Diskutime mbi temat ne drejteisa.blogspot.com
 
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Gazeta Rimekembja

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8  Next
AutoriMesazh
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:35 pm

SHERRIN NUK E BĖN NĖNĖ TEREZA, POR NĖNĖTEREZIZUESIT

“Vetėm pasi jetova pėr disa kohė nė Perėndim pak nga pak
kuptova se ēfarė donte tė thoshte pėr botėn Nėnė Tereza dhe
Kalkuta. Kjo mė tronditi dhe mė trishtoi... Mbeta pa mend
qė ajo ishte bėrė figurė fjalimesh, qė emri i saj pėrmendej
pėr tė treguar pozitiven nė superlativ,, Ju mund tė
kritikonit Zotin, por ju nuk mund tė kritikonit Nėnė
Terezėn”.
Kėshtu ka shkruar autori indian Arup Ēaterxhi nė librin
“Verdikti pėrfundimtar”, botuar nė Kalkuta tė Indisė nė
vtin 2003 kushtuar jetės, veprimtarisė dhe mitit tė Nėnė
Terezės tė krijuar nga propaganda e Vatikanit.
Katolikocentristėt shqiptarė janė pėrpjekur e pėrpiqen qė
t’u imponojnė shqiptarėve pikėrisht njė psikozė tė tillė
dhe kėtė ta pėrdorin pėr synimet e tyre poltiko-fetare.
Shkrime tė tillė i kanė tėrbuar dhe do t’i tėrbojnė
katolikocentristėt. Edhe ne tė tjerėt nuk ndjejmė ndonjė
kėnaqėsi kur i lexojmė. Por pėr tė ditur tė vėrtetėn duhet
t’i lexojmė dhe pėr ndalur turfullimet e disa tė marrosurve
nga fanatizmi fetar katolikocentrist duhet t’i pėrmendim
edhe pėr tė tjerėt. Dhe e vėrteta pėr Nėnė Terezėn nuk
ėshtė vetėm ajo qė rrėfejnė mekanizmat mė fanatike
vatikannase dhe propaganda e tyre. Kėtė tė vėrtetė duhet ta
kėkojmė edhe nė shkrimet e tė tjerėve,
Katolikocentristėt shqiptarė dhe ata qė shkojnė verbėrisht
pas berihajit tė tyre janė pėrpjekur e pėrpiqen t’u
imponojnė shqiptarėve pikėrusht atė psikozė qė banori i
Kalkutės, Ēaterxhi, e vuri re kur doli nė Perėndim, ku
fanatikėt nėnė tererezistė ndjekin moton ”Mund tė kritikosh
Zotin, por jo Nėnė Terezėn”. Me kėtė moto Vatikani e
katolikocentristėt shqiptarė llogarisin tė bėjnė kryqzatėn
e tyre pėr “rkonkuistė shqiptare”.
Katolikocentristė maniakė do tė vėnė nė lėvizje edhe tani
githė “vrasėsit e tyre me pagesė nė publicistikė”, ku i
kanė e ku nuk i kanė, nga Shqiėria deri nė SHBA e mbase nė
Hėnė pėr tė fyer Islamin e myslimanizmin nėn maskėn e
lavdėrimit tė Nėnė Terezės. Ata mbajnė lehės rrugėsh nė
Shqipėri e nė diasporė pėr kėtė qėllim.
Pikėrisht kėto ditė njė lehės i tillė, njėfarė “shkodrani”
qė nuk i dihet mirė as nami as nishani se si i kishte mbirė
Shkodrės nė derė, mė saktė si i ishte ngjitur si bajgė e
hedhur nga dikush nė murin e Kalasė, me emrin Klajd
Kapinova, ka nisur tė ēirret nga Amerika nėpėrmjet
internetit edhe mė shėmtueshėm se sozia i tij Kastriot
Myftaraj, njė tjetėr toskė i kthyer nė “gegomadh katolik”,
qė kėtė punė tė ndyrė e ka bėrė nė Shqipėri qysh nga vitit
1998. Edhe Klajd Kapinova nga Amerika leh siē kanė lehur
Mark Bregu e tė tjerė tė zbritur nė Shkodėr se myslimanėt
nė Shkodėr e nė Shqipėri nuk qenkan shqiptarė, por
jashtqėitje pushtuesish turq. Duke ngjitur nėpėr muret e
shqiptarizmit dhe tė shqiptarnisė tė tilla bajga
katolikocentriste-kristosllaviste nuk i bėhet nder, por
vetėm dėm edhe emrit e veprės sė nderuar tė Nėnė Terezės.
Ndėrsa pritet shenjtėrimi i saj vatikanas, motra jonė
katolike ka nderimin e vėllezėrve e tė motrave tė saj
myslimanė. Po keqpėrdoret dhe po fyhet kaq shėmtueshėm nga
katolikocentristėt nėnėtezizues. Prandaj shqiptarėt e e
vėrtetė, edhe tė besimit mysliman, nuk mund tė heshtin kur
pėrdhoset kėshtu pėr qėllime tė mbrapshta antshqiptare emri
i Nėnė Terezės, edhe nė qoftė se shqiptarėt e besimit
katolik pėrkohėsisht po i verbon fanatizmi fetar dhe po i
instrumentalizon propaganda e fuqishme qėllimkeqe
eVatikanit.

Bustii Nėnė Terezės, pozicion i avancuar i mėsymjes
krishterizuese

Kryeartikulli i gazetės “Rimėkėmbja” mė 22 nėntor 2005
titullohej “Gjeneral Moisiu nė luftėn “Tous azimuts” kundėr
Islamit”, ku analizohej ligjėrata e mbajtur nga Presidenti
i Shqipėrisė nė Universitetin Oksford pėr “tolerancėn dhe
harmoninė ndėrfetare”‘ tek shqiptarėt. Nė atė shkrim janė
dhėnė dhe shpjegime rreth kuptimit pėr pėrdorim ushtarak tė
terminologjisė nė gjuhėn frėnge “tous azimuts”, si mėsymje
frontale nė gjithė drejtimet, me tė gjitha forcat dhe
gjithė llojet e armėve pėr tė shpartalluar armikun. Kur
kanė kaluar 5 muaj nga ligjėrata e Moisiut nė Angli jemi
mė tė bindur se mė parė se nuk kemi gabuar nė parandjenjat
dhe nė vlerėsimin se ligjėrata e Moisiut ishte fillimi i
njė mėsymje “tous azimuts” kundėr Islamit nė Shqipėri, pėr
krishterizimin me ritme tė pėrshpejtuara tė vendit e tė
njerėzve, pėr ta bėrė fakt tė kryer atė qė Moisiu e shpalli
nė Angli, se nė Shqipėri paska vetėm myslimanė tė rremė,
pra Shqipėria qenka vend i krishterė.
Moisiu mbajti qėndrim shumė mospėrfillės ndaj pakėnaqėsive
qė shprehėn myslimanėt shqiptarė pėr dekretimin e
krishterizimit tė tyre. Kryesia e Bashkėsisė myslimane nė
Shqipėri, sidomos kreu i saj Selim Muēa qė si duket mė
shumė se frikė nga Zoti e bindje ndaj Profetit Muhamed, ka
ndrojtje e pėrulje ndaj popit ortodoks grek Janullatos e
Nunciaturės sė Vatikanit nė Tiranė u soll si maskues i
mėkatit dhe zbutės i sfidės sė Moisiut kundėr myslimanėve
shqiptarė. Nė tė njėjtėn kohė mekanizmat fetarė e
pushtetorė, duke pasur dhe mbėshtetje nga ambasada
amerikane nisėn projektet pė krishterizimin e njė xhamie nė
kalanė e Shkodrės, edhe pse e dinin pakėnaqėsinė qė do tė
shkaktonte kjo tek myslimanėt. Kjo u pasua nga “kriza e
kryqeve” nė Bushat tė Shkodrės ditėn e Kurban Bajramit.
Pushteti qė drejtohet nga Moisiu edhe sot e kėsaj dite nuk
ka bėrė gjė pėr tė sqaruar se si ndodhėn provokimet.
Nė janar tė kėtij viti edhe nga prifti Janullatos erdhėn
gjėmime tė forta. Nė Moskė u bė njė tubim i madh i
ortodoksisė botėrore, ku Janullatosin e dekoruan pėr punėt
e tij nė Shqipėri. Ambasada e Shqipėrisė nė Moskė kėtė
provokim e pėrshėndeti me organizimin e njė pritje
diplomatike pėr nder tė Janullatosit. Uzurpatori nderohet.
Pėr kėto merita Janullatosi ėshtė zgjedhur nė krye tė
Kėshillit botėror tė kishave. Kėshtu ortodoksi grek merr
kurora lavdie nėpėr botė pėr ato qė bėn nė kurriz tė
Shqipėrisė. Kryetarit tė Bashkėsisė myslimane nuk i bėjnė
pėrshtypje. Edhe strukturat kishtare e laike tė
katolikocentrizmit gjejnė rastin tė pėrforcojnė mėsymjet e
tyre kundėr myslimanizmit.
Nė janar-shkurt 2006 shpėrthyen demonstratat e mėdha nė
gjithė botėn kundėr fyerjes karikaturale pėr Profetin
Muhamed. Nė Shqipėri u mobilizua politika shtetėrore e
partiake, propaganda e tė gjitha llojeve, mekanizma nga mė
tė ndryshmit, tė huaj e vendorė, ambasadat e huaja dhe vetė
kryesia e Bashkėsisė islame pėr tė frenuar ēdo shfaqje
solidariteti tė myslimanėve shqiptarė me ummetin mysliman
botėror. Pikėrisht nė kėtė kohė nė Shqipėri erdhi ministri
i jashtėm spanjoll qė e quajti vlerė europiane faktin qė
80% e popullsisė ėshtė myslimane dhe kėrkoi qė Shqipėria si
anėtare e Konferencės islamike tė luajė rol nė mirėkuptimin
e Europės me vendet myslimane. Islamofobėt shqiptarė u
tėrbuan. Ish-krerė tė diplomacisė shqiptare iu vėrsulėn
ministrit spanjoll sikur tė kishte bėrė njė herezi. Si ata
veproi edhe kryesia e Bashkėsisė myslimane.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:36 pm

Nėnė Tereza ėshtė “nder i kombit”, por jo “shpirti i
kombit”

Sa kaloi disi kjo tronditje si papritmas shpėrthen kriza e
re nė marrėdhėniet ndėrfetare nė Shkodėr, kėsaj radhe pėr
vendosjen e bustit tė Nėnė Terezės. Gazetat mė 20 mars
japin alarmin “Myslimanėt i thonė “Jo” Nėnė Terezės” (
“Metropol”), “Islamikėt: pse jemi kundėr Nėnė Terezės”
(“Korrieri”); “Myslimanėt, jo bustit tė Nėnė Terezės nė
hyrje tė Shkodrės”,(“Telegraf”) etj. Mė 21 mars 2006 nė
faqet e gazetave ishte fotografia e Selim Muēės me ēallmė
nė kokė (qė rrallė e mban) dhe fjalėt e tij nėpėr tituj”
Muēa: Nėnė Tereza, ne jemi dakord pėr bustin”( “Ballkan);
“Selim Muēa: Nėnė Tereza u pėrket tė gjithėve”
(“Standard”), “Selim Muēa: busti i Nėnė Terezės i bėn nder
Shkodrės”( “RD”),“Nėnė Tereza ėshtė nderi i kombit, tė
vendoset busti. Zėrat e shoqatave tė Shkodrės nuk
pėrfaqėsojnė qėndrimin zyrtyar tė KM.-sė” (“Republika”).
Egėrsinė mė tė madhe e tregoi gazeta “Zėri i Popullit” me
tituj “Boll me marrėzitė fetare konfliktuale. Nėnė Tereza i
pėrket gjithė globit, Shkodra s’mund tė bėjė pėrjashtim”.
Tė njėjtėn ditė ministri i kulturės Bujar Leskaj shpallte:
“Nėnė Tereza-shpirti kombit” (“Tema”, “Shekulli” etj). Njė
nxitim i pakontrolluar i ministrit pėr t’u pėrfshirė nė
debat pa e kuptuar ende mirė se ē’po ndodhte. Shpirti i njė
kombi nuk pėrcaktohet as nga gjenialiteti, as nga talenti,
as nga madhėshtia apo shenjtėrimi i njė njeriu, por nga
shumė faktorė tė tjerė historikė, moral, fetarė.
Shenjtėrimi i Nėnė Terezės ka vlerėn e vet shumė tė madhe
brenda normave tė Krishterizmit, ka rėndėsinė e vet tė
madhe pėr kombin shqiptar, por Nėnė Tereza nuk mund tė
quhet “shpirti kombit” edhe pse kėshtu i shkrepet njė
ministri, qeverisė, parlamentit apo kryetarit tė shtetit qė
sipas kushtetutės e shpall”nderi i kombit”, por jo shpirti
i kombit. Pėr myslimanin as titulli shenjtore e kishės nuk
ka ndonjė kuptim.
Kėshtu u krijua njė atmosferė linēuese pėr ato shoqata
myslimane nė Shkodėr qė kishin bėrė vėrejtje pėr vendin ku
tė vendosej busti i Nėnė Terezės, nė hyrje tė qytetit tė
Shkodrės, jo pėr vendosjen e njė busti. Nė gazetėn “Tirana
Observer” tė datės 21 mars ishte deklarata e zėvendės
myftiut tė Shkodrės: ”Nuk jemi kundėr Nėnė Terezės. Ajo i
pėrket gjithė kombit shqiptar”. Askush nuk ka pėrse tė jetė
kundėr Nėnė Terezės. Nuk janė kundėr Nėnė Terezės ata qė
janė kundėr spekullimeve nėnėterezisuese nė Shqipėri. Ėshtė
plotėsisht e vėrtetė se dhe Nėnė Tereza si ēdo bir e bijė
shqiptare, i mirė apo i keq, i pėrket kombit. Ne do t’i
pranojnė se i pėkasin kombit shqiptar jo vetėn ata qė bėjnė
punėra tė mėdha nė botė e na sjellin nder e dobi, por dhe
ata shqiptarė qė bėjnė mbrapshtira e na sjellin turp. Nuk
kemi si i bėjmė hasha edhe tė kėqijtė.
Ishte e natyrshme qė tė niste seria e gjatė e shkrimeve
pėrdėlluese pėr Nėnė Terezėn. Shkrimtari Visar Zhiti mė 22
mars botoi nė “RD” shkrimin e titulluar “Me shenjtoren tonė
Nėnė Tereza ne bėhemi myslimanė mė tė mirė”. Letrarizma tė
tilla janė antifilozofi, antiarsye. Myslimani i mirė bėhet
kur ndjek sa mė afėr Kuranin e Hadithet jo shenjtorėt e
Krishterizmit. Duke u pėrgjėruar pėr Nėnė Terezėn e ndjekur
shembullin njė mysliman mund tė bėhet qytetar mė i mirė
laik, por jo mysliman mė mirė, sepse ai do tė fillojė tė
lėkundet nė besimin e dogmėn e fesė sė vet pėr tė ndjekur
edhe dogmėn e fesė tjetėr, pra fetarisht do tė dyzohet.
Dyzimi sjell shpesh edhe dyfytyrėsi, e prish besimtarin dhe
qytetarin.
Po mė 21 mars u botua shkrimi i Olsi Jazexhiut “Monumenti
nė vazhdėn e fushatės kristianizuese” (“Standard”). E
pranojnė apo jo nėnėterezistėt, kėshtu ėshtė. Gjithė ky
merak i madh pėr tė ndėrtuar nė Shkodėr bustin e Nėnė
Terezės bėhet pikėrisht nė kuadrin e mysymjes “tous
azimuts” pėr krishterizimin e Shqipėrisė, qė ka nisur qysh
kur u rikthye liria e fesė.
Ka dhe plot shkrime tė tjera komentuese ku dallohen pėr njė
frymė ngacmuese tė tilla si “Kalvari i Nėnė Terezės”(Ilir
Kulla nė “GSH” 21 mars); “Fondamentalizmi nuk luftohet me
fondamentalizėm (Hamdi Jupe nė ZP”23 mars).Nė gazetėn
katolikocentriste “55” janė rreshtuar shkrimet “Nanė Tereza
dhe sėmundja e fondamentalizmit” dhe “Tė nderosh Nėnė
Terezėn ėshtė atdhetari” ( nga Ardian Ndreca) “Njė komb qė
vlerėson personalitetet e tij lartėson veten” (nga Mexhit
Prenēi) “Shqiptarja pėr gjithė njerėzimin” ( nga Pjetėr
Pepa). Do tė ketė edhe mė shumė shkrime sepse pėr njė temė
tė tillė ka shumė tė prirur tė japin mendim ose tė
spekulojnė. Edhe nga ekranet televizive janė bėrė
pėrpjekjet pėr tė gozhduar shoqatat shkodrane qė
kundėrshtuan vendosjen e bustit nė hyrje tė qytetit. Nė
“Top Channel” disa fjalė tė shkrimtarėve shkodranė Skėnder
Drini e Fadil Kraja u paraqitėn si verdikt i gjithė
inteligjencies sė Shkodrės kundėr shoqatava myslimane.
Skėnder Drini debatin e ka cilėsuar jo vetėm tė kotė por
dhe tė pahishėn sepse bėhet fjalė pėr vendosjen e njė busti
tė njė njeriu qė ka pushtuar njė botė tė tėrė. Debati mbase
ka marrė dhe nuanca tė pahishme, por i kotė nuk ėshtė
aspak, sepse nuk bėhet fjalė pėr njė bust pėr tė nderuar
njė person, por mė shumė pėr shfrytėzimin e njė busti dhe
tė famės sė njė personi pėr njė mėsymje tė madhe fekthyese
nė Shqipėri. Skėnder Drini nuk sheh pyllin mbrapa pemėve.
Ka vend pėr tė bėrė debat serioz edhe pėr mendimin e
Ndrecės mbi atdhetarinė nė nderimin e Nėnė Terezės. Ka
shumė rėndėsi tė kuptohemi se si duhet shfaqur atdhetaria
nė kėto raste: duke heshtur kur Nėnė Tereza pėrdoret si
kokė dashi pėr tė marrė kalanė e myslimanizmit nė Shqipėri,
apo nderohet si motėr e bijė shqiptare qė i bėn nder kombit
nė njė fushė krejt specifike tė veprimtarisė shpirtėrore,
por shėrbimin mė tė madh ia bėn Vatikanit. Shqipėria ka
vėrtetė vend pėr gjithė monumentet qė duhen, pėr gjithė
simbolikėn e feve qė janė nė Shqipėri, por kėto duhet tė
jenė atje ku duhet, jo tė vendosen vend e pa vend.

Debati nuk ėshtė i kotė, por duhet bėrė si u ka hije
njerėzve

Shkodran ėshtė dhe shkrimtari e gazetari, besimtar
mysliman, Alban Bala qė ka botuar shkimin “Nėna Terezė dhe
Kalkuta shkodrane” (“Tema” 24 mars 2006). Ėshtė njė shkrim
mėsimdhėnės pėr tė gjithė ata qė duan dhe dinė tė mėsojnė
si tė trajtojnė e tė kuptojnė problemet delikate tė
nderimit pėr fetė e pėr Nėnė Terezėn dhe nuk priren nga
fanatizma fetare e fushata fekthimesh.
Debati rreth vlerėsimit qė duhet tė kenė shqiptarėt pėr
Nėnė Terezėn ėshtė hapur me kohė. Tani vetėm ka njė nxemje
tė re tė kėtij debati, pėr tė cilėn pėrgjegjėsinė duhet ta
mbajnė ata qė e shkaktuan, duke i ditur ndjeshmėritė qė
ekzistojnė, duke i ditur acarimet mė tė fundit ndėrfetare
qė kanė ndodhur nė Shqipėri, duke ditur se ėshtė e freskėt
historia e “krizės sė kryqeve” nė Bushat, qė nuk ėshtė
harruar turpi qė mbuloi Shqipėrinė nė rastin e vizitės sė
ministrit spanjoll. Shkodra aty ka qenė dhe aty do tė
mbetet. Nėnė Tereza ėshtė nderuar sė tepėrmi nė katėr anėt
e Shqipėrisė e pėrsėri duhet tė nderohet. Prandaj ata qė
vunė tani nė lėizje ēėshtjen e bustit nuk kishin ndonjė
nguti pėr kėtė dhe duhej tė mbanin parasysh gjithė
rrethanat. Meqenėse nuk e kanė bėrė kėtė atėherė ata kanė
dashur mė shumė debat ”tė kotė e tė pahishėm” si thotė
Skėnder Drini, ose kanė ndjekur taktikėn e fakteve tė
kryera qė nė emėr tė nderimit pėr Nėnė Terezėn tė
intensifikojnė fushatėn kristianizuese, sikurse thotė
Jazexhiu. E keqja nuk vjen nga Nėnė Tereza, por nga
fanatikėt nėnėterezizues qė duan tė nxisin sherre pėr
manitė e tyre krishterizuese nė Shqipėri.
Nėnė Tereza duhet tė nderohet e tė mbetet figurė lartėsuese
e pėrkushtimit nė fenė katolike dhe tė mos kthehet nė njė
“Shėn Kozma” tė katolicizmit qė e pėrdor kisha greke pėr
prozelitizmin e saj nė Shqipėri. Nėnė Tereza duhet tė
mbetet simbol i asaj ēfarė ėshtė nė historinė e
katolicizmit botėror e shqiptar (nė historinė tjetėr
shqiptare nuk ka asnjė rol e asnjė vend) dhe tė mos vihet
figura e saj nė flamuj kryqzatash e rikonkuistash nė
Shqipėri. Pėr fat tė keq ka kohė qė janė bėrė e shpallur
hapur dhe me arrogancė e prepotencė planet pėr ta pėrdorur
emrin dhe figurėn e Nėnė Terezės pėr tė tilla qėllime tė
mbrapshta.
Nėnė Tereza u nda nga jeta nė vitin 1997. Njė vit mė vonė,
1998, ėshtė botuar njė paloroman me titull “Njė shenjtore
pėr rikonkuistėn shqiptare”, qė ka mbushur raftet e
librarisė franēeskane nė Shkodėr e deri tė disa
bibliotekave nė Itali. Si autor i kėtij paloromani u
paraqit njė person qė tashmė njihet si njė nga vrasėsit me
tė diskredituar me pagesė nė publicistikėn shqiptare, nė
emėr tė tė cilit janė bėrė shpifjet mė tė shėmtuara e
provokimet mė tė rėnda katolikocentriste. Ky person i
panjohur kur u botua paloromani nuk kishte shkruar asnjė
rresht e varg letėrsi derisa doli shkrimtar me tematikė
fetare. Edhe pas botimit tė kėtij paloromani nė emėr tė tij
nuk ėshtė botuar asnjė rresht letėrsi e asnjė varg
poezi.Atėherė kush e shkroi paloromanin pėr tė pėrgatitur
opinionin shqiptar se duhej njė “shenjtore pėr rikonkuistėn
katolike” nė Shqipėri?

Shenjtėrimet pėr politikė rikonkuistardore

Procedurat e shenjtėrimit tė Nėnė Terezės janė
pėrshpejtuar. Gjėra tė tilla nė Kishėn katolike e Vatikan
bėhen kur diktohen nga njė nevojė e madhe pėr ndonjė
aksion krishterizues. Kush e ka bėrė pėrshpejtimin?
Paloromani pėr shenjtoren pėr rikonkuistėn nis me njė
pėrdėllim tė autorit kur sheh Papėn duke vizituar Shkodrėn
dhe me pezmatimin qė vizita e Papės ishte vonuar shumė dhe
Shkodrėn e kishte pėrpirė Islami. Mos vallė tani busti i
Nėnė Terezės nė Shkodėr, nė hyrje tė qytetit, ėshtė
planifikuar pėr vizitėn e Papės sė ri qė Moisiu shkoi dhe e
ftoi pak kohė mė parė dhe pėr t’i thėnė se nga vizita e
njėrit Papė tek tjetri hija e Vatikanit ėshtė shtrirė mbi
Shkodrėn fuqishėm?!. Ndryshe pse nxitohen kaq shumė pėr tė
vendosur bustin e Terezės, shenjtores sė planifikuar tė
jetė bekimi i rikonkuistės nė Shqipėri? Pse vihen kaq shumė
kryqe maje kodrash, pse tentohet revanshizmi fetar pėr tė
kthyer nė kishė xhaminė e kalasė?!
Kur lexon librin e kanadezit Robert Haēison “Mbretėria e
tyre po vjen”, qė bėn fjalė mbi sekretet e Opus Deit gjen
shpjegime se praktikat e lumturimit e shenjtėrimit nga
Vatikani kanė ndryshuar gjatė kohėve, se ka pasur raste qė
shenjtėrimi i njė pape ėshtė vonuar me shekuj, sikurse ka
raste tė pėrshpejtimit tė madh, sikurse ka ndodhur me
themeluesin e Opus Deit, priftin spanjoll Zhozemaria
Eskriva de Balaguer, nė ceremoninė e tė cilit nė Vatikan u
mblodhėn 300 000 vetė, midis tyre edhe “Nėnė Tereza e
Kalkutės”(fq,27), jo e Shkodrės,apo Shqipėrisė. Haēison ka
shkruar se janė shkelur shumė procedura e rregulla pėr
shenjtėrimin e Eskrivas, nuk janė pranuar tė gjitha
dėshmitė kundėr qė duhej tė pranoheshin, sepse disa e
quanin shenjt dhe disa sharlatan. Por Papa e Vatikani
kishin nevojė ta kishin shenjt, sepse tek Opus Dei shihnin
njė shpresė tė madhe pėr forcimin e ndikimit tė kishės
katolike, e shihnin si “gardėn pretoriane” tė doktrinės sė
shenjtė.
Kemi shkruar e mund tė shkruajmė sėrish pėr mendimet e disa
studiuesve tė jetės e tė famės sė Nėnė Terezės tė gatuar
qėllimisht nga Vatikani pėr nevojat e tij.Turfullimet e
nėnterezistėve tė marrė nė Internet nuk mund tė pengojnė
pėrhapjen e tė vėrtetave tė pakėndėshme pėr ta qė i kanė
shkruar njerėz seriozė. Kjo natyrisht bėhet pėr tė njohur
saktė punėt, jo se na duket gjė e keqe pėr shqiptarėt qė ka
ndodhur kėshtu. Por nėnėterezistėt e fandkasur nuk bėjnė
mirė qė fanatizmin e tyre e fryjnė aq shumė sa tė nxisin
kėsi debatesh sqaruese.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:36 pm

Dėgjoni shkodranin qė thotė :mos kalkutizoni Shkodrėn

Alban Bala duke marrė shkas nga debati pėr vendosjen e
bustit nė Shkodėr ka prekur njė plagė qė dhemb shumė
“kalkutėzimin e Shkodrės”, sidomos nė pjesėn myslimane tė
saj dhe ka tėrhequr mirė vėmendjen nė simbolikėn qė
krijohet duke vendosur dhe njė bust tė Nėnė Terezės, jo
atje ku duhet, por nė tė hyrė tė qytetit. Kjo ka ndodhur
tashmė edhe nė Tiranė, Spitali i Tiranės, mė i madhi i
vendi ka emrin Nėnė Tereza. Bota e lidh kėtė emėr me
Kalkutėn, me ato qendrat e Nėnė Terezės ku njerėzit
vendoseshin vetėm pėr tė pritur vdekjen. Para shumė vitesh
nė Shqipėri kishte ardhur njė mėrgimtar nga Amerika tek i
biri. Djali i lavdėrohej pėr tė mirat e socializmit,
sidomos pėr spitalet pa pare. Mėrgimtari tundėte kokėn me
mosbesim. Njė ditė u sėmur dhe e dėrguan nė spital. Qėndroi
pak se nuk duronte dot. Kur u kthye nė shtėpi i tha djalit:
tani tė besoj se mė kishe treguar tė vertetėn, dukej qė
spitalet i keni pa pare, se nuk ke pėrse tė shkosh atje. Mė
mirė spitalit t’i hiqet emri Nėnė Tereza se tė huajve u
sjell ndėrmend spitalin e saj nė Kalkutė pėr tė cilin
gazetarėt amerikanė kanė bėrė pėrshkrim tė tmerrshėm. Le ta
ketė emrin “Nėnė Tereza” aeroporti, njė universitet, njė
port, autostrada qė do tė bėhet pėr Kosovėn, njė bulevard,
vetėn spitali jo mė.
Ka nėnėterezistė qė po thonė se Nėnė Tereza duhet parė mė
shumė si figurė publike. Mirė, por ama e profilit fetar.
Pastaj katolikocetristėt duhet tė krijojnė standarte nė
gjykim. Pėr Skėnderbeun qė ėshtė figurė ushtarake, politike
duan me ēdo kusht tė imponojnė imazhin se mė shumė ėshtė
figurė fetare, jo publike” kryqtar:, “atlet i Krishtit”.
Pėr Nėnė Terezėn, murgeshė, qė ėshtė kandidate pėr
shenjtore e Kishės katolike kėrkojnė mė shumė statusin e
“figurės publike”. Duket qė mė shumė bėjnė lojėra
pragmatiste. Pra debatet nuk janė tė kota, edhe pse me tė
vėrtetė nga disa mund tė kthehen nė ushtrime retorike tė
pahishme.

26 mars 2006
Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:38 pm

Z. BERISHA, UNĖ KAM TĖ DREJTĖ TĖ MOS JU BESOJ!

“Ēėshtja ēame” do tė zgjidhet nė kuadėr tė traktatit tė
miqėsisė” dhe “ligji ndėrkombėtar prevalon mbi atė
kombėtar”.
z. Sali, kėto ishin dy argumentet qė ju pėrdorėt pėrpara
gazetarėve tė shqetėsuar pėr rrezikimin e “ēėshtjes ēame”,
pasi Gjykata e Lartė greke iu pėrgjigj Po zyrtarisht
kėrkesės sė Prokurorit tė Pėrgjithshėm tė Greqisė pėr
konfiskimin dhe shitjen e pronave tė shqiptarėve nė Greqi,
pra edhe tė ēamėve tė pėrzėnė andej. Argumenti i parė, qė
ai ka tė bėjė me “miqėsinė” qė qeveria juaj e parė
nėnshkroi me atė greke, ėshtė dėgjuar tė pėrdoret edhe herė
tė tjera nga ju dhe nga ambasadori i sapo emėruar nė Greqi,
Vili Minarolli. Por lidhur me kėtė argument, “traktatin e
miqėsisė” e kemi dėgjuar me vėmendje edhe shumė
kundėrargumente tė sjella nga specialistė tė sė drejtės
ndėrkombėtare sipas tė cilėve traktati nė fjalė nuk ka fuqi
veprimi mbi pronat e ēamėve, por vetėm tė shqiptarėve,
shtetas shqiptarė para vitit 1945.
Kundėr kėtyre argumenteve nuk kemi dėgjuar asnjė
kundėrshtim tė argumentuar as nga ju e as ndonjė specialist
i krahut tuaj apo tė tjerė. Pra, argumentet e mėsipėrme
kundėr “traktatit tė miqėsiė shqiptaro-greke” nuk na japin
tė drejtė qė t’i besojmė atij (traktatit ...) lidhur me
zgjidhjen e ēėshtjes “ēame”, pra dhe ju. Duke mos qenė
specialist i fushės pėrkatėse, pėr njė moment po e pranoj
apriori si tė saktė opsionin tuaj tė paargumentuar lidhur
me “traktatin ...”, por me kėtė rast e ndjej tė nevojshme
t’ju pyes: gjatė kėtyre dhjetė viteve tė ekzistencės sė
kėtij traktati miqėsie midis Shqipėrisė dhe Greqisė nė
ēfarė aspekti tė marrėdhėnieve shqiptaro-greke tė
garantuara nga traktati nė fjalė, ėshtė parė respektimi nga
pala greke? Unė nuk besoj se do tė kemi shembuj tė tillė. E
ky fakt si dhe nisma e instancave mė tė larta tė shtetit
grek tregojnė jo pėr mungesė tė vullnetit tė mirė tė
Greqisė pėr tė zbatuar marrėveshjet me shtetin shqiptar,
pro akoma mė keq, pala greke shpreh vullnetin e papėrkulur
armiqėsor nė kėtė drejtim. Apo mos doni tė na thoni se tė
gjitha kėto janė veprime tė shkėputura tė qarqeve tė
caktuara greke ... ?!
Unė z. Berisha besoj se kėto veprime antishqiptare janė
vepra tė qeverive greke, tė tė gjitha strukturave tė
shtetit grek qė nga kreu deri nė qelizėn e fundit. Nė kėto
kushte, nėse do t’i besoja “traktatit tė miqėsisė...” por
edhe prononcimit tuaj, do ta bėjė tradhėti ndaj kombit. E
kėtė nuk ia lejoj vetes. Po argumenti i dytė: “Ligji
ndėrkombėatr prevalon mbi atė kombėtar”. Kėshtu ėshtė. Po
kush do ta vėrė nė lėvizje kėtė raport tė superioritetit tė
ligjit ndėrkombėtar ndaj atij kombėtar, nė dobi tė ēėshtjes
ēame? Ju mund tė na pėrgjigjeni: “Qeveria shqiptare, pra
kjo qė drejtoni ju!”. Po pse duhet t’ju besojmė z. Berisha.
Ēfarė keni bėrė ju deri mė sot nė drejtim tė “ēėshtjes
ēame”?!
Z. Berisha, avokati i mirėnjohur Agim Tartari ka vite qė ka
njoftuar opinionin shqiptar pėr njė ligj tė miratuar nga
Parlamenti grek sipas tė cilit tė gjitha pronat e
shqiptarėve (edhe tė ēamėve) nė Greqi, pronarėt e tė cilave
nuk paraqiten pranė institucioneve pėrkatėse greke pėr t’u
konfirmuar si pronarė tė pronave tė tyre, do tė
konfiskoheshin dhe do tė shiteshin nga shteti grek. Pra,
nisma dhe vendimi i organeve mė tė larta tė drejtėsisė
greke janė mbėshtetur dhe marrė nė kėtė ligj dhe nė afatin
qė parashikon ky ligj.
Ky ligj ėshtė hileqar pse kur ėshtė hartuar dhe miratuar
ėshtė patur parasysh fakti qė ēamėt nuk do tė kishin asnjė
mundėsi pėr tė vepruar sipas kushteve tė tij (ligjit grek),
pse shteti grek nuk do tė lejonte njė gjė tė tillė. Dhe
Shoqata “Ēamėria” disa herė ka protestuar ndaj kėtij ligji.
Frut i kėtij kundėrshtimi tė pėrsėritur ka qenė edhe
projekt-rezoluta qė u fut nė Parlamentin Shqiptar e qė u
rrėzua prej tij mė 8 prill 2004.
Dhe tani e gjej me vend t’ju pyes, z. Berisha: Ēfarė keni
bėrė ju pėr tė bėrė tė pavlefshėm ligjin grek nė dėm tė
pronave tė shqiptarėve, edhe tė ēamėve, pėrpara mbushjes se
afatit tė pėrcaktuar?
Ēfarė bėtė ju qė shqiptarėt qė kanė prona nė Greqi (edhe
ēamėt) tė mundnin tė shkonin lirisht atje e tė kryenin
veprimet sipas ligjit? Pse nuk e vutė nė lėvizje gjatė
kėtyre pesė viteve as “traktatin e miqėsisė …” e as
“prevalencėn e ligjit ndėrkombėtar ndaj atij kombėtar
grek?” Apo mos vallė ėshtė mė lehtė tani qė ēėshtja ka
avancuar dhe grekėt hileqarė kanė njė arsye (hile) mė shumė
pėr tė mbėshtetur pretendimin e tyre grabitqar, aq mė tepėr
kur dihet qė grekėve u shkojnė hiletė?
Me tė drejtė mund tė thoni se ndėr tetė vitet e ekzistencės
sė “traktatit tė miqėsisė” nuk keni qenė nė pushtet. Kėshtu
ėshtė, por kjo nuk do tė thotė aspak se mund tė
justifikoheni pėr mos marrjen e nismave nė drejtimin e
duhur pėr zgjidhjen e ēėshtjes came. Pėrkundrazi, kėto
nisma nga pozitat e opozitės nė drejtim tė sensibilizimit
tė opinionit dhe tė detyrimit tė pozitės pėr tė kryer
detyrimet kushtetuese kombėtare do tė kishin qenė tepėr tė
dobishme. Por edhe sikur tė mos i kishit rreshtuar kėto
rezultate qė unė presupozoj tė paktėn ju dhe qeveria juaj
sot, jo vetėm nuk do tė ishin nė pozita kaq mosbesuese nga
ana e shqiptarėve, por do tė kishit edhe mė shumė argumente
pėr tė mbėshtetur nismat qė mund tė merrnit tani e tutje.
Kėto rreshtat e fundit vlejnė sa pėr tė mos krijuar
boshllėk nė rrjedhėn logjike tė analizės, pse ju dhė partia
qė ju drejtoni, jo vetėm nuk keni dashur tė bėni diēka nga
ē’kėrkohet nga ana ime, porn ė tė kundėrt, me veprimet dhe
mosveprimet tuaja keni bėrė mė shumė nė sens tė kundėrt.
Nėse ato (veprimet dhe mosveprimet) do tė silleshin kėtu do
tė dilte njė listė tepėr e gjatė, e do tė na duheshin shumė
faqe pėr t’i trajtuar. Prandaj, unė do tė sjell kėtu vetėm
njėrėn prej tyre. Njė qė jo vetėm ėshtė tepėr domethėnėse
dhe nga mė tė freskėtat, por qė edhe nė ndėrgjegjen e
shqiptarėve ka lėnė gjurmė tė dhimbshme e tė pashlyeshme.
Z. Sali! Siē e dini fillimi i vitit 2004 u karakterizua nga
njė lėvizje e lavdėrueshme. Ishte nisma e deputetėve tė
Ballit Kombėtar pėr tė paraqitur nė Kuvendin e Shqipėrisė
njė rezolutė nė dobi tė ēėshtjes came. Nismė tė cilėn e
mbėshtetėn deputetė tė djathtė e tė majtė. Qė nga ky moment
e derimė 8 prill 2004, kur rezoluta u shtrua pėr diskutim
nė Kuvendin e Shqipėrisė jo vetėm kaloi shumė kohė dhe u bė
shumė dhunė mediatike dhe nė opinion, por edhe vetė
pėrmbajtja e “projekt rezolutės” pėsoi ndryshime derisa u
katandis “kokoshi njė thelė” dhe pėr nga kuptimi mori
trajtėn e deformuar tė thėnies: “bjeri pragut tė dėgjojė
dera”. E deformuar pse sipas formulimit fillestar tė
nismėtarėve, Kuvendi Shqiptar i drejtohej parlamentit grek;
teksti i paraqitur pėr diskutim dhe miratim nga Kuvendi i
drejtohej qeverisė shqiptare qė kjo t’i drejtohej qeverisė
greke … . E kjo do tė thotė: “t’i biesh pragut tėnd qė tė
tė dėgjojė dera e tjetrit. Por nuk ishte vetėm kjo,
pėrmbajtja fillestare e “projekt-rezolutės” kishte pėsuar
edhe ndryshime tė tjera pėr keq”. Megjithkėtė, siē dihet,
Fatos Nano deputetėve tė vet nja dy ditė mė parė u tha:
“Shkoni votoni “rezolutėn pėr ēamėrinė” dhe pastaj shkoni
prisnin emigrantėt nė Kakavijė”. Ndėrsa ju z. Sali vepruat
ndryshe, por jo nė drejtim tė kundėrt me Nanon.
Ndėrkohė qė Nano kėrcėnoi tė vetėt dhe shkoi tė shijonte
frutet e veprimtarisė antikombėtare, ju shkuat nė Kuvend ku
u diskutua “projekt-rezoluta pėr ēamėrinė” dhe nė momentin
e fundit kur do tė kryhej votimi morėt Jozefina Topallin
dhe Bensik Mustafain dhe braktisėt Kuvendin. Kėshtu, kur
Nano sipas zakonit tė vet veproi hapur pa i bėr tėrr syri
nė dėm tė interesave kombėtare, ju z. Sali bėtė tė njėjtėn
gjė por me HILE.
Ju z. Sali i dinit numrat qė ishin pro “rezolutės pėr
ēamėrinė”. E dinit qė tri votat tuaja tė ikura do tė bėnin
qė ajo tė fitonte. Ajo mund tė humbtte edhe me praninė
tuaj, nėse jut ė tre do tė votonit kundėr. Por mesa duket
ju nuk kishit besim te dy vartėsit tuaj dhe ata mund tė
bėnin qė votimi tė dilte nė balotazh. Prandaj, pėr tė qenė
nė rregull i mroėt me vete pėr tė qenė nė rregull me
politikėn greke.
Me kėtė veprim z. Sali ju i treguat Greqisė, por edhe ne
shqiptarėve qė dhe ju nuk “bini mė poshtė se Nano”, por me
stil tjetėr.
Z. Berisha, me kėtė rast edhe ju sipas stilit tuaj bėtė njė
hile tė trashė qė mashtroi vetėm ata qė duan tė gėnjehen
nga ata qė fshihen pas gishtit. Do tė kishte qenė mė mirė
tė kishit vepruar edhe ju si Nano: Haptazi. A e dini z.
Sali? Atė ditė kur ju Brenda nė Kuvend diskutonit pro e
kundra “rezolutės …”, aty, midis turmės sė protestuesve
pėrpara Kuvendit m’u afruan dy djem tė rinj: njėri me
kamera dhe tjetri me mikrofon nė dorė. Ky i fundit m’u
drejtua duke mė thėnė: “Zotėri! Jemi TV Kosova. A do tė
pranonit tė na jepnit njė intervistė tė shkurtėr?” Si tė
mos e pranoja dhėnien e intervistės pėr TV Kosovėn?! Dhe
gazetari pyeti: “Zotėri, a mendoni se nėse miratohet kjo
rezolutė “ēėshtja came” do tė zgjidhet?”. Pyetja m’u duk
provocative, prandaj u pėrgjigja i nervozuar: “ēėshtja ēame
nuk zgjidhet me njė rezolutė dhe as me disa tė tjera, e pėr
mė tepėr me kėtė projekt qė po diskutohet sot nė Kuvend, e
cila nėse miratohet mė tepėr se sa njė hap i vogėl drejt
zgjidhjes sė “ēėshtjes ēame” vlen pėr tė zbardhur faqen e
Kuvendit Shqiptar. Por e keqja nuk qėndron nė miratimin
ose jot ė kėsaj resolute, por tek politikanėt shqiptare”.
“Cilėt politikanėt keni parasysh?”, pyeti sėrish gazetari.
“Nė radhė tė parė dy mė tė fuqishmit: Fatos Nanon dhe Sali
Berishėn. Nga kėta Nano i ka dalė pėr zot tradhėtisė, e bėn
hapur dhe pa asnjė skrupull. Por kjo nuk do tė thotė se nuk
bėn tė njėjtėn gjė edhe Sali Berisha npėrmjet hilesė: tė tė
fshehurit prapa gishtit dhe nė emėr tė demokracisė pa kufi.
E pikėrisht nė kėtė prirje tė Sali Berishės qėndron e keqja
mė e madhe. Pra sot Sali Berisha pėrbėn tė keqen mė tė
madhe nė drejtim tė interesave kombėtare nė raport me tė
tjerėt, sidomos me fqinjėt veriorė dhe jugorė. Dhe ja
pėrse: ndėrkohė qė pas Nanos pėr arsye interesash dhe
nostalgjish shkojnė ata qė nuk u interesojnė interesat
kombėtare, dhe pak tė tjerė qė nuk dinė se ēfarė po bėjnė,
pas Sali Berishės shkojnė jo vetėm interesaxhinjtė dhe
nostalgjikėt e tij, por edhe njė kategori e madhe naivėsh
qė duke mos i kuptuar hiletė dhe duke besuar verbėrisht nė
idealet e demokracisė, edhe kur demokracisė sė vėrtetė nuk
i shėrbehet. Ndodh kėshtu qė pjesa mė e madhe e elektoratit
tė PD-sė, si forcė brenda saj “tė humbasin si uji nė rėrė”.
Dhe me kėtė rast duhet kujtuar qė kėta, bashkė me ata
shqiptarė qė nuk e gjejnė veten as te partitė e djathta me
nė krye Berishėn dhe as te tė majtėt qė kryesohen nga PS-ja
e Nanos, pėrbėjnė shumicėn dėrrmuese tė shqiptarėve tė
cilėt pot ė drejtoheshin nga njė parti me ideale kombėtare
do tė bėnin tė mundur jo vetėm ndryshimin rrėnjėsor drejt
prosperitetit tė Shqipėrisė londineze dhe shtetasve tė saj,
por edhe vėnien nė rrugė tė mbarė tė realizimit tė
aspiratave kombėtare”.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:38 pm

Dhe a e dini z. Sali nė momentin qė unė flisja kėshtu, aty
praėn ishte njė grua e moshuar, came, nostalgjike e juaja e
cila mbasi dėgjoi pjesėrisht ēfarė thashė pėr ju lėshoi tė
sharėn: “Shih komunisti” dhe iku. Besoj se ajo ēamja e
mjerė nuk mė njeh. Por edhe sikur tė mė njihte nuk iv ė faj
se si shumė tė tjerė ėshtė e verbėr.
Z. Sali! Me largimin tuaj nga Kuvendi para se hidhej nė
votim “projekt-rezoluta pėr ēamėrinė” a nuk bėtė qė jo
vetėm vota e deputetėve demokratė dhe tė partive aleate tė
PD-sė, por edhe ato tė socialistėve dhe aleatėve tė tyre qė
votuan “rezolutėn pėr ēamėrinė” si forcė politike brenda
Kuvendit tė humbisnin sikurse humbet uji nė rėrė. E nėse ju
nuk doni t’a pranoni kėtė, kjo ėshtė punė pėr ju. E pėr tė
gjitha kėto arsye tė sjella nė kėtė shkrim dhe nė shumė tė
tillė qė kanė tė bėjnė me kontaktet e mia me ju qė besoj se
nė tė ardhmen do tė bėhen publike nuk mund t’i jap vetes tė
drejtėn qė t’ju besoj se do tė zgjidhet “ēėshtja ēame”, siē
deklaruat sė fundmi.
Z. Berisha, edhe pse shprehem kaq i vendosur pėr tė mos ju
besuar, nėse ndodh qė ju tė merrni nė dorė “ēėshtjen ēame”
dhe ta futni nė rrugėn e zgjidhjes (por ama ta futni nė
rrugėn e zgjidhjes) tė jeni i bindur se do t’ju brohoras
dhe do tė bėhem mbėshtetės i juaji, ashtu siē veprova edhe
nė 1997-ėn qė nuk iu pėrgjigja thirrjes sė posaēme
(drejtuar mua personalisht) pėr tė vazhduar kundėrvėnien
ndaj jush nė kuadėr tė “Forumit pėr Demokracinė”. Kėtė gjė
atėherė e kundėrshtova jo vetėm publikisht (nėpėrmjet
shtypit), por edhe duke marrė pjesė nė mitingjet tuaja edhe
kur nė to nuk kishte mė shumė se 500 pjesėmarrės.

Eqerem Beqo Plaku
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:39 pm

NĖ GJURMĖT E NJĖ EMISIONI PĖR KONICĖN


Nė mbrėmjen vonė tė datės 15 mars 2006, kanali TV “Klan”
transmetoi njė emision tė posaēėm, kushtuar Faik Konicės.
Skenari ishte pėrgatitur nga prof. Nasho Jorgaqi, tė cilit
lexuesi shqiptar duhet t’i jetė shumė mirėnjohės pėr punėn
e palodhur qė ka bėrė pėr qėmtimin e kujdesshėm tė veprės
sė Konicės dhe botimin e saj nė 5 vėllime (vėllimi i pestė
pėrmban studime pėr Konicėn) nga Shtėpia Botuese “Dudaj”,
Tiranė, 2001.
Nė atė emision u fol gjatė pėr figurėn e Konicės, si njė
personalitet i shquar i kombit shqiptar, i cili, me
formimin e tij shumėplanėsh, me erudicionin e tij tė
jashtėzakonshėm, i mahniti shumė pėrfaqėsues tė mirėnjohur
tė kulturės perėndimore. Nė emision u theksua me tė drejtė
natyra herė-herė edhe kontradiktore e Konicės, gjė qė
pėrbėn njė dukuri jo tė panjohur edhe nė jetėn e
krijimtarinė e jo pak personaliteteve tė pėrmendura tė
kulturės dhe tė politikės botėrore. Por, mes shumė tė
vėrtetave qė u thanė nė atė emision, ra nė sy mungesa e ca
tė vėrtetave, qė teleshikuesit duhej t’i ishin thėnė
domosdo. Po ndalem shkurtimisht nė disa tė vėrteta tė
pathėna (pėr tė mos thėnė tė autocensuruara) nė emisionin
nė fjalė.
Sė pari, bashkėpunimi i Konicės me Ahmet Zogun u vlerėsua
si njė “lajthitje” e tij qė e kishte burimin nė natyrėn e
tij “kontradiktore”. Mendoj se njė pohim i tillė nuk i
pėrcjell teleshikuesit tė vėrtetėn pėr karakterin e
marrėdhėnieve mes Konicės dhe Zogut, si mbret i
shqiptarėve. Ėshtė e vėrtetė qė nuk ishte Konica ai qė ia
lypi bashkėpunimin Zogut, tė cilin e kishte pasur
kundėrshtar tė hapur politik, ishte Zogu ai qė e lypi kėtė
bashkėpunim dhe qė Konica e pranoi pėr njė qėllim tė lartė:
pėr t’i shėrbyer diplomacisė sė Mbretėrisė Shqiptare nė njė
shtet tė madh, si Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, njė vend
ky dashamirės pėr kombin shqiptar nė Evropėn Juglindore.
Pra, Konica u nis nga njė qėllim tepėr madhor kur pranoi tė
hynte nė shėrbimin diplomatik tė mbretit Zog, i cili i dha
njė mandat tė pėrhershėm pėrfaqėsimi nė SHBA.
Ėshtė e vėrtetė qė Konica e ka kritikuar Zogun, madje
ashpėr, dhe pėr kėtė kritikė nė atė emision u fol pa kursim
nga profesorėt e intervistuar. Por profesorėt e nderuar
duhej tė pėrmendnin edhe vlerėsimet shumė tė larta qė
Konica ka bėrė pėr figurėn e tij. Po pse heshtėn pėr kėto
vlerėsime profesorėt e intervistuar? Bindjet mund t’i kemi
tė majta, tė djathta ose tė qendrės, por ato nuk duhet tė
na pengojnė tė pohojmė tė vėrtetat qė janė shkruar “e zezė
mbi tė bardhė”, se pėr ndryshe do tė mbetemi robėr tė
praktikave enveriste, sipas tė cilave koha e mbretėrimit tė
Ahmet Zogut vlerėsohej si njė njollė e zezė nė historinė e
Shqipėrisė!
Sė dyti, nė atė emision edhe marrėdhėniet e Konicės me
Nolin trajtoheshin nga kėndvėshtrimi i natyrės sė tij
kontradiktore. Mendoj se edhe nė kėtė rast teleshikuesit
nuk i thuhet e vėrteta deri nė fund. Shkaqet e
marrėdhėnieve herė-herė tė acaruara tė Konicės me Nolin
mund tė jenė tė shumta, por kėtu nuk ėshtė vendi tė hidhet
dritė mbi to. Nė tė vėrtetė, shkaku kryesor i fėrkimeve mes
kėtyre dy figurave tė shquara tė kombit tonė qėndron nė
mospėrputhjen e bindjeve tė tyre politike: Konica ishte
antikomunist, kurse Noli ishte simpatizues i komunizmit.
Madje Konica flet me fakte pėr bindjet komuniste tė Nolit.
Sė treti, pas pushtimit tė Shqipėrisė nga Italia fashiste,
kur po rrezikohej copėtimi i saj i mėtejshėm, sidomos nga
shovinizmi grekomadh, edhe Konica, edhe Noli, nė figurėn e
mbretit Zog shikonin simbolin e unitetit kombėtar dhe
kėrkonin krijimin e kabinetit qeveritar nė mėrgim, ashtu
siē kishte kėmbėngulur edhe vetė mbreti nė kancelaritė e
fuqive perėndimore. Pra, pėr mbrojtjen e interesave tė
larta tė vendit, kėto dy personalitete tė spikatura tė
kombit shqiptar bashkoheshin rreth mbretit nė mėrgim. Nuk
duhej tė mos u thuhej teleshikuesve edhe kjo e vėrtetė pėr
figurėn e Konicės nė marrdhėniet e tij me Nolin.
Sė katėrti, Konica i la njė amanet Nolit qė eshtrat e tij
tė preheshin domosdo nė atdheun e tij. Dhe kjo e vėrtetė u
tha nė emision. Por teleshikuesit tė thjeshtė nuk iu tha e
vėrteta se cili ishte shkaku qė Noli, sa qe gjallė, nuk e
ēoi dot nė vend amanetin e Konicės. Se ka rrezik qė
teleshikuesi i painformuar mirė apo qė ėshtė nė njė moshė
tė re, mund tė rrijė e tė mendojė gabim: Noli ose s’paska
dashur, ose nuk paska mundur ta ēonte nė vend atė amanet.
Dhe kjo e vėrtetė mbeti e pazbuluar pėr teleshikuesin e
lartpėrmendur, se po tė thuhej ashtu siē ėshtė, do tė dilte
zbuluar Enver Hoxha, si armik i egėr i Konicės.

Eshref Ymeri
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:40 pm

NDALU PAK, MOJ ZONJA PACK!

Pėrmes shtypit u njoha me reagimin e zonjės Doris Pack
ndaj njė deklarate tė parapakditshme tė ministrit tonė tė
jashtėm Besnik Mustafaj lidhur me ndryshimin e kufijve nė
Evropėn Juglindore nėse bėhet ndarja e Kosovės. Reagimi i
zonjės Pack m’u duk arrogant deri nė kėrcėnim. Ja ēfarė
deklaronte zonja Pack: “Kjo ėshtė ēmenduri. Nėse atje do tė
ketė pavarėsi, gjithmonė e kam thėnė se ajo do tė jetė e
kushtėzuar. Dhe kushti mė i madh qė duhet tė firmoset nė
Kėshillin e Sigurimit ėshtė se nuk ka pėr tė pasur asnjė
ndryshim kufijsh as nė Maqedoni, as nė Shqipėri, madje as
nė Luginėn e Preshevės, nė Serbi. Pra, mendoj se duhet tė
jetė e qartė se kjo nuk ka pėr tė ndodhur. Pėrndryshe, unė
nuk do tė pranoja asnjė rezultat tė pavarėsisė sepse kjo
ėshtė e pamundur… Nėse duam paqe nė rajon, ne duhet ta
mbajmė Maqedoninė kėshtu siē ėshtė, Shqipėrinė kėshtu siē
ėshtė dhe Serbinė dhe Malin e Zi ashtu sikurse janė. Unė
mendoj se ėshtė turp qė njė ministėr i jashtėm shpreh njė
ide tė tillė” (Gazeta “Panorama”, 19 mars 2006, f.5).
Kur lexon kėto fjalė tė njė personaliteti me emrin Doris
Pack, njeriu vihet nė mėdyshje dhe rri e pyet veten: ore
vėrtet ėshtė eurodeputete kjo zonja Doris Pack, apo mos e
kam gabim? Se me tone tė tilla, madje duke pėrdorur edhe
kėrcėnime, zakonisht kanė folur komunistėt e tipit
Vishinski, i cili dikur ka qenė edhe kryeprokuror, edhe
ministėr i jashtėm i Bashkimit Sovjetik. Nėse nuk e kam
gabim, kjo zonja Doris Pak ėshtė nga ish-Gjermania Lindore,
njė ish-koloni kjo e Bashkimit Sovjetik. Nėse ėshtė kėshtu,
atėherė ka shumė mundėsi qė zonja Doris Pack tė ketė qenė
komuniste dhe, si e tillė, duhet ta zotėrojė mirė stilin e
tė folurit komunist. Se fjalė dhe shprehje tė tilla, si:
duhet, pėrndryshe, gjithmonė e kam thėnė, nuk ka pėr tė
pasur asnjė ndryshim kufijsh, duhet tė jetė e qartė, nuk
do tė pranoj asnjė rezultat, kjo ėshtė e pamundur, kjo
ėshtė ēmenduri, kjo ėshtė turp etj. nė ē’shtresė tė
leksikut duhen klasifikuar? Kjo lloj terminologjie me nota
tė theksuara detyrimi, kėrcėnimi, mendjemadhėsie ka qenė
karakteristike pėr pėrfaqėsuesit e diplomacisė sovjetike.
Nė shkurt tė vitit 1985, me rastin e pėrkujtimit tė
40-vjetorit tė nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Jaltės mes
tre tė mėdhenjve (Ruzveltit, Stalinit dhe Ēurēillit), nė
shtypin perėndimor filluan tė dėgjoheshin zėra pėr
rishikimin e Jaltės. Atėherė diplomacia sovjetike reagoi
ashpėr me njė artikull qė u botua nė faqet e gazetės
“Novoje Vremja”, me njė titull a la Doris Pack: “Jallta
peresmotru nje podlezhit” (Jalta nuk mund tė rishikohet).
Por me shembjen e sistemit komunist pesė vjet mė vonė,
Jaltėn, megjithėse jo plotėsisht, e rishikuan vetė popujt.
Por, ēuditėrisht, kjo zonja Doris Pack, ka mbetur ende te
terminologjia e diplomacisė sovjetike. Me sa duket, dyzet
vjetėt e sundimit kolonial sovjetik nė ish-Gjermaninė
Lindore nuk paskan kaluar pa pasoja!
Por zonja Doris Pack ka tė drejtė tė sillet me njė ton tė
tillė arrogant ndaj njė deklarate tė ministrit tonė tė
punėve tė jashtme, derisa kėtė tė fundit e sulmojnė aq
egėrsisht “dorispakėt” e opozitės shqiptare. Tipike ishte
“zonja Doris Pack” e Partisė Socialiste, Arta Dade, e cila
iu turr zotit Mustafaj me njė terminologji qė nuk lidhej
fare me problemet e diplomacisė. Nuk mbeti prapa zoti
Paskal Milo, i cili dikur priti ministrin e jashtėm rus dhe
u soll me aq druajtje ndaj tij, sikur ky i fundit tė mos
ishte njė kryediplomat qė shkonte pėr vizitė te njė
homologu i tij, po sikur tė ishte kryekomandanti i forcave
tė Traktatit tė Varshavės, Jakubovski, qė paskej dalė pėr
njė kontroll nėpėr gubernat sovjetike tė Evropės Lindore.
Tė njėjtin qėndrim aspak dinjitoz mbajti edhe zoti Kastriot
Islami, i cili nė dokumentin e nėnshkruar pas pėrfundimit
tė vizitės sė Drashkoviēit nė Tiranė, fare “rastėsisht”
harroi dhe Kosovėn na e quajti pjesė tė Serbisė. Mjeran
tingėlloi edhe reagimi i zotit Ilir Meta, i cili ēakėrdiset
nė gjumė nga gėzimi sa herė qė i del nė ėndėrr Beogradi.
Prandaj kjo zonja Doris Pack ngrihet e reagon me kaq
arrogancė ndaj zotit Mustafaj, se kundėrshtarėt mė tė
fuqishėm ndaj aspiratės shekullore tė kombit shqiptar pėr
krijimin e shtetit tė unifikuar kombėtar, ajo i ka nė
Tiranė, nė radhėt e opozitės sė sotme shqiptare,
trashėgimtares sė denjė tė Partisė Komuniste tė Shqipėrisė,
jo nė Bruksel apo nė Strasburg. Prandaj kjo zonja Doris
Pack e vė nė pikėpyetje pavarėsinė e Kosovės, se kundėr
pavarėsisė sė saj ėshtė opozita e sotme shqiptare,
trashėgimtarja e Partisė sė Punės tė Shqipėrisė, e kėsaj
tradhtareje me damkė tė ēėshtjes kombėtare shqiptare.
Kjo zonja Doris Pack, si njė deputete me peshė nė
parlamentin evropian, mbron me njė terminologji arrogante
dhe kėrcėnuese “fėmijėt e jashtligjshėm” tė diplomacisė
evropiane nė Evropėn Juglindore. Por faji nuk ėshtė i
kombit shqiptar, nėse “fėmijėt e jashtligjshėm” tė Evropės,
si puna e ish-Jugosllavisė, nuk janė jetėgjatė. Pėrsėri nuk
do tė jetė faji i kombit shqiptar, nėse ndonjė tjetėr
“fėmijė i jashtligjshėm” i Evropės kėtej nga Ballkani mund
tė mos e ketė jetėn tė gjatė.
Shtete tė tilla ortodokse, si puna e Malit tė Zi, Serbisė,
Maqedonisė dhe Greqisė, janė majmur dhe vazhdojnė tė majmen
me toka shqiptare, se kanė gėzuar dhe vazhdojnė tė gėzojnė
dashurinė zhuritėse tė diplomacisė evropiane. Ndėrsa kombi
shqiptar, qė deri tani vazhdon tė jetė i copėtuar nė pesė
shtete, ka pasur dhe vazhdon ta ketė si peshqesh urrejtjen
e diplomacisė evropiane. Prandaj kjo zonja Doris Pack na e
vėka nė dyshim pavarėsinė e Kosovės. Po a e di vallė kjo
zonja Doris Pack qė bombardimi i Serbisė nga forcat e
NATO-s ishte pasojė e krismave tė pushkėve tė UĒK-sė? Dhe
nėse vihet nė dyshim pavarėsia e Kosovės, siē e vė nė
dyshim edhe eurodeputetja Doris Pack, ato armėt e UĒK-sė
pėrsėri aty janė!
Terminologjia kėrcėnuese e zonjės Doris Pack tė bėn tė
dyshosh se, me sa duket, diplomacinė evropiane e ka zėnė
paniku para dėshirave nė zgjim e sipėr tė kombit shqiptar
pėr krijimin e shtetit tė unifikuar kombėtar nė mbarė
trojet e veta etnike.

Eshref Ymeri
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:40 pm

HAPI I PARE SERIOZ NE HISTORIOGRAFINE
SHQIPTARE .

Vepra e Bajram Xhafes - Historia e Shqiperise
1912 – 1939 .


Duke qene I lidhur me burimet per historine e
Shqiperise dhe si I apasionuar pas saj e shoh
vepren e Bajram Xhafes si kryevepra e trajtimit
te problemeve te histories se Shqiperise ne
konteksin e fakteve te verteta dhe te sakta
pasi ai ka shfrytezuar burime shume te besueshme
te kohes .
Si historian ajo perben per mua nje folklor
te sakte te ngjarjeve dhe fakteve te cilat na
kane munguar per shume kohe , te cilat na japin
mundesine qe te ballafaqojme figurat politike ne
raport me interesat kombetare .
Vepra e tij eshte nje dritare e cila na ben
te shohim sakte dhe me pamedyshje lojrat e
politikes ballkanike dhe me gjere ne kurriz te
ardhmerise kombetare shqiptare .
Si qytetar I thjeshte une do te thosha se
faktet dhe ngjarjet me japin te drejten e
ballafaqimit te tyre me ditet e sotme dhe si
historian me bejne te futem me thelle ne ato
ngjarje per te punuar me seriozitet te shtuar
per problemet e asaj kohe qe ishte teper e
veshtire per ne si popull dhe si komb.
Ne veper dalin lakuriq me te verteten e drites
se diellit figurat politike te kohes dhe
veprimtaria e tyre . Aty edhe njeriu I thjeshte
kupton se c,fare ndodhi me ne , si u zhvilluan
ato ngjarje tragjike dhe pse vendi yne kishte
ato perfundime tragjike .
Per here te pare ne historiografine tone
shfrytezohen materiale te njerezve nga trojet
shqiptare qe I njihnin problemet shume nga afer
dhe nga ky kendveshtrim vepra merr seriozitet
shume te madh .
Per here te pare ballafaqohemi me te vertetat e
te vertetave per figurat kryesore politike
shqiptare te asaj kohe dhe njihemi me fakte te
cilat jane me te vertete shume kokeforta .
Ndertimi I nje vepre te tille duhet dhe ndoshta
eshte domosdoshmeri historike qe te ndiqet nga
vepra te ketij lloj qe historianet shqiptare te
dine te trajtojne te vertetat historike me nje
seriozitet te tille dhe qytetaret shqiptare te
dine se si te flasin kur te vije koha per
figurat e kombit .
Kjo veper ndihmon edhe politiken shqiptare per
te kuptuar sakte dhe drejt se c,fare pune duhet
bere per te mundur antishqiptarizmin dhe ku duhet
filluar kjo pune , se si ne ja dalim ne krye
punes per bashkimin kombetar .
Historianet per mua , tek kjo veper duhet te
shohin se sa mire eshte mbeshtetur tek burimet e
brendeshme te cilat jane shume me te besueshme se
sa ato te huaja te cilat jane shkruar ne bazen e
interesit dhe te politikave qofte ballkanike apo
evropiane per relizimin e endrrave te tyre ne
kurriz te interesave shqiptare .
Kjo veper perfaqeson per ne burim te vertete
historiografik me ane te ,te ciles historianet
mund te punojne me lehte ne punet e tyre dhe
qytetaret shqiptare kuptojne me mire ngjarjet dhe
faktet qe kane te bejne me te kaluaren dhe te
ardhmen e tyre pa perjashtuar ketu te tashmen e
cila mund te kuptohet me lehtesi po qe se bejme
analiza dhe krahasime te pa aneshme ne trajtimin e
tyre . Pa dashur te bej asnje levdate dhe padashur
te marr persiper rolin e nje historiani me emer
vepra e Bajram Xhafes perben per ne historianet
dhe specialistet e histories nje veper madhore
per sa I perket punes se tij ndonese e nje
volume te vogel e cila duhet te kishte qene
shume me e madhe .
Rendesia e kesaj vepre dhe serioziteti I saj
konsiston edhe ne analizat dhe veprimtarite konkrete
te figurave si Noli, Boletini apo te tjere te
cilat vijne tek ne me shume te verteta qofshin
ato te hidhura apo te embla .
Kjo veper na drejton ne nga kahu I duhur I
trajtimit te tyre gje qe nuk eshte bere deri me
sot nga historiografia shqiptare e cila ka qene
dhe eshte shume e prekur nga semundja e
krahinizmit dhe e tifozllekut te semure pa lene
pa permendur ketu edhe korruptimin e
historiografeve nga spiunazhet e huaja te cilat jane
teper te interesuara per interpretime te gabuara
dhe trajtime te njeaneshme .
Te vertetat historike duhet te jene te ketij lloj
sepse na hapin rrugen per pune te mire ne
mbrojtje te interesave kombetare .
Kombi shqiptar dhe historia e tij kane nevoje te
nguteshme per burime te tilla sepse keshtu I pritet
rruga edhe ecjes perpara te klasave politike
antishqiptare te cilat per me shume se 100 vjet
po e degjenerojne popullin shqiptar me punet
e tyre te mbrapeshta .
Vepra eshte edhe nje shtytje edhe me e madhe
per ato politikane shqiptare qe punojne ne kahun
e duhur te interesave shqiptare sepse ju
lehteson punen , ju cliron te foluren dhe ju jep
krah per te qene me te vendosur ne punen e
tyre .
Kjo veper eshte edhe nje seminar I mire per
historianet e rinj sepse u jep atyre ne dore
nje liber ku nepermjet te cilit tregohet se si
mund te punohet me lehte dhe me mire ne
trajtimin shkencor te historis shqiptare dhe te
figurave te saj te cdo kohe .


DYLEJMAN MILA
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:41 pm

MENDĖSITĖ JUNKERE GJERMANE TĖ DORIS PACKUT

Prej vitesh shumė shqiptarė kanė shprehur pakėnaqėsitė e
tyre ndaj sjelljeve diplomatike arrogante, stilit politik
estravagant dhe deklaratave pėrēart qė ka pėrdorur pėr tė
ndėrhyrė nė politikėn shqiptare eurodeputetja gjermane
Doris Pack, e ngarkuara e parlamentit europian pėr Europėn
Juglindore. E kemi parė kėtė eurodeputete tė na vijė nė
Tiranė edhe me veshje e sjellje tangėrllėkse si njė junkere
klasike gjermane, duke lėshuar urdhėra se ēfarė duhet tė
bėjnė e ēfarė nuk duhet tė bėjnė shqiptarėt, se ēfarė u
lejon e ēfarė nuk u lejon ajo shqiptarėve tė dėshirojnė, tė
kėrkojnė e tė bėjnė. Pėr shumė arsye, sidomos pėr mungesė
dinjiteti e sedre kombėtare shqiptare, politikanėt e gjithė
krahėve tė polilitikės shqiptare janė pėrpjekur nė
maksimumin e tyre t’i hapin rrugė junkeres sė diplomacisė
parlamentare europiane. Por nė raste e nė kohė tė ndryshme
edhe kėta janė detyruar tė shprehin ndonjė pakėnaqėsi e tė
bėjnė ndonjė protestė ndaj mendėsive e teprimeve nė
veprimet e saj. Ndoshta Genc Pollo, beniamini politik i
Pack-ut nė politikėn shqiptare, mbetet tani i vetmi qė ka
duruar stoikisht gjithė tangėrllėqet e Dorisit, e cila me
sa kuptohet mė shumė vepron me mendėsi prej junkereje se me
logjikėn e eurodeputetes tė kohės moderne, mė shumė vepron
pėr hobin e saj dhe pėr tė kapėrcyer komplekset e saj se
pėr tė kryer njė mision europianizmi politik e diplomatik
nė Ballkan. Pikėrisht kėtė pėrshtypje na pėrforcon qėndrimi
i fundit turfullues, mallkues i Dorisit kundėr deklaratės
sė Besnik Mustafajt pėr punėn e kufijve tė Ballkanit.
Shtresa e junkerėve gjermane tė pėrqėndruar sidomos nė
pjesėn e tokave gjermanike qė quhen Prusi kanė qenė shpirti
i militarizmit gjerman dhe i agresiviteti gjerman nė
Europė, ishin njėkohėsisht njė mbėshtetje e fuqishme e
nazizmit, njė burim fryme komandimi. Nuk e dimė mirė
biografinė e Doris Pack dhe mbase ajo nuk ka fare
prejardhje junkerėsh, por ndaj shqiptarėve nė kėtė kohė
vepron sipas mendėsive tipike tė junkerit gjerman.
Janė kėto mendėsi e qėndrime qė kanė detyruar Prof. Dr,
Mehdi Hyseni nga Kosova, specialist i marrėdhėnieve
ndėrkombėtare tė botojė njė shkrim kundėrshtues e
protestues mė titullin “Nuk vendos Doris Pack pėr Kosovėn,
por shqiptarėt”, qė ka zėnė plot dy faqe nė gazetėn “Koha
Jonė” mė 21 mars 2006”. Janė teprimet nė pėrēartjet mė tė
fundit tė Doris Pack-ut rreth zgjidhjes sė ēėshtjes
shqiptare qė detyrojnė edhe Profesorin e filologjisė Eshref
Ymeri nė Tiranė tė bėjė shkrimin “Ndalu Pak, Doris Pack”.
Kanė qenė qėndrimet e mbrapshta tė Dorisit qė na kanė
shtyrė shumė herė kundėr dėshirės sonė tė shkruajmė artikuj
kritikė nė gazetėn “Rimėkėmbja”.
Tė gjithė ata qė veprojnė kėshtu e dinė fare mirė se sa
spekulime mund tė bėhen midis shqiptarėve dhe nė Europė kur
shqiptarėt kritikojnė njė eurodeputete, pėr mė tepėr dhe
gjermane, sepse shqiptarėt ende nuk janė tė ēliruar nga
idetė se gjermanėt duhet tė kenė njė qėndrim nė thelb mė
dashamir ndaj shqiptarėve, mė mirėkuptues se europianėt e
tjerė ndaj tė drejtės dhe aspiratės sė shqiptarėve pėr
bashkim kombėtar. Pack e ka pėrgėnjeshtruar shumė herė
kėtė, sidomos me sulmet e saj tė ēakėrdisura kundėr
deklaratės sė Mustafajt.
Po ē’pati vėrtetė kjo Doris Pack qė kėtė deklaratė tė
Mustafajt vetėm se pėrmbante termat “Shqipėria nuk garanton
mosndryshimin e kufijve nė Ballkan po tė copėtohet Kosova”,
e sulmoi si herezinė mė tė madhe diplomatike nė Europė, si
mėkatin mė tė tmerrshėm politik, duke e quajtur “turp”,
“ēmenduri”?. Nuk e ditka Dorisi se Shqipėria nuk ka qenė
ndonjė herė dhe as nuk ėshtė e zonja tė vendosė, apo tė
prishė kufijt e tė tjerėve, madje as kufijt e vet? Nuk e
kupton Dorisi se Shqipėrisė nuk i takon tė jetė garante
kufijsh nė Ballkan, se ende nuk ka rregulluar kufijtė e vet
dhe se fuqitė e mėdha qoftė dhe pėr xhelozi nuk do ta linin
tė merrte kėtė rol? Nuk e merr vesh Dorisi se ėshtė
poshtėrsi t’i kėrkosh njė populli, njė shteti, njė individi
qė tė bėhet garant qė gjėja e rrėmbyer tė mbetet tek
rrėmbyesi? Mos vallė Dorisi mendon se politikanėt shqiptarė
kanė detyrimin me traktate ndėrkombėtarė tė kapitullimit nė
mbarim tė LDB qė kur zėnė nė gojė kufijt tė shtrėngojnė
fort dhėmbėt njėsoj si politikanėt gjermanė kur shprehen
pėr Sudetėt nė Ēeki dhe pėr tokat polake nė lindje tė
kufirit Oder-Naise, apo Alzasėn nė Francė? Harroi
eurodeputetja se etika diplomatike, mirėsjellja njerėzore
edhe nė paraqitjen e kundėrshtimeve nuk ėshtė detyrim vetėm
i shqiptarėve, por edhe i gjermanėve dhe gjermankave qė
bėhen deputetė tė Europės? Harroi kjo zonjė se Besnik
Mustafaj ėshtė ministėr i jashtėm i njė shteti sovran (tė
paktėn formalisht i tillė) dhe jo ndonjė hyzmeqar nė njė
fermė junkerėsh prusianė?. Kur kjo gjermankė sillet kėshtu
ndaj ne shqiptarėve qė nuk i kemi bėrė asgjė, veēse e kemi
duruar tej mase, atėherė si duhet tė sillen shqiptarėt ndaj
saj qė kėrkon t’u vejė lakun nė fyt pėr tė shuar qenien e
tyre kombėtare?!
Pse e tmerrokan kaq shumė gjermanen Pack termat pėr
ndryshim kufijsh nė Ballkan? A e ka shpallur ajo tė ēmednur
heroin e ribashkimit tė Gjermanisė Helmut Kol, qė kryesoi
procesin e ribashkimit gjerman? A ka britur ajo nėpėr
Europė, “turp, turp, turp” kur u bashkuan dy shtetet
gjermanė dhe u ndryshua kufiri mė problematik i Europės, qė
ishte vendosur pėr tė shpėtuar Europėn nga rreziku i
pėrsėritjes sė katastrofave ku militarizmi gjerman kishte
luajtur rolin kryesor nė gjysmėn e parė tė shekullit XX?
Apo kur bashkohen gjermanėt nuk ka ndryshim mėkatar
kufijsh? Vetėm po tė pėrmendet shkarazi , ose me aluzion
mundėsia e bashkimit tė shqiptarėve, qė nuk u ndanė pėr
fajin e tyre si gjermanėt, bėhet hataja, bėhet mėkati
mullar? Po ndarjen e Sllovakisė e tė Ēekisė, ēmenduri e
turp i ka quajtur Packu? Po shpėrbėrjen e Bashkimit
Sovjetik e tė Jugosllavisė ēmenduri e turp i quan
Packu?!Ėshtė pak tė thuhet se ka lajthitur Packu. Ėshtė e
habitėshme se ajo shfaqet si politikane e diplomate qė ka
pak haber nga kėto zanate dhe sillet si propagandiste
beogradase.
Nuk mund ta mbajmė pėr politikan tė hollė e diplomat tė
stėrvitur kryetarin e shtetit tė Shqipėrisė, ish ushtarak
xhenjer, sepse nė njė ligjėratė qė mbajti nė Londėr nė
nėntor 2005 pėr ndėrveprimet e nacionalizmit laik shqiptar
me nacionalizmat fetarė ortodoksė ballkanikė i bėri lėmsh
arsyetimet kur tentoi tė tregonte se toleranca e harmonia
fetare midis shqitarėve “pėrbėjnė njė pasuri tė ēmuar pėr
ne shqiptarėt...por edhe njė model me vlerė nė rajonin ku
jetojmė”. Qoftė dhe pėr respekt tė kėtij mendimi, nė thelb
i saktė, tė kryetarit tė shtetit shqiptar Dorisi nuk duhej
tė vėrsulej, ashtu kundėr fjalėve tė ministrit tė jashtėm
tė kėtij shteti. Dorisit duhej t’i kishte bėrė pėrshtypje
edhe mendimi i kryetarit tė shtetit shqiptar se pėr shkak
tė copėtimit midis shumė shetesh nė Ballkan “shqiptarėt nuk
kanė pasur mundėsi tė promovojnė vlerat e identitetit tė
tyre historik kulturor”. Deklarata e Mustafajt nuk
pėrmbante ndonjė kėrkesė mė tė fortė, as ndonjė konstatim
mė ngatėrrestar se nėnkuptimi qė shqiptarėt mund tė mos
durojnė dot mė sa kanė duruar nė rast se 5 copėtimet e
deritanishme kombėtare qė i kanė raskapitur e telendisur
deri nė kėtė derexhe do tė pasohen edhe nga njė copėtim
tjetėr nė Kosovė. Atėherė ēfarė grenxe serbo-sllave e ka
pickuar Dorisin qė kėrceu ashtu pėrpjetė dhe u vėrsulet
shqiptarėve?! Mos ajo pret qė shqiptarėt tė sillen
armiqėsisht vetėm ndaj vetes sė tyre, qė ta ketė kollaj
Europa tė kėnaqė sllavėt e grekėt?!
Doris Pack mund tė mos ketė dijeni, se nuk i mėson tė
gjithė gjėrat e Ballkanit, por edhe ne shqiptarėt kemi
burrat tanė tė shquar, mentarė qė na kanė mėsuar se: “Njė
popull pėr tė hyrė nė qytetėrim dhe pėr tė pėrparuar nė
kėtė fushė duhet tė formojė njė kombėsi tė bashkuar dhe njė
shtet shumė a pak tė madh qė tė drejtojė njė vend e njė
popull”. Kėto fjalė i ka shkruar njė politikan e
intelektual i dėgjuar shqiptar, Mehdi Frashėri, nė librin e
tij “Probleme shqiptare” (fq.11), botuar nė vitin 1994. Ky
Mehdi Frashėri ēmohej dhe nga gjermanėt se nė vitet e LDB,
nėn pushtimin gjerman, u bė Kryetar i Kėshillit tė
Regjencės nė Shqipėri. Fjalėt e Frashėrit nuk ishin gjė
tjetėr vetėm se njė pasqyrim i frymės sė realpolitikės sė
Bismarkut qė realizoi bashkimin e gjermaneve tė ndarė nė
300 principata nė shekullin XIX, dhe qė u pėrsėrit nė fund
tė shekullit XX me ribashkimin e dy shteteve gjermane,
njėrin nga tė cilėt, ai perėndimor, ishte dhe “federativ”.
Pse tėrbohet pra Dorisi kundėr fjalėve tė Mustafajt?!
A e di Dorisi si janė bėrė ēorap kufijtė nė Ballkan gjatė
15 viteve tė fundit pėr shkak tė luftrave qė shpėrtheu
Serbia dhe tė ambicjeve tė ndryshme. Di gjė Dorisi pėr
marrėveshjet e ēuditėshme tė Dejtonit mė 1995 qė kanė
krijuar njė lėmsh tė ngatėrruar kufijsh nė Bosnje midis tre
shtetesh qė nuk ekzistonin, boshnjak-mysliman, serb e
kroat, dy prej tė cilėve, mysliman e boshnjak, hyjnė dhe nė
njė federatė anakronike? Di gjė Dorisi se tashmė ekziston
“Berlini kosovar”, qyteti i ndarė me hile e poshtėrsi i
Mitrovicės? Ēfarė ka bėrė Dorisi qė tė mos kishte “Berlin
kosovar”pas mposhtjes sė Serbisė nė ndeshjen ushtarake me
NATO –n si Gjermania nė vitin 1945?! Di gjė Dorisi se plaga
e kufijve nė Ballkan ėshtė hapur nė Kongresin e Berlinit mė
1878 dhe qysh atėherė kullon gjak e qelb mbi shqiptarėt?!
Nuk e ka marrė vesh Dorisi se e ashtuquajtura “shoqėri
multietnike” nė vend tė shtetit kombėtar qė duan tė
eksperimentojnė europianėt nė Bosnje e Kosovė (por jo nė
Maqedoni) ėshtė e dėshtuar. Tė lexojė se ka plot libra.
Misha Gleni ( qė mė duket ėshtė serb) ka shkruar: “Tuxhmani
kurrė nuk i kishte fshehur antipatitė pėr
myslimanėt...Prishja e aleancės kroato-myslimane ishte
katastrofė pėr myslimanėt.Tuxhmani vendosi se koha kishte
ardhur tė bėnte pazarllėkun me Milosheviēin nė
Karagjorgjevo pėr ta ndarė Bosnjen pėrmes?”( “Ballkani...”
fq.645,641)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:42 pm

Nė librat-bisedė “Boshnjaku Adil Zylfikarpashiē”(Zyrik
1994) dhe “Bosnja nė pranga”(Zyrik1995), pėrgatitur nga
Instituti i Studimeve Boshnjake nė Zvicėr (tė cilėt janė
botuar edhe nė gjuhėn shqipe nė vitin 1996 nga “Liria” nė
Lubljanė) ėshtė shpjeguar qartė pse dhe si ndodhi tragjedia
e Bosnje-Hercegovinės dhe cila ėshtė pėrgjegjėsia e secilit
nga skenaristėt, regjizorėt e aktorėt e kėsaj tragjedie.
Shjegimet janė dhėnė nga njerėz qė kanė njohur mirė pjesėn
e dukshme e tė padukshme tė intrigave qė kanė ēuar nė kėtė
tragjedi. Adil Zylfikarpashiē, boshnjak, ish-komunist
jugosllav i mėrguar pas LDB nė Zvicėr ku kishte themeluar
Institutin e Studimeve Boshnjake nė Zyrik u kthye nė Bosnje
si politikan, herė nė krah dhe herė nė njėfarė opozite me
Izetbegoviēin dhe kėrkoi deri nė fund kompromisin me
Serbinė e me Milosheviēin. Bashkėbisedues me tė pėr tė
analizuar tragjedinė e Bosnjes ishin malalezi Milovan
Gjilas, ish-bashkėpunėtor e kundėrshtar komunist i Titos(
libri Tito. Historia e vėshtruar nga brenda” botim anglisht
nė Londėr 1981) Miko Tripallo ish udhėheqės komunist kroat
me prirje nacionaliste, Ivo Banac profesor kroat nė
Universitetin e Jellit ne SHBA, njohės i mirė i problemeve
ndėrnacionale nė ish-Jugosllavi, Vllado Gotovac, politikan
e filozof kroat i burgosur pėr bindje politike, gazetarėt
Nadjezhda Gaēe e Mlladen Maloēa. Ata i kanė rrahur nga tė
gjitha anėt shkaqet e rrjedhojat e zhbėrjes sė
ish-Jugosllavisė dhe tragjedinė e Bosnjes dhe pėr kėto nuk
kanė fajsuar besimet fetare, ndonėse kanė mbajtur paraysh
ndikimet e tre besimeve tė ndryshme nė nxitjen e flakėve tė
zjarrit qė shpėrtheu pėr motive etnike, kombėtare,
gjeopolitike.
Nė vitin 2001 nė Angli ėshtė botuar libri prej 460 faqesh i
studiuesit Brendan Simms me titull: “Ora e ligė, Britania
dhe shkatėrrimi Bosnjes”. Ai ndėr tė tjera ka theksuar se:
“Luftrat pėr shkėputje nga Jugosllavia filluan si farsė dhe
pėrfunduan nė tragjedi”. Sipas tij lufta nė Kroaci nuk
ishte pėr tė ruajtur federatėn jugosllave, qė tė
siguroheshin serbėt pėr tė qenė nė tė njejtin shtet, as pėr
tė vendosur nė Bosnje njė sundim serb si nė Kosovė dhe nė
Vojvodinė. Serbėt e Pales donin qė vetėm serbėt tė jetonin
nė rendin e ri nė perėndim tė lumit Drina qė ndan kufirin e
Bosnjes nga vetė Serbia. Mė tej Simms nėnvizon: ”Nė
vjeshtėn e vitit 1995 kjo punė rrėnuese u krye nga
marrėveshjet e paqes tė Dejtonit. Nė praktikė Dejtoni
konfirmoi ndarjen e Bosnjes nė tre shtete tė vegjėl
etnikė.”(fq.x). Kurse “shqiptarėt megjithėse ishin viktimat
e para tė Milosheviēit nuk morėn asgjė” ( Misha Gleni
“Ballkani...” fq.653).
Simms ka theksuar fort se: “Britania luajti njė rol tė
veēantė shkatėrrues nė Bosnje, edhe mė shumė se Franca...
Burrat e shtetit dhe diplomatėt britanikė dukej se e
shikonin njė Serbi tė “fortė” si garanten mė tė mirė tė
paqes nė Ballkan” (fq. x-xi). Simms ka bėrė kritika tė
forta pėr Lordin Deivid Ouen, ish- ministėr i jashtėm
britanik qė bashkė me amerikanin Sairus Vens pėrgatitėn njė
plan pėr ndarjen e Bosnjes nė 10 kantone, qė nuk
funksionoi. Nė mjediset qeverisėse britanike dėgjohej shumė
fjala e Ouen, sepse ai quhej “njeriu nė terren”. Simms
qorton gjeneralin Majkėll Rouz, ministrin britanik tė
mbrojtjes Rifkind dhe disa funksionarė serfbofilė qė
vepronin rreth tij. Simms madje pėrmend se nė parlamentin
britanik pėr ndjekjen e njė politike rrėnuese pėr Bosnjen
nė interes tė Serbisė ndikonin dhe “gjermanofobėt
paranojakė”. Kjo sigurisht kishte lidhje me faktin se
Gjermania ra copė pėr tė siguruar shkėputjen e Kroacisė e
tė Sllovenisė nga Jugosllavia, ēka ishte “ndryshim
kufijsh”.
Pėr tė pėrligjur rolin e tij Lordi Ouen botoi pa ndonjė
sukses nė vitin 1996 njė libėr prej 400 faqesh me titull
“Odiseja e Ballkanit”, ndėrsa gjenerali Rouz nė vitin 1998
njė libėr po aq tė trashė “Nė luftėn pėr paqe. Mėsime nga
Bosnja”, pasi nacional-shovinizmi serb i kishte arritur
qėllimet qė kishte pėrcaktuar kur shkaktoi tragjedinė e
Bosnjes. Bėri genocid. Kreu spastrimin dhe homogjenizimin
etnik serb nė pjesėn mė tė madhe tė territorit tė Bosnės
(jo 70% sa kėrkonte) qė ėshtė republikė serbe. Ndryshimet
tjera qysh nė Dejton u lanė tė vinė mė vonė.
Tani nga tėrbimi i Doris Pack-ut, menjėherė pas deklaratave
serioze tė udhėheqėsve britanikė se Kosova duhet tė bėhet e
pavarur, kuptojnė se po ndodh njė rokadė shahistike nė
lojėn gjermano-britanike pėr Ballkanin. Tani duket se po
bėhet Gjermania e interesuara pėr njė rol komandues tė
Serbisė nė atė qė quhet “Ballkani perėndimor”, sepse ēmon
qė kėshtu e shtrin mė lehtė dhe e siguron mė mirė pushtetin
e saj mbizotėrues ekonomik nė njė zonė mė tė gjėrė tregu.
Por qė tė mos i shqetėsojnė hijet diplomatike qė
vėėrdallisen nė Ballkan qysh nga koha e Kongresit tė
Berlinit, gjermanėt nėpėrmjet Pack-ut trembin shqiptarėt qė
tė mos e ēojnė mendjen mė tek “kufijt”.
Megjthatė fantazmat nuk largohen aq kollaj
Misha Gleni ka shkruar: “Aq tė fuqishme dhe tė vazhdueshme
kanė qenė traditat e armiqėsisė nė Ballkan sa thuhej se ato
kishin bėrė folenė nė Unin e banorėve tė rajonit”
(“Ballkani. Nacionalizmi, lufta dhe fuqitė e mėdha
1804-1990” SHBA 2000 fq.xxiv). Gleni ka cituar rrėfimin e
udhėheqėsit kroat Shtipe Shuvar se si nė njė takim ku ishin
Milosheviēi, Markoviēi, Tuxhmani e tė tjervė, pak para se
tė plaste lufta, kėta bėnin shaka e qeshnin me
njėri-tjetrin. Shuvari ka shkruar: “Por ndoshta ekziston
njė rregull midis kėtyre njerėzve qė ata mund tė qeshin e
tė luajnė bashkė para se nė lumturi tė vrasin
njėri-tjetrin” (fq,630).
Gleni ka bėrė njė shpjegim qė vlen edhe pas shpėrbėrjes sė
Jugosllavisė pėr tė kuptuar pasojat qė ka lėnė ende mbrapa
procesi i papėrfunduar: “Jugosllavia zgjati aq gjatė sa
zgjati, sepse ekzistenca e saj jepte njė zgjidhje
funksionale pėr dy probleme mė tė ndėrlikuar nė Ballkan,
atė tė Bosnje-Hercegovinės dhe tė Maqedonisė. Duke bėrė
vlerėsimin e Kongresit tė Berlinit qė u thirr “pėr tė
zgjidhur” Krizėn e Madhe Lindore, historiani britanik
A.J..P. Tejlor ka vėnė nė dukje “Maqedonia dhe Bosnja, dy
arritjet mė tė mėdha tė atij kongresi pėrmbajnė farat e
rrėnimeve tė ardhėshme”.(fq.635). Ky paralajmėrim nuk duhet
quajtur i kapėrcyer, edhe pse Jugosllavia nuk ėshtė mė.
Bosnja e Maqedonia vazhdojnė tė jenė litari qė ka lėnė
jashtė varrit diplomacia nė kohėn tonė.
Por ka edhe mė. Atė qė e kishte lėnė mangut historiani
britanik Tejlor nė shpjegimin e tij paralajmėrues nė vitin
1954 e ka plotėsuar studiuesi amerikan Deivid Fromkin nė
vitin 1999: “Popullsia e Kosovės etnikisht ėshtė shqiptare.
Ēėshtja shqiptare qė u ngrit nė Kongresin e Berlinit mėse
njė shekull mė parė, ende qėndron pezull mbi Ballkan; dhe
si mbrojtės tė 2 milionė kosovarėve SHBA dhe aleatėt e tyre
do tė kenė pėrgjegjėsinė tė merren me tė. Miranda Vikers,
njė eksperte kryesore britanike pėr Shqipėrinė kohėt e
fundit ka shkruar se shumica e shqiptarėve nė Europė duan
tė bashkohen nė njė shtet tė vetėm ballkanik, nė njė
Shqipėri tė Madhe. Njė program i tillė, nėse realizohet, do
tė sjellė kufij tė rinj pėr Serbinė, Maqedoninė, Malin e Zi
dhe ndoshta Greqinė. Duke kundėrshtuar ndryshimin e kufijve
autoriteti ndėrkombėtar (nė Kosovė) mund tė ndeshet me
vullnetin e popullsisė qė qeveris...” (“Nėpėr Kosovė.
Realiteti i ndėrhyrjes amerikane nė Ballkan” Nju Jork 1999,
fq. 189).
Mjaftoi njė shpjegim krejt normal i ministrit tė jashtėm tė
Shqipėrisė, Besnik Mustafaj, gjatė njė interviste nė ALSAT
nė mars tė vitit 2006, se po tė vihet nė lėvizje projekti
serb pėr njė ndarje tė Kosovės Shqipėria nuk garanton dot
pandryshueshmėrinė e kufijve nė Ballkan dhe shpėrtheu njė
furtunė serbo-maqedono-greke pėr “ambicjet e Shqipėrisė sė
Madhe”. Kjo furtunė fjalėsh kundėr shpjegimit tė Mustafajt,
qė nuk kishte aspak natyrė sfiduese, buēiti mė shumė nga
gurmazėt e shqyer tė disa drejtuesve tė Partisė Socialiste
tė Shqipėrisė, kryetarit Edi Rama, Namik Dokle(viēit), tė
ish ministrave tė jashtėm Paskal Milo, Arta Dade, Ilir
Meta, Katsriot Islami, tė mikut tė Beogradit politik qysh
nė kohėn e Milosheviēit, Neritan Ceka, dhe sidomos tė
“ujkut tė ri” nė politikėn antikombėtare shqiptare, Ben
Kiēo Blushi, qė turfulloi e shkumbėzoi nė parlament si tė
ishte nipi i Kiri Gligorovit. Kėshtu u vunė nė lėvizje
besnikėt mė fanatikė tė aleancės Beograd-Athinė nė
Shqipėri. Nga Europa me kėta mė shėmtueshėm u bashkua Doris
Pack.
PS me sugjerimin e Ben Blushit shkoi aq larg nė
antikombėtarizėm sa propozoi qė parlamenti shqiptar tė
miratonte njė rezolutė pėr tė garantuar kufijt e
Maqedonisė, si “mė e rrezikuara”, ndonėse ministrja e
jashtėme e kėtij vendi ishte mburrur se Maqedonia i
garanton vetė kufijt e saj. I entuziazmuar nga qėndrimi i
Blushit dhe i socialistėve shqiptarė Presidenti maqedonas
Cervenkovski lėshoi direktivėn qė politika e Tiranės tė
mblidhte mendjen e tė ngrihej kundėr deklaratės sė
Mustafajt. Alfred Moisiu nuk u ndje fare pėr kėtė ēėshtje,
edhe pse ai herė tė tjera nuk ka nguruar tė bėjė “trimėri
diplomatike”, si nė rastin kur shpalli nė njė takim me
homologun maqedonas nė Pogradec se njihte shtetin fqinj me
emrin Republika e Maqedonisė, jo FYROM si kėmbėngulin
grekėt. Ndoshta Moisiu pas ligjėratės qė mbajti nė Londėr
nuk ėshtė mė aq i ndjeshėm ndaj (kripto)myslimanėve
shqiptarė sa ėshtė treguar ndaj ortodoksėve maqedonas(!)
Pėr habinė e “europianistėve” servilė tė grekėve e tė
sllavėve nė Tiranė, qė mezi prisnin shpėrthimin e zemėrimit
e ndėshkimin e Besnik Mustafajt nga Europa, asgjė e tillė
nuk ndodhi, pėrveē atyre fjalėve zemėrake qė lėshoi kuturu
parlamentarja gjermane Doris Pak, e cila kėrkon raste pėr
t’u dukur si kujdestare e rreptė e politikės shqiptare.
Europa zyrtare mbajti njė qėndrim gjakftohtė, shembullor
ndaj deklaratės sė Mustafajt, sepse dinte ta lexonte mirė
kėtė deklaratė qė nuk kishte asgjė pėr t’u shqetsuar, sepse
Europa ėshtė e vetėdishme qė nuk u ka ikur vlera
paralajmėrimeve si ato tė historianit britanik Tejlor nė
vitin 1954, se e kupton mirė logjikėn e shpjegimeve ai ato
tė Fromkinit nė vitin 1999. Ndryshe nga disa tuafė tė
politikės e tė diplomacisė nė Shqipėri Europa e di qė ėshtė
marrėzi tė krijosh tabunė e “pandryshueshmėrisė” sė
kufijve, kur gjatė dy dekadave tė fundit kufijtė nė Europė
e nė Ballkan janė ndryshuar pa pushim.
Nė Europė e dinė mirė se pėr atė punėn e ndryshimit tė
kufijve nė Ballkan nuk ka synim, as takat tė bėjė
ngatėrresa Besnik Mustafaj, por politikanė me mundėsi tė
shumta sherrnxitėse si Lordi anglez Deivid Ouen, njėri nga
rrėnuesit e Bosnjes, qė ėshtė shprehur nėpėrmjet BBC nė
vitin 2001 pėr “ndryshimin e kufijve nė Ballkan, si e
vetmja rrugė pėr tė krijuar stabilitet nė rajon”.Nuk kemi
lexuar gjėkundi, as dėgjuar si thashethem se Doris Pack e
ka quajtur “turp” e”ēmenduri” deklaratėn e Ouenit.
Nė pėrputhje me idetė e tij fikse antimyslimane Oueni ka
sugjeruar ndryshime kufijsh nė dėm tė shqiptarėve dhe favor
tė grekėve, kur ėshtė shprehur si tė ishte vetė Nikolas
Geixhi: “mua mė duket se nėse Kosovės i jepet pavarėsia,
atėherė myslimanėt nė pjesė tė tjera tė Ballkanit,
veēanėrisht nė Shqipėri duhet tė pranojnė shtrėngime. Nuk
ka dyshim qė kufiri shqiptaro-grek duhet tė zgjidhet
njėherė e pėrgjithmonė”. Mė gjėrė kėtė provokim
antishqiptar e kam trajtuar nė shkrimin “Mallkimi nga
”shenjtėrimi i kufijve”, (ribotuar nė “Rimėkėmbja “ 21 mars
2006). Por kurrė tuafėt e servilizmit serbo-grek nė
Shqipėri nuk kanė dashur tė mėsojnė diēka pėr tė ulur
nivelin e padijenisė e tė poshtėrsisė sė tyre. Madje ata
nuk kanė dashur tė mėsojnė tė vėrtetėn as kur kėtė e kanė
thėnė tė huaj objektivė e seriozė. Specialisti francez i tė
drejtės ndėrkombėtare, Aleksis Vahllas ( me origjinė
greke), ka shkruar nė gazetėn “Kombi” tė Tiranės mė 28
qershor 1994: “Akti i Helsinkit nuk ėshtė traktat nė
kuptimin e mirėfilltė tė fjalės... Ai sanksionon ndarjen nė
blloqe, kufjt e Perandorisė Sovjetike. Nuk bėhet fjalė pėr
mosndryshim kufijsh, por pėr mosshkelje kufijsh. Nuk ka
ndalim absolut tė mosndryshimit tė kufijve”.
Nuk habitem shumė kur ata politikanė e propagandistė nė
Shqipėri qė nuk duan bashkim tė kombit shqiptar dhe janė nė
merak se mos preken kufijt e fqinjėve nuk kanė veshė tė
dėgjojnė e sy tė lexojnė mendime tė tilla. Mė shumė habitem
kur ēirret si ata njė parlamentare gjermane nė Europė,
Doris Pack. Tani qė zyrtarėt mė tė lartė britanikė mbajnė
qėndrime tė ndryshme nga predikimet antishqiptare,
prosllave e progreke tė Ouenit, kur studiuesi britanik
Xhejms Petifer vjen nė Tiranė dhe u mban leksione
atdhetarizmi shqiptar vetė shqiptarėve, kur ish-ministri
britanik pėr Europėn Denis Mekshejn jep intervista nė BBC
“Europianizimi i Ballkanit, sfidė nė 2006” (gazeta “Tema” e
tė tjera 23 mars 2006) gjermanka Doris Pack, qė ėshtė
pėrpjekur tė hiqet si “halla e mirė” e shqiptarėve bėhet
shumė nervoze e xheloze dhe merr pamjen e egėr tė njė
njerke-shkinė pėr shqiptarėt.
Nė tė vėrtetė tė tria ēėshtjet delikate tė Ballkanit sot,
tė cilave u shtohet dhe njė e katėrt, shkėputja e Malit tė
Zi nga Serbia, e kanė nė thelbin e tyre domosdoshmėrinė e
ndryshimit tė kufijve. Nė Bosnje dhe nė Kosovė ofensiva
serbe ka pasur dy synime kryesore: pėr tė ngritur Serbinė e
madhe pas shembjes sė Jugosllavisė dhe pėr tė shkatėrruar
myslimanizmin nė Ballkan, tė cilin politika e shtetit dhe e
kishės serbe e quajnė si fatkeqėsi tė tyre. Edhe kjo
ndryshim kufijsh ishte. Edhe krijimi i Unionit Serbi-Mal i
Zi, ndryshim kufijsh ishte. Elementi gjeopolitik ėshtė i
pari nė gjithė mėsymjet serbe. Por as elementi fetar nuk
duhet lėnė nė harresė nė rastin e Kosovės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:42 pm

Vendimet e Kongresit tė Berlinit 1878, tė Konferecės sė
Londrės 1913 pėr cungimin e shtetit shqiptar e copėtimin e
kombit shqiotar, tė Versajės 1918 pėr krijimin e
Jugosllavisė, pazaret nė mbarim tė LDB dhe vendimet
Komisionit Badinter” e tė Konferėcės sė Londrės tė drejtuar
nga Lordi Kerrington nė vitin 1992 pėr Jugosllavinė kanė
rezultuar gjysmake dhe tė dėshtuar nė synimin pėr krijimin
e qetėsisė nė Ballkan. Dejtoni nuk ka zgjidhur gjė.
Rregullimet e dikurshme kanė qenė planifikuar tė bėheshin
kryesisht nė kurriz tė shqiptarėve, deri nė zhdukjen e
kombit shqiptar nėpėrmjet dhunės e asimilimit. Kjo ka
dėshtuar. Kėtė e ka vajtuar pas ndėrhyrjes sė NATO-s nė
Kosovė analisti Deivid Fromkin: “Ironia ėshtė temė e
historisė. Politikat shpesh nuk arrijnė atė qė synonin tė
arrinin, jo rrallė ato arrijnė tė anasjelltėn. Kėshtu qė ka
arsye tė frikėsohemi se ajo qė do tė dalė nga ndėrhyrja do
tė jetė diēka qė nuk e kishim ndėrmend… Nė qoftė se SHBA e
NATO nuk do tė kishin ndėrhyrė serbėt do ta kishin zgjidhur
ēėshtjen e Kosovės. Kosovarėt do tė ishin flakur nė
Shqipėri dhe me forcė do tė ishin bashkuar me popullin e
tyre. Kosova do tė ishte nė dorė tė serbėve dhe e banuar
vetėm prej tyre. Sado monstruoze qė do tė kishte qenė tė
lihej regjimi i Milosheviēi tė pėrfitonte nga krimet e
luftės, ēdo gjė do tė kishte marrė fund”.( “Nėpėr Kosovė”,
Nju Jork 1999, fq. 187,190).
Cinizmi qė pranon zgjidhjen monstruoze ėshtė pa kufi. Por
ama edhe nėpėrmjet kėtij cinizmi del se “shenjtėrimi i
kufijve”, pėr tė cilin ēirret Doris Pack, nuk ka zgjidhur
asgjė. Mos vallė Pack edhe pėr zgjidhjen e ēėshtjes
kombėtare shqiptare, domethėnė bashkimin e njė kombi nė njė
shtet pėlqen “zgjidhjen gjermane” pas LDB, kur gjermanėt e
dėbuar nga Sudetet, nga tokat qė i kaluan Polonisė, nga
Vojvodina, nga viset e Vollgės u grumbulluan nė Gjermani?
Nė qioftė se Pack pėlqen njė zgjidhje tė tillė atėherė ajo
duhet tė propozojė nė Reishtagun gjerman dhe nė parlamentin
europian t’i ngrihen monumente Hitlerit, sepse ishte
aventura hitleriane qė e bėri bashkimin e gjermanėve, jo si
e donte Hitleri dhe me bashkimin e territoreve ku jetonin
gjermanėt, por nė mėnyrė qė i mbetet merak Fromkinit se nuk
u bė bashkimi i shqiptarėve me anė tė krimeve tė Serbisė.
Mos vallė Packut i ka mbetur merak qė Serbia nuk arriti tė
dėbonte dy milionė shqiptarė nga Kosova, sikurse dėboi
qindra mijėra gjermanė nga Vojvodina pas LDB, qė edhe
Kosova tė serbizohej siē u serbizuar Vojvodina? Njė
dėshirė e tillė duhet quajtur perverse dhe nuk ka
justifikim. Shqiptarėt nė Kosovė janė popullsi autoktone,
jo kolonė siē ishi gjermanėt nė Vojvodinė, nė Vollgė, nė
tokat qė mori Polonia e ndoshta nė Sudete. Kolonė madje,
shumica tė vonė shumė , pas vitit 1913, janė serbėt nė
Kosovė. Zgjidhja e problemit tė Kosovės ėshtė bashkimi i
shqiptarėve, por jo ashtu siē mendon Fromkin se mund tė
ishte zgjidhur me krime lufte nga Serbia, por duke bashkuar
shqiptarėt bashkė me trojet e tyre etnike nė njė shtet.
Drejt kėsaj i shtyn ngjarjet zhvillimi historik. Nuk ka
rrugė tjetėr. Strategjia e zhdukjes sė kombit shqiptar ka
mė pak gjasa se kurrė tė realizohet qysh nga Kongresi i
Berlinit. Pack tė mos tėrbohet nga deklarata e Mustafajt
por t’i thėrrasė mendjes sė vet dhe arsyes normale
njerėzore e politike.

26 mars 2006
Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:43 pm

JO REZOLUTĖ PARLAMENTARE PĖR “TRADHĖTI KOMBĖTARE”

Pas njė mbledhje tė Komisionit parlamentar pėr politikėn e
jashtėme, ku u bėnė “hetimet” e rastit pėr tekstin e
deklaratės sė pėrfolur tė Besnik Mustafajt nė ekranin
teeviziv pamė vetė Besnikun qė me njė qetėsi olimpike dhe
me kėnaqėsi tė dukshme vlerėsoi diskutimet nė Komision si
shumė profesionale dhe normale. Dukej se nga kėnaqėsia qė
“kishte dalė mirė nė provim” hiqej i tillė. Mbase e kishte
ndihmuar dhe fati qė nė mbledhje nuk kishin marrė pjesė
anėtarėt socialistė tė komisionit, inkuizitorėt e Besnikut
dhe “pyetjet me spec” e vlerėsimin mistrec qė kishin
pranuar t’i bėnnin Paskal Milo e Neritan Ceka, qė janė mė
tė ngathėt se Arta Dade, Namik Dokle, apo Ben Blushi pėr
yryshe. Socialistėt e kanė justifikuar mospjesėmarrjen me
respektimin e vendimit pėr bojkotimin e komisioneve, por jo
mė pak i ka mbajtur larg mbledhjes edhe dėshtimi i rėndė i
mėsymjes sė tyre kundėr deklaratės sė Besnikut.
Megjithatė edhe pas kėtij takimi e kėtyre vlerėsimve
ēėshtja ende nuk quhet e mbyllur, sepse marrėzia e
socialistėve ka prodhuar pisllėk qė as ata nuk janė nė
gjendje ta gėlltisin mbrapsht menjėherė. Kėshtu dėgjuam
Neritan Cekėn e Paskal Milon qė pėrsėri e pėrmendėn
kėrkesėn qė parlamenti tė bėjė njė deklaratė pėr ēėshtjen e
Kosovės qė tė zhduket ajo frymė qė u kijua nga debatet e
deritanishme pėr deklaratėn e Besnikut. Ceka madje u pėrpoq
tė ishte mė dinak se Milo dhe sugjeroi qė rezoluta e
parlamentit tė bėhej jashtė kontekstit tė debateve qė
shkaktoi deklarata e Besnikut.
Ministri i jashtėm u tregua nė kulm i urtė e tha se
parlamenti tė bėjė si tė dojė ai tė votojė kundėr njė
rezolute tė tillė. Preē Zogaj, kryediplomati parlamentar, e
mohoi nevojėn e njė rezolute tė tillė. Pas gafės sė rėndė
qė bėnė dhe fiaskos qė pėsuan ngaqė Europa nuk ua vari fare
alarmeve tė tyre, socialistėt duhej tė kishin ulur kokėn
mėkatare, tė mvblidhnin bishtin ngatėrrestar dhe tė mos e
pėrmendnin mė punėn e deklaratės pėr tė garantuar “kufijt e
fqinjėve”. Por ata nuk kanė mend pėr tė bėrė atė qė duhet,
as takat pėr tė lėnė nė mes punėn qė i kanė urdhėruar tė
bėjnė. Ata shkojnė me idenė se po tė shkėpusin njė rezolutė
nga parlamenti, sido qė tė jetė ajo, e hedhin lumin e
tradhtisė kombėtare ku u zhytėn me turfullimet e Blushit,
Ramės, Dades, Islamit, Metės dhe me nėnshkrimet e Dokles,
Cekės e Milos.
Prandaj, ėshtė detyrė politike dhe domosdoshmėri kombėtare
qė deputetėt e shumicės nė asnjė mėnyrė tė mos bien nė
kurthet socialiste, tė mos pranojnė tė bėhet rezolutė pėr
Kosovėn, apo pėr kufijtė nė kėtė ēast, nė ēfardo forme qė e
duan socialistėt, apo ndokush tjetėr, sepse sido qė tė jetė
teksti i saj me tė do tė spekulohet nė dėm tė Kosovės e tė
kombit shqiptar dhe do tė vihet njė njollė e zezė nė
diplomacinė e Shqipėrisė. Neritan Ceka mund tė ketė nevojė
pėr rezolutėn se kėshtu e nxit nostalgjia e udhėtimit nė
Beograd nė vitin 1993 me ftesė tė Milosheviēit. Paskal Milo
ka jo vetėm nostalgjinė nga miqėsia e tij me Milutnoviēin,
por edhe nevojė politike pėr tė vazhduar vijėn e vet tė
armiqėsisė ndaj zgjidhjes sė ēėshtjes kombėtare shqiptare
me bashkim dhe tė mbrojtjes sė atij dokumentit tė fėlliqur
antikombėtar qė u shpėrndau ministrave tė jashtėm nė njė
mbledhje nė Tiranė para 5 vitesh pėr tė demaskuar serbēe e
grekēe “Shqipėrinė e Madhe”.
Paskal Milo me atė materialin “Shqipėria e Madhe midis
fiksionit e realitetit” qė e shpėrndau si “studim
personal”, por dhe si platformė diplomatike zyrtare, duke
shpėrdoruar detyrėn e ministrit tė jashtėm e ka damkosur
pėrjetėsisht veten si njė armik i bashkimit kombėtar
shqiptar, po aq i zellshėm sa shovinistėt mė tė kėqinj
serbė e grekė.
Prandaj rezolutėn pėr kufijt nė Ballkan Milo e do qė tė
shfajsohet pėr atė material dhe tė pėrēojė edhe njė herė
kontrabandė nė politikėn shqiptare armiqėsinė e tij ndaj
bashkimit kombėtar. Pak ditė pasi u varros Milosheviēi na
ėshtė bėrė “trim i madh” Paskal Milo dhe po bėn denoncimin
pėr ish shefin e tij nė qeveri :”Nano i kėrkoi vetė takim
kokė mė kokė Sllobos”. Pse nuk e thoshte kėtė Paskali kur
ishte Nano kryetar i PS-sė, po e la pėr tani? Mos vallė
tani qė Milosheviēi nuk ka mė mundėsi tė nxjerė sekrete tė
politikanėve shqiptarė, sikurse nxorri disa herė gjatė
gjykimit nė Hagė, Milo pėrpiqet tė shfajsohet qė si
ministėr i jashtėn nuk pengoi takimin sekret
Nano-Milosheviē nė fshehtėsi dhe nuk u distancua nga ai
takim? Apo Milo synon tė shfajsojė grekėt se takimi
Nano-Milosheviē nuk ka qenė “kodoshllėk diplomatik” grek?!
Milon si duket ka filluar ta trembė mė shumė se kėdo ideja
e rikthimit tė Nanos nė PS, pėrderisa filloi t’i nxjerrė
sekretet e takimit me Milosheviēin dhe jep intervista qė
botohen nėn titullin “Milo:Socialistėt po pėrgatisin
rikthimin e Nanos” (“Sot”23 mars 2006).
PS-ja le t’i shijojė vetė frytet e hidhur tė marrėzisė qė
bėri, duke u hedhur nė sulme sllavo-greke kundėr deklaratės
sė Besnik Mustafajt. Le ta pijė deri nė fund kupėn e helmit
qė pėrgatiti pėr tė tjerėt.


26 mars 2000 Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:43 pm

CILA DJEG MË FORT: “E NXEMJA TURKE”, APO
“FTOHTËSIA GREKE”?

Nė Selanik tė Greqisė sapo ėshtė mbyllur njė takim
diplomatik i nivelit tė lartė pėr vendet e Europės
Jug-lindore. Veprimtaritė e tilla nė kėtė kuadėr rajonal
tashmė janė bėrė njė rutinė diplomatike, sikurse janė bėrė
rutinė edhe nė zona tė tjera mė tė ngushta tė Europės qė
shkon drejt bashkimit. Qysh nė procesin e formimit tė
Europės sė bashkuar pėrvijohen “separatizmat rajonalė”.
Selaniku megjithatė merr njė hije tė veēantė qė i
pėrshtatet fizionomisė sė dikurshme tė periudhės osmane,
kur bėhet mikpritės veprimtarishė tė tilla, sidomos qysh
nga ajo mbledhja e nivelit tė lartė tė BE pėr tė diskutuar
pėr problemet e Europės Jug-lindore para pak vitesh, qė u
duk si njė pėrurim i rolit tė Selanikut si njė Bruksel i
Ballkanit. Nuk mund tė them kur dhe pse ėshtė sajuar
shprehja “ Nė Selanik e tatėpjetė, siē ka qenė do tė jetė”.
Por do tė ishte gjė shumė e mirė qė kjo tė bėhej e vėrtetė,
nėse do tė bėhej fjalė pėr njė Selanik si ai qė mėsojmė kur
lexojmė librin prej 500 faqesh tė historianit amerikan Mark
Mazouer ”Selaniku, qyteti i fantazmave. Tė krishterėt,
myslimanėt dhe ēifutėt 1430-1950”, botuar nė vitin 2004.
Mazouer qysh nė faqet e para ėshtė pėrpjekur tė pėrshkruajė
Selanikun si qytetin e dikurshėm mė kozmopolit nė Ballkan.
Ai vė nė dukje se: ”Gjėja mė e ēuditėshme ėshtė qė nėpėr
kujtime shpesh ky vend pėrshkruhet ndryshe nga sa
pėrshkruhet nė shumicėn e veprave tė studiuesve ose
raportet zyrtare dhe paraqitet si njė shoqėri laramane e
ndėrthurur pothuasje si nė njė kaleidoskop. “Lamtumirė
Selanik” e Leon Shackit qė sjell autobiografinė e njė djali
ēifut tė rritur nėn regjimin e Abdyl Hamidit fillon me
thirrje e mueziėnėve nė aksham. Zotėrit shqiptarė tė
shtėpive mbronin bakallin e tyre bullgar nga tėrbimi i
xhandarmėrisė osmane, ndėrsa prindėr myslimanė tė kamur
merrnin nė shėrbim dado tė krishtera pėr fėmijėt e tyre dhe
kopshtarė grekė pėr t’u kujdesur pėr pemėt frutore. Nė
oborrin e shtėpisė sė familjes Jalman pusi pėrdorej nga
turqit, grekėt, bullgarėt, ēifutėt, serbėt, vllehėt dhe
shqiptarėt qė jetonin nė atė lagje.”(fq.9). Tė tillė
Selanik nuk mund tė gjeshė mė, as tė bėsh pėrsėri sado tė
bredhin poshtė e pėrpjetė nėpėr takime diplomatike
pushtetarėt ballkanas dhe europianė. Tani Selaniku ėshtė
“grek”, edhe pse atje kanė vėrshuar shumė punėtorė
emigrantė, midis tė cilėve shumė shqiptarė si hyzmeqarė.
Megjithatė nė kėtė Selanik u takuan sėrish pushtetarėt e
lartė tė Ballkanit nė prani edhe tė pėrfaqėsueve tė
Europės. Kanė biseduar e qeshur me njėri- tjetrin. Disa
janė zbavitur, disa janė mėrzitur. Sipas gazetave ministri
i jashtėm i Serbisė Vuk Drashkoviē ka qenė mė i mėrzituri
jo vetėm se BE pezulloi bisedimet pėr marrėveshjen e
asociim- stabilizimit meqenėse Serbia nuk kap e nuk dorėzon
nė Hagė kriminelin Mlladiē, por mė shumė se janė shtuar
zėrat pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės nga OKB-ja. Kjo e
tėrbon Drashkoviēin, i cili nė Selanik e paska pėrdorur nė
versionin serb atė shprehjen qė e dimė vetėm pėr shqiptare
se pėr Serbinė “nė Selanik e pėrpjetė, siē ka qenė ashtu
ka mbetė”, dhe paska kėrcėnuar qė po u bė Kosova e pavarur
do tė ketė katastrofė nė Ballkan. Nėse serbėt edhe njė herė
e kanė mendjen tė nisin katastrofa tė tjera nė Ballkan
atėherė asnjė mbledhje e takim me serbėt nuk ka mė kuptim,
por secili tė pėrgatitet pėr tė pritur katastrofėn.
”Beogradi poshtė e pėrpjetė, siē ka qenė dhe ka mbetė”,
edhe pse Slobon e shtinė nė dhetė.
Po punėt e Selanikut na tėrheqin mė shumė vėmendjen pėr atė
qė bėri diplomacia e Shqipėrisė e pėrfaqėsuar nga vetė
kryeministri Berisha. Nė ekranet televizive tė Tiranės pamė
njė takim tė Berishės me homologun grek Karamanlis, ku
greku i rrihte nė shenjė dashamirėsie gjurin shqiptarit me
njė buzėqeshje tė sforcuar qė nuk na pėlqeu fort. Nė
gazetat eTiranės pamė dhe njė fotografi tė Berishės me
kryeministrin turk Erdoan , me fytyra shumė serioze, madje
pakėz tė ngrysura, qė gjithashtu nuk na ngrohu .
Gazetat nė Tiranė kanė vėnė nė dukje se midis Berishės dhe
Erdoanit nuk u duk ndonjė shkrirje e atij akulli qė krijuan
Berisha e Mustafaj kur bojkotuan fjalėn qė mbajti Erdoani
nė parlamentin shqiptar gjatė vizitės zyrtare nė Shqipėri
me ftesėn e kryeministrit tė atėhershėm Nano. Berisha e
Mustafaj me bojkotimin e fjalės sė Erdoanit nė parlament
dhe me komentet qė lėshuan plot inat pse Erdoani nuk bėri
gjeste protokollare ndaj Berishės si kryetar i opozitės
sikurse ndaj Nanos qė qeveriste, krijuan njė incident
diplomatik dhe njė atmosferė tė ftohtė me shtetin mik tė
Turqisė. Gazetat e Tiranės e vunė nė dukje ndikimin e kėsaj
atmosfere edhe nė ftohtėsinė qė treguan “turqit e nxehur”
gjatė takimit nė Selanik. Berisha e Mustafaj kur ishin
opozitarė me akullin qė krijuan nxehėn shumė diplomacinė
turke. Tani ajo “nxemje turke” sikur po i djeg mjaft
diplomacisė shqiptare qė e drejtojnė Berisha e Mustafaj,
sepse, siē pickojnė gazetat, qysh kur kėta erdhėn nė
pushtet nuk kanė pasur kontakte me udhėheqėsinė turke,
madje nuk janė ftuar pėr vizita nė Turqi, ndryshe nga e
kaluara kur qeveritarėt e rinj shqiptarė ftoheshin
menjėherė nė Ankara. Kur diplomacinė e vendit mik e nxeh
shumė me ftohtėsinė qė tregon ndaj saj duhet tė presėsh qė
ajo tė ftohet me shumė zor e shumė ngadalė. Kėtė na e
tregoi takimi Berisha-Erdoan nė Selanik.
Por Berishės po i djeg fort edhe “ftohtėsia e Greqisė”,
ndonėse ai nuk ka lėnė fėrkim pa i bėrė politikės e
diplomacisė sė Athinės qė ta sjellė nė afshin e
shpėrthimeve miqėsore ndaj qeverisė e politikės sė
Berishės. Pėrshtypja e parė ėshtė se Berisha ndjehej i
pėrcėlluar dhe i pėrvėluar nga “ftohtėsia greke” qysh kur u
bė ndėrrimi i pushteteve nė Shqipėri. Mos shkėmbimi i
vizitave zyrtare, sidomos nė nivel tė lartė qeveritar,
midis Greqisė e Shqipėrisė gjatė 8 muajve tė pushtetit tė
Berishės duhet tė bėjė edhe mė shumė pėrshtypje se mungesa
e kėtyre vizitave me Turqinė, sepse Berisha Greqinė e
Karamanlisin i ka trajtuar krejt ndryshe nga Turqinė dhe
Erdoanin, ėshtė munduar t’i joshė me tė gjitha mėnyrat.
Berisha shpalli ende pa u bėrė zyrtarisht kryeministėr se
sapo tė ulej nė karrigen qė mbante Nano do tė bėnte vizitėn
e parė nė Athinė. Por nuk ndodhi ashtu. Berisha u takua me
Karamanlisin si rastėsisht nė korridoret e OKB-sė dhe kur u
kthye prej andej i njoftoi shqiptarėt se ishin marrė vesh
qė i pari tė ishte Karamanlisi qė vizitonte Tiranėn , sepse
midis komshijsh tė mirė nuk vėrehet se kush duhet tė shkojė
i pari tek tjetri. E pritėn shqiptarėt me kureshtje
Karamanlisin, por ai nuk erdhi. Atėherė Berisha shfrytėzoi
njė udhėtim nė Irak ( nė mos e pastė sajuar enkas pėr tė
kaluar nga Athina) dhe nė rrugėn e kthimit u ndal nė
Athinė e shkoi pa teklif pėr t’i trokitur nė derėn e zyrės
Karamanlisit. Kur tė vjen njeriu e tė troket nė derė nuk ia
mbyll dot dhe miku duhet ta dijė se do ta gjeė pa shtruar
pėrderisa ėshtė i paftuar. Mirėpo ky takim nuk mund tė
zėvendėsonte vizitėn zyrtare. Berisha tha se deri nė fund
tė vitit 2005 do tė realizohej vizita e Karamanlisit nė
Tiranė.
Tani ėshtė muaji i pestė i vitit 2006 dhe vizita nuk ėshtė
bėrė. Kemi shkruar me kohė se vizita nuk do tė bėhej brenda
vitit 2005 dhe nuk dihet kur do tė bėhet. Incidenti
diplomatik qė krijoi presidenti grek Papulias kur hyri deri
nė Gjirokastėr dhe nuk shkoi tė takonte Alfred Moisiun nė
Sarandė siē e kishin lėnė u kurdis qė tė shtyhej pa afat
vizita e Karamanlisit nė Tiranė. Moisiu nuk e ftoi
Papuliasin nė takimin e presidentėve ballkanas para disa
ditėsh nė Durrės. Moisiut i takonte tė mbante njė qėndrim
“hakmarrės” ndaj Papulias, por nuk dihet me siguri nėse
veproi kėshtu pėr kėtė motiv apo mori sinjale se Papulias
do t’ia refuzonte ftesėn. Grekėve nuk u ikėn kollaj inati
kur i zė me shqiptarėt.
Takimi nė Selanik ka mundėsi tani tė vonojė edhe me ardhjen
e Karamanlisit nė Tiranė dhe tė shtyjė nė kalendat greke
ftesėn qė pret Berisha pė vizitėn e tij tė parė zyrtare nė
Athinė gjatė 15 vjetėve. Gjithė mesazhet qė i ka bėrė
qeveria shqiptare diplomacisė greke nuk po e largojnė
“ftohtėsinė” e saj ndaj politikės berishiane. Kjo lloj
“ftohtėsie greke” qeverisjen berishaine e pėrvėlon mė shumė
se zjarri qė politika greke ndezi nė Dropull e nė Himarė me
demonstratat e deputetit grekofon Vangjel Tavo dhe
mitingjet me parrullat “duam bashkim me Greqinė” qė bėri
kryetari i Bashkisė sė Himarės, Bollano.
“Ftohtėsia greke” duhet t’i jetė dukur mė pėrvėluese
Berishės gjatė takimit me Karamanlisin nė Selanik, sepse
menjėherė pas kėtij takimi qeveria shqiptare mori vendimin
pėr tė ligjėruar shkollėn e paligjėshme greke qė e hapėn
grekėt para disa muajsh nė Himarė. Kėtė e kishte si lajm
kryesor mė 6 maj 2006 gazeta “Koha Jonė” e Nikoll Lesit
aleatit bishtdredhur tė Berishės nė qeverisjen e tanishme.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:44 pm

Kur u ēel kjo shkollė nga Greqia nė Himarė erdhi zėvendės
ministri i jashtėm grek Stilionidhis dhe pas tij vėrshuan
mitingashė nga Greqia, si ata qė bridhnin pas Sllobodan
Milosheviēit nėpėr Jugosllavi kur ai po vendoste pushtetin.
Nė atė kohė qeveritarėt shqiptarė e humbėn toruan. Kryetari
i Bashkisė sė Himarės nuk njihte mė qeveri qendrore nė
Tiranė pėr bashkinė e tij, por vetėm autoritetet e Athinės.
Njė zėvendės ministėr shqiptar pėr integrimin, Albert Gajo
ish bashkėpunėtor i ngushtė i ish-kryeministrit bir oficeri
grek, Aleksandėr Meksi shkoi gjithė qejf si nė kohėn e
shefit tė parė tė gėzohej me mitingashėt grekė pėr hapjen e
shkollės greke “Omiros” dhe tė kėnaqej duke dėgjuar
klithmat e tėrbuara ”Himara ėshtė greke, duam bashkim me
Greqinė”. Njė tjetėr zėvendės minisitėr, ai i energjitikės,
Bojaxhiu, sa nuhati si po bėhej festė greke e provokim
antishqiptar nė Himarė u kthye mbrapsht. Ministri i arsimit
Genc Pollo,e quajti (nuk e dimė nga malli apo nga halli)
shkollėn greke tė pamiratuar, pra tė paligjėshme. Por shpej
Berisha ndreqi deklaratėn e Pollos duke thėnė se qeveria
do tė kryente formalitetet pėr ta bėrė tė rregullt hapjen e
shkollės greke . Dhe Genci pėrsėri e ndėrroi llafin (nuk e
dimė nga halli apo nga malli). Shkolla u bė dhe bėnte punėn
e vet, edhe pse ishte shkollė dobiēe greke. Por “ftohtėsia
greke” nė fund e pėrvėloi aq shumė qeverinė e Shqipėrsiė sa
pas kthimit nga Selaniku Sali Berisha si punė tė parė bėri
atė tė ligjėrimit tė shkollės greke.
A do tė ndryshojė vallė pas kėsaj “nxemje shqiptare” ajo
“ftohtėsia greke”?! Nuk e besojmė, gjesti pėr shkollė ėshtė
shumė pak pėr t’ia nxjerrė politikės sė Athinės tė keqen e
“ftohjes” nga “pakujdesitė” e Tiranės. Greqia nuk e vuri
kot deputetin minoritar socialist Vangjel Tavon tė bėnte
rrėmujė nė Dropull, tė akuzonte policinė e Berishės se e ka
rrahur dhe pastaj tė lėshonte nė ekranet televizive
kėrcėnimin “Berisha mbaje premtimin qė i ke dhėnė Athinės
pėr tė regjistruar popullsinė e Shqipėrisė qė secili tė
deklarojė se i cilės kombėsi do tė jetė”. A kanė biseduar
Berisha e Karamanlisi nė Selanik pėr kėtė ? Kjo ėshtė
ēėshtja dhe enigma . Çėshtjen e dimė, enigmėn da ta
mėrrin vesh nga “nxemja e grekėve” tė ftohur ndaj Berishės,
ose nga drithėrimat qė mund tė kapin Berishėn pėr shkak tė
ftohjes greke ndaj tij.
Greqia ka 15 vjet qė shqiptarėt myslimanė i regjistron me
emra grekė, qė shqiptarėt e Jugut i regjistron
vorioepirotė, minoritarė grekė qė flasin shqip, dhe kėrkon
pėr kėta ligj shqiptar qė tė bėhen grekė zyrtarisht. Grekėt
natyrisht nuk janė nga ata qė kėnaqen me lugėn bosh, as me
ēanakun plot dhe prandaj nuk e kanė ndėrprerė trysninė e
tyre pėr tė miratuar “propozimin Makariadhi” tė vitit 1993
qė me ligj qytetarėt shqiptarė tė kenė mundėsinė tė
zgjedhin vetė kombėsinė. Ja pse i kujtuan Berishės
nėpėrmjet Vangjel Tavos detyrėn e paplotėsuar. Premtimin qė
pėrmendi Tavo Berisha duhet ta ketė pėrsėritur edhe mė
vonė. Nė “Top Channel” mė 8 shkurt 2006 u transmetua njė
deklaratė e Berishės : “e quaj tė papranueshme qė njerėzit
tė mos mund tė deklarojnė lirisht fenė e kombėsinė e tyre”.
Fenė e kombėsinė qė kanė njerėzit nė Shqipėri duhet t’i
deklarojnė lirisht. Por nė asnjė mėnyrė nuk mund tė
ndėrrojnė kombėsinė e tyre tė njohur e tė trashėguar nė
shekuj me njė deklaratė sipas qejfit, siē kėrkojnė grekėt,
siē kėrkonte Venizelosi nė Lidhjen e Kombeve, siē
predikojnė grekėt nė Amerikė. Fenė po deshėn ta ndėrrojnė,
por jo me fushata tė kurdisura nga grekėt pėr tė helenizuar
shqiptarėt.
Apologjira tė shpėlara pėr luhatjet politike tė Berishės nė
qėndrimet ndaj nacionalizmit shqiptar janė bėrė pa pushim
nga propagandistėt e tij mė tė afėrt. Por mėnyra si do tė
trajtojė tani Berisha problemin e largimit tė “ftohtėsisė
greke” ndaj tij ėshtė njė provė edhe pėr kėta propagandistė
apologjetė.
Lexuesve tė”Bota Sot” u duhet kujtuar se mė 4 nėntor 1999,
nė kohėn kur Berisha po pėrpiqej tė merrte veten pas
disfatės sė rėndė tė vitit 1997 dhe kishte nevojė pėr pak
reklamė nacionaliste, nė kėtė gazetė ėshtė botuar njė
shkrim i Agron Balės me titull shumė kumbues
“Berisha-flamurtar i nacionalizmit shqiptar”. Nė kėtė
shkrim bėheshin pėrpjekje pėr tė nxjerrė nė pah edhe
”madhėshtoren”, edhe “tragjiken” e “nacionalizmit qytetar”
tė Sali Berishės”. Pėrmendej se Berisha erdhi (1991-92) nė
pushtet me kartėn e nacionalizmit, por pastaj e fshehu atė
kartė se nuk e pėlqente Europa. Agroni mundohej ta
shfajsonte Berishėn pėr kėtė pėrmbysje tė qėndrimit tė tij
me arsyetimin se Berisha u zu ngushtė midis filozofisė sė
nacionalizmit dhe nevojės sė forcimit tė shtetit (lexo mė
mirė pushtetit). Nga nostalgjia pėr atė Berishė
“nacionalist” tė fillimit, apo pėr atė reklamim tė ri tė
“nacionalizmit” tė venitur tė Berishės “Bota Sot” mė 6
janar 2006 ka ribotuar nėn titullin “Ylli polar-ēėshtja
kombėtare”, fjalimin e Berishės nė mitingun e legalizimit
tė PD-sė, sikurse ka qenė botuar nė numrin e parė tė
“RD-sė” mė 5 janar 1991. Por pas 15 vjetėsh Berisha nuk e
ka mė guximin politik ta shpallė ēėshtjen kombėtare si
yllin polar tė politikės sė tij.
Agroni nė atė shkrimin lavdėrues e justifikues nė vitin
1999 pėr nacionalizmin e Berishės ka shtruar dhe njė dilemė
qė hap shteg pėr debat sot kur Berisha ėshtė sėrish nė
pushtet. Atėherė Agroni theksonte se “nacionalizmi ėshtė
kali fluturues i Berishės” qė mund ta ēojė pėrsėri nė
pushtet, por edhe mund ta katandisė si nė mitin e Sizifit.
Ka vite qė Berisha shfaq alergji ndaj kėtij “kali fluturues
tė nacionalizmit” dhe ėshtė munduar ta heqė qafet si “qenie
djallėzore” qė ia kishin shaluar tė tjerė pėr ta ēuar nė
theqafje.
Ndryshe nga hera e parė (1991) kėsaj radhe (2005) Berisha
erdhi nė pushtet jo mbi karrocėn e tėrhequr nga “kuajt
fluturues tė nacionalizmit”, por mbi slitėn qė e zvarritėn
qentė e karrierizmit politik dhe tė antinacionalizmit
shqiptar. Qysh nga viti 2000 Berisha e ka ndėrtuar
politikėn e tij jo mė mbi bekimin pėr “ēėshtjen kombėtare”,
por mbi mallkimet pėr nacionalizmin. Berisha hoqi dorė nga
nacionalizmi qė tė mos i ndodhė ajo qė ka paralajmėruar
Agron Bala nė vitin 1999, tė mos pėrfundojė nė pozitėn e
Sizifit.
Qėndrimet e mbajtura nga PD i kanė vėrtetuar vlerėsimet
skeptike dhe dyshimet e shprehura nė shumė shkrime qė kemi
botuar nė “Rimėkėmbja” dhe”Bota Sot” gjatė shumė viteve.
Kėtė e ka shprehur ndoshta pa dashje edhe gazeta mė e re
proberishiane “Standard” kur ka shkruar se Berisha: “... i
dha fund retorikės antigreke, derisa arriti… nė gjėra tė
paimagjinueshme 5 vjet mė parė”. Mirėpo politika greke
kurrė nuk ka pėr t’ia ditur pėr nder Berishės.
“Ftohtėsia greke” pėr Berishėn do tė jetė mė pėrcėlluese se
“nxemja turke”.

6 maj 2006 Abdi
Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:45 pm

TË LUMTURUARIT ME DY SHTETE DHE KATËR VILAJETE

Titullin e mėsipėrm pėr kėtė shkrim na e imponojnė njė
parrullė e lėshuar nga Bujar Leskaj, ministėr i kulturės,
rinisė, sporteve dhe turizmit nė qeverinė e Sali Berishės
dhe njė shprehje e Ismail Kadaresė. Mė 28 mars 2006 nė
gazetėn “Shekulli” ėshtė botuar shkrimi i Bujar Leskajt me
titull ”Njė kulturė, dy shtete”. Mė 23 prill 2006 nė
gazetat e Tiranės ėshtė botuar njė intervistė e Ismail
Kadaresė, dhėnė “Zėrit tė Amerikės”, ku figuron edhe
shprehja: “nuk duhet harruar qė dikur, nėse do tė hapen
kronikat e rilindjes flitej pėr katėr Shqipėri. Quheshin
katėr vilajete, ndaj s’ka asgjė tė keqe, ka njė pėrvojė qė
e njeh gjithė bota”. Kėshtu duket se u gjetėn dhe formula e
arsyetimi magjik pėr tė pėrligjur “mbylljen” e ēėshtjes
kombėtare shqiptare nė Ballkan me pavarėsimin e Kosovės.
Kemi shkruar edhe herė tė tjera pėr njė rrymė
pseudointelektuale nė Kosovė, nė Shqipėrinė londineze dhe
nė Shqipėrinė lindore, e cila prej kohėsh ėshtė pėrpjekur
ta reduktojė zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare vetėm
nė njė ēėshtje kulturore, duke u mjaftuar me vendosjen dhe
ruajtjen e njė bashkėsie kulturore, edhe nėse shqiptarėt
dėnohen kėshtu pėrjetėsisht me ndarje shtetėrore nė disa
shtete, sikurse vazhdojnė tė mbeten ende sot. Kjo rrymė
tashmė ka gjetur, pėrveē njė dokrra-rrėfyesi si Ismail
Kadareja, edhe njė zėdhėnės politik nė pushtet, ministrin e
kulturės Bujar Leskaj, qė deri kur zuri kėtė post para disa
muajsh asgjė nuk e lidhte me zanatin e kulturės.
Nuk na habisin dokrrat qė lėshon Kadareja, sepse ai ka
dhėnė shumė herė shenja se i pėrket asaj rryme tė mendimit
politik nė Shqipėrinė londineze qė nuk e ka dashur e
vazhdon tė mos e dojė bashkimin e Kosovės e tė Shqipėrisė.
Kjo rrymė ka qenė e fuqishme sidomos nė Shqipėrinė e Jugut,
nga janė edhe Kadareja e Bujar Leskaj dhe veēanėrisht tek
politikanėt ortodoksė. Kėtė shpjegim e kanė pasqyruar nė
qėndrimet e mendimet e tyre shumė politikanė shqiptarė qysh
nga koha e shpalljes sė pavarėsisė. Kėtė rrymė e ka
identifikuar qartė dhe e ka qortuar intelektuali vlonjat
Ago Agaj, ish prefekt i Mitrovicės nė vitet e LDB dhe mik
i ngushtė i Xhaferr Devės nė mėrgim mė vonė. Ky qėndrim
ėshtė mbajtur edhe nga politikanė nė Gegėri. Kėto qėndrime
i kanė pėrqafuar politikanė e intelektualė edhe nė Kosovė e
Shqipėrinė Lindore, tė cilėt gjithashtu propozojnė zgjdhje
moderne si “federatė bashkėsishė kulturore shqiptare”, apo
edhe” krijim identeteti tė veēantė kombėtar kosovar” etj.
Ështė e pahonepsshme qė tė sajohen lloj-lloj
hibridizimesh tė zgjidhjes sė ēėshtjes kombėtare shqiptare,
kur modelet si zgjidhen kėto ēėshtje janė tė vendosura
qartė fare nga praktika europiane, ballkanike, madje dhe
ajo afrikane e aziatike. Ështė e pafalshme kur
zėdhėnės i njė qėndrimi tė tillė bėhet njė anėtar i
qeverisė tanishme nė Shqipėri. Ështė e turpshme qė
“Nderi i Kombit” shqiptar, Ismail Kadareja, hedh pėr konsum
“argumente” aq cinikė e qesharakė, duke e qujatur gjė tė
mirė qė ēėshtja kombėtare shqiptare tė ngecė e tė marrė
fund me krijimin e dy shteteve shqiptarė nė Ballkan.
Kadareja pikėrisht kėto ditė po turfullon si i ndėrkryer
kundėr Perandorisė Osmane, kundėr myslimanizmit, kundėr
atyre qė i prishkan rehatin se “tėrthorazi tregojnė
nostalgji pėr Perandorinė Osmane”. Kurse vetė lumturohet
deri nė ekstazė me atė gjendje qė kishte krijuar Perandoria
Osmane, duke ndarė shiptarėt nė katėr vilajete, nė katėr
Shqipėri. Kadareja duhet ta ketė humbur shumė aftėsinė pėr
tė mbajtur baraspeshė nė mendimet qė shfaq e qėndrimet qė
mban, pėrderisa ndarjen e Shqipėrisė nė vilajete osmane e
trajton si njė zgjidhje qė e ka pėlqyer edhe bota dhe u
dashka imituar nė kohėn e sotme. Kadareja duhet tė ketė
humbur shumė aftėsinė e arsyetimit tė shėndoshė kur nuk
sheh se copėtimi i sotėm i shqiptarėve nuk ėshtė mė ai i
katėr vilajeteve, njėsi tė mėdha administrative brenda njė
shteti si nė kohėn e Perandorisė Osmane, por midis 6
shtetesh tė ndryshme ballkanike.Dy shtetet shqiptarė,
Shqipėria e Kosova, me tė cilėt u lumturoka Kadareja, nuk e
krijojnė dot atė gjendje kompaktėsie politike, ekonomike e
shtetėrore tė shqiptarėve, siē ishte nė kohėn e Perandorisė
Osmane.
Nostalgjiku i vilajeteve ka harruar se Lidhja e Prizrenit
mė 1878 kur vendosi dhe filloi tė realizonte platformėn e
zgjidhjes sė ēėshtjes kombėtare shqiptare kishte si kėrkesė
themelore tė parėn bashkimin e katėr vilajeteve nė trojet
shqiptare nė njė vilajet tė vetėm. Kurse nė vitin 2006
“Nderi i Kombit” tė shqiptarėve del kundėr kėsaj kėrkesė
dhe shpreh lumturi qė shqiptarėt ishin ndarė nė katėr
vilajete, sepse i duket se kėshtu ishin katėr Shqipėri.
Kadaresė i duhet thėnė “nostalgjik i drejtpėrdrejtė i
Perandorisė Osmane”.
Kėrkesėn themelore tė Lidhjes sė Prizrenit e braktis edhe
anėtari i qeverisė sė sotme tė Shqipėrisė Bujar Leskaj,
sepse mjaftohet e kėnaqet me njė kulturė tė pėrbashkėt tė
dy shteteve shqiptarė, pa i shkuar mendja pėr mė tej, se
kultura e pėrbashkėt pa njė shtet tė pėbashkėt ėshtė e ēalė
dhe nuk dihet si pėrfundon. Edhe brenda njė shteti nuk
ėshtė e lehtė mė tė ruash bashkėsinė kulturore tė
trashėguar tė kombit.
Parrulla e Leskajt mund tė quhet njėfarė pėrparimi nė
krahasim me atė parrullėn tėrėsisht antikombėtare qė ka
pėrhapur pėr vite me radhė Fatos Lubonja se nė hapėsirat
shqipfolėse nė Ballkan ishin krijuar dy kultura tė
ndryshme, njė nė Shqipėrinė londineze dhe njė nė Kosovė dhe
pėr kėtė arsye ekzistokan dy kombe tė ndryshėm shqipfolės,
njė shqiptar dhe njė kosovar, siē ua ka qejfi tė
propagandojnė edhe Nexhmedin Spahiu e disa tė tjerė nė
Kosovė. Parulla e Leskajt “njė kulturė, dy shtete” duket se
ėshtė sajuar pėr ta lėnė nė mes tė rrugės ēėshtjen e
bashkimit kombėtar shqiptar.
Ministri i kulturės Leskaj brenda disa muajsh nė detyrėn e
tij na habiti me nismat e shpeshta pėr tė favorizuar
pėrpjekjet e ithtarėve fanatikė tė katolicizmit pėr
revanshizėm historik–kulturor antimysliman.Ishte zelli i
tij i tepruar nėnėterezist qė krijoi atmosferė tė
tensionuar nė Shkodėr nė muajt e parė tė vitit 2006 kur
tentoi tė impononte projektin e vendosjes sė pėrmendores sė
Nėnė Terezės nė hyrje tė qytetit tė Shkodrės, qė tė
shėrbente si emblemė e fizionomisė fetare pėr tėrė qytetin
dhe jo nė mjedise publike ku i takonte pėr shėrbimet qė i
ka bėrė katolicizmit, Kishės katolike e Vatikanit. Edhe
parrullėn “njė kulturė, dy shtete” Leskaj e ka shoqėruar me
njė betim nė frymėn e propagandės ngacmuese
katolikocentriste: “Do t’i forcojmė aleancat me aleatėt e
tė madhit Skėnderbe”, pra me Vatikanin, Napolin, Venedikun,
Malin e Zi dhe Serbinė, se kėta kanė qenė aleatėt e
Skėnderbeut. Kėshtu pas Presidentit Moisiu, ministri i
kulturės, Leskaj, bėhet pushtetari i dytė i lartė qė del si
zėdhėnės i gjithė rrymės fetaro-intelektuale tė prirur pėr
revanshizėm tė krishterė tek shqiptarėt. Deklarata e
Leskajt e vėrteton qė kemi pasur tė drejtė kur kemi
theksuar vazhdimisht se zhurmėn pėr Skėnderbeun rryma e
katolikocentristėve, Ismail Kadareja e tė tjerė nuk e bėjnė
pėr hir tė vlerave e simbolizmit historik, por mė shumė pėr
t’u imponuar shqiptarėve tė sotėm atė politikė aleancash qė
bėheshin nė kohėn e Skėnderbeut dhe qė nuk solli gjė tė
mirė.
Parrulla “dy shtete njė kulturė” nuk ėshtė ecje pėrpara,
por ngecje nė udhėkryqin historik, madje dhe kthim mbrapa
nė pėrpjekjet pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare. Parulla e
nacionalizmit shqiptar duhet tė jetė ajo qė ėshtė normale
dhe tipike pėr ēdo nacionalizėm “Njė komb, njė atdhe, njė
shtet”. Me zhvillimin e njė kulture tė pėrbashkėt midis
shqiptarėve tė ndarė nė shtete tė ndryshėm qenė pajtuar nė
fakt edhe pushtuesit sllavokomunistė titistė tė trojeve
etnike shqiptare kur filluan shkėmbimet kulturore dhe
arsimore nė periudhėn pasrankoviēiane tė Jugosllavisė deri
nė ngjitjen nė pushtet tė Milosheviēit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:45 pm

Ministri Leskaj nuk propozoi ndonjė gjė tė re, as nuk sajoi
ndonjė formulė qė t’u pėrgjigjet si duhet zhvillimeve tė
ēėshtjes kombėtare shqiptare. Nė fillimet e lėvizjes
kombėtare shqiptare nė shekullin XIX parrulla ishte “njė
gjuhė, njė komb”. Pastaj kjo formulė u saktėsua politikisht
nga Lidhja e Prizrenit “njė kombėsi, njė vilajet”. Nė prag
tė shpalljes sė pavarėsisė u pėrforcua me parrullėn “njė
gjuhė, njė alfabet”. Nė kohėn e diktaturės komuniste tė
paktėn u shtua njė element i kompaktėsimit kombėtar sipas
formulės “njė gjuhė, njė drejtshkrim”, ēka disa duan ta
shkatėrrojnė tani, siē pamė edhe njė herė nė qėndrimet e
Migjen Kelmendit nė debatin me gjuhėtarė tė Shqipėrisė nė
emisionin ”Shqip” tė “Top Channel” mė 4 maj 2006. Pavarėsia
e kombit shqiptar u shpall me parrullėn “njė komb, njė
shtet”. Kjo ėshtė pėrsėritur nga qeveria e Durrėsit para
Konferencės sė Versajės edhe pas LPB. Pas demonstratave tė
vitit 1981 nė Kosovė praktikisht shqiptarėt e atjeshėm qė
kėrkonin Republikėn e tyre nė kuadėr tė Jugosllavisė dhe
Shqipėria po i pėrmbaheshin parrullės “dy shtete shqiptarė
me njė kulturė shqiptare”, qė siē dihet serbomėdhenjtė e
konsideruan si “ shqiptaromadhe, separatiste,
kundėrrevolucionare”.
Edhe parrulla e vitit 1981, pėr rrethanat e kuptueshme tė
asaj kohe, ishte larg platformės sė Lidhjes sė Prizrenit tė
vitit 1878, tė vendimit tė Kuvendit tė Vlorės mė 28 nėntor
1912, qėndrimit tė qeverisė sė Durrėsit tė vitit 1918,
aspiratės qė shprehu Konferenca e Bujanit nė janar tė vitit
1944, vendimeve tė Lidhjes II tė Prizrenit gjatė LDB dhe
kėrkesės qė u miratua nė Mbledhjen e Mukjes nė gusht tė
vitit 1943 pėr Shqipėrinė Etnike. Parrulla e Leskajt
realisht e gozhdon ēėshtjen shqiptare nė nivelin e
kėrkesave tė demonstratave tė Kosovės mė 1981, por me njė
ndryshim thelbėsor nė kahje negative: demonstruesit e vitit
1981 nė Kosovė zbatimin e parrullės “njė kulturė, dy
shtete” e shihnin si zgjidhje tė pėrkohėshme, si taktizim e
kompromis rrethanash, kurse parrulla e hedhur nė fillim tė
vitit 2006 na duket se mė shumė shpreh dėshirėn dhe synimin
e asaj pjese tė politikės e inteligjencies shqiptare qė i
trembet bashkimit kombėtar tė shqiptarėve dhe nuk e do kėtė
bashkim.
Kėtė pėrfundim e pėrforcon fakti qė ministri i kulturės nė
qeverinė e Berishės parrullėn “dy shtete, njė kulturė “ e
hodhi nė publik disa ditė pasi shkrimtari Ismail Kadare
gjatė njė interviste nė “Zėri i Amerikės” kishte deklaruar
se: “Absolutisht kombi shqiptar duhet tė gjejė shtratin e
tij natyral. E ka gjetur me njė hapėsirė unike, apo nė dy
shtete, nuk ka rėndėsi. E rėndėsishme ėshtė qė kombi
shqiptar po hyn nė Europė, me atė shtrat qė ka dhe jo mė
me njė tė gjymtuar, siē ka qenė deri mė sot”. (“Metropol”23
prill 2006). Po si nuk qenka i gjymtuar shtrati natyror i
kombit shqiptar pas krijimit tė shtetit tė Kosovės, kur
shumė troje etnike shqiptare qė ishin nėn Jugosllavi dhe qė
quheshin tė gjitha Kosovė mbeten jashtė kėtij shteti? Si
nuk paska rėndėsi qė nga pikėpamja shtetėrore tė mos jetė
unike hapėsira shqiptare? Jashtė dy shteteve shqiptarė
mbeten Presheva, Medvegja, Bujanovci, zonat shqiptare nė
Mal tė Zi, njė popullsi e tėrė nė trojet veta nė Shqipėrinė
Lindore (Maqedoni), mbetet Çamėria, kur shqiptarėt e
dėbuar nuk lejohen nga grekėt tė kthehen qė tė gėzojnė tė
drejtat e tyre tė minoritetit kombėtar. Pėr kėto lumturohet
Kadareja pasi tė ketė dy shtete shqiptarė nė vend tė katėr
vilajeteve osmanė?! Pėr Kadarenė ka rėndėsi vetėm Europa,
jo mė Shqipėria. Kadareja do qė identiteti shqiptar tė
fillojė e tė zhduket i pari nė njė identitet tė sajuar
europian. Kadareja nuk e do identitetin shqiptar si shkėmb
pėr themelet e Shqipėrisė, por si guralec pėr kalldrėmet e
Europės.
Kadareja gjithnjė e ka radhitur veten midis atyre pėr tė
cilėt nė “Zėri i Amerikės” u shpreh: “Do tė krijohet njė
tjetėr shtet nė Ballkan, pra do tė ketė dy shtete
shqiptare. Pėr shumėkend kjo u duk nė fillim e ēuditėshme
apo e papranueshme”(“Metropol”, 23 prill 2006). Kadareja
gjithnjė ka pasur frikė nga ideja e bashkimit kombėtar dhe
ka qetėsuar veten me idenė se nuk ishte e mundur tė dilte
Kosova nga Serbia. Kur kjo ndodhi dhe pritej njohja
ndėrkombėtare e pavarėsisė sė Kosovės Kadareja ėshtė
pėrpjekur tė largojė frikėn e bashkimit shqiptar duke
lavdėruar zgjidhjen nėpėrmjet dy shtetesh shqiptarė nė
Ballkan, tė pranuar veē e veē nė Europė. Prandaj Kadareja
spekulon kur krijimin e shtetit tė dytė shqiptar, Kosovės,
e quan si fundin e gjymtimit tė hapėsirės shqiptare. Kjo
hapėsirė mbetet e gjymtuar edhe pas krijimit tė shtetit tė
Kosovės, sepse nuk zgjidhet si duhet as ēėshtja e Kosovės
dhe e vetė Shqipėrisė londineze.
Pikėrisht pėr tė kapėrcyer kėtė hendek tė thellė Kadareja
ia merr avazit tė tij tė “identitetit europian tė
shqiptarėve”, duke hapur njė tjetėr kapitull ngatėrrestar
nė debatin brenda shqiptar. Rexhep Qosja ia dha flakė pėr
flakė pėrgjigjen e parė tė merituar Kadaresė pėr kėtė
ngatėrresė tė re qė do tė bėjė nė kurriz tė ēėshtjes
kombėtare shqiptare(“Shqip”2-5, maj 2006). Pėrgjigjet
dėrrmuese do t’i japė jo vetėm debati politik, por edhe
zhvillimi i ngjarjeve. Kadareja tashmė njihet si
intelektuali fatkeq qė bėhet me mburrje flamurtar ideshė e
projektesh politike qė dėshtojnė brenda njė kohe tė
shkurtėr.
Edhe ministri Leskaj me specialistėt e tij kulturorė do tė
bėnin mė mirė tė mendonin seriozisht se Kombit nuk i hyn aq
shumė nė punė kultura e pėrbashkėt nėse ai nuk dėshiron e
nuk synon tė bashkohet edhe politikisht, tė krijojė shtetin
e pėrbashkėt si gjithė tė tjerėt. Por edhe themelet e
kulturės sė pėrbashkėt minohen vazhdimisht nga revanshizmi
fetar nė emėr tė integrimit nė kulturėn e madhe europiane,
sidomos nė atė perėndimore me shtrat tė krishterė.
Nė Shqipėri ėshtė shfaqur mė vonė ajo prirja qė vihej re nė
Kosovė pėr ta trajtuar edhe kulturėn shqiptare si armė
revanshi tė katolicizmit mbi myslimanizmin, si pjesė e
thirrjes pėr kthim mbrapa nė “fenė e tė parėve”. Nė
Shqipėri kjo rrymė nisi me shkrimet e Kadaresė, qė kanė
huazuar shumė nga Zef Mirdita dhe shkolla katolike
zagrebase qė janė treguar shumė aktivė e agresivė nė kėtė
drejtim. Shprehjen mė tė pėrēudnuar dhe mė provokuese tė
kėsaj fryme e pėrfaqėson palolibri “Nacional-islamizmi
shqiptar…” qė e botuan tinzisht nėn autorsinė e njė hiēi nė
fund tė vitit 2001, qė u shpėrnda ilegalisht si ai trakti
katolikocentrist me thirje pėr kryqzatė antimyslimane nė
Kosovė.
Si pėr ēdo ēėshtje edhe nė kėtė rast bartėsit e kėtyre
ideve nuk hanė pykė ēfarėdo argumentesh t’u japėsh. Ata nuk
arsyetojnė, vetėm shpallin, ata nuk analizojnė, vetėm
ēirren, ata nuk gjykojnė, vetėm japin verdikte e dėnime. Me
kėta ėshtė e pamundur tė dialogosh, sepse ata dėgjojnė
vetėm zėrin e tyre. Kėta nuk dėshirojnė tė diskutojnė pėr
asgjė qė i ka sjellė myslimanizmi Shqipėrisė e shqiptarėve.
Pėr ata Islami ėshtė i keq, myslimanizmi ėshtė mėkatar,
sepse Shqipėria sot nuk ėshtė katolike. Pėr ata ėshtė e
pakonceptueshme njė Shqipėri jokatolike e integruar nė
Europė. Aq e pakonceptueshme ėshtė kjo gjė pėr ata sa qė
kthehen nė armiqtė mė tė tėrbuar tė integrimit tė
Shqipėrisė e tė shqiptarėve nė Europė kėshtu siē janė, pa u
kthyer mė parė nė katolike Gegėria, pa u bė gegėrishtja njė
gjuhė e dytė shqipe dhe pa u aneksuar nga Greqia Toskėria.
Parrulla “njė kulturė, dy shtete” nuk na mbron si duhet nga
kėto tė kėqija. Pa u bėrė shqiptarėt njė shtet kombėtar
kompakt nuk mund tė kenė njė kulturė tė fuqishme,
konkuruese me tė tjerėt, siē nuk mund tė kenė as ekonomi tė
shėndoshė konkuruese, as siguri tė mjaftueshme se tė tjerėt
nuk do tė fusin pyka midis shqiptarėve tė ndarė nė “dy
shtete-principata shqiptare”, katėr shtete joshqiptarė,
disa vilajete europianė, shumė bajraqe politikė, plot
tarafe e taborre partiake si janė ndarė e pėrēarė.
Historiani anglez Noel Malkolm ka shpjeguar thjeshtė, qartė
dhe bindshėm se kur osmanėt pushtuan Ballkanin, nuk u shtyp
asnjė identitet kombėtar, sepse identitete tė tilla ende
nuk ishin shfaqur nė kuptimin modern tė fjalės, nuk u
pengua asnjė kulturė, sepse nuk kishte kultura tė formuara
me identitet aq tė veēantė. Janė tė gjitha pallavra ato qė
trumbetojnė ithtarėt e”identitetit europian” se Shqipėria
paraosmane ishte njė vend perėndimor, me kulturė
perėndimore, me fizionominė perėndimore. Rexhep Qosja po na
e thotė mirė se Shqipėria aq sa ka marrė nga qytetėrimi i
krishterė perėndimor ka marrė dhe nga qytetėrimi lindor
mysliman, se Shqipėria qėndron si urė lidhėse midis
Perėndimt e Lindjes. Kėto tipare e ky pozicion i kombit
shqiptar nuk e bėjnė kėtė komb me identitet gjysmak, siē
shprehet Kadareja, por me identitet mė tė spikatur se ai
ballkanasve tė tjerė qė kanė tashmė shtetet e tyre
kombėtarė. nuk mund tė lumturohemi me formulėn “ njė
kulturė dy shtete”, apo “njė euromilet katėr vilajete”.
Jetojmė nė kohėn kur zgjidhja ėshtė “njė komb njė shtet”.

6 maj 2006 Abdi
Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:46 pm

TERSLLËKU I “SHQIPËRISË SË MADHE”
NDJEK BERISHËN

Edhe pse kanė kaluar 14 vjet nuk harrohet se termat
“Shqipėri e Madhe” sollėn nė vitin 1992 njė tersllėk tė
madh nė polemikat midis Rexhep Qosjes dhe mbėshtetėsve tė
Sali Berishės nė Tiranė. Rexhepi me shumė tė drejtė e
qortonte Berishėn pėr njė qėndrim tė padrejtė e tė pasaktė
qė kishte mbajtur gjatė njė interviste dhėnė gazetės
franceze “Le Figaro”, ku Shqipėrinė Etnike e barazonte me
emėrtimin “Shqipėri e Madhe”. I pyetur se si e mendonte
zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare Berisha nė vitin
1992 shprehej kundėr “Shqipėrisė sė Madhe” nė njė mėnyrė qė
mohonte Shqipėrinė Etnike dhe kundėrshtonte praktikisht
bashkimin kombėtar shqiptar. Por Qosja kritikėn e tij nė
thelb tė drejtė, e bėnte me tone e nė formė shumė tė ashpėr
pėr atė kohė, e kthente edhe nė sulm ndaj vetė personit tė
Berishės pėr pakėnaqėsi sedėrlije qė nuk e vlen t’i
pėrmendim mė.
Ndėrkohė mbėshtetėsit e Berishės nė Tiranė, nė mėnyrė tė
veēantė Prof. Bujar Hoxha, bėnė jo thjesht gabim, por gafė,
sepse ndėrmorėn njė fushatė sistematike sulmesh kundėr
kritikės sė Qosjes dhe debati degjeneroi shumė, nga debat
pėr ēėshtje madhore kombėtare, nė debat meskinitetesh
politike qė la rrjedhoja deri sot.
Por tersllėku i “Shqipėrisė sė Madhe” nuk i ndahet Berishės
as tani qė ka dalė pėr herė tė dytė nė krye tė pushtetit nė
Shqipėri, kėtė herė si kryeministėr, jo si President. Dhė
pėrsėri ky tersllėk e priti nė fund tė muajit prill 2006
Sali Berishėn kur shkon pėr vizitė nė Francė. Dhe pėrsėri
ėshtė e njėjta gazetė franceze ”Le Figaro” qė ia ndjell
Saliut tersllėkun me pyetjen e saj se mos pavarėsimi i
Kosovės nėnkupton dėshirė pėr krijimin e “Shqipėrisė sė
Madhe”. Sa herė pushtetarėt e diplomatėt e Shqipėrisė
shkojnė nė Francė do tė pėsojnė ndonjė avari nė deklaratat
e tyre. Edhe kėsaj radhe Kryeministri i Shqipėrisė shkeli
nė njė dėrrasė tė kalbur, kur u pėrgjigj: “Ideja e
Shqipėrisė sė Madhe nuk ekziston. Shqiptarėt e Kosovės duan
tė bashkohen me BE-nė, me Europėn e jo me Shqipėrinė”.
Pėrsėri njė pėrgjigje qė parimisht dhe praktikisht ēalon nė
tė dyja kėmbėt, edhe pse duket si rruga mė e shkurtėr pėr
t’i dhėnė fund muhabetit qė kishte nisur me mistrecllėk
gazeta.
Ideja e “Shqipėrisė sė Madhe” ekziston pėrderisa ajo nxit
pyetje tė tilla ngacmuese qė i bėhen kryeministrit tė
Shqipėrisė. Ideja e “Shqipėrisė sė Madhe” ekziston
pėrderisa kryeministri i Shqipėrisė pėrgjigjet rreth saj,
madje kėrkon argumenta pėr ta bėrė tė paqenė. Ështė
tjetėr gjė se ideja e “Shqipėrisė sė madhe” nuk ka tė
njėjtin kuptim pėr tė gjithė ata qė e pėrdorin apo qė e
dėgjojnė, se ėshtė kryesisht ide spekuluese e sajuar me
qėllime tė kėqija nga ata qė duan tė mohojnė ekzistencėn e
njė ēėshtje kombėtare tė pazgjidhur shqiptare dhe pėrpiqen
tė krijojnė pengesa pėr bashkimin kombėtar shqiptar, nė
kufijt e njė Shqipėrie Etnike.
Termat e saktė pėr tė emėrtuar bashkimin e trojeve etnike
shqiptare qė tani janė tė copėtuar dhe tė pjesėve tė kombit
shqiptar qė tani janė tė ndara, janė pikėrisht, ata
Shqipėria Etnike. Me termat “Shqipėri e Madhe”, qė kanė
marrė tone pėrkeqėsuese si tė ishte fjala pėr njė murtajė
politiko-diplomatike shqiptare ėshtė spekuluar pa pushin nė
politikėn e propagandėn qėllimkeqe. Kemi bėrė polemika tė
shumta me shqiptarė e tė huaj pėr tė hedhur poshtė
spekulimet e kėsaj natyre dhe pėr tė krijuar qartėsinė e
nevojshme teorike midis termave “Shqipėri e Madhe” dhe
Shqipėri Etnike. Ështė folur e shkruar shumė pėr kėtė
dhe nuk ka asnjė asrye qė politikanėt apo diplomatėt
shqiptarė tė zihen nė befasi nga pėrdorimi i kėtyre termave
dhe tė humbasin torruan e tė ngatėrrohen nė pėrgjigjet e
pasakta si ajo e kryeministrit Berisha, (nė rast se
pranojmė qė kryeministri nuk ka pasur asye tjetėr qė ėshtė
pėrgjigjur ashtu).
Por ka dhe mjaft raste kur politikanė shqiptarė qėllimisht
i ngatėrrojnė termat “Shqipėri e Madhe” me Shqipėri Etnike,
qė tė pėrligjin kundėrshtimin e tyre ndaj Shqipėrisė Etnike
e bashkimit kombėtar, duke u hequr se iu kundėrvunė
rrezikut tė spekulimit me termat “Shqipėri e Madhe”. Rastin
mė tipik tė kėtij marifeti e kemi pasur para disa vitesh
kur ministri i jashtėm nė atė kohė Paskal Milo shpėrndau
njė studim tė tij personal si dokument zyrtar tė
diplomacisė shqiptare gjatė njė takimi ministrash tė
jashtėm nė Tiranė, duke iu kundėrvėnė Shqipėrisė Etnike nėn
maskėn se po mbronte politikėn shqiptare nga akuzat pėr
“Shqipėrinė e Madhe”.
Edhe pėrgjigja qė Berisha i ka dhėnė pyetjes sė “Le Figaro”
nė fakt zbulon se ka pasur ndėrmend Shqipėrnė Etnike kur i
ėshtė kundėrvėnė “Shqipėrisė sė Madhe”. Kėtė bindje krijon
fakti se Berisha ka qenė i prerė nė arsyetimin e tij se nuk
mund tė shtrohet mė ēėshtja e bashkimit tė Kosovės e
Shqipėrisė, sepse shqiptarėt e Kosovės nuk dashkan bashkim
me Shqipėrinė por me BE dhe Europėn. Pikėrisht nė kėtė
kėmbė ēalon mė fort pėrgjigja e kryeministrit tė
Shqipėrisė. Nė Kosovė deri tani ėshtė bėrė referendum vetėm
pėr pavarėsinė nga Serbia dhe nuk ėshtė bėrė e nuk ka
fituar ndonjė referendum pėr mosbashkim me Shqipėrinė. Edhe
nėse bėhet ky referendum dhe shumica e popullit shqiptar nė
Kosovė shprehet kundėr kėtij bashkimi u takon autoriteteve
pėrfaqėsuese tė popullit tė Kosovės tė bėjnė publike
rezultatin e referendumit dhe jo Kryeministrit tė
Shqipėrisė.
Kryeministrit tė Shqipėrisė , mė shumė se ēdo politikani
dhe qytetari tė Shqipėrisė, i takon qė tė thotė nė ēdo rast
kur pyetet nga tė huajt se, sipas tė gjitha normave tė sė
drejtės ndėrkombėtare dhe sipas precedentėve tė shumtė
ndėrkombėtarė, shqiptarėve tė Kosovės e tė Shqipėrisė u
takon e drejta e bashkimit kombėtar sipas vullnetit tė
tyre. Janė tjetėr punė pėrcaktimi i rrethanave nė tė cilat
bėhet ky bashkim, rrugėt qė duhen ndjekur drejt tij, gjetja
e zgjidhjeve tė ndėrmjetme dhe tė pėrkohėshme. Pėr tė qenė
nė rregull me diplomacinė ndėrkombėtare Kryeministri i
Shqipėrisė ka ēfarė tė thotė kur i bėhen pyetje si ajo e
“Le Figaro”: nuk shtrohet ky problem tani, por ėshtė
krejtėsisht e arsyeshme dhe e ligjėshme tė mbahet parasysh
e tė flitet pėr tė. Kryeministri i Shqipėrisė mund ta
pėrkrahė formulėn qė Kosova e pavarur tė mos bashkohet me
asnjė shtet tjetėr, si njė zgjidhje praktike e imponuar nga
rrethanat, por kėtė nuk ka pėrse ta absolutizojė se
shqiptarėt e Kosovės nuk duan bashkim me Shqipėrinė po me
BE. E vėrteta duhet thėnė si ėshtė shqiptarėt e Kosovės po
pajtohen me formulėn e mosbashkimit me asnjė shtet pėr hir
tė kėrkesave tė bashkėsisė ndėrkombėtare, pėr tė lehtėsuar
diplomacinė qė po bėhet, por jo se i tillė ėshtė vullneti i
tyre i vėrtetė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:46 pm

Bashkimi i Kosovės dhe i Shqipėrisė nuk cėnojnė tė drejtėn
e tyre pėr tė hyrė nė BE, as i krijojnė ndonjė vėshtirėsi
BE-sė pėr t’i pranuar bashkėrisht. Hyrja e Kosovės si shtet
i pavarur nė BE nuk ka asnjė kuptim tė kushtėzohet me
heqjen dorė tė shqiptarėve tė Kosovės nga bashkimi
kombėtar. Kjo mund tė jetė vetėm zgjidhje kompromisi.
Formula e mosbashkimit tė Kosovės me ndonjė shtet tjetėr
nuk ėshtė sajuar se kanė kėrkuar shqiptarėt e Kosovės, por
se diplomacia ndėrkombėtare ua imponon shqiptarėve tė
Kosovės pėr tė marrė me tė mirė e qetėsuar Serbinė, dhe pėr
tė kėnaqur Maqedoninė e Greqinė.
Po sikur kryeministri i Shqipėrisė tė ishte pyetur nėse
Shqipėria do tė bashkohet me Kosovėn si do tė pėrgjigjej?
As nė Shqipėri nuk ėshtė bėrė referendum se nuk duhet
bashkim me Kosovėn. Ka shumė shqiptarė qė nuk e duan kėtė
bashkim, por janė mė tė shumtė ata shqiptarė qė e duan
bashkimin dhe prirja e pėrgjithėshme ėshtė qė tė rritet
numri i tė dytėve e tė zvogėlohet numri i tė parėve.
Besojmė se nė Kosovė janė shumica dėrrmuese qė duan
bashkimin kombėtar edhe pse kemi vėnė re qė ėshtė bėrė e
zhurmėshme njė shtresė qė pėr utilitarizėm shfaqet kundėr
bashkimit dhe pėr dy shtete shqiptarė tė cunguar.
Kėshtu u bėnė 15 vjet qė Berishėn po e ndjek ky tersllėk i
“Shqipėrisė sė Madhe” dhe ai nė vend qė tė largohet sa mė
shumė nga ky tersllėk sa herė i del pėrpara shkon drejt
tij.
Para disa vitesh diplomacia ndėrkombėtare nė pėrgjithėsi
dhe shumica e diplomatėve ndėrkombėtarė qė ndiqnin
problemet e Ballkanit rrudhnin buzėt me pakėnaqėsi po tė
dėgjonin fjalėt “pavarėsi e Kosovės”, ose kėrcenin pėrpjetė
sikur po dėgjonin herezinė mė tė madhe diplomatike.Tani kjo
atmosferė ka ndryshuar, konceptet kanė ndryshuar, kuptimet
janė krejt tė tjera, qėndrimet shkojnė gjithnjė mė shumė
drejt zgjidhjes sė arsyeshme, pavarėsisė sė Kosovės.
Atėherė ata qė bėjnė pyetje dhe ata qė pėrgjigjen si nė
intervistėn e Berishės dhėnė pėr “Le Figaro” pse nuk kanė
parasysh se e njėjta metamorfozė nė perceptimin diplomatik
tė ēėshtjes sė bashkimit kombėtar tė shqiptarėve do tė
ndodhė nė njė t’ardhme? Dhe kėshtu do tė ndodhė se nuk ka
rrugė mė tė drejtė, mė tė arsyeshme, mė pragmatike.
Çėshtja e bashkimit kombėtar nuk mund tė jetė as
thjesht ēėshtje shijesh e dėshirash popullore, qė tė varet
vetėm nga njė referendum. Ështė pėrfundim logjik i
pashmangshėm procesesh historike e politike pėr secilin
komb. Brezat e njerėzve tė njė kombi ndėrrohen. Brezi i
sotėm nuk mund tė ketė pretendimin absurd se ėshtė nė
gjendje tė marrė vendime tė pa kthyeshme nga brezat tjetė.
Hyrja e Kosovės nė BE nuk ėshtė “bashkim me BE”. Shtetet qė
janė anėtarsuar nė BE nuk janė bėrė pjesė e ndonjė shteti
qė quhet BE.

6 maj 2006
Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:47 pm

PATRIARKËT E LETËRSISË KRYQZOJNË
SHPATAT POLITIKE

U kėrkoj ndjesė lexuesve tė gazetės “Bota Sot” qė kanė
shprehur pakėnaqėsi se gjatė muajit prill 2006 nuk kam
ndjekur ritmikėn e zakonshme shumėvjeēare pėr tė plotėsuar
me shkrime rubrikėn “Kronikė kohe”. Kjo ka ndodhur pėr
shkak tė punės intensive qė mė ėshtė dashur tė bėj nė fazėn
pėrmbyllėse tė pėrgatitjes sė njė libri polemizues mbi
ndeshjet me islamofobinė nė Shqipėri. Njė paraqitje e
sistemuar e kėtyre polemikave tė bėra nė vite, duke e
pasuruar me vlerėsime tė reja, mė duket e nevojshme sidomos
pa ligjėratės qė mbajti Presidenti i Shqipėrisė Alfred
Moisiu nė Universitetin Okfsord nė nėntor tė vitit 2005 mbi
“harmoninė fetare tek shqiptarėt” dhe pas disa fushatash me
frymė tė theksuar krishterizuese qė u ndėrmorėn nė
Shqipėri, nė zbatim tė njė platforme tė paraqitur nga
Ismail Kadareja gjatė njė takimi me Ramiz Alinė qysh nė
shkurt tė vitit 1990 pėr shndėrrimin e Shqipėrisė nga vend
ateist nė vend tė krisheterė, pa myslimanizėm.
Pas vizitave qė bėnė nė Shqipėri gjatė muajve tė parė tė
kėtij viti ministri i jashtėm i Spanjės, kryetari i
Komisionit tė BE, zėvendės ministri i jashtėm i Israelit,
qė pohuan se e njohin Shqipėrinė si vend me 80% tė
pupullsisė myslimane, anėtare normale tė Konferencės sė
Vendeve Islamike, se kėto fakte i trajtojnė si vlera
europiane dhe dėshirojnė qė Shqipėria tė luajė rol pėr
komunikim mė tė mirė midis Perėndimit e botės myslimane
(mesazhe tė njėjta erdhėn dhe nga diplomacia e SHBA),
lindėn shpresa se vala e islamofobisė do tė qetėsohej nė
Shqipėri, se individėt e grupimet islamofobe do tė shikonin
mė qartė marrėdhėniet ndėrfetare dhe dobinė qė ka Islami
pėr shqiptarėt.
Por edhe njė herė shpresa tė tilla nuk u vėrtetuan. Edhe
njė herė personi qė zhgėnjen mė shumė me qėndrimet e tij
sektare, radikale katolike antimyslimane po paraqitet
Ismail Kadareja. Kohėt e fundit ka hapur polemika tė reja
tė panevojshme nė frymė tė theksuar islamofobe. Pėr mė
tepėr ka shpallur mė sfidueshėm se kurrė synimin e tij pėr
ta prishur harmoniė fetare tė trashėguar tek shqiptarėt
duke hedhur me cinizėm njė parrullė hileqare se “ndėrtesa e
harmonisė fetare nė Shqipėrti paska nevojė pėr meremetim.
Kėshtu Kadareja e ka bėrė mė tė qartė synimin qė kishte
ligjėrata mbi fetė nė Shqipėri qė mbajti Alfred Moisiu nė
Angli. Ka vite qė Moisiu e Kadareja janė tė angazhuar shumė
bashkėrisht pėr tė ndryshuar fizionominė fetare tė
Shqipėrisė.
Mė 27-28 mars 2006 nė gazetėn e Tiranės ”Shekulli” u shfaq
njė shkrim shumė pėrēart dhe sfidues i Ismail Kadaresė
“Identiteti europian i shqiptarėve”. Dukej qartė se shkrimi
kishte nisur si njė reagim inatēor e xheloz nga Ismail
Kadareja ndaj njė trajtese tė akademikut nga Kosova, Rexhep
Qosja, nė tė cilėn ky shtjellonte shqetėsimet e tij
intelektuale pėr “ideologjinė e shpėrbėrjes kombėtare”. Kjo
ideologji vertetė po pėrhapet kėrcėnueshėm pėr interesat
kombėtare shqiptare. Sado vėretje tė keshė pėr shkrimin e
Qosjes nė tė nuk gjen ngacmime qė tė pėrligjin njė reagim
si ai qė bėri Kadareja. Pra ka vend tė mendohet se Kadareja
donte njė shkas pėr tė shpėrthyer mllefin qė ishte krijuar
tek islamofobia shqiptare pėr goditjet qė mori nga
vlerėsimet qė bėnė diplomacitė perėndimore pėr vlerat
europiane tė Islamit nė Shqipėri.
Edhe Rexhep Qosja kėsaj here e kapi pa rėnė ende nė tokė
dorashkėn e bardhė me tė cilėn Kadareja e ftoi pėr dyluftim
polemizues dhe tani po ndjekim shkrimin e Qosjes
“Identiteti shqiptar dhe kultura”, qė po e boton gazeta
“Shqip” nė Tiranė. Ende pa e lexuar deri nė fund kėtė
shkrim mund tė themi se akademiku nga Kosova ėshtė pėr t’u
falėnderuar pėr ndihmesėn qė po jep me kėtė shkrim jo vetėm
pėr vendosjen e rregullit e tė baraspeshės intektuale e
shkencore nė kėtė debat tė prishur nga Kadareja, por edhe
pėr faktin se po dėshmon qė tashmė nuk bėn tė qėndrojė
indiferent asnjė intelektual qė shqetėsohet seriozisht pėr
rrugėt qė mund tė marrė ”programi kadarean“ pėr
“meremetimin” (lexo rrėnimin) e godinės shqiptare tė
harmonisė fetare. Planet meremetuese qė ka Kadareja synojnė
ta zgjerojnė e mobilojnė rehatshėm pėr katolikėt dhe ta
ngushtojė e varfėrojnė pėr myslimanėt kėtė godinė.
Aktivizmi i madh i diplomacisė sė Vatikanit ndaj
Shqipėrisė kohėt e fundit dhe sidomos premtimi se Vatikani
do ta marrė pėr dore Shqipėrinė ta fusė nė Europė, duket se
janė inkurajim pėr shpėrthimet kadareane dhe njė shprehje
pakėnaqėsie ndaj diplomacisė perėndimore pse ajo e vlerėsoi
mylsimanizmin nė Shqipėri si vlerė europiane.
Nė shkrimin e datės 4 maj 2006 mė ka tėrhequr veēanėrisht
vėmendjen fjalia e Qosjes: ““Pėrpos gjeografisė, Ismail
Kadareja do ta vėrė edhe kulturėn nė shėrbim tė pėrpjekjeve
tė tij pėr tė qėruar hesapet njėherė e pėrgjithmonė me
pėrbėrėsin mysliman tė identitetit tė shqiptarėve”. E quaj
kėtė fjali njė provė autoritare se tashmė po kuptohen mirė
alarmet e dhėna deri tani pėr punėn e mbrapshtė tė
Kadaresė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:47 pm

Fjalėt e mėsipėrme tė akademikut nga Kosova erdhėn nė kohėn
kur puna redaktuese pėr librin tim ėshtė pothuajse e
pėrfunduar plotėsisht. Por ato fjalė erdhėn bash kur
duheshin shumė, sepse janė thėnė nė kuadėr tė njė polemike
midis Qosjes e Kadaresė pėr problemet qė qėndrojnė nė
qendėr tė shqetėsimeve pėr tė cilat bėhet ky libėr.
Rexhep Qosja dhe Ismail Kadareja prej shumė dekadash kanė
marrė namin e dy patriarkėve tė letrave shqipe, janė
shpallur tė dy “Nderi i Kombit”, nga dy presidentė
politikisht tė ndryshėm tė Shqipėrisė, Sali Berisha e
Rexhep Meidani. Tė dy, Qosja dhe Kadareja, edhe pse janė
pėrbetuar se i pėkasin vetėm letėrsisė kurrė nuk i janė
ndarė mendimit politik dhe angazhimit praktik nė politikė.
Tė dy kanė njė mbėshtetje tė fuqishme nga sektet pėrkatėse
tė ndjekėsve e adhuruesve, nga rryma e forca politike dhe
nga mekanizma e mjete tė fuqishme propagandistike. Tė dy
kanė pasur debate dhe polemika tė shumta, Tė dy kanė
mospėrfillur raste kur duhej tė kishin bėrė polemika tė
forta e serioze. Qosja dhe Kadareja kanė pasur njėherė e
njė kohė polemika tė forta letrare midis tyre, qė ndoshta
dhe padrejtėsisht kanė qenė interpretuar si pėrlasje
xhelozishė tė gjigandėve tė letėrsisė. Tė dy nuk janė
penguar nga modestia pėr tė shijuar e gėzuar kėnaqėsitė qė
tė jep fama dhe pėrkėdhelja publike, apo politike pėr hir
tė talentit krijues.
Tė dy pėr shumė kohė kanė dhėnė shembullin e njė
vetėpėrmbajtje pragmatiste tė skajshme nė qėndrimet kritike
tė ndėrsjella. Por ja qė nė prill-maj tė vitit 2006, vit
tejet i rėndėsishėm pėr Kosovėn dhe pėr ēėshtjen shqiptare
nė tėrėsi, kur nė horizontin politiko-diplomatik ka
ndėrrime tė shpeshta tė reve tė zeza me ndriēime tė forta
rrezesh tė ngohta dielli pėr shqiptarėt, Qosja e Kadareja,
pėr shkak tė ndryshimve nė personalitetet e tyre
intelektuale e politike, nė konstitucionin e tyre
shpirtėror dhe sidomos nė botėkuptimin e tyre kombėtar, nuk
mundėn mė t’i mbanin koburet e mendimit politik nė brez dhe
shpatat e polemikės nė kėllėf kur zhvillimet e ngjarjeve i
shtynė tė ndodheshin pėrballė shoqi-shoqit nė mejdanin e
debatit edhe pėr probleme politiko-fetare dhe
fetaro-kulturore.
Pėr tė qenė tė sinqertė duhet tė themi se shumėkush e ka
dėshiruar kėtė “dyluftim”, sepse debati politik ka kohė qė
ka hyrė nė njė rutinė stereotipesh klisheshė pėr shkak tė
pjesėmarrėsve shabllonistė, sidmos nga disa taborre tė
rinjsh qė kanė si armė kryesore pretendimet boshe ”jemi
arsimuar e kemi marrė grada shkencore nė Perėndim”. Madje
nganjėherė tė vjen pėr tė qeshur kur nė gazetat e Tiranės
sheh qė poshtė emrit tė nėshkruesit tė ndonjė analize janė
fjalėt “i arsimuar nė SHBA”. I “diplomuar nė ...” pėr t’i
dhėnė shkrimit peshėn e mendimit qė i mungon.
Qosja e Kadareja po i kryqzojnė shptatat pikėrisht pėr
ēėshtje ku nuk kanė munguar polemikat, pėr ēėshtje tė
mėdha, pėr tė cilat edhe ne tė tjerėt pa atributet e tyre
kemi qenė tė detyruar dhe tė gatshėm tė ndesheshim edhe me
“gjigandėt”. Kėshtu qė dalja e Qosjes pėrballė Kadaresė nė
polemika pėr ēėshtjen e identitetit shqiptar, pėr
pėrbėrėsin mysliman tė identitetit shqiptar, pėr
keqpėrdorimi e figurės sė Nėnė Terezės pėr politikanizėm tė
mbrapshtė katolik ėshtė njė zhvillmi shumė pozitiv, i
mirėpritur dhe pėr t’u pėrshėndetur. Nuk ka si tė mos na
vijė mirė qė vėrejmė nė shkrimet polemizuese tė Qosjes me
Kadarenė njė konfirmim siguridhėnės tė njė sėrė qėndrimesh
qė kemi mbrojtur dhe jemi munduar t’i argumentojmė nė
polemikat tona gjatė viteve nė interes tė mbrojtjes sė
kėtij identiteti qė kanė shqiptarėt dhe qė ėshtė formuar
historikisht nė polemikat tona gjatė shumė viteve.
Angazhime si ky i Rexhep Qosjes nė polemikė me
antimyslimanizmin e Kadaresė besojmė se do tė rrisė
ndjenjėn e pėrgjegjėsisė pėr tė angazhuar edhe tek
intelektualė tė tjerė.

4 maj 2006
Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:47 pm

SHQIPTARËT BOMBARDOHEN ME PROPAGANDË SERBE

Dy mbrėmje rresht , nė datat 30 prill dhe 1 maj 2006, nga
ekranet televizive tė Tiranės “Klan” dhe “Top Channel”
opinionit publik shqiptar i ėshtė drejtuar presidenti i
Serbisė Boris Tadiē, i intervistuar nga gazetari Blendi
Fevziu dhe gazetarja Rudina Xhunga qė kanė treguar gjithnjė
gatishmėri pėr tė hapur rrugė pėr politikanėt e shtetas tė
tjerė serbė t’u mbajnė leksione teleshikuesve shqiptarė.
Intervistėn e marrė nga Blendi Fevziu e ka botuar tė plotė
gazeta “Korrieri” mė 1 maj. Kanali televiziv “Top Channel”
e njoftoi tri ditė pėrpara se mė 1 maj 2006 nė orėn 20.05
do tė transmetohej biseda e Xhungės me Tadiēin, kushtuar
tėrėsisht problemit tė Kosovės. Kurse mė 1 maj gjatė gjithė
ditės, gati nė ēdo pesė minuta, pėrsėritej kjo si njė
reklamė shumė e kushtueshme, nga meraku se mos
teleshikuesve u dilte nga mendja ta ndiqnin.
Intervistat Tadiēit i ishin marrė nė hotelin “Adriatik” nė
Durrės ku ai ndodhej pėr tė marrė pjesė nė njė takim jo
zyrtar tė disa kryetarėve tė shteteve tė rajonit,
organizuar nga Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisu pėr tė
biseduar pėr problemet e turizmit nė rajonin e Ballkanit
perėndimor. Para kėtij takimi nė shtypin e Tiranės u bėnė
dhe komente se Moisiu nuk i kishte dėrguar ftesė
Presidentit tė Greqisė Karolos Papulias si shenjė hakmarrje
pėr gjestin fyes qė homologu grek kishte bėrė vitin e
kaluar kur iku nga Shqipėria pa e bėrė takimin e
planifikuar me Moisiun. Nga Presidenca e Shqipėrisė doli
sqarimi pėrkatės se presidenti grek nuk ishte ftuar pasi do
tė takoheshin vetėm kryetarė shtetesh ballkanikė qė synojnė
tė hyjnė nė BE, kurse Greqia tashmė ėshtė nė BE. Nė takim
nuk kishte as pėrfaqėsues nga Sllovenia, e cila ka kohė qė
qėndron larg veprimtarive nė kuadėr ballkanik pėr ta
theksuar faktin se e quan veten jashtė Ballkanit tashmė.
Organizimi i takimit nė Durrės nuk kishte ndonjė rėndėsi tė
veēantė, as tėrhoqi vėmendjen, sepse takime tė tilla janė
bėrė rutinė midis kryetarėve tė disa shteteve tė rajonit tė
Ballkanit perėndimor. Prania e Tadiēit gjithsesi u trajtua
si ngjarja mė e veēantė e takimit nga mjetet e propagandės
nė Tiranė, ndonėse “Top Channel” transmetoi edhe njė
intervistė tė shkurtėr me Presidentin e Kroacisė, Stipe
Mesiē. Edhe Tadiēi duket synimin politik dhe kėnaqėsinė
diplomatike nga udhėtimi i tij nė Durrės e pati se iu dha
mundėsia tė shpaloste pėr shqiptarėt nė Shqipėri dhe nė
Kosovė qėndrimin e vendosur tė Serbisė pėr tė kundėrshtuar
pavarėsinė e Kosovės.
Tadiē nė tė dyja intervistat la pėrshtypjen se po recitonte
tė njėjtin tekst tė mėsuar pėrmendėsh, me fjali tė
ndėrtuara me shumė kujdes e fjalė tė pakta e tė prera, pra
mė shumė bėri deklarata se bisedoi me gazetarėt qė e
intervistonin. Tė dyja intervistat ishin kopje e
njėra-tjetrės, ēka dėshmoi se edhe pyetjet duhet tė kenė
qenė tė miratuara e tė renditura nga vetė i intervistuari.
Pra, gjithėēka u zhvillua sipas njė skenari e regjisure tė
rreptė. Nė intervistėn me Blendi Fevziun pati sa pėr tė
thėnė ndonjė shkėputje tė lehtė ku Presidenti serb foli pak
pėr pjesėmarrjen e tij nė demonstratat studentore tė
Beogradit nė fillim tė viteve 1980, foli shkurt pėr
ndikimin e babait tė tij filozof nė formimin e tij, por jo
nė karrierėn politike tė tij dhe futi njė “element
shqiptar” nė monologun e vet, duke pėrmendur se ka pasur
shok dhome shqiptarin Tafil Kryeziu. Edhe Drashkoviēin e
kemi dėgjuar sa herė u jep intervista shqiptarėve tė
pėrmendė miqėsinė me njė shqiptar pėr tė treguar se ėshtė
dashamir ndaj shqiptarėve.
Tadiēi ua bėri qejfin shqiptarėve me pėrshtypjet e mira qė
kishte krijuar nga kontakti i parė me Shqipėrinė, me
zhvillimin qė kishte parė kėtu qė i kalonte ato qė kishte
pritur. Madje premtoi se nė Serbi do tė fliste publikisht
pėr kėtė zhvillim dhe pėr mundėsitė e mėdha qė ka Shqipėria
dhe dobinė qė mund tė sjellė bashkėpunimi serbo-shqiptar,
sidomos nė zhvillimin e infrastrukturės nė Shqipėri. Kėto
fjalė tė mira i shoqėroi dhe me sigurimet se Serbia tashmė
qenka bėrė demokratike, se nuk ka mė gjasa qė nė Serbi tė
rikthehet ndonjė atmosferė milosheviēiane. Por edhe
Milosheviēin nuk e la pa e mbrojtur pakėz kur shtoi se pėr
ato qė kanė ndodhur nė Ballkan nuk ka qenė vetėm faji i
Milosheviēit, por edhe i udhėheqėsve tė tjerė ballkanikė. E
pas kėtyre shpjegimeve theksoi se Ballkani ka nevojė pėr
udhėheqės tė rinj me mendėsi tė reja udhėheqėse dhe ai vetė
do tė bėjė gjithēka nė kėtė drejtim.
Por kur kishte pėr tė dhėnė pėrgjigje pėr Kosovėn Tadiēi
me gjithė tė folmen e qetė, tonet e buta, pamjen e tė urtit
dėshmoi se ka tė njėjtat mendėsi si gjithė
nacional-shovinistėt serbė qė kemi dėgjuar e parė deri
tani, si Drashkoviēi qė ka parashtruar tė njėjtat
qėndrime, nė tė njėjtat ekrane, para tė njėjtėve gazetarė
shqiptarė dhe si Milosheviēi qė ka bėrė edhe luftrat
agresive kundėr shqiptarėve.
Tadiēi u tha shqiptarėve atė qė kemi ditur, atė qė e kemi
dėgjuar, atė qė nuk kemi aspak nevojė tė dėgjojmė. Prandaj
ardhja e Tadiēit nė Durrės pėr tė biseduar pėr turizmin
politikisht ishte njė gjė pa vlerė. Paraqitja e Tadiēit nė
ekranet televizive tė Tiranės pėr tė folur pėr ēėshtjen e
Kosovės ishte njė punė e kotė, nėse kjo paraqitje nuk
ishte kurdisur enkas edhe nga televizionet shqiptare pėr tė
bombarduar opinionin publik shqiptar me politikė serbe
antikosovare.
Tadiēi pėrsėriti deklaratat qė i ka bėrė edhe herė tė
tjera. Pėrsėriti demagogjinė e propozimeve qė i ka pas bėrė
tė ndjerit President Rugova pėr takime nė Beograd e nė
Prishtinė dhe deklaroi se tė njėjtėn gjė do t’i propozojė
Presidentit tė ri tė Kosovės Sejdiu. Edhe njė herė i
shpegoi Fevziut qė ta dėgjonin teleshikuesit e “Klanit” se
pėrse kėrkoi tė shkonte nė varrimin e Rugovės dhe pėrse e
konsideronte tė padrejtė refuzimin, sepse fjala ishte pėr
njė ceremoni mortore shtetėrore.
Gjėja “mė e re” nė shpjegimet e Tadiēit na u duk
kėmbėngulja e tij se pėr zgjidhjen e problemit tė Kosovės
duhet tė peshojnė njėsoj si shumica shqiptare dhe pakica
serbe, sepse sipas tij qenka fjalė pėr dy kombe tė veēanta
nė Kosovė, jo pėr komb shqiptar qė ėshtė shumicė absolute
dhe pėr njė pakicė serbe. Madje bėri nė kėtė rast dhe njė
“diskriminim pozitiv” nė favor tė “kombit serb” nė Kosovė
duke shtuar se problemi i Kosovės nuk mund tė zgjidhet me
referendum, sepse me referendum do tė vendosej ajo qė duan
shqiptarėt. Kėshtu Tadiēi e paraqiti si tė padiskutueshėm
faktin qė serbėve nė Kosovė duhet t’u njihet njė e drejtė e
vetos pėr ēdo vendim qė do tė merret pėr statusin e
Kosovės. Tadiē pra tha nė Tiranė atė qė dinim se Serbia
pasi u dėbua nga Kosova me luftė kėrkon ta ripushtojė e ta
aneksojė Kosovėn pėrsėri nė emėr tė serbėve tė Kosovės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:48 pm

Tadiēi ishte mospėrfillės ndaj qėndrimeve qė po mbajnė
shumė faktorė ndėrkombėtarė se Kosova duhet tė pavarėsohet.
Ai u shpreh se i di kėto qėndrime, por ai ka detyrėn tė
mbrojė interesat kombėtare tė Serbisė dhe prandaj do tė
ngulė kėmbė pėr zgjidhje kompromisi, qė tė jetė e
pranueshme pėr tė dy palėt. Dihet se pėr problemin e
Kosovės nuk ka asnjė mundėsi tė gjindet njė zgjidhje qė tė
kėnaqė edhe shqiptarėt edhe serbėt, sepse interesat e tyre
janė tė ndryshme dhe pėrplasja ėshtė midis tė drejtave
kombėtare shqiptare dhe ambicieve shoviniste dhe
ekspansioniste serbe, pavarėsisht se Tadiēi ato i emėrton
“tė drejta tė ligjėshme tė Serbisė, qė Serbia tani pas
Milosheviēit, po i kėrkoka me mjete demokratike europiane
dhe nė interes tė tė ardhmes sė qetė tė rajonit”. Krahas
kėtyre “fjalėve tė bukura” Tadiēi me qetėsi nuk nguroi tė
bėnte paralajmėrime kėrcėnuese se nė rast se nuk arrihet nė
zgjidhjen e kompromisit qė do Serbia, atėherė punėt do tė
ngatėrrohen. Sipas paralajmėrimeve tė tij ēdo zgjidhje e
njėanshme do tė bėnte tė pakėnaqur palėn tjetėr. Nė rast se
Serbia do tė mbetej e pakėnaqur nga zgjidhja nė Kosovė
atėherė kjo do tė destabilizonte gjendjen nė Serbi. Po tė
destabilizohet Serbia do tė destabilizohet rajoni i
Ballkanit dhe po tė destabilizohet Ballkani destabilizohet
Europa. Konkluzioni dilte vetė: shqiptarėt duhet t’i
nėnshtrohen Serbisė dhe bota kėtė duhet tė kėrkojė.
Tadiēi e tha edhe njėherė se zgjidhja e problemit tė
Kosovės do tė jetė vetėm “mė shumė se autonomi, mė pak se
pavarėsi”. Ai tha troē se pikėrisht kėtė kuptojnė serbėt me
arritjen e njė marrėveshje pėr decentralizmim. Ajo qė kemi
dyshuar gjithnjė se nėn maskėn e marrėveshjes pėr
decentralizimin po bėhen pėrpjekje qė shqiptarėt tė
tėrhiqen nė njė kurth qė lė pėrsėri Kosovėn nėn Serbi u
konfirmua nga Tadiēi nė Tiranė.
Tadiēi nuk nguroi qė Kosovėn ta trajtonte si pjesė
integrale tė Serbisė mė shumė se Malin e Zi. Ai iu pėrmbajt
formulės famėkeqe “Badinter” ( pa e pėrme ndur emrin e
francezit) se Mali i Zi ka tė drejtė tė vendosė nėse do tė
veēohet, kurse pėr Kosovėn e pėrjashtonte kėtė mundėsi.
Tadiēi u mundua tė hiqej dinak e tė mos bėnte deklarata qė
mund tė jenė acaruese pėr malazezėt qė duan pavarėsi.
Deklaroi se do tė respektojė vullnetin e tyre, cilido tė
jetė vendimi dhe se do tė pėrpiqet qė midis dy shteteve tė
ketė marrėdhėnie sa mė tė ngushta. Presidenti kroat Mesiē,
ndryshe nga Tadiēi, e vuri drejt nė dukje se Kosova ka qenė
njėsi konstituive e ish-federatės jugosllave, se kjo
federatė dhe republikat qė e pėrbėnin duhet tė pėsojnė
procesin e shpėrbėrjes, se Europa i ka mjetet e nevojshme
ligjore praktike pėr tė plotėsuar aspiratat e kėrkesat e tė
gjithė popujve qė kėrkojnė pavarėsinė e shtetin e vet. Por
natyrisht Mesiē nuk shkoi mė tej se deklarata se Kroacia do
tė respektojė zgjidhjet qė do tė arrihen nėpėrmjet
bisedimeve, sepse ka kaluar koha e ushtrimit tė dhunės.
Tadiēi nuk la pa kujtuar se Serbia do qė edhe nė Kosovė tė
kėrkohen zgjdhje “realiste”, sipas modelit boshnjak, apo
maqedonas. Ai pėrpiqej tė pėrligjte synimin serb qė nė
Kosovė tė bėhet njė zgjidhje “dyshtetore”, njėsi shqiptare
dhe serbe , por tė varura nga Beogradi. Rudina Xhunga ia
hapi mirė rrugėn , siē e donte ai duke i kėrkuar mendim pėr
formulėn e “Shqipėrisė sė madhe”. Tadiēi e pėrdori sipas
oreksit tė tij kėtė pyetje pėr tė dėnuar zėrat pėr Shqipėri
tė madhe, Serbi tė madhe, Kroaci tė madhe, aq sa Xhunga
nxitoi ta siguronte se nė Shqipėri nuk kishte kėrkesa tė
kėsaj natyre dhe pėrmendi ca deklarata tė Berishės e
Moisiut se shqiptarėt e Kosovės nuk aspirokan pėr bashkim
me Shqipėrinė.
Tadiēi natyrisht e fshehu faktin se ėshtė Beogradi qė ka
punuar e punon pėr Serbinė e madhe. Ai edhe njėherė foli
kundėr “ndryshimit tė kufijve”, madje theksoi se deklarata
e Besnik Mustafajt ka shkaktuar shqetėsime nė Beograd. Nga
shpjegimet e Tadiēit doli qartė se Beogradi qė dikur
thoshte se Serbia do tė shtrihet si shtet deri atje ku ka
serbė nė rast se prishet federata jugosllave, tani po thotė
meqenėse u prish federata Beogradi do tė kėrkojnė tė ketė
nga njė shtet serb gjithkund ku ka serbė nė territoret e
shteteve tė pavarur tė ish-federatės.
Nė njė libėr tė studiuesit anglez Brendan Simms me titull”
Ora e ligė. Britania dhe shkatėrrimi i Bosnjes” ėshtė
shkruar: “Luftrat pėr shkėputje nga Jugosllavia filluan si
farsė e pėrfunduan si tragjedi”. Tadiēi me ato qė tha nė
Tiranė dėshmoi se udhėheqja serbe kėrkon tė kurdisė farsa
tė reja pėr tė pėrgatitur tragjedi tė reja pėr popujt e
Ballkanit. Pėr fat tė keq gazetarėt qė intervistuan Tadiēin
nuk e shfrytėzuan mundėsinė qė u krijoi arsyetimi i tij pėr
t’a pyetur nėse ishte i gatshėm qė atė qė po kėrkonte pėr
serbėt e Kosovės, qė tė jenė shtet brenda shtetit me tė
drejtė vetoje nė Kosovė, ėshtė i gatshėm t’ua njohė e
garantojė si tė drejtė shqiptarėve tė Preshevės, Bujanovcit
e Medvegjės, myslimanėve tė Sanxhakut, hungarezvė tė
Vojvodinės, rumunėve tė Timokut e pakicave tė tjera nė
Serbi. Por gazetarėt shqiptarė duket nuk mund tė dilnin
jashtė skenarit qė u kishin dhėnė.
Misha Gleni nė librin “Ballkani” ka shkruar lidhur me
marrėveshjen e Dejtonit: “Nė Ballkan shqiptarėt, megjithėse
ishin viktimat e para tė Milosheviēit, nuk morėn asgjė”.
Tadiēi nė Tiranė tregoi se Beogradi edhe pas gjithė atyre
qė kanė ndodhur do t’i lėrė pa gjė. Gleni ka shkruar;
“Jugosllavia zgjati aq sa zgjati, sepse ekzistenca e saj u
jepte zgjidhje funksionale dy problemeve tė ndėrlikuara nė
Ballkan, Bosnje –Hercegovinės dhe Maqedonisė”. Kėto dy
probleme nuk u zgjdhėn dot nė kuadėr tė federatės dhe
gjendja ka mbėrritur kėtu ku ėshtė sot qė gjthashtu nuk
mund tė quhet zgjidhje e qėndrueshme. Tadiēi propozon
eksperimente tė bėra e tė dėshtuar si zgjidhje pėr Kosovėn,
qė tė krijohet njė Bosnje dhe njė Maqedoni e re.
Gleni ka cituar dhe njė historian anglez, Tejlor, qė qenka
shprehur: “Maqedonia dhe Bosnja, dy arritjet mė tė mėdha tė
Kongresit tė Berlinit pėrmbajnė farat e rrėnimeve tė
ardhėshme”. Kjo ka dalė profeci. Tadiēi me ato qė tha nė
Tiranė dėshmoi se zgjidhjen e Kosovės do ta fusė nė njė
rrugė pa krye qė tė ēojė nė rrėnime tė ardhėshme.
Ndėrsa Tadiēi na foli dy netė me radhė pėr tė na bėrė kokėn
daulle me ēfarė synon e kėrkon Serbia, pushtetarėt e lartė
shqiptarė heshtin pėr problemin e Kosovės. Bombardimi
diplomatik serb nė Tiranė na pėrforcon dyshimin se skema e
bisedimeve pėr decetralizimin midis shqiptarėve e serbėve
mund tė shndėrrohet nė njė kurth tė rrezikshėm pėr
shqiptarėt.

1 maj 2006
Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:48 pm

Thirrja Sataniste

Tė ndodhur para fakteve tė situatės globale, konstatojmė se
manipulimi masiv i njeriut ka arritur majat e tij.Ndryshe
nga dje, qė manipulimin e merrte pėrsipėr thashethemi, sot
atė e mbart media duke e shpėrndarė nė mynyrė spektakolare
nė cdo mendje dhe zemėr.Jo mė kot ajo ėshtė quajtur
pushteti katėrt.Njeriu i sotėm materialist ėshtė i
predispozuar ti besoj mė shumė asaj se sa Krijuesit tė tij.
Dashje pa dashje ai e ka hyjnizuar median duke rėnė pre e
magjisė sė saj.Njerzit janė kthyer nė robotė qė
telekomnadohen nėpėrmjet ekranit.Ndonėse nė kėtė shkrim nuk
kam qėllim qė tė sulmoj teknologjinė apo median, porse doja
tė trondisja fort llogjikėn qė cdo gjė ta pėrvetėsoj me
kriter.Pa njė kriter dhe pa njė sistem vlerėsimi njeriut tė
thjeshtė do ti duket cdo gjė mrekulli qoftė ajo e mirė apo
e keqe.
Duke parė situatėn ku ndodhet populli jonė, i lodhur nga
vuajtjet e jetės komuniste, i vuajtur nga pesha e
diktaturės dhe pasojave tė saj, e mė pas i vuajtur nga
varfėria dhe dėshira pėr tė qenė i lirė, ai kaloi fazat e
ecurisė kulturore sikurse ai kanguri me kėrcim.Ku nė xhep
mban pjellėn e tij kurse kėrcimi i tij kalon pengesat
kohore.Ndoshta gjahtarėt e etur pėr lekurėn e tij tė thatė
dhe pėr xhepin e tij tė thellė mundohen ti venė lakun nė
fyt.Ështė pikėrisht ky xhep ai qė do ti ruajė financat
e tyre ose vendin e ngrohtė pavarsisht dhimbjes tė rrjepjes
sė lėkurės.
Duke dashur tė mos kaloj nė fabulėn njerzore unė do doja ti
tėrhiqja vėretjen cdo shqiptari.
Kujdes! Sot mė shumė se kurrė po dėshirohet qė tradita jote
e kaluar tė ērėnjoset prej teje.Kjo pėr tė vetmin qėllim se
kjo traditė pėrbėn vlerė dhe virtyt ndryshe nga ciftja e
gjuetarit.Shumė Don Kishotė ose San(&)co Panco po luajnė me
shpirtin dhe besimin tėnd pėr tė cuar nė ujėrat e mullive
me erė.Janė kėto mullinj qė e shpesh herė mundohen ta cojnė
energjinė e tyre pėr ē’orientimin tėnd shpirtėror dhe
mendor.
Mirėpo mulliri ngelet mulli dhe sa tė dojė ta shfrytėzojė
ujin pėr energji prapė ai nuk ia ndryshon dot rrjedhėn
atij.E pra uji nuk ėshtė farė qė mulliri e bluan dhe ia
shėndėrron fizionominė .Uji ka vetitė e tij transparente,
pėrcuese dhe ėshtė i domosdoshėm pėr etjen tėnde.
Ështė ky ujė qė kemi nevojė fizikisht dhe
shpirtėrisht.Ushqimi i shpirtit ėshtė ai qė vezullon dhe
furnizon papushim indetitetin tėnd.Ai ėshtė burimi i
mirėsive dhe gjallėrėsisė trupore.
E ndoshta shumė prej jush mund ta kenė kuptuar se kush
ėshtė ky “Ujė”.Shumė tė tjerė e shijojnė atė, shumė tė
tjerė jetojnė tė etur, kurse pjesa tjetėr i duket se po i
afrohen dhe i zgjasin duart drejt tij, mirepo ajo ėshtė
vetėm njė hipnotizim diell-shkretėtirė.

Pikėrisht kjo ėshtė feja.Ndoshta shumė prej jush e kanė
shijuar ėmbėlsinė e saj nė zemėr e shumė tė tjerė rendin nė
orbitat e iluzioneve.
Shqipėria vendi i bėmės ateiste, vendi i shkretėtirės
shpirtėrore pėr 40 vjet.Ku i shkatarruan xhamiat e besimit
dhe u ngritėn bustet e idhujtarisė.Drejtėsia e Zotit nuk
vonoi.Ajo e shkriu akullnajėn e saj nė temperaturėn
“90o”. I rrėzoi bustet e idhujtarisė dhe ngriti pėrsėri
simbolet e besimit.Mbas kėsaj shkretėtire ateiste, ēeli
lėndina e besimit bashkė me lulet e tij.U pėrhapėn erėrat e
saj nė horizont dhe krejt papritur shkaktoi alergjinė ndaj
atyre qė nuk e durojnė dot kundėrmimin e aromės.Pavarsisht
se kjo aromė ishte natyrale, ishte e brishtė dhe pa
badigard horizontal iu sulėn misonarėt ambientalistė si tė
tėrbuar pėr ta shėndėrruar jo mė nė njė shkretėtirė por nė
njė ndėrtesė betoni.Ku “hekuri” ėshtė konstrukti i tij dhe
“makineritė teknologjike” ato qė i japin formė.

Misioni ishte i vetėm. Zhdukja e tiparit aromatik i cili
mund tė pėrmbytė Europėn e betonuar.Kjo sepse vėshtrimi
gjeografik ku dallgėt e detit pėrhapin aromėn, mund tia
prishi shėndetin ndonjė kolltuk-betoni.Nuk e kuptoj pse e
kanė kaq frikė kėtė aromė shqiptare islame nė gadishullin
ballkanik.Ndoshta shumė prej tyre janė mėsuar me erėn e
cobenjve e temjanėve dhe nuk e durojnė dot qė kjo erė t’ua
vaksionojė shpirtin .
Janė mėsuar qė tė rrinė nė robėrinė e katranit laiko ateist
apo tė ndonjė bime industriale OMGJ, greko-romake.

Shqiptarėt, ky popull me kulturėn mė tė lashtė ballkanike e
pranuan islamin jo si imponim .Ja se ēfarė shkruan kryetari
i arbėrorėve Aristidh Kola nė Greqi nė librin e tij
"Arvanitėt" Athinė 1986, "Ndėrrimi i fesė sė shqiptarėve me
anė tė dhunės ėshtė pjellė e fantazisė dhe shpikje e
murgjėve dhe nuk ėshtė aspak e hijshme qė ta pretendojnė
kėtė historianėt".

Unė mendoj se shqiptarėt ishin aq tė zgjuar sa midis
alternativės trinitare tė zgjidhnin atė monoteiste.Midis
hynizimit tė profetit Jezus dhe hyjnizimit tė Krijuesit,
Zotit tė tyre, ato zgjodhėn urtėsisht Monoteizmin Islam.Nuk
kishte rrugė tjetėr pėr intelektin e tyre tė
mrekullueshėm.Nuk kishte rrugė tjetėr pėr logjikėn e
shėndoshė dhe zgjuarsinė qė i po jua afronte historia. Ato
e lanė paganizmin kur panė se ai ishte i kotė dhe i
pavlerė.Ato e lanė krishtėrimin kur e panė se folozofia e
tij ishte e pėrbashkėt me politeizmin greko-romak.Ato
zgjodhėn bukur midis 1/10 e kishės dhe 1/40 e
“xhamisė”.Zgjodhėn lehtėsimin ekonomik dhe atė
shpirtėror.Ato zgjodhėn, gjeopolitikėn e pushtetit.Zgjodhėn
pushtetin musliman i cili nė kohėt e asimilizimit sllav
ishte njė dorė e dhėnė miqėsisht pėr tė dalė nga gropa
s(k)llavo-helene.Ato e ripėrtėrinė kombin dhe vlerat e tij,
por kėtė herė me forcėn e monoteizmit shpirtėror, pushtetit
politiko-rajonal dhe zgjedhjes sė pėrkryer optimale.

Kėto pra ishin disa nga shkaqet kryesore tė zgjuarsisė sė
tyre.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:49 pm

1)Ku midis Njėshmėrisė Islame dhe Trinitetit Kristian tė
zgjidhnin kualitetin para kuantitetit.
2)Ku midis 10 % qė i jepni taksė kishės dhe 2.5% qė i
jepnin taksė shtetit pėr tė varfėrit tė zgjidhnin
bamirėsinė sociale, fuqizimin dhe kursimin ekonomik tė
tyre.
3)Ku midis partneritetit me Shtetet e Bashkuara tė Mesjetės
(I.Kadare) dhe shteteve provinciale fqinje ,ato zgjodhėn
partnerin e kohės.
4)Ku midis vėlla-vrasjeve midis tyre pėr hirė tė interesave
Bizantino-Romake ato u unifikuan nė Shqiptaro-Muslimanė
duke qenė vetė drejtues dhe pushtetarė te vendit tė tyre.

Mirėpo tė katėr kėto faktorė qė Zoti i caktoi dhe i vendosi
pėr ne shqiptarėt sipas faktorit kohė-vend ishin pothuajse
determinuese pėr popullin tonė.

Nuk ka pasur dhuratė mė tė madhe ky popull sesa dhurata
shpirtėrore islame prej tė cilės lindėn filizat e traditės
dhe kulturės folklorike shqiptare.Filiza tė cilat ruajtėn
indetitetin tonė shqiptar ndėr shekuj nga rreziku i
asmilimit sllavo-helen.
Ishte islami ai i cili formoi traditėn dhe tė gjitha
virtytet themelore njerzore tek shqiptarėt.
a)Themeloi virtytin kryesor Monoteizmin dhe adhurimin e njė
Zoti tė vetėm
b)Themeloi moralin e veshur aq bukur sa dhe sot e kėsaj
dite kostumet e tij i shėrbejnė enciklopedisė sonė.
c)Themeloi kodet dhe zakonet sociale e tė gjithė gjinisė
burrėrore dhe femėrore.
d)Themeloi njeriun shqiptar me tė gjitha karakteristikat e
tij dalluese nga popujt e tjerė.
e)Themeloi krenarinė e tė qenurit shqiptar besimtar.

Mirėpo dikush “numrat” dhe “gėrmat” e rėnditura mė lart me
aq mund pėr shumė shekuj nga shqiptarėt dėshiron ti prishė
dhe ti zėvėndėsojė me mjegullnajėn e tij trinitare dhe
imorale.E pėr kėtė, ka vėnė nė lėvizje cdo gjė, qė nga
qėniet e asfiksuara mbas parasė dhe pushtetit e deri tek
mega mediat politike dhe elektronike.Kjo pėr fatin e keq tė
shqiptarėve dhe gjendjes sė tyre shpirtėrore dhe ekonomike
mbas thatėsirės ateiste,e cila ua brejti shpirtat
pėrbrenda si njė krimb .Ua zhduki sistemin e vlerėsimit dhe
kriterin e sė vėrtetės me dhunė .

Tė ndodhur para kėtij tranzicioni njerzor, shpirtėror dhe
ekonomik, tė ndodhur para halleve tė jetės shqiptarėt
dita-ditės bien pre e thirrjeve cifute . “Barabėn lironi
dhe Jezusin vriteni”(Luka 23/18).Jezusi ky profet i Zotit i
lindur mrekullisht nga fuqia e Zotit dhe fjala e Tij
“Bėhu”, u bė mallkim pėr hipokritėt cifutė.Mendjet e
thjeshta njerzore nė kėto kohė pas-ateiste nuk janė nė
gjėndje tė arsyetojnė dhe analizojnė se ēfarė ju ofrohet
sot nga misionarėt fėmijė-vetvrasės jahovistė dhe nga ato
qindra shoqata kryqėzatash qė bredhin derė mė derė pėr tė
shpėrndarė politeizmin.
Nuk dua tė bėj nė kėtė pjesė njė analizė teologjike pasi
ajo ndoshta do ta thotė fjalėn e saj mė vonė.Kėtu desha tė
flas pėr manipulimin e mendjeve dhe shpirtave. Jo mė kot
pėrmenda manipulim priftėrinjve hebrej ndaj turmės.Sepse
nqs hebrejtė e mallkuar zgjodhėn hajdutin, midis Barabės
dhe Profetit Jezus.Shqiptarėt, populli i shquar pėr
zgjuarsi nuk do ta bėjnė kėtė gabim.Ato do tė zgjedhin
nderin, moralin dhe besimin tek profetėt e Zotit para se tė
vlerėsojnė, idhujtarinė politeiste, degjenerimin dhe
ē’nderimin.

Ato tashmė e kanė bėrė zgjedhjen e duhur, mirėpo kjo
zgjedhje e cila ėshtė trullosur pak nga mėsimet ateiste tė
njė dekade, ka nevojė pėr ripėrtėritje. Ripėrtėritje e cila
mund tė vijė me dituri dhe vepra. Shqiptarėt muslimanė e
kanė detyrė imediate mėsimin qoftė dhe elementar tė fesė sė
tyre Islame.Kjo pėr shkak se “armiku jonė ėshtė padituria”
dhe kjo padituri mund t’ju ēojė nė labirinthet e saj me
qėllim qė tė humbim rrugėn e drejtė hyjnore.


E kam quajtur kėtė temė thirrja sataniste duke u bazuar nė
njė histori biblike pėr t’ia pėrshtatur realitetit
shqiptar.Iu referova biblės jo sepse kurani nuk ka shembuj
tė tillė apo se bibla pėrbėn mosbesim total pėr ne
muslimanėt, porse kur njeriut i flet me gjuhėn e tij
ndoshta tė kupton mė mirė dhe ndoshta pendohet.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:49 pm

Jezusi dhe Djalli

Djalli e coi sėrish mbi njė mal shumė tė lartė dhe i tregoi
tė gjitha mbretėritė e botės dhe lavdinė e tyre. 9. Dhe i
tha: Unė do tė ti japė tė gjitha kėto, nėse ti bie pėrmbys
para meje dhe mė adhuron. 10. Atėherė Jezusi i tha:
"Shporru Satan", sepse ėshtė shkruar: Adhuro Zotin,
Perėndinė tėnde dhe shėrbeji vetėm Atij. 11. Atėherė djalli
e la dhe ja, u afruan engjėjt dhe i shėrbenin." (Mateu 4/
8-11)

Nuk e zgjodha mė kot kėtė citat biblik pa dashur tė
analizoj misionarizmin derė mė derė tė krishterėve.Ajo qė
dua tė tėrheq vėretjen sot, bashkė-besimtarėve tė mi
muslimanė shqiptarė ėshtė qė tė kenė kujdes nga striptizmi
shpirtėror qė bėn ndonjė politikan shqiptar nė kancelaritė
Europiane ose tė ndonjė trakti apo thirrje tinzare, qė
ndėrrimi i fesė ėshtė determinant pėr futjen tonė nė
Bashkimin Europian apo tė ndonjė qendre studimesh pėr
sigurinė kombėtare e cila predikon islamin shqiptar dhe
vetė pėrdor “akide tekfiri” kundėr muslimanėve ose merren
me mynyrė “inteligjente” me “musteqet e Celos” dhe
lavdėrojnė “mjekrrėn e Odisesė”.Ështė Odisea ai qė na
ka futur “Kalin e Trojės” dhe si jashtqitje dita ditės
lėshon ushtarėt e tij. Duke bėrė njė sy qorr, cikllopėt
shqiptarė i lėnė tė veprojnė kėto ujqer me lėkure delesh
pėr tė na sllavėruar si “Helena Trojėn”. Pse nuk shikojnė
“Kalin e Trojės” por merren me “Kalin e Skenderbeut” ?Apo
Santaklausi ju con peshqeshe ēdo fund viti.

Pikė sė pari, doja tė theksoja se cdo shqiptar dėshiron
futjen e Shqipėrisė nė Europė qoftė ky musliman apo
krishter, dhe indetiteti musliman i shqiptarėve nuk pėrbėn
asnjė rrezik pėr kėtė sepse Europa nuk ėshtė ndonjė lobing
i krishter megjithė deklaratėn e ndonjė politikani
oriental(T.O).Filozofia e europės ėshtė laike dhe po kėshtu
bazat e saj.Mund tė themi me plotė gojė se ajo ėshtė njė
perandori materialiste sekulare.Megjithėse futja e
Shqipėrisė nė Europė pėrbėn privilegj ekonomik, por
kurrsesi nuk do ta thoja kėtė pėr aspektin shpirtėror.Meqė
Europėn apo ndonjė shtet tjetėr i kam pėrkufizuar si
perandori materialiste sekulare kjo nuk do tė thotė qė
shqiptarėt pavarsisht tranzicionit tė tyre ekonomik tė
bėjnė dhe ato striptizėm shpirtit tė tyre pėr tė zbukuruar
trupin.Ato do ti ngjanin tubave tė stufės ku varaku nga
jashtė i shkėlqen ndėrsa bloza pėrbrenda i nxin.Ne dimė ta
vlerėsojmė tė bukurėn materiale por mė shumė vlerėsojmė tė
bukurėn shpirtėrore.

Mbasi shqiptarėt ia prishėn djallit mashtrues shtėpinė nė
1990, pėr ti marrė hak pėr prishjen e fesė gjatė 40 viteve,
djalli ėshtė kthyer kėto kohėt e fundit jo mė si njė banor
autokton, por si njė “refugjat kinez” pėr tė lėshuar ndonjė
kushtrim pėr emigrim klandestin pėrtej kufijve detar ose
toksor.Pavarsisht se shkrimin e tij mund t’ia shkruaj
ndonjė gazetar, shkrimtar, poet, artist, ose politikan ai
prapė mbetet djallėzor.Ai hudh njė kushtrim tendecioz dhe
tė padenjė pėr ta ballafaquar me faktet e besimtarit.

Ishte Djalli ai qė i afroi Jezusit botėn materialiste, me
kushtin e adhurimit tė tij.Mirėpo adhurimi ndaj djallit nuk
ėshtė i personifikuar vetėm ndaj qėnies sė tij, por
adhurimi ndaj djallit bėhet sa herė qė nė vėnd tė Zotit
adhurojmė idhuj tė hyjnizuar nga vetė njeriu. Adhurimi ndaj
djallit bėhet shpesh herė nga njerzit ku nė vend tė Zotit
adhurojnė paret($-Э), profetėt, njerzit e mirė,
tokėn, yjet apo statujat e bamirėsisė shurdh-memece.Ky
ėshtė qėllimi i djallit, largimi i njerzimit nga adhurimi i
Zotit dhe futja e tij nė errėsirėn e politeizmit.Ndoshta ju
kėtė thirrje e keni dėgjuar shpesh me nocione tangente apo
tė drejtėpėrdrejta.Ju e keni dėgjuar thirrjen sataniste pėr
ndėrrimin e fesė nga shqiptarėt me arsyen e futjes nė
Europė.Disa politikanė apo shkrimtarė mendojnė ta
injektojnė nė mendjen e shqiptarėve kėtė me shprehjen “pac
fatin e kurvės” duke kėrkuar lavazh shpirtėror, gjoja pėr
fatin e kėtij populli. Por tė mos harrojnė se ky popull nuk
ka cilėsi kurvash, por ka shpirt tė pastėr dhe nuk e
dėshiron “sidėn”.Ndoshta ėshtė pak “qefli” dhe i ka
pėrzemėr haremet greko-serbe por nuk ėshtė kurrė popull
pervers.
Jezusi profeti i ndershėm i Zotit ia dha pėrgjigjen.
“Shporrru Satana. Ështė shkruar adhuro Vetėm Zotin
Njė.” (jo trininė)
E tillė duhet tė jetė pėrgjigja e shqiptarėve.Shporruni
djaj dhe imoralė.Ne nuk e shesim besimin monoteist, nderin,
dinjitetin dhe moralin pėr postet dhe bordellot
materialiste.Sepsė ėshtė shkruar nė cdo zemėr njeriu dhe
ėshtė skalitur nė cdo mendje shqiptari se “Nuk meriton tė
adhurohet asgjė nė kėtė botė pėrvec Zotit” dhe se ne
ndjekim rrugėn e profetėve tė Tij. Ndjekim rrugėn e
Ibrahimit, Musait, Jezusit dhe Muhamedit a.s qė i thanė
shporru satanait dhe tė gjithė me pėrkushtim e adhuruan
Zotin. Dhe kur ato e adhuruan Zotin Njė dhe tė pashok,
lindi nė zemrat e tyre lumturia. Dinjiteti i tyre shpėrtheu
nė mbarė botėn.U largua Djalli prej tyre dhe Ëngjėjt i
shėrbyen.Formuan ato mbretėrinė hyjnore dhe e robėruan
mbretėrinė materialiste.A nuk ishte Sulejmani(Solomoni) ai
profet qė djajt(xhindėt) punonin pėr tė dhe ndėrtonin
simbolet e mbretėrisė hyjnore! Ky ėshtė suksesi, ta
pėrdorėsh materialen pėr tė fituar kėnaqėsinė e Zotit dhe
jo kėnaqėsinė e njerzve.Prandaj Jezusi tha:-

Por Jezusi u kthye dhe i tha Pjetrit: "Shporru prej meje, o
Satan”! Ti je njė skandal pėr mua, sepse s'ke ndėr mėnd
punėt e Zotit, por punėt e njerėzve".(Mateu 16/23)

Pavarsisht se ato qė thėrrasin me kėto thirrje janė
bashkėkombėsit tonė kjo nuk do tė thotė qė ne ti lemė ato
nėn sinfoninė e tellalleve.Ne duhet ti tregojmė atyre qė tė
mos bėhen skandal e mos tė kenė qėllim final punėt e kėsaj
bote, interesin e tyre post-para dhe tė lėnė mbas dore
kėnaqėsinė e Zotit.Pavarsisht se i kemi ne fis, miq,
bashkėkombas ato meritojnė tė njėjtėn pėrgjigje.

Duke parė tė gjithė kėtė re anti islame nė telallollinė e
mediumeve shqiptare jam padyshim i sigurtė se Judat po
shtohen sikurse dhe djajtė mbrapa skenave dhe kuintave
“teatrore”.Djalli po shfrytezon pabesitė e Judave duke
futur mikrocipet nė trurin e tyre.

Atėherė Satanai hyri nė Judėn e quajtur Iskariot qė ishte
njė nga dymbėdhjetėt(Luka 22/3)

Pra nuk duhet qė ti lemė Satanajt dhe Judat qė ta na shesin
shpirtat tonė pėr 30 sikla.Nuk duhet ti lemė kėto Jud-enj
qė mbas shitjes tė pendohen se atėherė cfarė kuptimi do
kishte.Ne duhet ti tregojmė atyre se Europa nuk ėshtė “arė
pocari”.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Gazeta Rimekembja
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 3 e 8Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8  Next
 Similar topics
-
» Tregime nga gratė shqiptare
» Kastriot Myftaraj: Tė vėrtetat e panjohura tė sigurimit tė shtetit
» Monda Korca: GAZETA TIRANA OBSERVER:-Kadri Morina, Potreti i nje investitori modest e te suksesshem.-nga Raimonda Moisiu
» Murat Gecaj: Mbyllet Gazeta "Mėsuesi" - Nderim pėr gjithė drejtuesit, redaktorėt dhe bashkėpunėtorėt
» Gazeta turke: Shqiptarėt "pis milet". Erdogan i fyer nga fotot e Gjergj Kastrioti

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
DREJTESIA-REALITETI :: Kategoria e pare! :: Teme e Lire-
Kėrce tek: