Diskutime mbi temat ne drejteisa.blogspot.com
 
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Gazeta Rimekembja

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8  Next
AutoriMesazh
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:50 pm

Atėherė njė nga tė dymbėdhjetėt, me emėr Judė Iskarioti,
shkoi te krerėt e priftėrinjėve,dhe u tha atyre: "Sa do tė
mė jepni qė unė t'jua dorėzoj?". Dhe ata i numėruan 30
sikla argjendi.Dhe qysh atėherė ai kėrkonte rastin e
pėrshtatshėm pėr ta tradhtuar.(Mateu 16/14-16)

Do tė ishte fatale tradhėtia e tyre ndaj bashkėkombėsave
muslimanė.Do vijė njė ditė dhe ato do pendohen sikurse cdo
Judė botėror ėshtė penduar.Ato mos mendojnė sė thesari i
tyre do tė shtohet duke shitur fenė ose shpirtat e
tyre.Pavarsisht se shokėt e tyre ballkanikė e krijuan
varrezėn e holokaustit bashkėkohor.Ne shqiptarėt jemi
ndryshe dhe duhet tė dimė tė sillemi me njėri tjetrin,
sepse jemi popull i vogėl dhe pavarsisht dallimit fetar ne
jemi tė njė gjaku.Ne kemi dėgjuar dhe thirrjet ekstreme se
muslimanėt skanė vend nė shqipėri.Ndoshta ato mendojnė se
kanė tė drejtė.Ndoshta kanė dhe plane tė tjera.Mirėpo
gjithsecili do tė dojė ta blejė shtrejtė atė qė sot po
shet me ēmim tė lirė.


Atėherė Juda, qė e kishte tradhtuar, kur pa se e dėnuan
Jezusin, u pendua dhe ua ktheu krerėve tė priftėrinjve dhe
pleqve tė 30 siklat prej argjendi,duke thėnė: "Mėkatova
duke tradhtuar gjakun e pafaj". Por ata thanė: "Po ne ē'na
duhet? Punė pėr ty!". Dhe ai, mbasi i hodhi siklat prej
argjendi nė tempull, u largua dhe shkoi e u var nė
litar.Por krerėt e priftėrinjve i mblodhėn kėta denarė dhe
thanė: "Nuk ėshtė e ligjshme t'i vėmė nė thesarin e
tempullit, sepse ėshtė ēmim gjaku".Dhe, mbasi bėnin
kėshill, me kėtė denar blenė “arėn e poēarit” pėr varreza
tė tė huajve.Prandaj kėtė arė e quajtėn deri ditėn e sotme:
"Ara e gjakut". (Mateu27/3-Cool



Do tė ishte fatale pėr to nėse kėtė nuk do ta kuptonin tani
sidoqė tė ndodhė fjala e urtė popullore “Kush i bėn gropėn
tjetrit bie vetė brenda”, mjafton kjo pėr to dhe pėr luftėn
e tyre kundėr muslimanėve dhe Islamit:

Juda, pra, fitoi njė arė, me shpėrblimin e paudhėsisė, dhe
duke rėnė kokėposhtė, plasi nė mes dhe tė gjitha tė
brendshmet e tij iu derdhėn. Kjo iu bė e njohur tė gjithė
banorėve tė Jeruzalemit, sa qė ajo arė nė dialektin e tyre
ėshtė quajtur Akeldama, qė do tė thotė: "Ara e gjakut".Nė
fakt, nė librin e Psalmeve, ėshtė shkruar: "Shtėpia e tij u
bėftė e shkretė dhe askush mos banoftė nė tė!", dhe:
"Tjetėr kush e zėntė detyrėn e tij!".(Veprat 1/18-20).

Ne prarė duam tė mirėn e vėrtetė pėr to, duam thellėsisht
nga zemra qė Zoti ti udhėzojė dhe ti bėjė prijės nė tė
vėrtetėn hyjnore.Ndoshta shumė prej tyre i ka humbur
kriteri i vlerėsimit hyjnor.Shumė prej tyre kujtojnė se
paraja dhe pushteti ėshtė Zot dhe bėhen tė verbėr mbas
tyre.Ato harrojnė se kjo botė nuk ėshtė vendi i tyre i
pėrhershėm.Europa nuk ėshtė Parajsa.Sepse nė parajsė nuk ka
ateistė, sekularė, politeist, paganė imoralė,
homoseksualė,tranvestitė .Parajsa ėshtė ndryshe nga
imagjinata e tyre materialiste.
Dashuria ndaj materies nuk tė con domosdoshmėrisht pranė
Zotit.Kush i vlerėson njerzit ose shtetet sipas gjėndjes sė
tyre materiale nuk ėshtė gjė tjetėr vetėm se njė i vėrbėr
qe bredh nėpėr shkretėtirė.

15 Mos e doni botėn, as gjėrat qė janė nė botė. Nė qoftė se
ndokush do botėn, dashuria e Zotit nuk ėshtė nė tė (1 e
Gjonit – 2/15)

Unė gjithashtu ju kujtoj se tė gjithė ne duhet tė ndjekim
rrugėn e profetėve dhe jo rrugėn drejt pasurisė
materiale.Ne duhet tė ndjekim dhe zbatojmė urdhėrat e Zotit
dhe ju urdhėrat e djajve.Ështė pikėrisht rruga e
profetėve ajo qė do na cojė drejt mbretėrisė sė Zotit nė
tokė dhe drejt Jetės sė Amshueshme nė Parajsėn e tij.

Dhe ja, iu afrua dikush dhe i tha: "Mėsues i mirė, ēfarė tė
mire duhet tė bėj qė tė kem jetė tė pėrjetshme?".
Dhe ai tha: "Pse mė quan tė mirė? Askush nuk ėshtė i mirė,
pėrveē Njė tė vetmi: Zotit. Tani nė qoftė se ti don tė
hysh nė jetė, zbato urdhėrimet( E Zotit)".
Ai i tha: "Cilat?". Atėherė Jezusi i tha: "Mos vraj, mos
shkel kurorėn, mos vidh, mos bėj dėshmi tė rreme, ndero
atin tėnd dhe nėnėn tėnde dhe duaje tė afėrmin tėnd si
veten tėnde".
I riu i tha: "Tė gjitha kėto gjėra unė i kam zbatuar qė nė
rini; ēfarė mė mungon tjetėr?".
Jezusi i tha: "Nė qoftė se do tė jesh i pėrsosur, shko,
shit ē'tė kesh, jepua tė varfėrve dhe ti do tė kesh njė
thesar nė qiell; pastaj eja dhe mė ndiq mua".
Por i riu, kur i dėgjoi kėto fjalė, iku i trishtuar, sepse
kishte pasuri tė madhe.
Dishepujt u habitėn shumė nga kėto fjalė tė tij. Por Jezusi
foli pėrsėri dhe u tha atyre: "O bij, sa e vėshtirė ėshtė
qė tė hyjnė nė mbretėrinė e Perėndisė ata qė mbėshteten te
pasuria.
Dhe po jua pėrsėris: Ështė mė lehtė tė kalojė deveja
nga vrima e gjilpėrės, se sa i pasuri tė hyjė nė mbretėrinė
e Perėndisė".(Mateu 19/16-24)

Njeriu duhet ti pėrdori mirėsitė e kėsaj botė pėr tė
fituar kėnaqėsinė e Zotit, pėr tė mirėn e tij shpirtėrore
dhe trupore.Thirrjet sataniste pavarsisht se mund tė hudhin
temjan narkotik pėr tė coroditur mendjet e njerzve ato janė
tė destinuara tė dėshtojnė sepse ndihma e Zotit do tė jetė
me Islamin (Paqen) dhe mbi tė gjithė besimtarėt muslimanė
shqiptarė.

Tani unė ju bėj thirrje, o vėllezėr, tė ruheni nga ata qė
shkaktojnė pėrēarje dhe skandale kundėr fesė qė keni mėsuar
dhe tė largoheni nga ata;sepse ata nuk i shėrbejnė Zotit
tonė, por barkut tė tyre, dhe me fjalė tė ėmbla dhe tė
bukura gėnjejnė zemrat e tė thjeshtit.
Sepse tė bindurit tuaj arriti kudo; prandaj unė gėzohem pėr
ju; dhe dėshiroj qė tė jeni tė mencur pėr tė mirėn dhe tė
thjesht pėr tė keqen.Tani Zoti i Paqes do ta dėrmojė sė
shpejti Satananė nėn kėmbėt tuaja. (Romakėve –16/17-20)






Shkeputur nga libri “Islami, Krishterimi dhe Thirrja
Sataniste” Te Autorit “Xhemis Stafa”

Ju lutem keni durimin dhe lexoni këte
shkesë- bëmani qejfin.

Të gjithë artikujt e juaj në
gazetat e Kosovës i lexoj me kujdes,
më
pëlqejnë. Jeni kritikues i ashpër
dhe nuk e falni për asgjë
askendë.Keni guximin,keni aftesin e mbi te gjitha
me siguri
moralin,andaj
jeni të tillë. Mirëpo artikulli i
juaj i fundit në gazetën BESA
-Histeri për "ndarjen jug-veri" nuk më
pëlqeu dhe aq shumë,andaj
për
herë të parë vendosa të ju
shkruaj dhe të ju "kritikoj pakë".
Po e citoj një fjali të këtij
artikulli të fillimit-"si dhe
politikani
sherrnxitës Gramoz Ruqi nga Tepelena që na
detyrojnë ti rikthemi
një
teme të pakëndshme" etj.
Për mua shum fillim i qëlluar për
qka shkruani më poshtë, por nuk
po
më pëlqen aspak ti kthehemi të
kaluares dhe të ndalemi vetem
aty.Sidomos
jo Ju. Gramozi e të tjerët që
përmendni Ju, medet që i ka politika
shqiptare.
Andaj një suxherim imi : a mos kishte qenë
më mirë ti suxheroni
Gramozave si të kontribuojn pozitivisht, apo ta
kritikoni veprimtarin
politike etj. të tyre. Sepse vet titulli i juaj
edhe tek unë nxit
hasmerin
veri-jug. Për këte Ju jeni aq
bindës sa qe mua më nxit ta urrej
jugun.Besoni, këto dy ditë keni nxit
polemik të rrept mes shokëve
të
mi.Keni autoritet tek lexuesit,andaj Ju lutem keni kujdes
në këte
qështje. Mos i shploni plagët e vjetra shum
të ndijshme. Në këte
qështje, duhet të jeni më i
kujdesshëm, të përmendni
më shumë
shembuj që bashkojnë, afrojnë,
për unitetin etj.
Kërkoj falje që më parë
për "kritikën" dhe "suxherimin",po
më
kuptoni. Përndryshe jamë Gjakovarë,
me profesion agronom, i burgosur
i
vitit 1981.Kam bashkeshorten Arbanen(specialiste
mikrobiologe dhe
fëmijt
Triumfin dhe Hanen. Jamë shum alerxhik në
ndarjet krahinore apo
fshat-qytet.
Ju përshëndes. Nëse ma ktheni
një përxhexhe jamë njeri i lumtur.

Shahin dulaž
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:50 pm

KU ISHIM KUR U NDA MITROVICA

Ndarja nė etnicitet, ndarja politike, ndarja komunale,
etj... janė pamfleti mė i pėrfolur i ditėve tė mėpasme.
Qyteti im u dorzua, u dorzua edhe politika e krekosjeve se
nuk ka ndarje tė Mitrovicės dhe i gjithė ay „Herozmi i
kėngėve“ qe prej SH.Fejzės e deri te shkrimi im.
Bekim Rexhepi
Njė test elementar mendor, test qė do tė duhej ta kalonim
tė gjithė: a kemi vetėdije nacionale e politike qė nuk kem
nė gjendje ta zgjidhim vetė ēėshtjen e Mitrovicės.

Sė pari, njė zgjidhje qė do tė rezultonte nė ēfardo
koncepti, do tė duhej tė raspektonte interesin e shumicės
sė qytetarve tė kėti qyteti... kjo nuk u bė, dhe as qė i
shkoi dikujt nė mend se kaq shpejtė do tė jemi para njė
akti tė kryem, jemi thjeshtė, tashmė para aktit tė
imponuar, para zgjidhjės sė „butė“ pėr Mitrovicėn, e mbase
duhet pranuar si njė zgjidhėje e sygjeruar, e tė huajve, qė
kėtu mė tepėr kanė ardhur si „kėshilltar“ tė mbarvajtjes nė
zgjidhėjen e krizės pėrfundimtare tė Kosovės.
Ndarjen e kėti qyteti, nuk e kemi pritur me aq neveritje
politike qė nė fak gjithkund dhe gjithkah, do tė pritej me
gjurullti. Kjo nuk ndodhi as nė brendin e kėti qyteti sepse
politika aktuale dhe mė mirė ti themi ditore e mpaku me njė
iralitet kozmopolit.
Po kaq kozmopolit u bėnė edhe qytetaret e mi tė Mitrovicės,
tė cilėt u pajtuan mė kėtė iralitet politik. Kėsaj radhe si
pėr ēudi, mungoi edhe reagimi i atyre qė e simbolizojnė
emrin e kėti qyteti. Pėra qyteti i Minatorėve, u nda edhe
me mos reagim tė kėtyre njerzėve tė nėntokės, qė kur
Kosovės i rrezikohej autonomia politike ata u ngritėn nė
kėmbė, dhe tronditėn madje edhe Jugosllavinė. Kjo tronditje
mungoi, kur kėti qyteti iu morrė autonomia administrative e
treitoriale. Ndarja nė etnicitet, ndarja politike, ndarja
komunale, etj... janė pamfleti mė i pėrfolur i ditėve tė
mėpasme. Qyteti im u dorzua, u dorzua edhe politika e
krekosjeve se nuk ka ndarje tė Mitrovicės dhe i gjithė ay
„Herozmi i kėngėve“ qe prej SH.Fejzės e deri te shkrimi im.

bekimbeu@...
Bekim Rexhepi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:51 pm

Komuniteti Musliman dhe diskriminimi.

Mbas njė seminari konsultativ tė organizuar nga Komuniteti
musliman nė bashkėpunim me Usaidin dhe World Learning me
temė “Problematika e ēėshtjeve tė pronave pėr Komunitetet
fetare”. Ku morėn pjesė tė gjithė komunitetet fetare,
deputeti Ferdinand Xhaferri, ish-kryetari i Komunitetit tė
Kulteve, Fatri Sinani dhe pjesmarrės tė tjerė, ku dola me
njė konkluzion tė qartė se:

Mbas njė dekade tė gjatė nėn ateizmin dhe rruspat
komuniste, mė nė fund, Feja shijoi lirinė e saj. Falja e
parė qė u organizua nė xhaminė e Plumbit nė Shkodėr, i theu
vargonjtė e hekurt tė robėrisė komuniste. Mirėpo, nuk do
mjaftonte ateizmi dhe konfiskimi i pasurisė sė individėve
dhe komiteteve. Njė dukuri tjetėr qė e dėmtoi fenė ishte
tranzicioni.Gjatė kėsaj periudhe ndoshta feja nuk u luftua
nė mynyrė tė drejtėpėrdrejtė porse pronat e saj pothuajse
u grabitėn. Komuniteti musliman ėshtė Komuniteti mė i madh
nė Shqipėri pėr sa i pėrket statistikave fetare dhe
trashėgimisė sė pronave.Pėr pasuritė e paluajtėshme qė ai
ka, vjen direkt mbas shtetit.Pavarsisht se ai nuk pati
lobingje politike dhe gjeopolitike, ndryshe nga ē’mund tė
thuhet pėr Komunitetet e tjerė fetarė, ai u bė Komuniteti
mė i diskriminuar nė vend. Diskriminimin e pronėsisė e mori
pėrsipėr ligji 7501 mė datė 17.7.1991 mė pas e vijuan
diskriminimet civile ku individi dhe komuniteti janė tė
barabartė pėrpara ligjit. Janė tė barabartė nė ligj ndėrsa
nė terren barazia shėndėrrohet nė mosbarazi. Sipas
stastistikave, nėse individėt i kanė marrė 80% tė pronave
Komuniteti Musliman ka arritur tė marri vetėm 9 %.Njė
faktor tjetėr i diskriminimit ishte dhe grabitja e pronave
tė kėtij Komuniteti nga pushtetarėt ekzekutiv dhe ato
vendor. Kjo gjė ndodhi nė Durrės, nė Elbasan dhe nė shumė
qytetete tė tjera. Nuk pati asnjė lehtėsim ligjor pėr
procedurat e kthimit tė pronave. Shteti, gjatė gjithė kėsaj
kohe jo qė nuk ėshtė marrė me ndihmesėn e tij juridike dhe
ekonomike ndaj Komunitetit Musliman por dhe Komitetin
Shtetėror tė Kulteve, e formoi brenda natės pėr tė larguar
shoqatat arabe. Po ashtu, politika nė vend tė ishte aktive
ndaj projekt-ligjeve dhe drafteve kushtetuese, ajo shikonte
ėndėrr mė sy hapur, fjalėn e urtė “lumi fle, armiku nuk
fle” dhe merrej posaēėrisht me islamin dhe muslimanėt kurse
krimet, korrupsionin, trafikun e drogės dhe qėnieve
njerzore rrinin nėn jastikun e saj. Dhe ndonjė Qendėr e
Sigurisė Kombėtare nė vend qė tė merrej me ēėshtje tė
rėndėsishmė si trafiku nė portet shqiptare apo me kapjen e
bandave dhe lidhjet e tyre me politikėn dhe tė falenderonte
Zotin pėr jetėn e ruajtur nga hordhitė e krimit tė
organizuar, hipokrizisht shkruan pėr rrezikun e
ekstremizmit islam dhe harron qėllimisht kriminelėt, duke i
shėrbyer teorive tė ish-pushtetarėve qė e pėrdornin Islamin
si jorgan mediatik sa herė qė korrupsioni dhe trafiku i
drogės ngrinte kokėn sipėr jorganit. Pra vazhda e
diskriminimit ndaj komunitetit musliman ishte e
gjithanshme. Mbas largimit tė donacioneve tė shoqatave, tė
cilat ishin i vetmi burim ekonomik pėr tė mbajtur gjallė
kėtė Komunitet, pronat ishin futur nė tutelat e
pushtetarėve, ligjet nuk favorizonin kthimin e tyre por
pėrkundrazi e vėshtirėsonin gjendjen. Edhe paaftėsia i
ish-fuksionarėve tė kėtij Komuniteti shėrbeu pėr
diskriminim mediatik. Sa herė qė ndonjė grup besimtarėsh tė
sinqertė merrte insiativėn pėr ti kėshilluar butėsisht dhe
pėrzemėrsisht kėto ish-fuksionarė tė pėrfolur pėr ryshfete
dhe korrupsion, ngriheshin kurthet mediatike ndaj tė rinjve
muslimanė, duke i quajtur radikalė dhe ekstremistė.Mirėpo
diskriminimi vazhdoi deri nė atė pikė sa arriti kulmin, kur
brenda selisė sė Komunitetit Musliman Shqiptar dora e zezė
e krimit vret tė ndjerin Sali Tivari.Pista e hetimit nga
prokuroria ishte e qartė, (ēėshtje pronash) pavarsisht
supozimeve tė ndonjė gazete se nė kėtė ka dorė dhe SHISH
.Nė kėtė situatė prapė rinia muslimane bėhet “kokė turku”
pėr jorgan-xhintė e krimit. Kėto pacavure nuk i bėnin
tjetėr vetėm ato qė kanė emrat “shqiptare” apo “kombėtare”
por nė realitet i sulmojnė bashkėkombėsit e tyre.E nuk do
mjaftonte kjo, por politika dhe shteti fusnin hundėt sa
herė tė donin nė Komunitetin Musliman duke filluar nga
majat mė tė larta shtetėrore dhe deri tek kryetarėt e
Komitetit tė Kulteve me deklarata patetike apo veprime tė
papėrgjegjshme. Atėherė nuk na ngelet tjetėr vetėm se ne si
komunitet tė kėrkojmė tė drejtat tona, respekt dhe dinjitet
ose pėrndryshe nuk na ngelet tjetėr vetėm se tė bredhim si
ēifutėt nė shkretėtirė pavarsisht se jemi SHQIPTARĖ
AUTOKTONĖ dhe nuk jemi minoritet grek ose vlleh.
Mirėpo tė gjithė muslimanėt janė tė vendosur qė mos i bėjnė
qejfin “atyre”, dhe dėshirojnė ti jepet fund diskriminimit
ndaj tyre, duke i kėrkuar tė drejtat me ligj. Ndoshta sot
shteti ėshtė mė i gjallė dhe demokratik dhe pėr ēdo
shkelje tė tė drejtave njerzore qoftė nga shteti, shėrbimi
sekret, individė tė ndryshėm, media keq-informuese etj, do
kėrkojmė ngritjen padive ligjore.

I kėrkoj shtetit demokratik shqiptar.

1) Projektligj pėr lehtėsimin e kthimit tė pronave;
2) Marrjen masave pėr largimin e cdo lloj diskriminimi
fetar;
3) Aktivizmin e tij nė dobi tė Komuniteteve fetare me
drafte kushtetuese dhe projekte ligjore;
4) Luftė ndaj korrupsionit nė pushtetin ekzekutiv dhe
vendor;
5) Aktivizmin e tij pėr ti shėrbyer tolerancės fetare;
6) Garantimin e dinjitetit dhe respektit tė
komuniteteve fetare.
7) Vėmendje tė vecantė, ndaj pronave publike dhe
ruajtjes sė tyre si prona tė pėrbashkėta;
Cool Tė mos bėhet protagonist ndaj heqjes sė lirive
fetare me metodat e 1) ndarjes (Islam shqiptar,turk ose
arab), 2) klasifikimit (radikalė-moderatorė), 3) emėrtimit
(ekstremistė) 4) dhe luftimit ndaj Islamit nėn moton “luftė
kundėr terrorizmit”.

Ju lutem mos e shkurtoni shkrimin.nėse e botoni
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:51 pm

Autori Xhemis Stafa
PERSHENDETJE PROFESOR!
UROJ TE JESH MIRE FAMILJARISHT!
NUK JAM DEGJUAR PREJ DISA KOHESH SE ASHTU KAM PASE DO
PROBLEME FAMILJARE VTEM SE TASH JAM MIRE EDHE GJERAT JANE
KALUAR!
MA GJATE FLASIM NE TELEFON KETYRE DITEVE!
TE FALA ILIRI!

KY EHSTE NJE SHKRIM NGA NJE MIKU IM DHE MENDOJ SE IA VLEN
TE SHIKOHET...

KURRĖ MĖ JUGOSLLAVI

Me datėn 8 prill 2006, lordi Paddy Ashdoėn mbajti njė
bisedė politike nė
''London School of the Economics''(LSE), me temėn:
''A ėshtė Ballkani Perėndimor pjesė e Europės apo jo?

Lordi P.Ashdoėn pas qėndrimit pėr njė periudhė katėr
vjecare si Pėrfaqėsues
i Lartė i Kombeve tė Bashkuara nė Bosnje, si pėrjetues i
situatave dramatike
tė tmerrėshme qė nga 1992 dhe mė pas tė gjendjeve tejet
konfliktuale dhe te
koklavitura, parashtron idetė e tija sesi duhet tė zgjidhet
situata nė
Bosnje. Zgjidhjen e percepton brėnda gjė e gjėzės sė
ngatėrruar tė njė pjese tė
Ballkanit tė cilin ai e pėrcakton sipas njė termit qė ka
pak kohė qė ka
filluar tė pėrdoret nė njė kėndvėshtrim politik, ''Ballkan
Perėndimor''.
Duke vazhduar mė tej do tė shohim se ky term shfaqet si njė
improvizim
artificial pėr qėllime politike tė pėrkohėshme, sepse
pėrzgjedh duke copėzuar
situatėn reale gjeografike tė Ballkanit, buron dhe mpleks
nėnvleftėsimin dhe
mbrapshtinterpretimin e gjendjes politike duke shpėrfillur
argumentin
historik.
Lordi Ashdoėn, pėr tė dhėnė njė vizion figurativ pėr krejt
Ballkanin, ose
ballkanasit, ku pėrfshihen tė gjithė popujt, me kroate,
greke, rumunė,
shqiptarė, bullgarė, sllovenė, boshnjakė, maqedonė, jo pa
qėllim merr nė
pėrdorim njė pėrcaktim nga libri i C.L.Sulzberg, "Njė varg
i gjatė
qirinjsh'' ku pėrfshihet dhe njė thėnie e Marksit, nuk di
nėse ky i fundit
pėrfshinte dhe vehten nė pėrcaktimin qė gjindet aty, ku pa
qėnė aspak njohės
i fushės, thotė qė ballkanasit janė '' mbetje etnike''
por.. qė ''unė i
admiroj ata''. Ai e din po ashtu se admirimi ''ekzotik''i
shprehur nė pjesėn
e dytė tė thėnies nuk e liron askėnd, as atė vetė
krejtėsisht nga haraci qė
duhet tė paguaj kur risjell nė bisedėn e tij kėtė pėrcaktim
arkaik,
depersonalizues dhe cvleftėsues qė patjetėr mbart njė
ksenofobi te zvetnuar
dhe racore.
Po tė krahasonim historikisht kėtė thėnie me burimet dhe
filozofinė politike
tė kohės kur Marksi ka formuluar kėtė shprehje, pėr
shqiptarėt pėr shembull
thuhet krejt ndryshe dhe flitet si pėr njė ndėr racat mė tė
pastra nė
Europė. Por cuditnisht kėto kėndvėshtrime tė selektivitetit
tendencioz qė
koha i ka tejkaluar na dalin nga arshivat nė kohėn tonė jo
pafajsisht ashtu
si dhe vetė Lordi Ashdoėn don tė na sugjerojė. Evokimi i
qėllimshėm vjen si
njė tingull kėmbane pėr tė na dhėnė tė kuptojmė tė gjithėve
se thėnia e
vjetėr e Marksit mund tė furnizojė politikėn pėr tė
manipuluar opinionet
sipas dėshirės dhe qė mendime te tilla nuk janė jashtė mode
nė psikozėn
politike vendimarrese europjane tė ditėve tona. Nuk ėshtė
aspak e
rėndėsishme nėse tek njė pėrcaktim i tillė studjuesit
profesionist ndjejne
haptas njė tendenciozitet dhe papėrgjegjėsi shkencore tė
habitėshme,
pėrderisa politika mbėshtetet shume mbi sugjestionin dhe
absurdin!

Mė tej nė bisedėn e tij, si shenon tė gjitha vendet qė
pėrfshihen nė
Ballkan, shmang vendet si Rumania, Greqia, etj, dhe jep njė
pėrcaktim pėr
atė qė ai dėshėron ta quaj Ballkani Perėndimor. Kėtu ai
ripėrcakton ose
rrudh si tė thuash zonėn nė funksjon tė bisedės qė po
zhvillon dhe thotė
qartė qė aty pėrfshihen vendet e ish Jugosllavisė por minus
atė vend qė
ėshtė tashmė nė Europė, pra Slloveninė dhe minus vendin
tjetėr qė ėshtė nė
pragun e futjes nė Europė, Kroacinė, por .plus Shqipėrinė,
njė grup
shtetesh qė natyrshėm, nė pikpamje kulturore dhe
gjeografike janė pjesė e
Europės.! Pa tė shohim c'na mbetet nė Ballkanin perėndimor
pa ata shtete
''minus''? Na mbetet pra njė pjesė e ish Jugosllavisė sė
boshatisur por sė
cilės na i shtohet dhe Shqipėria, pra nė kafazin e ri do tė
gjindeshin
tashmė brenda tė gjithė shqiptarėt.!
Dhe mė tej vazhdon, se sipas tij ėshtė nė levėrdinė e
Europės qė ta ketė sa
mė parė nė BE atė rajon qė ėshtė pjesė e vetja dhe tė
shpėtojė nga pasojat e
kėsaj plage tė qelbėzuar. qė nėse lihet pa u trajtuar,
nesėr mund tė
infektojė krejt Europėn, .por pėr tė arritur drejt
zgjidhjeve, qė janė nė
interesin e Europės nė radhė tė parė si dhe ne interesin e
rajonit dhe pėr
tė aplikuar kushtet europjane rekomandon qė Europa nėse don
qė tė veprojė nė
kėtė hapsirė, duhet ti afrohet zgjidhjes me metoda mė
muskulare.dhe nuk
ngurron tė sqarojė se kėto janė metodat qė respektojnė
ballkanasit.!
Lordi Ashdoėn nė fjalėn e tij pėrmend 1990-tėn si periudhė
te luftave dhe
kaosit, kohė nė tė cilėn ai sic duket ėshtė ndjerė
sinqerisht shumė i
shqetėsuar, dhe ajo cfar tregon mė poshtė e pohon kėtė.
Kėshtu kujton se nė
v.1993, kur ai shpreh dhimbjen pėr kėtė dramė njerėzore
duke iu lutur,
Sekretarit britanik pėr punet e jashtme tė asaj kohė qė tė
ndėrhyhej, merr
kėtė pėrgjigje '' Po kėtu gjithmonė kėshtu ka ndodhur mor
Paddy.., Gjėja mė
e mirė ėshtė tė krijosh njė hendek ndarės mbrojtės nga
zjarri rretherrotull
gjithė rajonit dhe ta lesh qė tė vetdigjet''! Por unė ia
kėtheva vazhdon
Lordi se: nėse ka patur ndonjė regjion nė Europė qė dikur
ka qenė si kėtu
sot, ai nuk ka qenė nė Ballkan por ka qenė nė Europėn
veriore ku kemi
luftuar njėri tjetrin pėr mėse 1000 vjet dhe shumė mė
shpesh, me vdekje
pafundėsisht tė panumėrta dhe me mė shumė tmerre se sa nė
Ballkan. Nėse ne
mundėm tė gjejmė njė zgjidhje pėr konfliktet tona tė
zgjatura me shekuj nuk
mund tua mohojmė kėtė zgjidhje kėtyre.'' Pavarėsisht nga
kjo, ai e ndjen se
retrospektiva historike reale qė ai solli nė kujtesė, nuk
arrin tė shmangė
dhe zgjojė ndėrgjegjet apo tė neutralizojė pėrshtypjen qė
la Ballkani
Perėndimor nė epokėn moderne te pas 1990-ės si njė zonė qė
pandryshueshmėrisht synon drejt luftės dhe kaosit aq sa i
kujton Rebeka
Ėestin kur pėr gjithė Ballkanin thotė ''Kėshtu ka qėnė dhe
kėshtu duhet tė
mbesė gjithmonė''. Pėrsėrisim: ''Kėshtu duhet tė mbėsė
gjithmonė.!?''.Mė tej
shton se kjo ka qenė njė pikpamje dominuese nė tė kaluarėn
por mbetet
pėrsėri edhe sot bile dhe nė nivelet mė tė larta.''
Pas kėtyre percaktimeve fataliste, dramatike dhe
kobndjellėse, ai ndryshe
nga paragjykimet e tė tjerėve pėrpiqet qė tė projektojė
optimizėm, flet me
simpati pėr progreset e bėra nga disa vende te Ballkanit
perėndimor si
Bosnja, Maqedonia dhe Shqipėria dhe kėrkon qė tė mbahet
premtimi i Selanikut
qė kėto vende tė jenė pjesė e BE-sė, ndryshe progresi i
arritur nuk do tė
thotė qė nuk mund tė kėthehet prapsht. Ai pohon se njė
flakė e zjarrtė vlon
ndėr njerėzit qė tė jenė pjesė e BE-sė, dhe se ata e
ndjejnė vehten
krejtėsisht europjanė.
Duke pėrfshirė nė analizėn e tij dhe problemin e besimit si
njė faktor qė nė
psikoshastisjen e orkestruar aktuale merr njėfar peshe, ai
pohon qė besimi
islam nė Ballkan, si nė Bosnje, ashtu nė Shqipėri dhe nė
Maqedoni nuk ėshtė
ai islam qė njohim ne nė Europė, islam prej njė apo dy
gjeneratsh, por ėshtė
i stabilizuar ne njė kohė tė gjatė, ai nuk mund tė
radikalizohet edhe sikur
njerėzit tė braktisen keqas ashtu sikur u braktisėn nga
perėndimi nė gjashtė
vitet gjenocidale dhe ata vuajtėn dhe tmerre si Srebrenica.
Ai ėshtė njė
islam europjan dhe tregon vazhdimisht qė islami mund tė
jetė fe europjane jo
mė pak sesa judaizmi dhe kristianizmi.. dhe vijon mė tej se
si tė tillė ata
i japin Europės atė qė i nevojitet aq shumė pėrbrenda,
vlerat e qytetėruara
dhe qytetėruese tė urta, tolerante qė janė realiteti i
vėrtetė i islamit. Nė
dialogun mes shurdhėsh, nė mes krishtėrimit tepėr tė vjetėr
dhe islamit
tepėr prezent tė ditėve tona brėnda Europės sė vjetėr,
islami europjan i
Ballkanit, ka shumė cfar tu ofrojė tė dy palėve.
Pastaj vazhdon tė shprehė idetė e tija mė specifike sesi
duhet vepruar dhe u
drejtohet ministrave tė jashtėm qė do tė mbajnė kėto ditė
mbledhje nė
Salzburg qė tė ndrrojnė politikė ndaj Ballkanit
perėndimor.dhe tė mos
vazhdohet me atė koncept parcializimi me tė cilin ėshtė
vepruar dhe sqaron:
''Ne njohėm Kroacinė, plasi nė Bosnje. Ne zgjidhėm
problemin e Bosnjes, dhe
ja doli Kosova, ne pushtuam Kosovėn, fap Maqedonia dhe
pastaj shpėrthej
lugina e Preshevės.BE duhet tė fillojė tė shohė regjionin
si njė tė tėrė e
jo pjesė pjesė...pra me njė politikė tė vetme pėr rajonin
me synim
integrimin e brendshėm tė rajonit ekonomikisht dhe
politikisht nė cdo sferė
nė bazė tė standarteve europjane. Ai shprehet qartė se
duhet ''tė punohet
pėr ti mbėrthyer'' vendet e Ballkanit Perėndimor, njėherė e
mirė dhe sa mė
shpejt tė jetė e mundur nė njė zonė ekonomike dhe hapėsire
politike tė vetme
dhe koherente.! Dhe pėr kėtė duhen pėrdorur.shumė, muskujt
europjanė .!
Pa pėrmendur tash pėr tash muskujt qė thekson Ashdoėn,
ėshtė dhe vetė
Komisioni Europjan qė ka bėrė pak a shumė tė njėjtin
propozim dhe pėrpiqet
ti shtyjė kėto vende nė atė drejtim.

Sic shihet ajo cfar ofrohet ka tė bėjė mbi tė gjitha me
shqiptarėt, po
saktėsisht dhe mbi tė gjitha me shqiptarėt tė cilėve duhet
tu imponohet, pėr
interesat e Europės nė radhė tė parė qė tė futen as mė pak
as mė shumė sesa
nė njė lloj shteti tė ri tė pėrbashkėt me sllavėt..nga i
cili vetė sllavėt e
tjerė sapo morėn arratinė.

Atėherė si e ndjejnė vehten shqiptarėt para kėti paradoksi
tė paimagjinuar?

Nuk ėshtė hera e parė qė shqiptarėt e ndjejnė vehten tė
cgėnjyer keqas, por
e vecanta ėshtė se kėtė radhė i besuan kaq shumė
magjistares
demokraci,..Paradoksi bėhet dhe mė i theksuar kur
kontributi perėndimor pėr
Kosovėn ka qenė dhe eshte vertetė shumė i madh. Por
shqiptarėt e kanė
treguar gjithmonė me vepra nė shekuj sic dhe e treguan dhe
kėtė dhjevjecar
tė fundit se e dinė ta ndajne shapin nga sheqeri, e dine
cfar u takon dhe
cfar duan dhe kuptohet qartė se ajo qė mendojnė ėshtė
diametralisht e
kundėrt me atė qė synohet nė idenė e mėsipėrme. Luftat e
fundit nė Kosovė,
lufta nė Preshevė, Medvegje dhe Bujanoc, dhe lufta nė
Maqedoni trgojnė se
shqiptarėt duan tė fitojnė njėherė e mirė lirinė dhe
pavarėsinė e plotė nga
serbėt. Po ashtu dihet qė shqiptarėt me plot tė drejtė mė
tej shpresojnė dhe
kėrkojnė qė copėzimi i imponuar ndėrshqiptar tė marrė fund
dhe tė thellohet
integrimi shpirtėror, ekonomik, politik ndėrshqiptar dhe
pavarėsisht se sot
jemi nė njė proces mvehtėsimi tė Kosovės qė ėshtė nė ecje e
sipėr dhe duhet
tė pėrfundojė, gradualisht tė arrihet ajo qė u ėshtė
grabitur dhe qė u
pengohet, Bashkimi Mbarėkombėtar shqiptar.

Po drejtuesit e politikės shqiptare cfar thonė?

Njė pjesė e mirė e politikanėve shqiptar tė dy krahėve
politikė tė
ashtuquajturat tė majta dhe tė djathta, ėshtė parė nė vitet
e fundit qė pa
arritur tė frenojnė turrin e pėrleshjeve tė dhimbėshme
drejt pushtetit ku i
shterrin dhe energjitė, nuk u mbetet kohė tė bashkmendojne,
te analizojnė me
pjekuri pėrputhjen apo jo tė kėtyre ideve tė politikės
europjane me
interesat shqiptare, strategjike dhe afatgjatė, po nė njė
inerci apatike
tregohen aprovues dhe kryeulur ndaj cfardo propozimi
europjan dhe kjo ndodh
si pėr pazotsinė e tyre, ashtu dhe pėr fajin e tyre. Njė
ndėr fajet kryesore
ėshtė kurtha qė politika shqiptare i ka endur vetvehtes dhe
ka bere qe
politika te mbetet pa mbeshtetjen e madhe te perpjekjeve
dhe sakrificave te
ndergjegjeshme qe do benin shqiptaret ne veshtiresite gjate
rruges se
veshtire te demokracise dhe integrimeve.! Ka vite qė duke
parė aspiratėn e
shqiptarėve pėr demokraci dhe pėrparim dhe tendencėn pėr tė
thyer plotėsisht
muret me Europėn, politikanėt tanė e kapėn situatėn nė
dorė, por vetėm
formalisht dhe lėshuan thirjen Europė, Europė. Por
intensiteti i thirjes
ishte nė shproporcion me perspektivat reale politike tė
integrimit dhe
faktorin kohė dhe kjo gjė bėnte qė thirjet tė sorollateshin
nė njė sfond
evaziv iluzor propagandistik shumė pak konstruktiv.Duke
tejkaluar kėshtu
sensin e masės me thirjen ''drejt Europės''deri nė
demagogji, ata i
coroditėn shqiptarėt dhe u ''grabitėn'' tė drejtėn e
analizės dhe vendosjes,
gjė qė coj ne cveshjen e shqiptarėve nga sensi i realitetit
shqiptar duke e
zevendėsuar atė vetėm me iluzionin Europė. Nga zhurma 15
vjecare e ketyre
tambureve u arrit kėshtu deri nė shpėrfytyrimin dhe
formimin paradoksal tė
njė lloj ''psikologjije mirazh'' tė paparė kund,
psikologjia shqiptare u
zevendėsua me psikologjinė ''EURO...shqiptare'', ku pjesa e
dytė mezi duket.
Zelli i mashtrimit i con deri atje sa tė na bėjnė tė
kėrkojmė psikologjinė
GLOBO.shqiptare, KOZMO.shqiptare ose dhe mė me fantazi,
UFO.shqiptare,
BOTĖN PA KUFINJ. Tė gjitha keto nė njė terren fertil tė
mbarsur keqas me
komunizmin jane analoge dhe tė mirėpritura nga psikologjija
dredharake e
INTERNACIONALIZMIT, qė pėr tė qenė ''tė sinqertė'', nuk
kishte nevojė fare
ti shtohej pėr ''hipokrizi'' termi ''shqiptare.!''.
Paradoksi i kėti
pėrcudnimi shfaqet mė qartė duke e krahasuar me realitetin
europjan. Ne nuk
kemi parė e dėgjuar qė tė ketė kund njė psikologji
EURO-angleze,
EURO-gjermane etj. por vetėm gjermane, franceze etj. qė
pėrkrahin BE-nė dhe
njė pjesė mund tė jenė euro-optimistė dhe pjesa tjetėr
mund tė jenė
euroskeptikė. Dihet se vetė BE ėshtė njė bashkim i kombeve
qė ruajnė me
xhelozi tė shenjtė vlerat e veta, ruajnė plotėsisht
krenarinė kombėtare dhe
bashkėlėshojnė drejt BE aq sa nuk cėnon aspak dinjitetin
dhe interesat e
tyre dhe jane gati te bejne hapa drastike pas, sapo ta
ndjejne te
nevojeshme. Nė BE nuk bėhet aspak fjalė pėr shvleftėsimin e
kombeve dhe
krijimin e njė superkombi. Zėrat e zbehtė qė dėgjohen
ndonjėherė pėr tė
anuar drejt njė identiteti me europjan pėrplasen egėr me
rritje te fuqishme
tė ndjenjave kombėtare. SHBA dhe Europa vitet e fundit kanė
provuar
pikėrisht njė rilindje tė identiteteve tė tyre etnike,
kombėtare. Kėshtu kjo
papjekuri politike inkoshiente infantile komb-fshirėse e
propagandės sonė
politike, u ofronte shqiptarėve mirazhin ''EURO-parajsė''pa
shqiptari, nė tė
cilėn mjaftonte qė tė jetonin individėt si ''pupla nė
erė'', ndėrsa kombi i
pambrojtur gradualisht denatyrohej, zhdukej nė funksjon tė
joidentitetit.Vec
kėsaj pėr tė kaluar situatat reale nėpėrmes sugjestionit
herė pas here
ofrohej vetėm njė realitet dhe perspektivė rozė, kur nė
fakt realiteti
fliste dhe flet pėr vėshtirėsi tė panumėrta. Parajsa s'po
dukej. dhe ajo qė
bėnė mė pas poltikanėt e gjendetur para kėrkesave konkrete
tė shqiptarėve,
qe e vetmja gjė qė mund tė bėnin, tė shtonin dozėn e
demagogjisė. Nė
pamundėsi pėr ti zgjidhur nė kohė problemet, presioni do ti
bėnte tė
rrėshqisnin nė njė politikė lėshimesh pėr nevojat e ditės
ndaj partnerėve
europjanė dhe nė konfuzion e sipėr, edhe ata vetė u gjendėn
tė mbėrthyer nga
njė vetmashtrim:'' beje Zot ender'', qė pėrpiqej tė
mbulonte kėto veprime.
Vec tjerash kėshtu e cvleftėsuan dhe rrėzuan sė tepėrmi dhe
rolin e shtetit
shqiptar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:52 pm

E vėrteta sot pėrplaset ashpėr mbi demagogjinė e
falls-psikologjisė
euforike''EURO..shqiptare'' dhe sjell zhgėnjimin.
Europa e Bashkuar nė procesin e ndėrlikuar politik tė
mbijetesės, ndėrton
strategjitė e saj qė mund tė pėrputhen ose jo me interesat
e shqiptarėve dhe
tė tjerėve nė njė periudhė tė caktuar dhe cfar bėhet me
shpresat e
shqiptarėve pastaj? BE ece perpara por pėr disa e ka
kaluar fazėn e
eksperimentit dhe veshtiresive kryesore, por pėr disa tė
tjerė jo dhe e
gjykojnė ende si njė eksperiment nė lėkundje mes niveleve
tė ndryshme tė
dėshėruara tė integrimit dhe ecjeve para e kėthimeve
mbrapa. Mjafton qė nė
zgjedhjet nė Gjermani tė fitojė e djathta gjermane dhe tė
jemi para njė
qėndrimi shumė tė ndryshėm ndaj zgjėrimit tė BE qė arrin tė
na godasė edhe
ne, mjafton qė tė humbasė zgjedhjet nė Itali Berluskoni qė
shfaqte njė dozė
skepticizmi pėr Europėn dhe tė vihet Prodi nė krye tė
shtetit Italian, qė
europeistėt tė marrin frymė tė lehtėsuar. Por pėr ithtarėt
shqiptarė''europeistėt e bindur'', qė si pyet kush aspak,
aq mė tepėr duke
mos qenė as fare nė sofėr pėr Europėn, ajo qė ėshtė e
rėndėsishme ėshtė tė
vėrejnė se mjafton vetėm njė ''humor'' negativ europjan
ndaj zgjėrimit dhe
gjithė shpresat shqiptare pėr nė BE tė bėhen pluhur.Dhe nuk
jemi aspak duke
supozuar, sepse aspiratės dhe thirjes
fillestaro-primitivo-politiko-
euforike qė kishte tejkaluar vetkontrolin dhe sensin e
masės ''Europė,
Europė, Europa i pėrgjigjet me njė dush tė ftohtė: -Jo nė
Europė por nė njė
lloj Jugosllavije ku Europa tė mbėshtesė interesat e veta
.dhe ndoshta
pastaj. ndoshta .nė Europė!?
. Keqardhja shtohet dhe mė tepėr kur shihet se kjo zgjidhje
nuk ndryshon nga
thelbi tradicional i politikes europjane dhe shpreh njė
stanjacion tė
mendimit politik europjan pėr Ballkanin dhe nė njė mėnyrė
ose njė tjetėr
kėrkon mbėshtetjen e sllavėve te jugut.
Cgėnjimi ėshtė i pabesueshėm por ky ėshtė njė realitet, ne
nuk jemi duke
parė ėndra. Kryetarja e Kuvendit Popullor, J.Topalli me njė
gjuhė
diplomatike e shpreh shqetėsimin e saj nė seminarin
Rose-Rolls tė Asamblesė
Parlamentare tė NATOS qė u mbajt nė Tiranė kėto ditė, kur
thotė qė ''Nė rast
se perspektiva e integrimit tė vendeve tė Ballkanit
Perėndimor pėr nė BE do
tė ishte e qartė si nė rastin e antarėsimit nė NATO,
atėherė kėto vende do
ta ndjenin vehten shumė prane BE-sė.!

Pėr fat tė keq nė mes interesave tė shqiptarėve dhe tė
interesave dhe
vecanėrisht tė tė kuptuarit tė politikės tė njė pjesė tė
drejtuesve
shqiptarė tė politikės nė kėto vite qė kaluan, ndodhet njė
hon i thellė.


2

Po pėr fat tė mirė globi ėshtė zvogėluar shumė dhe
shqiptarėt janė me fat nė
kėtė shekull sepse e din mirė se tashmė nuk ka vetėm
interesa dhe politikė
rajonale, dhe pra nuk ka vetėm njėanėsi dhe Europė. Ashtu
sic jemi pjesė e
Europės ne jemi dhe pjesė e globit, dhe cėshtė mė e
rėndėsishmja, jemi
pikėrisht pjesė e politikės globale dhe ėshtė ajo qė mund
tė krijojė
rrethanat qė tė ekuilibrojė apo korigjojė dhe zvetnimet dhe
pamundėsitė e
vazhdueshme tė politikės shqiptare.

Le tė shtrijmė vėzhgimin mė gjėrė dhe po ashtu tė
krahasojmė vehten dhe me
tė tjerėt pėr tė gjykuar mė mirė dhe pėr tė parė cfar thotė
politika globale
pėr Ballkanin.

Me datėn 11 prill 2006, nė anėn tjetėr tė Atlantikut, nė
Sanfrancisko,
presidenti kroat Stipe Mesic ka deklaruar nė ''Forumin e
Jashtėm tregtar tė
Kėshillit pėr Bisnesin Botėror''se: ''Shtetet e Bashkuara
tė Amerikės nuk do
tė lejojnė krijimin e ndonjė Jugosllavie tė re, madje edhe
nėse vetė vendet
e dėshėrojnė kėtė federatėtė tė re. SHBA, janė tė mėsuara
nga eksperimentet
me dy Jugosllavitė qė pėrfunduan nė njė det me gjak.''
Shihni pra se nuk ėshtė njė keqinterpretim i yni nė lidhje
me atė se cfar
fshihet pas propozimit europjan pėr Ballkanin Perėndimor,
aty nuk flitet pėr
asgjė mė pak sesa pėr njė lloj Jugosllavije tė re, ose mė
thjeshtė qė Serbia
''e varfėruar''nga dy shtetet me popullsi sllave qė moren
arratinė nga
Jugosllavia, tė''pėrqafojė'' tashmė tė gjithė shqiptarėt nė
Ballkan. Kroatėt
megjithėse janė shumė mė afėr Bashkimit Europjan ndjehen
tepėr tė shqtėsuar
nga kėto plane, mbi kurrizin e tyre kanė ndjerė vėrshimin e
shovinizmit tė
egėr barbar dhe pėrjetėsisht tė pandryshueshėm serbomadh,
dhe e nesėrmja
mund tė jetė pėrfundimisht shumė mė e egėr dhe
kriminale.ndėrsa Bosnja ėshtė
ende nėn traumėn e thellė tė pasigurisė, Maqedonia nė
dilemėn e pazgjidhur
me shqiptarėt, rreket duke futur kokėn nė rėrėn e shpresės
mrekullibėrėse tė
hyrjes nė BE si celėsi magjik i zgjidhjes sė problemeve.
Po ashtu me datėn 19 prill, drejtori i grupit tė kontaktit
nė Serbi de Mal
tė Zi, Xhejms Lajon thotė nė njė intervistė tė dhėnė pėr
gazetėn
''Republika'' tė Podgoricės qė serbėt nuk heqin dorė nga
projekti ''Serbia e
Madhe, prandaj: ''nėse Mali i Zi don tė hyjė nė Europė, ai
duhet ta bėjė
kėtė pa Serbinė. Ai e krahasoj Serbinė me njė cengel qė
tėrheq Malin e Zi
drejt fundit nga i cili nuk mund tė shkėputet dhe tė ecė
pėrpara.
Pikėrisht me njė cengel tė tillė nga i cili kėrkojnė tė
shkėputen tė gjithė,
ka forca tė caktuara tė politikės nė Europė qė duan dhe po
kėrkojnė ti
tėrheqin drejt njė fundi fatal shqiptarėt dhe tė tjerėt.
Nė gazetėn ''The Indipendent'' 21 prill 06, komentatori
M.Tanner nga
Podgorica shprehet kėshtu: ''Europa me vėshtirėsi tė madhe
fsheh
pakėnaqėsinė e vet pėr referendumin nė Mal tė Zi. Brukseli
duke u pėrpėlitur
keq nga perspektiva e Pavarėsisė sė Kosovės, tashti
pėrballet me
perspektivėn jo mė tė njė shteti por tė dy pjestarėve tė
rinjė tė vegjėl dhe
tė varfėr''. Pėr vėshtirėsitė qė BE i paraqet Podgoricės,
ministri i jashtėm
i Malit tė Zi, Miodrag Vllahovic thotė qė ''ėshtė koha qė
Brukseli tė
ballafaqohet me realitetin dhe t'ja kalojė historisė
shtetin e bashkuar me
Serbinė.shteti i pėrbashkėt nuk do tė ekzistojė.. Ministrat
e Europės donin
tė kompensonin Serbinė pėr humbjen e pritėshme tė Kosovės,
duke bėrė sa mė
tė ndėlikuar tė jetė e mundur shkėputjen e Malit tė Zi nga
Serbia'', ''Ne
jemi pengje tė Serbisė'' thotė ai. Kushdo nė Ballkan ėshtė
peng i Serbisė''
Shihet se jemi brenda njė beteje komplekse nė tė cilėn janė
pėrfshirė tė
gjithė, edhe kisha serbe qė ėshtė pararendėse e shovinizmit
serb ėshtė e
pėrfshirė, pėrplasjet kanė shkuar thellė duke integruar dhe
instancat
religjioze nė ''kryqėzata dhe kundėrkryqėzata ''mediatike,
mos tjetėr.
Peshkopi serb nė Mal tė zi pėrfaqėsues i serbėve tė
atjeshėm brohoritet si
njė ''shenjt'' pėr serbėt, ndėrsa pėr malazest ai quhet
vetė ''djalli'.
Megjithatė atmosfera atje ėshtė reale, askush nuk arrin ti
mashtrojė
malazest.


3
Por ndryshe, nė mes shqiptarėve situata ėshtė krejt
irreale. Njė pjesė e
Europės dhe fqinjėt qė ndjehen jo te kėnaqur nga pavarėsia
e Kosovės dhe
realiteti shqiptar, bėjnė cmos qė tė cvendosin edhe shinat
e politikės
shqiptare. Lufta kundėr shqiptarėve u fillua nė fushėn e
ndėrgjegjes qe ne
vitin 1941 dhe vazhdon. Nė mes shqiptarėve nė Ballkan
tentohet tė pėrftohet
dhe pėrjetohet njė atmosferė corientimi tė ndėrgjegjes dhe
vlerave reale
shqiptare dhe prandaj pėrhapen dhe dėgjohen teorizime tė
tilla qė shqiptarėt
na qenkan ndryshe nga tė tjerėt nė rajon, shumė modern nė
politikė dhe shumė
mė tė emancipuar, dhe nuk janė aspak mesjetarė si serbėt,
llafollogji te
shpifura qė kemi parė ti pėrsėrisnin dhe i pėrsėrisin ende
papushim si
papagaj tė lumtur dhe tė pėrgjumur ish ministrat e jashtėm
tė Shqipėrisė.
Shqiptarėt nuk janė si tė tjerėt qė janė agresivė dhe
kėrkojnė dhe sot tė
gllabėrojnė kufijtė e tė tjerėve, ja shihi nesėr nuk do tė
jenė mė kufinjtė.
ndoshta .ndoshta.dhe nuk ka asnjė kuptim tė zihemi pėr to,
nesėr ne do tė
hamė petulla te daja Europė ! Shqiptarėt po tregohen si
njė faktor i
pėrjetshėm i paqės nė Ballkan, njė komb qė sakrifikon
..deri petullat e
veta. interesat e veta. pėr hir tė paqės.!!! Dhe kėshtu
vazhdon tė paraqitet
dhe tė modelohet nėpėrmes veprės sė mjerė tė mjaft
politikanėve tė pazot ose
mashtrues shqiptar dhe propagandės, edhe mė tej si njė
popull i ''gjėrė,
''sui generis''-krejt ndryshe, avanguardė nė Ballkan
dhe.(pėr hir tė idealit
tė . mos ngutet dikush tė thotė pėr hir tė idealit tė
partisė qė i ka cuar
shqiptarėt deri nė nė kėtė gjendje tė mjeruar.) nuk kanė
apo nuk duhet tė
kenė paragjykime qoftė dhe ndaj agresorėve. shqiptarėt kanė
jo vetėm njė
faqe .paqėsore si vetė paqa.por kanė dhe faqen tjetėr qė
mund tė vihet nė
dipozicion tė agresorėve kur ta kėrkojnė..pra shqiptarėt
janė apo duhet tė
jenė modernė, kontemporanė, gjithpėrfshirės, kozmopolitė,
grekopolitė,
serbopolitė, pozitopolitė, monedhopolitė, shumė aktivė.
Rezultatet e kėti pėrcudnimi tė ndėrgjegjes janė tejet tė
dukėshme aq sa kur
Lordi P.Ashdoėn thotė qė duhet ta ckycim Ballkanin - ''pėr
ta kycur pastaj
ndryshe'', terrenin e gjen tė pėrgatitur. Disa nga rrymat
politike dhe
politikanėt tanė janė vėnė nė veprim qė mė parė pėr tė
zbėrthyer njė ide tė
tillė dhe e kuptojnė se pėr tė ckycur, e kycur dicka, duhet
njė celės qė ta
pėrdorė dikush. Tek ne asnjėherė nuk mungojnė zgjidhjet,
dhe ja ku na
gjindet mė nė fund dhe celėsi dhe celėsmbajtėsi i duhur: Nė
mesin e Tiranės,
kryetari bashkisė i jepė celėsin e kryeqytetit shqiptar
kėngėtarit serb
Bregovic vetėm se dėnjoj tė kėndojė njė natė pėr ..tė, dhe
denjoj qė tė
vinte pėr tė marrė celėsin e Tiranės qė ai e din se pėrse
mund ti duhet..!!?
Kėngėtari nuk ėshtė krejt i panjohur por ėshtė zgjedhur
ai si mė tipik
vecanėrisht nė sajė tė lidhjeve tė tia indirekte me
politikėn nėpėrmes
miqėve tė tij shumė mė tė njohur se ai, shumė ''famėligė''
pikėrisht
Kraxhiqit dhe Mlladicit '', tė cilėt duke qenė dhe miq tė
Bregovicit nuk
dihet sesi ''kot'' akuzohen si kriminelėt e Ballkanit! Pėr
miqtė e tij,
kėngėtari serb apo serbo-kroat ndjen nostalgji, dhe jo mė
pak pėrkrahje dhe
nostalgji ai ka shprehur dhe pėr politikėn kriminale tė
Miloshevicit. Kur
pyetet nė intervistė nė Tiranė nėse e ndjen fajtor kasapin
e Ballkanit dhe
Serbinė pėr krimet nė Kosovė ai qetė qetė nuk heziton tė
barazojė dhe
deklaron qė NATO ka bėrė krime nė Serbi, dhe len tė
kuptohet qė janė
viktimat qė kanė bėrė krime mbi kriminelėt serbė. Drejtėsia
sic duket nuk
ėshtė funksion i artit serb .. Po nuk mund tė ishte njė
pėrgjigje ndryshe,
sepse atėherė Bregovici do tė duhej tė tradhėtonte
krenarinė qė mund tė ketė
ndjerė kur dėgjonte se tigrat e Arkanit sulmonin e
cfarosnin viktimat e tyre
me kėngėt e tij, pra tė Bregovicit nė gojė.!
Por bashkija ka vizione tė tjera pėr botėn dhe krimi i
serbėve kundėr
shqiptarėve dhe popujve tė tjerė tė Ballkanit sic duket nuk
penetron deri te
politikat bashkijake, prandaj prej saj mund tė marrėsh dhe
kėtė pėrgjigje: a
nuk ėshte muzika njė magji? Muzika s'ka pasur kurrė kufij
dhe aq mė pak sot
nė botėn globale. Njė pjesė gazetarėsh tė mirėnjohur tė
gazetave apo TV -ve
tona cmenden pas termave qė Tirana ėshtė njė qytet i hapur,
duke imagjinuar
njė han pa porta qė se gjen kund nė botė, duke e
paralelizuar me vetvehten
qė kėshtu tė kenė mundėsi tė ikin nga kompleksi i tyre i
mbrendshėm i
inferioritetit dhe i mungesės sė identitetit dhe corbės se
ideve qė kanė nė
kokė. Shpėrthiqjen e tyre morale tė plotė ja kalojnė
Tiranės dhe e paraqesin
si njė porto-franko pėr sorollatje perverse pėrdhosėse tė
lloj lloj
marinarėsh tė dehur, kalimtarė tė ardhur nga anė e kėnd
botės.
Ne mund tė hutoheshim nga pėrgjigja e mėsipėrme ''plot
art'', pėr magjinė e
artit, po a thua tė jetė i vėrtetė pohimi pėr magjinė e
muzikės, pra a thua
tė gjithė popujt magjepsen nga muzika e sirenave dhe
shkrryhen rrafsh pėr
tokė si disa prej nesh ? Para meje nė monitor shpaloset
gazeta ''Daily
Expres'' datė 15 prill 2006 , Nė faqen 45 bėhet fjalė pėr
njė temė qė merret
herė pas here nė shqyrtim, pėr qėndrimin emotivo- politik
ndaj artit dhe
dinjitetin, dhe pikėrisht pėr qėndrimin e hebrenjve ndaj
muzikės sė gjeniut
mė te madh, kryemagjistarit te muzikės botėrore Ėagnerit, i
cili nė
shekullin e 19-tė pat shfaqur disa ide antihebreje. I
intervisturi, njėri
nga hebrenjtė kur pyetet nėse duhet dėgjuar muzika e
kolosit Ėagner, tregon
atė cfar ndodhi disa vite mė parė nė njė koncert nė Tel
Aviv: ''Pas luajtjes
sė pjesėve tė Brahmsit dhe Bethovenit, drejtuesi i
orkestrės vendosi
papritmas tė lozė uverturėn brilante tė ''Master
Kėngėtarit''tė Ėagnerit.
Por sapo tingėlluan notat e para tė uverturės, shpėrthyen
britmat, u
shpėrthyen rreshtat dhe salla pothuaj u boshatis''. Ėagneri
qė ka vdekur ne
v. 1883 nuk kishte parė ndonjeherė mizoritė e nazizmit..
.por muzika e tij
pėlqehej nga Hitleri dhe nė kampet e pėrqėndrimit kur
punonin furrat e
cfarosjes, deklaron hebreu tjetėr dėgjohej vazhdimisht
muzika e Ėagnerit,
prandaj unė kurrė nuk mund tė dėgjoj muzikėn e Ėagnerit
sado e mrekullushme
qė tė tjerėt thonė se ėshtė..'' Po, por kėta hebrenj nuk
janė as
internacionalistė, as kozmopolitė, as qytetarė tė qyteteve
tė hapura, tė
shqyera. por jetojnė nė Paris, Londėr, Berlin, Neė York
etj.janė njohės dhe
tė apasionuar tė muzikės sė zgjedhur dhe shprehen kėshtu
nga qė nuk kanė
qenė as nuk janė kryetar bashkishė, se muzika dhe e njė
kėngėtari sido,
duket se vepron si muzikė sirenash vetėm ndaj kryetarėve tė
bashkive..
n
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:53 pm

4
Po a mos shihet nė kėtė veprim bashkijak se punėt e
''mėdha'' tė bashkimeve
ballkanike me sllavėt qė patėn magjepsur njė grusht tė
shqiptarėve dhe
''udhėheqėsin legjendar'' qė nė vitet 1941, tashmė nė
rrethana tė reja
vazhdohen nga pasardhėsit e tyre real dhe shpirtėror
nėpėrmes hapave
pamoralpolitik tė kryetarėve te vegjėl tė bashkive .! A
mos kėta
provokatorė tė pėrcarjes ndėrshqiptare sic tha njė
Prishtinas nė RTK, janė
pasardhėsit e atyre qė nė vitin 1943, i vunė kazmėn
Bashkimit Kombėtar nė
Mukje pėr tu bashkuar me vėllezėrit sllavė te idealeve
internacionale
komuniste.? Ata po punojnė pėrsėri pėr tė krijuar pėrcarje
tė re nė mes tonė
duke vendosur standarte tė ndryshme tė vlerėsimit tė sė
keqes qė na gjakosi
barbarisht. Por pavarėsisht nga dėmi qė sjellin
provokacione tė tilla qė
s'mund tė jenė tė paqėllimėshme sado tė fshehura pas artit
apo naivitetit,
ata kurrė nuk mund tė kenė sukses, nuk mund ti pėrcajnė mė
shqiptarėt.

Shumė zhurmė, shumė zhurmė..! Po mirė mund tė pyesnin ata
qė kanė thurur
kėtė corbė, po pragmatizmin e famshėm, njė teori dhe
praktikė shumė e
ndjekur nė kohėt tona, megjithėse shumė tė pėrfolur ku do
ta lemė, nuk do ta
fusim nė punė? Pse kaq primitivė jemi ne, a nuk bėhet kjo
gjė pėr tė mirėn
e..e ..e..? Pėrse duhet tua presim hovin e ideve
entuziaste paqtuese,
falėse,.pėrqafuese?

Nė kėtė ballafaqim vizionesh tė atyre qė su mjaftoj tmerri
i luftave tė
ditėve tona si kryetarit tė bashkisė me veprimin e tij e tė
tjerėve dhe
atyre forcave qė pėrmendėm nė Europė dhe neve nė anėn
tjetėr, na lejohet tė
bėjmė pak analogji pėr eksperiencat ballkanike tė paqėtimit
dhe entuziazmit
te pėrqafimeve politike.
Nė periudhėn pas luftės sė dytė botėrore sllavėt e
Ballkanit nėpėrmes
komunistėve internacionalistė luftarakė dhe diktatorialė, u
gjendėn nė njė
situatė tė imponuar ndėrsllave tejet euforike qė coj nė
bashkimin e tyre.
Por koha ky gjykatės i pėrjetshėm dhe i pamėshirshėm pas
disa dekadash
goditi me cekanin e vet tė luftės pikėrisht modeluesit e
pėrqafimeve sllave
pėr ti zgjuar por tepėr vonė tashmė, fillestarpolitikanėt e
atėhershėm nga
ėndrrat rinore prej cilimiu politik qė e shihnin vehten si
kalorėsit e
''ideve, idealeve'' pėr zgjidhje pragmatike tė pėrherėshme,
fatlume dhe
gjithpėrfshirėse pėr sllavėt. Do tė shohim sesi ata rinokė,
ambiciozė tė
verbuar, i jepnin krahė kryesisht ambicieve tė tyre duke
vrapuar me
entuziazėm pas cdo ideje dhe shkėndije pėr tė carė nė
politikė.. Duke pas
predikuar politikėn e madhe tė bashkimit tė popujve sllavė
dhe vepruar, ata
shumė vonė do tė kuptonin dhe mbi kurrizin e tyre se
politika nuk ėshtė njė
seancė, por ėshtė njė lojė qė shtrihet nė kohė dhe sjell
rrokada dramatike
zgjidhjesh pėr brezat pasardhės dhe se me entuziazmin e
tyre fillestar
sllavbashkues inkoherent, me duart e veta kishin pėrgatitur
ose programuar
dramėn dhe shkatėrrimin e mėvonshėm tė kombeve tė tyre.
Njė situatė tė tillė do ta gjejmė tė pasqyruar dhe
pėrjetėsuar nga ish
presidenti kroat i viteve 1990 deri nė vitin 1999, Franjo
Tuxhman, tė hudhur
nė njė libėr tė botuar nė dy versione. Nė versionin e parė
parashtrohen
fillimet komuniste entuziaste dhe optimiste pėr krijimin e
Jugosllavisė,
ndėrsa nė versionin tjetėr tė mėvonshėm tė rishikuar tė
librit, do shohim
anėn tjetėr tė medaljes, cgėnjimin e plotė, dėshtimin nga
bashkimi
ndėrsllav. Lehtė mund tė krahasojmė tė dy versionet, tė
botuara nga ''Feral
Tribune'' nė .vitin 1997 me titull ''E kuqja dhe e zeza''
me nėntekst,
''Kalvari i Kroacisė nė Jugosllavinė titiste'', tė cilin
kushdo mund ta
gjejė lehtė duke kėrkuar dhe nė internet.

1.Versioni i parė-Entuziazmi : ''Krijimi i Jugosllavisė
socialiste''
- '' Jugosllavia ėshtė prodhim i aspiratave shekullore tė
tė gjithė kombeve
sllave tė jugut pėr tu liruar nga zgjedha gjermane,
hungareze, romane e
turke. Tė gjithė kombet tona kanė parė nė bashkimin, dhe nė
njė shtet tė
vetėm tė sllavėve tė jugut kushtet e patjetėrsueshme qė
duhen pėr lirinė dhe
pėr zhvillimin e mėtejshėm social (faqe 13).
''Me anėėn e madhėshtisė dhe bukurisė sė pastėr tė
revolucionit socialist,
tė fitores sė tij nė luftėn pėr progresin social dhe pėr
demokracinė
sociale, popujt e Jugosllavisė janė ngritur deri nė majat
mė tė larta
politike tė humanizmit bashkėkohor.''(faqe 196) etj. etj.

2.Versioni i 2-tė, i korigjuar-Dėshtimi. ''Kalvari i
Kroacisė nė
Jugosllavinė socialiste''
-''Jugosllavia ėshtė krijuar nga aspiratat serbe pėr tė
kėthyer nė skllevėr
kombin kroat, kombin slloven, kombin maqedon dhe kombet
tjera jo serbe. Tė
gjithė kėta kombe kanė parė nė bashkimin me mjete tė dhunės
me serbėt
humbjen pėrfundimtare tė lirisė sė tyre kombėtare dhe
fundin e cdo zhvillimi
social.
-Nėpėrmes tė tė ashtuquajturit revolucionit tė nveritshėm
socialist tė tyre,
me krime tė papara nė luftėn pėr Serbinė e madhe dhe
absolutivizmin
bolshevik dhe pėr etjen e pakufi tė oligarkisė komuniste
serbe pėr pushtet
absolut mbi kroatėt, populli serb e ka lėnė vehten tė
rrėzohet sic me tė
drejtė e tregon ky libėr, nė humnerėn mė tė ulėt moral
njerėzore tė pa
njohur deri sot nga qytetėrimi bashkohor.''

Pas kėsaj retrospektive dhe asaj cfar ndodhi realisht nė
Ballkan kohėt e
fundit, detyrimisht qė cdokush zgjohet nga kllapia, dhe do
tė duket edhe mė
e dhimbėshme zgjidhja qė kėrkon Lordi Ashdoėn. Shihet mirė
fillimi i
formimit tė ortekut qė tenton tė na marrė para, po njė
pjesė e politkės nuk
reagon si duhet, nuk arrin tė shohė realitetin, nuk arrin
tė zgjohet, tė
gjejė forca dhe tė reagojė por vazhdon nė njė inerci
somnambuleske tė
rrėshqesė teposhtė.

5

Askush nuk dėshėron tė shohė se celėsi i vetėm i zgjidhjes
nė Ballkan ėshtė
vlerėsimi i plotė i shqiptarėve, si faktori determinant
stabilizues. Dhe
askush nuk shqetėsohet qė tharmi i sė keqes, megalomania
serbomadhe ushqehet
pėrsėri. Sipas zgjidhjes qė ofrohet, shqiptarėt lihen
pėrsėri tė shpėrndarė,
tė pafuqishėm, tė copėzuar politikisht dhe ekonomikisht,
copėzuar
artificialisht nė parcelat eksperimentale ballkanike sllave
nė lidhje
vertikale gllabėruese me Beogradin.! Krijimi i njė tė
shtuquajture ''zone tė
tregėtisė sė lirė'' qė futet pykė si barrierė pengimi pėr
futjen e vendeve
si Shqipėria etj. nė BE, ėshtė njė truk qė dallohet lehtė.
Percaktimi
zbukurues ''zone e tregėtisė sė lirė'' vetėm nė njė copė tė
Ballkanit, nuk
mashtron njeri dhe ėshtė preludi i imponimit pėr njė
ndėrmvartėsi dramatike
kufizuese nė njė pjesė tė rajonit jashtė BE-sė qė do tė
kėrkojė tė imponojė
drejt zhvillimeve politike drejt njė Jugosllavije tė re me
cfardo emėrtimi.
Historia e kėtyre ''zonave tė lira''ekonomiko-politike qė
coj nė finale
shkatrrimtare u analizua gjatė nė kėtė shkrim. Trualli
shqiptar u nda qė nė
fillimin e shekulli tė kaluar dhe pikėrisht pėr hir tė ati
copėzimi, kombi
shqiptar ndjehet ende i paorganizuar dhe jo nė fuqinė qė
mund tė zhvillonte
dhe kjo dobėsi do tė bėnte qė hapėsirat e shqiptare tė
copėzuara nė
''tunelin e tregėtisė sė lirė''tė uzurpohen me tė gjitha
mėnyrat kryesisht
nga serbėt. Ja c'ndodh me Kosovė, arbitrarisht dhe nė
mėnyrė skandaloze
tejkalohen normat e trajtimeve tė minoriteteve dhe bėhet
presion qė duke
pasur vetėm 5% serbė, tė trajtohet si njė shoqėri
multietnike. Me qindra
hektarė tokė tė shqiptarėve tentojnė tė lihen si rezervate
qė do ti
nėnshtroheshin kushteve tė vecanta tė manastireve serbe.
Serbėt tė
shpėrndarė anė e kėnd Kosovės pėrpiqen tė veprojnė si njė
barrierė
paralizuese kundėr funksjonimit te shtetit tė ardhėshėm tė
Kosovės duke
favorizuar ekspansionin e ri tė Beogradit. Mund tė fillojė
dhe me
Mitrovicėn, njė pikpyetje qė zgjon fort ministrin e jashtėm
shqiptar dhe me
tė drejtė me njė ''Nėse.'' ai shfaq shqetėsimin e tij
serioz dhe mirė bėri
kur tha qė qė cdo cėnim i tėrėsisė sė Kosovės na bėn qė tė
mos garantojmė mė
kufijtė nė Ballkan. pra kjo do tė conte drejt rrugėve pėr
zgjidhje tė tjera
pėrfundimtare..!. As qė na shkon nė mendje se kemi tė bėjmė
me njė
pregatitje opinioni.pėr lėshime por e konsiderojmė si njė
lėvizje tė saktė
dhe tė shėndetėshme.Tė njėjtėn gjė pėrsėriti dhe kryetari i
Kuvendit tė
Kosovės, Kol Berisha. E njėjta gjė e shqetėson dhe ish
kryeministrin e
Kosovės, Bajram Rexhepi. Kjo ndjehet dhe te reagimi i prerė
i kryeministrit
tė sotėm Agim Ceku pėr kufirin me Maqedoninė.
Nėse shkon puna deri aty, atėherė dardha e ka bishtin
mbrapa. Askush nuk tė
garanton se cfar mund tė ndodhė, politika ndėrkombėtare
ėshtė njė lloj
ankandi ku shitet e blihet pėr cmimin mė tė lartė.
Rrethanat rikrijohen cdo
ditė dhe a mos mendon kush se nesėr do tė kishim
''dajėn''Europė garante,
sic kemi sot OSBE-nė e pėr cdo grindje ? A nuk qe garante
ne Bosnje Europa
kur ne dy ditė serbėt masakruan tetėmijė burra?
Para alternativave ''bashkuese'' me tė tjerėt dhe pėr mė
tepėr
mbarėballkanike, shqiptarėt janė gjetur dhe mė parė.
Ministri i jashtėm
shqiptar nė vitet 1935, M.Konica, nė njė mbledhje
ndėrballkanike nė
Stamboll, shtroj vetėm njė variant dhe vetėm njė kusht,
Bashkimin e gjithė
shqiptarėve mė pėrpara nė njė shtet tė vetėm, ku do tė
zhvilloheshin
natyrshėm tė gjithėa energjitė tona, dhe mė vonė tė flitej
pėr te tjetėr
gjė. Njėpjesė e politkanėt te sotėm nuk e kanė demostruar
''stofin'' e
parardhėsve dhe as nuk guxojnė tė kenė idetė e tyre apo aq
mė pak tė shfaqin
kundėrshtimin e tyre.
Ka forca dhe individe te politikes ne Europe qe kėrkojnė
njė zgjidhje
kompromisi nė Ballkan nė mėnyrė qė me sa mė pak energji tė
harxhuara tė
ruajnė interesat dhe prioritetet e politikave tė tyre. Edhe
tek disa shtete
qė kanė kontribute serioze nė rajon ka rryma qe nuk
shprehin shqetėsim pėr
interesat ndėrshqiptare pas situatės sė luftėrave qė sapo
kaluam, por nė
kėndvėshtrimin rajonal u japin prioritet vetėm strategjive
sllave, prandaj
dalin projekte te tilla. Kėshtu dhe Hollbruk njė
personalitet qė ka qenė
tejet aktiv nė vendimarrjen pėr rajonin, na jep njė
sentence lapidare pėr
pavarėsinė e Kosovės nė debatin e Forumit Transatlantik nė
Bruksel ku thotė:
''Me gjithė respektin qė kam pėr miqtė e mij nė Serbi,
tragjedia Kosovare do
tė pėrfundojė me pavarėsinė e Kosovės.. '',.. '', por pas
kesaj zgjidhje ai
sheh nje vazhdim te panatyrshem dhe sipas njė formulimi tė
mėparshėm,
''buldozeri''lėviz vetėm njė kahje :''Njė shtet i pavarur i
Kosovės duhet tė
jetė nė shoqėrim tė afėrt ekonomik me Beogradin; me
Serbinė, Malin e Zi,
Maqedoninė e Bosnjen, por njė shtet i pavarur me
identitetin e tij
nderkombėtar..''dhe nuk besoj se miqtė e tij serbė mund tė
jenė krejt tė
pakėnaqur nga vizionet e tia. Nė atė drejtim qė sheh
Hollbruku dhe qė e
parcializon kombin shqiptar nė provinca ekonomike, ate qė
po fiton sot
Kosova me luftėn e vet dhe me ndihmėn ndėrkombėtare, nesėr
do ta merrnin
serbėt me dorėn tjetėr. Thjeshtė do tė ishte si njė kėthim
i plotė nė
situata analoge tė mėparėshme nėn Serbinė. As qė bėhėt
fjalė tė gjykohet pėr
interesat e shqiptarėve nė tėrėsi, jo vetėm kaq por
shmangen apo
nėnvleftėsohen shpėrfillen plotėsisht lidhjet nė mes
shqiptarėve. Shqipėria
dhe shqiptarėt nė tėrėsi tek Hollbruku duket sikur s'kanė
tė bėjnė fare me
kėtė punė. Te duket sikur Shqipėria ne vizionet e tij lihet
heshtur nėn
influencėn, ekspansionin ekonomik dhe lidhjet me Greqinė,
si njė zonė tjetėr
ekonomiko politike nė raport me zonėn sllave qė tenton tė
rikrijohet? Dikur
shqiptarėt ishin ndarė mes Romės dhe Bizantit, mes
perėndimit dhe lindjes,
drejt lindjes komuniste, ndėrsa sot Hollbruku sikur kėrkon
qė tė ndahen nė
zona influence dhe dominimi mes sllavėve dhe grekėve, tė dy
palėt me
mentalitet pėrsėri lindor.
Duke vėzhguar dy vizionet shohim se cojnė ose nė pėrpjekjet
pėr nė njė
neutralizim serb tė tė gjthė shqiptarėve ose pėr rivendosje
te njė muri tė
madh ndarės nė mes nesh.
Por nuk ndjehet i njejti vizion ''sllavngjites'' ne
deklarimet e senatorit
republican Mc Cain ne fjalimin e mbajtur me rastin e 60
vjetorit te Planit
Marshall per Europen kur thote: ''Perfundimisht Pavaresia e
Kosoves eshte e
pashmangeshme'' dhe flet qė Kosova duhet te udheheqe me
pergjegjesi nje
politike te jashtme.!

Pasojat e projekt- ideve ''bashkngjitese'', pėrvecse mbi
shqiptarėt,
pėrplasen dhe mbi popujt e tjerė tė Ballkanit dhe nga
pėrcapjet pėr
realizimin e tyre duket sikur dramat e tmerrėshme
ballkanike tė fund
shekullit, mjerisht shkuan kot, sepse aftėsia e politikės
''elastike'',
tenton ti reduktoj ato vetėm nė lojra tė mjera
euroballkanike.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:54 pm

6
Por suksesi i tentativave tė tilla nuk mvaret vetėm tek
ideuesit e tyre.
Stipe Mesic qė nuk dihet sesi kishte pasi kishte rėnė disi
nėn kurthėn e
formulės se ''Ballkanit Perėndimor'' tashmė ėshtė zgjuar
nga gjumi dhe
kujton gjakderdhjet jugosllave.kujton amerikėn dhe moralin
e saj politik qė
nuk e pranon njė gjė tė tillė. Edhe tė tjerėt duhet tė
zgjohen dhe do tė
zgjohen shumė shpejt. Dhe ja qė Xhefri Kuhner nė Ėashington
Times shkruan:
''Prap bashkim ballkanik?''. Ideja e bashkimit ballkanik
ėshtė tejet e
papranueshme nga njerėzit e thjeshtė nė atė rajon pėr njė
arėsye tė
thjeshtė: Politikisht ėshtė e papranueshme, shtetet
multietnike pa dashjen e
tyre nuk kanė jetė tė gjatė''. Njerėzit nuk duan mė asgjė
tė ngjajshme dhe
ja pėr njė arėsye a pėr njė tjetėr, kėto ditė parlamenti
boshnjak i thotė jo
reformės kushtetuese tė propozuar nga amerikanėt qė kishte
pėr qėllim tė
forcojė qeverinė qendrore, presidenca tė ndrohet nga ajo
kolektive me tre
presidentė, tė kalojė me njė president me qėllim qė kjo tė
ndihmojė pėr
antarėsimin nė NATO dhe BE. Por as pėrfitimi i mundshėm
joshės si ai i
futjes nė NATO dhe BE, nuk i shtyn parlamentarėt boshnjakė
tė votojnė pėr
forcim-shtėrngimin e qeverisė qėndrore. Tmerret nuk
harrohen, asnjė nuk
pranon mė shtėrngime ballkanike.
Duke parė pėr analogji me eksperiencat e paradėshtuara
jugosllave, dhe
ideatorėt nuk kanė si tė mos e kenė tė qartė se janė para
njė projekti tė
destinuar ose mė keq tė parashikuar qė tė dėshtojė, para
njė projekti qė do
tė sillte njė shpėrthim tjetėr tė ardhėshėm, por tashmė mė
tė egėr, nė mes
serbėve dhe shqiptarėve, njė kasaphane tė re tė
paevitueshme me pasoja tė
paparashikueshme dhe pėr Europėn, nga kjo dhe hezitojnė dhe
prandaj
strategjia e BE pėr Ballkanin sic thotė Lordi Ashdoėn ėshtė
nė kolaps.
Pa dashur aspak qė tė tregohemi dyshues vetvetiu tė
krijohet pėrshtypja
sikur nė strategjinė globale europjane, kur zgjidhjet nuk
pėrputhen
plotėsisht me interesat europjane ka rrethe politike qė
pranojnė ta lenė njė
pjėsė tė Ballkanit tashmė nė pėrplasje tė vazhdueshme si
njė valvul
rregullatore shpėrthimesh tė herėpasėherėshme tė politkės
europjane dhe mė
gjėrė.
Vetėm kėshtu dhe vetėm kėshtu mund tė kuptosh se pėrse R.
Ėest thotė me
cinizėm qė ''Ballkani kėshtu duhet tė jetė pėrherė.!'' dhe
pėrse ka ende
qarqe europjane qė e pėrkrahin njė politikė tė tillė sic
thotė Lordi
Ashdoėn''

-Po cili ėshtė roli dhe misioni i politikės shqiptare nė
kėto situata qė
lexohen haptas?
-Po politikanėt shqiptar dhe gjithė shqiptarėt pse duhet
atėherė tė
shoqėrojnė politikėn europjane ngado qė i vjen pėr cdo gjė
dhe tė
pėrfshihen nė transin dhe kolapsin e saj ndaj nesh dhe tė
pranojnė projekte
qė do tė sillnin dramėn tonė dhe do tė vidhisnin interesat
kombėtare?
- Sa thellė janė zhytur politikanėt nėpėrmes hapave te
vegjėl qė i kanė
detyruar tė hedhin njėri pas tjetrit dhe si mund tė dalin
prej tyre?
Dikur ishte Jalta, ku Europa pat pjesėn e saj tė vendosjes
qė u zgjidhi
duart serbėve dhe sllavėve nė pėrgjithėsi dhe u lidhi duart
shqiptarėve me
anėn e komunizmit ndėrshqiptar qė i shėrbeu mirė vendimeve
tė Jaltės. Tash
janė disa nga europjanėt qė po kėrkojnė tua rizgjidhin
duart e pėrgjakura
serbėve dhe tua lidhin shqiptarėve dhe tė tjerėve.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:55 pm

7
F.Tuxhman pohon atė qė dihet, qė janė komunistėt kroat ata
qė e shkatėrruan
shtetin kroat dhe e bashkuan me Serbinė. Tė njėjtėn gjė
deshėn tė bėnin dhe
komunistėt shqiptar ta bashkonin qė atėherė Shqipėrinė me
Jugosllavinė po
fati e deshti qė Shqipėria tė shpėtojė nga kurthi serb tė
paktėn. Kroatėt,
sllovenėt dhe maqedonėt sapo i kanė ikur kurthit serb,
Bosnja nė gjysėm
rrugėn e saj ndėrsa Kosova tashmė po i shkėputet mėnxyrės
serbe. Ndėrkohė qė
tė gjithė po shpėtojnė nga mėnxyra e egėr shovinisto
koloniale serbe
menjėherė shfaqet njė skenar i ri i pabesueshėm:
rimbėrthimi i asaj cfar
mund tė mbėrthehet nga njė darė e re serbe. Kjo gjė nuk
mund tė mimetizohet
dhe fshihet nėn pėrcaktimin gjeografiko-politik
absurd''Ballkani
Perėndimor'', apo ''zonė e tregėtisė sė lirė'' qė nė hartėn
e stėrmadhe blu
te Bashkimit Europjan qė do plotėsohet sė shpejti kėto dy
vite, do tė mbetej
sic thotė njėri me tė drejtė si njė geto e vogėl, e lėnė
jashtė me qėllim
dhe e pėrbuzur.
Ėshtė abuzuar sa herė nga pėrkrahėsit e svetnuar tė
politikės greke nė
Shqipėri dhe abuzohet pėrsėri se integrimi i Shqipėrisė nė
BE kalon nga
Athina, ndėrsa tash na thuhet se mė pėrpara duhet tė
integroheni sė bashku
me Serbinė nė tė ashtuquajturin Ballkan Perėndimor sepse
duhen bėrė
transformime qė tė arrihen pėrputhje me standartet
europjane dhe pastaj si
top i ngjeshur ekonomikisht dhe politikisht ndoshta. nesėr
mund tė
pranoheni.ndoshta. nė BE.
Pra tashti shqiptarėve u vihen tė tjera vėshtirėsi dhe
rruga pėr nė BE kalon
pėrvecse nga Athina edhe nga Beogradi, dhe shqiptarėve u
takon paradoksi tė
shqyhen dyshė...pėr tė tentuar nė njė drejtim. !? Kjo na
vjen si strategji
e BE-sė pėr tu vėnė nė jetė me metoda ''muskulare ''ashtu
sic thotė ish
ushtaraku i karrierės Lordi P.Ashdoėn.
Ėshtė demonstruar dhe ėshtė e qartė se nė ''Ballkan vlon
njė racizėm i
tėrbuar antishqiptar'' i ngjeshur me gjithfarė shpifjeve po
qė nė fakt
mundohen tė fshehin idetė e pėrherėshme agresive pėr tė
pushtuar territoret
shqiptare dhe pėr tė shuar gradualisht identitetin shqiptar
mė tė vjetrin nė
Ballkan e mė gjėrė. Pėrse kjo frymė raciste antishqiptare
tenton tė
mbėshtetet nga nje pjese e vendeve te Europes? Si munden
atėherė shqiptarėt
tė futen me kėmbėt e veta nėn njė kurth tė tillė?

Po pėr ta realizuar idenė e tij, duhet tė pėrdoren muskujt
europjanė. thotė
Lordi Ashdoėn. po ndaj kujt?
Pas vitit1995 dhe vecanėrisht 1999-ės ''megjithėse me shumė
vonesė''u
pėrdorėn muskujt e NATO-s kundėr genocidit tė pėrbindshėm
serb nė Ballkan.
Po tashti kundėr kujt do tė pėrdoren muskujt europjanė dhe
tė cfar natyre do
tė jenė ata muskuj pėr tė sajuar corbėn e re tė padėshėruar
nga shqiptarėt?
Sigurisht kundėr shqiptarėve nė tė gjitha trojet tona, nė
Kosovė, nė
Shqipėri, nė Maqedoni dhe kudo, vec tyre dhe kundėr
boshnjakėve, maqedonasve dhe malazezve qė edhe ata nuk mund
ta pranojnė kurrė rifutjen nėn hyqmin
serbomadh.

Shpresojmė qė politikanėt shqiptar tė gjitha trevave,
intelektualėt dhe tė
gjithė shqiptarėt nuk do tė lejojnė nė asnjė mėnyrė qė
interesat dhe e
ardhmja e shqiptarėve tė pėrlahen nga kolapsi i politikės
europjane nė
Ballkan, ne e dimė shumė mirė se cfar duam. E nesėrmja
politike nuk i ngjet
kurrė pėrfytyrimeve tė sotme iluzive lulka, lulka dhe duhet
pėrballuar
cfardo presioni qė tė na bėhet.
Rrekja pa rezerva e politikės pas idese sė vazhdimėsisė sė
planifikuar dhe
sakrifikimi i interesave pėr tė, qoftė dhe pėr njė Europė
tė Bashkuar, jo mė
pėr projektin thellėsisht antishqiptar qė po flasim, shpreh
mjerimin dhe
injorancė te plotė te politikės dhe historisė ose
nėnshtrimin qė mbart
pasoja shumė tė rėnda tė pareparueshme. Duhet ditur mirė,
ashtu si e tregon
dhe historia se askush nuk mund tė bėhet garant pėr
interesat tona kur ne
vetė nuk behemi garant tė tyre.


Me datėn 27 prill, tetė presidentė nga vendet e tėrė
Ballkanit, pėrvec
Greqisė dhe Kosovės u mblodhėn nė Durrės pėr tė folur pėr
bashkėpunimin
ekonomik nė Ballkan me ftesėn e presidentėve Alfred Moisiu
dhe Stipe
Mesic.Pjesmarrja e Rumanisė dhe Bullgarisė sikur e shqeu
pak perden e rėndė
qė duan tė vendosin dhe do tė donim ta shihnim atė nismė qė
tė ishte dhe si
njė reflektim dhe reagim i i tė dy presidentėve kundėr
idesė sė Ballkanit
Perėndimor. Lėvizja pėr njė tregėti tė lirė nė Europėn
Juglindore
pavarėsisht se shmang dhe i bėn njė konkurrencė tė
qėllimshme dhe pengon
lidhjen direkte tė shteteve qė nuk hyjnė nė BE me ata qė
janė nė tė, duket
si njė lėvizje pak mė e plotė ekonomike pėr gjithė hapsirėn
ballkanike
ndryshe nga Ballkani Perėndimor njė zonė tepėr e sajuar dhe
rrudhur
artificialisht. Megjithatė ne menjehere mbi ne vershon
propaganda dhe s'na
len kohė tė gjykojmė dhe kėshtu ka ekonomistė qė duan ta
shohin kėtė nismė
mbarė ballkanike si njė zanafillė pėrparimi dhe relaksimi
politik nė
Ballkan, gjė qė ėshtė jasht fuqisė sė argumentimit. Ashtu
nguten kur e
shohin si dicka jo tė mirė qė sasia e eksportit brenda
vendeve tė Europės
Juglindore ėshtė vetėm 12%, ndėrsa pjesa tjetėr prej 41%
zhvillohet me
vendet si Italia, Greqia, Gjermania, Austria etj. Duke
krahasuar nivelet e
pėrfitimit nga cmimet nuk do ta quaja aq shumė ''si
negative''njė
disproporcion tė tillė. Megjithatė nisma pėr Europėn
Juglindore vendosi me 6
prill nė Samitin e Bukureshtit qė . marrėveshja tė hyj nė
fuqi nė vitin
2007. Si do tė vazhdojė kjo marrėveshje pas hyrjes sė
Rumanisė dhe
Bullgarisė nė BE kur ato do ti kenė krahėt mė tė lirė dhe
tė privilegjuar,
kjo ėshtė njė temė pėr tu diskutuar dhe urojmė qė tė mos
cojė nė njė
shmangėje tangente taktike tė kėtyre dy shteteve mė pas
bashkė me Greqinė
dhe braktisjen e vendeve tjera nė Ballkanin Perėndimor!
Megjithatė zgjidhjet
e problemeve si ajo energjitike mund tė pėrfshijnė tė gjthė
rajonin nė
rjetet mbarėeuropjane kėtu nuk ka arsye pėr tu kufizuar,
asnjėherė shtetet
nuk kanė privuar vehten nga bashkėpunimi.
Por dhe kjo ėshtė njė gjysėm zgjidhje me rezultante tė
pakėnaqėshme
pėrderisa ėshtė nė mes pabarazia e gjatėsisė sė shtrirjes
sė kėmbėve nga
palėt nė kontinent dhe vec tjerash nuk ėshtė aspak premisė
pėr tė zgjidhur
problemet e mbetura nė Ballkan dhe aq me teper nuk siguron
futjen ne BE.
Marrėveshja reale pėr tė qetėsuar situatėn Ballkanike nuk
duhet tė kalonte
nėpėrmes gjysėm zgjidhjeve, manovrimeve lloj lloj, por tė
realizohej futja
nė BE e shteteve qė apirojnė. Pėr hir tė theksit tė vecantė
sjellim dhe
njėherė njė bisedė me datė 24 prill, tė Kryetares sė
Kuvendit tė Shqipėrisė
me tė derguarin e Vatikanit, ku Monsinjor Xhovani Lojola
thotė ''Shqipėria
ėshtė pjesė e Europės dhe nuk mund tė jetė vecse pjesė e
BE-sė''.



Po pėrse ėshtė kaq e koklavitur situata, pėrse europjanėt
pėrpėliten nė
zgjedhjet e tyre absurde dhe i shtyjnė shqiptarėt dhe tė
tjerėt drejt
moszgjidhjes, humbjes dhe shkatėrrimit?.
Hose Manuel Barroso, kryetari i Komisionit Europjan na e
jep indirekt
pėrgjigjen kur flet pėr Kosovėn dhe shprehet se Kosova
ėshtė ndoshta ceshtja
mė e rėndėsishme nė botė sot pėr sot. Po si mund tė arrijė
situata deri nė
kėtė pikė kritike? Sigurisht vetėm nėse aty mpleksen
konkurrencat mė tė
fuqishme nė botė, ndryshe nuk do tė kishte kėtė ngarkesė.
Pėrvec bashkpunimit dhe mirėkuptimit euroamerikan qė ka
dhėnė frutet e sajė
nė tė mirė tė shqiptarėve tė Kosovės dhe nė trevat tjera,
dhe prandaj
mirėnjohja e shqiptarėve, nuk mund tė shlyhet kurrė nga
koha, ėshtė e
sigurtė qė dhe pėrplasja e vizioneve dhe e interesave
amerikane me ata
europjane, krijon njė situatė qė parashtron zgjidhje tė
ndryshme. Vėrtetė qė
jemi nė Europė por mefshtėsia dhe njėanėsia flagrante
europjane qė la tė
shkaktohen aq shumė drama nė gjirin e kontinentit, kanė
bėrė qė roli i
SH.B.A nė Ballkan tė bėhet determinant dhe deri i
konsideruar nga popujt e
sulmuar si njė shpėtim nga qielli pėr tėshpėtuar prej
gjenocidit tė egėr qė
serbėt po zhvillonin pėr shtatė palė qejfe nėn sehirin
skandaloz pasiv
europjan. Por e keqja ėshtė se pazotėsia e Europės dhe
dobėsia e saj e
veprimit nuk vinin nga dobėsia reale e saj por rridhnin
nga paragjykimi i
thellė qė Europa kishte pėr Ballkanin sepse ashtu sic thotė
Lordi Ashdoėn,
ka qarqe qė dhe sot mendojnė qė ta lėnė pėsrėri Ballkanin
nė grindjet e
veta. Sigurisht tek kjo politikė qė nuk mund tė ishte aspak
rastėsore por
vetėm e paravendosur, e kishte bazėn dhe lejimi i politikes
agresive
genocidale serbe. Faktori amerikan ka kontribut shumė tė
madh pozitiv por si
rrjedhojė dhe interesat e tia ne Ballkan. Megjithėse flitet
pėr shmangėje
graduale tė amerikanėve nga Ballkani, pesha e SH.B.A ėshtė
tepėr e madhe dhe
xhelozia konkurrenciale e padėshirės dhe pazotsisė dhe
pavendosmėrisė
europjane nė Ballkan pėrvijon ide pėrjashtuese ndaj
faktorit amerikan.
Formula qė dėgjohet sot po qė vjen qė nga koha e
perandorisė osmane,
Ballkani i ballkanasve, tashti reduktohet nė Ballkani
Perėndimor i
ballkanasve perėndimor dhe tenton tė shmangė, dobėsojė,
largojė sa mė shumė
pikėrisht ''uzurpuesin'' e ri tė kėsaj zone influence
SH.B.A-nė. Faktori
shqiptar, pėr njė kohė tė gjatė i keqpėrdorur nga Europa, u
ndje i pėrkrahur
nė luftėn e Kosovės fortas nga aleanca atlantike, ku ka
kontributin e vet tė
padiskutueshėm dhe Europa por qė veproj vetėm pasi u shty
fort nga njė shtet
i Europės, pikėrisht nga Mbretėria e Bashkuar, pra Anglija
sic themi ne,
pėrvec SHBA dhe shqiptarėt i janė tejet mirėnjohės. Por
menjėherė duket se
njė pjesė e shteteve europiane tė orientuar nga interesat e
tyre strategjike
te burimeve lindore tė energjisė dhe balancimeve
strategjike nė botė iu
kėthye politikės tradicionale rajonale dhe shqiptarėt nuk
kanė si tė mos
jenė tė shqetėsuar. Cili duhet tė jetė qėndrimi i politikės
shqiptare nė tė
gjitha trojet tona?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:56 pm

8
Situatat ndryshojnė vazhdimisht. Tashme disa nga sllavėt
megjithėse tė
pėrvėluar shpėtuan nga pėrqafimi i zjarrtė serb, kurse
serbėt mendojnė se
nuk kanė krime pėr tė shlyer .Nė Hagė vetėm dy, tre vetė.
Por Edmund Shtojber thotė se ''diskutimet mbi antarėsimin e
Maqedonisė,
Serbisė dhe Malit tė Zi nė BE, shkaktojnė frikė te
njerėzit''..shqiptarėt
janė jasht kėti anatemimi., po kjo tregon se sa shumė janė
tronditur
europjanėt nga krimi serb, saqė duan ta largojnė nga vehtja
fantaznmėn e
krimeve serbe dhe tė shmangin ankthin e futjes nė BE tė
kėtyre shteteve .,
Por ama disa, me gjakftohtėsi nuk ngurrojnė tu ofrojnė apo
imponojnė tė
tjerėve qė tė bashkjetojnė me fantazmen genocidale qė
shetit prap e lirė dhe
e etur, ende nė dorė ka kamėn te pėrgjakur mbi shpinėn e po
atyre popujve qė
u propozohet bashkimi me tė..
Europa shmang nga vehtja fantazmėn por nga ana tjetėr qarqe
tė saj shfaqin
njė nevojė atavike qe serbėt tė shpėrblehen pėr zanatin e
nevojshėm tė
xhelatit politik tė ''pėrqafimeve'' qė pėrdoret si njė
rregullator i
pamshirshėm nė politikė dhe kėrkohet qė lėvizja e filluar
nė vitet 90 nga
serbėt tė lihet tė vazhdojė, iku kush iku por tė tjerė
duhet ti nėnshtrohen
pėrqafimit serb.!
Ende pa dalė mirė Kosova dhe tė tjerėt nga kthetrat serbe,
kėrkohet qė
pėrqafimi i zjarrtė serb tė vazhdojė aty ku i duhet atyre
tashmė dhe tė
pėrhapet dhe mbi shqiptarėt nė tė gjitha trevat.

Disa nga rrethet e politikės europjane, pėr fat tė mirė jo
tė gjithė na e
largojnė Europėn pėr tė vėnė nė jetė idetė dhe qėllimet e
tyre. Cdo ditė
ndryshojnė situatat, kėshtu Edmund Shtojber na bėn tė
kuptojmė dicka dhe nė
lidhje me standartet kur thotė qė shteteve qė mund tė
aspirojnė drejt BE
duhet tu ngrihet pragu i vėshtirėsive bile edhe nėse ata
kanė realizuar
kushtet pėr antarėsim. BE tash e mbrapa do tė shohė
''aftėsinė thithėse''
gjė qė pėr tė cilėn flitet tashmė dhe qė do tė thotė BE do
tė shohė me
subjektivizm cdo antar potencial dhe nė kėtė mėnyrė mund tė
blokojė kur tė
dojė cdo pranim. Pėr njė grup prej dhjetė shtetesh prej
shumė dhjetra
miljonėsh BE nuk pat pragje tė tilla.
Pėr BE-nė me njė popullsi prej afėr 500 miljonėsh, i
ashtuquajturi Ballkan
Perėndimor qė pėrfshin njė popullsi mjaft tė vogėl thuejse
sa tė njė shteti
si Rumania qe ne 2007-ten futet ne te, na pėrbėka njė
problem shumė tė madh
pėr BE-nė aq sa qė tė pengojė sejcilin nga shtetet e
mbetura tė futen
direkt nė BE? Tashmė asnjė cilimi politik, i verbėr apo
hipokrit nuk mund tė
thotė se BE-ja parashtron vetėm problem arritje standartesh
nė ceshtjen e
zgjėrimit, por duhet tė pohojė se dilema europjane nuk
ėshtė aspak
ekonomike.
Cfar thamė e rrėzon argumentin qė kėrkon qė mė pėrpara
vendet e ''Ballkanit
Perėndimor'' duhet tė sheshojnė ngatrresat mes tyre dhe
pastaj. ndoshta si
tė jetė humori politik europjan..aftėsia absorbuese.. tė
nesėrmen edhe mund
tė futen nė BE. Nė njė eksperiment ''vėllazėrimi''
ndėrvėllazėror sllav pėr
qetėsi dhe pėr mirėqėnie qė zgjati 90 vjet, u arrit e
kundėrta, shkatėrrimi,
dhe as nė shekuj nuk mund tė arrihet gje nė kėtė rrugė qė
kėrkon ti hapė
shtigje dominimit ekonomik, politik potencial serb nė rajon
mbi kurrizin e
tė tjerėve. Kjo lidhje nuk eci, sic thotė Gjukanovici. Nuk
mund tė shuhen
kėshtu shkaqet e ngatrresave qė tė mos i transmetojnė
pastaj potencialet e
tyre destruktive nė BE. Variantin e dyshimtė e ofron dhe
ministri i
brėndshėm francez Sarkozy: ''Lėrini ato shtete ti zgjidhin
njėherė
ngatrresat mes tyre..pastaj.. shohim'', megjithėse ai e din
mirė se ky
eksperiment i pėrsėritur ėshtė i destinuar qė tė dėshtojė
dhe atėherė na
shfaqet shqetėsuese dhe pyetja qė bėn indirekt Lordi
Ashdoėn : A don Europa
ta paqtojė Ballkanin? Ėshtė konstatimi i tij qė krejt
strategjia europjane
pėr Ballkanin ėshtė nė njė konfuzion tė plotė pėr arsye qė
nuk kanė tė bėjnė
aspak me progresin nė rajon, dhe pėrsėrisim dhe njėherė atė
qė thotė mė parė
se vizioni i Europės pėr tė ardhmen nė Ballkan asht nė prag
tė kolapsit.''
Cgėnjimi ėshtė dhe mė afer kur shohim kancelaren gjermane
Anxhela Merkel qė
shkon mė tej dhe shton apo sqaron konfuzionin, kur me 16
mars deklaron qė
vendeve qė aspirojnė pėr nė BE, tu afrohet partneritet i
privilegjuar por jo
antarėsim.
Dhe nismat pėr Europėn Juglindore dhe tė ashtuquajturin
Ballkan Perėndimor
vecse cojnė ujė nė kėtė mulli.
Popuj tė lėkundur dhe deziluzionuar, tė cilėt pėr mė tepėr
pėrpiqen ti
shtyjnė pėr tu futur edhe mė ngusht nė shtegun e egėr tė
bashkimit rajonal
tė Ballkanit Perėndimor, drejt rijugosllavizimit.!!! Po
sikur tė tentohet
tashti sėrisht drejt njė eksperimenti tjetėr pėr bashkimin
e tė kundėrtave
tė pa pėrputhėshme, tė serbėve me shqiptarėt dhe tė tjerve
pas asaj
eksperience tė sapokaluar, kjo do tė shkaktonte katrahurėn
mė tė madhė qė ka
parė Ballkani, por zjarri qė u kufizua njėherė nė Ballkan
sic thotė pėrseri
Ashdoėn, tashmė nuk dihet se ku mund tė ndalej, prandaj
Europės do ti duhej
tė mendonte nė mėnyrė mė racionale dhe tė shmangėte frymėn
e politikės sė
dhelprės-falkua nė Ballkan..Serbia e mori sinonimin e vet
nė histori, i
rikrijoj kalorėsit e sė keqes, kasapėt e kohėve tona dhe
vec kėsaj humbi dhe
fitoj cfar mundi. Pėrvec pėrcapjeve tė fundit pėr tė vjelė
maksimumin e
mundshėm nga prodhimet e bisedimeve politike e situatat,
Serbia a thua do tė
ishte gati dhe njėherė tė gėlltitej ''trimėrisht '' nė
lojėn e tė tjerėve nė
njė rroposje dhe vetvrasje pėrfundimtare, nėn peshėn e
shteteve qė i ofrohen
nėn sqetull por qė nuk mund ti mbajė kurrė as dhe njė ditė
? Pavarėsisht se
situta qė i ofrohet duket pėrfituese post koloniale as qė
ma ha mėndja qė
mund tė pranojė tė fusė zjarrin sėrisht brenda vehtes,
pavarėsisht se
marrėzitė e megallomanisė janė tė pakufi ashtu si dhe mė
pas pasojat e
marrėzive.
Lordi P.Ashdoėn, qė nuk ėshtė i vetėm nė idetė e tij,
pavarėsisht se
transmeton nje ndjenjė dhimbje njerėzore dhe ndjehet
vėrtetė i sinqertė, ai
i pėrcjell ne fakt nė idetė e tij njė pjesė tė frymės
europjane tė tė
kuptuarit tė politikės dhe tė interesave te saj dhe
arsyeton tė mundėshmen
sipas vizioneve penguese tė saj. Ai denoncon pėrjashtimin e
kėtyre vendeve
nga projekti i madh europjan dhe braktisjen e vendeve pėr
tė cilėt po flasim
ai e sheh me pasoja tragjike. Po ky kėndvėshtrimi qoftė dhe
i nisur nga
qėllime positive, cuditėrisht anashkalon dhe mendimin e
veprimin politik
zyrtar solid tė Britanisė sė Madhe qė ka njė kontribut tė
jashtėzakonshėm
nismėtar dhe tejet aktiv vendimarrės nė rajon qė pas
ardhjes sė laburistėve
nė pushtet nėn drejtimin e Kryeministrit Toni Bler, si dje
nė luftėn pėr
Kosovėn dhe sot me mbėshtetjen e fuqishme tė Pvarėsisė sė
Kosovės dhe nuk ka
shtruar asnjėherė ide tė tilla, potencialisht destruktive.
Po ideja e Lordit
Ashdoėn vjen dhe si njė inerci e pandalėshme e eksperiencės
personale nga
drama e trerealitetit faktik etnik boshnjak tė sforcuar nė
vazhdimėsi nga
faktori qeverisės ndėrkombėtar. Ai nuk sheh dhe nuk kėrkon
aspak zgjidhjen
nė tė drejtėn e shpallur tė vetvendosjes sė kombeve qė do
tė do krijonte atė
forcė stabilizuese tė domosdoshme dhe tė vazhdueshme nė
Ballkan qė i jep
fund strategjikisht njėherė e mirė tendencave tė
shovinizmit megalloman
serbomadh dhe cfardo forcash tjera destruktive dhe krijon
bazat pėr dinjitet
dhe prosperitet tė natyrshėm nė tė gjithė rajonin.
Vecanėrisht duket qartė
se ai nuk njeh Cėshtjen Shqiptare dhe zgjidhjen e saj tė
natyrėshme, dhe jam
i bindur se nėse do ta njihte do tė shihte se dhe nga
zgjidhja e saj do tė
vinte dhe njė zgjidhje shumė mė e lehtė dhe pėr Bosnjen qė
ai e njeh mė
mirė. Afrimi ekonomik, politik dhe kulturor i shqiptarėve
do tė ishte
kontributi mė pozitiv nė Ballkan, njė kahe po ashtu drejt
bashkimit tė
mundshėm paqėsor tė shqiptarėve nesėr. Pra zgjidhja duhet
tė jetė nė natyrėn
reale tė situatės se kombeve e shteteve dhe krejt e
ndryshme nga ajo qė
projektohet nė propozime tė ngjajshme. Por nėse do tė
tentohet drejt
''Ballkanit prėndimor''do tė thotė se indirekt krijohen
premisat qė tė
shkohet drejt zgjidhjeve tė plota por nė njė rrugė me
dhimbje. Seicili nga
vendet pėr tė cilat bėhet fjalė duke pėrfshirė dhe Kosovėn
e Pavarur, duhet
tė ecin nė procesin qė ka avancuar shumė, dhe nė njė
periudhė tė ndėrmjetme
meditimi dhe veprimi politik tė shohim se cfar mund tė
sjellė politika e
integrimit ndėrshqiptar . Mė pastaj vjen normalisht futja
direkt nė BE.
Vetėm ekuilibri i brendshėm i BE, qė nuk ka si qendėr njė
qytet si Beogradin
qė politikisht ėshtė bėrė sinonim i barbarisė dhe mbart nė
gjirin e tij
turmat e fantazmave te gjalla vepruese te krimit pėr popujt
rreth serbėve,
po ka si qendėrlidhje Brukselin barazekuilibrues, qė do tė
sillte njė
relaksim tė jashtėzakonshėm indirekt nė rajon dhe nė
Europė.
Rosmari di Carlo, ndihmės sekretarjashtetėrore amerikane
pėr Ceshtjet
europjane dhe euroaziatike, nė takimin ministror tė vendeve
tė Kartės sė
Adriatikut, me dt, 26 prill tha qė Europa nuk do tė jetė
kurrė e qetė e
tėrėsishme dhe nė paqė pa stabilitetin dhe integrimin e
tėrėsishėm nė BE.
Duke i dhėnė fund dhe frymės dyshuese ksenofobe,
pėrjashtuese tė qarqeve tė
politikės konfuze nė Europė, tė gjithė duke pėrfshirė dhe
Europėn do tė
shpėtonin nga cengeli serb si dhe nga kurthat tjera. Po
ashtu, Mesazhi i
SHBA ''Jo mė Jugosllavi, jo mė gjakderdhje'' vetėm se
reflekton mesazhin e
palėkundur tė shqiptarėve dhe jemi tė bindur dhe tė popujve
tjerė tė kėsaj
hapėsire dhe qė ėshtė: ''Kurrė mė Jugosllavi''. Kjo ėshtė
rruga e vetme qė
mbart zgjidhjen, asnjė tjetėr.

Genc RIZAI
26 prill 2006
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:56 pm

SPROVA QĖ NUK I QĖNDRON DOT PROVAVE

Disa tema me rėndėsi teorike e praktike si “tema e
identitetit” mbeten fushė debatesh tė papėrfunduar. Kėtė
po e tregon debati i kohėve tė fundit ku janė pėrfshirė
Ismail Kadareja dhe Rexhep Qosja. Pėr mendimin tim Rexhepi
e ka vėnė keq poshtė Ismailin dhe po e dėrrmon. Siē e ka
thėnė Rexhepi, Ismaili ka rrėshqitur. Kjo duhet kuptuar se
ka rrėshqitur nga koka, jo nga kėmbėt, pėrderisa Kadareja
me “sprovėn “e tij “Identiteti europian i shqiptave” dha
shkas qė tė hapet midis shqiptarėsh njė debat qė ende nuk
kanė nisur ta bėjnė ata kombe europianė qė kanė ngritur
flamurin e bashkimit tė Europės para mė shumė se njė gjysmė
shekulli. Askush nė Europė nuk ka nisur tė bėjė debatin e
zėvendėsimit tė identitetit kombėtar me njė mbidentitet tė
stisur kontinental europian. Europa e Bashkuar pėrkundrazi
shihet si tėrėsi e identitetesh mė tė spikatur e mė tė
afirmuar kombėtarė.
“Sprova” e Kadaresė pėr zvenitjen e identitetit kombėtar nė
dobi tė njė identiteti kontinental europian nuk na ka
gjetur fare gafil, sepse idetė qė parashtron e mbron
Kadareja janė paraqitur nė shumė raste tė tjera nė forma tė
ndryshme, jo vetėm nga Ismaili. Njė shkrues nga Kosova, qė
ka prirje katolikocentriste tė afėrta me tė Kadaresė, disa
herė nė gazetėn “Koha Jonė” na kishte ngacmuar me
pikėpamjen e tij tė tjerrė trashė se shqiptarėt qenkan ende
nė dilemėn e madhe pėr tė pėrcaktuar identitetin e tyre,
bėnte para Kadaresė “sfidėn kadareane” se shqiptarėt duhet
tė pėrcaktohen pėr ”identitet perėndimor”, apo pėr
”identitet oriental”, duke dhėnė dhe verdiktin e tij se
“identiteti perėndimor nuk mund tė ngrihet mbi baza tė
identitetit oriental. Njė intelektual tjetėr, shqiptar
Kosovė nė Paris, nėpėrmjet gazetės “Metropol” na ka ofruar
mėsimet e tij pėr rrezikun qė pėrbėjnė ”identitetet e
ngurtėsuara”. Tė tjerė kanė shkruar pėr aspekte mė tė
ngushta tė kėsaj teme. Kėshtu qė ishim tė pėrgatitur pėr ta
vėzhguar, jo pėr ta gėlltitur symbyllur “sprovėn” (mė saktė
provėn sfiduese) tė Kadaresė, e cila do tė jepte patjetėr
efekte tė menjėhershme anėsore.
Identitetet mund tė jenė tė gjithėfarėshme dhe nuk ėshtė
punė me leverdi tė numėrosh llojet e tyre. Me rėndėsi ėshtė
qė asnjėherė tė mos lihet jashtė vėmendjes se identiteti
duhet kuptuar nė mėnyrė mė tė thjeshtė tė mundėshme pėr tė
mos pasur telashe me tė. Identiteti ėshtė ajo cilėsi qė
qenien, ose sendin dhe dukurinė e dallon nga tė tjerat. Pra
identiteti ėshtė dallim dhe asgjė tjetėr. Nė mėsimet e
filozofisė, madje edhe nė mėsimet e lėndės sė
kriminalistikės, studentėve u shpjegohet qysh nė fillim se
ēdo gjė ėshtė identike vetėm me veten e saj. Kjo vlen edhe
pėr njerėzit, pėr grupet njerėzove, pėr dukuritė , pėr
kombet e shtetet.
Profesori britanik Xhorxh Shėflin nė veprėn e tij studimore
“Kombet, identiteti, pushteti. Politikat e reja nė Europė”,
botuar nė vitin 2000 nė Angli, u ka kushtuar shumė vėmendje
ndėrthurjeve midis identiteteve kombėtare dhe etnike me
qytetarinė e shtetėsinė e njerėzve, me shtetin e
demokracinė. Ai ka pėrcaktuar si tre pėrbėrės tė ndėrvarur
tė jetės kombėtare: shoqėrinė civile, shtetin dhe etninė
dhe pėrmend se nė Europė pas vitit 1990 po merr ndikim njė
pėrmasė e katėrt ndėrkombėtare, shtetėsia europiane. Pra si
pėrmasė tė katėrt ka trajtuar shtetėsinė europiane, jo
ndonjė “identitet europian”, ndonėse nuk themi qė nuk
ekziston farė identiteti europian, sepse ekzistojnė
dallimet kontinentale nė rruzullin tokėsor.
Profesori Shėflin e ka thėnė me sigurinė e shkencėtarit, jo
tė letrarit trillues si Kadareja, se: “Nė shtetet civile
tė Europės Perėndimore etnizmi nuk zhduket… Shoqėria civile
gjen shprehjen e vet nėpėrmjet rregullave mbi shtetėsinė”
dhe “nė fakt nė njėfarė mėnyre ēdo shtet europian ėshtė njė
shtet shumėetnik”. Pra, ka bėrė fjalė pėr disa identitete
njėherėsh.Tingėlloi shumė paradoksale, inatēore dhe jashtė
njė gjykimi tė tillė shkencor deklarata qė kryeministri
italian, Silvio Berluskoni, bėri gjatė fushatės elektorale
nė mars tė vitit 2006 se pranon imigrantė nė Itali, por me
kusht qė Italia tė mos bėhet “shtet shumėetnik”. Kurse
shqiptarėve nė Kosovė Europa nė vend tė shtetit tė tyre
kombėtar kėrkon t’u imponojė ”shoqėrinė multietnike”. Kjo
ėshtė jo shkencė, por lojė me identitetet. Edhe Greqia bėn
trysni tė pandėrprerė dhe harbute tė detyrojė qeverinė e
parlamentin e Shqipėrisė tė miratojnė njė ligj pėr ta bėrė
artificialisht Shqipėrinė vend shumėetnik, ndonėse kjo ka
shkallėn mė tė lartė tė homogjenitetit kombėtar nė Europė.
Kjo ėshtė diēka mė e keqe se lojė me identitetet.
Por ao qė na intereson mė shumė pėr kėtė shkrim nga
pėrfundimet e profesorit Shėflin ėshtė se: “Shteti modern
ka interes tė ēojė pėrpara njė shkallė tė caktuar tė
homogjenitetit etnik, duke pėrdorur pėr kėtė qėllim
sistemin arsimor shtetėror”. Kurse grekėt nė Shqipėri bėjnė
pėrpjekje tė mėdha tė minojnė pikėrisht kėtė sistem, siē
dėshmon kėmbėngulja e tyre pėr tė hapur shkolla nė gjuhėn
greke jo vetėm nė zonėn e minoritetit, por edhe nė Himarė e
nė katėr anėt e Shqipėrisė. Shėflin ka thėnė se:
“Demokracia duhet tė mbajė parasysh etnizmin dhe etnizmi
duhet tė jetė nė ujdi me demokracinė”.
Kurse Greqia pėrpiqet t’i imponojė Shqipėrisė njė
shpėrbėrje etnike nė emėr tė demokracisė, edhe si kusht pėr
demokratizimin, nė njė kohė qė nė Greqi etnizmi qėndron mbi
demokracinė dhe demokracia nuk frenon shovinizmin.
Kryeministrin Sali Berisha filluan ta kėrcėnojnė sapo u
rikthye nė pushtet se po tė mos e plotėsojė sa mė parė
kėrkesėn greke qė shqiptarėt tė ndryshojnė kombėsinė, pra
tė prishin identitetin e tyre, mund tė pėrballet me njė
mėsymje tjetėr si e vitit 1997 nga Greqia pėr ta rrėzuar
nga fuqia. Pėrsa kohė qė Berisha nuk do tė arrijė tė
ēlirohet nga “sindromi grek” i vitit 1997 kot u bėn
shqiptarėve premtime, kot lėshon gjithė ato bubullima se do
tė bėj kėtė e atė.
Kurse Ismail Kadareja dhe bashkėmendimtarė tė tij na ftojnė
qė energjitė tona mendore t’i shpenzojmė duke u marrė me
identitetin europian tė shqiptarėve, me njė identitet ende
imagjinar dhe ende pa model teorik. Pėr fat tė keq gjėrat e
imagjinuara dhe tė paprovuara bėhen shumė tėrheqėse pėr
disa kategori shqiptarėsh , sidomos intelektualė me
pėrgatitje tė ēalė, ose qytetarė qė ėndėrrojnė me sy hapur,
sepse u duket se kėshtu pėrparojnė shpejt dhe arrijnė tė
kapin edhe kohėn e humbur pėr shkak rrethanash historike.
Profesori Shėflin ka theksuar gjithashtu se: “Atje ku
shteti, shtetėsia dhe etnizmi janė tė gjithė tė dobėt, si
nė Bjellarus, ekzistenca e jetės sė pavarur kombėtare vihet
shumė nė dyshim nga banorėt e vendit”. Kėto fjalė duhen
marrė si njė paralajmėrim serioz edhe pėr ne shqiptarėt nė
rrethanat kėrcėnuese qė po na krijojnė fqinjėt dhe tė huajt
e tjerė qė duan tė na zhysin thellė e mė thellė nė njė
gjendje zhgėnjimi, pezmatimi, tė pashpresė; qė tė na bėjnė
tė mėrzitemi deri nga qenia jonė kombėtare, tė na rėndohet
shpirti ynė shqiptar e tė na neveritet lėkura jonė
shqiptare, e cila, ē’ėshtė e vėrteta, mban ende shtresa e
aromė djersėsh tė vuajtjeve dhe dregėza tė plagėve tė
tragjedive.
Duan pra, tė na hedhin nė njė mjerim shpirtėror qė tė mos
na bėjė mė pėrshtypje se na ndėrrojnė emrin, fenė,
kombėsinė, vetėm tė na sigurohet njė punė hyzmeqari nė
Greqi, Itali, nė Kanada e firifistun, njė copė bukė si
lėmoshė, njė vizė pėr tė thyer qafėn dikund larg. A mund tė
mbyllim sytė dhe ta pranojmė kėtė si njė “identitet tė ri
europian” qė do ta na nxjerrė nė selamet?! Dhe kėtė mjerin
na e sjellin nė derė bash njerėzit qė duhet ta
kundėrshtojnė mė shumė. Kryetari i shtetit shkon nė Londėr
dhe paraqet kėtė fizionomi mjerane tė kombit shqiptar, si
komb me shumicė hipokrite, kriptomyslimane e
kriptokristiane. “Gjeniu i letrave” e ”Nderi i kombit”,
Ismail Kadareja vjen nga Parisi pėr tė na lėnė nė derė
mllefet e humbjes sė identitetit tė tij, tė dyzimit e
dyfytyrėsimit tė tij si “sprova” e tij “Identiteti europian
i shqiptarėve “, madje na paralajmėron se pėr tė krijuar
kėtė identitet tė ri ai paska ndėrmend ta nis punėn nga
“meremetimi i ndėrtesės sė harmonisė fetare” nė Shqipėri, e
vetmja ndėrtesė e jona qė ne e dimė se kemi mė tė bukurėn,
mė tė fortėn, mė tė pastėrtėn nė krahasim me tė tjerėt.
Por Kadaresė sė lajthitur pas identitetit europian, qė
fetarisht ai e koncepton vetėm si tė krishterė, madje
katolik, ndėrtesa e “harmonisė fetare shqiptare” nuk ia
mbushka mė syrin, dhe ia paska ėnda ta rrėnojė qė tė ngrejė
nė vend tė saj njė ndėrtesė tė re “harmonie fetare tė
perėndimorizuar” (lexo krishterizuar) se kėshtu duket i
kanė sugjeruar edhe ata drejtuesit e Universitetit “Jezuit”
nė Amerikė qė e kanė pėrkėdhelur gjatė vizitės sė kohėve tė
fundit tė Kadaresė nė Nju Jork (shih gazetėn “55”, 2 maj
2006).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:57 pm

Meqenėse Kadareja e paska vendosur ta “meremetojė godinėn e
harmonisė fetare” nė Shqipėri duhet t’u paraqesė mė parė
shqiptarėve preventivat sa do tė kushtojė ky meremetim, t’u
tregojė se me cilėt ndėrmarrje meremetuese ka ndėrmend tė
lidhė kontrata, si dhe t’u japė paraprakisht skicat se si
do tė jetė kjo godinė pas kėtyre meremetimve. Pėrndryshe
shqiptarėt kanė tė drejtė t’i thonė Kadaresė “ ndalu beg se
ka dhe njė hendek” pėr t’u kapėrcyer, para se ti ta
“meremtosh” sipas qejfit tėnd godinėn e harmonisė fetare nė
Shqipėri, ashtu siē nisėn tė meremetonin Ministria e
kulturės e zotėri Leskajt, Instituti i monumenteve tė
kulturės me paratė e ambasadės amerikane xhaminė nė Kalanė
e Shkodrės pėr ta kthyer nė identitetin e saj tė krishterė.
Deshėn t’ia shtonin edhe njė episod tė shekullit XXI
Legjendės sė famshme tė Rozafės qė pėrmban e simbolizon
filozofinė trishtuese “bėj e prish”. Tani pėrēunduesi
letrar i legjendave, Ismail Kadareja, paska ndėrmend qė
edhe harmoninė fetare tė shqiptarėve ta kthejė nė “Legjendė
tė Rozafės”, bėj e prish.
Nė kėtė rast e vlen t’i kujtojmė Kadaresė se nga mania pėr
“meremetimin e godinės sė e harmonisė fetare” nė Shqipėri
mund t’i sjellė edhe atij njė qortim tė ngjashėm me atė qė
njė mbret katolik i Spanjės u bėri rikonkuistadorėve tė
zellshėm katolikė pasi pa se ata kishin rrėnuar njė nga
xhamitė mė tė bukura pėr ta bėrė kishė tė rėndomtė. Mbreti
u tha: ”nuk e shihni se me kėtė qė keni bėrė ju keni
prishur njė gjė qė nuk bėhet dot mė dhe keni bėrė njė gjė
qė e gjen kudo”. Prandaj Kadareja do tė bėnte mė mirė tė
hiqte dorė nga projektet e tij pėr “meremetimin e godinės
sė harmonisė fetare” nė Shqipėri dhe tė bashkohej me ata
shqiptarė qė kėtė godinė harmonie duan ta ruajnė si e kanė
gjetur nga paraardhėsit e tyre. Tė prishėsh njė harmoni
fetare nė Shqipėri ėshtė mėkat e dėm mė i rėndė se tė
prishėsh njė xhami tė bukur si ajo pėr tė cilėn i erdhi keq
edhe mbretit katolik nė Spanjė para disa shekujsh. Kėshtu
nuk bėhen identitetet e reja por ringjallen sherret e
vjetra.
Nėse Kadaresė i rėndon tė jetė shqiptar si shumica e
popullsisė sė Shqipėrisė, nė Francė ėshtė, le tė
tjetėrsohet si t’ia ketė qejfi nė fe, nė kombėsi, gjak, tė
bėjė po deshi operacion plastik pėr tė ndėrruar lėkurėn.
Por ata shqiptarė qė nuk janė tė sektit tė tij kanė tė
drejtėn t’ia pėrsėrisin sa herė t’i bezdisė se mjaft ka
dėrdėllisur pėr tė shtyrė shqiptarėt tė tjetėrsohen
fetarisht.
Nė mjerimin e rrezikshėm qė pėrshkruan Shėflin pėr
Bjellarusin pėrpiqen tė na zhysin edhe ata qė me pathos
katolikocentrist vatikanas duan tė na heqin me shiringat e
“mirėbėrėsisė sė krishterė” shpirtin shqiptar shekullor pėr
tė na futur nė trupin njerėzor e kombėtar “shpirtin e Nėnė
Terezės sė Kalkutės”, pėr tė zėvendėsuar shqiptarizmin e
njohur me nėnėterezizmin e kultivuar nė Indi nga Vatikani,
qė ėshtė “klithmė pėr durim nėn mjerim”. Ne shqiptarėve nuk
do tė na shėrbejė pėr asgjė nė qoftė se biem nė kthetrat e
njė nėnėterezizmi tė tillė. Na bėn mė mirė po tė qėndrojmė
larg frymės nėnėtereziste tė tė jetuarit pėr mėshirė, tė tė
kėnaqurit me mėshirėn e tė tjerėve ndaj nesh dhe me durimin
tonė tė pakufishėn ndaj skllavėrimit mendor e shpirtėror.
Fryma e nėnėterezimit vetėn do tė na bėjė pre mė tė lehtė
pėr fqinjėt dhe kavie eksperimentale pėr Europėn.
Arkitekti i “identitetit europian tė shqiptarėve” dhe
njėherėsh projektuesi i “meremetimit tė godinės sė
harmonisė fetare” nė Shqipėri, Ismail Kadareja, tani mund
tė jetė shumė i zėnė me telashet qė i ka nxjerrė replika e
Rexhep Qosjes. Por ėshtė nė tė mirė tė tij qė t’i kushtojė
vėmendje edhe njė interviste tė kolegut tė tij nė majėn e
letrave shqipe , Ditėro Agollit, qė pa pėrmendur Kadarenė
bėn fjalė pėr megallomanitė nė kadareadėn politike . Me
shumė lezet e finesė Agolli i ka parashtruar arsyet pėrse
shqiptarėt nuk duhet tė dalldisin tej mase pas tėhuajsimit
kadarean e nėnėterezist. Agolli bėn paralelizmat
kuptimplotė: “Dy shpikjet mė tė mėdha tė njerėzimit janė
rrota dhe libri (shkronja). Buzuku ynė i dashur kur rrotat
vėrtiteshin nė vendin tonė nė kohėn qė ende nuk quhej
Shqipėri, bėri librin nė shqip, rrotėn mė tė madhe. Ky
burrė i madh i njė fshati tė humbur diku nga malet e veriut
qė me qiri qėrronte sytė pėr tė gjetur fjalėn shqipe sot nė
shekullin XXI mposhtet nga snobėt politikė dhe letrarė: e
ēėshtė Buzuku? Nuk hyn nė radhėn e emblemave tė kombit,
pasi nė kohėn e tij nuk ishte shfaqur ende ēmimi Nobel dhe
nuk ishte e mundur pėr tė qenė kandidat”. E kupton vallė
Kadareja se pėr cilin bie kjo muzikė? Duhet ta kuptojė, po
etja pėr lavdi nuk e lė tė pajtohet me tė, se pastaj nuk
duhet ta kėrkojė lavdinė nė salllonet e Parisit, nuk duhet
tė gėrryejė famė nė veprimtari politiko-diplomatike
italo-shqiptare pėr Danten qė tė sigurojė dhe mbėshtetje
italiane pėr mėsymjen e radhės drejt nobelizmit, nuk duhet
t’i fryjė aq shumė zjarrit tė katolikėzimit tė myslimanėve
shqiptarė pėr tė siguruar bekim vatikanas e pėrkrahje
jezuite pėr ambicjet e tij nobeliste, nuk duhet tė merret
me skicime meremetimesh tė ndėrtesės sė harmonisė fetare nė
Shqipėri qė tė duket se po kthehet si Skėnderbeg i ri pas
njė jeniēerizmi nė Perėndim, nuk duhet tė hiqet si grosist
pėr importimin e identitetit tė ri europian pėr shqiptarėt.
Agolli ka theksuar gjithashtu: “Me politikėn atdhetare janė
marrė Gjon Buzuku, qė i pari mė 1555 botoi nė shqip librin
qė quhet “Meshari”. Ky ishte njė prift katolik nė
Shqipėrinė e veriut, qė nuk shkoi nė Mongoli, nė Japoni apo
nė Indi pėr tė pėrhapur katolicizmin dhe pėr t’u bėrė
shenjt i kėsaj feje, por qėndroi nė njė fshat tė veriut tė
Shqipėrisė dhe u bė shenjtor i gjuhės shqipe. Ai nuk e ka
emrin nė ndonjė aeroport a nė ndonjė shesh, pasi nuk kishin
dalė nė atė kohė ēmimi Nobėl, as librat shqip. Tani ėshtė
vrapi drejt nobelistėve”.
Vetėm ai qė nuk do tė kuptojė bėn sikur nuk e merr vesh se
ēfarė do tė thotė Dritėroi me kėto fjalė dhe pėr kė i thotė
kėto fjalė. I thotė nė radhė tė parė pėr “rastin Kadare”
dhe “rastin Nėnė Terezė”, si dhe pėr ata qė spekulojnė me
tė dy kėto rastet, duke pėrfshirė nė radhė tė parė vetė
Kadarenė, sepse Nėnė Tereza atje nė varrin e saj nė Indi
nuk mund tė mėsojė mė se ēfarė spekulimesh tė mbrapshta
bėhen me emrin e veprėn e saj nė Shqipėri pėr tė vėnė
katolicizmin mbi shqiptarizmin, pėr tė ndėrsyer fanatikėt e
krishterė nė kryqzata fetare kundėr myslimanizmit nėn
flamurin e nobelistes pėr paqe e kandidates pėr shenjtore
tė durimit e tė mėshirės kristiane. Kisha katolike nė qoftė
se u pėrmbahet vėrtetė mėsimeve tė Krishtit duhet tė dėnojė
nė mėnyrėn mė tė vendosur keqpėrdorimin e emrit tė Nėnė
Terezės pėr nxitjen e urrejtjes fetare dhe pėr rikonkuistė
fetare nė Shqipėri. Nėnė Tereza e pėrmbushi me nder
misionin e saj si misionare e pėrhapjes dhe e lartėsimit tė
katolicizmit. Por pas vdekjes ajo nuk duhet tė kthehet nė
rikonkuistadore shpirtėrore e politike pėr tė tmerruar
shqiptarėt qė nuk i pėrkasin fesė katolike, siē kėrkon edhe
Kadareja.
Agolli e ka shpjeguar mirė nėpėrmjet paralelizmave midis
veprės sė priftit katolik Gjon Buzuku pėr pėrpunimin e
lartėsimin e shqipes nė trojet shqiptare dhe misionarizmit
qė kreu murgesha katolike shqiptare Gonxhe Bojaxhiu-Tereza
pėr pėrhapjen e lartėsimin e katolicizmit nė troje tė
largėta aziatike se nderimi i radhės sė parė duhet tė
shkojė pėr punėra si ato qė bėri prifti, nė radhė tė parė
pėr ata qė janė pėrgjėruar e sakrifikuar nė Shqipėri, pėr
Shqipėrinė. Kurse Kadareja bėn thirrje qė shqiptarėt tė
mendojnė e tė sakrifikojnė mė shumė pėr europianizmin se
kėshtu i bėhet mirė Ismailit nė Francė, pėr Krishterizmin
se kėshtu plotėsohen mė mirė shijet dhe ambiciet eIsmailit
nė Itali e Vatikan.
Agolli e ka vėnė nė dukje ironinė e faktit qė sot nė modė
nė propagandėn shqiptare ėshtė vrapi drejt nobelizmit. Por
Qosja edhe kėtu vėren se bėhen dallime. Pėr nobelistin e
dytė me origjinė shqiptare, mjekun amerikan Murati nuk
bėhet asgjė e ngjashme lavdėruese si pėr nobelisten Nėnė
Tereza, ndonėse veprimtaria e tij shkencore pėr shpikjen e
ilaēit tė stimulimit seksual viagra shėrben vetėm pėr
plotėsim nevojash tokėsore tė njerėzve. Por puna nuk ėshtė
tė pėrcaktojmė rėndėsinė mė tė madhe tė shėrbimit pėr tė
cilin dy shqiptarėt, kanė marrė ēmimin Nobel nė fusha krejt
tė ndryshme. Puna ėshtė se me emrin e veprėn e Nėnė Terezės
spekulohet.
Tre tė mėdhejtė e letėrsisė shqipe brenda pak ditėve u
shprehėn pėr kėtė gjė. Kadareja edhe njė herė paraqitet
zhgėnjyes. Qosja dhe Agolli bėnė atė qė u takon
intelektualėve qė kanė hyrė nė elitėn kombėtare. Edhe njė
herė kemi provėn se largimi nga rrėnjėt kombėtare e fishk
spirtėrisht e politikisht edhe talentin mė tė madh krijues.
Paralajmėrimi pėr fishkjen e tillė tė Kadaresė u bė qysh
kur ai para 16 vitesh braktisi truallin kombėtar tė
krijimtarisė e tė intelektualizmit tė tij pėr tė hyrė nė
orbita kozmopolite pariziane dhe europiane.

6 maj 2006
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:57 pm

TJETĖR FAQE E TRADHTISĖ KOMBĖTARE PUSHTETARE

Pak ditė mė parė, pėrmes shtypit tė shkruar dhe kronikave
televizive, u pėrhap lajmi pėr ndėrtime varrezash nė disa
zona tė Shqipėrisė sė Jugut, nė tė cilat do t’u “strehokan”
eshtra ushtarėsh grekė, tė vrarė gjatė Luftės Italo-Greke
tė fundit tė vitit 1940 dhe tė fillimit tė vitit 1941.
Asokohe Shqipėria ishte njė vend i pushtuar nga Italia
fashiste dhe agresioni qė kjo e fundit ndėrmori kundėr
Greqisė nga territori shqiptar ishte i barasvlershėm me njė
agresion qė fashizmi italian mund tė kishte ndėrmarrė
kundėr territorit grek edhe drejtpėrdrejt nga territori
italian. Prandaj shpallja e Shqipėrisė si shtet agresor nga
ana e shtetit shovinist grek ishte njė poshtėrsi greke,
tipike pėr njė pabesi bizantine, e cila ka pėrbėrė dhe
vazhdon tė pėrbėjė themelin kryesor, mbi tė cilin
mbėshtetet qė prej gati dy shekujsh politika e shovinizmit
grekomadh nė qėndrimin ndaj kombit shiptar, politikė kjo qė
u konkretizua nė vitin 1940 me aprovimin nga ana e
parlamentit grek tė Ligjit tė Luftės me Shqipėrinė dhe qė
vazhdon tė jetė nė fuqi edhe sot e gjithė ditėn.
Nga shtypi mėsojmė ca ēudira qė tė bėjnė tė vėsh duart nė
kokė: “Ne po ikim, por luftėn po ua lėmė kėtu”. “Profecia”
e njėrit prej kolonelėve grekė, thėnė banorėve tė fshatit
Bubės, nė rrethin e Pėrmetit gjatė ēasteve tė largimit nė
mesin e vitit 1941, duket se ka dalė e vėrtetė. Eshtrat e
njė pjese tė mirė tė ushtarėve tė rėnė gjatė Luftės
Italo-Greke kanė dalė shpesh nė sipėrfaqe gjatė punimeve tė
ndryshme, ndėrsa shpėrthimet nė vite tė predhave kanė
shkaktuar mjaft viktima” (Entela Bani, “Nė manastir, mes
varreve qė po hapen pėr ushtarėt grekė”. Gazeta “Shekulli”,
14 maj 2006, f.Cool.
Nga praktika botėrore dimė qė eshtrat e ushtarėve tė njė
ushtrie agresore qė janė vrarė nė tokė tė huaj, shteti
pėrkatės i ka tėrhequr nė vendin e tij. Kėshtu veproi
shteti italian me eshtrat e ushtarėve tė ushtrisė fashiste
italiane qė u vranė nė Shqipėri gjatė luftės antifashiste
tė popullit shqiptar. Historia e tėrheqjes sė kėtyre
eshtrave, me sa jemi nė dijeni, u mbyll qė nė vitin 1962.
Nuk kam tė dhėna se si veproi shteti gjerman pas luftės pėr
tėrheqjen e eshtrave tė ushtarėve pushtues nazistė nga
vendet e Evropės Lindore. Por dihet qė nė Parkun e Madh tė
Tiranės, bash nė vendin ku qenė prehur pėr shumė vjet me
radhė eshtrat e dėshmorėve tanė, ish-pushtetarėt socialistė
tė Tiranės lejuan ngritjen e njė memoriali pėr nder tė
ushtarėve gjermanė, tė vrarė nė territorin shqiptar gjatė
Luftės Antifashiste. Ish-pushtetarėt socialistė tė Tiranės,
si gjithmonė tė zhytur deri nė fyt nė batakun e tradhtisė
kombėtare, nuk duhej tė lejonin ngritjen e njė memoriali tė
tillė qė poshtėron sakrificat e popullit shqiptar nė luftėn
kundėr nazifashizmit. Servilizmi pėshtirosės i
ish-pushtetarėve socialistė tė Tiranės ndaj shteti gjerman
dhe heshtja neveritėse e opozitės sė atėhershme, poshtėron
mbarė kombin shqiptar, sidomos me simbolikėn e ngritjes sė
memorialit tė lartpėrmendur pikėrisht nė ish-varrezat e
dėshmorėve tė kombit. Por rrjedha e ngjarjeve vėrtetoi nė
praktikė se ngritja e memorialit pėr “nder” tė ushtarėve
gjermanė, tė vrarė nė Shqipėri, nė tė vėrtetė, paska qenė
njė parainvestim dhe njė shfajėsim pėr pėrnderimin e
paskėtajshėm tė eshtrave tė ushtarėve agresorė grekė, tė
vrarė nė territorin shqiptar gjatė tė ashtuquajturės Luftė
Italo-Greke. Shovinizmi grekomadh dhe kisha shoviniste
greke pretendokan se ushtarėt grekė tė vrarė nė atė luftė
nė territorin shqiptar na qenkan “dėshmorė” qė meritokan,
demek, nė Shqipėri varreza madhėshtore, memoriale dhe
manastire tė stilit grekobizantin! Por e vėrteta ėshtė se
ata ushtarė grekė qė u vranė nė atė luftė nė territorin
shqiptar, kanė qenė ushtarė pushtues, agresorė, qė
meritonin tė pushkatoheshin paraprakisht nga vetė populli
shqiptar, i cili e pati tė pamundur ta bėnte njė gjė tė
tillė, meqenėse vetė ishte i pushtuar nga Italia fashiste.
Pushteti i komunistėve shqiptarė, menjėherė pas
konsolidimit tė tij nė vitet e pasluftės, duhej t’i kishte
kėrkuar Athinės zyrtare tėrheqjen e eshtrave tė ushtarėve
agresorė grekė nga territori shqiptar, sepse pikėrisht ato
eshtra pėrbėnin njė burim tė pėrhershėm rrezatimi shovinist
grek. Por shteti komunist shqiptar nuk e ndėrmori njė hap
tė tillė, sepse mbijetesėn e vet ai e shikonte nė lidhjet e
ngushta me politikėn ortodokse sllave, simotrėn e
ortodoksisė greke.
Nė njė emision tė paradokohshėm tė kanalit TV Klan ndoqa
intervistėn e kryetarit tė bashkisė sė Kėlcyrės, i cili
shprehte befasinė e vet pėr ngritjen e varrezave pėr
eshtrat e ushtarėve grekė, pėr ndėrtimin e manastirit tė
Shėnkollit, rreth 6 kilometra larg qytetit, ku do tė prehen
kėto eshtra. Mė pas ndoqa edhe intervistėn e njė fshatari
tė fushės sė Dragotit, ku paska varre tė ushtarėve grekė.
Gazetarja e lartpėrmendur, Entela Bani, vazhdon
reportazhin e saj: “Megjithėse Kėlcyra ėshtė njė qytet
mjaft i vogėl qė nuk numėron mė shumė se pesė mijė banorė e
ku lajmet “marrin dhenė”, Agroni, shoferi i autobusit me tė
cilin udhėtohet drejt manastirit, nuk e di se nė Shėnkoll,
rreth gjashtė kilometra larg qytetit, janė ngritur varrezat
pėr tė rėnėt grekė. “Ma zuri pak veshi nė lajme dje kėtė
njoftim, por nuk e dija se bėhej fjalė pėr manastirin afėr
Kėlcyrės. Jo se ėshtė ndonjė gjė e madhe, por mė shumė mė
vjen ēudi se si nuk e kemi marrė vesh…” Ndėrkaq, makina
kalon urėn e Dragotit… dhe bashkėbiseduesi tregon varrezėn
ekzistuese, njė parcelė toke, e cila prej banorėve ėshtė
cilėsuar dhe konsiderohet si e shenjtė. “Banorėt e kėsaj
zone i kanė ruajtur varrezat me gjithēka kanė pasur
mundėsi. Edhe pas viteve 1990, kur tokat e kooperativės iu
ndanė atyre, kėtė pjesė nuk e mori asnjė, por qėndroi
varrezė, pėr tė respektuar nė kėtė mėnyrė tė rėnėt”, -
vazhdon mė tej Agroni” (po aty).
Nga ky reportazh i gazetares Entela Bani rezulton se
shovinizmi grekomadh, i pėrfaqėsuar nga pararoja e tij
ogurzezė nė Shqipėri, alias guvernatori Janullatos, e ka
vazhduar i qetė punėn e vet nė territorin shqiptar pėr
ngritjen e varrezave, tė kishės nė qytetin e Kėlcyrės dhe
pėr ndėrtimin e manastirit nė Shėnkoll nė respekt tė
ushtarėve grekė qė janė vrarė nė territorin shqiptar nė
pėrleshje me trupat italiane. Por nė ato pėrleshje
pushtuesish nė njė territor tė huaj, janė vrarė edhe
ushtarė italianė. Tani lind pyetja: kėta banorėt e
Kėlcyrės, tė Dragotit apo tė Pėrmetit, a kanė vallė kujtesė
“historike”? A e dinė ata vallė se eshtrat e ushtarėve
italianė qė u vranė nė territorin shqiptar, qoftė nė
pėrpjekjet me trupat pushtuese greke gjatė periudhės nėntor
1940 – prill 1941, qoftė nė pėrpjekjet e mėvonshme me
brigadat tona partizane, shteti italian i tėrhoqi pas
luftės nė atdheun e vet? A e dinė ata vallė qė shteti
shovinist grek asnjėherė nuk kėrkoi tėrheqjen e eshtrave tė
ushtarėve tė tij agresorė qė u vranė nė tokėn shqiptare?
Dhe a e dinė ata vallė qė shteti shovinist grek nuk e
kėrkoi njė gjė tė tillė vetėm e vetėm qė eshtrat e
ushtarėve tė tij agresorė t’i pėrdorte paskėtaj si “gozhdėn
e Nastradinit” nė Shqipėri? Ore shqiptarė tė Kėlcyrės, tė
Dragotit dhe tė Pėrmetit! Po si mund t’u quaka e shėnjtė
ajo parcelė e territorit shqiptar ku prehen eshtrat e
ushtarėve agresorė grekė? Po a kini dijeni ju, ore tė
bekuar, se cilėt kanė qenė ata ushtarė agresorė grekė,
eshtrat e tė cilėve sot plehėrojnė parcelat tuaja qė i kini
gėzuar si tė tilla brez pas brezi? Fytyrėn e vėrtetė prej
shovinistėsh tė kulluar tė ushtarėve agresorė grekė na e
zbulon prof.dr. Beqir Meta nė veprėn e tij monumentale me
titull “Tensioni greko-shqiptar (1939-1949)”. Shtėpia
Botuese GEER, Tiranė, 2002. Ja ēfarė shkruan profesori i
nderuar nacionalist: “U vėrtetua njė veprim sistematik dhe
i qėllimshėm i shkatėrrimit tė kishave dhe tė xhamive tė
shqiptarėve nė zonat ku u fut ushtria greke. U dėmtuan dhe
u shkatėrruan tė dyja kishat ortodokse shqiptare nė Rehovė,
kishat nė Selenicė, nė Mileci, nė Plasė, nė Ersekė, nė
Boboshticė, nė Dardhė, nė Kapshticė, nė Voskop, nė Turan,
Katedralja Ortodokse, kisha e Shėn Trinisė dhe Pallati i
priftėrinjve katolikė nė Korēė, katedralja e Shėn Marisė
dhe kisha e Shėnkollit nė Drenovė; kuvendi Shėn Ilia nė
Vloēisht dhe 11 kisha ortodokse nė Voskopojė. Grekėt
shkatėrruan edhe xhamitė e Ersekės, tė Vloēishtit, tė
Pogradecit, tė Turanit, tė Leskovikut, tė Mborjes, tė
Floqit, tė Zvezdės dhe tė Gjonomatit. Kjo e fundit u
shndėrrua nga grekėt nė stallė kuajsh” (f.50-51).
Pikėrisht eshtrat e kėtyrė ushtarėve tė vrarė grekė, apo
tė shokėve tė tyre agresorė nė Shqipėrinė e Jugut qė kanė
kryer krime tė tilla tė pėrbindshme kundėr trashėgimisė
kulturore dhe fetare tė kombit shqiptar, shteti shovinist
grek i rivarros po nė territorin shqiptar, duke ngritur pėr
ta memoriale, kisha dhe manastire tė posaēme me simbolikė
greke! Mjerė Shqipėria ku ėshtė katandisur! Mjerė ky vend
qė po poshtėrohet ēdo ditė e mė shumė nga shovinizmi
grekomadh dhe pushtetarėt servilė tė Tiranės! Po a kanė
mbetur vallė ndopak shqiptarė me dinjitet kombėtar nė
Shqipėrinė e Jugut, sidomos nė zonėn e Tepelenės, tė
Pėrmetit, tė Korēės dhe tė Gjirokastrės? Nė kėto zona a ka
shqiptarė qė hanė pėr tė rrojtur, apo paskan mbetur vetėm
shqiptarė qė rrokan pėr tė ngrėnė? A thua t’i ketė
katandisur vallė politika deri nė kėtė derexhe? Me siguri
qė shqiptarėt e kėtyre zonave zvarriten pas politikės
tradhtare qė ndjekin neokomunistėt demokratosocialistė nė
marrėdhėniet me shtetin shovinist grek. Ndryshe s’ka se si
tė shpjegohet fakti qė shovinizmi grekomadh dhe kisha
shoviniste greke sillen nė Shqipėrinė e Jugut si nė njė
stan pa zot!
Politikanėt neokomunistė demokratosocialistė qė hipin e
zbresin nga pushteti nė Tiranė me uratėn e Evropės, sipas
njė rituali zgjedhor formal, kanė tė shtrenjtė vetėm
“shenjtėrinė” e pushtetit personal, aq mė tepėr kur ky i
fundit sigurohet me sponsorizmin e drejtpėrdrejtė tė
Athinės. Prandaj atyre u duken atavike terma tė tillė si
“komb shqiptar”, “dinjitet kombėtar”, ndjenjė kombėtare”,
“ēėshtje ēame” etj. Pas rebelimit grekolabokomunist tė
vitit 1997, neokomunistėt socialistė tė Tiranės qenė tė
parėt qė ia hapėn portat kat e kat shovinizmit ekonomik
grekomadh nė Shqipėri, shovinizėm ky qė u konkretizua me
hapjen e shumė bankave nė vendin tonė dhe tė bizneseve tė
panumėrta greke. Mjafton tė kujtojmė dy vampirėt grekė tė
telefonisė celulare nė Tiranė pėr tė kuptuar se deri nė
ē’shkallė ka arritur grabitja e qytetarit tė thjeshtė
shqiptarė nga ana e shtetit shovinist grek. Po tė bėsh njė
shėtitje nėpėr qytetet tona, gjithandej do tė lexosh:
“Mobilje greke”, “Farmaci greke”, “Furrė greke”, “Naftė
greke”… Prite kur ndonjė ditė tė lexojmė nė ndonjė qoshe tė
fshehtė edhe shpalljen “Femra greke”, tė cilat do tė
shėrbejnė pėr “kryqėzimin” ca nga ca tė racės shqiptare.
E, pra, nė kushtet kur politika e Tiranės zyrtare i ka
tradhtuar interesat e Shqipėrisė Londineze dhe tė krejt
kombit shqiptar, atėherė ē’i mbetet tė bėjė shtetasit tė
thjeshtė, qoftė nė qytet, qoftė nė fshat? Kur njerėzit
braktisen nė mėshirėn e varfėrisė, atėherė ata domosdo qė
do tė shndėrrohen nė skllevėr tė politikės dhe politikanėt
do t’i vėshtrojnė nė dritėn e syrit. Sikur politika
shqiptare tė kėrkonte me ngulm nga shteti grek qė t’i
tėrheqė brenda njė afati tė caktuar eshtrat e ushtarėve
grekė nga Shqipėria, meqenėse gjatė Luftės Italo-Greke,
sapo kaluan kufirin tonė shtetėror, ata populli shqiptar i
konsideronte pushtues, atėherė, me siguri qė edhe ai
fshatari i thjeshtė i Dragotit tė Tepelenės atė ngastrėn e
tokės sė vet qė vazhdojnė t’ia mbajnė “tė pushtuar” eshtrat
e ushtarėve agresorė grekė, do tė kėrkonte qė ta “ēlironte”
prej tyre njė sahat e mė parė.
Varret e ushtarėve agresorė grekė, kishat dhe manastiret
greke nė Shqipėrinė e Jugut janė investime qė shteti
shovinist grek po bėn pėr njė periudhė tė mėvonshme, pėr
t’iu rikthyer pėrsėri aneksimit tė Shqipėrisė sė Jugut nė
njė kohė qė do ta quajė tė pėrshtatshme. Dhe para opinionit
ndėrkombėtar do tė ketė se me ēfarė t’i argumentojė
pretendimet e veta shoviniste: me varrezat e ushtarėve tė
rėnė pėr “ēlirimin” e “Epirit tė Veriut”, me simbolikėn e
kishave dhe tė manastireve greke nė mbarė Shqipėrinė e
Jugut, me listat e pensioneve tė majme qė u paguan sa e sa
shqiptarėve nė krejt trevat e jugut, duke i konsideruar ata
qytetarė grekė. Kur tė kujtohen shqiptarėt e Shqipėrisė sė
Jugut pėr pabesinė shumėvjeēare qė ka pėrdorur shovinizmi
grekomadh dhe kisha shoviniste greke pėr t’i helenizuar,
atėherė do tė jetė vonė, do tė kėrkohen shumė sakrifica,
deri edhe nė derdhjen e gjakut, pėr mbrojtjen e identitetit
shqiptar. Pikėrisht atėherė shqiptarėt e Shqipėrisė sė
Jugut do t’i kujtojnė fjalėt e dikurshme profetike tė zotit
Baleta se sulmi grek do tė pėrballohet me njė kosto shumė
tė lartė.
Njė tjetėr fakt tronditės tė bėn shumė pėrshtypje nė kėtė
mes. Mbarė shtypi shqiptar dhe kanalet televizive nuk bėnė
asnjė koment pėr ndėrtimin e varrezave pėr ushtarėt e vrarė
grekė. Heshtėn analistėt dhe komentatorėt “e famshėm”,
madje heshtėn nė njė mėnyrė paradoksale. Dhe heshtėn sepse
nuk mund tė vepronin ndryshe. Ata heshtėn sepse heshti
politika, heshtėn politikanėt. Madje politikanė, si puna e
Mediut dhe e Musta(Fajit), dhanė madje bekimin e tyre pėr
ngritjen e objekteve tė tilla. Dhe politikanėt e tė gjitha
ngjyrave nuk mund tė mos heshtnin se ata janė tė parėt qė i
kanė tradhtuar interesat e vendit tonė nė marrėdhėniet qė
kanė ndėrtuar me shtetin shovinist grek, se Shqipėrinė ata
e kanė kthyer nė njė shtojcė tė ekonomisė greke. Pra,
politikanėt tanė tė shitur kanė bėrė qė nė Shqipėri tė
lindė njė shtyp i shitur, tė krijohet njė rrjetė i gjerė
kanalesh televizive tė shitura, tė dalin nė skenė njė
lukuni komentatorėsh tė shitur. Kjo ėshtė njė fatkeqėsi e
rėndė kombėtare qė rrezikon tė zvetėnojė vetėdijen tonė
kombėtare. Nuk e besoj se mund tė gjendet nė botė njė shtet
i tillė, si Shqipėria, ku politikanėt tė tradhtojnė
interesat e larta kombėtare, ku shtypi dhe mjetet e
propagandės pamore tė tradhėtojnė interesat e larta
kombėtare, ku taborret e analistėve dhe tė komentatorėve
tė tradhtojnė interesat e larta kombėtare.
Pėr ndėrtimin e varrezave dhe tė pėrmendoreve pėr ushtarėt
pushtues grekė, tė vrarė nė territorin shqiptar, hesht
Akademia e Shkencave. Dhe Akademia e Shkencave nuk mund tė
mos heshtė se ajo ka kohė qė i shkon pėr hullie shovinizmit
serbogrekomadh (pėr ēka ėshtė folur me fakte nė faqet e
gazetės sė respektuar “Rimėkėmbja”).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:58 pm

Pėr ndėrtimin e varrezave dhe tė pėrmendoreve pėr ushtarėt
pushtues grekė, tė vrarė nė territorin shqiptar, heshtin
intelektualėt shqiptarė, madje heshtin intelektualėt e
shquar shqiptarė! Po heshtin zoti Kadare dhe zoti Agolli!
Kur ėshtė fjala pėr shtatoren e Sulejman Pashės, tė ngritur
nė qendėr tė Tiranės, zoti Kadare shkruan: “Vetėm njė
popull qė nuk e meriton lirinė mund t’i ngrejė shtatore
pushtuesit tė vet” (“Identiteti evropian i shqiptarėve”,
ONUFRI, 2006, f.52).
Sė pari, zoti Kadare nuk ka pse i turret popullit shqiptar
dhe ta ngatėrrojė atė me politikanėt, se shtatoren e
Sulejman Pashės nuk e ka ngritur populli shqiptar pas
ndonjė referendumi mbarėpopullor. Ajo shtatore ėshtė
ngritur me ndonjė vendim tė politikanėve dhe populli
shqiptar nuk ka punė nė kėtė mes. Sė dyti, nuk kam dėgjuar
qė Akademia e Shkencave tė dilte me ndonjė pėrkujtesė, ku
t’u tėrhiqte vėmendjen politikanėve tė Tiranės se shtatorja
e Sulejman Pashės nuk duhej tė ngrihej nė qendėr tė
Tiranės, meqenėse figura nė fjalė nuk e meritonte njė
nderim tė tillė.
Populli shqiptar nuk ka punė as me ngritjen e varrezave pėr
eshtrat e ushtarėve agresorė grekė nė Shqipėrinė e Jugut,
as me ndėrtimin pėr nder tė tyre tė kishave dhe tė
manastireve me simbolikė greke, tė cilat janė shumė mė
madhėshtore se shtatorja e pluhurosur e Sulejman Pashės nė
qendėr tė Tiranės. Po nė kėtė rast zoti Kadare pse nuk po e
ngre zėrin dhe tė thotė se “vetėm njė popull qė nuk e
meriton lirinė mund t’u ngrejė varreza, kisha dhe manastire
pushtuesve tė vet”? Apo sepse kėta pushtues grekė i
pėrkasin botės sė krishterė, pėr tė cilėn zoti Kadare po
pėrgjėrohet aq shumė qė kur u arratis drejt Francės nė
nėntor tė vitit 1990? Ėshtė mjerim i madh pėr kombin
shqiptar qė njė intelektual i tillė i madh, si zoti Kadare,
u pėrmbahet dy standarteve nė vlerėsimin e pushtuesve tė
territoreve shqiptare. Nė librin e sipėrcituar zoti Kadare
i turret me tėrė mllefin e vet Perandorisė Otomane pėr tė
zezat qė i paska punuar popullit shqiptar. Por a ėshtė vetė
ky zoti Kadare qė pikėrisht atė Perandorinė Otomane dikur e
pati vlerėsuar asisoj, duke thėnė se ajo, nė tė vėrtetė,
pėrfaqėsonte Shtetet e Bashkuara tė Amerikės nė mesjetė?
Nė pėrkujtesėn e Shoqėrisė Shqiptare “Drita” tė
Bukureshtit, tė botuar nė gazetėn “Shqiptari” tė datės 14
gusht 1888, shkruhet:
“…Mos harroni, vėllezėr shqiptarė, se Zoti i krijoi kombet
pėrpara fesė, pra, kombi ėshtė pėrpara gjithēkaje. Le tė
bashkojmė trupat dhe shpirtrat tanė me Perandorinė Otomane,
duke parė se vetėm prej saj mund tė ruajmė jetėn e kombit
tonė tė dashur pėrkundėr sė ashtuquajturės Ortodoksi e
Grekėve” (Citohet sipas: Zhan Klod Faveirial. Historia (mė
e vjetėr) e Shqipėrisė. Plejad, 2004, f.533).
Pra, ngritja nė Shqipėrinė e Jugut e varrezave, kishave
dhe manastireve nga ana e shtetit shovinist grek, nė nderim
tė ushtarėve pushtues grekė, tė vrarė nė territorin
shqiptar, ėshtė njė poshtėrim shumė i rėndė qė i bėhet
Shqipėrisė dhe mbarė kombit shqiptar, meqenėse ata ushtarė
tė vrarė vinin nga njė vend agresorė, si Greqia, e cila,
bashkė me kishėn e saj shoviniste, gjithmonė ka synuar
zhbėrjen e kombit shqiptar nė Evropėn Juglindore. A duhet
tė heshtė zoti Kadare para njė fakti tė tillė flagrant? Apo
atij, si njė tė strehuari tashmė mes botės sė krishterė nė
Perėndim, i interesoka mprehja e pallės sė publicistikės
vetėm kundėr Perandorisė Otomane, e cila asnjėherė nuk pati
synuar zhbėrjen e kombit shqiptar?
Pėr ngritjen nė Shqipėrinė e Jugut tė varrezave, tė
kishave dhe tė manastireve pėr ushtarėt agresorė grekė, tė
vrarė nė territorin shqiptar, po hesht (vetėm me ndonjė
pėrjashtim tė rrallė) mbarė inteligjencia universitare! Dhe
ky ėshtė njė turp i madh!
Para njė fakti tė tillė tronditės pse po hesht Shoqata
Atdhetare “Ēamėria”. Nuk e di se cila ėshtė arsyeja qė kjo
shoqatė nuk ngrihet tė pushtojė sheshet e qyteteve
shqiptare kundėr njė dhunimi tė tillė tė territoreve tė
Shqipėrisė sė Jugut me varreza, kisha dhe manastire greke,
a thua se kjo pjesė e territorit tonė qenka kthyer
faktikisht nė pjesė tė territorit tė shtetit shovinist
grek?!
Po pse nuk i ndihet zėri shoqatės “Labėria”? Ku janė
drejtuesit e saj, pse nuk kėrkojnė tė dalin nėpėr studiot e
televizioneve dhe tė protestojnė me forcė kundėr politkės
tradhtare qė ndjekin politikanėt neokomunistė
demokratosocialistė tė Tiranės nė marrėdhėniet e tyre me
shtetin shovinist grek?
Pse s’po dėgjohet mė zėri i Frontit pėr Bashkim Kombėtar?
Pse po hesht ai pėr varrezat, kishat dhe manastiret me
simbolikė greke nė Shqipėrinė e Jugut, pėr ndėrtimin e tė
cilave nė nderim tė ushtarėve agresorė grekė, tė vrarė nė
territorin shqiptar, shteti shovinist grek e subvensionon
me miliona euro kishėn shoviniste greke? Apo Fronti pėr
Bashkim Kombėtar ėshtė duke ecur nė gjurmėt e Ali Ahmetit,
i cili para do kohėsh ka deklaruar se, me integrimin nė
Evropė, atdheu ynė fillon nė Strugė dhe mbaron nė
Norvegji?!
Kėtu e quaj me vend tė falėnderoj me gjithė zemėr tė
gjithė ata qė janė shprehur publikisht kundėr dhunimit tė
territorit shqiptar me ndėrtime varrezash, kishash dhe
manastiresh me simbolikė greke, me sponsorizime tė
drejtpėrdrejta tė shtetit shovinist grek pėr kishėn
shoviniste greke, nė nderim tė ushtarėve agresorė grekė, tė
vrarė nė territorin shqiptar. Para sė gjithash, e meriton
tė falėnderohet At Nikolla Marku (shih reagimin e tij me
titull: “Pushtuesit grekė nuk duhet tė nderohen nė
Shqipėri”, tė pėrcjellė nga dr. Dhimitėr Paparisto nė
gazetėn “Sot”, 16 maj 2006, f.3), i cili po qėndron me
stoicizėm nė mbrojtje tė vetėsisė shqiptare tė Kishės
Ortodokse Shqiptare, duke e mbajtur tė ndezur polemikėn
kundėr uzurpatorit tė kreut zyrtar tė kėsaj Kishe, Anastas
Janullatosit, qė, faktikisht, ka ngritur nė Tiranė njė
filial tė Kishės Ortodokse Greke dhe po kontribuon me tė
gjitha forcat pėr helenizimin e Shqipėrisė sė Jugut, duke
ecur nė gjurmėt e Shėn(djall) Kozmait (1714-1779), se ky
“nuk ishte vetėm njė misionar i ortodoksisė fanariote, por,
siē e pranojnė historianėt e sotėm grekė, mbi tė gjitha,
njė flamurtar i flaktė i helenizmit” (Prof. Kristo
Frashėri. “Himara dhe pėrkatėsia etnike e himarjotėve.
Bisedė me historianėt grekė. TOENA, Tiranė, 2005, f.85).
Falėnderimet mė tė ngrohta dėshiroj tė shpreh pėr prof.dr.
Rami Memushaj, pedagogun e mirėnjohur tė gjuhės shqipe nė
Fakultetin e Historisė dhe tė Filologjisė, tė vetmin
pėrfaqėsues tė inteligjencies universitare, i cili nė
artikullin e tij, tė titulluar “Mos po humbim kujtesėn
historike?” (gazeta “Shekulli”, 20 maj 2006, f.14),
analizon bukur pikėpamjet e tij lidhur me sa mė lart.
Shumė pėrshtypja mė ka bėrė edhe artikulli boll bindės i
zonjės (apo zonjushės, se nuk e njoh) Albana Berberi me
titull “Pse (s) duhet ngritur varreza e ushtarėve grekė”
(gazeta “Ballkan”, 21 maj 2006, f.9), nė tė cilin, me
faktet qė sjell, nė tė vėrtetė, zbulon politikėn servile,
tė paparim, qė ndjekin pushtetarėt e Tiranės nė
marrėdhėniet e tyre me shtetin shovinist grek, duke dėmtuar
rėndė interesat e vendit tonė dhe dinjitetin e popullit
tonė, prandaj ajo e meriton tė falėnderohet nė faqet e
gazetės “Rimėkėmbja” qė ėshtė e vetmja gazetė qė, me
kontributin e drejtpėrdrejtė, para sė gjithash, tė zotit
Baleta po qėndron e papėrkulur nė mbrojtje tė ēėshtjes
kombėtare shqiptare.

Eshref Ymeri
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:59 pm

A DO TĖ VAZHDOJĖ GJATĖ ZEMRIMI I KINĖS?

FATI I ĒUDITSHĖM I SHQIPTARĖVE NĖ PĖRPLASJET E TĖ MĖDHENJVE


Kur ishim tė vegjėl tė rriturit na mėsonin se kur tė
shihnim deshtė e tufės qė ziheshin me njėri tjetrin, duke u
pėrplasur kokė mė kokė, kurrė tė mos qėndronim nė mes. Si
puna e deshėve qė pėplasen kokė mė kokė kur u hanė brirėt
janė edhe shtetet, sidomos ata mė tė fuqishmit. Vendet e
vegjėl kur ndodhin kėsi pėrplasjesh janė si fėmijėt qė
duhet tė ruhen tė mos bien nė mes tyre.
Mirėpo shqiptarėt i ndjek historikisht njė fat i ēuditshėm
qė tė ndodhen nė mes tė deshėve kur marrin vrapin pėr
pėrplasje. Ėshtė e kuptueshme tė ndodhė kėshtu nė raste kur
pėrplasja e tė mėdhenjėve ėshtė bėrė nė territorin
shqiptar, kur pėrplaseshin dy perandoritė romake, Roma e
Bizanti, kur vinin e iknin perandorira pushtuese,
kryqzatat, apo nė kohėn moderne kur ndesheshin Aleanca
Tripalėshe me Antantėn (LPB e LDB), Boshti
Romė-Berlin-Tokio me Alenacėn Antifashiste LDB), dy
superfuqitė imperialiste dhe alencat e tyre SHBA e BS
(Lufta e Ftohtė). Por shqiptarėt janė ndodhur nė mes vijės
sė pėrplasjes sė tė mėdhejve edhe kur ngjarjet
zhvilloheshin larg tyre. U ndodhėn nė mes pėrplasjes
sovjeto-kineze pėr marksizėm-leninizmin( lufta kundėr
revizionizmit modern), pėrplasjes amerikano-kineze pėr
pėrfaqėsimin e Kinės nė OKB.
Tani u ndodhėn edhe nė mes tė pėrplasjes amerikano-kineze
pėr punėn e 5 shtetasve kinezė me kombėsi ujgure e fe
myslimane qė i paskan zėnė nė Afganistan a nė Pakistan, ua
paskan shitur amerikanėve pėr terroristė. Amerikanėt i kanė
mbajtur si robėr lufte nė Guantanamo tė Kubės, i kanė
nxjerrė tė pafajshėm dhe pėr t’i hequr qafe ia kanė lėnė nė
derė Shqipėrisė t’i trajtojė si kėrkues strehimi
politik.Kėsaj i thonė “e gjetsh nga mos e pritsh, tė ardhtė
nga mos e pandehsh”. Tė bėhet gjithė ky pisllėk nė katėr
anėt e globit dhe pastrimi tė kėrkohet nga shqiptarėt!
Pėrplasen Kina me Amerikėn si desh tė hargalisur nga
dhjamosja, mė shumė pėr tangėrllėk tė mėdhenjsh se pėr
arsye serioze dhe duhet tė kacafyten shqiptarėt nė Shqipėri
nėse duhen mbajtur ata fakir-fukarejtė ujgurė, apo duhen
dorėzuar qė kinezėt tė luajnė me ta si macja me miun. Ēfarė
komentesh kemi dėgjuar nė studiot televizive e nė gazeta
pėr kėtė ēėshtje!. Kemi dėgjuar dhe marrėzira me okė si ato
qė lėshonte Neritan Ceka, qė po ta kishte ministėr tė
jashtėn Shqipėria do tė linte nam shumė mė tė keq se ka
lėnė deri tani. Ky lloj hartimi mund tė zgjatet sa tė
duash. Por le tė kalojmė tek aspekti politiko-diplomatik i
problemit.
E mira do tė ishte qė autoritetet shqiptare ta kishin
shmangur kėtė telash duke ua shpjeguar me durim ujgurve tė
gjenin njė vend tjetėr pėr tė shkuar, nė rast se kėta
ujgurė na kanė behur nė derė vetėm me nismėn e tyre, pa i
ftuar kush, pa i detyruar kush tė vinin nė Shqipėri. Por
ata nuk mund tė kenė ardhur vetė se i kishte marrė malli
pėr Shqipėrinė , apo se kishin dėgjuar qė vetėm kėtu ka
xhami nga vendet e racės sė bardhė. Nuk na e merr mendja se
edhe Besnik Mustafaj e Ministria e Jashtėme ishin mėrzitur
se nuk kishin me ēfarė tė bėnin gallatė dhe shkuan tė
gjenin pesė ujgurė qė tė bėnin sensacion diplomatik nė
botė, duke u sherrosur me diplomacinė kineze. As shkrimtari
Mustafaj nuk mund tė ketė kaq fantazi. As i pakujdesshmi
Besnik Mustafaj nuk mund tė sillet me kaq papėrgjegjėsi.
Atėherė mbetet tė besojmė se dikush ia la nė derė
Shqipėrisė 5 ujgurėt dhe ia ngatėrroi gurėt nė lojėn e
vėshtirė me kinezėt. Mė e besueshme ėshtė se kėtė e ka bėrė
Amerika, duke ditur se Shqipėrinė e ka mike besnike, qė nuk
ia bėn fjalėn dysh pėr asgjė dhe meqenėse shumė vende tė
tjera nuk ia kishin shkuar rixhanė Amerikės pėr tė marrė 5
ujgurėt qė nuk i donte mė pasi i nxorri nga burgu i
Guantanamos. Nė kėtė rast diplomacia shqiptare e ka pas
punėn pisk. Njė miku si Amerika nuk mund t’i kthehet fjala.
Megjithėatė diplomacisė shqiptare i takonte t’i lutej deri
nė pikėn e fundit asaj amerikane qė tė vinte dorėn nė zemėr
e tė mos e fuste nė kėtė telash Shqipėrinė. Duhej t’i
shpjegonte Amerikės se dikur Kinėn Shqipėria e ka pas mikun
mė tė mirė, se edhe tani ka pėrmirėsuar mjaft
marrėdhėniet, se Shqipėrisė i duhet tė ketė marrėdhėnie tė
mira me Kinėn nė kohėn kur do tė diskutohet pėr Kosovėn nė
Kėshillin e Sigurimit, ku Kina ka tė drejtėn e vetos dhe
nuk ėshtė punė me mend qė miza shqiptare tė pickojė
elefantin kinez.
Nuk mund tė themi nėse diplomacia shqiptare i ka bėrė kėto
demarshme qė besojmė se amerikanėt duhet t’i mbanin
parasysh. Nėse i ka bėrė kėto demarshme dhe nuk i kanė
dhėnė rezultat atėherė diplomacia shqiptare nuk kishte
ēfarė tė bėnte mė, vetėm tė ngrinte duart lart, tė
plotėsonte kėrkesėn e mikut tė madh amerikan dhe tė
drejtohej me pėrvuajtje pėr mirėkuptim nga ish-miku i madh
kinez. Kinezėve u duhej thėnė hapur se Shqipėria nuk kishte
ndonjė mall tė madh pėr tė marrė pesė ujgurėt qė bezdisin
Kinėn, por Kina duhet tė vejė dorėn nė zemėr e tė kuptojė
se Shqipėria ka aq halle tani sa pa dashamirėsinė e
Amerikės nuk i pėrballon dot. Kinezėt janė popull e shtet
me traditė, me filozofi tė thellė dhe dinė tė qajnė hallin
e tjetrit, sidomos tė tė voglit. Duhet shpresuar se kinezėt
nuk e teprojnė me inat pėr gjėra tė parėndėsishme, pėr
veprime qė Shqipėria nuk i ka bėrė nga qejfi.
Vumė re se Kina reagoi me inat. Ishte mė shumė inat ndaj
Amerikės se ndaj Shqipėrisė. Ishte pėrplasja e kokave tė
deshėvė tė mėdhenj tė tufės botėrore. Kina sigurisht kishte
tė drejtėn e saj tė bėnte kėshtu. Ende nuk e dimė sa i
thellė ėshtė inati i Kinės ndaj Shqipėrisė pėr kėtė
ēėshtje. Nga shpjegimet e shtypit nė Tiranė u krijua
pėrshtypja se u bė hataja, sikur Kina ishte gati tė niste
ushtarėt e saj kundėr Shqipėrisė. Teprime tė kėsaj natyre
nga gazetat nė Shqipėri dėshmojnė jo vetėm profesionalizėm
tė ulėt e papėrgjegjėsi gazetareske, por edhe spekulime nga
ata qė duan t’ia bėjnė sa mė tė ėvshtirė pozitėn Shqipėrisė
nė botė.
Para disa kohėsh kemi polemizuar me shkrimin e njė
mėrgimtari politik nė Greqi, njėfarė Zharkalli qė e kishtė
zėnė halli t’u mėsonte shqiptarėve se kishte qenė
budallallėk qė Shqipėria dikur kishte bėrė miqėsi tė
ngushtė me Kinėn. Grekėt gjithmonė na kanė dhėnė kėshilla
tė mos kemi miqėsi me askend tjetėr, pėrveē Greqisė dhe na
kanė bėrė intriga pėr tė na larguar nga ēdo fuqi e madhe.
Pse tė mos mendojmė se edhe tani ata grekėt e shumtė nė
Amerikė qė mendojnė natė-ditė si t’i bėjnė ndonjė rreng
Shqipėrisė kanė gjetur mundėsi nėpėr zyrat e shumta e
korridoret e ngatėrruara tė politikės amerikane pė luajtur
sipas qejfit gurėt me ujgurėt.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sat Mar 24, 2007 11:59 pm

Opozita politike kėsaj here nuk bėri zhurmė aq arrogante
siē bėn nganjėherė qė i jep tė drejtė Greqisė kur ajo i bie
kot nė qafė qeverisė shqiptare. Opozita e luajti lojėn
vetėm duke u ankuar se qeveria nuk po tregohej
“transparente”. Nė fakt qeveria bėri gabim qė nuk e
shpjegoi tamam punėn. Nuk kishte pse merrej me ligje e
konventa, por tė thoshte se nuk ia prishte dot qejfin
Amerikės dhe mbaroi puna. Sikur kėrkesa amerikane tė jetė
vetėm e diktuar nga nevoja pėr tė gjetur njė strehė pėr
pesė ujgurėt qeveria shqiptare duhet tė jetė fare e qetė se
ka vepruar mirė. Do tė ngatėrrohej arsyetimi nė rast se do
tė dilte ndonjė shenjė se kėtė histori mund ta ketė
kurdisur me marifete tė holla nė Uashington ndonjė lob
serb, apo grek pėr t’ia ngatėrruar punėt Shqipėrisė ose me
Uashingtonin, ose me Pekinin tani qė do tė diskutohet faza
pėrfundimtare e statusit tė Kosovės. Po tė ketė pasur
ndonjė shenjė tė kėsaj natyre diplomacia shqiptare duhet ta
kishte qarė hallin e saj nė Uashington. Nė qoftė se SHBA
kanė thėnė mos ēani kokėn se punėn e Kosovės e marrim ne nė
dorė, atėherė ia vlente qė tė pranohej i gjithė burgu i
Guantanamos nė Shqipėri.
Kinezėt vėrtetė reaguan me zemrim. Por nuk besojmė se ky
zemrim mund tė shkojė pėrtej nevojave diplomatike tė ēastit
e nuk do tė ketė ndikime afatgjata. Miqėsia
shqiptaro-kineze e farkėtuar nė kuadėr tė bashkėpunimit
midis partive e regjimeve komuniste nė kohė tė vėshtira
edhe pėr Kinėn, ka lėshuar rrėnjė qė nuk shkulen lehtė as
nga incidente fatkeqe diplomatike qė Shqipėrisė ia krijon
fati i saj i ēuditshėm.

21 maj 2006
Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:00 am

FATOS NANO “BASHKOI ” OPOZITĖN

Gjithė partiakėt ambiciozė kur janė ende nė shkallėt e ulta
tė hierarkisė kanė prirjen tė tregohen superdemokratė,
kritikė tė paepur, tė pėrligjin fraksionet, ndarjet,
pėrēarjet deri sa tė ngjisin shkallaren e tė dalin nė maje.
Pastaj fillojnė tė kėndojnė himne pėr kompaktėsinė, pėr
sakrifikimin e ambicieve vetanake nė shėrbim tė partisė,
pėr tė lėnė mėnjanė qejfmbetjet pėr hir tė interesit tė
pėrgjithėshėm, pėr tė shtrėnguar radhėt kundėr armikut
kryesor nė luftėn pėr pushtet.
Kėto i kemi parė nė tė gjitha luftrat e brendshme partiake.
I pamė me mocionistėt nė PD, qė u kacafytėn pastaj kur
krijuan Aleancėn Demokratie, me ata qė krijuan PDD-nė, me
ata qė bėnė shkėputjen tjetėr nga PD-ja pėr tė krijuar PDR,
qė krijuan dy PDR, qė njohėn dhe fraksione tė tjera qė nuk
pėrfuduan nė parti mė vete por u adoptuan nga tė tjerė. I
kemi parė mė mirė nė rastin e PSD-sė nga e cila dolėn
Partia e Laēos, partia Milos, partia e Apostolit. I pamė
edhe nė PS prej tė cilės doli LSI e kush e di se ēfarė mund
tė dalė pėrsėri. Kemi parė Edi Ramėn tė sillej si anarkist
i paepur pėr tė minuar Nanon e pėr t’i zėnė vendin dhe
pastaj si centralizues i tipit enverist duke tundur
flamurin e centralizmit demokratik.
Kėshtu ka ndodhur dhe me aleancat. Bėj e prish, si nė majtė
dhe nė djathtė. Kohėt e fundit ėshtė bėrė zhurmė e madhe
pėr bashkimin e tė majtės. Janė organizuar tryeza,
pėrpunuar platforma, janė vėnė nėnshkrime. Janė bėrė
fotografime udhėheqėish qė bashkohen, ashtu siē kanė qenė
pėr vite me radhė aleatė tė pabesė. I kemi parė Edi
Ramėn, Skėnder Gjinushin, Neritan Cekėn, Paskal Milon tė
bėjnė “bashkimin e madh” kur ata as kanė qenė tė ndarė, as
nuk kanė pasur ēfarė tė ndanin. Tė gjithė kėta tė majtė nė
fillimet e demokracisė pėr karrierė politike hiqeshin si tė
djathtė, kanė qenė anėtarė tė kryesisė sė PD-sė sė djathtė,
aleatė tė saj politikė, kanė marrė poste deputeti prej saj,
ose kanė tentuar tė dalin dhe nė krye tė saj , siē donte
Rama. Kėtyre u duhet shtuar dhe Blushi , udhėheqės nė PS qė
ishte gazetar i “RD”sė. Tani kėta i shohim tė bėjnė
“bashkimin e sė majtės”. Milo e Gjinushi ishin tė bashkuar
nė njė parti. U prishėn, u shanė e u bėnė rezil me njėri
tjetrin. Tani si njė ēift bashkshortėsh tė shkurorėzuar pėr
tradhti bashkėshortore rizbulojnė dashurinė midis tyre dhe
bashkohen nė bashkėjetesė aleancore, jo mė partiake nė
shtėpinė publike tė sė majtės. Ceka bisht ka qenė e bisht
mbetet pėr PS-nė, ēfarė aleance mund tė bėhet mė me tė.
Kishte mbetur Meta, njėri nga tė majtėt e shpallur “pishtar
i demokracisė” nga Sali Berisha. Pasi u nda nga PS pėr
grindjet me Nanon tentoi tė bėhet pol kryesor i tė majtės,
por mbeti nė kategorinė e dytė. Pasi u sha mirė e mirė me
Ramėn e Gjinushin u bashkua edhe ai me aleancėn e tyre tė
majtė, bėri edhe njėherė gjestin e papritur tė pėmbysjes sė
qėndrimit politik. Kėshtu ia ka pas punuar Majkos. Kur
ishte zėvėndės kryeministėr deshi t’ia punonte Nanos duke
dhėnė dorėheqjen paprimtas se e urdhėruan tė krijonte krizė
qeveritare. Tani duket pėrsėri e urdhėruan qė tė shkaktojė
enigma e tollovi politike duke u bėrė aleat me Ramėn.
Nė Shkodėr dikush i ka mbyllur me saldim derėn e selisė
Partisė Socialiste. E mira e Shqipėrisė do tė ishte qė
kėsaj partie t’i saldohej dera e politikės, qė anėtarėsia e
kėsaj partie t’u mbyllte derėn drejtuesve tė tillė dhe nė
kongresin e ardhėshėm tė bėjė atė qė duhej ta kishte bėrė
mė 10 qershor 1991, tė shpėrndahet. T’i lėrė njerėzit qė i
mban tė lidhur si tė verbėr tė gjejnė ndonjė rrugė mė tė
mirė. Pas skandaleve qė po plasin pėr ditė pėr qeverisjen
skandaloze tė PS gjatė 8 viteve tė kallashpushtetit tė saj
nuk i ka hije Shqipėrisė qė tė ketė si pretendente pėr
pushtet njė Parti Socialiste, me njė aleancė tė majtė ku
vėrdallisen figura tė dėshtura si ata qė rreshtohen si
udhėheqėsit e tė majtės shqiptare. Kėtė mbase kanė edhe
Rama e Gjinushi qė kanė hedhur idenė e njė “Federate tė
majtė” me tė cilėn duan tė mbeten nė politikė siē mbetėn
punistėt me emrin e ri PS para 15 vitesh.
Mund tė bėhen plot hipoteza pse karrieristėt politikė Rama,
Gjinushi, Meta, Ceka e Milo po trumbetojnė “bashkimin e
tyre majtist”. Shpjegim mė afėr tė vėrtetės na duket ai se
Fatos Nano ka filluar tė afrohet tek tryezat e bixhozit
politik pėrsėri. Ata e dinė se po zuri vend sėrish Nano nė
kėto tryeza me mendjen e ndarė tė bėjė lojė tė fortė kėsaj
radhe marrin fund fare. Prandaj po bashkohen nga frika e
Nanos. Pra duhet menduar se ėshtė Nano qė po bashkon
opozitarėt e tij. A do tė arrijė Nano t’i hedhė tutje edhe
kėshtu siē janė tė kapur fort nė rripat e pantallonave tė
njeri-tjetrit, apo Nano do tė tentojė t’ua thajė pellgun ku
ata peshkojnė duke tėrhequr pas vetes elektoratin e majtė
me ndonjė formacion tė ri politik? Do ta shohim nė muajt qė
vijnė. Por tanimė dimė qė tabela “Parti Socialiste” nuk
ėshtė mė e lakmueshme si dikur pėr ta varur nė dyqanin e
politikės, aq shumė ėshtė diskredituar kjo parti.
Ndėrkohė do tė shohin se si do tė rrjedhin drejt Partisė
Demokristiane deputetėt qė pėrkaėtsinė politike e
pėrcaktojė mė shumė mbi kritere fetare dhe qė pėr
oportunizėm politik kanė qenė nė parti tė tjera, kanė ēelur
si vezėt e qyqes nė fole tė huaja.
Qesharake dhe neveritshme kjo politikė.

21 maj 2006
Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:00 am

MALI I ZI ME PAVARĖSI, MREKULLI APO ĒUDI?!

Nė Mal tė zi u bė referendum pėr shkėputje, apo pėr qėndrim
nė “Unionin Serbi-Mal i Zi” qė deri tani ishte njė hibrid i
ēuditshėm nė marrėdhėniet ndėrkombėtare, as shtet unitar
klasik, as bashkim shtetesh nga ajo llojet e njohura nė tė
drejtėn ndėrkombėtare. Herė dukej si martesė me kurorė, por
me bashkėjetesė tė prishur, herė si bashkėjetesė pa dashuri
nė pritje tė pėrfundimit tė gjyqit pėr shkurorėzim.
Pas rrėnimit tė godinės sė ish-federatės jugosllave edhe
Mali i Zi kishte tė drejtėn tė shkėputej e tė dilte shtet
mė vete si Sllovenia, Kroacia, Bosnje-Hercegovina,
Maqedonia. Por marrėdhėniet serbo-malazeze ishin mė
ndryshe. Malazezėt nuk gėzonin nga serbėt tolerancėn qė e
gėzuan maqedonasit, as nuk u bėnte zemra tė merrni armėt si
i morėn sllovenėt, kroatėt e boshnjakėt pėr shkėputje. Pėr
shqiptarėt e Kosovės nuk po flasim, sepse puna e tyre
qėndron krejt ndryshe nga ajo e shkėputjeve sllave dhe
sepse na e ka ndaluar tė flasim qysh nė vitin 1991
“Komisioni Badinter”. Pėr pavarėsimin e Kosovės as qė mund
tė mendohej ndonjėherė qė Serbia tė pranonte proces
referendar si pėr Malin e Zi, qė edhe tė shkėputur e di se
e ka tė vetin.
Megjithatė ndarja midis tė bardhėve e tė gjelbėrve, midis
pėrkrahėsve tė bashkimit me Serbinė dhe ruajtjes sė
pavarėisė sė Malit tė Zi qė u krijua dhe qė ēoi nė
pėrleshje nė vitin 1918 ka vazhduar gjatė gjithė kohės qė
Mal i Zi u bė Serbi e Jugosllavi. Dėshirat pėr pavarėsi u
shprehėn sapo u duk qartė se Jugosllavia po merrte fund, se
po pėrmbushej profecia e Dr. Subashiēit, kryemnistrit tė
parė tė qeverisė sė Jugosllavisė pas LDB, i caktuar nė kėtė
post me kompromis si pėrfaqėsues i qeverisė mbretėrore nė
mėrgim nė Londėr. Ilija Jukiēi, ish diplomat i rangut tė
lartė nė Ministrinė e Jashtėme qė kishte qeveria e mėrguar
e mbretėrisė serbo-kroato-sllovene nė Londėr, ka shkruar nė
librin e tij “Shembja e Jugosllavisė” ( sė para LDB) se Dr.
Subashiēi kur pranoi postin e kryeministrit tė kompromisit
monarkist-komunist paska thėnė se “Jugosllavia e Titos do
tė jetė Jugosllavia e fundit”. Qysh para 15 vitesh kėto
fjalė u provuan si tė vėrteta. Por politika e Beogradit
bėri gjithėēka qė tė vinte nė dyshim vertetėsinė e tyre,
duke mbajtur me zor njė “Jugosllavi tė shpifur” me emrin
“Federata e Jugosllavisė sė cunguar”, pastaj Unioni
Serbi-Mal i Zi , me shpersė se kėshtu do tė arrinte tė
bindėte botėn se edhe Kosova vetėm nė kėtė “Jugosllavi tė
re” mund ta kishte vendin.
Pėr kėtė (mos)arsyen e fundit shqiptarėt gjithjė kanė qenė
tė prirur tė besojnė se shkėputja e Malit tė Zi nga Serbia
do tė ishte njė gjė e mirė dhe pėr ta. Prandaj ideja e
pėrgatitjes dhe e mbajtjes sė referndumit tė 21 majit 2006
ndiqej nga shqiptarėt jo vetėm me kėrshėrinė se ēfarė do tė
bėjė vaki nė shtėpinė e fqinjit, por edhe pėr lehtėsimin
ose rėndimin e kushteve lidhur me zgjidhjen e ēėshtjes sė
Kosovės. Ndiqej me interesim sepse nga ky referendum do tė
kuptohej mė mirė edhe pėrcaktimi i Europės nėse do qė ta
ēojė deri nė fundin e plotė e logjik procesin e shpėrbėrjes
sė ish-Jugosllavisė, apo do ende ta zvarrisė kėtė proces nė
pritje tė njė procesi kthimi mbrapsht tė zhvillimeve pėr tė
zėvendėsuar ish-Jugosllavinė me njė Shqiptaro-Sllavi tė
quajtur “Federatė apo Konfederatė e Ballkanit Perėndimor”.

Shkėputja e Malit tė Zi nga Serbia nga disa ėshtė
konceptuar gjithė kohėn si mrekulli, nga disa si ēudi.
Mrekulli, sepse pas 80 vjetėsh do tė rilindte njė
shtet-principatė, i njohur mė shumė si subjekt ekzotik nė
marrėdhėniet ndėrkombėtare dhe i menduar tashmė si i humbur
pėrfundimisht nė gjirin e njė kombi e shteti tjetėr me tė
cilin ėshtė vėshtirė ta dallosh. Duket ēudi se si mund tė
lejonin serbėt tė ndodhte njė gjė e tillė kur ata dhe
malazezėt pothuasje nuk kishin mė dallim midis tyre. Por
bota prandaj ėshtė e bukur, se ndodhin plot mrekullira e
ēudira nė tė. Mrekullia e ēudia mė e madhe ishte se si mund
tė mbėrrinte kėtė shkallė “demokratizmi” njė vend si Serbia
me politikė shoviniste tė tejskajshme, qė vetėm nė
dhjetėvjeēarin e fundit tė shekullit XX kishte bėrė katėr
luftra nė Ballkan pėr tė mbajtur nėn hyqėm kombet e tjerė.
Ideja e referendumit u pranua nga serbėt sepse duket kishin
siguri nė vetėvete se kjo nuk do tė ndodhte, se nuk vihet
dot shtėrrak midis vėllezėrve serbė e malazezė.
Europa mė nė fund e bėri njė “mrekulli” tė sajėn
diplomatike, e rregulloi punėn qė nė Ballkan njė “ēėshtje
kombėtare” tė zgjidhet me referendum dhe jo mė me forcėn e
armėve. Europa e manipuloi pėr vite ēėshtjen e pavarėsimit
referendar tė Malit tė Zi nė pritje tė rezultateve qė do tė
jepte diplomacia dhe zhvillimi i ngjarjeve pėr Kosovėn. Por
mė nė fund erdhi 21 maji 2006, dita e referendumit.
Malazezėt siē u takonte u sulėn masivisht drejt qendrave tė
votimit dhe kushti i parė i vėnė nga Europa pėr
pjesėmarrjen 50% qė tė quhej referendumi i vlefshėm u
pėrmbush shumė lehtė. Kushti i dytė qė nė favor tė votonin
55% e njerėzve ishte mė i vėshtirė, por gjithsesi i
arsyeshėm dhe jo i pamundshėm.
Ndėrsa shkuanim kėto rreshta nė mėngjesin e datės 22 maj
2006 u njoftua nga ekranet televizive se 57% e votuesve
kishin pėrkrahur pavarėsinė e Malit tė Zi . Pėr njėfarė
kohe kemi dėgjuar lajme qė e linin pezull zgjidhjen e
ēėshtjes. Dėgjuam shpejt brohoritjet e “indipendentistėve”
se pavarėsia fitoi, qė u pasuan nga paralajmėrimet e
unionistėve qė tė frenohet ky lloj entuziazmi se votat pro
nuk e kalojnė 54%. Ndėrsa po mbyllnim kėtė shkrim nė
ekranet televizve, nė mėngjesin e datės 22 maj, u shfaq
lajmi se 57% kishin votuar pėr pavarėsinė. Ky lajm u
shoqėrua dhe me njė fjali komentuese”shqiptarėt i dhanė me
votėn e tyre pavarėsinė Malit tė Zi”.
Tani qė ka ndodhur”mrekullia” duhet tė urojmė malazezėt qė
duan pavarėsinė dhe tė ngushėllojmė serbėt qė pėrjetojnė
dhimbshėm historinė. Duhet tė urojmė edhe votuesit
shqiptarė tė malit tė Zi qė nė kėtė rast vota e tyre mori
rėndėsi e peshė kaq tė madhe dhe i bėri tė jenė faktor
vendimtar nė njė zhvillim tė tillė, qė nuk dimė sa do tė
shpėrblehet me mirėsi nė shtetin e ri me pavarėsi!
Nga ana tjetėr duhet tė ndjejmė dhe njėfarė trishtimi
tonin, shqiptar, se po vėrtetohet pėrsėri nė dėmin tonė
fjala e urtė “rropatu o fatkeq qė tė hajė njė barkdreq”.
Malazezėt janė populli i fundit sllav i ish-federatės
jugosllave qė pėrfitojnė atė qė kėrkonin nė saje tė
sakrificave qė kanė bėrė shqiptarėt, kurse vetė shqiptarėt
presin ende me gisht nė gojė se ēfarė do t’u lėshojė
diplomacia ndėrkombėtare nė pjatėn bosh tė aspiratave tė
tyre. Ishin demonstratat e shqiptarėve nė vitin 1981 qė ia
lėkundėn ish-Jugosllavisė aq shumė themelet sa koha e
rrėnoi plotėisht brenda 10 vitesh. Ishin shqiptarėt tė
parėt qė kishin tė drejtėn tė ngriheshin dhe u ngritėn pėr
plotėsimin e tė drejtave tė tyre kombėtare. Shqiptarėt bėnė
sakrifica. Sllavėt njėri pas tjetrit morėn pėrfitimet e
veta. Shqiptarėt presin ende 15 vjet pas shpėrbėrjes sė
ish-Jugosllavisė. Ēfarė tallje e historisė dhe poshtėrsi e
politikės dhe e diplomacisė!

22 maj 2006 Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:01 am

KADAREJA VUAN NGA "OKSIDENTOSIS"

Dr. BERISHA I BĖN DIAGNOSTIKIM TĖ GABUAR

Debati qė plasi para gati njė muaji midis akademikut
shqiptar Rexhep Qosja nga Prishtina dhe shkrimtarit
shqiptaro-francez nga Parisi, Ismail Kadare, ka detyruar
shumė njerėz tė letėrsisė, tė propagandės, tė kulturės dhe
tė politikės nė trevat shqiptare tė mbajnė njė qėndrim. Kjo
ishte e pritėshme. Kjo ėshtė e kuptueshme dhe e dobishme.
Edhe ne nė "Rimėkėmbja" tė datės 9 maj 2006 kemi mbajtur
qėndrimin tonė paraprak, pa hyrė ende nė aspektet
thelbėsorė teorikė tė debatit, nėpėrmjet shkrimeve
"Patriarkėt e letėrsisė kryqzojnė shpatat politike" dhe
"Sprovė qė nuk u qėndron provave".
Deri tani shumica e atyre qė janė shprehur kanė vepruar mė
tepėr pėr tifozllėk, sidomos ata qė janė rreshtuar nė
krahun e Kadaresė. Ai mekanizmi "misterioz" pėr mbrojtjen e
Kadaresė, qė e kemi pėrmendur edhe herė tė tjera, u vu
menjėherė nė lėvizje pėr tė organizuar fushatėn mbrojtėse
pėr Ismailin dhe pėr tė sulmuar Rexhepin.Edhe kjo pritej.
Zelltarėt e "Kultit Kadare" janė shumė vigjilentė pėr
gjithēka qė ndodh rreth idhullit tė tyre dhe bėhen tejet
agresivė kundėr kujtdo qė gu xon tė bėjė kritika ndaj tij.
Vetėm nė njė rast i kemi parė kėta zelltarė tė shushatur e
tė tulatur, nė vitin 2005 kur Ismailin e sulmuan harbutēe
dhe padrejtėsisht pėr antisemitizėm, nėpėrmjet shkrimesh
gazetareske me nėnshkrimin e njė vrasėsi tė njohur me
pagesė nė publicistikė. Mekanizmi "misterioz" pėr mbrojtjen
e Kadaresė nė atė rast nuk funksionoi dhe mbrojtja mbeti nė
duar tė adhuruesve tė zakonshėm tė talentit letrar te
Kadaresė dhe tė disa qortuesve tė tij politikė qė pėr arsye
parimore nuk mund tė heshtnin, sikurse veproi "Rimėkėmbja".

"Rilindasi modern" qė nuk vuan nga nacionalizmi i
rilindasve

Mė 19 maj 2006 me mbrojtėsit e Kadaresė kundėr Rexhep
Qosjes u rreshtua edhe Kryeministri i Shqipėrisė Sali
Berisha, kur iu pėrgjigj pyetjes sė njė gazetari gjatė njė
konference shtypit. Fjalėt e Berishės i dėgjuam sė pari nė
reportazhet televizive. mė 19 maj. Tė nesėrmen ato ishin tė
shkruara dhe nė gazetat e ditės. Gazeta "Shqip" e datės 20
maj dy faqe tė saj i kishte zėnė me tekstin e intervistės
sė marrė nga Arbėn Xhaferri dhe tė botuar me titullin "Mbi
debatin Kadare-Qosja. Urtėsia politike e rilindasve tanė
nuk ka alternativė". Nė atė faqe ishte dhe lajmi "Berisha:
Kadare njė rilindas modern".
"Shqip" ka shkruar se: "Kryeministri u kishte thėnė
gazetarėve "nuk i kam lexuar polemikat Qosja -Kadare''.
Megjithatė ai nuk kishte nguruar ti komentonte ato, duke
mbajtur haptaz anėn e shkrimtarit Ismail Kadare". Pra,
gazeta "Shqip" na ka dhėnė provėn se Berisha ka vepruar me
metodė tipike kadareane, sepse dhe Kadareja shpesh del nė
ekrane televizive dhe lėshon komente pėr mendimet e
shkrimet e tė tjerėve pa u njohur me ato mendime, pa i pas
lexuar ato shkrime.
"Shqip" ka cituar fjalėt e Berishės: "Mendimi kombėtar
shqiptar kalon nė veprėn e Kadaresė. Nėse Ismail Kadareja
ka njė meritė jo letrare, por mė gjėrė, ka meritėn se nė
tėrė veprėn e tij ka mbledhur copėza tė njė shpirti
kombėtar jo kaq solid, e ka mbledhur atė jo me frymėn e njė
nacionalisti tė sėmurė, por nė frymėn e njė nacionalisti
pozitiv qytetar…personalisht e kam pasur dhe e kam kėtė
bindje se nė kėtė aspekt Ismail Kadareja ėshtė njė rilindas
modern". Berisha ka pasur dhe ka bindje tė saktė se Ismail
Kadareja nuk ka treguar frymė nacionalisti shqiptar nė
shkrimet e qėndrimet e tij, edhe kur ka pasur nevojė t'i
ėmbėlsojė ata me pak shurup patriotizmi. Por Berisha ka
barė gafėn terminologjike dhe konceptuale tė radhės duke e
shpallur Ismailin "rilindas modern", gjė qė nuk ka kuptim.
Berisha ka vepruar kėshtu jo se u zu gafil nga pyetja e
gazetarit nė konferencėn e shtypit, por qėllimisht pėr ta
thelluar para syve tė opinionit publik hendekun qė i ndan
tė dy, Ismailin e Saliun, nga nacionalizmi i mirėfilltė
shqiptar. Atyre nuk u ka pėlqyer qė njė personalitet me
emėr i letėrsisė e kulturės shqiptare, si Rexhep Qosja, nė
dy trajtesat e tij mė tė fundit ka bėrė njė hap tė madh
drejt pozitave qė ka mbajtur nacionalizmi i mirėfilltė
shqiptar, jo vetėm ai i kohės sė Rilindjes, por edhe i
kohės sonė.

Qosja e Kadareja pėrfshihen nė debat, nuk kanė nisur debat

Debati i tanishėm "Qosja-Kadare" emėrtohet kėshtu pėr
kollajllėk, sepse nė fakt Ismaili e Rexhepi nuk kanė nisur
pėr herė tė parė ndonjė debat tė veēantė midis tyre. Ata
thjesht janė pėrfshirė me mėnyrat e tyre, pėr shijet, apo
pėr ambiciet e tyre, nė njė debat qė ėshtė bėrė pėr shumė
vite me radhė nė shtypin e studimet shkencore nė gjithė
hapėsirat shqiptare. Me njė fjalė kėtė debat e kanė bėrė mė
herėt e mė fort tė tjerė. Kjo nuk mund tė mohohet dhe ne
nuk kemi pėrse tė rrimė tė heshtur kur tė tjerėt duan ta
paraqesin sikur ky debat po nis vetėm tani qė u pėrlanė
midis tyre Ismail Kadareja e Rexhep Qosja.
Ne na vjen shumė mirė qė nė kėtė debat tani po thithen si
nė njė batak pak nga pak edhe tė tjerė qė qėndronin
sehirxhinj e nuk kishin guxim tė hidheshin nė njė rrymė tė
turbullt, por tė vrullshme tė polemikave midis
nacionalizmit e antinacionalizmit mė mendimin politik..
Frikacakėt e hileqarėt qėndronin mėnjanė lumit tė rrėmbyer
tė debatit pėr pėrtaci mendore, apati intelektuale e frikė
politike nga tė huajt, madje janė hequr si intelektualė
modernė qė nuk pėrfillnin tė merreshin me punė tė kota, nuk
e vrisnin mendjen me kategori tė vjetėruara si
nacionalizmi. Tani dhe kėta tė ndarė sipas tifozllėkut ose
detyrimeve ndaj njė kulti intelektual janė tė detyruar tė
thonė diēka, tė zhgarravisin ndonjė gjė.
Kjo ėshtė njė arsye mė tepėr dhe e fortė qė na shtyn ta
ēmojmė si tė mirėpritur dhe tė dobishme pėrfshirjen
nacionaliste tė Qosjes nė kėtė debat, sikurse ishte me dobi
dhe i mirėpritur para 3 vitesh njė kėrcim i Arbėn Xhaferrit
nga qėndrimet teorike politike kozmopolite nė qėndrime
teorike nacionaliste, paēka se ende ky kėrcim nuk ėshtė
kthyer nė pozicionim tė palėkundur. Kėtė lėkundje tė
Xhaferrit e tregon fakti qė ai po shpreh keqardhje qė
"plasi" debati midis Qosjes e Kadaresė, sepse e di qė tani
kazani i kėtij debati do tė vlojė edhe mė fort dhe
"perėndimorizmit" antimysliman tė predikuar nga Xhaferri
dhe zėvendėsi i tij Thaēi mund t'i hiqen fasha tė rinj nga
lėkura e puērruar me antinacionalizėm.
Edhe i pėrfshiri tjetėr nė kėtė vorbull, Sali Berisha, qysh
nė vitin 1991 denonconte nacionalizmin shqiptar si armik tė
demokracisė, njėsoj si komunizmin, Qysh nė vitin 1992
Berisha mallkonte "pėrfaqėsuesit e nacionalizmi ekstrem" nė
politikėn e propagandėn e Shqipėrisė, duke i cilėsuar edhe
si "nacionalistė tė tipit Zhirinovski", ndonėse ndonjėri
prej tyre atėherė ishte deputet i Partisė Demokratike tė
Berishės. Tashmė njerėzit e dinė se kundėrshtarėt mė tė
egėr e njėkohėsisht mė trutharė tė nacionalizmit shqiptar
pėrgatitėn e botuan nė vitin 2001 njė palolibėr tė tėrė me
300 faqe me qindra shpifje, trillime e shtrembėrime tė
titulluar "Nacional-islamizmi shqiptar. Baleta dhe Feraj".
Ky libėr i hedhur nė qarkullim me autorsinė e rreme tė njė
vrasėsi me pagesė nė publicistikė ishte vepėr e shtabeve tė
ndryshme qė synonin tė pėrēonin atė vijė qė mbron tani
Ismail Kadareja; atė kozmopolitizėm qė pėrēojnė
"perėndimorsat krishterizues" nė Shqipėri dhe qė po e
kundėrshton Qosja; atė urrejtje pėr nacionalizmin e
mirėfilltaė qė kanė shfaqur gjithnjė ithtarėt e
"nacionalizmit qytetar" si Mehmet Elezi dhe qė po e
reklamon sėrish Sali Berisha.
Kadareja dhe Qosja nuk kanė prodhuar debat tė ri rreth
thelbit tė problemit kombėtar shqiptar dhe perspektivės sė
tij. Si njėri dhe tjetri vetėm kanė pėrcaktuar mė hapur
pozicionin e tyre nė krahė tė kundėrt tė kėtij debati, pėr
tė cilin ka tashmė materiale tė shumta gazetareskė, libra e
deri studime tė mirėfillta shkencore. Kėto debate qė po
bėjnė Qosja me Kadarenė i kanė bėrė plot tė tjerė, shumė mė
hapur.me shumė mė tepėr pėrplasje. Mund tė reshtoja kėtu
lista tė gjata shkrimesh nė kuadėr tė njė debati tė tillė.
Por po pėrmend pėmbledhtas se gazetat "Rimėkėmbja" dhe
"Bota Sot" pėr 12 vjet me radhė janė shndėrruar nė tribuna
tė kėtij debati. Qosja vazhdimisht ka shprehur urrejtje dhe
ka intriguar kundėr "Bota Sot", por tani del nė pozicione
tė afėrta me ato qė janė mbrojtur nga kjo gazetė pėr
ēėshtjen kombėtare tė trajtuar nė frymė nacionaliste.
Kadareja ka qenė i pranishėm dhe i mirėpritur nė faqet e
"Bota Sot", por ja qė ai largohet gjithnjė mė shumė nga
fryma si ėshtė trajtuar ēėshtja kombėtare nė kėtė gazetė.
Ka pasur shkrime me frymė nacionaliste tė mirėfilltė
shqiptare edhe nė gazeta tė tjera. Janė botuar libra tė
veēantė studimorė e propagandistikė pėr kėtė temė si "Skicė
e mendimit politik shqiptar"(1998) nga Hysadedin Feraj.
"Ligjėrimi nacionalist shqiptar"(2003) dhe "Arratisja nga
Lindja"(2006)nga Enis Sulstarova, "Vetėm nacionalizmi e
shpėton kombin shqiptar", nga Bajram Kabashi dhe Abdi
Baleta. Ky libri i fundit u promovua nė Prishtinė nė shkurt
1998. Njė pjese polemikave tė mia pėr nacionalizmin janė
grumbulluar nė librin "Shqiptarėt pėrballė shovinizmit serb
e grek"(1995) qė nis pikėrisht me trajtimin e temės
"shqiptarėt kanė nevojė pėr nacionalizėm mė shumė se ēdo
popull". Trajtimi nacionalist pėrshkon materialet e
pėrmbeldhura nė "Kosova, nga Dejtoni nė Rambuje" (1999),
dhe librin polemizues "Kundėrshpifografi"(2005). Nė librin
e Hysamedin Ferajt "Pamundėsia e kozmopolitizmit shqiptar
nė shembullin Nano-Berisha ", janė pėrfshirė dy studime mbi
tiparet antinacionaliste nė mendimet dhe veprimet e dy
politikanėve qė mbizotėrojnė skenėn plitike tė Shqipėrisė
qysh nga vitit 1991. Mė tė sistemuara pikėpamjet e mia pėr
qėndrimet dredharake tė PD-sė e tė Berishės ndaj
nacionalizmit janė parashtruar nė vitin 1999 me shkrimin e
gjatė "Debat i detyruar me nacionalistė tė vonuar". Ndėrsa
kundėrshtimin tim pėr antinacionalizmin e Ismail Kadaresė e
kam paraqitur mė shkoqur nė shkrimin e gjatė "Kadareiada,
sherriada Kadare dhe Kadareja i sherrit" nė verėn e vitit
2004 pas qėndrimeve jo vetėm antinacionaliste, por dhe
haptazi antishqiptare e proserbe qė mbajti Ismail Kadareja
lidhur me ngjarjet e 17-18 marsit 2004 nė Kosovė.

Qosja i takon tė bėjė autopsinė e veprės sė Kadaresė

Nė trajtimin e problemit kombėtar shqiptar Rexhep Qosja,
ndryshe nga Kadareja, na ka ngrohur shpesh zemrėn, edhe kur
kemi polemizuar me tė, sepse kemi qenė tė vetėdishėm se
Rexhepi ia kishte kushtuar pjesėn mė tė madhe tė punės e
veprės sė tij ēėshtjes kombėtare shqiptare nė rrafshin
studimor, ndonėse qėndrimet politike tė Rexhepit herė-herė
kanė qenė kontradiktore me pėrfundimet qė dilnin nga vepra
e tij studimore dhe kjo ka krijuar shkas pėr
polemika.Megjithatė anjėherė Rexhepi nuk ka dalė me
qėndrime si nė dy trajtesat e fundit, qė na japin
kėnaqėsinė mė tė madhe. Urojmė qė qėndrimi i Qosjes tė
shkojė deri nė fundin logjik dhe tė mos ndodhė si mė rastin
e Xhaferrit ku ndihmesa e ēmuar e kapėrcimit nė
nacionalizėm zbehet shpesh nga lėkundjet konjukturale
politike. Urojmė qė Qosja tė mos e fusė mė nė kėllėf pėr
hir tė "pajtimit intelektual" shpatėn e debatit qė kryqzoi
me Kadarenė.
Qosja mund t'i kryejė njė shėrbim tė jashtėzakonshėm
kulturės kombėtare shqiptare duke bėrė radiografinė e
analiza tė plota tė veprės letrare tė Kadaresė ku ka shumė
njolla e simptoma sėmundjesh qė kanė mbetur tė
padiagnostikuara dhe mund tė ulin rrezikshėm imunitetin e
kulturės shqiptare para infeksioneve tė gjjthėfarshe nga
jashtė, madje ta drobisin keq vetėmbrojtjen e identitetit
kombėtar shqiptar me inxheksione pėr njė eksperiment
Frankenshtajn tė krijimit tė njė "Euromileti" nga
shqiptarėt e Ballkanit. Qosja ėshtė intelektuali mė i
kompletuar pėr ta bėrė kėtė radiografi tė sėmundjes sė
Kadaresė. Ky do tė ishte dhe kontributi mė madhor i Qosjes
nė letėrsinė e mendimin kulturor e politik shqiptar.
Diagnostikimi i saktė i "sėmundjes sė Kadaresė" ka rėndėsi
tė madhe kombėtare, si profilaksi pėr tė tjerėt, edhe pse
sėmundja tashmė ėshtė e pashėrueshme. Kadareja qė sulmoi i
pari pabesisht Qosjen, tani ka dhe guximin cinik ta quajė
Qosjen polemist tė pabesė. Edhe kjo mėnyrė veprimi ėshtė
simptomė e "sėmundjes sė Kadaresė" pėr tė cilėn shqiptarėt
duhet tė vetėdijėsohen.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:01 am

Berishėn e lidh me Kadarenė mendimi politik, jo mėria ndaj
Qosjes

Gazeta "Shqip" nuk mund tė rrinte pa bėrė njė hamendėsim tė
saj pėr arsyen pse Dr. Berisha "pa e lexuar debatin" bėri
komentin na favor tė Kadaresė dhe "pa i parė analizat"
lėshoi njė epikrizė pėr shėndetin e mirė intelektual e
kombėtar tė Ismailit. Gazeta shkruan: "Megjithėse
ansjėherė nuk e ka pėrmendur emrin e akademikut kosovar, u
vu re se kryeministri pas mbi 9 vjetėsh ka gjetur rastin
pėr t'i kthyer reston Rexhep Qosjes, qė nė 1997 i cilėsoi
trazirat antifajde tė asaj kohe tė Berishės si njė
revolucion i vonuar demokratik". Berisha e ka tė drejtėn
morale t'i vėrsulet sa herė tė ketė qejf Rexhepit pėr atė
qėndrimin e mbrapshtė qė ky mbajti nė vitin 1997. Nga
mllefet e inatet primitive qė kishte krijuar ndaj Berishės
dhe nga mendėsitė e tij tė ngushta ideologjike
enveriste-ramiziane, nė vitin 1997 Qosja bėri gafėn e rėndė
dhe veprimin e dėmshėm pėr kombin, tė vėrtetėn e tė drejtėn
duke marrė anėn e rebelimit tė armatosur grek-labokomunist
nė Jug tė Shqipėrisė kundėr "pushtetit tė malokėve" nė
Tiranė. Ibrahim Kelmedni e tij tė vėzhgimit nė vend tė
rebelimit nė Shqipėrinė e jugut e ka fiksuar mirė fakrin qė
tė rebeluarit e armatosur shpreheshin se ka vetėm njė
kosovar tė mirė, Rexhep Qosja. Pėr kėtė Shoqata "Labėria" e
kė bėrė Qosjen kryetar nderi tė saj. Tė shohim tani sa do
ta marrė kjo Shoqatė nė mbrojtje Rexhepin nga sulmet e
padrejta tė gjirokastritit Ismail Kadare!
Gazeta sigurisht e ka vėnė saktė nė dukje njė nevojė
njerėzore tė Berishės pėr hakmmarje ndaj Qosjes, madje
duhej tė shtonte se Berisha kishte mėri ndaj Qosjes qysh
nga viti 1992, kur Rexhepi e kishte qortuar tepėr rėndė,
ndonėse me tė drejtė njė deklaratė qė Berisha kishte
lėshuar nė "Le Figaro" tė Parisit qė vinte shenjėn e
barazimit midis "Shqipėrisė sė Madhe" dhe Shqipėrisė Etnike
dhe mohonte aspiratėn e shqiptarėve pėr bashkim kombėtar.
Kjo ka rėndėsdi tė kujtohet sepse Berisha bėri sėrish tė
njėjtėn gjė nė tė njėjtėn gazetė "Le Figaro" gjatė vizitės
sė tij tė fundit nė Paris, ēka tregon edhe mė shumė se
Qosja kishte tė drejtė nė vitin 1992 nė kritikėn e tij,
pavarėsisht nga mėnyra e mllefosur siē e bėri atė kritikė
pėrtė dėmtuar Berishėn.
Por ėshtė e pasaktė dhe e gabuar tė mendosh e tė komentosh
se Berisha komentin e tij pėr debatin Qosja-Kadare e ka
bėrė vetėm pėr kėtė arsye, vetėm pėr kaq hakmarrje meskine.
Kėtė koment pro Kadaresė e kundėr Qosjes Berisha nuk e ka
bėrė as sepse tani qė ėshtė kryeministėr i shtetit shqiptar
ndjen pėr detyrė tė kujdeset mė shumė pėr shrimtarin e
mėrguar nga Shqipėria se pėr qytetarin shqiptar tė njė
shteti tjetėr, pėr tė cilėn kujdesi i mbetet kryeministrit
tė Kosvės , apo UNMIK-ut. Berisha e ka bėrė atė koment pa u
menduar fare, "pa e lexuar" se pėrse po grindeshin Qosja e
Kadareja, sepse vetė Berisha ėshtė prej kohėsh plotėsisht i
njė mendimi me Kadarenė pėrsa i pėrket nacionalizmit nė
Shqipėri, pėrmbushjes sė aspiratave kombėtare shqiptare dhe
pėrparėsisė sė integrimit europian mbi aspektet e tjera tė
ēėshtjes kombėtare shqiptare, mbi integrimin politik
shtetėror brendashqiptar. Berisha edhe kohėt e fundit ka
deklaruar se Shqipėria do tė shkojė nė Europė, do tė
rikthehet nė gjirin e famljes sė vet. Pra ėshtė
bashkėmendimtar me Kadarenė.
Edhe sikur midis Berishės e Qosjes tė mos kishte asnjė mėri
tė vjetėr, por vetėm simpati tė malsorit tė Tropojės me
malsorin nga Vuthaj, qė janė kufitarė, pėrsėri qėndrimi qė
ka mbajtur tani Qosja krijon hendek midis tij e Berishės.
Prandaj Dr. Berisha, si mjek e si politikan e ka dhėnė
diagnozėn se "Kadareja nuk ėshtė i sėmurė me nacionalizėm,
por ėshtė vetėm "nacionalist i mirė", qė nuk ėshtė prekur
nga ato viruse qė kanė zėnė Rexhep Qosjen. Berisha ka dhėnė
epikrizėn se Kadareja ka vetėm "frymė nacionalisti pozitiv
qytetar", tė atij nacionalizmi qė ka 15 vjet qė ua
rekomandojnė gjithė shqiptarėve Berisha dhe ideologu i tij
pėr kėto ēėshtje Mehmet Elezi. Ky ėshtė njė "nacionalizėm
eunuk" qė nuk shqetėson oborret e sallonet europerėndimore
ku bėhen gjithfarė perversitetesh (pseudo)nacionaliste nė
kurriz tė kombeve tė tjerė. Ka 15 vjet qė bėjmė debate pėr
kėtė temė me Berishėn, Elezin dhe propagandistėt e tyre
vulgarizues. Prandaj e kuptojmė mė mirė se gjthkush arsyen
kryesore pėr tė cilėn Berisha e ka bėrė atė komentin nė
favor tė Kadaresė e kundėr Qosjes.

"Orientalizmi" tek shqiptarėt ėshtė simptomė e sėmundjes
"Oksidentosis"

Edhe njė herė nė debatin pėr nacionalizmin Berisha mban
qėndrim tė gabuar. Kadareja me tė vėrtetė nuk vuan nga
"fryma nacionaliste", por kjo nuk do tė thotė se ėshtė pa
sėmundje politike e intelektuale. Pėr fat tė keq edhe ai
vuan shumė nga njė sėmundje e keqe qė e kanė marrė shumė
shqiptarė nė marrėdhėniet intime tė pakontrolluara e tė
pambrojtura me perėndimorėt, njė sėmundje qė ėshtė
diagnostikuar e njohur me kohė edhe nė vende tė tjera.
Kadareja vuan nga sėmundja e "Oksidentosis".
Emėrtimin dhe pėrshkrimin e simptomave tė kėsaj sėmundje
dhe tė vuajtjeve e tė dėmit pėr shėndetin kombėtar qė sjell
ajo nuk po i trilloj unė tani, por i kam gjetur nė librin
"Nepsi pėr dije" tė studiuesit anglez tė Orientalizmit,
orientalistit tė thekur Robert Iruin. Ky libėr sapo ka dalė
nga furra nė Angli, ėshtė botuar nė vitin 2006. Ėshtė njė
studim me tė vėrtetė pėr t'u admiruar pėrsa i pėrket
volumit tė dijeve dhe informacionit qė pėrmban, pavarėsisht
se qėllimi i tij ėshtė tė hedhė poshtė gjithė kritikat qė i
drejtohen Orientalizmit qė kultivohet nė Perėndim pėr 3
shekuj tashmė nė dėm tė vendeve e popujve tė Lindjes.
Fatmirėsisht nuk mė duhet tė ndalem nė shpjegimin e
dukurisė sė Orientalizmit, tė pagėzuar me kėtė emėr nė
vitin 1978 nga intelektuali amerikan Eduard Said, i lindur
nga prindėr arabė protestanė. Shqiptarėt mund tė mėsojnė
shumė lehtė nė gjuhėn e tyre mbi kėtė dukuri duke lexuar
librin e veēantė tė studiuesit tė ri tė pasionuar pas kėsaj
teme, Enis Sulstarova qė ka titullin."Arratisja nga Lindja"
Orientalizmi shqiptar nga Naimi tek Kadareja". Pėr mė tepėr
nga ky libėr lexuesi mund tė kuptojė mė thellė pėrse bėhet
debati Kadare-Qosja. Nė "Arratisja nga Lindja", ėshtė
analizuar shkencėrisht, pa shtytje propagandistike urretja
e Kadaresė pėr ēdo gjė lindore, osmane, turke, pėr ēdo gjė
shqiptare qė ka ndonjė fije lidhje me osmanėt, turqit,
Lindjen dhe dalldia e pamatė e Kadaresė dhe ndjekėsve tė
kultit tė tij pas ēdo vlere ,ose ēdo gjė perėndimore.
Robert Iruin nė librin e tij flet pėr pikėpamjet dhe
qėndrimet e njė shkrimtari iranian Xhelal Ali Ahmad
(1923-1969). Edhe pse nuk ka jetuar shumė ai pėrshkruhet si
intelektual elitar, shkrimtar stili, romancier i vrullshėm,
eseist, qė me shkrimet e tij paska ndikuar edhe tek teoriku
revolucionar laik iranian Ali Sheriati, i njohur dhe i
ēmuar nė Perėndim dhe tek Ajetollah Khomeini. Madje dikur
Ahmad paska pas flirtuar me komunistėt, ēka dėshmon
qėndrimin e tij mė shumė laik, gjė qė e pėrforcon dhe fakti
qė i pėlqente tė jetonte mirė, tė pinte e tė zbavitej.
Iruin thotė se vepra e tij qė tė ndez mė shumė kėrshėrinė
ėshtė "Gharbzadegi" qė ėshtė pėrkthyer si "Oksidentosis"
ose "Euromania", ose "Helmimi perėndimor". Ahmadi vetė
paska shkruar: "Unė flas pėr "Occidentosis" si pėr
"tuberculosis"". Pra na thotė se "Osidentoza" duhet kuruar
si njė "tuberkuloz". Ai madje ka thėnė se ndoshta ėshtė mė
mirė qė krahasimi i "perėndimorizmit" tė bėhet me tenjėn qė
vjen e tė ha drithin duke t'i lėnė kokrrat me pamjen
jashtėme tė pacėnuar. Iruin thotė se mendimet e Ahmadit
kurrė nuk mund tė botoheshin nė Iran, sepse nė kohėn e
Shahut ēdo gjė perėndimore adhurohej dhe ata cėnonin dhe
Shahun. Iruini bėn kėtė anamnezė tė sėmundjes sė
"Oksidentosis" tė zbuluar nga iraniani nė vitet 1950: "Ta
lėmė politikėn mėnjanė, Ali Ahmadi ishte i shqetėsuar pėr
atė qė ai shihte se po ndodhte nė kulturėn iraniane.
Oksidentosis, njė entuziazėm pa kurrfarė dallimi pėr tė
gjitha gjėrat perėndimore, i kishte katandisur iranianėt nė
njerėz qė kishin hmbur traditat e tyre dhe vazhdimėsinė
historike, dhe qė kishin atė qė i sillte makina. Ai e
denonconte trajtimin qė u bėnin orientalistėt aziatikėve,
sikur kėta tė ishin lėndė e parė pėr lobaratore"
(fq.312-313).
Kadareja dhe zelltarėt e kultit tė tij janė prekur rėndė
nga njė sėmundje e tillė dhe po kėrkojnė qetėsi e kėnaqėsi
vetėm nė pėrpjekjet pėr tė sėmurė me Oksidentosis tėrė
shoqėrinė shqiptare, pėr t'i katandisur shqiptarėt nė atė
pozitė qė paskan qenė iranianėt nėn sundimin e Shahut.
Vetėm se Rexhep Qosja me sa duket mė nė fund dhe me mjaft
vonesė ka vendosur tė largohet disi nga vatrat intelektuale
tė Oksidentozės u vu nė shėnjestrėn e "frymės sė Kadaresė
tė painfektuar me nacionalizėm". Para se tė fliste Qosja
pėr "racizmin e Kadaresė" kemi shkruar edhe ne nė
"Rimėkėmbja" se nė veprėn e tij letare, sidomos nė romanin
"Koncert nė fund tė dimrit" kishte racizėm ndaj kinezėve.
Para se tė shkruante Qosja ka shkruar Enis Sulstarova se
Kadareja: ''kur vjen puna pėr marrėdhėniet kulturore me
orientalėt ai lė mėnjanė ēdo delikatesė dhe shprehet me
nota raciste nga pozita e njė kulture tė vetėmjaftueshme
sipėrore ndaj tjetrės". Kadareja nuk ka asnjė motivim
shqiptar pėr tė vepruar nė kėtė mėnyrė. Por ai ka vepruar
kėshtu sepse ėshtė prej kohėsh i molepsur me Oksidentosis,
jo me nacionalizėm shqiptar, sikurse na siguron edhe
Berisha. pas diagnostikimit tė gabuar qė ka bėrė.
Orientalistėt nė Perėndim kanė zhvilluar Orientalizmin (nė
kuptimin qė i dha Eduard Said si mosprėfillje, pėrbuzje,
deri urrejtje pėr lindorėt), sepse donin tė justifikonin
epėrsinė e kulturės sė tyre, nė sundimin e tyre politik dhe
ekonomik kolonial mbi "lindorėt e prapambetur dhe
inferiorė". Po shqiptarėt qė nuk kanė pasur, nuk kanė , nuk
kanė pėrse tė kenėn e nuk mund tė kenė synime e pretendime
tė tilla pėrse duhet tė kultivojnė Orientalizėm nė kulturėn
e tyre, nė letėrsinė e tyre, nė propagandėn e tyre siē
bėjnė Kdareja dhe kultistėt e tij?! Kėtė mund ta bėjnė
vetėm ata shqiptarė qė infektohen nga Oksidentosis. Pra
Orientalizmi tek shqiptarėt siē e ka paraqitur dhe
diagnotikuar me shumė saktėsi Enis Sulstrauva nuk ėshtė njė
sėmundje e veēantė tek shqiptarėt, sikurse ėshtė nė
Perėndim. Pėrkundrazi' "Orientalizmi" tek shqiptarėt ėshtė
simptomė dhe rrjedhojė e njė sėmundje qė quhet
Oksidentosis. Ata qė nuk pranojnė tė infektohen nga kjo
sėmundje duhet tė presin helmin e majės sė penės dhe tė tė
folmes sė bezdisėshme tė Kadaresė dhe tė ulėrimave tė
zelltarėve tė "Kultit Kadare". Ismaili pėrpiqet qė
Oksidentosis ta paraqesė si sėmundje tė gjithė shqiptarėve,
madje nė breza. Kėtė e tregon fjalia e tij: "Malli pėr
Europėn e munguar pėr pesė shekuj bėri qė (Shqipėrisė) t'i
dukej e natyrshme qė mbreti i saj i parė nė liri tė ishte
njė princ gjerman" (Sulstarova f1.193). T'i shtojmė kėsaj
edhe ato qė ka shkruar Kadareja pėr mallin shqiptar pėr
Europėn gjatė sundimit komunist dhe kuptohet qė
Oksidentosis tek ai ka marrė pėrpjestime llahtarisėse.

Si e acaroi Qosja "Oksidentosis"-in e Kadaresė?

Pėr tė mos rėnė viktimė e Oksidentosis qė nxjerr Kadareja
me frymėn e tij polemizuese jonacionaliste ndaj Qosjes vlen
tė mbahet mirė shėnim njė fjali e thjeshtė: "Kadareja
kėrkon tė ketė monopolin e interpretimit tė historisė sė
shqiptarėve, tė caktojė kriteret e vetme pėr vlerėsimin e
saj". (Sulstarova, fq.201). Prandaj Ismaili nuk mund tė
duronte qė as njė akademik si Rexhep Qosja, me tė cilin pėr
shumė vite ėshtė shtirur se ka harmomi mendimi e qėndrimi,
tė guxonte tė bėnte me mjaft vonesė njė rrėfim pa kurrfarė
zarari mbi ndjesitė e tij nė trajtesėn me titull
"Ideologjia e shpėrbėrjes". Qosja vetėm deshi tė tėheqė
vėmendjen nė rrezikun qė u vjen shqiptarėve nga idetė
ēintergruese nė shoqėritė e sotme. Qosja gjithmonė tejet i
kujdesshėm pėr tė mos pickuar gjėkundi Kadarenė, nuk mund
ta parashikonte se Oksidentosis i Kadaresė kishte mbėrritur
nė atė shkallė sa acarohet edhe pėr kaq pak aromė
nacionaliste nė mjedisin kulturor dhe akademik shqiptar.
Nė fakt askush nuk mund tė gjente me fall se botimi i
"Ideologjisė sė pėrēarjes" nga Qosja mund tė fuste Kadarenė
nė njė krizė tė fortė tė sėmundjes Oksidentosis. Madje kėtė
krizė Kadaresė duket ia kanė shkaktuar vetėm pak fjalė tė
Qosjes se "shqiptarėt i takojnė qytetėrimit islam hiē mė
pak se qytetėrimit tė krishterė". Kaq ka mjaftuar qė
Kadareja tė pėrlante penėn pėr tė prodhuar libėrthin
"euromaniak" me titull "Identiteti europian i shqiptarėve",
ku ka grumbullur mish-mash gjithė dhėmbjet shpirtėrore e
mendore qė i vinė nga Oksidentosis dhe i lėshoi Qosjes disa
shigjeta radhas. Dhe Qosja ėshtė mė inatēi se Kadareja nė
kėsi rastesh. Kur ia shkelin bishtin paprimtas di tė
hakmerret, siē u hakmor jo vetėm pėr vete , por pėr tė
gjithė ata qė duhet tė ruhen nga infektimi me Oksidentosis,
duke prodhuar libėrthin "Realiteti i shpėrfillur".
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:02 am

Shėrimi nga Oksidentosis bėhet me debat rreth ideve

Sali Berisha nė konferencėn e shtypit ka bėrė sikur nuk ka
lexuar polemikat Qosja -Kadare. Por megjithatė edhe kjo
masė parandaluese zor se do ta mbrojė nga njė shpėrthim i
ri i Qosjes kundėr tij. Kėsaj here Qosja ka mė shumė tė
drejtė se kurrė pėr tė mos kursyer as Berishėn, as tė tjerė
qė e sulmojnė padrejtėsisht, pa argumenta, pa polemizuar me
idetė e tij , por vetėm me hamendėsime pse e bėn Qosja
kėtė, kush ėshtė Qosja, ē'ka bėrė e ē'nuk ka bėrė Qosja.
Ata qė marrin penėn tė shkruajnė rreth kėtij debati do tė
bėnin mirė tė qėndronin sa mė larg mendėsive qė
mbizotėrojnė thashethemet qė bėhen nė tryezat e kafeneve tė
tymosura, larg metodave tė hafijellėkut e maynafikllėkut,
larg thurrjes sė gjė e gjėzave prej tifozėsh tė basteve. Po
tė duan e po tė jenė tė zot tė pėrqėndrohen vetėm nė idetė
qė kanė bėrė tė tyre Qosja e Kadareja, tė thonė cila ėshtė
ide e saktė e cila e gabuar, pastaj del vetvetiu kush ėshtė
mė i zoti, akademiku apo shkrimtari, kush ėshtė mė burrė
zakoni gjirokastriti apo vuthjani, kush ėshtė mė shumė
simbol e pikė referimi i kulturės kombėtare trilluesi
letrar apo studiuesi letrar. Nga mbėshtetja e ideve qė ka
pėrqafuar njėri apo tjetėri do tė dalė se cili e ka mė tė
merituar titullin: "Nderi i kombit", ai qė tregon gjithnjė
e mė shumė simptoma tė Oksidentosis, apo ai qė po tregon
publikisht infektimin e vet me nacionalizėm shqiptar.

Revizionimi "modernist" i Rilindjes ēon nė tjetėrsim
kombėtar

Fjalėt e Xhaferrit tė nxjerra shumė nė dukje nga "Shqip"
se: "Urtėsia e rilindasve tonė nuk ka alternativė" janė
brenda sfondit e kuadratit teorik e intelektual nė tė cilin
zhvillohet debati nė vitin 2006. Kurse fjalėt e Berishės
pėr "rilindasin modern Kadare" janė krejt jashtė kohės dhe
jashtė vendit. "Rilindja" si etapė historike nė
pėrgjithėsi, si dukuri nė jetėn kombėtare e shoqrore, si
pėr shqiptarėt dhe pėr tė tjerėt ka kuptim tė pėrcaktuar nė
kohė e hapėsirė dhe nuk ėshtė e pėrsėritėshme. Termi
"Rilindje" nėnkupton atė periudhė tė zhvillimit europian
kur u zbulua dhe u pėrvetėsua (nėpėrmjet kontakteve me
myslimanėt arabė) mendimi i zhvilluar i lashtėsisė i
varrosur nė Europė nga dyndjet e popullsive tė stepave
lindore dhe obskurantizmi i Kishės sė krishterė.
Nė trojet shqiptare termi "Rilindje" ka kuptimin e daljes
sė shqiptarėve nė skenėn historike si komb mė vete nė
shekullin XIX pas njė pushtimi tė gjatė osman. Madje disa
e qortojnė me tė drejtė pėrdorimin e termit "Rilindje",
sepse nuk bėhej fjalė pėr "rilindjen" e njė kombi qė
kishte ekzistuar dikur ose rindėrtimin e njė shteti, apo
perandorie tė prishur, por bėhej fjalė pėr diēka tė re, pėr
njė komb tė formuar rishtas pikėrisht gjatė kohės qė ishte
pjesė e njė perandorie. Nuk bėhej fjalė pėr rilindjen e
ndonjė fisi ilir, tė ndonjė pricipate ilire tė lashtė, tė
ndonjė principate feudale tė mesjetės, pėr ndonjė dalje nė
skenė tė Arbėrisė, Dardanisė, Epirit, Aematias, por bėhej
fjalė pėr daljen nė skenė tė kombit me emrin "Shqiptar" dhe
tė shtetit me emrin "Shqipėri". Ishte mė shumė "Pėrlindje"
se "Rilindje".
Prandaj ėshtė krejtėsisht pa kuptim tė flitet pėr "rilindas
tė shekullit XXI" tek shqiptarėt. Mos tė flitet pėr
vazhdues tė veprės sė rilindasve dhe kaq. Nėse Kadareja e
shikon veten si "rilindas modern", sikurse e cilėson
Berisha, ai zbulon njė aspekt edhe mė tė errėt tė misionit
tė tij perėndimorizues, se do tė fusė kombin shqiptar nė
njė rrugė tjetėrsimi tė thellė. A synon pikėrisht kėtu
Kadareja kur nė furkėn e tij intelektualiste tjerr leshin e
lėnurur me krėhėr parizian pėr tė bėrė fijen nyje-nyje tė
ngatėrrimit tė shqiptarėve nė lėmshin e njė
"Euromileti"?!Vetėm kėtu mund tė ēojė dėshira qė kombi i
tanishėm shqiptar qė u afirmua si i tillė gjatė Pėrlindjes
(Rilindjes) Kombėtare nė shekullin XIX, nė shekullin XXI tė
pėrfundojė nė njė "milet" i Europės sė krishterė, i
ngjashėm me miletet qė ekzistonin nė Perandorinė Osmane.
Nė librin e Sulstarovės ėshtė njė vlerėsim shumė interesant
teorik: "Enverizmi trashėgoi nga Rilindja orientimin
modernizues, idealizimin e atdheut e tė kombit dhe frymėn
kundėrturke". Po demokracia ku Kadareja dhe Berisha
pretendojnė tė jenė violina tė para nė mendim e nė politikė
ēfarė ka trashėguar nga Rilindja, nga ajo qė trashėgoi
enverizmi nga Rilindja? A e kanė pėrforcuar e ēuar pėrpara
trashėgiminė rilindase nė krahasim me kohėn e enverizmit,
apo e kanė zbehur e zgėrlaqur?. Kur Berisha shprehet se
Kadareja nuk vuan nga "fryma nacionaliste" sepse ėshtė
"rilindas modern", do tė thotė se fryma nacionaliste e
rilindasve nuk duhet mė pasi ėshtė bėrė primitive.
Enverizmi nacionalizmin e rilindasve nuk e pėrbuzte kėshtu.
Kadareja nuk idealizon atdheun e kombin aq sa e bėnte kėtė
nė kohėn e enverizmit, madje pėrpiqet qė ndonjė adhurim tė
shpėlarė pėr atdheun e kombin e ka fare konjuktural. Kurse
enverizmi atdheun e idealizonte por lumturinė e tij vinte
nė varėsi tė internacionalizmit. Kadareja me euromaninė
shkon dhe mė tej se intenacionalizmi enverist.
Frymėn kundėrturke Kadareja e ka fuqizuar nė pėrmasa tė
pakapshme nė krahasim me enverizmin. Madje Kadareja ka qenė
edhe nxitėsi e pėrpunuesi kryesor i frymės kundėrturke nė
kohėe Enverit. Kur dėgjojmė se Kaedareja qenka "rilindės
modern" ėshtė njėosj si tė dėgjohjmė se rilindja ka mbetur
relike dhe tani ka ardhur koha qė tė provojmė "Ri-rilindjen
kadareane" qė do tė thotė ndėrrim tė fizionomisė kombėtare
nga komb shqiptar tė bėheni "Euromilet".
Berisha vazhdon tė jetė rob i ideve antinacionaliste dhe
nė galerinė e tij politike ruan dordolecin qė i bėri Memet
Elezi para shumė vjetėsh pėr "nacionalizmin e mirė
(pozitiv) qytetar". Pėrshkrimin e kėtij dordoleci e gjejmė
nė literaturėn teorike. Profesori anglez Xhorxh Shėflin nė
librin "Kombet, identiteti, pushteti" (2000) ka shkruar:
"Pėr shumė njerėz nacionalizmi ėshtė njė kategori mbeturinė
negative nė tė cilėn mund tė hidhet ēdo gjė qė mund tė ketė
njėfarė lidhje me nocionin e kombit tė pėrkufizuar
keq…Ekziston njėfarė kategorie e mbetur e Hans Kohnizmit,
sipas sė cilės ka njė nacionalizėm perėndimor qė ėshtė i
mirė (civil, demokratik paqedashės) dhe njė nacionalizėm
lindor tė keq (i pėshtirė, brutal, ngatėrrestar" (fq.3-6).
Shėflin dhe tė tjerė nuk pajtohen me kėtė interpretim
hankohnist tė nacionalizmit. Berisha i pėrmbahet vetėm
kėtij perceptimi. Prandaj e thekson fort se Kadareja nuk
ka frymė nacionalizmi tė sėmurė, por frymė nacionalizmi
qytetar pozitiv, qė nė fakt tek Kadareja shfaqet si
Orientalizėm nėn ndikmin e Oksidentosis.
Pranimi i nacionalizmit perėndimor, ashtu siē kėrkon
Kadareja, ėshtė t'i dorėzohesh sėmundjes sė Oksidentosis.
Pranimi i identitetit europian tė shqiptarėve, sikurse
ngulmon Kadareja, ėshtė molepsje me Oksidentosis, jo
pėrparim dret Perėndimit dhe Europės sė bashkuar. Debati qė
ka shpėrthyer do tė sjellė njė dobi tė madhe sepse dashje
pa dashje do tė ndajė mė qartė grupimet e tė sėmurėve me
Oksidentosis dhe tė atyre qė duan tė qėndrojnė besnikė
frymės nacionaliste tė rilindasve. Nė kėtė debat e ka mirė
Qosja qė mbron idenė se jemi komb e vend ku gėrshetohen
qytetėrimet, besimet , kulturat, vlerat perėndimore e
lindore. Kjo duhet parė si pasuri e vlefshme, jo si plaēkė
e vjetėr qė duhet hedhur tutje. Tek shqiptartė nuk duhet tė
kultivohet as Orientalizėm , as Oksidentalizėm.
Janė ngritur zėra burracakėsh intelektualė qė e quajnė pa
dobi, madje tė dėmshėm debatin Qosja-Kadare. Por edhe po tė
heshtin Kadareja e Qosja debati nuk shuhet.

21 maj 2006
Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:02 am

PSE RINISI "GOGOLIZIMI" I GAZIDEDES?

Tashmė dihet se ėshtė bėrė praktikė e fėlliqur politike
edhe nė Shqipėri demonizimi me ēdo mjet e mėnyrė i
kundėrshtarit pėr tė arritur pikėsynimet nė njė fushatė
politike, ose pėr tė krijuar sa mė shumė tensione politike.
Dėmet qė sjell pėr njė popull dhe pėr njė vend demonizimi i
skajshėm i kundėrshtarit i pamė nė Shqipėri gjatė
pėrgatitjeve e zhvillimit tė rebelimit greko-labokomunist
tė vitit1997 dhe pėr shumė kohė mė pas. Atėherė u
demonizuan "pushteti i malokėve", meqenėse President ishte
Sali Berisha nga Tropoja (pavarėsisht se kryeministėr ishte
Aleksandėr Meksi dhe kryetar i PD-sė Tritan Shehu, tė dy
nga Gjirokastra). Atėherė u demonizua skajshmėrisht
Shėrbimi Infomativ Kombėtar, meqenėse kryesohej nga dibrani
Bashkim Gazidede, paēka se ky shėrbim sapo ishte krijuar
dhe hija 50-vjeēare e Sigurimit tė Shtetit tė kontrolluar
gjithmonė nga klanet komuniste labo-gjirokastrite nuk mund
tė largohej as nga Berisha as nga Gazidede. Por propaganda
e shfrenuar nga ata qė kėrkonin revanshin e klaneve
komuniste ishte e pandalshme pėr demonizimin e "pushtetit
tė malokėve" dhe tė SHIK-ut.
Dihet se ēfarė ndodhi me Shqipėrinė nė vitin 1997.
Gazidedes i varėn nė qafė atė kėmbanė qė nuk i takonte ta
tundėte, e caktuan komandant tė operacioneve ushtarake pėr
tė shtypur rebelimin. Gjeneralėt e ushtrisė i bėnin bisht
detyrės. Berisha e shihte se e linin njėri pas tjetrit nė
baltė repartet ushtarake qė dorėzoheshin sapo tė
paraqiteshin nė hyrje tė ngrehinave njė turmė e kurdisur
mitingashėsh. Gazidedes nuk i mbeti tjetėr punė pėr tė
kryer veēse tė mbante me dėshpėrim njė raport dėshpėrues nė
parlament, qė mė pas do tė shndėrrohej nė libėr publicistik
pėr t'i bėrė nder Mero Bazes, duke i lėnė autorsinė.
Gazidede u nis syrgjyn diku, sepse tė eturit pėr gjak e
djegie tė Shqipėrisė e kishin nė listėn e kurbanėve tė
parė. Sali Berisha ka bėrė njė herė njė gabim duke
deklaruar nė parlament se Gazidede kishte marrė rrugėn e
syrgjynit meqenėse pushteti i revanshizmit socialist e
kishte lėnė pa punė.
Syrgjyni i Gazidedes zgjati 8 vjet, sikurse po zgjat edhe
syrgjyni i ish-shefit tė policisė shqiptare tė regjimit
Berisha-Meksi, gjeneral Agim Shehut, mbi tė cilin ende
rėndon njė vendim penal gjykate (pėrveē dėnimit civil me
gjobė qė e ka dhuratė nga Alėksandėr Meksi dhe Dhurata e
tij). Para disa muajsh Gazidede u kthye. Opinioni publik
nuk i kushtoi ndonjė vėmendje kėtij kthimi. Shtypi sherrxhi
qė kėrkon shkase pėr zhurmė pak u mor me kthimin e tij. As
revanshistėt socialistė nuk ndjenė ndonjė bezdi. Gazidede
nuk ngacmonte askend sa kohė qė rrinte urtė e pa zė nė
strofkėn e tij, nuk i kujtoheshin mė as "krimet kundėr
njerėzmit" pėr tė cilat ishte akuzuar. Por njė ditė pa
pritur mėsuan se qeveria e Sali Berishės i kishte dhėnė
punė nė administratė duke e emėruar zėvendės drejtor tė
shėrbimit tė hipotekės. Nė njė intervistė tė shkurtėr
Gazidede u mundua tė mos lėshonte ndonjė fjalė qė do t'u
shtinte mizat kundėrshtarėve. Por vetė ky emrim i nervozoi,
mbase dhe i friėksoi ata. Gazidede paralajmėroi se ai ka
shumė gjėra pėr tė thėnė e do tė flasė nė kohėn e vendin e
duhur. Edhe sikur tė mos e thoshte kėtė gjithkush e merr me
mend se ka shumė gjėra pėr tė thėnė, madje ka dhe detyrimin
tė thotė shumė gjėra. Gazidede tha se nė detyrėn ku e kanė
caktuar do tė luftojė me gjithė mundėsitė e tij
korrupsionin. Po tė mos thoshte kėtė nuk kishte thėnė gjė
fare.Lufta kundėr korrupsionit nė fjalorin politik shqiptar
ėshtė bėrė tani si lufta kundėr terrorizmit nė fjalorin
politik amerikan. Edhe po tė mos e thotė Gazidede tė gjithė
mendojnė se korrupsioni ka bėrė hatanė nė shėrbimet ku
rregjistrohen e ērregjistrohen pasuritė, sidomos pasuritė e
fituara me mashtrime e krime gjatė 15 viteve tė fundit.
Tjetėr gjė me zarar sikur nuk ka thėnė Gazidede. Por
menjėherė filloi "Demonizimi 2" i Gazidedes po nga ata qė
kishin bėrė edhe demonizimin e parė. Nėpėr gazeta filloi tė
pėrdorej cilėsori "kryespiuni" nga gazetarė qė gjithė kohėn
merren me spiunllėk qė nuk merret vesh se kujt po i
shėrben. Ishte e pritėshme qė ndėr tė parėt tė kėrcente
pėrpjetė pėr emrimin e Gazidedes pikėrisht Skėnder
Gjinushi, njeri nga mė tė zellshmit pėr pėrgatitjen e
rebelimit tė vitit 1997. Ka frikė Gjinushi nga kthimi i
Gazidedes , apo i vjen maraz qė pas gjithė atij demonizimi
ky futet sėrish nė njė zyrė tė administratės shqiptare?.
Pas Gjinushit dėgjuam Braēen e PS-sė qė kėrkoi tė
pėrfshihej nė programin e punės sė komisionit parlamentar
pėr hetimin e Sollakut edhe kontrolli si ėshtė hetuar nga
prokuroria "ēėshtja Gazidede".Braēja ka qenė 8 vjet deputet
i partisė qeverisėse dhe nuk i shkoi mendja ta bėnte kėtė
kėrkesė e ta kishte zgjidhur kėtė punė. Megjithėse Braēja
hyn tek tė vonuarit, pėrsėri kėrkesa e tij duhet marrė si e
menēur. Le tė bėhet ky kontroll se mbase del qė para
pėrgjegjėsisė duheshin vėnė Gjinushi me shokė, prandaj nuk
e kanė ngacmuar mė tej Gazideden e syrgjynosur
ish-pushtetarėt socialistė.
Sikur Gazidede tė punojė nė hipotekė me atė pėrkushtim qė
ka punuar pėr zbulimine piramidave tė dikurshme dhe tė
veprimtarisė sė huaj qė pėrgatiti rebelimin e vitit 1997
lan njė pjesė tė mėkateve qė ka bėrė duke pėrfshirė edhe
ndonjė pėrgjim apo ndjekje tė demokratėve, siē ka ndodhur
edhe me mua qė po shkruaj kėshtu.
Tė alarmuarit nga emrimi i Gazidedes bėrtasin se Berisha
nuk paska ndryshuar. E ēfarė se nuk ka ndyshuar Berisha?
Nuk e dinin ata se Berisha nuk mund tė ndryshojė?!, Por
sulmin mė cinik dhe mė sfidues politikisht pėr emrimin e
Gazidedes e ka bėrė njeriu i shumicės, jo i opozitės,
deputeti Spartak Ngjela, njėri nga ish-bashkėkryetarėt e
Komisionit parlamentar (bashkė me socialistin Sparatak
Braho) qė hetoi rebelimin e vitit 1997. Bėnė dy vrima nė
ujė, sepse nuk paraqitėn dot as raport tė pėrbashkėt por i
lanė nė derė parlamentit dy paēavure qė nuk thonin gjė, nuk
zbulonin gjė; as ndreqnin gjė, as prishin punė kujt.
Tani ky Spartak Ngjela, deputeti plangprishės i PD-sė, del
nė ekrane e nė gazeta me britma "Rehabilitimi i Gazidedes
tendencė antiamerikane", "Gazidede ka mėkatuar se ka
sulmuar CIA-n". Nga e di Ngjela se ky rehabilitim nuk ėshtė
shenjė e njė prirje amerikane tė re nė Shqipėri?!Spartak
Ngjela po flet sikur ėshtė rezidenti i CIA-s pėr
Shqipėrinė, sikur atė e kanė caktuar avokat tė prestigjit
dhe interesave politike amerikane nė Shqipėri, tani qė
ligji shqiptar nuk i lejon mė tė merret me biznes avokator
tė rėndomtė.
Spartaku duket i mėrzitur shumė pėr kėtė. Por duhet tė
mėsohet. Kėshtu ma kanė bėrė edhe mua dikur kur isha
deputet i PD-sė nė pushtetit. Me propozimin e deputetit tė
PD-sė Vasil Gjika, qė tani u marrka me federatėn e shahut,
u miratua njė dispozitė qė mė ndalonte tė bėja punė
avokatie. E prita me tė qeshur se nuk e kisha qejf si
Spartaku tė isha deputet-avokat. E dija se po hakmerreshin
pse kisha bėrė mbrojtjen e lirisė sė shtypit nė gjyqin e
nisur kundėr disa gazetarėve nga agjenti francez Zhylien
Rosh.
Le tė bėj si tė dojė Spartaku pėr punėn e avokatisė, por tė
mos turfullojė aq shumė kundėr Gazidedes pėr tė ēorientuar
shqiptarėt. CIA di ta mbrojė veten dhe e ka treguar shumė
mirė kėtė. CIA me siguri e di mė mirė se Ngjela se ku e si
peshkohet ngjala, se ēfarė ka bėrė e ka thėnė Gazidede, se
ku ka qenė deri tani Gazidede, pse Gazidede duhet tė
punojė pikėrisht nė hipotekėn shqiptare. CIA e di mirė qė
"Komisioni i dy Spartakėve" u ngrit nė vitin 1997 pėr tė
hetuar rebelimin e armatosur qė tė bėhej ajo qė
paralajmėroi i ndjeri Safet Zhulali se dosja e zezė e atij
rebelimi nuk do tė hapet kurrė. E vetmja gjė qė bėri
Spartak Ngjela nė relacionin e tij nga hetimi ishte tė
deklaronte se " nuk kishte pasur ndėrhyrje tė huaj nė
pėrgatitjen dhe zhvillimin e rebelimit". Pra Ngjela atėherė
nxirrte tė papėrlyer politikėn greke, serbe, italiane,
amerikane, mafiet e huaja, shėrbimet e huaja tė spiunazhit,
duke pėrfshirė edhe CIA-n qė e akuzoi Gazidede.
Kaq ishte misioni hetimor i Ngjelės, i cili e kujton dhe
tani kėtė "ndihmesė" qė ka dhėnė atėherė. Por askush me dy
para mend nė kokė nuk e ka ngrėnė rrenėn e Ngjelės nė atė
kohė e aq mė pak tani. Gazidede i di shumė mė mirė se
Ngjela ato gjėra dhe po tė flasė pėr to edhe njė herė si ka
folur nė atė kohė do tė thotė se edhe vetė CIA nuk ėshtė mė
aq e interesuar tė mbulohet e vėrteta dhe nuk ka nevojė pėr
shfajsime avokatore si ato qė i bėn Spartak Ngjela. Vetėm
nė qoftė se Gazidede vendos tė bėjė si Mero Baze qė nė
vitin 2004 nė "Tema" lėpiu ato qė kishte vjellė kundėr
ndėrhyrjes e politikės amerikane nė prill 1997 do tė
besojmė se Ngjela i ditka mė mirė punėt e CIA-s nė drejtim
tė Shqipėrisė. Hė pėr hė na duket se vetė CIA organizimin
e rebelimit nė vitin 1997 e ka futur nė listėn e
operacioneve tė nxituara qė i kanė kushtuar politikės
amerikane.
Por pavarėsisht se ēfarė bėn CIA, analizat pėr politikėn
amerikane duhet bėrė nė bazė tė tėrėsisė sė fakteve e
faktorėve. Rebelimi nė Sh qipėri ndodhi kur nė
administratėn amerikane ndikonin fuqishėm dy persona me
prirje tė theksuar pro greke dhe antishqiptare, kėshilltari
presidencial Stefanopulos dhe shefi i CIA-s, Tenet.
Rebelimi nė Shqipėri ndodhi kur antishqiptari Nikolas Geixh
kishte ēuar shumė pėrpara pėrgatitjet pėr ndarjen e
Shqipėrisė nė Shkumbin.
Politika perėndimore nė pėrgjithėsi nė vitin1997 bėri gafėn
mė tė rėndė qė krijoi ose toleroi atė situatė nė Shqipėri,
sepse pėr herė tė parė u pajtua me precedentin e rrezimit
me dhunė tė armatosur tė njė pushteti qė gjithėsesi kishte
dalė nga zgjedhjet nė periudhėn paskomuniste. Prandaj
diplomacia perėndimore bėri gjithėēka tė mbante Berishėn nė
postin e Presidentit deri nė zgjedhjet e 29 qershorit 1997,
qė tė mbulonte mėkatin e saj e tė thoshte se ndėrrimi i
pushtetit nė Shqipėri u bė nėpėrmjet kutisė sė votimit, jo
grykės sė pushkės. Prandaj duhej dhe ai raporti i Ngjelės
se nuk kishte pasur ndėrhyrje tė huaj.
Ngjela thotė se duke emruar nė punė administrative
Gazideden Berisha bashkoi kundėr tij opozitėn, e ēoi Ilir
Metėn nė krahėt e Ramės. Menjėherė u turr dhe Gjinushi ta
mbėshtesė Ngjelėn duke thėnė se edhe Nard Ndoka ia bėri
glasėn nė derė partisė sė Pollos e shkoi tė bėhet kaposh nė
kotecin demokristian tė Nikollė Lesit se u zhgėnjye nga
emrimi i Gazidede. Mbase emrimi i Gazidedes ka ndikuar tė
ndodhin kėto. Por nuk ėshtė ky emrim shkaku kryesor qė
ndodh kėshtu. Janė rrymat e nėnujshme qė rrjedhin prej
kohėsh dhe qė krijojnė vorbulla thithėse e rrotulluese pėr
goglat e kungujt-poēa tė politikės. Ilir Meta, Rama,
Gjnushi, Ceka kanė pėrse shqetėsohen pėr ngjarjet e vitit
1997 dhe mundet qė emrimi i Gazidedes i ka alarmuar dhe
kapen tani pas bishtit politik tė njėri-tjetrit tė rrisin
qėndresėn. Por mė shumė se paraqitja e Gazidedes nė njė
zyrė shtetėore ėshtė hija e Fatos Nanos qė i tremb. Hija e
Tosit ka filluar tė vijė vėrdallė sėrisht. Kjo i bėn Ramėn,
Gjinushin, Metėn, Cekėn, Milon tė kėndojnė "bashkohuni
shokė me ne nė ēetė".
Nėse Gazidede do tė ndjekė modelin e Mero Bazes tė pendimit
pėr ato qė tha nė parlament nė vitin1997, atėherė do tė
kuptohet se Ngjela nuk po flet me mendjen e tij. Por tė
presim e tė shohim!

21 maj 2006 Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:03 am

DEKLARATĖ - DEMANT

Pėrkitazi me artikullin "Libri i Ismail Kadaresė:
"Identiteti evropian i shqiptarėve" ėshtė "Kurani"
dhe "Ungjilli" i Shqiptarėve" tė botuar nė tė
pėrditshmen tiranase "Sot"

Jam i befasuar dhe thellėsisht i shqetėsuar me botimin
e kinse tė njė opinioni tim, nė tė pėrditshmen
tiranase "Sot", pėrkitazi me debatin ndėrmjet
akademik Qosjes dhe shkrimtarit Kadare, tė titulluar:
"Libri i Ismail Kadaresė "Identiteti evropian i
shqiptarėve" ėshtė "Kurani" dhe "Ungjilli" i
Shqiptarėve".
Madje, sa pėr sqarim tė opinionit, debatin nė mes
Qosjes dhe Kadaresė objektivisht nuk kam patur mundėsi
ta pėrcjell nė tėrėsi, pėr shkak tė obligimeve tė mia
jashtė shtetit.
Me pėrgjegjėsinė mė tė madhe, e pėr hir tė lexuesve
dhe opinionit publik, bėj me dije se unė nuk jam
deklaruar pėr as njė medium, as tė Prishtinės e as tė
Tiranės, pėrkitazi me debatin nė fjalė, andaj jam i
prekur se si njė e pėrditshme tiranase, qė pėr mua
ėshtė krejt e panjohur, manipulon opinionin lexues,
duke ma vėnė nė barrė njė shkrim shumė degradues dhe
poshtėrues, i cili me fjalėt pezhorative mė ofendon
mua dhe tė gjithė besimtarėt, tė cilėt i pėrfaqėsoj.
Unė nuk do t'i lejoj vetvetes qė tė bėhem pinjoll i
askujt, e as tani i intelektualėve tė nderuar, tė
cilėt apostrofohen nė kėtė shkrim.
Gazeta nė fjalė rėndė shkel etikėn e gazetarisė por
edhe demokracinė mediale, duke vėnė nė pikėpyetje
profesionalitetin e saj, por me kėtė rast nė mėnyrė
shumė tė vrazhdėt mashtron opinionin e gjerė, duke
vėnė nė spikamė liderėt fetarė po edhe personalitete
tė tjera publike. Pėr ēfarė interesash e bėri kėtė, le
tė pėrgjigjen botuesit e kėsaj gazete.
Nė fund konsideroj se njė veprim i tillė ėshtė bėrė
nga motive tė ulėta, johumane dhe ėshtė i
papranueshėm.



Me respekt ,
Myftiu Naim Tėrnava Prishtinė, 25.05.2006
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:04 am

JANULLATOSI GJENERALISIM I USHTRISĖ SĖ VDEKUR
SERBIA RRĖMBENTE KUFOMAT E TĖ MASAKRUARVE NĖ KOSOVĖ
GREQIA RRĖMBEN TĖ VARROSURIT NĖ SHQIPĖRI

Ne “Vizion Plus” tė Tiranės” mė 27 maj 2006 u shfaq njė
film me subjekt nga Lufta e Dytė Botėrore, ku rrėfej drama
jetėsore e tre tė rinjėve italianė miq tė ngushtė midis
tyre qė lufta i ndau dhe i hodhi nė valėt e egra tė
tragjedive qė godisnin njerėzimin. Nė kėtė film ėshtė e
pranishme dhe Shqipėria, sepse pikėrisht nė frontin
italo-grek nė territorin shqiptar ngeci mburravecėria
ushtarake musoliniane dhe nisi tragjedia e njėrit nga tė
rinjtė qė u plagos, humbi kujtesėn, pėrfundoi nė frontin
rus me emėr tjetėr dhe nuk e dinte se e dashura e tij
romane nė Itali kishte lindur fėmijėn e tij dhe kishte
pėrfunduar nga turpi nė njė fshat tė humbur etj., etj.
Bėn pėshtypje tė veēantė ky film pėr atė episodin nga
“fronti italo-grek” i LDB brenda territorit shqiptar, qė
pėr shqiptarėt prodhon sot jo thjesht kujtime nga historira
e dhėmbje nėpėr filma si pėr italianėt, por historira
makabre tė realitetit tė pėrditshėm tė shoqėruara me
poshtėrsi tė reja greke dhe me rreziqe tė reja pėr
Shqipėrinė e shqiptarėt.
Megjithatė pena e Kadaresė ka kohė qė nuk ngjyhet mė nė
bojė letrare pėr tė pėrballuar kėto tema tė reja qė i
zbehin shumė makabritetet dhe sarkazmėn e romanit
“Gjenerali i ushtrisė sė vdekur”. Kadareja nuk ka mė kohė
tė merret me kėtė se ėshtė shumė i zėnė me punė qė tė
krijojė identitetin e ri europian tė shqiptarėve, e ka
drejtuar gjithė pasionin dhe trillin letrar kundėr
myslimanizmit, ka marrė pėrsipėr tė shpėtojė Perėndimin nga
“terrorizmi islamik” dhe vetėvrasjet kamikaze. Dhe ndėrkohė
pikėrisht nė zonėn jugore tė Shqipėrisė, qė ėshtė
vendlindja e Ismail Kadaresė, pėrparon njė pushtim grek i
llahtarshėm, pushtimi nėpėrmjet “ushtrisė sė vdekur” qė
nisi para 15 vitesh, pushtimi nga vdekjet e mėhershme,
pushtimi duke rrėmbyer dhe vetė tė vdekurit nga varret e
tyre, pėr t’i pėrdorur si mercenarė nė mėsymjen e re greke.
Ende nuk ėshtė shkruar njė roman i tillė llahtarisės. Por
shteti grek, kisha greke dhe uzurpatori grek i ortodoksisė
shqiptare para se tė shkruhet njė roman i tillė, para se tė
ekranizohet njė roman i tillė po krijojnė njė realitet tė
tilllė makabėr nė truallin shqiptar.
E lidhim kėtė histori me emrin e Kadaresė, sepse Ismaili
rrugėn drejt famės botėrore si shkrimtar, para disa
dekadash, e nisi me romanin “Gjenerali i ushtrisė sė
vdekur”, ku ai derdhi talentin e tij shpėrthyes tė asaj
kohe pėr tė nxjerrė nė pah turpin e disfatėn e ushtrisė
pushtuese italiane gjatė LBD, nėpėrmjet pėrshkrimit tė
skenave llahtarisėse tė endjes sė njė gjenerali e njė
prifti italian nė peizazhet e zymta shqiptare pėr tė gjetur
e rrėmihur gropa ku ishin hedhur ushtarakė italianė tė
vrarė dhe pėr t’i marrė e varrosur nė Itali eshtrat e tyre,
si dėshmi tė aventurės musoliniane nė Shqipėri. Kadareja,
kur ishte ende shkrimtar i ri, pėrdorte armėn e sarkazmės
pėr tė pėrkėdhelur egon e fitimtarėve komunistė shqiptarė
mbi ushtrinė pushtuese italiane, pėr tė ushqyer ndjesitė e
patriotizmit shqiptar qė edhe tė vdekur nuk e duron
pushtuesin nė vendin e vet. Ai cėnonte plagėn italiane me
talljet pėr tėrheqjen e dytė tė ushtrisė sė mundur nga
Shqipėria, por tashmė si ushtri tė vdekurish, si formacione
qesharake me eshtra qė nuk formonin dot mė as skelete tė
rregullta, qė nuk dukej nėse ishin tė gjitha eshtra
italianėsh.
Sa krenari u dha shqiptarėve “Gjenerali i ushtrisė sė
vdekur”! Ai edhe u ekranizua. Italianėt pėr disa kohė u
zemėruan shumė me Kadarenė, madje “Gjenerali i ushtrisė sė
vdekur” komentohej si vepėr shqiptare e nxitur nga
francezėt pėr tė vėnė nė lojė italianėt. Tani edhe
italianėve u ka kaluar zemėrimi. Kadareja ėshtė po aq i
pėrkėdhelur nga diplomacia italiane sa nga ajo franceze,
sepse ėshtė vėnė nė ballė tė luftės kundėr myslimanizmit
pėr krishterizimin e shqiptarėve. Kanė ikur edhe kohėt kur
shqiptarėt nuk duronin dot pushtuesin e gjallė apo tė
vdekur nė truallin e tyre. Tani shqiptarėt qeshin kur
Shqipėria kthehet nė poligon pushtuesish dhe nė varrezė
pushtuesish. Prandaj ka shterur dhe talenti i Kadaresė pėr
tė vetėdijėsuar shqiptarėt sa fyese ėshtė jo vetėm kėmba e
ushtarit pushtues, por edhe prania e eshtrave tė ushtarit
pushtues nė tokėn shqiptare. Tani ka subjekte mė tronditėse
se ata qė frymėzuan Kadarenė dikur tė shkruante “Gjeneralin
e ushtrisė sė vdekur”. Por nuk merret njeri me gjėra tė
tilla. Tani ėshtė koha e kontrabandės me punėtorė migrantė,
me prostituta , me drogė me vendet fqinje e mė larg . Tani
Shqipėria mbulohet gjithnjė mė shumė me pėrkujtimore e
varreza ushtarėsh tė huaj pushtues qė janė vrarė nė
truallin e saj duke luftuar me shqiptarėt, apo me njėri
tjetrin.
Dikur kishim vetėm njė varrėzė ushtarėsh tė huaj. Nė Korēė
prej kohėsh ekzistonte e famshmja “Varrezė e ushtarėve
francezė” tė vrarė gjatė Luftės sė Parė Botėrore. Mė ka
takuar tė shoqėroj shumė vite mė parė zyrtarė ose qytetarė
francezė nė kėtė varrezė qė u bėnin nderime” bijve tė
Francės” tė vrarė nė Shqipėri pėr lavdinė e saj (koloniale)
dhe falenderonin autoritetet shqiptare qė ruanin
pėrkujtimoren e francezėve tė vrarė nė truallin shqiptar.
Po tė lexosh emrat nė gurėt e varreve kjo varrezė ngjan
shumė me skuadrėn e futbollit qė ka pėrfaqėsuar Francėn nė
Japoni para 4 vitesh dhe me atė qė do ta pėrfaqėsojė tani
nė Gjermani, sepse ėshtė mbushur me emra e mbiemra
aziatikėsh, afrikanėsh qė luftuan dhe u vranė pėr Francėn
dhe i kanė lėnė eshtrat nė Shqipėri.
Kur italianėt dėrguan gjeneralin e priftin tė merrnin
eshtrat e ushtarėve tė vrarė i bėnė Shqipėrisė njė gjė tė
mirė, pranuan se nuk kishte kuptim qė eshtrat e ushtarakėve
tė tyre tė preheshin nė truallin ku ishin vrarė si pushtues
dhe kėshtu e mėnjanuan shkasin qė ndonjėherė tė lindėte
problemi i ndėrtimit tė njė varreze pushtuesish italianė nė
Shqipėri, si shenjė e “miqėsisė sė rivendosur
italo-shqiptare”. Ajo qė fatmirėsisht nuk ndodhi me
italianėt, fatkeqėsisht ka ndodhur me grekėt. Sapo
marrėdhėniet shqiptaro-greke hynė nė njė fazė tė re me
vendosjen e demokracisė nė Shqipėri nė fillim tė viteve
1990, Greqia shtroi ēėshtjen qė autoritetet e reja
shqiptare tė ngrinin varreza pėr ushtarėt grekė tė vrarė nė
luftė me italianėt nė territorin e Shqipėrisė gjatė viteve
tė LDB. Greqia ndjek kriterin se ku ka varr ushtari grek
ėshtė Greqi. Dhe autoritetet shqiptare meksiane-berishiane
e nanoiste-socialiste qė kanė qeverisur Shqipėrinė qysh
atėherė nuk bėnė fare llafe, por premtuan se do tė bėnin
varrezat qė kėrkoheshin qė eshtrat e ushtarėve grekė tė
preheshin si nė “truallin e tyre”. Kundėrshtimet qė u bėnė
atėherė nė shtyp e parlament nga nacionalistė e patriotė
shqiptarė nuk pinė ujė, sepse pėr qeveritarėt nė Tiranė
kishte mė shumė rėndėsi njė buzėqeshje nga Athina se njė
gjest krenarie e sedre kombėtare, apo shmangia e njė
rreziku tė mėvonshėm qė grekėt t’i pėrdorin edhe varrezat
pėr tė mbėshtetur pretendimet e tyre pėr aneksimin e
Shqipėrisė sė Jugut, ku veē popullsisė ortodokse qė ata e
quajnė greke, veē kishave ortodokse nė stil grek qė ngre
Janullatosi, edhe varrezat e luftės bėhen greke. Pra,
shqiptarė nuk ka.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:04 am

Pėr vite tė tėra kujtuam se kjo punė ishte zgjidhur si
kishin dashur grekėt, se varrezat ishin bėrė, se ushtarėt
grekė tė vrarė duke luftuar me italianėt “pėr tė ēliruar
Vorio-Epirin grek” ishin rehatuar dhe pėrshpirtjet e
priftėrisė janullatiste nė Shqipėri ishin tanimė vetėm punė
ritesh fetare. Por mendjen dinake tė grekėve askush nuk ka
arritur ta lexojė plotėsisht nė botė. Si rrufe nė qiellin e
pastėr tė miqėsisė shqiptaro-greke shkrepi lajmi “Ministri
grek i mbrojtjes anullon vizitėn nė Tiranė.Evangjelos
Meimarakis synonte firmosjen e marrėveshjes pėr varret e
ushtarėve grekė nė Luftėn e Dytė Botėrore”( gazeta “Shqip”
11 maj 2006).
Ky djall-lajmi nuk na pėlqeu fort se vinte dy ditė pasi nė
gazetėn “Rimėkėmbja” mė 9 maj 2006 kishim botuar
kryeartikullin me titull “Cila djeg mė fort: “e nxemja
turke”, apo e “ftohura greke” ”. Nuk na e merrte mendja mė
9 maj se aq shpejt do tė vinte nga Greqia prova se
“ftohtėsia greke” ndaj qeverisė sė Berishės djeg mė fort
pėr Shqipėrinė se kur me tė nxehen turqit. Nė Shqipėri ka
tė marrė qė janė gati tė shkruajnė se “Rimėkėmbja” nė
kanalet e saj tė fshehta do ta ketė ditur se ministri grek
do tė anullonte vizitėn nė Tiranė, prandaj u bė ndjellakeqe
pėr zhvillimet e marrėdhėnieve midis qeverisė sė Berishės e
tė Karamanlisit. Por sido qė tė llapė ndonjėri fakt i
vėrtetė mbetet se Greqia po bėn gjeste qė i ftohin
marrėdhėniet. Kėshtu bėri me largimin e tij nga Gjirokastra
Presidenti Papulias pa u takuar me Moisiun qė e priste nė
Sarandė, me veprimtaritė provokuese qė organizohen nė
Himarė pėr ta shpallur greke kėtė zonė, me mosrealizimin e
vizitave zyrtare tė Berishės e tė Karamanlisit nė
kryeqytetet respektive. Dhe mė nė fund erdhi anullimi pa
kurrfarė etike e arsyeje i vizitės sė ministrit grek tė
mbrojtjes.
Anullimi i kėsaj vizite ėshtė bėrė me pretekste qesharake:
vonesa e vėshtirėsi pėr nėnshkrimin e njė marrėveshje pėr
varrezat e ushtarėve grekė tė LDB. Tė anullohet vizita e
parė nė Shqipėri e kėtij ministri pėr kaq gjė ėshtė
budallallėk. Parndaj nuk e beson kush se ky shkas ka qenė
shkaku, ose se ky justifikim pi ujė. Diplomacinė shqiptare
e zuri gafil fare ky anullim vizite ministrore greke.
Besnik Mustafaj si gjithnjė me papėrgjegjėsinė e tij
proverbiale dhe rrenat qė i ka nė maje tė gjuhės tha se
marrėdhėniet me Greqinė ishin tė shkėlqyera, se anullimi i
vizitės nuk ndikonte aspak pėr keq. Pas tij foli “si e ėma
e Zeqos maje thanės” ministri i mbrojtjes i Shqipėrisė,
Fatmir Mediu, i cili kėtė herė ishte vėrtetė fatkeq se
“zbuloi” qė vizita ishte shtyrė dhe herė tė tjera pėr shkak
se nuk ishin bėrė gati projektet pėr varrezat. Me siguri
deshi tė thoshte se fajin e kishin pushtetarėt socialistė
tė mėparshėm qė nuk e kishin mbyllur kėtė kapitull me
grekėt si donin kėta.
Por pėrsėri djalli shtyri njė televizion tė Tiranės tė
ēonte njė ekip filmimi nė Kėlcyrė pranė Pėrmetit dhe tė
sillte prej andej njė telereportazh mbi njė manastir tė ri
tė ndėrtuar nga grekėt rreth tė cilit ishin rreshtuar
varret e ushtarėve grekė. Kjo tregoi se pushtetarėt
shqiptarė nuk e kanė idenė se ēfarė kanė bėrė e ēfarė bėjnė
grekėt nė Shqipėri. Mediu thoshte se ėshtė nė fazėn
projektimit njė varrezė qė kishte pėrfunduar me kohė.
Ministri i mbrojtjes i Shqipėrisė qė kapėrdiset mė shumė si
talent diplomatik, nuk kishte fare haber si ishte puna me
varrezat pėr ushtarėt grekė. Ēorba u thartua edher mė kur
Anastas Janullatosi u bėri sfidėn vijuese pushtetarėve
shqiptarė duke zbarkuar vetė nga njė helikopter, i
shoqėruar nga njė tufė korbash-priftėrorė nė Kėlcyrė pėr tė
inspektuar e bekuar manastrin dhe varrezat. Kėshtu vetė
Janullatosi dha provėn se Evangjelos Meimerakis nuk e
kishte anulluar vizitėn nė Shqipėri pėr ato arsye qė
pėrmendi Fatmir Mediu, sepse varrezat ishin ndėrtuar me
kohė dhe premtimet e Mustafajt se Shqipėria do tė ngrejė
varreza tė bukura pėr ushtarėt grekė ishin si kofini pas tė
vjeli.
Skandalet diplomatike nė marrėdhėniet shqiptaro-greke nuk
janė gjė e re. Ata gjithnjė kapėrdihen nga shqiptarėt. Por
grekėt tregohen inatēorė edhe pasi shqiptarėt e hanė turpin
me bukė. Edhe nė rastin e “skandalit tė varrezave” grekėt
nuk e lanė punėn deri tek e kapėrdimja e turpit nga
Mustafaj e Mediu. Kėto ditė nė ekranet televizive tė
Tiranės plasėn dy skandale njėherėsh. Nė mes tė kryeqytetit
tė Shqipėrisė u zbulua njė “qendėr bamirėsie” e kontrolluar
nga anglezė kanadezė ku bėhej seks me fėmijė. Kurse nė njė
fshat tė Pėrmetit rreth njė kishe tė vjetėr ishin rihapur
njė numėr i madhe varresh nga ku ishin nxjerrė eshtrat e tė
vdekurve pėr t’i shitur nė Greqi me nga 100 euro pėr cdo
tė varrosur. Kėtė punė e drejtonte prifti-korb i
Janullatosit nė Pėrmet me mbiemrin Thomallari dhe njė
komisar laik i kėtij prifti. Kėtė punė e dinin dhe e
shihnin si bėhej autoritetet lokale, duke pėrfshirė
kryetari e komunės. Gėrmimet e varreve i bėnin fshatarė qė
paguheshin dhe qė i bindeshin priftit tė mos bėnin pyetje
pse veprohej ashtu, pasi kėtė punėė e dinte ai, njeriu i
kishės. Gėrmuesit qė u intervistuan nga ekipi televiziv
shpjeguan se varret qė hapeshin kishin brenda eshtra tė
varrosurish qysh para Luftės sė Dytė Botėrore, madje disa
ishin varrosur qysh nė ēerekun e parė tė shekullit XIX.
Ishin varre burrash, grashė e fėmijėsh shqiptarė. Shumė
nga varret diheshin me emėr se kujt i pėrkisnin. Kjo
zhvarrosje masive bėri qė drejt Pėrmetit tė vėrshonin nga
shumė anė tė Shqipėrisė njerėz tė afėrt me tė vdekurit qė
po i rrėmbenin grekėt. Nuk ėshtė dhėnė ende shpjegim i
qartė nga Kisha e Janullatosit qė ka drejtuar kėtė
operacion tė zhvarrosjes masive pa leje, pa vėnė nė dijeni
tė afėrmit, pėr arsyet pse ėshtė bėrė ky aksion i
pashėmbullt, pėrse duheshin shitur kėta eshtra nė Greqi,
kush pėrfitonte nga kjo shitje, kush i blente nė Greqi
eshtrat shqiptare deri 200-vjeēare dhe ēfarė do tė bėnin me
kėta eshtra.
Shpjegimi mė i besueshėm ėshtė se kėta eshtra nuk
nxirreshni nga dheu pėr t’i ēuar nė Greqi qė ndonjė
matrapaz grek t’i shiste nė Perėndim si eshtra varrezash
arkeologjike tė kohės antike, sepse batakēillėqe tė tilla
dalin shpejt. Nuk besohet se nė atė varrezė ka pasur vetėm
eshtra shenjtorėsh qė vlejnė tė mbahen pėr talismanė nga
grekėt. Nuk na e do mendja se priftėrinjtė e Janullatosit
kanė pasur frikė nga varrezat rreth kishės se mos dalin
lugat, ose kanė nė plan tė hapin ndonjė parcelė pėr tė
kultivuar bimė narkotike, apo tė ngrenė ndonjė pallat
shumėkatėsh pa leje nė njė fshat tė largėt. Mė i besueshėm
na duket hamendėsimi se eshtrat janė dashur qė tė paraqiten
si eshtra ushtarėsh tė vrarė grekė gjatė LDB pėr tė mbushur
me to varrezat nė Kėlcyrė qė janė ndėrtuar e kanė mbetur pa
gjė brenda, ose varrezat e reja qė ka ndėrmend tė ngrejė
Besnik Mustafaj. Prandaj duket e ka shtyrė vizitėn ministri
grek i mbrojtejs sa tė mbledhė si ushtarė tė tij tė vdekur
eshtra nga varrezat shqiptare qė nuk i mbron dot homologu
shqiptar Fatmir Mediu.
Pra Greqia i ka bėrė nė Shqipėri varrezat e ushtarėve tė
vrarė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, por i ka dalė njė
pengesė e vogėl pėr ta quajtur ēėshtjen tė mbyllur: ende
nuk ka ushtarė tė vrarė pėr tė varrosur. Dhe kur forca e
politikės greke bie, atėherė hyn nė veprim arroganca dhe
dinakėria e Kishės greke. Janullatosi urdhėron priftėrinjtė
e tij tė ndėrmarrin aksionin e zhvarrimit tė eshtrave tė
shqiptarėve, pėr t’i pėrdorur “ku t’u vijė nevoja” grekėve.
Nė Kosovė pushtuesit serbė gjatė luftės genocidale trupat e
shqiptarėve tė masakuar i zhvarrosnin nga gropat ku i
kishin hedhur, ose nga varret qė u kishin bėrė tė afėrmit ,
i ngarkonin nė kamionė dhe i ēonin pėr t’i zhdukur , ose
pėr t’i fshehur nė Serbi qė tė mbulonin gjurmėt e krimit
nga sytė e botės. Nėpėr Serbi ende zbulohen kufoma
shqiptarėsh tė rėmbyera e tė fshehura. Serbia e bėri
taktikė lufte dhe metodė diplomatike rrėmbimin e fshehjen e
kufomave tė viktimave tė genocidit tė saj. Grekėt po e
pėrsosin mė tej kėtė metodė makabre, jo mė pėr tė fshehur
gjurmėt e krimit tė kryer, por pėr tė mbėshtetur njė
politikė tė pushtimit tė vendit tė viktimave me anė tė
marrjes peng tė tė vdekurve tė kėtij vendi. Janullatosi
tani nuk ėshtė si ai prifti katolik italian nė romanin
“Gjenerali i ushtrisė sė vdekur” qė vetėm bekonte eshtrat e
nxjerra nga gropa., por ėshtė njė gjeneralisim i ushtrisė
sė tė vdekurve shqiptarė tė grabitur pėr t’i pėrdorur si
mercenarė nė ushtrinė e vdekjes greke qė do tė pushtojė
jugun e Shqipėrisė.
Subjektet pėr romanin “Janullatos, gjeneralisimi i ushtrisė
sė vdekjes greke” janė edhe mė tronditės tani, nė vitin
2006, se ato subjektet qė pėrzgjodhi Kadareja para disa
dekadash pėr tė bėrė romanin “Gjenerali i ushtrisė sė
vdekur”. Atėherė Shqipėria po lehtėsohej nga barra e
ushtarėve pushtues italianė qė kishin mbetur si shenjė zije
nė truallin e saj nga LDB. Nė vitin 2006 Shqipėria rėndohet
nga hija kėrcėnuese e poshtėruese e varrezave tė ngritura
pėr eshtra ushtarėsh pushtues grekė, shumė prej tė cilėve
duket janė bosh dhe presin tė mbushen me eshtra tė
grabitura shqiptarėsh, qė shumė dekada apo njė shekull pas
vdekjes kthehen nga grekėt nė mercenarė tė pushtimit grek
nė vendin e tyre.Kjo mėnyrė veprimi e grekėve, e priftėrisė
greke qė ka uzurpuar Kishėn ortodokse shqiptare i kapėrcen
caqet e fantazisė mė perverse. Mos vallė ministri grek i
mbrojtjes ka pritur sa tė mbarojė edhe aksioni i marrjes
peng tė eshtrave tė shqiptarėve pėr tė mbushur varret greke
tė mbetura bosh qė tė vijė tė vizitojė triumfalisht
Shqipėrinė? I kanė ditur kėto punė ministri i jashtėm dhe
ai i mbrojtjes i Shqipėrisė, Besnik Mustafaj dhe Fatmir
Mediu, apo edhe ata i morėn vesh si ne tė tjerėt vetėm nga
lajmet qė transmetuan kanalet televizive? Nėse Fatmir Mediu
nuk ėshtė i zoti tė garantojė depot e armatimit qė tė mos
shpėrthejnė dhe tė mos i hedhin predhat vdekjeprurėse nė
luginėn e Vjosės si gėshtenjat e futura tė pazgrapura nė
zjarr; nėse Fatmir Mediu nuk di se ngushtica e Kėlcyrės
tashmė ėshtė pushtuar nga varrezat greke, se nė Pėrmet po
njerrin grekėt edhe eshtrat e shqiptarėve nga varret si tė
ishin patate nė fushė, atėherė ministėr i cilės mbrojtje
ėshtė ai? Kujt i duhet njė Ministri e Mbrojtes kur ajo nuk
mbron asgjė?! Apo duhet vetėm pėr ndonjė ceremoni me tė
huajt, pėr tė bėrė ndonjė seminar pėr problemet e NATO-s?!
Tė paktėn tė gjejnė njė emėr tjetėr pėr atė qė quhet
Ministri e Mbrojtes qė nuk mbron askėnd, as tė gjallėt as
tė vdekurit, as pasurinė as jetėn e njerėzve, as ata qė i
pėrpijnė valėt e detit as bagėtitė nė kullotė. Nėse nuk
kemi ushtri pėrse tė kemi gjeneralė dhe Shtab tė
pėrgjithėshėm?. Nėse shqiptarėt e gjallė nuk i shohin mė
grekėt si armiq, kush do tė mbrojė varret e shqiptarėve tė
vdekur ndaj tė cilėve grekėt po sillen siē nuk ėshtė sjellė
kurrė ndonjė armik?!
Po shteti nuk mbahet vetėm me diplomaci e ushtri. Shteti ka
nevojė edhe pėr polici, prokurori, gjykatė, shėrbim
spiunazhi, organe vendore tė pushtetit. Po kėta ēfarė bėnė
vallė kur priftėria e Janullatosit shkulte “eshtrat-patate”
nga varret shqiptare nė Pėrmet? Ēdo tė bėjnė tani e tutje
me atė priftin qė drejtonet aksionin e shkuljes e tė
shitjes sė eshtrave? Po me vetė Janullatosin ēfarė do tė
bėjnė tani Presidenti Moisiu, Kryeministri Berisha,
Kryetarja e Kuvendit Topalli? A u shkon nė mendje kėtyre se
vizita e ministri grek mund tė jetė anulluar edhe ngaqė
Moisiu nuk ka ftuar Papuliasin nė takimin e kryetarėve tė
sheteve nė Durrės? A u shkon nė mendje se vizita e
ministrit grek mund tė jetė anulluar sepse nė Shqipėri
ishte pėr vizitė ministri i jashtėm i Vatikanit dhe ai
deklaroi se Vatikani do t’i prijė Shqipėrisė drejt
integrimit europian? Grekėt kanė qenė mėsuar tė dėgjojnė
nga pushtetarėt shqiptarė vetėm fjalėt “rruga e Shqipėrisė
pėr nė Europė kalon nga Athina”. Rivaliteti Katolicizmit me
Ortodoksinė greke pėr ndikim nė Shqipėri mbetet po aq
idhnak sa nė kohėn e Bizantit.

28 maj 2006 Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   Sun Mar 25, 2007 12:05 am

PARADHĖNIE PĖR “KTHIM BORXHESH”

Nuk e kam zakon as dėshirė qė t’u mbetem borxh atyre qė
marrin mundimin tė mė pickojnė me trillimet e gjepurat e
tyre mistrece pėr veprimtarinė time politike e diplomatike,
ose pėr aftėsitė e mia nė kryrjen e punėve qė mė kanė
takuar, ose qė mė ka pėlqyer tė merrem me to. E kam bėrė si
praktikė qė edhe kur jam shumė i zėnė e nuk merrem dot me
nge me ngacamanėt e pacipė, t’u jap njė paradhėnie pėr
“borxhin qė kam qejf t’u kthej” dhe nė njė kohė tjetėr tė
paguaj mė bujarisht me monedhėn qė meritojnė mistrecllėkun
e tyre. Kėshtu do tė bėj edhe me dy ngacamanėt mė tė fundit
nė kohė, tė cilėve edhe mė parė u kam dhėnė shpėrblimin si
e kanė kėrkuar nė polemikat me ta. E kam fjalėn pėr
estradaxhiun e kohės sė komunizmit Pėllumb Kulla, qė tani
ėshtė bėrė “shakaxhi” i politikės dhe diplomacisė dhe pėr
avokatin e dalldisur pas grekofilisė, Ilir Malindin.

PĖLLUMBI I SHAKAVE BIE NGA KULLA E DIPLOMACISĖ

Me Pėllumb Kullėn para disa vitesh kam bėrė replika tė
gjata me natyrė politike dhe diplomatike. Atėherė e
ngacmova unė i pari se nuk durohej gjithė ajo marrėzi qė
derdhte nė gazeta Pėllumb Kulla pėr tė mbrojtur aksionin e
Genc Pollos pėr tė larguar Sali Berishėn nga kreu i PD-sė
(vitit1999) dhe pėr tė marrė kryesinė e kėsaj partie, as
tralalatė e Pėllumbit pėr tė vleėrsuar lart krijimin nga
Pollo tė PDR-sė. Tani pas disa vitesh Genci ėshtė rikthyer
si sheleg i butė nė mrizin politik tė Sali Berishės dhe nuk
ka nevojė pėr ndonjė qen tė sertė tė lehė qė ta ruajė atė
si delen e humbur. Prandaj dhe Pėllumb Kulla duket ka
heshtur pėr kėtė. Pėllumb Kulla hesht edhe pėr shkėrmoqjet
e njėpasnjėshme tė partisė sė Pollos, nga e cila u largua
edhe dashi i kėmborės, Nard Ndoka. Kulla nuk thotė se si
ndodhėn kėto punė, pse duheshin bėrė ato eksperimente tė
kota. Kjo heshtje nuk prish ndonjė gjė se edhe po tė fliste
asgjė tė menēur Pėllumbi nuk do tė thoshte, sikurse nuk ka
thėnė gjė tė menēur nė rastet e tjera kur ka bėrė shakara
pėr politikėn e diplomacinė. Ndryshon puna kur zografis
tregime nė dialekt korēar pėr halle diasporistėsh nė
Amerikė.
Por Pėllumb Kulla duket ėshtė mėsuar tė kruhet herė pas
here sa pėr humor edhe nė qoshet e mureve tė politikės e tė
diplomacisė, se vetėm me punė estradash individuale nuk e
kalon dot kohėn. Nė muajin prill 2006 nė “Shekulli” u
botuan shkrimet e Kullės “A ka pasur ndonjėherė diktaturė
tek ne?” dhe “Nė vend tė diktaturės na qenka pėrmbysur
parajsa”. Nuk kam ndėrmend tė merrem shumė me vėrdallosjet
humoreske tė Kullės rreth gėrmadhave tė kalasė sė rrėzuar
tė diktaturės se u ka ikur lezeti mburravecėrive
publicistike reth kėsaj tematike. Pėr atė pyetjen e parė do
tė vija nė dukje thjesht se gjithkush e di qė tek ne ka
pasur diktaturė, madje tė egėr, pėrderisa ka pasur dhe
shakaxhij tė kėsaj diktature si Pėllumb Kulla. Lolot kanė
qenė gjithnjė shenja tė sundimit tiranik. Edhe njerėzit e
artit tė humorit nė diktaturė pėr fatkeqėsinė e tyre kanė
qenė tė detyruar mė shumė se nėpunėsit e administratės tė
jenė njė pasqyrė e diktaturės, tė hyjnė nė kallėpet qė
pėrgatiteshin pėr ta dhe tė qėndronin si delja nėn
gėrshėrė, tė ishin shumė tė kujdesshėm se pak tė bėnin mė
qesharake atė qė duhej kritikuar, ose njė herė tė mos
gjenin humorin gudulisės qė i duhej tiranit e pėsonin keq.
Pėllumb Kulla duhet t’i dijė mė mirė kėto dhe tė mos e bėjė
fare pyetjen “A kemi pasur ndonjėherė diktaturė”, as tė mos
hiqet sikur vetėm ai nuk paska tė ngopur me sulme kundėr
diktaturės.Pėllumbi kėtė duhej ta dinte mė mirė se unė qė
nė atė kohė isha diplomat, por jo shakaxhi diplomacie si
Pėllumbi nė kohėn e demokracisė.
Nė atė shkrimin e dytė qė ėshtė botuar mė 14 prill 2006
Kulla i ėshtė kthyer edhe njė herė atij merakut tė madh qė
kishte para 7 viteve pėr tė njollosur sado pak tė kaluarėn
time diplomatike. Veēse kėsaj radhe Pėllumbi ėshtė
“shakaxhi-hileqar” se helbete ka mėsuar mė shumė dinakėrira
gjatė jetės sė emigrantit tė kafeneve nė Amerikė. Pėllumbi
pa pėrmendur emėr ka shkruar :”Njė diplomat i viteve 1980
reagoi njė herė ndaj njė shkrimit tim kur flisja pėr
dallimet e detyrave tė sotme me ato tė djeshmet qė kanė
qenė para diplomatėve shqiptarė. Ai m’u kundėrvu duke
derdhur njė lumė konsideratash me kurrikulumet e pasura e
tė ndritura tė njerėzve tė caktuar nga Enver Hoxha nė
shėrbimin diplomatik”. Kėtė e kam bėrė unė dhe do ta bėj
pėrsėri sa herė tė dalin shakaxhinj sharlatanė, ish kllounė
, jo diplomatė, tė regjimit tė Enver Hoxhės, siē ka qenė
Pėllumb Kulla, qė vetėm se i caktuan nė poste diplomatike
pa pasur fare haber nga diplomacia pėrgojojnė ata burra tė
zotė e tė ndershėm qė kam njohur unė nė shėrbimin
diplomatik tė kohės sė Enverit. Pėllumb Kulla atyre nuk u
arfrohet as tek gishti i vogėl i kėmbės diplomatike dhe tek
karakteri njerėzor mė kėto palaēollėqet qė ka bėrė e bėn
gjoja nė emėr tė diskreditimit tė kohės sė diktaturės.
Ēfarė pret vallė Pėllumb Kulla qė unė t’ia shtjelloj fije
pėr pe se si njė shakaxhi i kohės sė diktaturės me biografi
jo aq tė mirė pėr stndartet e komunizmit arriti ta merrte
kėtė profesion e detyrė nė saje tė ndihmės se
ish-zėvendėministrit tė Sigurimit nga ana e tij, Mihallaq
Ziēishti?
Pėllumb Kulla mė drejtohet mua pa mė zėnė emrin se nuk
pėrmendkam ndonjė gjė tė veēantė pėr detyrat qė kryenin
diplomatėt e asaj kohe nė shėrbim tė politikės
ultraizolacioniste qė kishte vendosur Shqipėrinė kundėr
SHBA, Kinės, Japonisė etj. I mjeri diplomat i shakave nuk e
di e nuk e merr dot as me mend se marrėdhėnie tė mira kisha
unė nė OKB me ambasadorėt e Japonisė e tė shumė e shumė
vendeve me tė cilat ende nuk kishim marrėdhėnie
diplomatike, me pėrjashtim tė atyre shteteve qė ishte
shprehimisht e ndaluar. Unė kam pėrmendur shpesh se ēfarė
bėnin diplomatėt e asaj kohe, por Pėllumb Kulla nuk lexon e
duket nuk kupton se ka vetėm njė parim tė fodulloset. Nė
atė kohė kur unė isha pėrfaqėsues nė OKB ka pasur punė mė
shumė se kur ky post i mbeti Pėllumb Kullės, sepse
Shqipėria kishte vėrtetė njė fizionomi tė sajėn. Nė ato
vite ka pas ēėshtje mjaft tė rėndėsishme e delikate pėr tė
cilat Shqipėria mbante qėndrim sipas mendjes sė saj e jo
duke kopjuar qėndrimin e dikujt tjetėr dhe qėndrimet e
Shqipėrisė ndiqeshin me interes si gjė e veēantė nga tė
tjerėve. Pėllumb Kulla me siguri ende nuk e di se si ishte
ēėshtja e rivendosjes sė tė drejtave tė Kinės nė OKB nė ato
kohė nė tė cilėn Shqipėria luante rol kryesor, sic ishte
ēėshtja e luftės nė Vietnam, nė Kamboxhia, ēėshtja e
Qipros, ēėshtja Palestinės dhe e Lindjes sė Mesme, e luftės
Irak-Iran e ndėrhyrjes sovjetike nė Afganista, e
revolucionit iranian, e luftės sė Anglisė e Argjentinės
pėr ishujt Malvine (Folklend), ēėshtja e prishjes sė
marrėdhėnieve tė Shqipėrisė me Kinėn , ēėshtja e
demonstratave nė Kosovė nė vitin 1981 e plot ēėshtje tė
tjera pėr tė cilat Shqipėria kishte njė fjalė tė sajėn tė
veēantė pėr tė thėnė, njė qėndrim tė sajin pėr tė mbajtur
dhe nuk ishte bisht e papagall i askujt. Pėllumb Kulla nuk
e ka provuar kėnaqėsinė tė pėrfaqėsonte njė politikė tė
tillė shtetėrore, edhe pse ajo mund tė ishte e njė regjimi
qė pėr popullin e vet sillte mjaft tė kėqija. Pėllumb Kulla
njeh vetėm kėnaqėsinė e pėrfaqėsimit bosh, kukull tė njė
kohe kur nuk kishte mė praktikisht politikė shqiptare me
fizionomi tė pėrcaktuar. Pėllumb Kulla di vetėm kėnaqėsinė
e kalimit nga shakaxhiu i diktaturės nė rolin teatral tė
pėrfaqėsuesit kallp tė politikės kallpe. Prandaj nuk mund
tė vlerėsojė ata burrat e sė kaluarės nė diplomacinė
shqiptare pėr tė cilėt jam shprehur shumė pozitivisht unė
kur i krahasoj me njė hiē si Pėllumb Kulla.
Pėllumbi i estradve komuniste ka shkruar me inat: “Ai i
quan kolegėt e tij tė atėhershėm diplomatė tė pėrsosur”. Po
t’i krahasoj me diplomacinė e Pėllumb Kullės pa tjetėr
kėshtu ka qenė shumica e kolegėve tė mi tė atėhershėm.
Pėllumb Kulla nuk ėshtė i aftė tė gjykojė pėr ata. Pėr tė
zbatuar detyrat e diplomacisė enveriane tė asaj kohe
duheshin shumė mė tepėr aftėsi diplomatike se pėr tė
zbatuar detyrat e njė diplomacie tė sotmė pa bosht e pa
shtyllė kurrizore, pa kokė e pa bisht, ku secili bėn sipas
qejfit. Fatkeqėsia e Kullės ėshtė pikėrisht ajo qė ai nuk
arrin tė kuptojė se duheshin aftėsi diplomatike pėr tė
zbatuar detyrat shtetėrore nė diplomaci tė vėshtirė pėr
dekada tė tėra tė njė shteti me pozitė shumė tė vėshtirė
nė botė, pozitė qė mė shumė ia kishin imponuar se e kishte
zgjedhur vetė diktatura shqiptare, sikurse i bien shkurt
shakaxhinjtė e diktaturės qė kujtojnė se mjaftojnė
mallkimet pėr kėtė diktaturė pėr t’u treguar i menēur.
Pėllumbi po e rrėzon vetė kullėn e shakave qė bėnte pėr t’i
shėrbyer diktaturės. Kulla asnjėherė nuk ka pas kėllqe tė
ngjisė tė pėrpjetėn e diplomacisė profesionale, sepse
detyra e tij ishte tė zvarrisej nė diplomaci. Kulla le tė
kėnaqet duke bėrė kulla vetėmburrje nė tregimtari
humoreske, po jo nė kritikėn pėr diktaturėn se nuk i shkon
aq shumė sikur tė ishte ndonjė qė kaloi dekada nėpėr
burgje.
Kritikat e Kullės pėr diplomacinė e sė shkuarės duket kanė
frymėzuar gazetėn “55” tė thurė lėvdata tė mėdha pėr
diplomacinė qė sapo ka nisur Mehmet Elezi nė Zvicėr, si
diplomat qė do tė merret me ēėshtje ekonomike e jo me
shpėrndarje literature enveriste. Mehmetit i urojmė punė tė
mbarė dhe tė mos e zhgėnjejė Fahri Balliun. Por edhe
Mehmeti ėshtė i atij formimit tė kohės enveriste si ata
diplomatėt qė nuk i pėlqejnė Kullės, siē ėshtė edhe
ambasadori i tanishėm nė Pekim, qė besoj se ėshtė zgjedhje
mjaft e pėrshtatshme nga ana profesionale, njėri nga tė
katėr ambasadorė tė kohės sė Enverit qė vihet nė kėtė
funksion nga pushteti i PD-sė. Britmat e pushtetarėve tė
sotėm se do tė orientojnė shėrbimin diplomatik shqiptar
drejt fushės sė ekonomisė nuk e largojnė, por e afrojnė
diplomacinė e sotme me atė tė kohės sė Enverit. Atėherė
ishte funksion me rėndėsi i ambasadave trajtimi i
marrėdhėnieve ekonomike e tregtare me shtetet qė mbulonin
dhe i Ministrisė sė Jashtėme nė qendėr. Nėpėr ambasada
kishte sektor ekonomie e tregtie. Atėherė kjo kishte kuptim
real jo thjesht tingėllim propagandistik, sepse marrėdhėiet
ekonomike tė Shqipėrisė ishin krejtėsisht nė duart e
shtetit. Kurse sot sado orientim tė kenė ambasadat pėr t’u
marrė me probleme ekonomike ato nuk mund ta marrin atė
funksion sepse tregtinė e bėjnė tregtarėt privatė,
problemet ekonomike i kanė marrė nė dorė mekanizmat
ndėrkombėtarė, FMN, Banka Botėrore, Bashkimi Europian e tė
tjerė. Prandaj nuk ka ndonjė novacion as nė kėtė drejtim.
Por shyqyr qė ėshtė qetėsuar e gėzuar gazeta “55” se
Mehmet Elezi si ambasador nė Zvicėr do tė jetė i detyruar
tė merret mė shumė me ekonomi se me politkė. Duket gazeta e
Balliut e ka pas njėfarė frike se mos Mehmeti, si ish
aparatēik i regjur i rangjeve tė lartė tė Partisė sė Punės,
Rinisė sė Punės dhe “Zėrit tė Popullit”, bėnte ndonjė tė
pabėrė e ripėrtėrinte praktikėn e diplomacisė enveriste tė
shpėrndarjes sė veprave tė Enverit. Por edhe pse Mehmeti do
tė merret me ekonomi dhe nuk do tė furnizohet nga Tirana me
vepra tė Enverit, Fahriu nuk duhet tė humbasė vigjilencėn
se shumicėn e atyre veprave Mehmeti i ka mėsuar pėrmendėsh
dhe mund t’i citojė nė biseda pa dashje. Kėtė vigjilencė
duhet ta ketė dhe Pėllumb Kulla, qė me sa kuptohet u kujtua
jo pėr antienverizėm, por pėr pragmatizėm tė shajė
diplomacinė e vjetėr sa t’ia shtijė nė mendje Saliut se
ėshtė dhe ai qė pret pėrsėri ndonjė post diplomatik tani qė
Genci e Saliu janė pajtuar dhe Berisha mund t’i harrojė tė
sharat qė i kėpuste Kulla para disa vitesh pėr tė mbrojtur
Pollon.

28 maj 2006
Abdi Baleta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Gazeta Rimekembja   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Gazeta Rimekembja
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 4 e 8Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8  Next
 Similar topics
-
» Tregime nga gratė shqiptare
» Kastriot Myftaraj: Tė vėrtetat e panjohura tė sigurimit tė shtetit
» Monda Korca: GAZETA TIRANA OBSERVER:-Kadri Morina, Potreti i nje investitori modest e te suksesshem.-nga Raimonda Moisiu
» Murat Gecaj: Mbyllet Gazeta "Mėsuesi" - Nderim pėr gjithė drejtuesit, redaktorėt dhe bashkėpunėtorėt
» Gazeta turke: Shqiptarėt "pis milet". Erdogan i fyer nga fotot e Gjergj Kastrioti

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
DREJTESIA-REALITETI :: Kategoria e pare! :: Teme e Lire-
Kėrce tek: