėrshtarėt e egėr tė Jozefinės nga e majta pa dashjen e tyre dhe pėr
budallallėkun e tyre i kanė bėrė njė shėrbim tė djathtės, sepse kanė ndihmuar nė
konfirmimin pėrfundimtar tė njė figure tė fuqishme nė tė djathtėn shqiptare,
figurėn e Jozefina Topallit. Ēfardo qė tė ngjajė me karrierėn politike tė
Berishės, qė ka dominuar pėr 16 vjet kėtė krah politik, frerin mund ta marrė
Jozefina, madje me njė psikologji politike qartėsisht mė tė djathė, me njė stil
politik mė tė thjeshtė, tė pėrvijuar mė pastėr dhe me njė trashėgimi politike
shumė mė pak tė kompromentuar. Duket kėtė kanė filluar ta kuptojnė ata qė nisėn
denigrimin e Jozefinės. Prandaj po pėrpiqen tani tė nxisin kundėrvėniet
Berisha-Topalli, Topalli-Topi, Topalli-Ndoka, siē u pėrpoqėn mė herėt dhe
arritėn tė plasnin bombėn e kundėrvėnies Topalli-Ngjela.
Nuk mund tė themi me siguri se Jozefinės nuk i ka shkarė asnjėherė kėmba keq dhe
nuk ėshtė ndotur aspak nė kėto lojėra politike tė ndyra nė Shqipėri, sepse nuk
jemi nė brendėsi tė nėntokės politike dhe gjykojmė vetėm nga sa shohim nė
sipėrfaqe. Por cilatdo tė jenė shkarjet e Jozefinės nė kėtė luftė politike me
kundėrshtarėt dhe me njerėz tė kampit tė saj, ajo del mė e paprekura nga tė
kėqijat gėrryese. Betejat qė u bėnė kundėr saj e kanė pėrforcuar pozitėn e saj.
Dhe kjo ėshtė mirė pėr politikėn shqiptare.
Tani Jozefina ka krijuar njė imazh mė tė plotė tė figurės politike qė meriton
pėrgėzime, qė ka natyrisht nevojė pėr mbėshtetje. Jozefina nė PD hyri tė luante
rol kur tė tjerėt po e braktisnin nėn zhgėnjimin e vitit 1997. Jozefina nuk ka
bėrė kapėrcime partiake si shumė nga ata qė e sulmojnė, nuk ka ndėrruar maska nė
fytyrėn politike. Prandaj duhet tė ndalohet poshtėrsia e deritanishme pėr ta
kthyer parlamentin nė shesh betejash tė pandershme meskine kundėr Jozefina
Topallit. Edhe nėse Rama, Gjinushi, Ceka, Meta me shokė nuk kapėrdijnė dot
dėshtimet nė betejat me Jozefinėn dhe nuk heqin dorė nga huqet e deritanishme i
takon Berishės e PD-sė tė mos lejojnė mė jo vetėm maskarada mocionesh kundėr
Jozefinės, por as atė zallamahi qė bėhet nė parlament pėr tė cenuar sado pak
drejtimin e saj.
18 nėntor 2006 Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:53 am

JOZEFINA MERITON PĖRGĖZIME DHE MBĖSHTETJE
Kryetarja e parlamentit Jozefina Topalli e kapėrceu edhe njė herė gropėn e
“varrit politik” qė i hapi opozita brenda disa muajsh. Bėnė mirė ata qė nuk u
bashkuan me paburrninė politike tė atyre qė nuk kanė shqetėsim tjetėr mė tė madh
vetėm si tė gėrmojnė gropa pėr zonjėn qė pėr herė tė parė nė historinė e
parlamentarizmit shqiptar ka zėnė karrigen e kryetarit tė legjislativit.
Pėr Shqipėrinė prania e njė gruaje nė kėtė post ėshtė emancipim dhe pėrparim, e
nderon vendin tonė nė botė. Ėshtė me tė vėrtetė domethėnėse qė Shqipėria ka
ulur njė grua nė atė karrige edhe mė parė se SHBA. Mirėpo pikėrisht nė kohėn kur
spikere e Dhomės sė pėrfaqėsuesve nė Amerikė bėhet njė grua, nė Shqipėri
shpėrthen njė “maēoizėm” i pėshtirė e pervers tek njė numėr i madh deputetėsh,
jo vetėm opozitarė, tek shumė intelektualė e propagandistė qė bateritė e
primitivizmit tė “burrnillėkut” tė tyre tė zvetėnuar i drejtojnė kundėr gruas qė
ėshtė ulur nė karrigen ku ka nė shėmtuar Kastriot Islami, Skėnder Gjinushi,
Namik Dokle.
Jozefina ėshtė ulur nė atė karrige jo pėr dekor e folklor politik femėror, por
pėr meritat e saj politike e intelektuale, pėr vendosmėrinė nė angazhimin e saj
politik e partiak, pėr frymėn e konseguencės qė ka sjellė nė politikėn
shqiptare, kur kėtė politikė e kanė ndotur sė tepėrmi batakēillėku, mungesa e
moralit qytetar dhe parimėsisė shoqėrore.
Shėmti mė tė madhe nė jetėn politike e shoqėrore tė njė vendi nuk ka se tė
shohėsh turma burrash pa burrni tė pėrgojojnė njė grua politikane kur kėta burra
janė turpėruar pėr vite me radhė me pazotėsinė dhe pandershmėrinė e tyre nė
politikė. Nuk ka shėmti mė tė madhe se tė shohėsh njė ish-kryeministėr dhe tani
deputet e kryetar partie tė lėshohet me vrap, tė kėrcejė mbi tryezat e
parlamentit, tė pėrmbysė si i tėrbuar karrige, vazo lulesh pėr tė mbėrritur tek
vendi i kryetares qė ta godasė me grusht. Ndėrsa kryetarja qėndroi gjithė
dinjitet me mospėrfilljen e saj pėr kėtė ”Selam Musa” tė ri nė sallėn e
parlamentit.
Pas njė incidenti tė tillė ky burrė nuk duhej tė shfaqej mė nė sallėn e
parlamentit, as nė tribunat politike, por tė strukej ku nuk e shohin shumė
njerėz. Pėrkrahėsit e tij duhej tė rrinin kokėvarur pėr shumė kohė. Por pėr ēudi
kėtė paburrni ata tentuan ta shesin pėr meritė. Ishin ata qė tentuan njė mocion
tė dytė pėr shkarkimin e kryetares. Deputetėt qė flakėn nė kosh kėtė mocion, pa
e futur nė shinat e ndryshkura tė asaj demokracie qė pretendonin mocionistėt,
bėnė shumė mirė. Mjaft me palaēollėqe tė kėsaj natyre nė emėr tė demokracisė.
Por sulmet me shkrim e pėshpėritjet pėr zonjėn Topalli nuk pushojnė. Disa
pėrrallisin pėr arsyet e “forta” pse duhej shkarkuar Jozefina, disa tė tjerė pėr
arsyet “ e dobėta” pse nuk u shkarkua Jozefina; disa vajtojnė mosshkarkimin e
Jozefinės se kėshtu qenka dėmtuar rėndė demokracia, disa mburren se e kanė
goditur rėndė imazhin e rolin Jozefinės. Ka dhe nga ata politikanė e gazetarė qė
ankohen pse Jozefina ėshtė ajo qė ėshtė, kryetarja autoritare e parlamentit dhe
jo ndonjė “bebi siter” pėr deputetėt qaramanė e me shėndet politik tė lig tė
parlamentit. Ka dhe deputetė qė duhej tė ishin ndėr mė tė vendosurit nė anėn e
Jozefinės, meqenėse janė demokristianė tė koalicionit qeverisės, por qė pėr pak
reklamė tė pėshtirė mediatike, ose dhe lakmitė pėr tė zėnė poste qeveritare
kanė pranuar tė bėjnė njė lojė hileqare dhe kanė sulmuar kryetaren tė cilės nuk
i afrohen dot as nė zotėsi as nė guxim politik me frymėzim demokristian.
Jozefina Topalli pėrfaqėson kėshtu sot figurėn politike, partiake parlamentare
mė tė veēantė, qė meriton mė shumė se gjithkush nė politikėn e parlamentarizmin
shqiptar tė pėrgėzohet pėr ato qė ka bėrė, tė pėrshėndetet pėr qėndrimet qė ka
mbajtur dhe tė mbėshtetet nė rolin politik qė po luan. Mjaftojnė dy raste kur
ajo ka qėndruar e vepruar siē ka qenė zakon tė thuhej, si burrneshė (tani e
tutje kjo fjalė nuk duhet pėrdoret mė, sepse simbol i forcės sė karakterit nuk
mbetet mė burrnia e Shqipėrisė). Vetėm Jozefina Topalli pati ndershmėrinė e
guximin politik t’i kundėrvihej nė PD e nė parlament pazarit Nano-Berisha kur e
bėnė Theodhori Sollakun prokuror tė pėrgjithėshėm. Tani PD e Berisha nė
epiqendėr tė luftės sė tyre politike e tė manovrave pėr sukses politik kanė vėnė
shkarkimin e Sollakut nga ky post. Pėr Jozefinėn ky fakt ėshtė triumf politik
dhe duhet tė peshojė shumė nė balancėn politike tė Shqipėrisė. Kėshtu duhet tė
jenė politikanėt shqiptarė. Jozefina u ėshtė kundėrvėnė disa veprimeve tė
kryetarit tė shtetit me dinjitetin maksimal dhe qartėsi e argumenta mė serioze
se kolėgėt e tjerė partiakė. Edhe ndaj kryetarit tė Partisė Socialiste ajo i ka
vėnė mė mirė pikat mbi “I”.
Jozefina nuk ka bėrė skena ekzibicionizmi nė politikė qė tė tėrhiqet shėmtueshėm
prej tyre mė vonė sikurse kanė bėrė shumė nga politikanėt kryesorė. Jozefina
ėshtė “e egėr”, por si mund tė jetė e butė midis egėrsirash tė politikės?!
Jozefina ėshtė e zymtė. Po si mund tė jetė e qeshur midis galerisė sė
hipokrizisė e tė maskave? Jozefina duket qė ėshtė ambicioze. Po kush ka mundur
tė bėjė politikė tė suksesshme nė Shqipėri pa qenė edhe ambicioz? Shumė tė tjerė
janė mė ambiciozė se Jozefina, janė shėmtueshėm ambiciozė nė krahasim me
Jozefinėn. Mund tė jetė edhe dinake e hileqare Jozefina. Do t’ia themi kur tė
shafqė kėto tipare nė masa e mėnyra qė dėmtojnė politikėn e moralshme dhe
Shqipėrinė. Por tani kėto janė cikėrrima tė merremi me to.
A ka Jozefina lidhje tė posaēme ndėrkombėtare? Supozojmė, ose mė saktė duket qė
ka. Po tė tjerėt nuk kanė vallė lidhje tė tilla? Vetėm kryetares sė parlamentit
nuk i lejohen kėto? A ka marrė pasuri tė mėdha Jozefina? Shkruhet shpesh se ka
marrė, madje ka dėmtuar dhe tė tjerėt. Nuk dimė sa tė vėrteta janė kėto. Por i
besojmė asaj se ende nuk ka marrė aq sa ia kanė marrė nga pasuria qė i takonte
trashėgim. Kėtu ka njė dallim tė madh me ata qė politikėn e kanė pėrdorur pėr tė
marrė pasuri tė mėdha qė nuk ishin tė tyre, as me trashėgimi as tė fituara me
punė. Kurse Jozefina ka marrė pasuri qė i takojnė me trashėgimi.
Mė qesharakja ėshtė kur dalin injorantė e japin vlerėsime pėr nivelin kulturor
tė Jozefinės. Vetėm njė nivel kulturor i saj dhe i rrethit tė saj mund tė linte
jashtė rregullave zakonore shqiptare kundėrveprimin pėr atė sulmin fizik qė u
tentua kundėr Jozefinės nė sallėn e parlamentit. Kanė harruar tė majtėt e
Shqipėrisė si e justifikonin me “Kanunin e Veriut” atentatin qė i bėri Gafurr
Mazreku nė korridoret e parlamentit Azem Hajdarit, siē kishin justifikuar dikur
parardhėsit e tyre nė terrorizmin politik atentatin e kurdisur nga Avni Rustemi
kundėr Ahmet Zogut po nė sallėn e parlamentit?! Sulmi kundėr gjatė ushtrimit tė
detyrės sė saj si kryetare mbetet shumė mė i shėmtuar, mė provokues se tė
shtėnat me armė nė sallėn e parlamentit. Kjo nuk duhet harruar sa herė tė flitet
e tė shkruhet pėr figurėn e qėndrimet politike tė Jozefina Topallit. Po u harrua
kjo, ose po u nėnvleftėsua kjo harrohet rreziku i akteve terroriste pėr qėllime
politike.
Kundėrshtarėt e egėr tė Jozefinės nga e majta pa dashjen e tyre dhe pėr
budallallėkun e tyre i kanė bėrė njė shėrbim tė djathtės, sepse kanė ndihmuar nė
konfirmimin pėrfundimtar tė njė figure tė fuqishme nė tė djathtėn shqiptare,
figurėn e Jozefina Topallit. Ēfardo qė tė ngjajė me karrierėn politike tė
Berishės, qė ka dominuar pėr 16 vjet kėtė krah politik, frerin mund ta marrė
Jozefina, madje me njė psikologji politike qartėsisht mė tė djathė, me njė stil
politik mė tė thjeshtė, tė pėrvijuar mė pastėr dhe me njė trashėgimi politike
shumė mė pak tė kompromentuar. Duket kėtė kanė filluar ta kuptojnė ata qė nisėn
denigrimin e Jozefinės. Prandaj po pėrpiqen tani tė nxisin kundėrvėniet
Berisha-Topalli, Topalli-Topi, Topalli-Ndoka, siē u pėrpoqėn mė herėt dhe
arritėn tė plasnin bombėn e kundėrvėnies Topalli-Ngjela.
Nuk mund tė themi me siguri se Jozefinės nuk i ka shkarė asnjėherė kėmba keq dhe
nuk ėshtė ndotur aspak nė kėto lojėra politike tė ndyra nė Shqipėri, sepse nuk
jemi nė brendėsi tė nėntokės politike dhe gjykojmė vetėm nga sa shohim nė
sipėrfaqe. Por cilatdo tė jenė shkarjet e Jozefinės nė kėtė luftė politike me
kundėrshtarėt dhe me njerėz tė kampit tė saj, ajo del mė e paprekura nga tė
kėqijat gėrryese. Betejat qė u bėnė kundėr saj e kanė pėrforcuar pozitėn e saj.
Dhe kjo ėshtė mirė pėr politikėn shqiptare.
Tani Jozefina ka krijuar njė imazh mė tė plotė tė figurės politike qė meriton
pėrgėzime, qė ka natyrisht nevojė pėr mbėshtetje. Jozefina nė PD hyri tė luante
rol kur tė tjerėt po e braktisnin nėn zhgėnjimin e vitit 1997. Jozefina nuk ka
bėrė kapėrcime partiake si shumė nga ata qė e sulmojnė, nuk ka ndėrruar maska nė
fytyrėn politike. Prandaj duhet tė ndalohet poshtėrsia e deritanishme pėr ta
kthyer parlamentin nė shesh betejash tė pandershme meskine kundėr Jozefina
Topallit. Edhe nėse Rama, Gjinushi, Ceka, Meta me shokė nuk kapėrdijnė dot
dėshtimet nė betejat me Jozefinėn dhe nuk heqin dorė nga huqet e deritanishme i
takon Berishės e PD-sė tė mos lejojnė mė jo vetėm maskarada mocionesh kundėr
Jozefinės, por as atė zallamahi qė bėhet nė parlament pėr tė cenuar sado pak
drejtimin e saj.
18 nėntor 2006 Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:53 am

MERHABA MUFTI BAJRAKTARI!
Olsi Jazexhi
Historia e qytetit tė Shkodrės ėshtė njė nga historitė mė tė ndėrlikuara tė
Shqipėrisė sė veriut. Ndėrsa nė kohėt antike Shkodra ka shėrbyer si qendėr e
rezistencės sė shqiptarėve ndaj pushtimit romak, nė kohėn e Perandorisė Osmane,
Shkodra ka shėrbyer si njė nga qytetet mė tė rėndėsishėm tė perandorisė sė
islamit nė kontaktet me Venedikun dhe ekspansionin drejt Krishtėrimit. Nė
shekullin e 20-tė Shkodra morri famė tė madhe pėr historinė e kombit shqiptar,
pasi ajo tronditi kancelaritė perėndimore me rezistencėn qė komandanti turk
Hasan Riza Pasha dhe brigadat e muslimanėve shkodranė i bėnė pushtimit malazez.
Lufta e Shkodrės ishte aq epike, sa qė nė atė kohė mahniti fuqitė e mėdha tė
cilat arritėn tė ndėrgjegjėsohen nė pėrfundimin e saj pėr ekzistencėn e
pamohueshme tė kombit shqiptar dhe meritės qė ai kishte pėr tė patur shtetin e
tij.
Qyteti i Shkodrės ashtu siē ka prodhuar burra tė mėdhenj, gjatė historisė sė tij
ka njohur edhe shumė njerėz tė pabesė, tė cilėt kanė sabotuar pas shpine
arritjet e mėdha tė njerėzve idealistė. Gjatė luftės pėr mbrojtjen e Shkodrės,
Esat Pashė Toptani ishte ai qė pranohet botėrisht tė ketė inspiruar vrasjen e
Hasan Riza Pashės dhe qė mundėsoi dorėzimin e qytetit ndaj malazezėve.
Por populli shkodran ėshtė shquar edhe gjatė kohės sė komunizmit, si njė popull
shumė i veēantė i cili ishte ndėr tė vetmit nė vend qė i ofroi rezistencėn mė tė
madhe regjimit. Plejada hoxhallarėsh dhe priftėrijshė shkodranė, muslimanė dhe
katolikė u martirizuan nė duar tė komunistėve jugorė tė cilėt qytetin verior e
shihnin me frikė dhe inat.
Nė ditėt tona qyteti i Shkodrės po shquhet pėr rilindjen e identitetit fetar. Si
muslimanėt ashtu edhe katolikėt mė tė dukshėm se kudo nė Shqipėri, janė nė
Shkodėr. Nė kėtė qytet shqiptarėt hapėn pėr herė tė parė kishat dhe xhamitė nė
vitet 90-tė, dhe aty i zuri fillet edhe themelimi i Komunitetit Musliman dhe
rilindjes islame shqiptare.
Nė kėto vitet e fundit, kur si pasojė e agresionit tė krishterė ndaj botės sė
islamit, tėrmetet e islamofobisė po ndjehen edhe nė Shqipėri, Shkodra ka qėnė
sėrisht qyteti qė ka prodhuar lidershipin mė tė spikatur tė islamit shqiptar.
Ndėrsa nė shumė qytete tė tjera tė vendit tonė, disa shqiptarė kanė humbur
fillet me traditėn dhe biles ka nga ata qė janė konvertuar sa nė grekė aq edhe
nėpėr fe tė huaja, nė Shkodėr, klerikėt e hijshėm me mjekra dhe me xhybe, gratė
me shami dhe burrat me tespih nėpėr duar vazhdojnė tė dominojnė pjesėn mė tė
lashtė dhe qytetare tė kryeqendrės sė Gegėrisė. Nė ditėt e Ramazanit, qyteti
verior tė mahnit me pamjen e tij. Xhamia e madhe Ebu Bekr gjallėron nga
besimtarėt qė ēelin iftare nė lokalet pėrreth nė vaktin e akshamit, ndėrsa zojat
shkodrane me shami dhe biēikleta vėrshojnė drejt tempullit madhėshtor tė Islamit
qė qėndron nė zemėr tė qytetit. Bukuria e Shkodrės me muslimanėt e saj, qė ėshtė
pėrjetėsuar nė pikturat mahnitėse tė Koli Idromenos do tė kishte mahnitur dhe
kthyer nė identitet edhe renegatin Agim Kukeli, nėse ky do tė ēohej tė edukohej
nga USAID-i jo nė ‘tokėn e lirisė’, por nė Shkodėr, ku do tė kuptonte mė mirė
kulturėn islame tė shqiptarėve.
Njė ndėr personat mė tė spikatur tė islamit shkodran por edhe shqiptar tė viteve
tė fundit padyshim qė ka qenė muftiu i qytetit tė Shkodrės, haxhi Bashkim
Bajraktari. Duke qenė me origjinė nga Postriba, vendi ku revolta e parė
anti-komuniste u zhvillua nė Shqipėrinė e vitit 1947, Bajraktari nuk e ka lėnė
nė asnjė moment personalitetin e hoxhės shkodran qė tė bjerė poshtė pėrballė
sulmeve tė ateistėve dhe islamofobėve tė sotėm. Pėrkundrazi ai ka dėshmuar ashtu
si edhe tė parėt e tij nė Postribėn anti-komuniste, krenarinė dhe rezistencėn e
Gegėrisė ndaj ideve tė mbrapshta tė modernizmit.
Edhe pse disa media dhe gazetarė qė i shėrbejnė interesave tė huaja nė Shqipėri
e kanė sulmuar pa tė drejtė muftiun Bajraktari kohėve tė fundit, gjatė viteve
kur ai ka shėrbyer si mufti, muftinisė sė tij ka arritur ti kthejė njė mori
pronash vakėf, tė cilat KMSH-sė i janė marrė gjatė viteve tė demokracisė nga
hajdutėt dhe matrapazėt. Ndėrsa nėpėr qytete tė tjera, si nė Tiranė fjala bie,
KMSH-sė i janė bėrė vjedhje spektakolare pronash, siē janė tokat pranė dhomės sė
tregtisė, apo tek stacioni i trenit, ku KMSH psh. nga 800m2 tokė qė posedonte ka
marrė vetėm njė hyrje, nė Shkodėr, mufti Bajraktari ėshtė munduar me mish e me
shpirt qė tė kėtilla gjėra tė mos ndodhin. Shumė njerėz qė e njohin nga pranė
flasin me adhurim pėr muftiun e Gegėrisė, i cili edhe pse vjen nga njė familje e
shtypur gjatė komunizmit dhe e varfėr, nuk ka guxuar kurrė qė tė pasurohet nė
kurriz tė pronave tė pacėnueshme tė vakėfit tė islamit.
Konflikti mė i fundėm si pasojė e tė cilit kryetari i Komunitetit Musliman tė
Tiranės, Selim Muēa ka larguar nė mėnyrė arbitrare nga puna muftiun e Shkodrės
ka tė bėjė me njė seri presionesh qė kėtij tė fundit i janė bėrė nga persona qė
janė pėrzjerė edhe mė parė nė shitjen e vakėfeve tė KMSH-sė sė Tiranės. Muftiut
i ėshtė kėrkuar qė ti dorėzojė Tiranės vakėfet e Muftinisė Shkodėr nė lagjen
Zdrale dhe Parrucė. Por duke qėnė se kėto prona Muftiu nuk i ka tė babės tė
cilat mund t’i shesė por janė pronė shpirtėrore e muslimanėve, tė trashėguara
den baba den, ai dhe kėshilli i besimtarėve shkodranė qė qėndrojnė rreth tij
kanė refuzuar vazhdimisht administratorin e vakėfeve pranė KMSH-sė, Ferit
Llagamin qė tė lozė me pasurinė e besimtarėve. Sipas besimtarėve shkodranė,
Llagami ėshtė pėrzjerė nė njė seri aferash korruptive nė KMSH tė cilat fillojnė
qė me dhėnien me 12% tė tokave tė KMSH-sė pranė parlamentit nė Tiranė, e deri nė
shitjen me njė ēmim shumė mė tė ulėt sesa ē’ėshtė tregu tė disa apartamenteve tė
Muftinisė Shkodėr dhe pronave tė tjera anembanė vendit.
Kėto arsye kanė detyruar besimtarėt shkodranė dhe muftiun e tyre, qė prej disa
muajsh tė refuzojnė dorėzimin e vakėfeve tė tyre ndaj Tiranės. Edhe pse si
pasojė e mosbindjes ndaj Tiranės, muftiu ka marrė njė seri paralajmėrimesh pėr
pėrjashtim nga puna, tė cilat kanė kulminuar me vendimin pėr largimin e tij nga
posti mė datė 15 nėntor 2006, mufti Bajraktari shumė personave qė e kėshillonin
t’i hapte krahun bandės sė Tiranės, i pėrgjigjej; unė vetėm i vdekur shkel mbi
pronat e besimtarėve! Ndershmėria dhe vetėmohimi i muftiut shkodran ka befasuar
shumė besimtarė nė Shkodėr dhe mbarė Shqipėrinė, tė cilėt tek muftiu i fisshėm
shohin lidershipin real tė Islamit nė Shqipėri – pėrkundėr lidershipit tė stisur
tė KMSH-sė nė Tiranė.
Por pėrplasjet e Muftinisė sė Shkodrės me Komunitetin Musliman tė Tiranės nuk e
kanė zanafillėn vetėm te rasti i pronave. Konflikti ndėrmjet Tiranės me Shkodrėn
ka nisur qė pėrpara disa muajsh, kur Muftinia Shkodėr i ėshtė pėrgjigjur njė
serie sulmesh mediatike dhe fizike kundėr Islamit nė vend. Qė me rastin e
reagimit kundėr presidentit Moisiu, kur ky feu muslimanėt nė Londėr, me rastin e
vendosjes sė kryqeve, tė vendosjes sė bustit tė Nėnė Terezės dhe kėrkesės nga
Ambasada Amerikane pėr tė kthyer Xhaminė e Fatihut nė Kishė, Muftinia Shkodėr ka
ardhur nėn presionin e vazhdueshėm tė zyrės sė Selim Muēės, i cili nė shumė
raste e ka kėrcėnuar muftinė me largim nga detyra. I cytur nga qeveritė dhe
shėrbimet e ndryshme qė operojnė nė Tiranė, Selim Muēa ka bėrė njė seri
pėrpjekjesh pėr tė larguar muftinė nga detyra dhe fakti i vetėm qė e ka frenuar
deri mė tani ta bėj kėtė, ka qenė prestigji i madh si mbrojtės i islamit, qė
shejh Bajraktari gėzon nė tė gjithė vendin.
Me rastin e refuzimit tė vendosjes sė bustin tė Nėnė Terezės nė qendėr tė
Shkodrės dhe tė konvertimit tė xhamisė sė Fatihut nė kishė, njė mori zyrtarėsh
tė lartė tė shtetit shqiptar, duke nisur qė nga njė ish-kryeministėr ortodoks e
deri tė shefat e zyrės sė presidentit, kanė bėrė maksimumin pėr tė larguar nga
detyra muftiun shkodran apo duke i bėrė sa presione aq edhe joshje me para. Duke
qenė i pari njeri nė historinė moderne tė Shqipėrisė qė arriti ti thotė JO
ambasadores amerikane, shteti i sė cilės pas 11 shtatorit 2001 ėshtė kthyer nė
njėfarė Rajhu Nazist nė marrdhėniet me islamin, muftiu i Shkodrės ėshtė shpallur
personi mė non-grata pėr qarqet kuislinge tė Tiranės dhe sponsorėt e tyre.
Qė nga Tetori i vitit 2005, njė seri ambasadash e kanė vėnė nėn shėnjestėr
muftiun krenar tė Shkodrės dhe pėr kėtė nė vazhdim kanė cytur shtetin shqiptar
qė tė bėj diēka. Qė nga ajo kohė, aparatēikėt e qeverive shqiptare janė munduar
sa me para aq edhe me presione tė krijojnė rebelime me hoxhallarė kundėr muftiut
Bajraktari. Ashtu si nė kohėn e Hasan Riza Pashės, edhe nė kėto muajt e fundit
njė biznesmen i fuqishėm shkodran, qė pėr koiēidencė e ka emrin Esat, ka
pėrdorur gjithėfarė rryshfetesh pėr tė hequr qafe muftiun e pabindur dhe me kėtė
rast pėrfituar toka pėr ndėrtim nė vakėfet e Komunitetit Musliman. Moria e
njerėzve qė janė ēuar kundėr mufti Bajraktarit ka arritur nė disa raste tė
rekrutojė edhe ndonjė teolog shkodran, i cili ėshtė parė nėpėr mediat e Tiranės
qė tė dalė sa krah pėr krah me ish-presidentin Mejdani kur ky deklaroi qė nė
Shqipėri ka 38% muslimanė, aq edhe duke kundėrshtuar publikisht muftiun nė
rastin kur ky kėrkoi ruajtjen e shenjtėrisė sė Xhamisė Fatih nė kalanė e
Rozafės.
Tamam si nė vitet 1960 kur regjimi i Enver Hoxhės prodhoi njė numėr ‘teologėsh’
qė pinin raki dhe jepnin fetva kundėr doktrinave fetare, edhe kėsaj here,
shėrbyesit e fuqive tė mėdha nė Tiranė janė munduar nė maksimum qė tė
diskreditojnė ‘fetvatė’ e Ulemasė shkodran dhe prodhojnė oponencė me ndonjė
teolog tė papunė. Nė shkurt tė vitit 2006 kur besimtarėt shkodranė u ēuan kundėr
vendosjes sė bustit tė Nėnė Terezės nė lagjet e muslimanėve, disa media
socialiste tė Tiranės promovuan nja dy teologė tė papunė tė cilėve ju premtonin
se do ti bėnin muftilerė, punėsonin nė KMSH dhe pallonin me para nė rast se
deklaroheshin pro-konvertimit tė xhamisė Fatih nė kishė, vendosjes sė bustit tė
shenjtorės katolike nėpėr lagjet e muslimanėve apo lavdėrimit tė Kadaresė nė
debatin e tij me Qosen.
Nė tetor tė vitit 2005, kur njė zyrtar i lartė i shtetit shqiptar i deklaronte
hoxhallarėve anembanė vendit, se shteti do tė rrėzonte herėt apo vonė nga detyra
Bashkim Bajraktarin, pasi atė nuk e donin ambasadat tė cilat ishin shqetėsuar
nga sjellja e tij, njė hoxhe i cili kundėrshtoi lehtėsinė e bėrjes sė kėsaj
pune, zyrtari i lartė ju pėrgjigjė qė: ne kemi rekrutuar boll njerėz nė Shkodėr,
qė janė tė gatshėm t’i zėnė postin muftisė.
Me rastin mė tė fundėm kur kryetari i KMSH-sė, Selim Muēa ka arritur mė nė fund
tė largojė nga detyra muftiun Bashkim Bajraktari dhe postin e tij ka nxituar qė
ta zėrė njė kolegu i tij, shkruesit tė kėtij shkrimi i vjen ndėr mend rrėfimi i
pabesive qė malazezėt i bėnė Hasan Riza Pashės nė Shkodėr 97 vite mė parė. Si
atėherė edhe sot nė Shkodėr ishte njė burrė qė mbronte dinjitetin e qytetit,
ndėrsa pas tij vėrtitej njė hije me emrin Esat, agjentura dhe ambasada tė huaja,
plus disa matrapazė qė pėr shumė pak pėrfitime tė kėsaj dynjaje pranonin qė
shpirtin t’ia shisnin shejtanit. Ashtu si 97 vite mė parė, edhe sot nė Shkodėr
po pėrsėritet i njėjti skenar, pėrballė tė cilit qėndron mufti Bajraktari, i
cili edhe pse i varfėr, i shtypur nga regjimet, i goditur nga mediat qėndron i
palėkundur ashtu si Hasan Riza Pasha 97 vite mė parė, i ndershėm dhe fisnik nė
mbrojtje tė identitetit tė Shkodrės dhe vakėfit tė pacėnueshėm tė islamit. Por
sido qė tė pėrfundojė konflikti mė i fundėm, muftia shkodran me shėrbimet qė i
ka bėrė islamit e ka futur veten e tij nė radhėn e heronjve tė mėdhenjė tė
islamit shqiptar, fama e tė cilit nuk mund tė rrėzohet dot me shkarkime nga
lart. Pėr kėtė arsye, shkruesi i kėtij shkrimi ka nderin ta salutojė me respekt
dhe admirimin mė tė madh, burrin e madh tė Gegėrisė, me pėrshėndetjen tonė
alla-turka; Merhaba mufti Bajraktari!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 8:21 pm

KU NUK PAJTOHEM ME SKˎDER SHKUPIN?


N려at뮠21 tetor gazeta "Albania" ka botuar nj렳hkrim t렧jat렴뼢r> Sk뮤er Shkupit, ish ambasador n렔urqi n렫oh뮠e qeverisjes s렐D-s물br> n뮠titullin shum려볨p벵es " ǫshtja komb봡re n렫onfuzion t뼢r> plot릱uot;. Sikur t렭os mjaftonte ky titull sip베tij 볨t력dhe okelio
"kur nj벩 i bie gozhd볠dghe tjetri patkoit". Megjith볥 konkluzionet
e e Sk뮤er Shkupit jan렴렴illa d볨p벵ese ky shkrim 볨t렮doshta
m렩 miri dhe m렩 p묱yeri nga ato q렓k뮤eri i ka dh뮫 lexuesit
deri tani p베trajtimin e problemit komb봡r shqiptar dhe t뼢r> veprimtaris려iplomatike t렳htetit shqiptar.

Vet뭠pak koh렭렰ar묠pik벩sht n렮려at뮠29 prill 1999 n렫ulmin e
luft볠kund베Serbis묠Sk뮤er Shkupi botoi po n렧azet뮠"Albania"
shkrimin e titulluar "Enigmat e pasluft볦quot; n렴렣ilin dilte me tez뮼br> se nuk b뮠t렫et렮렡snj렭뮹r렮j렳htet unitar komb봡r shqiptar
n렂allkan dhe se n렶end t렴ij shqiptar봠duhet t렫벫ojn렮j렳htet
t렰벢ashk봠t렧fardosh뭠me sllav봬 q렴렲ritet p벱indja e
popullsis렯rtodokse p베t렱et복ar Evrop뮮 Pas k봩j shkrimi t뼢r> Shkupit shp벴heu historiani ushtarak Vangjel Kasapi i cili shkroi n뼢r> "Rilindja" (botim i Tiran볩 n려at뮠21 korrik 1999 artikullin me
titull "Kosova p벭bys ide-skemat arkaike" ku si t렶etmen zgjidhje
p벣aktonte nj렦ederat렭e sllav봠e grek봠dhe i shpallte maskarenj
ata q렭endonin ndryshe.

N렳hkrimin e dat볠21 tetor Sk뮤er Shkupi duket se ka b벫 l붩zje n뼢r> drejtim pozitiv p베disa teza dhe afrohet me q뮤rimet nacionaliste, t뼢r> cilat nuk i ka pasur qejf m렰ar뮠Ndoshta ky ndryshim pozitiv m렱art뼢r> vihet re kur ai trajton problemin e "iluzionit t렺gjidhjeve me
intergrim". Tani Sk뮤eri ka p벶et복ar tezat e atyre q렰베vite me
radh렫뭢뮧ulnin se intergrimi evropian nuk duhet marr렳i arsye p벼br> t렰enguar integrimin brendashqiptar dhe se shqiptar봠mund t뼢r> integrohen me sukses n렅vrop렶et뭠si komb i bashkuar dhe i integruar
s렰ari nd벭jet veti, jo si komb i ndar려he i p벧ar뮼br>
Shkrimi m렩 fundit i Sk뮤er Shkupit ka edhe merita t렴jera.
Megjithat렫a disa pika ku p벳벩 볨t력 nevojshme t렢몭려iskutim
t련apur p베t렳qaruar m렭ir렧eshtjet dhe pozicionet nga
k뮤v볨trimi nacionalist dhe p베t렳hprehur madje shqet볩min q뼢r> krijojn려he dyshimi q렮gjallin disa propozime e parashtrime.

Nuk mund t렰ajtohemi me iden렳e n렴rajtimin e 祳htjes komb봡re
shqiptare dhe t렰벰unimit t렭endimit politik p베marr뤨뮩et e
jasht뭥 dhe diplomacin렱려uhet t렫et렳hteti shqiptar 礯 gj려uhet
par렺i e m렺i sipas formul볠"njeri i bie gozhd볠dhe tjetri patkoit"
. Sk뮤er Shkupi apo kushdo q렰벰iqet t렭ohoj렳e n렰olitik뮼br> shqiptare ka pas gjithnj렦orca, formacion politike, individ렱렩 kan뼢r> r뮫 祫anit t렭endimit aty ku duhet p베祳htjen komb봡re, at먥r뼢r> ai ose nuk i njeh pun봠si duhet, ose do t렳pekulloj렰베ndonj뼢r> q묬im t렣aktuar..

N렲rafshin e mendimit teorik politik, madje edhe t렰latform볼br> politike, 祳htja komb봡re shqiptare nuk 볨t렡spak n렫onfuzion t뼢r> plot묠sikurse pohon Sk뮤er Shkupi. Platforma komb봡re 볨t력
sanksionuar n렲rug렰olitike shtet벯re dhe nga forumet m뼢r> p벦aq복ese q렪an렭bledhur ndonj먥r렮력m베t렫ombit shqiptar,
nga Lidhja e Prizrenit e vitit 1878. Ǧar렫벫ojn렳hqiptar봠m렳hum뼢r> se programi i Lidhjes, mendimet e sanksionura nga Lidhja, porosit력
l뮡 prej saj p베t렰unuar n려rejtimin e duhur p베笩rimin e
bashkimin e trojeve etnike shqiptare n렮j렳htet komb봡r unitar,
sipas motos " nga t련uajt gj렮uk k벫ojm묠tokat tona s’i
l볨ojm릱uot;.

˳ht렩 padrejt려he disi fyes konkluzioni kategorik q렪ep S뮤er
Shkupi p베shqiptar봠si "komb q렮uk di t렬exoj련istorin력 vet".
Kombi nuk jan렶et뭠ata politikan렬 intelektuala렡po qytetar렱뼢r> v벴et렮uk din렴렭볯jn렳i duhet historin묠ose q력 transformojn뼢r> me metoda dallkauke.

Duhet ta p벧뺯jm렓hkupin p베mendimet q렫a shprehur k볡j radhe
lidhur me spekullimet q렢먥n n려뭠t렳hqiptar붥 me parimin e
mosndryshimit t렫ufinj붥 dhe p베kritikat e drejta q렡i u b뮼br> politikan붥 shqiptar렱렢ien viktim렭e dashje apo pa dashje e k봹re
spekullimeve specifike vet뭠me rastin e shqiptar붥.

Megjith렰벰arimet q렫a b벫 n렡naliz뮠n렦rym렮acionaliste t뼢r> 祳htjes komb봡re Sk뮤eri nuk arrin t렳hk밵tet nga disa iluzione q뼢r> i jan렦iksuar n렭endje prej koh볨. Ai rrug뤡ljen nga "konfuzioni
p베祳htjen komb봡re shqiptare" e sheh n렯rganizimin e "nj렴akimi
t렫rer붥 t렰artive m렴렭뤨a shqiptare p베p벣aktimin e nj뼢r> strategjie unike, t렰벢ashk봠t렴렧jith렳hqiptar붥 p베zgjidhjen
e 祳htjes komb봡re shqiptare" . Ideja e nj렭ledhjeje p베t뼢r> p벰unuar nj렳trategji t렴ill렫sht렢벫 bajate dhe tashm렳hkakton
alergji t렶벴et렴ek shum렳hqiptar묠sepse kush nuk ka spekulluar
deri tani me nj렰rojekt t렴ill렰a kurrfar렶lere teorike e praktike,
pa kurrar렳hansi p베ndonj렳ukses minimal..

Ai vet렫sht렮렫onfuzion t렭adh p베k봫 pik뮠Pak koh렰asi kishte
botuar shkrimin " Enigmat e pasluft볦quot; Sk뮤eri b벩 dhe nj렡rtikull
tjet베n렦quot;Albania" p베t렰ropozuar q렰un뮠e hartimit t렰rogramit
p베zgjidhjen e 祳htjes komb봡re t’ua hiqnin nga dora partive
politike, organiztave, shoqatave, Forumit t렩ntelektual붥, Akademis뼢r> s렳hkencave dhe ta merrnin n려or렦quot;intelektual봠shqiptar렭렮렺릱uot;.
Tani Sk뮤eri heq dor렮ga propozimi i at먥rsh뭠dhe k벫on q렰벳벩
pun뮠e hartimit t렳trategjis렵nike ta m벲in n려or렰olitikan봠e
"partive t렭뤨a".

N렱oft렳e ky propozim 볨t렲ezultat i nj렩deje fikse q렫a prej
koh볨 Sk뮤eri p베t렦etishizuar takimet partiake, p베t려al렡i
vet렮렲olin e nxit볩t t렫봹re takimeve 볨t렧jysma e s렫eqes.
Por, n렱oft렳e ai e b뮠k봫 propozim n렫uad베t렮donj렳keme
politike t렰벰unuar, at먥r렡i duhet qortuar se q묬imisht mbjell
konfuzion rreth 祳htjes komb봡re shqiptare. Sipas propozimit q렢뮼br> del se Sk뮤er Shkupi ende nuk ka kuptim t렳akt려he t려rejt렰벼br> natyr뮠q렫an려he rolin q렬uajn렰artit렰olitike n렓hqip벩. Ai
vazhdon t렢먥t p벧uesi i iluzionit se edhe ato parti q렮렦akt e
kan렴radh봵ar me koh묠ose po e tradh봯jn렴ani 祳htjen komb봡re,
mund t렭blidhen me t렮j몴뮠cil볩 dhe t렫ontribuojn렭e t렮j몴in
sukses n렰벰unimin e strategjis렵nike komb봡re, sikurse partit렭e
programe ose me prirje drejt nacionalizmit. Nj렳trategji e p벰unuar
dhe e vendosur n밫rmjet t렡shtuquajturit bashk밵nime t렴illa midis
komb봡r붥 dhe antikomb봡r붥 do t렳illte si rezultat dob볩min e
frym볠komb봡re t렳trategjis묠sepse pik벩sht komb봡r봠do t렩shin
t려etyruar t’u b뮩n l볨ime antikomb봡r붥. K볨tu, propozimi
i Shkupit u sh벢en m렳hum렡ntikomb봡r붥, sepse u jep shans t뼢r> maskohen dhe t렴hyejn렴ehun e mpreht렫omb봡r t렴렴jer붥.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 8:21 pm

Sk뮤eri k벫on "pakt t려etyruesh뭠p베祳htjen komb봡re". ˳ht뼢r> p벳벩 nj렰ropozim n렴ym, sidomos kur vet렡i ka iden렳e nj렰akt
t렴ill렦quot;mund ta p벢몫 dhe nj렭arr붥shje sirtari e cila do t뼢r> publikohet kur paraqiten kushtet e p벳htatshme". ˳ht렮j렩de krejt
硰raz, madje q렭und t렦sheh렮렶etvete edhe rreziqet q렳trategjia
unike p베祳htjen komb봡re, e detyrueshme p베t렧jith렴렢먥t
n밫rmjet nj렦quot;diplomacie sekrete brendashqiptare" midis disa pal붥 t뼢r> pap벣aktuara. K봯 dit렢먥n insinuata p베marr붥shje t렦sheht렡po
t련eshtur Nano-Berisha. Mos vall력dhe Sk뮤er Shkupi 볨t렰artizan i
ndonj렭arr붥shjeje t렴ill렰베祳htjen komb봡re q렴’u
imponohet shqiptar붥 pa e ditur se 禡mp;rsquo;볨t뿡 A do t렰ranonte
Sk뮤er Shkupi q렮ga nj벡 an렮렰벰ilimin e nj렭arr붥shjeje t뼢r> till렴렩shin Fatos Nano, Paskal Milo, Sofokli Lazri, Fatos Lubonja e
t렴jer렳i k봡?

N볥 Shkupi e ka hedhur k봫 ide si nj렳ugjerim q렴렴akohen Nano e
Berisha e t렰벰unojn렡ta nj렳trategji komb봡re, at먥r렡i i b뮼br> sh벢imin m렴렫eq 祳htjes komb봡re dhe shton konfuzionin. N뼢r> dhjetor 1998, takimi i papritur dhe q렳hkaktoi shum렰ezmatim tek
demokrat봠e nacionalist봬 midis Majkos e Berish볠u justifikua me
nevoj뮠e koordinimit t렱뮤rimeve p베shkak t렧jendjes n렋osov뮠Do
t렩shte shum렭렫eq tani n볥 dikush do t렳ugjeronte p벳벩
shp벤orimin e 祳htjes komb봡re si mask렰베ndonj렴akim
Nano-Berisha. Kjo do t려뭴onte ve确벩sht PD-n렮렮j렫oh렫ur ajo
fatmir볩sht ka marr렮j려rejtim m렴렱art렮ga nacionalizmi. Mos
vall렓k뮤er Shkupi n렳ugjerimet e tij pik벩sht k봫 do t뼢r> njollos뿡

"ǥshtja komb봡re, viktim력 kozmopolitizmit naiv", 볨t렮j벩 nga
n뮴itujt e shkrimit t렓k뮤er Shkupit. Ka pak, p베t렭os th뮫
aspak, t렶벴et렮렫봫 vler볩m. N렓hqip벩 pothuajse nuk ekziston
fare "kozmopolitizmi naiv". Nuk jan렮aiv렡ta q렳htiren si
kozmopolit렰베t렭askuar pozicionimin dhe veprimtarin력 tyre n려obi
t렮acionalizmave serb e grek kund베nacionalizmit shqiptar. Grekofil봼br> dhe serbofil봠nuk jan렮aiv뮠Nuk jan렦quot;kozmopolit렮aiv릱uot; Fatos Nano,
Fatos Lubonja, Frrok ǵpi, Paskal Milo, Sk뮤er Gjinushi, Neritan Ceka,
Nikoll Lesi, Arben Imami, Edi Rama, Genc Pollo apo t렴jer렴렳ojit t뼢r> tyre.

Sk뮤er Shkupi b뮠nj렰araleliz뭠jo shum렴렳akt려he mbi t렧jitha
t렰apranuesh뭠midis politik볠s렆atos Nanos sot dhe politik볠s렆an
Nolit n렶itin 1924. Ka t려rejt려eri n렮j릡r렭ase Sk뮤er Shkupi
kur mundohet ta shpjegoj렦atkeq볩n렰olitike t렎olit me fjal봠se:
"Ai k뭢뮧ulte t력ksperimentoj렮렂allkan nj렲epublik렴렭ajt렮뼢r> nj련ap볩r렴려ominuar nga monarki t려jathta dhe konservatore". Ky
konstatim 볨t렩 vlefsh뭠p베t렴reguar se politika e Nolit ishte
jasht렲ealitetit. Por, nuk ka asnj렴려rejt묠madje gabon shum렲뮤뼢r> (urojm렱렧abimin ta b몫 pa dashje), kur Sk뮤eri thot렳e: "Po
ashtu, edhe pasuesit e Nanos k벫ojn렴렮d벴ojn렮j렓hqip벩
moderne, kozmopolite, n렭jedisin tep베t렮garkuar me nacionalizma
greko-sllave". Zbukurim t렴ill렰olitik볠s렳h뭴uar antikomb봡re,
progreke dhe proserbe t렆atos Nanos dhe pasuesve enverist렴렎anos,
askush nuk u ka b벫 deri tani. Shkupi i jep Nanos merita t렭뤨a q뼢r> as vet렆atosit nuk i kan렳hkuar nd베mend, e b뮠Fatosin arkitekt q뼢r> mendon si t렢몫 nj렓hqip벩 moderne kozmopolite n렮j렫oh렫ur vet뼢r> Nano tallet me Shqip벩n려he me kombin shqiptar n렭뮹rat m뼢r> rruga竲ore, n렮j렫oh렫ur Nano mendon e punon vet뭠si t’i
destabilzioj력 ta rr뮯j렓hqip벩n력 kombin shqiptar.

Shkupi, me nj렭endjeleht볩 t렧uditshme ( n렱oft렳e nuk e b뮠me
q묬ime djall뺩sht t렰벣aktuara) na e paraqet Fatos Nanon si nj뼢r> "politikan fatkeq" sikurse Noli n렶itin 1924. Pra, edhe Nanon na e
paraqet si nj렦quot;viktim렰olitike" t렭jedisit t렰rapambetur ballkanik
n렮j렫oh렱려o t렢몫 vepra t렭뤨a moderniste europiane. Shkupi
nuk e kupton apo q묬imisht do t렦sheh렦aktin se Nano nuk 볨t렡spak
kozmopolit, se Nano kozmopolitizmin e p벤or vet뭠si mask렴뼢r> nacionalizmit t렴ij grek n렓hqip벩?! At먥r묠si mund t렳hpresohet
q렭e nj렆atos Nano t렴ill묠forcat dhe politkan봠e prirur
sinqerisht p베祳htjen komb봡re t렰ranojn렴렢몮렰akt t렦sheht뼢r> nga populli shqiptar p베t렰벣aktuar nj렳trategji unike p베祳htjen
komb봡re shqiptare?!

Sk뮤er Shkupi kujton se na ka th뮫 nj렧j렴렭adhe dhe se e ka
"gozhduar" keq Paskal Milon kur shkruan se: "Opozita serbe refuzoi
ftes뮠e BE kur asaj i k벫uan dor뺩min e Milloshevi穴 n레ag뮼br> Opozita serbe nuk e shiti Milloshevi穮 totalisht t려iskretituar si
armik ... Ministri i Pun붥 t렊ashtme, Milo, e shiti Berish뮠n렮j뼢r> simpozium t렎ATO-s vet뭠p베p벦itime partiake duke i b벫 "akuz뮦quot; e
sh뭴uar se ai donte t렢ashkonte shqiptar봠n렮j렳htet". Ose Sk뮤er
Shkupi nuk ka kuptuar asgj렮렴벫 k봫 mesele, ose ai p벰iqet t뼢r> gjej렲rethana leht복ese p베tradh봩n렫omb봡re t렍ilos si砫a
gjetur p베antishqiptarizmin e Nanos.

Milo, edhe Gjinushi, edhe Ceka, edhe Idajet Beqiri, e kan렳ulmuar n뼢r> t렮j몴뮠m뮹r렴렦묬iqur Berish뮠p베iden력 tij t렰amatur p벼br> Federat뮠e Shqiptar붥. Por, kur Milo ngriti stuhit렫und베Berish볼br> p베k봫 竳htje n렳eminarin e NATO-s n렔iran묠nuk kishte p베q묬im
kryesor diskreditimin e Berish볬 por kishte synim kryesor t뼢r> diskreditonte dhe t련idhte posht렰ara gjith렢ot볠t려rejt뮠e
shqiptar붥 p베t’u bashkuar n렮j렳htet t렶et뭮 Milo
shp벤oroi postin e ministrit t렪asht뭠t렓hqip벩s렪o p베t’i
sh벢yer politik볠s렮j렦quot;Partie Socialdemokrate Shqiptare", por p벼br> t’i sh벢yer politik볠s렢oshtit ortodoks greko-serbo-rus n뼢r> Ballkan. Sulmin kund베Berish볠Milo e kishte kryesisht si nj렭jet
maskimi p베sulmin kund베t려rejtave dhe interesave t렫ombit
shqiptar. N렱oft렳e Sk뮤er Shkupi nuk kupton kaq 볨t렭뫡t t뼢r> marr렰en뮠t렴rajtoj렫onfuzionin p베祳htjen shqiptare.

Opozita serbe nuk e shiti Milloshevi穮 sepse ajo 볨t렯pozit렳erbe
dhe jo "opozit렳hqiptarofile" n렓erbi. Kurse Milo, kur 볨t렮뼢r> pushtet shet opozit뮠shqiptare dhe kur 볨t렮렯pozit렳het pushtetin
shqiptar, sepse n렴려y rastet ai verpon si pozit려he opozit뼢r> grekofile n렓hqip벩. Prandaj, ai politik뮠shtet벯re t렓hqip벩s력
v렮렳h벢im t렰olitik볠greke. Prandaj nuk mund t렰ritet nga Nanot,
Milot, Pashkot, Pollot, Majkot, Doklet e t렴jer렧reko-serbofil렱뼢r> ata t렶eprojn렮렓hqip벩 n렭brojtje t렩nteresave shqiptare, si缢r> vepron opozita serbe apo pushteti n렓erbi n렭brojtje t렩nteresave
serbe. Prandaj, Sk뮤er Shkupi vet뭠mbjell konfuzion kur nuk e
shpjegon q뮤rimin e Milos, Nanos, Majkos, Pashkos, Lubonj볬 Pollos, e
t렴jer붥 n렦unksion t렰olitik볠greke e t렧rekofilis렳hqiptare.

Sk뮤er Shkupi e ka p벭endur q렮렭bledhjen e Barit p베ndihm뼢r> Ballkanit, q렵 mbajt dit봠e fundit, ishte p벦aq복esi i Shqip벩s물br> Gramoz Pashko, q려oli kund베t련uajve p베nd벴imin e Korridorit 8 n뼢r> Shqip벩 dhe k벫oi nd벴imin e Korridorit 10 q렩 intereson Greqis뮼br> Por, Sk뮤eri kishte p베detyr렮렫봫 rast t렴heksonte se Pashko nuk
veproi si kozmopolit shqiptar por duke shp벮doruar pozit뮠e
p벦aq복esit t렓hqip벩s묠veproi si nacionalist grek. A mund t렢볨
strategji t렰벢ashk봠komb봡re shqiptare me Pashkon?

K벫esa themelore e Shkupit n렭barim t렧jith렡naliz볠s렴ij 볨t뺼br> t렡rrihet kompromis midis shqiptar붥. E meta e k볡j k벫ese 볨t렳e
Sk뮤eri nuk b뮠dallimin midis komb봡r붥 dhe antikomb봡r붥 n뼢r> Shqip벩. I paraqet nj볯j t렧jith렦ajtor려he nj볯j t렩nteresuar
p베d볨timin ose mbar붡jtjen e 祳htjes komb봡re shqiptare. Kjo
볨t력 pasakt려he e d뭳hme. Pjes봠e mira t렭oralizimeve t렓k뮤er
Shkupit mund t렲ealizohen nga shqiptar봬 por jo edhe nga
shqipfol볩t, si砫벫on ai.

24.10.1999 Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 8:22 pm

DY GREQI KUND˒ SHQIP˒IS˼br>

Agjencia Telegrafike Shqiptare q려rejtohet nga greko-serbofili fam뫥q
Frrok ǵpi, n렮j렬ajm t려at볠15 tetor 1999 zbulon se kund베kombit
shqiptar Shqip벩s렰o vepron edhe nj렳htet i dyt렧rek me emrin
"Diaspora Helene".

Njoftimi i ATSH-s렩 referohet vizit볠q렢벩 n렓hqip벩 nj뼢r> greko-amerikan me emrin Andriu Athens, q렮a qenka "president i
diaspor볠helene". ATSH-ja ka p벤orur titullin shum려ometh뮫s
"Bashk밵nimi midis lobit grek dhe shqiptar n렓HBA, n려obi t뼢r> Shqip벩s릱uot;. Ky "presidenti i diapor볠helene" paska mbetur shum렩
k뮡qur nga takimet me pushtetar봠shqiptar묠sepse prej tyre "ishte
sqaruar me t렧jitha detajet q렫벫on zbatimi i projekteve n렮dihm뼢r> t렓hqip벩s릱uot;. Ky zot벩, me fodull뫠볨t렳hprehur si t렩shte
president i dyt렩 Greqis렳e e kishte planifikuar prej koh볨 k봫
vizit렰베t렰ar렳e si grek봠e diaspor볠mund t렮dihmojm렪o vet뭼br> bashk뫯mbasit e tyre, por edhe shqiptar봮 K볨tu, planet qenkan t뼢r> hershme q렫rahas Greqis렢allkanike dhe "Greqia amerikane", diaspora
greke, t렭erret me "kolonializimin dhe helenizimin" e Shqip벩s뮠Nj뼢r> rol i ve确t렩 qenka caktuar bashk밵nimit nd벭jet "lobit grek" dhe
"lobit shqiptar" n렓HBA.

Prej koh볨 e dim렱렦quot;lobi grek" n렓HBA 볨t렳hum렩 organizuar, i
fuqish뭠dhe aktiv. Kurse "lobi shqiptar" ende nuk ka arritur t뼢r> formohet e t렡firmohet. At먥r렭e cilin "lob shqiptar" n렓HBA do t뼢r> bashk밵noj렶all렫y "lobi grek" p베t렮dihmuar Shqip벩n렿 E
logjikshme 볨t렴렢esohet se "lobi grek" do t렦abrikoj렶et렮j뼢r> "lob shqiptar" q렴a p벤or렰베pun봠e tij t렭brapshta, ashtu si缢r> p벤or Greqia reparte t렳humta t렧rekofilis렮렓hqip벩: parti,
shoqata, organe shtypi etj. Nuk 볨t렰ra rast볩 q렰ik벩sht koh봠e
fundit n려iaspor뮠shqiptare n렓HBA po aktivizohen shum력lement물br> grupe, ndonj렧azet렱렩 shkojn렳ipas avazit politik볠greke.

N렂allkan kund베Shqip벩s려he kombit shqiptar 볨t렫rijuar me koh뼢r> dhe vepron nj렢osht ortodoks Athin뭂eograd, i cili b뮠t렧jitha
p벰jekjet q력dhe n렔iran렴렪et렮렦uqi nj렰ushtet kuisling q뼢r> t’i sh벢ej렫봩j boshti. Nj렢osht i till렡ntishqiptar po
p벧atitka edhe p벴ej oqeanit, n렓HBA, ku lobet greke e serbe ndaj
shqiptar붥 veprojn렮j볯j si shtetet e tyre respektive n렂allkan.
Tani u duhet t렮gren력dhe nj렦quot;lob shqiptar" n뮠hyqmin e tyre q뼢r> t’u sh벢ej렳i perde maskuese p베veprimtari n렓hqip벩. A do
t렧jenden dhe sa do t렧jenden njer뺠n려iaspor뮠shqiptare q렴뼢r> pranojn렮j렲ol t렴ill렿

Disa koh렰as takimit Nano-Milloshevi砮렋ret렮렦und t렶itit 1997,
p베ta konkretizuar rolin serb, erdhi n렓hqip벩 biznesmeni
amerikano-serb, Millan Pani箠Ai u takua me ish-kryeministrin Nano dhe
pas k봩j takimi u b렳hum렺hurm렳e Pani穠do t렭obilizonte t뼢r> gjitha patencialet e tij investuese n려rejtim t렓hqip벩s뮠Kurse
tani menj먥r렰as rikthimit t렎anos n렫rye t렐artis렓ocialiste
mb벲iti me nxitim "presidenti i diapor볠helene", Andriu Athens, i
cili shpall se nj렦quot;Greqi e dyt릱uot; do t렭arr렰벳ip베shp봩min e
Shqip벩s련urojm렱렴렰akt뮠ky Athens t렭os dal렦quot;president
diaspore" fiktiv si砤ol뮠dikur nj렦quot;perandor i Bizantit" q력 solli
Tritan Shehu dhe nj렦quot;miliarder maltez" q력 solli Aleksand베Meksi q뼢r> gjoja do t렩nvestonin nga tre miliard려ollar렳ecili, por me sa duket
qen렫ontrabandist렴렺akonsh뭠nga Pireu).

Pra, Greqia e Serbia i kan렮렓HBA Pani穮 dhe Andriu Athensin dhe u
duhet vet뭠t렳hpallin edhe pjes봡rin tjet베t렴riumviratit
ballkanik q려o t렦quot;kujdeset" p베Shqip벩n뮠Ky duhet t렪et렮j뼢r> "shqiptaro-amerikan".

Sipas ATSH-s묠Athens ka deklaruar se prej koh볨 e ka patur n렰lan
vizit뮠n렓hqip벩, por ka pritur momentin dhe "ka zgjedhur koh뮠kur
marr뤨뮩et midis Shqip벩s려he Greqis렫lasifikohen si t뼢r> shk묱yera". Ǧar려uhet t렮a thot렭렳hum렦quot;presidenti i diaspor볼br> helene" q렴렢indemi se grek봠kan렰unuar shum렧jat렫봩j
dhjet붪e硲i (sikurse edhe m렰ar멠p베t’i sjell렭arr뤨뮩et
shqiptaro-greke n렮ivelin e tanish뭠q렩a mund볯jn렦quot;lobit grek" n뼢r> SHBA t렴entoj렴렰ushtoj려iaspor뮠shqiptare t렳ajoj렮j렦quot;lob
shqiptar" dhe bashk렭e t렦quot;t렺hvillojn렓hqip벩n릱uot; p베ta integruar
sa m렳hum렭e Greqin렿 Ǧar려uhet m렳hum렰베t렢esuar se grek봼br> 10 vite kan렳hkat벲uar Shqip벩n렱렰astaj t렶ij렴a nd벴oj렦quot;lobi
grek" n렓HBA ?

Pushtetar봠grek력 shqiptar렳a her렴akohen ose shk뭢ejn렦jal뼢r> dashurie nga larg nuk l뮫 pa p벭endur se tani marr뤨뮩ete
shqiptaro-greke kurr렮uk kan렱en렮렮ivelet e sotme t렳hk묱yera.
Grek봠pra nuk e fshehin se kan렡vancuar shum렮렶asalizimin e
Shqip벩s뮠Athens premton se k봯 "marr뤨뮩et e shk묱yera" do
t’i b몫 edhe m렴렭ira duke ngritur qendra sh뮤etsore, shkolla
n렧jith렓hqip벩n려he nd벭arrje t렶ogla e t렭esme. Pra, do t뼢r> b몫 gjith竡 duhet p베t’i lidhur shqiptar봠sa m렳hum렰as
Greqis묠p베t’i helenizuar edhe n렶endin e tyre edhe n뼢r> diaspor뮼br>
Por nd벳a ATSH-ja na transmeton lajme e komente kaq entuziazmuese p벼br> mrekullit렱려o t렢뫡 krahas Greqis력dhe "diaspora helene", n뼢r> gazeta t렴jera botohen lajme gjitnj렭렡larmuese p베intensifikimin e
veprimtarive armiq볯re djall뺯re t렧rek붥 kund베Shqip벩s려he
shqiptar붥. N려at뮠19 tetor, n렮j렳hkrim t렧azet볠"Rilindja
Demokratike", p벳hkruhet veprimtaria q렢먥t n렇reqi p베t뼢r> rregjistruar ortodoks봠shqiptar렳i grek묠p베t렳hkomb봡rizuar
shqiptar봠n밫rmjet "prasino karta", asaj t렦amshes "kart렪eshile"
q렧joja do t’u jepet shqiptar붥 q렫an렭igruar n렇reqi p베t뼢r> "legalizuar" q뮤rimin e tyre atje. Ka dhjet렶ite q렧rek봠u
shk밵sin me radh렬lo-lloj koncesionesh qeveritar붥 e politikan붥
shqiptar렭e premtimin "do t렬egalizojm력migrant봠shqiptar릱uot;. Deri
tani, vet뭠nj렮um베i pap벦illsh뭠legalizimesh jan렢벫, kurse
"Fshesat" greke kan렱en렴렶azhdueshme p베t려뢵ar nj먥r볨
dhjet벡 mij벡 shqiptar묠gj렱렢ie n렫und벳htim me 礯 rregull
nd벫omb봡r.

Mjafton ky p벳hkrim nga "RD" e dat볠19 tetor i realitetit t뼢r> diskriminimit dhe t렳hkomb봡rizimit q렵 b먥t shqiptar붥 n렇reqi
p베t렰ar렳e 禡r렫sht렰베shqiptar봠ai "niveli i shk묱yer" i
marr뤨뮩eve shqiptaro-greke. P베t렭arr렦quot;kart뮠jeshile" t뼢r> q뮤rimit n렇reqi, autoritetet greke u v뮫 shqiptar붥 kushte nga m뼢r> diskriminueset e posht벵eset. Shqiptari duhet t려eklaroj렳e 볨t뼢r> ortodoks dhe me komb볩 greke. Gjith렯rtodoks봠e Shqip벩s렳렊ugut
i rregjistrojn렧rek려he vorioepirot뮠P벶e砤okumentave nga
ambasadat e konsullatat greke, duhet edhe nj렶벴etim i l볨uar nga
nj렰rej sillogjeve t렳humta vorioeirote, organizatat famkeqe q뼢r> punojn렰베aneksimin e "Vorio-Epirit" Greqis뮼br>
Juristi i njohur shqiptar p베problemet e s려rejt볠nd벫omb봡re,
Agim Tartari, prej vitesh ka t벨equr v뭥ndjen e autoriteteve e t뼢r> opinionit publik shqiptar mbi makinacionet q렫an렢벫 grek봠p벼br> dekada p베t렰enguar shqiptar봠t렧뺯jn렰asurit력 tyre n렇reqi
dhe ve确r벩sht mbi spekullimet greke me t렡shtuquajtur뮠gjendje t뼢r> luft볠midis Greqis려he Shqip벩s뮠N려at뮠10 tetor 1999 ai ka
botuar s벩sh n렧azet뮠"Republika" zhvillimet m렴렦undit n뼢r> posht벳in력 hipokrizin력 st벰벳벩tur greke p베k봫 竳htje.
Shkrimi i tij i titulluar "Marr뤨뮩et shqiptaro-greke n려rit뮠e s뼢r> drejt볠nd벫omb봡re" trajton me kompetenc력 sakt볩 dhe n렦rym뼢r> komb봡re disa probleme p베t렣ilat qeverit렳hqiptare dhe mekanizmat
e tjera t렳htetit i kan렢벫 l볨ime t렴epruara Greqis려uke d뭴uar
r뮤렩nteresat shqiptare.

Zot벩 Tartari mbi t렧jitha demaskon deklarimin e rip벴벩rtur grek
se Greqia do t렺batoj렮렭arr뤨뮩et me Shqip벩n렬igjet e gjendjes
s렬uft볠q려iskriminojn렳htetasit shqiptar묠duke i trajtuar
pasurit력 tyre n렇reqi si pasuri t렳htetasve t렳hteteve armiq edhe
gjys뭠shekulli pas mbarimit t렌uft볠s렄yt렂ot벯re, edhe pas
ceremonive e fjalimeve t렳humta pompoze q렫an렢벫 pushtetar렧rek물br> duke filluar me kryeministrin Andreas Papandreu n렶itin 1987, se k봯
atavizma t렰olitik볠greke kishin marr렦und nj련er력 p벧jithmon뮼br>
N렳hkrimin e Agim Tartarit konfirmohet ajo q렩 kemi njoftuar lexuesit
n렮j렳hkrim tonin n렦quot;Bota Sot" para af베dy muajsh se grek봠e kan뼢r> njoftuar zyrtarisht Ministrin력 Jashtme t렓hqip벩s렳e k봯
absurditete jan력nde n렦uqi.

N렡rtikullin e zot벩 Tartarit, pasi parashtrohet gjith렬egjislacioni
absurd grek p베k봫 祳htje qysh nga viti 1940 shkruhet se "ai m렲7
maj 1999 njoftohet nga nj렺yr렡vokatore e Selanikut se Ministria e
Jashtme greke i kishte konfirmuar se ligji nr.2636/1940 dhe ligji
nr.4506/1966 jan력nde n렦uqi. Traktatet e fundit nd벫omb봡re dhe
Traktati i Miq볩s묠Bashk밵nimit, Fqinj볩s렳렭ir려he Siguris뼢r> n뮳hkruar midis Republik볠s렓hqip벩s려he Republik볠Greke n렭ars
t렶itit 1996 nuk prekin gjendjen lidhur me to. I vetmi p벪ashtim
lidhur me sa sip베ka t렢몫 me shtetasit shqiptar렭e origjin렧reke
q렭und t렰retendojn렰asurit력 tyre n밫rmjet nj릡r렰rocedure q뼢r> 볨t렮렫ompetenc렴렍inistris렳렐un붥 t렊ashtme. P베k봫 볨t뼢r> v뮫 n려ijeni Ministria e Pun붥 t렊ashtme e Shqip벩s렮려at뮠30
maj 1999, por pa marr렮donj렰벧jigje".

Ky njoftim q력 b뮠nj렺yr렡vokatie n렓elanik 볨t렮j려okument q뼢r> provon m렱art렳e kurr렳e asgj렮uk ka ndryshuar n렱뮤rimet e
qeveris렧reke t렰벣aktuara nga diktatura fashiste e Metaksait n뼢r> vitin 1940 p베"gjendjen e luft볦quot; me Shqip벩n뮠Njoftimi tregon se
grek봠kan렱en력 mbeten mashtrues n렴렧jitha deklaratat q렫an뼢r> b벫 p베heqjen e gjendjes s렬uft볮 Qeveritar봠shqiptar렭e dashje
apo nga paft볩a kan렮gr뮫 sapunin p베djath려he kan렭ashtruar
opinionin publik t렓hqip벩s묠kan려뭴uar r뮤렩nteresat e shtetit
shqiptar duke u b벫 l볨ime pas l볨imesh grek붥 gjoja p베hir t뼢r> heqjes s렬igjit t렬uft볮 P베k봫 duhet t렪apin llogari me radh뼢r> duke p벦shir렁lfred Serreqi, ministrin e Jasht뭠t렱everis뼢r> demokratike dhe sidomos Paskal Milon.

Gjat렩nterpelanc볠q렩 k벫ova n렰arlament Serreqit n려at뮠14
korrik 1994 p베k봫 problem, ai u p밯q t렡rgumentonte se ishte ashtu
si砫ishin deklaruar parardh볩t e si砭ashtronin grek봮 N렰벧jigjen
p베shpjegimet e Serreqit at먥r렫am theksuar se kjo nuk ishte e
v벴et려he Ministra e Jashtme duhej t’i shihte gj벡t m렭e
kujdes. Tani 볨t렶eprimi arrogant dhe cinik i qeveris렧reke q력
njofton zyrtarisht Ministrin력 Jashtme t렓hqip벩s렳e Greqia ka
g뮪yer, se shqiptar봠jan렧뮪yer, se edhe pasi ka vendosur
marr뤨뮩e diplomatike n렶itin 1971 me Shqip벩n려he ka n뮳hkruar
me t렔raktat Miq볩e n렶itin 1996, Greqia e ruan "gjendjen e luft볦quot;
me Shqip벩n려he shtetasit e Shqip벩s렱렮uk deklarohen se jan뼢r> grek렴rajtohen n렇reqi p베竳htje pasurore si shtetas t렳htetit
armik. Ǧar려uhet m렰베t렫uptuar se "marr뤨뮩et e shk묱yera"
shqiptaro-greke jan렴렳hk묱yera vet뭠p베interesat e politik볼br> antshqiptare t렳htetit grek ?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 8:22 pm

Paskal Milo po t렩shte n뮰un볠me nd벧jegje shqiptare, me t렭arr뼢r> k봫 njoftim zyrtar nga Greqia, duhej t렫ishte b벫 me vendosm벩n렭뼢r> t렭adhe ato hapa q려ihet se si jan렮렴렴illa raste. Kurse ai
hesht. Ai heshti edhe kur e kemi ngritur k봫 problem n렳htyp. Ai me
siguri do t련esht묠sepse p베t렲뮤볩 ka q렰lanet greke n뼢r> Shqip벩 t력cin mbar뮼br>
Grek봠ashtu si edhe m렰ar렰벪ashtojn렮ga rregulli shtetasit
shqiptar렭e "origjin렧reke". Tartari e v렮려ukje shum렭ir렳e
"qeveria greke i ka dh뮫 gjithmon렫uptim tep베t렧jer렮ocionit
"shtetas shqiptar렭e origjin렧reke" duke p벦shir렮렴렰othuajse t뼢r> gjith렢esimtar봠ortodoks렴렓hqip벩s뮠K봫 avaz grek봠e vazhdojn뼢r> pa pushim qysh nga gjyqet nd벫omb봡re q렪an렢벫 midis Greqis력
Shqip벩s렰베pun봠e minoriteteve n렫oh뮠e Lidhjes s렋ombeve.
Greqia i kthehet k봩j avazi q렴렵shtroj렰resion t렧jithansh뭠mbi
shqiptar봠q렴려eklarohen sa m렳hum렭e komb볩 greke.

Me k봫 akt m렴렲i zyrtar armiq볯r ndaj shqiptar붥 e Shqip벩s뼢r> qeveria greke praktikisht e ka flakur si leck렰a vler렔raktatin e
Miq볩s렴렶itit 1996, i cili ka plot klauzola t려뭳hme p벼br> Shqip벩n려he avantazhe p베Greqin뮠Me k봫 veprim, qeveria greke ka
dh뮫 edhe argumentin juridiko-formal q렰ala shqiptare ta denoncoj뼢r> k봫 traktat. Kuisling봠q렪an렳ot n렰ushtet nuk mund ta b몮렫봫
gj뮠Por pushtetar봠e rinj q려o t’i z붥nd볯jn렮렲ast se
duan t렮dryshojn렮ga k봡 q렪an묠duhet q렮렦ush뮠e politik볠s뼢r> jashtme si hap t렰ar렴려enoncojn렔raktatin e Miq볩s렭e Greqin물br> p벤erisa Greqia i "rishpalli luft렓hqip벩s릱uot;.

N렶itin 1940 Greqia e quante veten n렭뮹r렡bsurde n렧jendje lufte
me Shqip벩n묠sepse ushtrit렩taliane e sulmuan Greqin렮ga territori
i pushtuar shqiptar. Tani si duket, Greqia e rikthen gjendjen e luft볼br> nga inati q렓hqip벩a ishte n렡n뮠e NATO-s gjat렢ombardimeve kund벼br> Serbis뮼br>
Marr뤨뮩et e "shk묱yera" shqiptaro-greke nuk mund t렢먥n m렴뼢r> ndyra se kaq po t’i v볨trosh nga k뮤i i arsyes politike,
rregullave nd벫omb봡re dhe t려rejtave e interesave shqiptare. Ato
mund t렣il볯hen t렳hk묱yera vet뭠po t’i v볨trosh nga k뮤i
i posht벳ive e lakmive greke kund베kombit shqiptar.



20. 10. 1999 Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 8:23 pm

KONTRIBUT SHKENCOR DHE GUXIM INTELEKTUAL
NˠLIBRIN "KONTRIBUT" TˠBUJAR SHEHUT.


N렦illim t렫봩j dhjet붪e硲i t렦undit t렳hekullit q렰o
p벣jellim, duke shfryt뺵ar lirit렱렭und볯i pluralizmi dhe duke u
mb볨tetur n렫lientelat e shumta brenda vendit, armiqt력 Shqip벩s뼢r> nd벭orr뮠nj렦ushat렴렴벫 sulmesh kund베Islamit n렓hqip벩 dhe
p벫at볩s렦etare islame t렳humic볠s렰opullit shqiptar. Ajo u
zhvillua n뮠parrull뮠e kthimit t렴yre n렳tatusin fetar t렭esjet볼br> dhe t렡sgj볩mit t렵55 viteve t련istoris렳렓hqip벩s렰as
sk뮤erbejane.

Sipas tyre, Islami si fe i p벫et Lindjes dhe si i till렡i qenka i
prapambetur dhe n렫und벳htim me frym뮠europianiste t렺hvillimit. Me
kuptim pezhorativ i vun력dhe cil볯rin "fundamentaliz뭦quot; (islamik)
duke e identifikuar me terrorizmin dhe dukuri t렴jera negative t뼢r> koh볮

Sulmi kund베Islamit n렓hqip벩, n렲adh렴렰ar렭ori trajt뮠e nj뼢r> agresioni cirilik kulturor e fetar kund베identitetit etno-kulturor e
fetar t렭usliman붥 shqiptar뮠Boshll뫵 fetar q렫rijoi ateizmi
komunist ishte nj렢az렳hum렰remtuese p베sllavo-grek봠p베ta
thelluar e avancar m렴ej pun뮠e nisur p베tjet벳imin e shqiptar붥
me an렴렮dryshimit t렢esimit t렰opullsis렭uslimane.

Mungesa e kontakteve fetare qoft력dhe me mjete audiovizive si dhe
larg볩a nga bota islame, ve破렴jerash kishin b벫 q렰asojat e
ateizmit t렮djeheshin m렴렲뮤a tek popullsia e besimit islam n뼢r> Shqip벩. Me rivendosjen e liris렳렢esimit, ashtu si p베besimet e
tjera edhe p베musliman봠shqiptar렭ungonin klerik봮 Mungonin edhe
njer뺠t렰벧atitur ose ishin shum렴렰ak봠intelektual봠e
p벧atitur n렦ush뮠e historis렳렢esimit. Sistemi arsimor p베gati
dy breza e kishte p벧atitur inteligjencien me frym렡teiste. Historia,
kultura, propaganda etj., gjat렲egjimit komunist ishin t렯rientuara
nga pozitat sllavo-greko-bizantine. N렫봯 kushte mbrojtja e Islamit
n렓hqip벩 ishte e v볨tir뮼br>
Problemet me t렣ilat ballafaqohej Islami gjat렰eriudh볠paskomuniste
ishin t렳humta. Ato k벫onin guxim intelektual, e ndoshta mori
p벰ar볩. Nd베t렰ar봠dhe pakt봠intelektual렱려ol뮠n렭brojtje
t렉slamit n렓hqip벩 ka qen렂ujar Shehu, autor i librit q렰o
promovohet sot.

Libri "Kontribut" pasqyron me kultur력 kompetenc렰or edhe me guzim
ballafaqimin e autorit me teza e pik밡mje t렲뮤볩shme antishqiptare
p베probleme kryesore q렬idhen me besimin Islam dhe 竳htjen
komb봡re. Autori nuk i trajton problemet fetare nga pozita e teologut
por si intelektual, si besimtar i nd벧jegjsh뭠por edhe i emancipuar;
larg 礯 fanatizmi, por q렮jeh dhe respekton me bindje obligimet q뼢r> rrjedhin nga ligj볩a islame p베t렧jith렢esimtar봮

Vlerat e librit jan렴렳humta. N렴렧jith렡rtikujt e tij libri
p벳hkohet nga logjika e sh뮤osh묠mendimi konseguent, uniteti dhe
koherenca si n렡to q렰벢몮렫ontribute t렭ir릩llta studimore
shkencore edhe n렡rtikujt me karakter thjesht렰ropagandues,
publicistik뮠Shpjegimet dhe argumentet q렪ep autori n렬idhje me
p벨apjen e Islamit tek shqiptar봬 p베lidhjet historike midis
islamizimit t렳hqiptar붥 dhe ruajtjes s렩dentitetit komb봡r t뼢r> tyre, t렧볨tjes fetare n렰벧jith볩 dhe asaj Islame n렶e确ti me
竳htjen komb봡re jepen me qart볩, n렭뮹r렢ind볥 dhe me nj렧juh뼢r> t렰unuar mir력 t렲rjedhshme. Artikujt "Gjendja e Islamit n렓hqip벩
pas shembjes s렫omunizmit", "Feja Islame n렪et뮠e shqiptar붥" e
ndonj렴jet벬 jan렫ontribute t렭ir릩llta shkencore.

Libri p벢allon me sukses sulmet q렩 b먥n Islamit n렓hqip벩 duke
stigmatizuar Frrok ǵp봠e Blush봬 Fatos Lubonjat e Neshat Tozajt,
Neritan Cek봠e Arben Imam봬 si dhe q뮤rimet e mbrapshta e antiislame
t렋adares뮠Libri "Kontribut" dhe shkrimet e tjera t렡utorit,
tregojn렰베angazhimin qytetar, fetar e komb봡r t렡utorit q렮uk
pranon t렲rij렭뮪an렮gjarjeve e problemeve q렳hqet볯jn뼢r> shqiptar봠dhe kombin e tyre.

N렫봫 lib벬 Bujar Shehu mish벯n vlerat m렴렱en볩shme e m뼢r> fisnike q려uhet t렫et렮jeriu; raportin e tij me Zotin xh.sh, t뼢r> Cilit i detyron qenien, ekzistenc뮠e tij dhe obligimet n렫uad베t뼢r> besimit Islam si dhe raportin me popullin dhe kombn t렣ilit i p벫et.
Binomi fe-atdhe p벳hkon gjith렬ibrin.

Ai prej koh볨 duhet t렫et렪etuar n렴hell볩 t렮d벧jegjes me
brengosjen p베fatkeq볩t렱렰o i binin besimit dhe atdheut t렴ij nga
sundimi komunist. Pluralizmi politik dhe liria e besimit i dhan뼢r> mund볩 t렳hp벴hej력 t렪ap렫ontributin e tij n려obi t렧볨tjes
komb봡re q렫sht력 lidhur ngusht력dhe me mbrojtjen e Islamit n뼢r> Shqip벩.

Nuk 볨t력 vog묠lista e organeve t렳htypit ku Bujar Shehu ka dh뮫
kontribut ose ka bashk밵nuar me to. Ajo arrin n렱5 gazeta e revista,
brenda dhe jasht렫ufijve artificial렴렓hqip벩s묠duke filluar nga
gazeta prestigjoze "Rim뫫mbja", q렮ga niveli i shkrimeve mund t뼢r> quhet nj렲evist렳hkencore e mir릩llt묠"E djathta", "E djathta
komb봡re", "Liria", "Pishtari", "Albania", "RD", "Dituria Islame"
(Prishtin멬 "Thirrja Islame" (Nju Jork), "Drita Islame", "Bota Sot"
(Zvic벩, "Drita e dijes" etj. P벶e砦aktor붥 personal묠n뼢r> botkuptimin e autorit duhet t렫et렮dikuar edhe trash맩mia familjare,
respekti ndaj tradit볠familjare, si nip i Sheh Ahmet Shkodr볠dhe biri
i nj렫leriku t렰ushkatuar. Por duhet t렫et렮dikuar dhe mjedisi
qytetar. Shkodra 볨t렱yteti q렭렳hum렳e kudo n렓hqip벩 rritet
dhe kultivohet mendimi fetar, qoft렭usliman, apo edhe ai katolik. Nuk
jan렴렲astit botimet e shumta e me nivel dhe veprimtarit력
kualifikuara q렩 b몮렪ehon렴radit볠s렢esimit n렰벧jith볩 dhe
asaj Islame n렶e确ti.

Duke e p벳h뮤etur p베librin, autorin Bujar Shehu, i urojm렱렮ga
akumulimet e tij intelektuale t렪ap렴렴jera kontribute p베t렧uar
m렴ej pun뮠p베竳htjen komb봡re dhe t렉slamit n렓hqip벩.



Dr. Bajram Xhafa



Vijon nga numri kaluar
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 8:24 pm

A KA FYTYRˠNIKO KIRKA


A 볨t렋irka omonist ?

Linj뮠ndar볥 midis virtyteve dhe veseve t렮jer뺶e si Kirka p벼br> 竳htjen komb봡re duhet ta heqim n렢az렦aktesh, q뮤rimesh e
analizash serioze. K볨tu le t렢몮려he t렴jer봠kur t렮a gjykojn뼢r> neve. Prandaj, po u drejtohem lexuesve me nj렳htjellim t렧jat렴뼢r> problemeve q렡ta t렪en렮렧jendje t렳hohin ku jan렶eset e ku jan뼢r> virtytet.

N렳hkrimin e tij Niko p벰iqet t렲ip벴벩j렮렮j렳hkall렭렴뼢r> lart려jall뺩t렧reke e grekofile t렢벡 qysh n렶itin 1992 kur nuk
arrit뮠t렭려etyronin me sulme t렴벨iqesha nga kund벳htimi i
greqizm볠n렓hqip벩. At먥r렡ta provuan at렱렎iko e cil볯n
"dinak벩a proverbiale greke" p베t렵lur efektin e asaj lufte q렰o
b몡. Tentuan t’u mbushnin mendjen shqiptar붥 se veprimet q렰o
b몡 i leverdisnin dhe i sillnin dobi Greqis력 jo Shqip벩s뮠Pas
shtat렶itesh m려uket se p벳벩 po ato qarqe kan렮garkuar Niko
Kirk뮠t렶뮫 n렬붩zje po at렭ekaniz뭮

Pasi ka parashtruar t벫 mashtrimet dhe shtremb벩met e tij, Niko Kirka
jep si konkluzion: "E shikon pra, Abdi Baleta, 禡mp;rsquo;sh벢im i ke
b벫 politik볠greke dhe sa kan렰벦ituar ata nga puna e jote". Dhe,
pasi ka triumfuar me perversitetin e mendjes s렴ij mbi perversitetin e
trillimeve t렶eta, bizantini Niko Kirka p벰iqet q렰oz뮠e hipokritit
ta kthej렮렰oz렢abaxhani dhe shton: "Nuk jam i keq p베t렭enduar se
ti je paguar p베k봫. Por dinak벩a proverbiale greke ka ditur
t벴horazi t렴렮xis묠t렴렳hfryt뺯j묠pastaj jan렴allur me ty, t뼢r> kan렢벫 lolo mor i shkret묠kurse ti i fryr렳i gjeldeti kapardisesh
me fodull뫠p베k봯 bukurira q렰o b뮦quot;. Ja si po m렦let dinak벩a
proverbiale greke n밫rmjet goj볠dhe pen볠s렎iko Kirk볮

Kur lexon k봯 rreshta nuk e ndan dot se si 볨t렭렭ir렴렱esh볨
nj렣op련er렰베t렴illa gomarll뱥 t렮j렩njoranti tashm렴뼢r> matufepsur, apo t렰볨tysh menj먥r렮렬etr뮠ku jan렲adhitur k봯
fjal묠t렮j려allkauku q렰retendon se gjat려hjet렶iteve luft렴뼢r> ashp베q렫am b벫 kund베politik볠greke, midis miliona shqiptar붥
nuk qenka gjetur deri tani nj렭endjeholl렩 till렱렴a zbulonte k봫
dinak벩 greke, apo nj렩 ndersh뭠i till렱렴렭렰aralajm벯nte p벼br> k봫 dinak벩 greke. Mbeti q렫봫 gj렴a b몫 vet려inak벩a greke
n밫rmjet Kirk볮

Nj렴jet베yrnek i grekofilis묠po disi m렩 vet릲enuar se Niko, i
quajturi Petro Dhimitri, ka pas tentuar ta b뮴e nj렧j렴렴ill렮뼢r> nj렳벫 shkrimesh n렶itin 1992 ku p벰iqej t’i m볯nte grek봼br> si t렴regoheshin m려inak렮렲ealizimin e synimeve t렴yre. Petron e
ndihmonin edhe disa kalemxhi omonist렮렧azetat e "Omonia-s" e gazetat
lokale. Ishte vera e vitit 1992 kur pas p벪ashtimit t렭ocionist붥
nga PD, Greqia u alarmua p베dob볩min e lobit grek dhe filloi t뼢r> k벫onte metoda dinake n렶end t렳ulmeve frontale kund베radikal붥
dhe ekstremist붥 t렐D-s렫u b몡 pjes려he un뮠M렲2 gusht 1992
Petro Dhimitri, ish-kryeredaktor i gazet뫳 "Republika" dhe
bashk밵n봯r i Sabri Godos, botoi n렯rganin e PD-s렳hkrimin e
titulluar "Ide regresive t렄om Simon Jubanit". Synimi kryesor i
shkrimit ishte t렲ifillonin sulmet kund베vendimit q렫ishte marr뼢r> disa muaj m렰ar렰arlamenti shqiptar p베ta p벪ashtuar "Omonia-n" nga
rrethi i subjekteve elektorale.

Petro i nisi sulme t렴illa mbas disa ngjarjeve q렡larmuan grek봮 N뼢r> grupin parlamentar t렐D-s렵n려he p벫rah볠t렭i bllokuam propozimin
e Zef Brozit q렴렬ejohej krijimi i partive mbi baza etnike n뼢r> Shqip벩. Deputet봠e Beratit (Af벤ita Z벥, Peri Dishnica, Agron
Musaraj, Abdi Baleta) propozuam ndryshime n렬igjin p베partit렱뼢r> nxorri jasht렬igjit Partin렋omuniste. N렦illim t렭uajit gusht t뼢r> vitit 1992 i ndjeri Laz베Radi, Rudolf Marku dhe Abdi Baleta b뮫
emisionin kund베Janullatosit n렴elevizionin shtet벯r t려rejtuar nga
Sk뮤er Bu簡paj dhe t렮es벭en d볨toi ceremonia e p벧atitur nga
ASFALIA greke n렮j렫ish렴렔iran볠p베fron뺩min e Janullatosit
kryepeshkop t렓hqip벩s뮠Petro Dhimitri sulmonte Dom Simon Jubanin si
hakmarrje ndaj pjes뭡rrjes s려y katolik붥 n렫봫 emision.

Shkrimit t렐etros i kam dh뮫 p벧jigjen e duhur n려at뮠27 gusht
1992 n렧azet뮠"Balli i Kombit" n밫rmjet artikullit "Ide regresive
dhe shkrime antikomb봡re". E vlen t렫ujtojm렰베lexuesin di竡 nga
ai shkrim. P베artikullin e Petros kam th뮫: "Ky shkrim 볨t뼢r> nj뫯h볩sht nj렶eprim hakmarr볠i d볨iruar n렭os i urdh벵ar nga
shovinizmi politik e kishtar grek". E nj몴a gj려uhet p벳벩tur edhe
sot p베shkrimin q렫a b벫 Niko Kirka. ˳ht렮j렬loj hakmarrjeje p벼br> shkrimet q렢벡 un렫und베"skem볠Pollo-Nano" t렫urdisur nga Greqia.
At먥r렫am th뮫: "E dija me koh렳e politika zyrtare greke,
shovinist봠grek력 grekofil봠e Shqip벩s렮uk ma falin fjalimin q뼢r> kam mbajtur n렋uvendin Popullor p베"Omonia-n". Zoti Petro e quan k봫
fjalim t려뭳h뭮 Pun력 madhe se nuk i p묱en Petros, nj뱩nd apo
nj뭩j력 m렳hum렰etrove. Ai fjalim 볨t렫renaria ime. At력 kan뼢r> p묱yer dhe do ta p묱ejn렳hqiptar봠e v벴et뮠P베k봫 jam bindur
plot볩sht nga reagimet q렫am patur deri tani. M렫ot lodhet Petro ta
sfidoj렫봫 fjalim".

Edhe Niko Kirka lodhet m렫ot t렢몫 tani pas shtat뫠vjet볨 at렱뼢r> nuk e b벩 dot Petro. Ai fjalim ka mbetur i skalitur n렭endjen e shum뼢r> shqiptar붥. K봫 ma kan려볨muar gjat렫봹re shtat렶iteve shum뼢r> njer뺮 Edhe tani, her렰as here, njer뺠t렰anjohur m렴hon뺠"Ah
禡mp;rsquo;ka qen렡i fjalimi yt at먥r렫ur e p벪ashtuat "Omonia-n"".
Edhe t벢imi i Niko Kirk볠d볨mon vler뮠e k봩j fjalimi dhe therjen e
plag붥 q렩 shkaktuam at먥r렰olitik볠greke.

M렲7 shkurt 1992 kam shkruar: "Shkrimi i zotit Petro na provon se
shovinizmi grek nuk heq dor렮ga p벰jekjet p베te realizuar programet
e tij maksimale n렓hqip벩". Petro thot뺠"P벤erisa PBDNJ n렦akt
볨t렰arti greke, m렭ir렴’ia njohim t려rejt뮠minoritar붥 t뼢r> ken렺yrtarisht parti greke". Jo zot벩. Kjo nuk duhet b벫 kurr물br> sepse do t렩shte rikthim n렐rotokollin e Korfuzit t렶itit 1914,
njohje e autonomis렳렖orio-Epirit, legalizim i pretendimeve greke p벼br> aneksimin e Shqip벩s렳렊ugut. Mjaft m렭e k뮧렳irenash zot벩nj q뼢r> hani buk뮠e shqiptarit dhe k뮤oni lutjet e grekut. Propozimet tuaja
p베t렬ejuar parti greke b먥n vet뭠pak dit렭bas ngritjes s뼢r> flamurit grek n렓arand뮠N볥 grek봠kan렦ituar m렳hum렭e shpalljen
e PBDNJ-s렳i破hot렺oti Petro e ndonj렴jet벬 at먥r렡ta nuk do t뼢r> ngulmonin kaq tep베n렫rijimin e nj렰artie zyrtare greke. Koha
v벴etoi drejt볩n력 q뮤rimit dhe t렴ezave q렭brojti parlamenti
shqiptar p베p벪ashtimin e "Omonia-s" nga subjektet elektorale dhe
ndalimin e partive etnike. K봯 nuk shlyhen m렭e asnj렧벶ishtje pene
t렺otit Petro, ngjyer me mellan filogrek ... N렫봯 竳htje nuk mund
t렫et력 nuk ka m렡rsye t렫et렫thim prapa. PBDNJ ligj벩sht 볨t뼢r> parti shqiptare edhe n볥, sipas zotit Petro, n렦akt veproka si parti
greke. Ministri i Drejt볩s렮uk duhej ta miratonte po ta dinte se
ishte parti greke. Ndryshe do t렳hkelte ligjin dhe do t렴radh봯nte
interesat e kombit ... Si qytetar i mir묠zoti Petro n렶end q렴뼢r> drejtoj렳higjetat e helmatisura, m렭ir렴’i jap렰rova t렳akta
ministrit t려rejt볩s렳e PBDNJ 볨t렰arti greke q렴a v벫 at뼢r> p벰ara detyrimit t렰벭bush렦unksionin e tij e t렺batoj렳i duhet
ligjin mbi partit렰olitike".

Ja pra i nderuar lexues sa mir렩a paskemi dh뮫 qysh n렧usht t렶itit
1992 p벧jigjen shkrimit provokues t렎iko Kirk볠p베t렮j몴뮼br> 竳htje q렡i e ngre n렶itin 1999. Por, qysh at먥r묠kan렮dodhur
shum렺hvillime. Prandaj Niko Kirka b먥t m렡rrogant n렰rovokim se
Petro Dhimitri. Prandaj k봩j Niko Kirk볠i duhet dh뮫 p벧jigje m뼢r> energjike se Petro Dhimitrit.



(Vijon nga numri kaluar)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 8:24 pm

A ˓HTˠPˌLUMB KULLA MERCENAR?


A MUND TˠBˊˠKULLA FILM ME SPIUNˠGREKˠ?

Sa mir렴렫a vajtur mendja, o "p묬umbthi i shakarave", t렳hkruash
"p벦ytyrimet e Balet볠t려enja p베skenar렦ilmash". Do t렴렩sha
mir뮪oh볠q렴i atje n렓HBA t렳hfryt뺯sh rastin e t렰벦itosh nga
p벶oja e Hollivudit p베t렢벫 ndonj렦ilm me p벦ytyrimet e mia.
Mund ta nis볨 nga kjo ardhja e fundit e Pollos dhe e Mediut p베t뼢r> mashtruar shqiptar봠se ata kan렰벫rahjen e Amerik볮 Nuk prish pun뼢r> se nuk jan렴akuar me ty, sepse jan렴akuar me ata q렴akohen me ty,
ose japin ty porosi. Ty bravo t렱oft렱렮uk u zem벯ve me ta, por u
tregove bujar i madh se i mbrojtje, edhe pse ata nuk t렰askan
p벦illur.

N렓hqip벩 jan렢벫 plot filma me luft렫und베pushtuesve e
spiunazheve t련uaja (osman붥, gjerman붥, anglo-amerikan붥), por nuk
ka asnj렦ilm q렴렢몫 fjal렰베konspiracionin e madh serbo
(sllavo)-greko-bizantin kund베kombit shqiptar; asnj렦ilm me spiun렴뼢r> Asfalis렧reke. ˳ht렮j렴urp i v벴et렰베artet e let벳in렮뼢r> Shqip벩 q렮uk pasqyrojn렰othuajse asgj렮ga armiq볩t렳hekullore
greke dhe serbe ndaj shqiptar붥. Nga shkrimet e mia, sikurse thua ti
me t려rejt묠mund t렮xirren mjaft skenar렰베filma t렴ill뮠Mos
humb koh뮬 por fillo. Por nuk t렧arantoj se nuk del dikush dhe t뼢r> akuzon p베"mercenariz뭠skenik" filoshqiptar e antigrek. E duron dot
ti k봫 ?! N렱oft렳e trembesh nga kjo gj렬벩 pastaj historit렭e
filma dhe merru p벳ri me estrad뮼br>
KUR DA TA SHFAQˠKULLA VARIETENˠ"AMERIKANOFOBIA...." ?

Titullin e nj렳hfaqjeje varieteje q렭und t렴렳jell렳ukses n렬obin
grek n렁merik묠o P묬umb, e paske gjetur bukur qysh tani
"Amerikanofobia e Balet볦quot;. Ting묬on hatash뭮 Nuk 볨t렩 patalentuar
ky "p묬umbthi i shakarave" devollite e myzeqare, mendova kur lexova
fjalin렴뮤e "Amerikanofobia juaj e nxorri sh뭴uar kok뮠gjat뼢r> Rambujes렫ur i nxisnit kosovar봠t렭os e hidhnin firm뮠mbi
marr붥shje". K봵, o P묬umb, m렫e "z뮫 ngusht릱uot;, se m렫e denoncuar
dhe paditur tek amerikan봠p베"amerikanofobi", jo p베m뫡te t렶ogla
q렦alen leht뮠Nuk e di a ke shpresuar v벴et렳e p베k봫 do t뼢r> marr볨 ndonj렳hp벢lim t렭ir렿! N렱oft렳e ke shpresuar qenke
budalla i madh.

Amerikan봠nuk 硪n렫ok뮠se ka apo nuk ka amerikanofobi n렓hqip벩.
Ata din렴'i dallojn렶et렣il봠jan렡merikanofob봠dhe cil봼br> byth묫pir볩t e amerikan붥 p베t렳iguruar nj렱뮤rim n렁merik뮼br> P베bythl방r볩t ta dish amerikan봬 si komb krenar e serioz, nuk kan뼢r> shum렳impati. Por b몠nj렧udi: para 7 vitesh kur shkruajta p벼br> grekofilin력 Genc Pollos ai m렡kuzoi p베"oksidentofobi" dhe nj렴erm
t렮gjash뭠e p벤or ti tani. N렳hkrimin t뮤 hiqesh sikur nuk ke
dijeni p베k봫 polemik렴imen me Gencin, ndon볥 shkrimi im
"Oksidentofobia, mjegullnaj렧rekofile" 볨t렢otuar n렦quot;Z벩 i Rinis릱uot;
n려at뮠4 mars 1992 dhe ribotuar n렰벭bledhjen "Abdi Baleta:
Shqiptar봠p벢all렳hovinizmit serbo-grek", v뮫 n렱arkullin nga
sht방a botuese "Koha" e shtypur nga "Onufri" n렶itin 1995. Un렮uk t뼢r> qortoj pse nuk i ke lexuar at먥r렫봯 gj벡. Por k봫 fakt un력 kam
p벭endur n렳hkrimet e fundit rreth "komplotit Pollo" dhe meqen볥 ti
ke dal렮렭brojtje t렴ij nuk t렦alet t렢볨 pun렴렰벣ipt뮠T뼢r> pakt뮠tani q렦quot;뭢묳ira e thartuar Pollo" t'u qelb fare mos vazhdo m뼢r> t'i hedh볨 edhe sh벢et injorance.

P베sa i p벫et "antiamerikanizmit" tim n렫oh뮠e bisedimeve-burg t뼢r> Rambujes렡t렰벳벩 nuk je n렧jendje ta gjykosh ti kur telat e t뼢r> menduarit i ke akorduar p베satir렧rekofile dhe jo p베mendim politik
nacionalist shqiptar. Me mendimin se mbase t렶len ndonj먥r력dhe ty
po t렰벭end th뮩en e nj렩nteketuali francez Bernar Henri Levi "La
politique anoblie par les seuls vertus qui vaillent: l'imagination et
le courage" (politika t렦isnik벯n me an뮠e t렶etm붥 virtyte q뼢r> vlejn뺠imagjnata dhe guximi" (Revista "La Regle du Jeu" nr.14 f 52).
Por n렰olitik려uhet imagjinat렰olitike dhe jo satirike, duhet dhe
guxim politik e jo humoristik.

SATIRA E PˌLUMBIT DHE RETORIKA IME

Ti, P묬umb, ke pretendimin se shkrimet e tua me karakter politik, t뼢r> mos guxoj렫ush t'i analizoj려he t'i kund벳htoj묠meqen볥 ti i
cil볯n "satir릱uot;. Mir밯 kam edhe un렰retendimin tim se edhe retorika
볨t렧jini e njohur letrare qysh nga lasht볩a dhe mua m렰elqen t뼢r> merrem me retorik뮠At먥r련ajde t렢몭렳hk뭢imet "retorik렰벼br> satir릱uot;, qoft력dhe sikur t렢iem n렰ozitat e asaj p벲all볠s뼢r> Nastradinit "dushk p베gogla".

Nuk m려uket se kam gabuar q렡t렳hkrimin t뮤 t렰ar련t렲1
shtatorit) q렴i tani e shfaj볯n se aishte satir력 jo politik렵n력
mora m렳eriozisht se duhej, sepse atmosfera politike n렓hqip벩 nuk
kishte as nevoj묠as dobi p베satirat tua zbavit볥 nga Nju Jorku.
Pastaj ti, P묬umb, edhe her렫 tjera ke botuar n렦quot;Republika" shkrime
aspak satirike, por gjith렶rer dhe helm kund베Sali Berish볠e PD-s물br> duke u b벫 reklamaxhi i PR-s려he "godoizmit" q렰벦aq볯n
kodoshll뫵n m렴렭adh politik sot n렓hqip벩. Kjo 볨t렮j렮d벼br> arsyet q렵 b벥 shqytar i Pollos n렡ventur뮠e tij zgjedhore. Pra jo
vet뭠n렲astin e k볡j "satir볦quot; s렦undit e ke shprehur pasionin t뮤
p베ta ngr뮫 t렧jall렂erish뮠si "mish벩m i strategjis렳뼢r> Katovic볦quot; dhe i despotizmit n렓hqip벩. P베k봫 pasion t뮤in po t뼢r> kujtoj 禡r렴hoshte dikur historiani rus Karamzin kur analizonte
veprimet e kund벳htar붥 t려espotizmit carist "Mallkuar qoft뼢r> qytetari q련akmerret ndaj Tiranit n렫urriz t렡tdheut" (Lexo "Temps
Nouveaux", Moscou nr.36 viti 1990 f. 38). Edhe sikur t렰ajtohesha me
ty se Berisha 볨t렴irani m렩 madh q렫a pasur ndonj먥r렓hqip벩a,
p벳벩 nuk mund t렰ajtohesha me at련akmarrjen t뮤e ndaj k봩j
"tirani" duke i sh벢yer nj렳keme poltike q렩 interesonte grekofilis뼢r> e serbofilis뮼br>
Kam botuar n렭ars t렶itit 1999 nj렰벭bledhje shkrimesh prej afro
400 faqesh me titull "Kosova nga Dejtoni n렒ambuje". Lexo at렮렱oft뼢r> se do t렫uptosh di竡 nga mendimet e mia, para se t렢먥sh denoncuesi
kund베meje tek amerikan봬 denoncim q렡s m렢뭠p벳htypje fare. Koha
tregoi se t렧jitha kritikat q렩 kemi b벫 procesit t렒ambujes려ol뮼br> t려rejta. Vet려iplomacia amerikane gradualisht do t렶ij렮렡to
pozita ku kemi d볨iruar gjithmon렴a shohim, sepse drejt k볡j e shtyn
logjika dhe rrjedha e ngjarjeve dhe e historis뮠Kurse ty mendja
politike t렭jafton sa p베t렮djekur dik뮤 qorrazi, jo p베t렢벫
analiz뮠t뮤e.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 8:25 pm

"KUFOMA E RAMBUJES˦quot; NUK NGJALLET ME TUALET
Rambujeja ishte e destinuar t려볨tonte dhe tani 볨t렧j력 vdekur,
sikurse e tham렮e q력 kritikuam qysh at먥r뮠As edhe kapitullimi i
shqiptar붥 nuk e shp봯i. Kapitullimi m렩 shpejt려o ta kishte rritur
筩min e shqiptar붥 p베"pages뮠e frik볦quot;. Bombat e NATO-s ishin
"p벳h뮤etja" e fundit p베varrimin e diplomacis렳렒ambujes묠q렮uk
arriti t렭errte asnj렴elegram urimi.

Nuk 볨t렭뫡t t렫ritikosh politik뮠e shteteve t렭뤨a p베t뼢r> mbrojtur 竳htjen t뮤e komb봡re. Kosovar봠b뮫 mir렱렒ambujen력
firmos뮠ashtu si e firmos뮮 Vet뭠nd벴hurja e ngjarjeve n렭뮹r뮼br> m렴렰aparashikuar nga drejtuesit e procesit t렒ambujes렧oi n뼢r> nd벨yrjen e NATO-s. Sikur ngjarjet t렩shin zhvilluar sipas skenarit
dhe kalendarit t렶eprimeve t렰arashikuara, ushtrit렳erbe do t렩shin
ende n렋osov뮠Atje ku ka qen려he kur ka qen렰una p베t렭brojtur
vlerat e nd벨yrjes s렎ATO-s e t렰olitik볠s렓HBA e kam b벫 si
duhet, edhe pa e ditur se mund t렭려enoncosh ti tek amerikan봠p벼br> amerikanofobi.

N볥 ke d볨ir렰베t렭복ar di竡 mbi analiz뮠politike t렲ekomandoj
t렬exosh n렦quot;The Ne렙ork Times" t려at볠8 shtator 1999 shkrimin e
Albert Lea me titull "Serbs in Kosovo-Russians in Latvia" ("Serb렮뼢r> Kosov려he rus렮렌etoni) ku nd베t렴jera shkruhet "Diplomat봠nuk
kan렡snj렩de origjinale n렴벫 kokat e tyre. Ata jan뼢r> obstruksionist묠t렦undit q렦illojn력 vijn렶벤all렭basi e
pashmangshmja ka ndodhur. Si shembull jan렰벰jekjet p베t렲uajtur
Bashkimin Sovjetik (Perandorin렒use)-fjalimi i palavdish뭠i
presidentit Bush n렋iev n렶itin 1991; p벰jekjet p베t렲uajtur
Jugosllavin련Perandorin렓erbe)-Sekretari i Departamentit t렓htetit
Bejker 1991; p벰jekjet p베ta mbajtur ǥ祮in렳i koloni ruse t뼢r> pushtuar-gjith렢urokrat봠e Evrop볠dhe t렓HBA". Q뮤rime t렴illa
koha i v벴etoi shum렳hpejt si t렰adrejta. Mir렫an렢벫 ata q력
kan렫ritikuar q뮤rimin e Bushit apo t렂ejkerit n렡t렫oh묠jo ata
q렫an렳ulmuar kritikuesit p베"antiamerikaniz뭦quot;, sikurse b뮠ti ndaj
meje tani.

Merre e lexoje, o shakaxhiu i politik볠dhe i diplomacis묠edhe
shkrimin e David Rieff me titull "A Multiethnic Kosovo ˯n't ˯rk.
˨at's Next?", (Nj렋osov렭ultientike nuk do t렦unksionoj뮠Ǧar뼢r> vjen m렰as?), botuar n렦quot;The ˡll Street Journal" t려at볠7 shtator
1999, ku thuhet se vet뭠bashkimi i Kosov볠me Shqip벩n렭und t렪et뼢r> zgjidhja e p벳htatshme dhe reale. Un렭e koleg봠e mi politik렮뼢r> Partin렒im뫫mbja Komb봡re k봫 ka vite q렰o e themi. Pse kjo qenka
"amerikanofobi ose oksidentofobi", sipas mendjes t뮤e, t렇enc Pollos,
Paskal Milos e t렴jer붥 ?

Shko tako kongresmenin Xhejms Trafikant, ish kongresmenin Xhozef
Dioguardi t렭볯sh di竡 p베kritikat shum렴렡shpra q렩 kan렢벫
politik볠zyrtare amerikane p베Kosov뮮 N렮j렳eminar n렔iran렮뼢r> datat 15-16 shkurt 1999 zot벩njt력 nderuar Trafikant dhe Dioguardi
paralajm벵an shqiptar봠t렲uhen nga Rambujeja se po sakrifikonte
Kosov뮠p베t렮gopur p벫oh볩sht orekset e Serbis뮠Mos vall력dhe
k봡 vuajn렮ga amerikanofobia, o adhurues i diplomacis렳렒ambujes렿
Trafikant dhe Dioguardi than렮렳eminarin eTiran볠se ata po
kritikonin ashp베politik뮠amerikane, sidomos diplomacin력
Hollbrukut, sepse donin t렭ir뮠e Amerik볬 sepse interesat afatgjata
t렁merik볠sh벢ehen m렭ir렫볨tu, dhe jo se kishin ndonj렡rsye t'u
b뮩n qejfi shqiptar붥. P베fat t렫eq shumica e pjes뭡rr볶e n뼢r> seminar rrinin si mumje, se kishin at렦rik뮠q렰벨ap ti p베r뮩en
n렦quot;amerikanofobi" po t렫ritikoje Rambujen뮼br>
P묬umb, pse ta zgjasim shum렭uhabetin: ti je ende i parritur mir물br> ose si i thon묠je ende jeshill p베t렭려h뮫 mua m볩m p베politik뮼br> dhe diplomacin렮d벫omb봡re. Merru m렭ir렭e zanatin t뮤 "humorin",
ndon볥 e di q력 ke vshtir렴ani se ti di t렢볨 humor q련ahej n뼢r> koh뮠e Enverit, humor denoncues. Prandaj t렫a mbetur huqi q렭뼢r> denoncon mua tek amerikan봮

PˌLUMB, A E DI TI džARˠ˓HTˠTURPI ?

Tani t렫alojm렴ek ajo "kryevepra" jote satirike, pohimi dhe pyetja e
p벤orur edhe si n뮴itull "Mua nuk m렶jen turp p베pun봠q렫am b벫.
A ju vjen ju z. Abdi ?". Andej nga an봠tona thon렦quot;turpi 볨t렳a ta
dish". Un렧뺯hem q렴y nuk t렶jen turp p베pun봠q렫렢벫, sepse
do t렴hot렳e i k렢벫 mir묠se ato i quan pun렴렭ira dhe p베to
nuk t렫a qortuar njeri. Edhe un렫볨tu them: ty nuk ka p벳e t렴뼢r> vij렴urp p베pun뮠q렫e b벫 n력strad묠se e ke b벫 me frym뺩m dhe
mir렳ipas kushteve dhe k벫esave t렫oh볮 Por duhet t렴렶ij렴urp
q렰un뮠e estradave mundohesh t렮a e paraqes볨 tani se nuk ka qen뼢r> pun렮렫uadrin e regjimit komunist.

Pyetjen t뮤e e ke shtruar gabim. ˳ht렭렳akt렱렦illimisht t뼢r> shtrohet pyetja: p벳e duhet t렮a vij렴urp mua apo ty ? Ka shum뼢r> gj벡 p베t렣ilat duhet t렮a vij렴urp, sepse jemi pajtuar edhe me
sjellje q렮a turp벯nin 礯 dit렳i njer뺬 si qyetar, si n밵n볮 Ky
볨t렭뫡t i p벧jithsh뭠dhe 볨t렬eht렴a pranosh n렰arim. Un뼢r> sigurisht kam veprime t렰jesshme p베t렣ilat duhet t렭렶ij렴urp.
Por mendoj se n렫rahasim me turpet tua nuk ia vlen t'i p벭end볨.
Megjithat렰o p벭end at렱렫am th뮫 vite t렳hkuara, pa ma k벫uar
ti: m렶inte turp kur mbanim fjalime n렏KB e nuk thonim nj렦jal렰벼br> Kosov뮬 sidomos pas vitit 1981; kur bashk롴dhetar봠tan렱렶inin t뼢r> d맪onin n렧alerit렰베publikun dilnin t렮grysur. M렶inte turp e m뼢r> vjen turp q렫ur m렰yesnin gazetar렡merikan려he t렴jer렮렏KB se
si ua shpjegonim kosovar붥 q렮uk ngrinim problemin e Kosov볠b몡 kot
dredha e nuk i bija drejt.

M렶jen turp edhe sot e k볡j dite q렰asi pranova, n렫und벳htim me
rregullat e rrepta, ftes뮠p베drek렮ga korespondenti i "Nju Jork
Tajmsit" n렏KB , Zot벩 Bernar Nositer, nuk ia ktheva dot bujarin렱뼢r> ta ftoja edhe un렡t뮠K벫ova autorizim p베t렭os b벫 "paudh볩n력
dyt릱uot; dhe autorizimi nuk m'u dha nga Ministri i Jasht뭮 M렶jen turp
sigurisht q렫ur tek dera e Misionit erdhi senatori Pell p베t뼢r> dor뺵ar nj렭esazh, pranuam mesazhin pa e ftuar brenda senatorin. Por
nuk mund t렳hkilnim nj렰raktik렴렶endosur rrept볩sht. Megjithat뼢r> jam disi i leht복ar se zbeha k봫 turp kur pas disa muajsh n렇jenev물br> n렳all뮠e mbledhjes s렋onferenc볠mbi t렄rejt뮠e Detit, bisedova
me t렮deruarin senator, madje kam b벫 dhe informacion t렰lot렰벼br> bised뮮 Jam leht복ar kur n렶itin 1991 n렋ish뮠Katolike n렔iran뼢r> pata rast ta p벳h뮤esja senatorin q렰o vizionte Shqip벩s려he t뼢r> shp벢lehesha me buz뱥shjen e tij kuptimplot렫ur ia kujtova ato
episode. Mund t렶azhdoj edhe me gj벡 t렴jera, po deshe edhe nga 4
vitet e pun볠sime si kryetar gjykate.

Ti sigurisht n력strad뮠t뮤e do t렫esh patur vet뭠k뮡q볩 e
suksese. Kur u b벥 ti ambasador n렏KB nuk e kishe m렡t렫ufizimin
prej 25 miljesh p베t렬붩zur vet뭠n렱ytetin e Nju Jorkut, as at뼢r> s뫫lldin렱렮렳all뮠e OKB-s렴렲rije n렴ryez렮gjit me amerikan봼br> e sovjetik봠dhe nuk mund t렰벳h뮤eteshe me ta, megjith볥 ndonj벩n
mund ta kishe pasur edhe shok shkolle, si砩 kam pasur un려isa rus렮뼢r> Mosk뮠N렫oh뮠kur shkove ti n렏KB nuk ishte shqet볩m se mos t뼢r> vinte n렍ision ndonj렩 "arratisur politik", etj. etj. K봯 ndryshime
nuk i b벥 ti. Megjithat렵n렭ir밲es q렴i ose n밫rmjet teje edhe
njer뺠q련edhin gurin e fshehin dor뮠t렭렮um벯j렰un벡 p베t뼢r> cilat duhet t렭렶ij렴urp. Vet뭠mos u b몠p베turp t렰벳벩t볨
palla篬l뱥 q렪an렴h뮫 gjat렫봹re dhjet렶jet sulmesh q렭렪an뼢r> b벫. Meqen볥 je atje n렁merik렢ashkohu me Niko Kirk뮠dhe b뮩
ndonj렦ushat련etimore edhe tek shqiptar봠q렭렫an렮johur, apo kan뼢r> d맪uar p베mua.

Q렴렳qarohemi: un렮uk p벢uz as estradat si gjini e si vend zbavitje
dhe i edukimit t렮jer뺶e, as t렮deruarit aktor묠regjizor물br> skenarist묠k뮧봡r력 t렲oleve t렴jera q렩 p벧atisin ato. Un렮uk
pranoj, madje p벢uz, m뮹rat q렰벤or ti p베t렧jykuar politik뮠e
diplomacin렭e teknika vulgare estradeske.

(Vijon) Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 8:26 pm

Heshtje kriminale ndaj barbarizmit rus


ǥ祮ia p벳벩 pas pak vitesh nga ndalimi i luft볠po p벦laket e
p벧jaket mga maqina barbare ushtarake e Rusis뮠Rus봠po tregojn렳e
jan렴렡ft렶et뭠t’u ofrojn렰opujve t렴jer렶dekje e
barbarizma dhe aspak miq볩 e p벰arim sikurse jan렭burrur.
Barbarizmat e reja ruse n렇e祮i provojn렳e agresor봠kurr렮uk e
ndalin dor뮠e krimit p베motive morale e humane. Zgjidhja e p벫ohshme
gjysmake q렰ranuan rus봠n렇e祮i para dissa vitesh del qart렳e
ishte manov베p베t’u p벧atitur m렭ir렰베t렫onsumuar deri n뼢r> fund krimet. Si gjith렡gresor봠edhe rus봠mundohen ta p벬igjin
agresionin e tyre barbar sipas subjektit t렦abul볠kur qingji i
turbullonte ujin ujkut. Si gjith렡grersor봠edhe rus봠vrasjet masive
m렡vion력 tanke, bombardimet pa dallim t렱yteteve dhe fshatrave
祧ene i justifikoj렭e paturp볩 si "luft렫und베rebel붥", "luft뼢r> kund베terrorizmit" nj볯j si砫an렢벫 serb봠n렋osov뮠Ashti si缢r> bombarduan serb봠tregun e sarajev볠gjat렬uft볠s렂osnjes para disa
vitesh duke e kthyer at렮렰ellg gjaku b뮫 rus봠tani n렴regun e
Groznit, kryeqytetit 祧en

Bota nuk ka nevoj렰베shum렰rova p베t’u bindur se rus봠po
b몮렢arbarira e jo m렴hjesht shkelje t렴려rejtave t렮jeriut.
˳ht렫oha t렰yesim : ku jeni q렮uk protestoni kund베bombave q뼢r> l볨ojn렮렇e祮i avion봠rus묠ju, o pacifist봠e Evrpo볬 q렵
穲r봠dhe u ngjir봠kund베bombave q렬볨onte NATO mbi Serbi p베t뼢r> ndaluar krimet e Millosheivi穴? Ku jan렴ani politikan봠kinez물br> komunist봠e Italis묠Franc볬 Gjermanis뼢r>
q렴regoheshin aq pacifist렰베t렰벫rahur Milloshevi穮? Pse nuk
protestojn렴ani kund베Jelcinit? Ku jan렱everitar봠e opinioni publik
racist i Greqis렱련esht? K봯 jan렴hjesht pyetje retorike jo se
presim ndonj렰벧jigje nga ata q력 kan렴reguar veten se jan뼢r> sh벢봯r렴렢indur t렫riminel붥. N력 dime se mjafton q렫timinel봼br> t렪ene sllav묠ortodoks력 komunist려he komunist봠e pacifist봥
Evrop볬 y렫uqt력 t렧j묢벩t dhe ata q렵 ka dal렦are boja si
grek봠e Greqia heshtin dhe nuk u del asnj렺렩 mekur n렫rahasim me
britmat histerike q렬볨onin kund베bombardimeve t렎ATO-s n렓erbi.
Ata nuk ka si t려뮯jn렫rimet ruse n렇e祮i, sepse tek k봯 krime
shohin mb볨tetjen e 篲oditjes s렴yre morale.

Tragjedia e tanishme 祧ene 볨t렫ujtes렰베shqiptar봺 kujdes sepse
agresor봠zgjidhjet e p벫ohshme t렩mponuara nga rrethanat p벰iqen pa
poushim t’i kthejn렮렰벧atitje p베agresione t렲eja.
Agresioni rus n렇e祮i do t렩nkurajoj렳erb봠p베agresione t렲eja
n렋osov뮼br>






Berisha nuk heq dot nga qafa "lakun Janullatos"


N렰araqitjen televizive n렳tudion e TV "Shijak" n려at뮠22 tetor
kryetari i PD-s렬 Sali Berisha, trajtoi shum렰robleme. Nd베t렴jera
u detyrua pa d볨ir렴렦liste edhe p베"祳htjen Janullatos",
gangren뮠e madhe t렪et볠politike, fetare e shoq벯re t렓hqip벩s뮼br> N렳hpjegimet q렵 p벰oq t렪epte p베k봫 祳htje Berisha e ndjeu
veten ngusht려he ishte tep베i hallakatur e sigurisht aspask bind볮 I
vetmi argument ku p벰iqej t렭b볨tetej ishte se nuk kishte rrug뼢r> tjet베pasi n렓hqip벩 nuk gjendej nj렮jeri me kualifikimet e
nevojshme p베t렱en렫ryepeshkop. K볨tu Berisha p벤ori po ato
argumente me t렣ilat ka spekulluar gjithnj렫isha greke e vet
Janullatosi. K봯 argumente nuk kan렢az려he asnj먥r렮uk kan렢indur
atdhetar봠shqiptar렳e 볨t렩 justfikuar q뮤rimi i Janullatosit n뼢r> Shqip벩. Gjat렫봩j emisioni pam렳e Berisha nuk e hiqka dot nga qafa
"lakun Janullatos". Pa hequr "lakun Janullatos nga qafa e Shqip벩s릱uot;
dhe pa e 笩ruar politik뮠shqiptare nga suzereniteti i Greqis렮uk
mund t력c렡sgje mbar렮렶endin ton뮠Fatkeq볩sht n렮뮳htrimin e
Berish볠para Janullatosit dhe n렱뮤rimet e tij tep베p벫뤨el볥
ndaj Greqis렭or뭠nj렭essazh d볨p벵es se edhe pas hapave t렭ira q뼢r> ka b벫 PD n렴rajtimin e 祳htjes komb봡re, n렶ler볩min e
nacionalizmit, as PD, as kryetari i saj nuk jan렴렧atsh뭠e t뼢r> guximsh뭠t렢몮렰ik벩sht ato hapa q려uhen p베t렰벭ir복ar
pozit뮠e mjer렮렴렣il뮠볨t렶뮫 Shqip벩a para Greqis뮠Berisha
n렫봯 dy pika ishte tejet zhg뮪yes. E k봯 jan려y 祳htje ky砰벼br> t렢esuar se PD nuk do t렢몫 p벳벩 gafa si ato q렩 kushtuan aq
shum렓hqip벩s뮼br>
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 8:27 pm

Lolo(穭gazetaria


Gazeta "Albania" (me em베t렭adh q려o shum렡ft볩 dhe karakter p벼br> t’u mbajtur) po b먥t gjithnj렭렭istrece n렳hum렲aste e
aspekte qysh kur ka nisur t렲igrupoj렮렲rethin e shkruesve t렳aj
disa kalemxhinj t렳kaduar q력 kan렮isur pun뮠ose kan렭arr뼢r> kualifikimet e para n렧azetarin력 Gjinushite ose t렇odos, n렯rganet
"Alternativa SD" dhe "Republika", apo q렫an려al렮ga skoriet e
"RD"s묠si砫an려al력dhe shum렰olitkan렳i b벳i politike t렐D-s뮼br> Her렰as here "Albania", pra, po i gostit lexuesit me fruta t렫albura
q렩 mledhin andej k뮤ej n밫r kopshtet e krijimtaris렳렴yre t뼢r> krimbur gazetareske njer뺠si ǥr空 Lolo穬 q렭basi i brodhi gjith뼢r> redaksit력 gazetave shterp볩n력 tij intelektuale p벰iqet ta
kompensoj려uke u kthyer atje ku e nisi , n렳tilin e gazetaris뼢r> gjinushiane. Ky "gazetar i madh" n려at뮠23 tetor kishte marr뼢r> p벳ip베n밫rmjet shkrimit "Jasht렳pektaklit tragjik" t’u
m볯nte shqiptar붥 si duhet t렪en렰artit묠si duhet b벫 politika,
禡r렰artish려uhet t렫et력 t렭os ket렓hqip벩a, si t렰astrohen
politika e politiakn봠nga "njollat kozmike". Bro竵llat e ǥ篳, emri
e mbimeri i t렣ilit mund t렫en렶ler렳e n렴o p벳벩tet n렭뮹r뼢r> t렬odh볨me m렳hum렳e n렧do em베tjet베shkronja me bisht "禱uot;
kishte arritur ta magjepste redaksin렱력 kishte nderuar duke e
p벫봨yer shkrimin e dhe n렡nglisht. Tani p베ǥ篮 ka dijeni dhe
bota.

K봩j ǥ篳 na i qenka fanepsur n렫nd벲 se n렓hqip벩 duhet t렫et뼢r> vet뭠Enver-parti, Gjinush-parti, Godo-parti, Nano-parti dh ndoshta
Pollo-Tritan-parti. Pra vet뭠parti q렴렩dentifikohen me nj려rejtues
nga Jugu i Vjos볮 Pas taborreve t렰olitiakn붥 gjirokastrit렴ani na
jan력g벳uar si grenxat edhe taborre mjeran-gazetar볨 gjirokastrit뼢r> q렰벰iqen t렬uajn렲olin e karagjozit e komikut nga jashte
"spektaklit tragjik" t렰olitik볠shqiptare. Po lul뺯n si shum뼢r> 祧o-politika dhe Lolo(穭gazetaria. ˳ht렧rip mistrec q려o t뼢r> kaloj뮼br>






Ankes뼢r>
Zotni Abdi Balet볠p베gazet뮠"Rim뫫mbja"



"Arsyet" e k볡j ankese jan렴렳humta , por un려o t’i them
vet뭠disa q렰o m렢ien nd벭end m렳hpesh e po m렭undojn렭렳hum뮼br>
S밡ri, na lodhe me at렴irazh t렶og묠q렮a 篮 n렓hkod베se kur nuk
e marrim dot n렳hitoren e gazetave na bien kamb봠duke e lyp렮밫r
miq, t렣il봠nga frika e moskthimit na thon렳e sapo ia dhan렦ilanit
apo fistekut q력 kan렳ht방n렮렡n뮠tjet베t렱ytetit. ǯje 筩min,
he burr묠e rrite tirazhin se asht e vetmja gazet렱렮uk mbetet stok.

S뤹ti, kur i them shit볶e : m렪ep "gazet뮠shqiptare", disa prej
tyre m렺gjasin nj렰a硶ure greke q렰베fat t렫eq flet shqip, kurse
ata q력 dijn렭렪apin "Rim뫫mbjen" dhe qeshin Do t렩shte m렭ir렴뼢r> quhej kjo "Gazeta Shqiptare" mbasi jo vet뭠flet shqip, por edhe mendon
shqip, gj렱렰o ndodh rrall렮렳htypin shqiptar.

Tjetra, n렴렧jitha fjalimet dhe intervistat e pushtetar붥 tan렰o
flitet 礯 dit력 m렳hum렰베paq묠rend e stabilitet n렂allkan e "m뼢r> gj벫" dhe 礯 dit력 m렰ak p베vendosjen e tyre n렓hqip벩. Ju nuk
po e vrisni medjen hi砰베Ballkanin e shkret력 "m렧j벫", por e
mbani mendjen vet뭠tek Shqip벩a e tek shqiptarizmi. Nuku bre! P베ne
po e vret akoma m렳hum렭endjen presidenti i lobit grek n렁merik묠i
cili u mundua dhe erdhi deri k봵 t렮a p벧뺯j렰베grekofilin력
patundur t렰ushtetar붥 tan묠e m렳hum묠p베durimin stoik t뼢r> popullit ton렴rim e "greqidash볦amp;rsquo;. K볨tu del kjo pun묠prandaj
"mos na e prish"!

S뫡t벴i, ne pat뭠z뮫 karar m렦quot;s렭iri" me ortodoks봠greko-sllav뼢r> q렰at vu Enveri: n렫rye t렬et벳is렓huteriqin, n렫rye t련istoris뼢r> Stefanaqin e n렫rye t렧juh볩s렁ndrokliun. Rinia studentore
shkodrane dhe shumica e qytetat벶e shkodran렰o na e "prishin" k봫
tradit묠e shumic뮠e fajit e ka gazeta "Rim뫫mbja".

K봯 jan렫rejt pak, por s’po t렬뮤oj m렳hum렫볡j here.

Shkod베16. 10. 1999 Halil Hajdari
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 8:27 pm

Sh뮩m i redaksis뺠I nderuari qytetar i Shkodr볬 Halil Hajdari, i
kuptojm렳hqet볩met tuaja. Nuk do t렫ursehemi q렴렢몭렡t렱뼢r> varet prej nesh q렴렭os gabojm려he t렰lot볯jm려볨irate lexuesve
tan뮠Por ju lutemi t렮a mir뫵ptoni se punojm렮렫ushte tep베t뼢r> v볨tira dhe ataa q렮a "lavd벯jn릱uot; duke na b벫 t렫und벴봮 e
"kritikave" tuaja kan렳hum렭und볩 p베t렰enguar. Juve ju jemi
mir뮪oh볠q렮a kujdeseni p베t렭arr렧azet뮠dhe p베t렶ler복ar
pun뮫 e saj.







Dy dukuri m렸 tetor


M렸 tetor 1999 n렳all뮠e Muzeut historik Komb봡r PLL dhe Partia
Konservatore organizuan nj렴ubim p벫ujtimor me rastin e 104 vjetorit
t렬indjes s렍bretit Zog i I. Sipas pamjeve q렳hfaqi ATN-1 salla e
aktivitetit jepte iden력 nj렭bledhjeje t렲뮤omt렫u ishte v볨tir뼢r> t려alloje personalitete t렳pikatrura t렰rofilit historik apo
politik. M벺i 礯 shikuesi nacionalisst do t’i ket렳hkaktuar
sigurisht edhe prania n렲adh뮠e par련 si i nderuar) e kryetarit t뼢r> "穫벲imave" etnike, gjys뭭etnive, jevgj붥, arixhinj붥, goran붥,
vraka篲r붥, shuleve, vlleh붥, kucovlleh붥 e natyrisht grek붥,
Vasil Melo. Grek봠n렫봫 thes t렶og묠kan렡ksionet m렴렭뤨aja
dhe zot벩a n렦jal렪o grek봠i blen p베t’i shitur p베grek뮼br>
N렡ktivitetin legalist Melo q뮤ronte n렲adh뮠e par렴렮derit,
ishte n련umor t렭ir렢ile shk뭢ente batuta me nj렦ytyr렴렮johur
k봯 dy vitet e fundit. Organizuesit e aktivitetit, n렲adh렴렰ar뼢r> kryesia e PLL-s묠mbajn렰벧jegj볩 p베pranin력 Melos n렱oft렳e e
kan렦tuar dhe n렴렫und벴 pse nuk e kan려뢵ar. Melo ishte shum뼢r> cinik dhe i guximsh뭠kur p벳h뮤eti n렫봫 tubim ( p베fjal봠e t뼢r> cilit nuk dim렡sgj멮 Hipja e Melos n렮j렴ribun렬egaliste erdhi pas
takimit "t렰artive t렶ogla" ku kryesia e PLL-s렫a vepruar me
pap벧jegjshm벩 q력 ka v뮫 veten n렰ozita partneriteti ose t뼢r> komanduar nga Melo. Nuk mund t렢arazohet nj렰arti historike si PLL-ja
me nj렰arti agjentur렧reke n렓hqip벩.

PBDNJ-ja si Omonia ndryshe 볨t렰artia e ndryshimit t력mrave nga
shqiptar렮렧rek묠pjestare aktive n렲ebelim, partia q렳ynon ta b몫
Shqip벩n렳htet shum뫯mb볨 etj. Si mundet q렮j렰arti nacionaliste
q렫sht렰베Shqip벩n력 v벴et렴렵let n렮j렴ryez묠t렭arr뼢r> urdhra apo t려맪oj렲eferate nga partia e Melos dhe e Janullatosit q뼢r> edhe k봫 Shqip벩 e duan copa-copa?! Do t렭bahet mend shprehja e
Melos kur erdhi Mbreti Leka I . Me gjuh뮠e Janullatosit ai foli : "
zgjedh볠do t렰endoheni r뮤련 gati sa nuk tha : mallkuar qofshi) po
votuat p베monarkin릱uot;. Ǥo fjal렴jet베볨t렫ot.

Gjithmon렳ipas ATN-1 diskutant봠i k벫uan shtetit shqiptar ( pushteti
i t렣ilit mban kryetarin e PLL n렢urg) sjelljen e eshtrave t렍bretit
Zog I n렓hqip벩. Nga komenti televiziv nuk doli qart렳e cil봠ishin
k봡 diskutant려he ku mendonin t’i prehnin k봡 eshtra. N려ukje
ky problem nuk shtrohet p베her렴렰ar묠sepse edhe gjat렦ushat볼br> referendare t렶itit 1997, p벦aq복es t렏borrit Mbret벯r mohonin
kategorikisht sjelljen e eshtrave p벳a koh렮렰ushtet do t렩shin
(ish)-komunist봮 Kjo n뫵ptonte nj렱뮤rim t렱art력 disi realist
pasi nuk pritet q려enigruesit t렢먥shin vler복es. N렓hqip벩
vazhdojn렴렳undoj뮠ish-komunist봬 vazhdon t렬ul뺯j뼢r> antinacionalizmi dhe konsolidimi i nj렴렫eqeje q려o t렫벫oj렫osto
t렬art렰베t’u zhdukur.

Formalisht k봵 nuk ka asnj렰enges뮠Ish-komuist봠p베t렲regulluar
imazhin e tyre prej banditi e kusari jan렴렧atsh뭠t렯rganizojn렮j뼢r> ceremoni rivarrimi sikur t렢먥j fjal렰베ndonj력migrant t렲뮤omt뼢r> q렳hkon n렁ngli apo Franc묠b뮠ca para e vdes n렭벧im. Porosisin
nd벭arrjen komunale p베t렧jetur nja dy met베katror tok묠diku n뼢r> Sharr렡po Tufin려he me k봫 lajn려uart. M렶on렩 kthehen tradit볼br> s렶jet베t려inamitit. Kjo do t렩shte vdekja e dyt력 Ahmet Zogut p벼br> t렣ilin shteti shqiptar nuk mbajti asnj려it렺ie komb봡re, nderimi
apo mir뮪ohjeje. T렺jarrt봬 t렲r뭢yerit q렭렳hum렭blidhen p벼br> kokteje e dreka p벰ara s렧jithash duhet t렫벫ojn렮ga shteti
shqiptar:

- rind벴imin e mauzoleumit t렎뮫s Mbret벥sh묠Sadije q렵 hodh n뼢r> er렮ga bandat partizane n렮뮴or 19944, kjo n렳henj렲espekti dhe si
reabilitim pas k봩j akti makab벬

- heqjen e nj력mri fyes si "Pallati i Brigadave’ n렲iem벴im
"pallati Mbret벯r", n렯borrin et렣ilit do t렩shte dinjitoz
rivarrimi i eshtrave t렍bretit Zog I,

- kthimin n렯bjekte muzeale fillimisht t렰arlamentit t렰ar려he
Pallatrit t렶jet베Mbret벯r, riem벴imin e vendeve gjeografike,
institucioneve dhe objekteve q렫an렭bajtur emrin e Madh벩s렳렔ij.

Kur t렲ealizohen k봯 pak objektiva at먥r렧do gj려o t렪et력 leht뼢r> dhe dinjitoze.

Kastriot Dervishi

Antar i Komitetit Drejtues t렐LL-s뼢r>
Elbasan
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Gazeta Rimekembja
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 8 e 8Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8
 Similar topics
-
» Tregime nga gratė shqiptare
» Kastriot Myftaraj: Tė vėrtetat e panjohura tė sigurimit tė shtetit
» Monda Korca: GAZETA TIRANA OBSERVER:-Kadri Morina, Potreti i nje investitori modest e te suksesshem.-nga Raimonda Moisiu
» Murat Gecaj: Mbyllet Gazeta "Mėsuesi" - Nderim pėr gjithė drejtuesit, redaktorėt dhe bashkėpunėtorėt
» Gazeta turke: Shqiptarėt "pis milet". Erdogan i fyer nga fotot e Gjergj Kastrioti

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
DREJTESIA-REALITETI :: Kategoria e pare! :: Teme e Lire-
Kėrce tek: