Diskutime mbi temat ne drejteisa.blogspot.com
 
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   Tue Jun 12, 2007 5:37 pm

GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKĖSHORTI I SAJ

MARTESA NĖ ISLAM

Martesa nė Islam ėshtė njė marrėdhėnie e bekuar mes gruas dhe burrit, nė tė cilėn ata fillojnė njė udhėtim tė gjerė ku do tė ketė dashuri, harmoni, bashkėpunim, tolerancė... All-llahu xh.sh nė Librin e Tij thotė: “Dhe nga faktet e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj Ai krijoi palėn (gratė) nga vetė lloji juaj, ashtuqė tė gjeni prehje tek ato dhe mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė. ...” (ER RRUM, 21).
Kjo ėshtė njė nga lidhjet mė tė forta nė tė cilėn All-llahu xh.sh i bashkon dy partnerėt muslimanė, tė cilėt lidhin kontratė mes veti nė bazė tė dashurisė, kuptimit dhe bashkėpunimit tė tyre, si dhe e krijojnė njė familjme muslimane nė tė cilėn do tė rriten dhe do tė jetojnė fėmijėt e tyre. Familja muslimane ėshtė komponenta mė e fortė e shoqėrisė islame kur anėtarėt e saj (familjes) janė konstruktivė dhe produktivė, duke u ndihmuar dhe inkurajuar tjerėve pėr tė qenė tė drejtė dhe duke u garuar me ata nė punėt e mira.
Femra e drejtė ėshtė shtylla, gurthemeli e bazamenti i familjes muslimane. Ajo konsiderohet si gėzimi mė i madh nė jetėn e mashkullit. Pejgamberi s.a.v.s ka nė njė hadith tė tij ka thėnė: “Kjo botė ėshtė njė argėtim i pėrkohshėm dhe qetėsia mė e mirė ėshtė gruaja e mirė.” [Muslimi 10/56]
Njė grua e mirė ėshtė bekimi mė i madh qė All-llahu xh.sh mund t’ia japė mashkullit, nė tė cilėn ai mund tė gjejė prehje. A mundet qė gruaja tė jetė qetėsimi mė i mirė nė botė? A mundet qė ajo tė jetė grua e suksesshme nė raport me bashkėshortin e saj? Natyrisht qė po, edhe atė e arrin kur:

AJO ZGJEDH BASHKĖSHORT TĖ MIRĖ

Njė ndėr mėnyrat qė Islami e ka nderuar gruan ėshtė qė ajo e ka tė drejtėn ta zgjedhė atė person qė ajo e dėshiron. Prindėrit e saj nuk kanė tė drejtė ta detyrojnė atė tė martohet me dikė qė ajo nuk e dėshiron. Femra muslimane e di kėtė tė drejtė, por ajo nuk e refuzon udhėzimin dhe kėshillat e prindėrve tė saj nė rast qė dikush ia kėrkon dorėn e saj pėr martesė.
Ka shumė argumente tė cilat e pėrkrahin femrėn nė kėto ēėshtje sensitive. E kemi shembullin qė Buhariu e transmeton pėr el Kansa bint Kidam, e cila thotė: “Babai im mė martoi me kusheririn e tij, por unė nuk e doja kėtė lidhje, kėshtuqė iu ankova pejgamberit s.a.v.s., e ai s.a.v.s. mė tha: “Rrespektoje atė qė babai yt e ka vendosur!” Unė pastaj i thashė: “Nuk dua ta pranoj atė qė e ka vendosur babai im.” Pastaj ai s.a.v.s. tha: “Atėherė, kjo martesė nuk bėn (duhet tė shkyhet), ndėrsa ti shko e martohu me kė tė duash!” Unė pastaj i thashė: “E kam pranuar atė qė e ka vendosur babai im, por desha t’ua bėj me dije femrave se baballarėt e tyre nuk kanė tė drejtė tė pėrzihen nė ēėshtjet e vajzave tė tyre (t’i detyrojnė tė martohen me ata qė nuk u pėlqejnė atyre)” [Fet-h el Bari, 9/194]
Nė fillim, pejgamberi s.a.v.s. i tha el Kansės qė ta dėgjojė babain e saj, e qė ashtu edhe duhet tė jetė, por kur vėrejti se babai i saj kishte tentuar ta martojė atė me forcė, ai s.a.v.s. ia dha asaj lirinė tė zgjedhė kė ta dojė (pėr martesė).
Islami nuk e lejon qė femrės t’i imponohet ndonjė barrė e padurueshme, kėshtu duke i detyruar ato qė tė martohen me ata (meshkuj) qė ato dėshirojnė, sepse ai (Islami) do qė martesat tė jenė tė suksesshme, tė bazuara nė pajtueshmėri mes njėri-tjetrit (mes partnerėve); duhet tė ketė pėrshtatje edhe nė pamjet e tyre fiziologjike, nė qėndrime, shprehi, qėllime e kėshtu me radhė. Nėse diēka nuk shkon si duhet dhe gruaja ka ndjenjė se nuk mund ta dashurojė bashkėshortin e saj sinqerisht ose frikohet tė bėjė mėkat tė kundėrshtojė, e tė mos i bindet bashkėshortit tė saj tė cilin nuk e dashuron, atėherė ajo kėrkon shkurorėzim. Kjo konfirmohet kur gruaja e Thabit ibn Kajs ibn Shamas, Xhemilja, motra e Abdullah ibn Ubejdes erdhi te pejgamberi s.a.v.s. dhe i tha: “O i dėrgur i All-llahut, s’kam asgjė kundėr Thabit ibn Kajsit lidhur me fenė e tij apo me sjelljen e tij, por urrej tė bėj kufėr, sepse unė jam muslimane.” Pastaj pejgamberi s.a.v.s. i tha: “A do t’ia kthesh mehrin qė ai ta ka dhėnė?” Ajo tha: “ Po .” Pastaj pejgamberi s.a.v.s. i tha Thabit ibn Kajsit: “Merre mehrin qė ia ke dhėnė Xhemiles dhe shkurorėzohu nga ajo!” [Fet-h el Bari, 9/395]
Islami e ka mbrojtur humanitetin dhe krenarinė e gruas dhe i ka rrespektuar dėshirat e saj lidhur me zgjedhjen e njeriut qė ajo do ta kalojė jetėn. Nuk lejohet qė askush, kushdo qoftė ai, ta detyrojė gruan tė martohet pėr dikė qė ajo nuk e pėlqen.
Ibn Abasi r.a. tregon: “Njė etiopiane, emri i sė cilės ishte Baria ishte e martuar me njė rob, i cili quhej Mughith. Ai aq shumė e donte Barian, saqė vraponte pas saj edhe atė duke qarė. Pejgamberi s.a.v.s. kur e pa tha: “O Abas, a e sheh sa shumė Mughithi e do Barian, ndėrsa ajo sa shumė po e urren?” Pastaj pejgamberi s.a.v.s. i tha Barias: “Pse, tė paktėn, nuk po e shikon Mughithin, oj Baria?” Ajo i tha: “O i dėrguri i All-llahut, a po mė urdhėron ta bėj njė gjė tė tillė?” Ai s.a.v.s. tha: “Unė thjesht po mundohem tė ndėrhyj nė kėtė ēėshtje.” Ndėrsa ajo i tha: “Ai mua nuk mė nevojitet.”(4)
Pejgamberi s.a.v.s. ishte thellėsisht i prekur nga nga ky akt, gjegjėsisht nga ajo dashuri e shastisur nga e mashkullit dhe nga ajo urrejtje e tmerrshme nga e femrės. Ai s.a.v.s. e pyeti atė se pėr ēfarė shkaku nuk i kthehej ajo burrit tė saj. Pastaj ajo e pyeti se a ishte obligim ajo qė Pejgmaberi s.a.v.s. i tha a po jo, kurse ai s.a.v.s. i tha se ai vetėm kishte dashur tė ndėrhyjė me fjalė e jo ta detyrojė atė pėr t’iu kthyer atij (Mughithit).
Le ta dėgjojnė kėtė mėsim tė pejgamberit s.a.v.s. ata prindėr qė janė kokėfortė dhe zemėrgurė dhe ata qė i shtypėn vajzat e tyre tė martohen pėr meshkuj qė ato nuk i dojnė!
Femra muslimane e cila i kupton mėsimet islame, vepron nė mėnyrė korrekte dhe tė menēur kur ka tė bėjė me zgjedhjen e bashkėshortit. Asaj (femrės muslimane) nuk i intereson pamja e bukur, statusi i lartė, jeta luksoze apo diēka tė ngjajshme qė zakonisht i tėrheqin femrat nė pėrgjithėsi. Ajo interesohet rreth asaj se sa ai kujdeset pėr urdhėrat qė i ka ndaj All-llahut, pėr qėndrimin dhe sjelljet e tij, sepse kėto janė shtyllat e martesės sė suksesshme dhe njėkohėsisht janė tiparet mė tė mira tė mashkulit. Mėsimi islam dėshmon rėndėsinė e kėtyre cilėsive tė njė mashkulli potencial, sikurqė Islami e obligon femrėn tė martohet me ndonjė mashkull qė i posedon kėto tipare, me qėllim qė fitneja mos ta pėrfshijė shoqėrinė nė tėrėsi, sikur qė pejgmberi s.a.v.s. nė njė hadith tė tij ka thėnė: “Nėse ndokush jua kėrkon vajzėn tuaj, me fenė dhe sjelljet e tė cilit jeni tė kėnaqur, jepjani atij (vajzėn tuaj), e nėse nuk e bėni kėtė, ēapkėnėria do tė pėrhapet nė tokė.” [Tirmidhiu, 2/274]
Si mashkulli musliman, qė nuk mahnitet me femrat e bukura, tė cilat janė rritur nė mjedis jo tė mirė, ashtu edhe femra muslimane nuk mahnitet prej “plej-boj”-ve, pa marrė parasysh se sa tė pashėm janė ata. Mė mirė ėshtė qė femra muslimane tė pėlqejė njė mashkull qė ėshtė serioz, besimtar dhe i edukuar mirė, zemra e tė cilit ėshtė e pastėr... Askush nuk ėshtė mė i pėrshtatshėm pėr njė grua tė mirė sesa burri i mirė dhe s’ka mė tė pėrshtatshėm pėr gruan tekanjoze sesa burri tekanjoz, sikurqė All-llahu xh.sh. ka thėnė: “Tė kėqijat janė pėr tė kėqinjtė dhe tė kėqinjtė janė pėr tė kėqijat, ndėrsa tė ndershmet janė pėr tė ndershmit dhe tė ndershmit janė pėr tė ndershmet. Ata janė tė pafajshėm nga ajo qė u thonė atyre. Ata kanė falje tė madhe dhe furnizim tė begatshėm.” (EN NUR, 26)
Kjo nuk do tė thotė qė femra muslimane duhet plotėsisht ta injorojė pamjen fizike, e qė ta propozojė ndonjė “kandidat” qė vėrtet nuk ėshtė tėrheqės. Ėshtė e drejta e saj, siē thamė mė lartė, qė tė martohet me atė, prej tė cilit zemra e saj do tė jetė e mbushur me dashuri dhe tė martohet me atė, pamja dhe sjellja e tė cilit femra ėshtė e kėnaqur. Pamja e jashtme nuk duhet tė braktiset duke e paguar me natyrėn e brendshme ose anasjelltas. Femra duhet ta zgjedhė njė mashkull qė ėshtė tėrheqės pėr tė nė tė gjitha aspektet. Femra e vėrtetė muslimane asnjėherė nuk “vėrbohet” nga pamja e jashtme dhe ajo asnjėhere nuk i lejon ata qė t’ia tėrheqin vėmendjen asaj prej zgjedhjen e bashkėshortit potencial pėr tė.
Gruaja muslimane e di qė burri e ka tė drejtėn e kivamės kundrejt saj, siē ka thėnė All-llahu xh.sh nė Librin e Tij: “Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė, ngase All-llahu i ka graduar disa prej disave dhe ngase ata kanė shpenzuar nga pasuria e tyre. Prndaj, me atė qė All-llahu i bėri tė ruajtura, gratė e mira janė rrespektuese dhe janė besnike ndaj sė fshehtės. E ato qė ia keni dro kryelartėsinė e tyre, kėshilloni, madje edhe largoni nga shtrati (e mė nė fund) edhe rrahni (lehtė, nėse nuk ndikojnė kėshillat), e nėse ju rrespektojnė, atėherė mos u sillni keq ndaj tyre. All-llahu ėshtė mė i Larti, mė i Madhi.” (EN NISAĖ, 34).
Besimtarėt dhe besimtaret duhet tė qėndrojnė tė bashkėlidhur mes veti, e nė kėtė mėnyrė ata e kryejnė misionin e tyre qė All-llahu xh.sh. ua ka dhėnė: “Nuk ka dyshim se pėr muslimanėt e muslimanet, besimtaėrt e besimtaret, adhuruesit e adhurueset, tė sinqertit e tė sinqertat, durimtarėt e durimtaret, tė pėrvuajturit e tė pėrvuajturat, sadakadhėnėsit e sadakadhėnėset, agjėruesit e agjėrueset, rujtėsit e nderit e ruajtėset e nderit, shumėpėrmendėsit e All-llahut e shumėpėrmendėset e All-llahut, All-llahu ka pėrgatitur falje mėkatesh dhe shpėrblim tė madh.” (EL AHZAB, 35).
Pėr ta arritur kėtė akt tė tė forcimit tė martesės dhe pėr tė themeluar njė jetė familjare stabile ėshtė esenciale qė fillimisht tė zgjedhet partner i mirė.
Ummu Seleme ibn Milhan ėshtė njė ndėr gratė muslimane qė ishin tė shquara pėr karakter tė fortė, aspirata tė larta dhe largpamėsi nė rast tė zgjedhjes sė bashkėshortit. Ajo ishte njė prej ensarėve qė e pėrqafuan Islamin. Ajo ishte e martuar pėr Malik ibn Nadar dhe ishte nėna e Enesit. Kur ajo e pėrqafoi Islmin, bashkėshorti i saj (Maliku) ishte i hidhėruar ndaj saj dhe e lėshoi atė, por ajo nuk e braktisi Islamin. Pas disa kohėsh, ajo dėgjoi se ai (Maliku) kishte vdekur dhe ajo ende ishte nė lule tė rinisė. Ajo e lindi atė (Enesin) me shpresė tė shpėrblimit nga All-llahu xh.sh. Pastaj, mė vonė, e dėrgoi te pejgamberi a.s., kėshtuqė ai (Enesi) tė mėsojė prej pejgamberit a.s.
Mė pastaj, njė prej meshkujve medinas mė tė bukur, mė tė pasur, mė tė fortė erdhi pėr ta kėrkuar atė pėr grua. Ky ishte Ebu Talha, mirėpo, para se tė bėhej musliman. Shumė femra e pėlqenin atė pėr shkak tė pasurisė, fuqisė dhe bukurisė sė tij dhe ai mendonte se Ummu Seleme do ta pranonte atė shumė lehtė. Mirėpo ajo vendosshmėrisht i tha: “O Ebu Talha, a e di se zoti qė ti e adhuron ėshtė vetėm njė pemė qė ėshtė rritur nė tokė dhe ėshtė gdhendur prej njė skllavi tė fisit Benu...?” Ai i tha: “Po, natyrisht.” Ajo i tha: “A nuk po tė vjen turp qė t’i gjunjėzohesh njė pjese tė drurit?” Ebu Talha ishte kokėfortė dhe i ofroi asaj njė jetesė luksoze, por ajo pėrsėri kėmbėnguli nė Islamin e saj dhe i tha: “O Ebu Talha, njė njeri sikur ti nuk mundet tė hiqet sysh, por ti je jobesimtar, ndėrsa unė jam besimtare. Nuk ėshtė e lejuar pėr mua, qė tė martohem me ty, por nėse e pranon Islamin, unė do ta kisha kėrkuar mehrin qė mė takon.” [Nuk e kam gjetur transmetuesin]
Ai (Ebu Talha) erdhi pėrsėri ditėn tjetėr dhe provoi ta joshė me nje dhuratė mė tė madhe, por ajo pėrsėri qėndroi ashtu si duhej dhe rezistimi dhe pjekuria e saj vetėm qė e zmadhonin bukurinė e saj dhe i tha: “O Ebu Talha, a nuk e di se zoti qė e adhuron ti ėshtė prej druri dhe ėshtė gdhendur prej njė skllavi, tė cilin (zot) nėse do ta kishe ndezur, do tė digjeshte?” Ai u trondit prej fjalėve tė saj dhe tha me vete: vallė, a digjet Zoti? Dhe e tha shehadetin.. . Pastaj Ummu Seleme i tha Enesit: “O Enes, mė marto me Ebu Talhan!” Enesi i thirri dėshmitarėt dhe martesa u solemnizua.
Ebu Talha ishte aq i lumtur qė ishte i vendosur qė pasurinė e tij t’ia japė asaj, por ajo ishte grua e sinqertė dhe besimtare. Ajo i tha: “O Ebu Talha, unė u martova me ty pėr hirė tė All-llahut xh.sh. dhe nuk do tė marr tjetėr prej teje.” Ajo e kishte parasysh se kur Ebu Talha e pėrqafoi Islamin, jo vetėm qė kishte marrė njė bashkėshort tė mirė, por edhe do tė fitonte shpėrblim nga All-llahu xh.sh., e ai (shpėrblim) ishte mė i vlefshėm se 5 deve tė kuqe, sikurqė Pejgamberi a.s. ka thėnė: “Nėse All-llahu e udhėzon dikė nė Islam pėrmes ty, ėshtė mė mirė se tė kishe fituar deve tė kuqe.” [Fet-h el Bari, 7/476]
Kėto femra muslimane janė shembuj pėr tė mirė, prej sė cilave femrat tjera muslimane do tė mund ta mėsojnė pastėrtinė e besimit, karakterin e fortė dhe menēurinė nė tė zgjedhurit e bashkėshortit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   Tue Jun 12, 2007 5:39 pm

AJO I BINDET BASHKĖSHORIT TĖ SAJ DHE E RRESPEKTON ATĖ

Gruaja e vėrtetė muslimane gjithmonė i bindet bashkėshortit tė saj, pėrderisa ai (bashkėshorti) nuk bėn ndonjė mėkat. Ajo e rrespekton atė dhe gjithmonė ėshtė e etur pėr ta kėnaqur atė dhe pėr ta bėrė tė lumtur. Nėse ai (bashkėshorti) ėshtė i varfur, ajo nuk i ankohet pėr kėtė. Ajo nuk ankohet se ka shumė punė shtėpie, sepse e di qė shumė gra qė historia islame na tregon fjalė tė mira pėr to, kanė qenė tė durueshme dhe tė qėndrueshme nė duke u shėrbyer burrave tė tyre dhe duke i mirėmbajtur shtėpitė e tyre pėrkundėr varfėrisė dhe vėshtirėsive qė kishin. Njėra nga kėto gra tė moralshme ėshtė edhe Fatime el-Zahra, vajza e pejgamberit s.a.v.s dhe gruaja e Ali ibn Ebu Talibit r.a.. Ajo ankohej pėr dhembjen nė duart e saj nga grimcimi i drithėrave. Burri i saj, Ali ibn Ebu Talibi r.a. njė ditė i tha: “Babai yt ka sjellur disa robėresha, kėshtuqė shko e kėrkoja njė pėr tė tė shėrbyer ty!” Ajo shkoi te babai i saj, mirėpo, turpėrohej pėr t’ia kėrkuar atė qė donte. Andaj Aliu r.a. shkoi pėr ta kėrkuar njė shėrbėtore pėr bijėn e tij tė dashur, por Pejgamberi a.s. nuk mundte t’i ndihmonte tė dahsurve tė tij e nė anėn tjetėr t’i shkelė nevojat e muslimanėve tjerė tė varfur, kėshtuqė ai s.a.v.s. erdhi te vajza dhe dhėndrri i tij dhe u tha: “A t’ju mėsoj diēka mė tė mirė se ajo qė mė kėrkuat? Kur tė shkoni nė shtrat thuani 33 herė subhanallah, 33 herė elhmadulilah dhe 34 herė All-llahu ekber. Kjo ėshtė mė mirė pėr juve sesa t’jua jap njė shėrbėtore.”
Pastaj ai s.a.v.s. i pėrshėndeti dhe iku, pasiqė ia dha kėtė ndihmė tė shenjtė, e cila do t’i bėnte qė ta harrojnė lodhjen e tyre.
Aliu r.a. filloi t’i thojė fjalėt qė ia mėsoi Pejgamberi s.a.v.s. dhe njė herė patė thėnė: “Asnjehėr nuk i kam ndėrprerė kėto fjalė qė m’i mėsoi ai s.a.v.s..” Njėri nga tė pranishmit i tha: “As nė natėn e Sifinit?” Ai tha: “As nė natėn e Sifinit.” [Fet-h el Bari, 7/71]
Esma binti Ebu Bekr r.a. i shėrbeu bashkėshortit tė saj el-Zubejrit dhe pėrkujdesej pėr shtėpinė. Bashkėshorti i saj kishte njė kali, pėr tė cilin ajo pėrkujdesej duke e ushqyer dhe ushtruar atė. Buhariu dhe Muslimi e tregojnė kėtė ngjarje mu me fjalėt e saj: “U martova me Zubejrin dhe ai nuk kishte pasuri as skllevėr. Unė e ushqeja kalin e tij, duke u pėrkujdesur dhe ushtruar atė. Unė sillja ujė e bėja bukė pėr tė por nuk mundesha ta piqja, kėshtuqė disa gra ensare, tė cilat ishin tė sjellshme, e piqnin atė. I merrja tė gjitha hurmat qė Pejgamberi s.a.v.s. ia jepte Zubejrit dhe vendi prej tė cilit i merrja ato ishte shumė larg shtėpisė sonė. Njė ditė isha duke u kthyer me hurmat pėr nė shtėpi. Gjatė rrugės e takova pejgamberin s.a.v.s. i cili ishte me disa shokė. Ai mė thirri, pastaj e uli deven e tij qė unė tė ulesha pas tij (nė deve). Mė pastaj i tregova Zubejrit pėr kėtė gjė dhe i thashė: “Mė erdhi turp se e di qė ti je pak xheloz.” Ai mė tha: “Pėr mua, mė keq ėshtė tė tė shoh duke i mbajtur hurmat nė kokė sesa tė ecėsh pas tij (Pejgamberit s.a.v.s.).” Mė vonė, Ebu Bekri mė dėrgoi njė shėrbėtor dhe unė u lirova nga tė pėrkujdesurit e kalit dhe kjo mė erdhi sikur tė isha liruar nga skllavėria.” [Fet-h el Bari, 9/319]
Gruaja e vėrtetė muslimane nuk e kursen veten prej pėrkujdesjes sė shtėpisė dhe bashkėshortit. Ajo i di tė drejtat e bashkėshortit tė saj kundrejt saj, sikurqė pejgamberi s.a.v.s. pėr kėtė ēėshtje ka thėnė: “Asnjė qenie njerėzore nuk lejohet t’i pėrkulet ndonjė qenieje tjetėr njerėzore, por nėse kjo do tė kishte qenė e lejuar, do t’i kisha obliguar gratė t’u pėrkulen burrave tė tyre.” [Ahmedi]
Ajsha r.a. njė herė e pyeti pejgamberin s.a.v.s.: “ Kush ka tė drejta mė shumė ndaj gruas?” Ai s.a.v.s. tha: “Bashkėshorti i saj.” Ajo pėrsėri e pyeti: “ Kush ka tė drejta mė shumė ndaj mashkullit?” Ai s.a.v.s. i pėrgjigj: “Nėna e tij.” [Bazari]
Njė herė njė grua erdhi te pejgamberi s.a.v.s. pėr ta pyetur pėr diēka, me ē’rast ai s.a.v.s. e pyeti: “A je e martuar?” Ajo tha: “Po.” Pastaj ai s.a.v.s. e pyeti: “Si qėndron raporti mes juve?” Ajo tha: “Unė asnjėherė nuk dėshtoj nė detyar e mia.” Ai s.a.v.s. i tha: “Ki kujdes se si sillesh ndaj tij, sepse pėr shkak tė tij ti do tė shkosh nė Parajsė apo nė Ferr.” [Ahmedi]
El Hanbal ibn el Xhevzi nė librin e tij “Ahkam el Nisa’” (fq. 331) thotė: “Njė njeri me emrin Shuajb ibn Harb agjėronte dhe falej shumė. Ai dėshironte tė martohej me njė grua dhe asaj i tha: “Unė jam njeri temperament.” Ndėrkaq ajo ia ktheu me menēuri: “Ajo qė ta largon temperamentin tėnd, ėshtė mė e keqe se ti.” Menjėherė pas kėtyre fjalėve, ai e kuptoi se pranė tij po qėndronte njė grua e cila ishte intelegjente, e menēur dhe e pjekur. Ai menjėherė i tha: “Ti do tė jesh gruaja ime.”
Kjo grua kishte njė ujdi tė mirė se si duhet tė jetė gruaja dhe kėtė (ujdi) ia konfirmoi bashkėshortit (tanimė tė saj) se do t’ia kishte kuptuar psikologjinė dhe natyrėn e tij se ēka i pėlqen dhe ēka nuk i pėlqen atij. Ajo do tė ishte nė gjendje ta pėrfitojė zemrėn e tij dhe se do tė ishte nė gjendje ta mbyllė ēdo derė konfliktoze nė jetėn e tyre. Gruaja e cila nuk i kupton kėto realitete, nuk meriton qė tė jetė grua e suksesshme. Pėrmes provokimeve tė saj, ajo mund ta bėjė bashkėshortin e saj qė ta humbė kontrollin e tij, e me kėtė rast, ajo do tė ishte mė e keqe se ai, sepse faktikisht ajo ėshtė shkaku direkt pėr humbjen e kėasj kontrolle.
Gruaja e mirė nuk ėshtė kėshtu asnjėherė. Ajo i ndihmon bashkėshortit tė saj qė (ai) tė jetė me karakter tė mirė. Kjo e bėn bashkėshortin e saj qė ta dojė mė shumė, sepse tė qenurit bashkėshorte e mirė nuk ėshtė vetėm lavdėrim qė mund ta bėjė para shokėve, por njėkohėsisht ėshtė edhe obligim qė All-llahu xh.sh e ka urdhėruar. Nėse e ka kryer me sukses, do tė shpėrblehet, por nėse ka dėshtuar, do tė ndėshkohet.
Njė nga mėnyrat mė tė rėndėsishme qė gruaja mund t’i bindet bashkėshortit tė saj ėshtė tė rrespektuarit e dėshirave tė tij... Sa mė shumė qė ia plotėson dėshirat, aq mė e fortė do tė bėhet lidhja e tė dyve.
Gruaja muslimane e di qė bindja ndaj bashkėshortit tė saj, do ta dėrgojė atė nė Xhennet, sikurqė pejgmaberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nėse njė grua falet pesė herė nė ditė, e agjėron muajin e Ramazanit, i bindet bashkėshortit tė saj dhe e ruan nderin e saj, nė Ditėn e Gjykimit do t’i thuhet: Hyn nė Xhennet prej cilės derė qė dėshiron!” [Ahmedi, Taberani]
Ummu Seleme r.a. ka thėnė: “Secila grua qė vdes dhe e lė bashkėshortin tė kėnaqur prej saj, do tė hyjė nė Xhennet.” [Ibn Maxhe, 1/595]
Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “A t’ju tregoj pėr gratė e juaja nė Xhennet? Ato janė fertile dhe tė pėrzemėrta. Nėse ju nevrikoseni, ato thonė: “Dora ime ėshtė nė dorėn tėnde. Mos mė zėntė gjumi pėrderisa ti nuk je i kėnaqur nga unė”.” [Taberani]
Gruaja e vėrtetė muslimane e di qė Islami e ka shumėfishuar shpėrblimin ndaj saj nėse ajo i bindet bashkėshortit tė saj dhe gjithashtu ia ka tėrhequr vėrejtjen ēdo femre qė devijon nga rruga e tė qenurit e bindur ndaj bashkėshortit tė saj, sepse nė tė kundėrtėn (pra, nėse nuk i bindet), ajo do tė jetė mėkatare e do tė jetė e mallkuar edhe prej engjujve.
Buhariu dhe Muslimi e shėnojnė atė qė Ebu Hurejra e ka transmetuar prej pejgamberit s.a.v.s., i cili ka thėnė: “Nėse burri e thėrret gruan e vet pėr nė shtrat e ajo nuk vjen, engjujt do ta mallkojnė atė grua deri nė mėngjes.” [Fet-h el Bari, 9/294]
Mallkimi i engjujve do tė bie mbi ato gra qė janė tė pabindura ndaj bashkėshortėve tė tyre. Kjo nuk i pėrjashton as ato gra qė nuk janė tė gatshme nė rast kur bashkėshortėt e tyre i thėrrasin. All-llahu xh.sh i mallkon edhe ato gra qė vonohen kur bashkėshortėt e tyre i thėrrasin pėr nė shtrat e ato thonė: “Do tė vij...”, “Do tė vij...” [Taberani]
Martesa nė Islam nėnkupton tė ruajturit e nderit tė gruas e poashtu edhe tė burrit. Prandaj detyra e femrės ėshtė t’i pėrgjigjet kėrkesave tė bashkėshortit tė saj... Gruaja muslimane nuk do t’iu kishte shmangur kėtyre (detyrave). Rreth kėsaj ēėshtje pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nėse burri e thėrret gruan e vet nė shtrat, le t’i pėrgjigjet ajo edhe nėse ėshtė nė deve (d.t.th. edhe nėse ėshtė e zėnė me punė)” [Bazari]
Mbrojta e nderit tė burrit ėshtė gjėja mė e rėndėsishme qė gruaja mund ta bėjė, sepse Islami do qė burrat dhe gratė tė jetojnė nė njė mjedis i cili ėshtė i pastėr prej fitneve dhe haramit.
Pejgamberi s.a.v.s ka thėnė: “Nėse ndokush prej juve mahnitet prej ndonjė gruaje, le tė shkojė te gruaja e vet dhe le tė ketė kontakt me tė...!” [Muslimi, 9/178]
Vėrejtja qė i bėhet gruas, burri i sė cilės ėshtė i hidhėruar me tė e arrin atė nivel saqė do ta dridhte vetėdijėn e ēdo gruaje qė ka dro All-llahun xh.sh. dhe Ditėn e Gjykimit. Asaj i ėshtė thėnė se namazi dhe punėt e saj tė mira nuk pranohen pėrderisa burri i saj nuk ėshtė i kėnaqur prej saj.
Xhabir ibn Abdullahu transmeton se pejgamberi s.a.v.s ka thėnė: “Tre njerėzve nuk do t’u pranohet namazi. I pari ėshtė robi jo i bindur, pėrderisa ta dėgjojė zotėriun e tij. I dyti ėshtė pijaneci, pėrderisa t’i kthehet vetėdija dhe i treti ėshtė gruaja, burri i sė cilės ėshtė i hidhėruar me tė.” [Ibn Hibban]
Pejgamberi s.a.v.s. gjithashtu ka thėnė: “Nuk ėshtė e lejuar pėr njė grua qė e beson All-llahun, ta lejojė tė hyjė nė shtėpi ndonjė person, tė cilin burri i saj nuk e do, apo tė shkojė dikund ku ai nuk do, apo ta braktisė shtratin, apo ta godasė mė grusht atė... Nėse ai ėshtė nė tė padrejtė, ajo duhet t’i afrohet pėrderisa ai pranon, e nėse pranon, atėherė All-llahu do t’ia pranojė namazin dhe veprat e saj dhe do ta forcojė atė.” [Hakimi, 2/190]
Prej shenjave tė bindjes ėshtė qė ajo nuk agjėron nė ditė tjera, pėrveē se nė ato ditė qė ai i jep leje (nė pėrjashtim tė muajti Ramazan). Tjetėr ėshtė se ajo nuk e lejon askėnd tė hyjė nė shtėpinė e tij pa lejen e tij. Gjithashtu ajo nuk harxhon prej fitimeve tė tij pa lejen e tij. Nėse ajo harxhon diēka pa lejen e tij, atėherė gjysma e shpėrblimit (sevapit) do tė jetė pėr tė (burrin). Gruaja e vėrtetė muslimane i ka parasysh kėto mėsime, gjegjėsisht hadithin qė pejgamberi s.a.v.s. e ka thėnė: “Nuk lejohet qė gruaja muslimane tė agjėrojė, pėrveē se me lejen e burrit tė saj. Nuk lejohet qė ajo ta fusė dikė nė shtėpinė e tij pa lejen e tij. Ēkado qė ajo jep pa e ditur ai, gjysma e shpėrblimit (sevapit) do tė jetė pėr tė (burrin e saj).” [Muslimi, 7/115]
Nėse njė grua jep lėmoshė pa lejen e tij, ajo nuk do tė fitojė shpėrblim, por pėrkundrazi ajo do tė llogaritet si mėkat. Nėse ajo do tė japė nė vend tė burrit tė saj dhe nėse ėshtė e sigurtė se po ta dinte bashkėshorti i saj pėr kėtė punė, do ta lejonte, atėherė ajo lejohet tė japė lėmoshė, pėrndryshe jo.
Harmonia mes burrit dhe gruas nuk mund tė arrijė pėrderisa mes tyre nuk ekziston mirėkuptimi reciprok nė tė gjitha ēėshtjet, gjithashtu asnjėri prej tyre nuk gabon dhe nuk bėn telashe, nėpėrmjet tė cilave ėshtė mėse e ditur se dėmtohet dashuria bashkėshortore.
Nėse mashkulli ėshtė koprrac dhe harxhon shumė pak pėr bashkėshorten dhe fėmijėt e tij, atėherė asaj (gruas) i lejohet tė harxhojė aq sa ka nevojė pėr veten dhe fėmijėt e saj. Mė lartė pėrmendėm se ajo (gruaja) nuk guxon tė harxhojė pa leje paraprake, mirėpo ky rast ėshtė i veēantė.
Njė herė Hind bint Utbah, gruaja e Ebu Sufjanit erdhi te pejgamberi s.a.v.s. dhe i tha: “O i dėrguar i All-llahut, Ebu Sufjani ėshtė shumė koprrac. Ajo qė ai ma jep, nuk mjafton pėr mua dhe fėmijėn tim, kėshtuqė unė pa dijen e tij marr prej pasurisė sė tij.” Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Merer atė qė ke nevojė pėr ty dhe fėmijėn tėnd.” [Buhariu dhe Muslimi]
Gruaja muslimane e kupton pėrgjegjėsinė qė Islami ia ka dhėnė asaj, tė pėrkujdeset pėr shtėpinė e bashkėshortit tė saj dhe tė pėrkujdeset pėr fėmijėt e saj, gjithashtu.
Pejgamberi s.a.v.s. nė njė hadith ka thėnė: “Secili prej jush ėshtė bari dhe ju jeni pėrgjegjės pėr ata qė janė nėn pėrkujdesjen tuaj. Sundimtari ėshtė bari pėr popullin e tij, burri ėshtė bari pėr familjen e tij, gruaja ėshtė bari pėr shtėpinė e bashkėshortit dhe fėmijėve tė saj.” [Buhariu dhe Muslimi]
Gruaja e vėrtetė muslimane duhet qenė si ajo qė i do fėmijėt e saj dhe pėrkujdeset pėr bashkeshortin e saj. Kėto janė dy karakteristikat mė tė mira qė ndonjė grua mund t’i ketė.
Rreth kėsaj ēėshtje pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Gratė qė mė sė miri i kalorojnė deveve janė gratė kurejshite. Ato janė shumė tė dhembshme ndaj fėmijėve tė tyre kur ata (fėmijėt) janė tė vegjėl dhe mė tė kujdesshmet kundrejt bashkėshortėve tė tyre.” [Buhariu dhe Muslimi]
Ėshtė nder i madh pėr gruan qė tė pėrkujdeset pėr bashkėshortin e saj mėngjes e mbrėmje dhe ēdoherė tė ketė buzėqeshje nė fytyrė nė raport me tė, buzėqeshje kjo e cila atij mashkulli do t’ia mbushte jetėn me gėzim, harmoni dhe qetėsi shpirtėrore. Muslimanet, shembullin mė tė mirė kanė Aishen r.a. e cila e shoqėronte pejgamberin s.a.v.s. nė haxh, duke u pėrkujdesur pėr tė (pejgamberin s.a.v.s.) mjaft mirė. Ajo e parfumoste atė para se ta veshte ihramin dhe gjente parfumin mė tė mirė qė mundej.
Pėr kėtė ēėshtje Buhariu dhe Muslimi transmetojnė se Aishja r.a. ka thėnė: “E kėrkoja parfumin mė tė mirė pėr pejgamberin s.a.v.s. para se ai e veshte ihramin.” [Muslimi, 8/100]
Pastaj Buhariu dhe Muslimi gjithashtu transmetojnė se Aishja r.a. ka thėnė: “Kur pejgamberi s.a.v.s. ishte nė i’tikaf (izolim), ai e vėnte kokėn e tij tek unė dhe unė ia krihja flokėt.”
Aishja r.a. i stimulonte gratė muslimane qė tė pėrkujdeseshin pėr bashkeshortėt e tyre dhe qė t’i njohin tė drejtat qė bashkėshortėt e tyre i kanė mbi to. Ajo kėto tė drejta i vlerėsonte si shumė tė rėndėsishme saqė nė njė thėnie tė saj ajo ka thėnė: “Oj gra, nėse do t’i kishit ditur tė drejtat qė burrat e juaj i kanė mbi ju, do t’ia kishit fshirė pluhurin e tyre qė e kanė nė shputa edhe atė me fytyrė.” [Ibn Hibban]
Kjo ėshtė njė shprehje gjallėruese pėr ta treguar rėndėsinė e tė drejtave qė gruaja duhet t’i rrepektojė nė raport me bashkėshortin e saj. Aishja r.a. gjithashtu donte t’i tregojė grave muslimane qė arroganca dhe kokėfortėsia nuk duhet tė ekzistojė nė zemrat e tyre, sepse vėrtet kėto dyja janė shkatėrruese tė forta tė jetės bashkėshortore.
Para se tė martohej vajza e Abdul Malikut, e cila posedonte njė menēuri tė rrallė, i tha: “Oj vajza ime, po t’i jap disa kėshilla, tė cilat mund tė tė vlejnė gjatė tėrė jetės:
Ji e gatshme kur ai ėshtė afėr ty dhe bindju atij.
Kontrollohu se a tė vjen era e mirė dhe a dukesh mirė.
Pėrgatitja ushqimin nė kohė dhe mos bėn zhurmė kur ai ėshtė duke fjetur.
Pėrkujdesu pėr pasurinė dhe fėmijėt e tij.
Asnjėherė mos i demasko sekretet e tij dhe mos iu kundėrvepro dispozitave (dėshirave) tė tij.
Ki kujdes, oj bija ime! Duhet tė ta gėzosh kur ai ėshtė i mėrzitur dhe mos trego fytyrė tė keqe para tij kur i ėshtė i lumtur.
Shfaqi atij sa mė shumė rrespekt qė mundesh dhe pajtohu me tė sa mė shumė qė mundesh, kėshtuqė ai do tė ketė dėshirė tė bisedojė dhe tė qėndrojė bashkė me ty.
Dije, oj bija ime, se nuk mund tė arrish asgjė pėrderisa kėnaqėsinė e tij ta vėsh para tėndes! Dhe dhashtė Zoti tė zgjedhė ēka ėshtė mė mirė pėr ty dhe tė tė mbrojė.”
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   Tue Jun 12, 2007 5:40 pm

Ajo, pastaj, u martua me bashkėshortin e saj dhe martesa e tyre ishte shumė e suksesshme; ajo lindi fėmijė qė u bėnė mbretėr. Kjo kėshillė, nė mėryė tė qartė pėrfshinte thuajse ēdo gjė qė njė vajzė e re do tė duhej tė dinte pėr ta trajtuar bashkėshortin e saj siē duhet.
Nėse ajo ėshtė e pasur, gruaja muslimane nuk lejon qė pasuria e saj ta vėrbojė kundrejt tė drejtave tė bashkėshortit tė saj.
Zejnebja, gruaja e Abdullah ibn Mes’udit r.a. tregon: “Pejgamberi s.a.v.s na tha: Oj gra, jepni lėmoshė, qoftė edhe sa njė pjesė e vogėl prej stolive tuaja!” Ajo mė pastaj tha: “Shkova te Abdullah ibn Mes’udi dhe i thashė: Ti ke pasuri tė vogėl, ndėrsa pejgamberi s.a.v.s. na ka porositur neve qė tė japim lėmoshė, kėshtuqė shko e pyete atė se a ėshtė e lejueshme qė ty tė jap lėmoshė! Nėse lejohet, do tė tė jap nga pasuri ime, e nėse jo, atėherė do t’ia jap dikujt tjetėr.” Abdullahu tha: “Jo, shko ti e pyete pėr kėtė punė!” kėshtuqė unė shkova e e gjeta njė grua tė ensarėve aty, e cila poashtu kishte tė njėjtėn pyetje. U turpėruam shumė tė hyjmė pėr shkak se kishim rrespekt, nė ndėrkohė erdhi Bilalli dhe i thamė: Shko dhe pyete pejgamberin s.a.v.s. se a ėshtė e lejuar qė ne t’i japim lėmoshė bashkėshortėve tanė, por mos i trego se kush tė ka thėnė ta pyetėsh! Bilalli shkoi dhe e pyeti pėr kėtė ēėshtje dhe pyeti se kush i kishte thėnė ta pyeste. Bilalli i tha: Zejnebja dhe njė ensare. Pejgamberi s.a.v.s. i tha: Ato do t’i kenė dy shpėrblime. Njėri ėshtė pėr shkak se dojnė ta mirėmbajnė lidhjen e tyre me bashkėshortėt e tyre dhe shpėrblimi i dytė ėshtė pėr lėmoshėn.” [Fet-h el Bari, 3/328]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   Tue Jun 12, 2007 5:40 pm

Gruaja e vėrtetė muslimane ėshtė gjithmonė e kujdesshme pėr tė shprehur falėnderim pėr atė qė All-llahu ia ka dhėnė, gjegjėsisht pėr jetėn e lehtė dhe tė mirė dhe ajo asnjėherė nuk e humb durimin nėse ndeshet me ndonjė vėshtirėsi. Ajo nuk e harron paralajmėrimin qė e ka thėnė pejgamberi s.a.v.s. se shumica e banorėve tė Xhehenemit do tė jenė gra, kėshtuqė ajo (gruaja muslimane) kėrkon strehė tek All-llahu pėr tė mos u bėrė njėra prej tyre.
Buhariu dhe Muslimi kanė transmetuar nga ibn Abasi se pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Oj gra, jepni lėmoshė, sepse shumicėn e banorėve tė Xhehenemit i kam parė gra. Tė pranishmit pyetėn: Pse kėshtu o i dėrguar i All-llahut? Ai tha: Sepse ata mallkojnė shumė dhe nuk janė falėnderuese ndaj trajtimit tė mirė qė bashkėshortėt e tyre ua bėjnė.”
Kur gruaja muslimane mendon rreth kėtij hadithi, i cili e pėrshkruan fatin e shumė grave nė Ahiret, ajo gjithmonė shikon tė mos bie nė kėtė mėkat, pėrkatėsisht tė mos jetė prej atyre qė nuk e falėnderojnė tė mirė, nė kėtė rast tė mirat qė i vijnė nga bashkėshorti i vet. Pėrveē kėsaj, ajo edhe shpejton qė tė japė lėmoshė, ngaqė pejgamberi s.a.v.s. i porositi tė gjitha gratė ta bėjnė kėtė punė, me shpresė qė kjo/ky (lėmoshė/falėnderim) sadopak t’i shpėtojė asaj qė u tha mė lartė (dmth tė mos jenė prej banorėve tė Xhehenemit). Gruaja muslimane, si pqrditshmėri e merr shembullin mė tė mirė nė rast kur duhet shprehur rrespekt bashkėshortit.
Historia e grave muslimane ėshtė pėrplot me tregime tė kėtilla kur ka tė bėjė me rrespektin qė duhet treguar ndaj bashkėshortit. Njė prej atyre grave ėshtė Esma bint Umejs, e cila ishte migruesja e parė pėr nė Medine. Ajo ishte e martuar me Xhafer ibn Ebu Talibin, pastaj me Ebu Bekrin, pastaj me Aliun, All-llahu qoftė i kėnaqur me gjithė kėta. Njė ditė , djemtė e saj Muhamed ibn Xhaferi dhe Muhamed ibn Ebu Bekri po garonin me njėri-tjetrin, secili prej tyre duke thėnė: “Unė jam mė i mirė se ti dhe babai im ėshtė mė i mirė se ti.” Aliu r.a. i tha Esmas: “Gjyko mes tyre oj Esma!” Ajo tha: “S’kam parė mes arabėve njeri mė tė mirė se Xhaferi dhe s’kam parė njeri mė tė matur sesa Ebu Bekri.” Aliu r.a. i tha: “Nuk the asgjė pėr mua dhe po tė kishe thėnė diēka mė shumė se ēka the, do tė tė kisha urryer!” Esma ia ktheu: “Kėto janė tre mė tė mirėt e edhe ti je njė prej tyre edhepse je nė vendin e tretė nga ato.” [El tabakat el kubra, 7/208-209]
Ėshtė pėr t’u habitur se ēfarė pėrgjigje elokuente i dha kjo gura e menēur atij! Ajo ia dha secilit bashkėshort tė saj (tė mėparshėm) atė qė e meritonin dhe e kėnaqi Aliun r.a., edhepse ai ishte mė i pakėti, ajo prapėseprapė e futi nė grupin e mė tė mirėve
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   Tue Jun 12, 2007 5:41 pm

AJO E TRAJTON FAMILJEN E TIJ ME DASHAMIRĖSI

Njė nga mėnyrat me tė cilat femra muslimane tregon rrespekt kundrejt bashkėshortit tė saj ėshtė tė rrespektuarit e familjes sė tij, e veēanėrisht nėnės sė tij. Ajo e kupton se personi qė ka mė shumė tė drejta mbi gruan ėshtė bashkėshorti i saj, ndėrsa tė drejtė mė shumė ndaj mashkullit ėshtė nėna e tij (siē ėshtė cekur nė shkrimin e mėparshem). Ajo i ndihmon atij (bashkėshortit tė saj) pėr ta rrespektuar nėnėn e tij (vjehrrėn) e edhe ajo mėvetėsisht i ndihmon asaj dhe e rrespekton gjithashtu. Nė kėtė mėnyrė ajo do tė pėlqehet nga bashkėshorti i vet. Njė mashkull tė mirėfilltė, asgjė nuk mund ta kėnaqė mė shumė sesa tė shohė mirėkuptim reciprok mes bashkėshortes dhe familjes sė tij dhe anasjelltas. ..
Gruaja mund tė testohet nga vjehrra e saj apo edhe nga pjesėtarėt tjerė tė familjes sė bashkėshortit tė saj, e ajo obligohet qė t’i pėrmbahet kėtij “testi” dhe t’i trajtojė ato (familjarėt e bashkėshortit) nė mėnyrėn mė tė mirė, e ky (durim) kėrkon menēuri, njerėzi, diplomaci dhe aftėsi qė e keqja tė kthehet me tė mirė, e kjo padyshim ėshtė aftėsi e mirė. Nė kėtė mėnyrė ajo do ta ruajė balansin e raporteve mes: asaj – atij dhe asaj – familjes sė tij.
Islami e ka rregulluar lidhjen bashkėshortore duke ia dhėnė detyrat dhe tė drejtat secilit bashkėshort veēmas. Detyrat e gruas pėr t’u pėrkujdesur dhe pėr ta nderuar bashkėshortin e vet janė tė balancuara me tė drejtat qė ajo i ka mbi tė (bashkėshortin e vet), e prej tyre do tė ishin: Ai duhet t’ia mbrojė nderin dhe dinjitetin e saj nga tė gjitha llojet e pėrqeshjes, poshtėrimit, apo tiranisė.
Njė prej detyrave tė mashkulli musliman i ka ndaj bashkėshortes sė tij ėshtė qė ta plotėsojė rolin e tij - “kaōōamit” (tė qenurit mbajtės financiarisht dhe mbrojtės). Ky ėshtė njė rol i cili duhet tė pėrmbushet nga kryefamiljari i suksesshėm. Njė mashkull i llojit tė kėtillė ka fisnikėri, qėndrim tė lavdėruar, tolerancė dhe nuk ėshtė vėrejtės i gabimeve tė vogla. Ai i rrespekton ndjenjat e bashkėshortes sė vet dhe e bėn atė tė ndjehet se edhe ai duhet tė ketė pėrgjegjėesi nė punėt mirėmbajtėse shtėpiake.

AJO E BĖN VETEN TĖ DASHUR NDAJ BASHKĖSHORTIT TĖ SAJ

Gruaja e vėrtetė muslimane ėshtė gjithmonė tenton dhe dėshiron ta fitojė dashurinė e bashkėshortit tė saj dhe ta kėnaqė atė. Ajo i flet atij fjalė tė sjellshme dhe jo fjalė mėrzitėse. Ajo i sjell atij lajme tė mira, por lajmet e kėqija mundohet t’i fshehė sa mė shumė qė mundet, apo ia tregon nė atė kohė qė ėshtė mė e pėrshtatshme pėr tė. Nėse ajo e vėren se lajmin e keq duhet patjetėr t’ia tregojė bashkėshortit, atehėrė ajo e gjen kohėn mė tė duhur pėr ta bėrė atė. Kėshtu “godtija” do tė ishte mė e lehtė pėr tė (bashkėshortin) . Kjo me tė vėrtetė ėshtė njė aftėsi e mire dhe njėkohėsisht e rrallė sepse gjendet vetėm tek femrat e menēura.
Shembull i kėtillė prej femrave muslimane ishte Aishja r.a. e cila iu afrua pejgamberit s.a.v.s. atėbotė kur pejgamberi s.a.v.s. u pat larguar prej tyre pėr njė muaj. Ai s.a.v.s. pat thėnė: “Nuk do t’iu afrohem atyre pėr njė muaj!” Kur kaluan 29 ditė, ai sė pari erdhi te Aishja r.a.. Ajo i tha: “U betove se do tė qėndrosh pėr njė muaj larg nesh dhe vetėm 29 ditė kanė kaluar, i kam numėruar njė nga njė.” Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Ky muaj i ka pasur 29 ditė.” [Fet-h el Bari, 5/116]
Kur Aishja r.a. i tregoi pejgamberit s.a.v.s. se i kishte numėruar 29 ditėt, kjo ishte njė shenjė e pastėr qė e shfaqte dashurinė e Aishes kundrejt bashkėshortit tė saj (pejgamberit s.a.v.s.) se si ajo e kishte numėruar kohėn nga malli qė e kishte pasur pėr pejgamberin s.a.v.s.. Kjo qė e tha Aishja, pejgamberin s.a.v.s. e gėzoi edhe mė shumė, kėshtuqė kur iu khtye bashkėshortėve tė tij, filloi sė pari me tė.
Gruaja muslimane e vėrtetė i njeh dhe i heton pėlqimet dhe shprehitė e bashkėshortit tė saj dhe mundohet qė (atyre pėlqimeve dhe shprehive) t’u qėndrojė si duhet, me qėllim qė martesa e tyre tė mos shkatėrrohet. Ėshtė rrėfyer se Shurejhi ishte martuar me njė femėr nga fisi Benu Handhale. Nė natėn e tyre tė martesės, secili prej tyre i falėn dy rekate dhe e lutėn All-llahun qė t’i bekojė ata. Pastaj ajo iu kthye Shurejhut dhe i tha: “Unė jam e huaj dhe nuk di shumė pėr ty. Mė trego se ēka pėlqen, kėshtuqė do ta bėj atė dhe tregomė se ēka nuk pėlqen dhe do tė shmangem nga ajo.” Shurejhi ka thėnė: “Ajo ka qėndruar me mua pėr 20 vite dhe asnjėherė nuk ėshtė dashur ta qortoj, pėrveē se nė njė rast e edhe nė atė rast unė isha gabim.”
Kjo ėshtė gruaja plot rrespekt ashtu siē e do Islami, e pėrgjegjshme pėr shtėpinė e tij dhe lojale ndaj bashkėshortit tė saj dhe gjithmonė e kujdesshme pėr ta mabajtur nė kėmbė lidhjen me bashkėshortin e saj. Nėse diēka e ērregullon martesėn e tyre, ajo nxiton ta qetėsojė situatėn me mirėkuptimin dhe dashurinė e saj tė sinqertė. Ajo nuk e dėgjon pėshpėritjen e djallit, i cili e nxit tė bėjė keq dhe ajo asnjėherė nuk nxiton tė kėrkojė shkurorėzim nga bashkėshorti i saj. Pejgamberi s.a.v.s. u dha vėrejtje atyre grave qė kėrkojnė shkurorėzim pa ndonjė arsye legjitime se mund tė mos e ndjejnė aromėn e Parajsės: “Nėse ndonjė grua i kėrkon shkurorėzim bashkėshortit tė saj pa ndonjė arsye tė fortė, nuk do tė ndiejė aromėn e Parajsės.” [Tirmidhiu, 2/329]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   Tue Jun 12, 2007 5:41 pm

AJO E BĖN VETEN TĖ DASHUR NDAJ BASHKĖSHORTIT TĖ SAJ

Gruaja e vėrtetė muslimane ėshtė gjithmonė tenton dhe dėshiron ta fitojė dashurinė e bashkėshortit tė saj dhe ta kėnaqė atė. Ajo i flet atij fjalė tė sjellshme dhe jo fjalė mėrzitėse. Ajo i sjell atij lajme tė mira, por lajmet e kėqija mundohet t’i fshehė sa mė shumė qė mundet, apo ia tregon nė atė kohė qė ėshtė mė e pėrshtatshme pėr tė. Nėse ajo e vėren se lajmin e keq duhet patjetėr t’ia tregojė bashkėshortit, atehėrė ajo e gjen kohėn mė tė duhur pėr ta bėrė atė. Kėshtu “godtija” do tė ishte mė e lehtė pėr tė (bashkėshortin) . Kjo me tė vėrtetė ėshtė njė aftėsi e mire dhe njėkohėsisht e rrallė sepse gjendet vetėm tek femrat e menēura.
Shembull i kėtillė prej femrave muslimane ishte Aishja r.a. e cila iu afrua pejgamberit s.a.v.s. atėbotė kur pejgamberi s.a.v.s. u pat larguar prej tyre pėr njė muaj. Ai s.a.v.s. pat thėnė: “Nuk do t’iu afrohem atyre pėr njė muaj!” Kur kaluan 29 ditė, ai sė pari erdhi te Aishja r.a.. Ajo i tha: “U betove se do tė qėndrosh pėr njė muaj larg nesh dhe vetėm 29 ditė kanė kaluar, i kam numėruar njė nga njė.” Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Ky muaj i ka pasur 29 ditė.” [Buhariu dhe Muslimi]
Kur Aishja r.a. i tregoi pejgamberit s.a.v.s. se i kishte numėruar 29 ditėt, kjo ishte njė shenjė e pastėr qė e shfaqte dashurinė e Aishes kundrejt bashkėshortit tė saj (pejgamberit s.a.v.s.) se si ajo e kishte numėruar kohėn nga malli qė e kishte pasur pėr pejgamberin s.a.v.s.. Kjo qė e tha Aishja, pejgamberin s.a.v.s. e gėzoi edhe mė shumė, kėshtuqė kur iu khtye bashkėshortėve tė tij, filloi sė pari me tė.
Gruaja muslimane e vėrtetė i njeh dhe i heton pėlqimet dhe shprehitė e bashkėshortit tė saj dhe mundohet qė (atyre pėlqimeve dhe shprehive) t’u qėndrojė si duhet, me qėllim qė martesa e tyre tė mos shkatėrrohet. Ėshtė rrėfyer se Shurejhi ishte martuar me njė femėr nga fisi Benu Handhale. Nė natėn e tyre tė martesės, secili prej tyre i falėn dy rekate dhe e lutėn All-llahun qė t’i bekojė ata. Pastaj ajo iu kthye Shurejhut dhe i tha: “Unė jam e huaj dhe nuk di shumė pėr ty. Mė trego se ēka pėlqen, kėshtuqė do ta bėj atė dhe tregomė se ēka nuk pėlqen dhe do tė shmangem nga ajo.” Shurejhi ka thėnė: “Ajo ka qėndruar me mua pėr 20 vite dhe asnjėherė nuk ėshtė dashur ta qortoj, pėrveē se nė njė rast e edhe nė atė rast unė isha gabim.”
Kjo ėshtė gruaja plot rrespekt ashtu siē do Islami, e pėrgjegjshme pėr shtėpinė e tij, lojale ndaj bashkėshortit tė saj dhe gjithmonė e kujdesshme pėr ta mabajtur nė kėmbė lidhjen me bashkėshortin e saj. Nėse diēka e ērregullon martesėn e tyre, ajo nxiton ta qetėsojė situatėn me mirėkuptimin dhe dashurinė e saj tė sinqertė. Ajo nuk e dėgjon pėshpėritjen e djallit, i cili e nxit tė bėjė keq dhe ajo asnjėherė nuk nxiton tė kėrkojė shkurorėzim nga bashkėshorti i saj. Pejgamberi s.a.v.s. u dha vėrejtje atyre grave qė kėrkojnė shkurorėzim pa ndonjė arsye legjitime se mund tė mos e ndjejnė aromėn e Parajsės: “Nėse ndonjė grua i kėrkon shkurorėzim bashkėshortit tė saj pa ndonjė arsye tė fortė, nuk do tė ndiejė aromėn e Parajsės.”

AJO NUK IA DEMASKON SEKRETET E TIJ

Gruaja e ndershme nuk i demaskon sekretet e bashkėshortit tė saj dhe i tregon askujt pėr atė qė e flet me bashkėshortin e saj. Ajo asnjėherė nuk do tė kishte rėnė nė nivelin e atyre grave qė tė tregojnė gjithēka qė flasin me bashkėshortėt e tyre. Ajo gjithashtu asnjėherė nuk do tė kishte pranuar qė tė jetė nė mesin e atyre grave qė pejgamberi s.a.v.s. i ka pėrmendur nė hadithin e tij: “Njerėzit mė tė keqė nė Ditėn e Gjykimit janė ata qė njerėz qė..., ai mashkull qė i zbulon sekretet e bashkėshortes sė tij dhe ajo femėr qė i demaskon sekretet e bashkėshortit tė saj.” [Muslimi, 10/8]
Janė disa sekrete, demaskimi i tė cilėve nuk prish shumė punė, mirėpo prapėseprapė tė demaskuarit e tyre ėshtė i keq dhe i papranueshėm. Tė mbajturit e sekreteve ashtu si janė (tė patreguara) ėshtė njė punė shumė e vlefshme, ndėrkaq tė demaskuarit e tyre ėshtė njė gabim trashanik, gabim ky prej tė cilit nuk mundet shumėkush nuk mundet tė jetė imun. Pėrjashtim ėshtė rasti i pejgamberit s.a.v.s. kur ai ia pat besuar njė sekret Hafsės, e kjo ia tregoi Aishes, e ky (demaskim) ēoi deri nė njė haos nė shtėpinė e pejgamberit s.a.v.s., kėshtuqė ai s.a.v.s. u largua prej grave tė tij pėr njė muaj meqė ishte shumė i hidhėruar prej tyre. [Transmetojnė Buhariu, Muslimi dhe tė tjerėt]
Gjithashtu nė lidhje me kėtė ēėshtje ishte shpallur ky ajet: “(Pėrkujto) kur pejgamberi njėrės prej grave tė veta ia kumtoi njė lajm fshehurazi njė lajm, e kur ajo e tregoi atė (lajm), e All-llahu ia tregoi (pejgamberit tė Tij) pėr (zbulimin e lajmit nga ajo grua), ai ia bėri asaj me dije njė pjesė tė tregimit, kurse pėr pjesėn tjetėr heshti. E kur ai (pejgamberi) e njoftoi atė ( gruan) me atė qė atė (qė i kishte treguar), ajo tha: E kush ta tregoi ty kėtė? Ai tha: Mė tregoi i Gjithėdijshmi, Njohėsi i tė fshehtave!” (ET TAHRIM, 3)
Njė nga bekimet mė tė mėdha qė All-llahu i Lartėsuar ia ka dhuruar muslimanėve nė veēanti dhe njerėzimit nė pėrgjithėsi ėshtė se Ai jetėn e pejgamberit s.a.v.s. e ka bėrė si libėr tė hapur, nė tė cilin (libėr) mund tė mėsohet besimi i tij dhe aplikimi i tij nė jetėn praktike. Asgjė nuk ėshtė sekrete as e fshehur. Ēėshtjet dhe ndodhitė qė njerėzit i mbajnė sekret, nė Kur’an dhe Sunet janė tė sqaruara, madje edhe dobėsitė njerėzore qė nuk mund tė shmangen. Tė gjitha kėto (ēėshtje) janė tė sqaruara me qėllim qė njerėzit ta shohin dritėn prej errėsirės dhe tė drejtėn prej jo tė drejtės.
Shokėt e pejgamberit s.a.v.s., All-llahu qoftė i kėnaqur me gjithė ata, e kuptonin se jeta e pejgamberit s.a.v.s. ishte plotėsisht e pėrkushtuar ndaj All-llahut tė Lartėsuar dhe mesazhit tė Tij, kėshtuqė pse ata tė mbajnė diēka fshehtė prej jetės sė tij? Tregimet qė janė rrėfyer rreth jetės sė tij, shtėpisė sė tij dhe grave tė tij paraqesin aplikim praktik tė fjalėve tė thėna nga ai prej mė parė dhe pėr kėtė arsye, shokėt e tij e transmetonin jetėn e tij nė detaje. Kėtu vlen tė thuhet se atyre nuk u shpėtonte asnjė aspekt prej jetės sė tij pa u analizuar dhe transmetuar, qoftė nėse ai (aspekt) ishte i madh apo i vogėl. Kjo njėherit ėshtė njė mėnyrė qė All-llahu i Lartėsuar e bėri me qėllim qė jeta e tė dėrguarit tė Tij tė jetė regjistrohet dhe tė memorizohet, duke pėrfshirė detaje tė sakta.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   Tue Jun 12, 2007 5:42 pm

AJO QĖNDRON PRANĖ TIJ DHE I OFRON NDIHMĖ

Njė nga ligjet qė All-llahu i Lartėsuar i ka vėnduar nė kėtė jetė ėshtė qė meshkujt dhe femrat duhet tė bashkėpunojnė sė bashku pėr ta kultivuar dhe populluar llojin njerėzor e gjithashtu edhe pėr t’i prirė punėve qė kjo jetė ėshtė e karakterizuar. Meshkujt nuk mund tė veprojnė pa femrat por edhe anasjelltas. Prandaj, Ligji islam i mėson meshkujt qė tė bashkėpunojnė me gjininė e tyre tė kundėrt. Islami i jep kurajo mashkullit qė t’i ndihmojė bashkėshortes sė vet sa mė shumė qė mundet. Pejgamberi s.a.v.s., i cili ėshtė shembull pėr gjthė muslimanėt, i ndihmonte dhe i shėrbente familjes sė tij.
Islami ashtu sikurse pret nga burri qė t’i ndihmojė gruas sė vet rreth punėve tė shtėpisė, ashtu pret edhe prej gruas qė t’i ndihmojė bashkėshortit tė saj rreth punėve tė tij dhe t’i ofrojė ndihmė aty ku mendon se mendimi i saj ėshtė mė i pėrshtatshėm.
Historia na tregon se gratė muslimane radhiteshin nė aradhat luftarake sė bashku me meshkujt, pėr tė luftuar nė rrugėn e All-llahut. Ndėrkaq disa tė tjera, sjellnin ujė pėr pirje, pėr pastrim, kujdeseshin pėr tė plagosurit e kėshtu me radhė. Pėrkundėr qė kujdeseshin pėr tė tjerėt, ato gjithashtu dinin tė mbahen fort kur familjarėt e tyre (qoftė bashkėshorti ose biri) binin shehid tė luftės.
Nė anėn tjetėr, kontributi i grave nė jetėn publike nuk ishte vetėm gjatė betejės sė luftės, ato (gratė) qėndronin me burrat e tyre edhe gjatė kohės sė paqes, qė ėshtė shumė normale, duke i ofruar mendime tė tyre qė shpesh dilnin tė vlefshme... I qetėsonin zemrat e tyre kur nevrikoseshin dhe nė rast tė ndonjė vėshtirėsie.
Historia na tregon shumė meshkuj tė cilėt kanė marrė kėshilla nga bashkėshortet e tyre dhe kanė punuar sipas tyre. Njė prej tyre ėshtė edhe pejgameberi s.a.v.s. i cili i dėgjontė kėshillat e Kadijes, Umu Sulejmes, Aishes dhe grave tjera qė i kishte nė pronėn e vet.
Femra e sinqertė muslimande e kupton barrėn qė Islami e ka vėnė mbi shpatullt e saj, duke e obliguar atė qė tė jetė bashkėshorte e mirė ndaj bashkėshortit tė saj, tė pėrkujdeset pėr atė, ta kėnaqė atė. Ajo nuk e kursen kėshillėn e saj kur e sheh se bashkėshortit tė saj i duhet ajo (kėshilla) dhe ajo asnjehrė nuk heziton t’i qėndrojė pranė.
Hatixhja r.a. ishte njė shembull i femrės qė ndikoi tek bashkėshorti i vet. Kur pejgamberit s.a.v.s. i zbriti pjesa e parė e Shpalljes, ai dridheshte dhe asaj i tha: “Mė mbulo, mė mbulo!” Ajo nxitoi t’ia ofrojė ndihmėn dhe pėrkrahjen e saj. Buhariu dhe Muslimi e rrėfejnė tregimin e Aishes r.a. rreth asaj se si Shpallja filloi dhe mėnyrėn mahnitėse qė Hatixhja r.a. sillej me bashkėshortin e saj: “Shpallja filloi nė njė formė tė ėndrrėse cila shpejt u realizua. Pastaj ai e pėlqente veēimin, kėshtuqė shkonte nė shpellėn Hira. Papritmas e Vėrteta erdhi nė atė shpellė. I erdhi engjlulli dhe i tha “lexo!” Ai i tha: “Nuk di tė lexoj.” Pejgamberi s.a.v.s. thoshte: “Engjulli mė pėrqafoi dhe mė shtrėngoi saqė pėrafėrsisht mė ra tė fikėt, pastaj mė lėshoi dhe mė tha: “lexo!” Unė i thashė: “Nuk di tė lexoj.” Engjujt mė pėrqafuan dhė mė shtrėnguan pėr tė dytėn herė saqė m’u duk se mė ra tė fikėt, pastaj mė liruan dhe mė tha: “lexo!” Unė pėrsėri i thashė se “Nuk di tė lexoj” Pėr tė tretėn herė mė pėrqafuan dhe mė shtrėnguan aq fort saqė m’u duk se mė ra tė fikėt dhe mė tha: “lexo!” Unė prapė i thashė se “Nuk di tė lexoj” Pastaj engjulli tha: “Lexo me emrin e Zotit tėnd i Cili krijoi (ēdo gjė)! E krijoi njeriun prej njė gjaku tė ngjizur (nė mitrėn e nėnės). Lexo se Zoti yt ėshtė mė Bujari! Ai qė e mėsoi (njeriun) tė shkruajė me pendė. Ia mėsoi njeriut atė qė nuk e dinte” (EL ALAK, 1-5).
I dėrguari i Zotit erdhi te Hatixhja duke u dridhur dhe i tha: “Mė mbulo, mė mbulo!” Ajo e mbuloi dhe pushoi derisa u qetėsua dhe pastaj i tha: “Oj Hatixhe, ēfarė po ndodh me mua?” Mė tutje ai s.a.v.s. i tregoi se ēfarė kishte ngjarė dhe tha: “Frikėsohem pėr veten time.” Hatixhja i tha: “Jo, mos u dėshpėro pėr hirė tė All-llahut tė Lartėsuar, pasiqė Ai asnjėherė nuk do tė tė kishte braktisur. Pėr Zotin, ti i mban lidhjet me familjarėt, e flet tė vėrtetėn, u jep nevojtarėve, i nderon mysafirėt.” Ajo pastaj e dėrgoi te Navfal ibn Asad ibn Abdul Uza, i cili ishte kushėriri i saj. Ai ishte krishter. E dinte shkrim – leximin arab. Ishte i moshuar dhe i verbėr gjithashtu. Hatixhja i tha: “O xhaxha, dėgjoje nipin tėnd!” Ibn Navfali tha: “Ēfarė ka ngjarė, o bir i vėllait tim?” I dėrguari i All-llahut i tregoi se ēfarė kishte ndodhur, kurse ibn Navfali ia ktheu: “Ky ėshtė el-Namusi (Xhibrili) i cili iu pat dėrguar Musait. Dėshiroj tė jem i gjallė kur njerėzit do tė tė kundėrshtojnė.” I dėrguari i All-llahut ia tha: “Vallė, a do tė mė kundėrshtojnė ata?” Ibn Navfali pastaj ia ktheu: “ Po . Secili qė ka ardhur me atė qė ke ardhur ti, ka qenė i kundėrshtuar. Nėse jam i gjallė atė ditė (kur do tė tė kundėrshtojnė) , do tė tė ndihmoj me tėrė qenien time.” [Fet-h el Bari, 1/23]
Kjo fjalė ishte njė shenjė e fortė e menēurisė dhe karakterit tė Hatixhes r.a.. Ajo e njihte karakterin e pejgamberit s.a.v.s., sjelljen dhe pastėrtinė shpirtėrore tė tij dhe kjo e bėri atė tė sigurtė se All-llahu i Lartėsuar kurrė nuk do ta kishte braktisur njė njeri tė tillė. Ajo e dinte se pas kėsaj ngjarjeje madhėshtore qėndronte diēka qė All-llahu i Lartėsuar e kishte pėrgatitur pėr tė dėrguarin e Tij.
Nėna e parė e besimtarėve, Hatixhja r.a., ishte njė kėshilluese e sinqertė nė rrugėn e All-llahut tė Lartėsuar. Ajo tanimė e kishte fitur statusin si personi i parė qė e kishte besuar All-llahun e Lartėsuar dhe tė dėrguarin e Tij. Ajo qėndronte pranė tė dėrgurit tė All-llahut tė Lartėsuar duke i ndihmuar dhe pėrkrahur atė.
Ibn Hishami nė jetėpėrshkrimin e tij pėr pejgamberin s.a.v.s. thotė: “Hatixhja besonte nė atė qė iu shpallte Muhammedit a.s.. Njė prej mėnyrave nga tė cilat All-llahu i ndihmonte tė dėrguarit tė Tij ishte edhe kjo (dmth ndihma qė i ofrohej nga Hatixhja). Kurdoherė qė ai s.a.v.s. dėgjonte ndonjė fjalė tė keqe, shkonte pranė saj dhe gjente ngushėllim. Me ē’rast ajo e inkurajonte pėr tė qenė i durueshėm dhe ia shtonte bindjen nė misionin madhėshtor qė e bartte nė supe.” [Ibid., 1/257]
Ajo ishte femėr qė gjithmonė e fliste tė vėrtetėn dhe kėtė barrė e bartte nė mėnyrė tė sinqertė. Andaj nuk ėshtė aspak pėr t’u ēuditur se ajo e fitoi kėnaqėsinė e Zotit tė Lartėsuar dhe ta meritojė nderimin qė Ai ia bėnte asaj. Zoti i Lartėsuar kėtė Porosi (kėnaqėsinė e Tij ndaj saj) ia dėgoi pėrmes dy tė dėrguarve tė Tij, Xhibrilit dhe Muhamedit s.a.v.s. tė cilėt i dhanė lajme tė mira, pėrkatėsisht lajmin se ajo do ta ketė njė shtėpi nė Parajsė, siē qėndron nė hadithin qė e transmeton Ebu Hurejra: “Xhibrili erdhi te pejgamberi s.a.v.s. dhe i tha: O i dėrguar i All-llahut, Hatixhja ėshtė duke ardhur te ti me disa enė me ushqim dhe pije. Kur tė vijė, njoftoje atė se Zoti i saj ia ka ndėrtuar njė shtėpi nė Parajsė, nė tė cilė nuk ka as zhurmė as vėshtirėsi.” [Buhariu dhe Muslimi]
Gruaja e vėrtetė muslimane punon punė tė dobishme pėr vete dhe pėr bashkėshortin e vet si dhe i ndihmon atij nė rast nevoje. Nė kėtė mėnyrė ajo, me punėn qė e bėn, shėrben si ndihmė pėr bashkėshortin e saj dhe njėkohėsisht e pėrfiton rrespektin e tij kundrejt saj.
Tregim tjetėr rreth dhėnies sė kėshillės nga ana e femrės ėshtė nė ngjarjen e reagimit tė muslimanėve nė marrėveshjen e Hudejbisė nė njė anė dhe reagimi i Ummu Sulejmes nė anėn tjetėr, i cili (reagim) demonstroi mendjemprehtė si tė thellė dhe menēuri tė mrekullueshme.
Ummu Sulejm ishte njėra prej atyre qė e shoqėronin pejgamberin s.a.v.s. kur ai shkoi nė Meke pėr ta bėrė Umren. Ky udhėtim ishte ndėrprerė nga kurejshėt, tė cilėt e ndaluan pejgamberin s.a.v.s. dhe shokėt e tij pėr tė arritur deri nė Qabe. Marrėveshja e Hudejbisė ishte nėnshkruar mes pejgamberit s.a.v.s. dhe kurejshėve. Nė tė thuhej se do tė ndėrpriteshin pėrleshjet pėr 10 vite tė tėra. Gjithashtu thuhej se nėse dikush prej kurejshėve vjen te pejgamberi s.a.v.s. pa lejen e tij, ai duheshte tė kthehej e kėshtu me radhė...
Pejgamberit s.a.v.s. All-llahu i Lartėsuar ia bėri me dije se kjo marrėveshje ėshtė nė dobi tė muslimanėve edhepse dukej se ėshtė jo e drejtė pėr ta.
Shokėt e tij ishin tė lemerisur kur e kuptuan pėrmbajtjen e kėsaj marrėveshjeje. Atyre iu dukej si e padrejtė. Ummer ibn el Hattabi i shprehi ndjenjat e tij kur shkoi te Ebu Bekri dhe i tha: “Vallė, a nuk ėshtė ai i dėrguari i All-llahut? – Po . A nuk janė ata politeistė? – Po . Pse ta pranojmė kėtė marrėveshje kur ėshtė poshtėruese pėr fenė tonė?” – O Umer, ndiqi urdhėrat e tij! Betohem se ai ėshtė i dėrguari i All-llahut. – Gjithashtu edhe unė betohem se ai ėshtė i dėrguari i All-llahut.” Pastaj Umeri shkoi te pejgamberi s.a.v.s dhe ia parashtroi disa pyetje tė ngjajshme sikurse Ebu Bekrit, por kur e pyeti se “pse ta pranojmė kėtė marrėveshje kur ėshtė poshtėruese pėr fenė tonė?”, pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Asnjėherė nuk e shkeli urdhėrin e Tij dhe Ai asnjėherė nuk do tė mė kishte braktisur.” [Fet-h el Bari, 6/281] Me kėtė rast Umeri kuptoi se nxitimi i tij pėr ta kundėrshtuar marrėveshjen ishte gabim. Kur pejgamberi s.a.v.s. e kishte miratuar marrėveshjen, u tha shokėve tė tij qė tė ngriten mirėpo asnjėri prej tyre nuk lėvizi. Tri herė u tha atyre tė lėvizin, mirėpo asnjėri prej tyre nuk e bėri atė. Pejgamberi s.a.v.s pastaj shkoi te bashkėshortja e tij Umu Sulejm dhe i tregoi se me ēka u ballafaqua. Ndėrkaq ajo me menēurinė e saj i tha: “O i dėrguar i All-llahut, shko dhe mos ju fol derisa ta kesh prerė kafshėn (kurbanin) tėnde dhe t’i qethėsh flokėt e tua.”
Pejgamberi s.a.v.s. e mori kėtė kėshillė nga ajo dhe veproi sipas saj. Kur shokėt e tij e panė kėtė, u vėrsulėn pėr t’i prerė kurbanet e tyre dhe pėr t’ia qethur flokėt njėri – tjetrit saqė pėr pak sa filluan tė grindeshin ndėrmjet veti nga shqetėsimi se nuk e dėgjuan fjalėn e tė dėrguarit tė All-llahut. Pas kėsaj (tollovie) besimtarėt erdhėn nė vete dhe u bindėn nė atė se ajo marrėveshje ishte pėr tė mirėn e besimtarėve. Si shkak i kėsaj, mė vonė dhe atėherė, shumė njerėz e pranuan Islamin.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   Tue Jun 12, 2007 5:42 pm

AJO E INKURAJON ATĖ PĖR TĖ DHĖNĖ PĖR HIRĖ TĖ ALL-LLAHUT

Mėnyrė tjetėr me tė cilėn gruaja e vėrtetė muslimane e pėrkrah bashkėshortin e vet ėshtė me rastin kur ajo e inkurajon atė nė dhėnie tė lėmoshės pėr hirė tė All-llahut tė Lartėsuar dhe pėr tė mos shpenzuar tė holla nė gjėra dhe mjete ekstravagante.
Gruja e mirė gjithmonė vetėm se ēka ėshtė e mirė pėr bashkėshortin e vet, andaj i thotė atij qė tė bėjė punė tė mira dhe tė hijshme
Njė prej tregimeve tė transmetuara rreth inkurajimit qė kanė bėrė gratė muslimane kundrejt bashkėshortėve tė tyre ėshtė rasti (tregimi) i Umul Dahdasė. Kur bashkėshorti i saj shkoi te ajo dhe i tregoi se kishte dhėnė lėmoshė nė atė kopsht nė tė cilin kishin jetuar ajo dhe fėmijėt e saj me shpresė se qė nė Parajsė tė fitojė disa hurma, ajo i tha: “Ti ke bėrė njė punė tė madhe, ti ke bėrė njė punė tė madhe!” Pejgamberi s.a.v.s. e komentoi kėtė rast dhe tha: “Sa hurma Abdul Dahdai do tė ketė nė Parajsė?” dhe kėtė e pėrsėriti disa herė. [Ahmedi dhe Taberani]

AJO I NDIHMON ATIJ PĖR T’IU BINDUR ALL-LLAHUT

Njė nga cilėsitė e gruas ėshtė se ajo i ndihmon bashkėshortit tė vet qė t’i bindet All-llahut tė Lartėsuar edhe atė nė mėnyra tė ndryshme, e prej tyre (formave) janė qė i thotė tė qėndrojė zgjuar gjatė natės dhe tė falė namaz vullnetar. Duke e bėrė kėtė ajo bėn njė punė tė shkėlqyer. E me kėtė, ajo bėn qė bashkėshorti i saj dhe ajo vetė tė jenė tė dy nėn Mėshirėn e All-llahut tė Madhėrishėm.
Pejgamberi s.a.v.s. e dha njė skicė tė mrekullueshme pėr ēiftet e martuara. Atė hadith e transmeton Ebu Hurejra r.a. i cili thotė: “I dėrguari i All-llahut tha: All-llahu e mėshiroftė mashkullin i cili zgjohet natėn pėr t’u falur e gjithashtu e zgjon edhe bashkėshorten e tij pėr t’u falur, e nėse ajo refuzon njė gjė tė tillė, ai e spėrkat me ujė nė fytyrė tė saj. Njėashtu All-llahu e mėshiroftė femrėn e cila zgjohet natėn pėr t’u falur dhe e zgjon edhe bashkėshortin e saj pėr t’u falur, e nėse ai refuzon njė gjė tė tillė, ajo e spėrkat me ujė nė fytyrė tė tij.” [Ebu Davudi]

AJO IA MBUSH ZEMRĖN ATIJ ME GĖZIM

Gruaja e menēur muslimane nuk harron se njėra nga punėt mė tė mėdha qė mund tė bėjė pas adhurimit ndaj All-llahut tė Lartėsuar ėshtė qė tė jetė e kėndshme ndaj bashkėshortit tė vet dhe t’ia mbushė atij zemrėn me gėzim dhe hare, kėshtuqė ai tė jetė i kėnaqur qė ėshtė martuar pėr tė dhe tė ndjehet i kėnaqur nė prani tė saj. Pra, ajo e shfrytėzon intelegjencėn e saj pėr tė gjetur mėnyra se si t’ia hapė zemrėn dhe t’ia mbushė me lumturi. Nėse ėshtė perfide nė kėtė ēėshtje ajo mund tė bėhet mbretėresha e zemrės sė tij.
Ajo e kupton se femra ėshtė gėzimi mė i madh pėr mashkullin nė kėtė botė. Nė lidhje me kėtė Abdullah ibn Amėr ibn Asi r.a. transmeton se pejgambeėri s.a.v.s. ka thėnė: “Kjo botė nuk ėshtė asgjė tjetėr, pėrveē se njė pėrjetim i pėrkohshėm dhe gėzimi mė i madh ėshtė gruaja e drejtė.” (64)
Ajo nuk harron ta bėjė veten e saj tė dashur pėr tė. Nė tė kundėrtėn, ajo do tė jetė burim i jolumturisė dhe i mjerimit pėr bashkėshortin e saj, sikurqė qėndron nė hadithin qė pejgamberi i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Janė tri gjėra qė birin e Ademit e bėjnė tė lumtur dhe tė kundėrtat e tyre e bėjnė atė jo tė lumtur. Prej tyre janė qė ai tė ketė bashkėshorte tė mirė, shtėpi tė mirė dhe mjete transportuese tė mira, ndėrkaq gjėrat qė ia prishin lumturinė janė bashkėshortja e keqe, shtėpia e keqe dhe mjetet transportuese tė kėqija.” [Ahmedi]
Prandaj tė qenurit bashkėshorte e mirė ėshtė pjesė e besimit, pasiqė kjo i ndihmon atij qė tė jetė i dėlirė e i matur dhe i jep vullnet qė t’i forcojė themelet e tij dhe tė familjes sė tij.
Femra muslimane, nga natyra e saj dėshiron qė tė jetė e dashur te bashkėshorti i saj. Ajo gjen mėnyra qė ta plotėsojė feminitetin e saj, kėshtuqė pėr tė qenė tėrheqėse nė prani tė tij. Mirėpo, nuk mbaron vetėm me kaq, ajo duke tentuar qė ta fitojė dashurinė ndaj bashkėshortit tė saj, ajo e fiton edhe kėnaqėsinė e All-llahut, gjė pėr tė cilėn nė Ditėn e Gjykimit (ajo) do tė merret nė pyetje se a e ka pėrmbushur si duhet a po jo.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   Tue Jun 12, 2007 5:42 pm

AJO ZBUKUROHET PĖR ATĖ

Ajo e bėn veten tė bukur me qėllim qė tė jetė mė tėrheqėse ndaj tij dhe qė ta gėzojė atė. Kjo ishte nga praktika e muslimaneve tė brezit tė parė. Njė prej tyre ishte Ajshja, Allahu qoftė i kėnaqur prej saj! Ajo rregullohej dhe veshte rrobe tė mira me qėllim qė tė dukej mė e bukur pranė pejgamberit, paqja dhe mėshira e All-llahut qoftė mbi tė!
Bakrah bint Ukbe erdhi te Ajshja r.a. dhe e pyeti pėr kėnėn, e ajo iu pėrgjigj se ajo (kana) e ka prejardhjen prej njė peme tė mirė dhe ujė tė pastėr.
Le t’i dėgjojnė kėshillat e Ajshes ato gra tė pakujdesshme dhe le tė fillojnė tė mendojnė se bukuria duhet tė jetė primare pėr burrat e tyre, e jo pėr shoqet dhe tė afėrmit e tyre! Ato gra qė nuk zbukurohen pėr burrat e tyre janė mėkatare, sepse me kėtė rast, ato e shkoqisin njė detyrė shumė tė madhe martesore. Neglizhenca e tyre mund tė shkaktojė qė ata (burrat e tyre) t’i lėnė ato pas dore dhe tė shikojnė gra tjera tė huaja.
Ajo grua, burri i sė cilės e sheh atė me flokė tė shprishura ose nėse e sheh tė venitur, ajo grua ėshtė e pamend dhe e padėgjueshme. Do tė kishte qenė shumė palidhje fakti kur dėgjon se njė grua zbukurohet vetėm me rastin e ardhjes sė mysafirėve apo kur ajo tė ketė pėr tė shkuar nė ndonjė aheng bashkė me femrat tjera, ndėrkaq nė prani tė bashkėshortit tė saj tė jetė me flokė tė shprishura dhe vrenjtė. Femra muslimane qė ėshtė e edukuar me mėsimet islame duhet qė tė jetė e mbrojtur nga kėto tė meta, sepse ajo bashkėshortin e vet e trajton siē duhet, e njė grua e tillė (trajtuese e mirėfilltė) nuk bėn qė tė dėshtojė nga detyrat e veta kundrejt me bashkėshortin e saj.
Njė nga detyrat islame, siē thamė edhe mė lartė, ėshtė qė muslimanjė duhet tė zbukurohet pėr bashkėshortin e saj. Ėshtė e ndaluar pėr gruan muslimane qė tė jetė e veshur nė tė zeza mė shumė se tri ditė, pėrveē se nė rastin e vdekjes sė bashkėshortit, kur asaj i lejohet qė tė mbajė zi pėr 4 muaj e 10 ditė. Kjo argumentohet me hadithin qė e transmeton Buhariu nga Zejnebja, vajza e Ummu Selejm e cila ka thėnė: “Erdhe te Zejnebja bint Xhahsh, bashkėshortja e pejgamberit s.a.v.s. kur vėllai i saj vdiq. Ajo kėrkoi parfum, e vėndoi atė dhe tha: Nuk po vėndoj parfum se kam nevojė, por e kam dėgjuar pejgamberin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: Nuk ėshtė e lejuar qė njė grua qė e beson All-llahun tė mbajė zi mė shumė se 3 ditė, pėrveē se nėse i vdes burri i vet, pėr tė cilėn ka tė drejtė tė mbajė zi 4 muaj e 10 ditė.” [Fet-h el Bari, 9/484]

AJO BĖHET E KĖNDSHME DHE E GĖZUAR KUR E TAKON ATĖ

Njė nga mėnyrat qė gruaja muslimane e bėn veten tėrheqėse te bashkėshorti i saj ėshtė duke qenė e gėzueshme, e shoqėrueshme dhe e butė. Kur ai (bashkėshorti i vet) vjen nė shtėpi, i lodhur nga puna, ajo e pėrshėndet me fytyrė tė buzėqeshur dhe me fjalė tė kėndshme. Ajo i lė punėt e saj me njė anė pėr njė ēast dhe i ndihmon atij pėr t’i harruar brengat e tij.
Gruaja e vėrtetė muslimane asnjėherė nuk ėshtė jofalėnderuese ndaj askujt, sepse mėsimet e fesė sė saj e mėsojnė atė qė tė mos bie nė kėto gabime tė sjelljes sė keqe dhe tė jofalėnderimit. Pra, ajo nuk ėshtė jofalėnderuse ndaj tė tjerėve, e mos tė flasim mė ndaj shoqėruesit tė saj jetėsor – bashkėshortit tė vet! Ajo e di mėsimin qė e ka marrė prej tė dėrguarit tė All-llahut tė Lartėsuar, i cili ka thėnė: “Ai njeri i cili nuk i falėnderon njerėzit, nuk e falėnderon as All-llahun!” [Buhariu]
Nga kjo mund tė kuptojmė se ēdo njeri qė bėn ndonjė vepėr tė mirė, meriton falėnderim dhe mirėnjohje, kėshtuqė si mundet qė ajo tė hezitojė pėr tė treguar falėnderim dhe mirėnjohje ndaj bashkėshortit tė vet. Pejgamberi i All-llahut s.a.v.s. pėr kėtė ka thėnė: “All-llahu i Lartėsuar nuk do tashikojė gruan e cila edhepse ka qenė e ndihmuar nė ndonjė punė nga bashkėshorti i saj, pėr tė cilėn (punė) nuk ka pasur mundėsi ta kryejė vet dhe prap nuk tregon mirėnjohje ndaj tij (bashkėshortit tė vet)” [Hakimi]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   Tue Jun 12, 2007 5:43 pm

AJO MERR PJESĖ EDHE NĖ GĖZIMIN EDHE NĖ HIDHĖRIMIN E TIJ

Mėnyrė tjetėr nga mėnyrat me tė cilat ajo bėhet e dashur pėr bashkėshortin e saj ėshtė qė ajo tė dijė tė ndėrfutet edhe nė gėzimin po edhe nė hidhėrimin e tij.
Nga fakti se pejgamberi s.a.v.s. garonte me Aishen r.a. nėnkuptojmė se Islami i nxit tė dy bashkėshortėt qė ta ndajnė lumturinė e tyre mes veti, sepse kjo ndarje (ndjenjash te lumturisė) do t’i bėjė ndjenjat mė tė thella kundrejt bashkėshortėve mes veti dhe njėashtu do ta forcojė lidhjen e tyre si ēift bashkėshortor.
Sikurse pėr anėt e mira, ashtu edhe nė tė kėqijat gruaja e vėrtetė muslimane qėndron pranė tė dashurit tė saj dhe nuk e lė atė qė tė zhytet mė tepėr nė ato ndjenja dėshpėrimi. Nė kėto raste ajo i afrohet atij me ndonjė fjalė tė ėmbėl, e cila pėrcillet me pėrkrahje tė sinqertė.

AJO NUK SHIKON MESHKUJ TJERĖ

Gruaja e vėrtetė muslimane i shmanget shikimit tė meshkujve tjerė, e pėr bazė tė kėsaj e merr ajetin nė tė cilin All-llahu i Lartėsuar ka thėnė: “Thuaju edhe besimtareve t’i ndalin shikimet e tyre, t'i ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre, tė mos i zbulojnė stolitė e tyre pėrveē atyre qė janė tė dukshme, le t’i venė shamitė mbi kraharorin e tyre dhe tė mos ua tregojnė bukuritė e tyre askujt pėrveē burrave tė tyre, baballarėve tė tyre ose baballarėve tė burrave tė tyre, djemve tė tyre ose djemve tė burrave tė tyre, vėllezėrve tė tyre ose djemve tė vėllezėrve tė tyre, apo djemve tė motrave tė tyre, ose grave tė tyre (qė u pėrmendėn) dhe robėreshave, tė cilat i kanė nė pronėsinė e tyre, ose shėrbėtorėve nga meshkujt tė cilėt nuk ndiejnė nevojė pėr femrat ose fėmijėt qė nuk e kanė arritur pjekurinė seksuale. Le tė mos kėrcasin me kėmbėt e tyre pėr ta zbuluar fshehtėsinė nga stolitė e tyre. Pendohuni tė gjithė te All-llahu, o besimtarė, nė mėnyrė qė tė gjeni shpėtim!” (EN NUR, 31).
Nga tė pėrmbajturit nga shikimi i meshkujve tjerė, ajo do tė jetė njė nga femrat e ndershme tė cilat i pėrulin shkimet e tyre, cilėsi kjo e cila duhet tė jetė edhe te meshkujt. Kjo, pra, ėshtė njė nga karakteristikat mė tė bukura tė gruas muslimane tė pastėr dhe tė ndershme. Njėherit kjo rrėfehet edhe nė Librin e All-llahut tė Lartėsuar ku Ai thotė: “Aty janė ato qė shikimet e tyre i pėrqėndrojnė (vetėm nė burrat e vet) e qė nuk i ka prekur kush para tyre, as njeri e as xhin.” (ER RRAHMAN, 56).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   Tue Jun 12, 2007 5:43 pm

AJO NUK IA PĖRSHKRUAN ATIJ GRATĖ TJERA

Karakteristikė tjetėr e gruas intelegjente muslimane ėshtė se ajo nuk ia pėrshkruan burrit tė vet femrat tjera, sepse kjo gjė ėshtė e ndaluar. Argument pėr kėtė ėshtė hadithi i pejgamberit s.a.v.s. i cili thotė: “Asnjė grua tė mos ia pėrshkruajė ndonjė femėr bashkėshortit tė saj!” [Fet-h el Bari, 9/338]
Feja islame dėshiron qė zemrat e njerėzve tė jenė tė pastra, kėshtuqė ai (Islami) i ndalon provokimet. Kėshtu njerėzit mund tė jetojnė njė jetė si duhet dhe tė qetė, larg kėtyre mendimeve. Askush (asnjė mashkull) nuk duhet ta lejojė veten qė tė preokupohet me mendime tė vogla, rrespektivisht tė bėjė krahasim mes bashkėshortes sė tij dhe femrės qė ajo (bashkėshortja e tij) ia pėrshkruan. Njėashtu ai nuk duhet ta lejojė veten qė tė “tejkalohet” vetvetiu nga ai pėrshkrim qė i servohet, e qė fatkeqėsisht servuesi ėshtė vetė bashkėshortja e tij.

AJO TENTON TĖ KRIJOJĖ ATMOSFERĖ TĖ QETĖ PĖR TĖ

Gruaja muslimane jo vetėm qė zbukurohet dhe i ndan punėt me bashkėshortin e saj, por edhe mundohet qė tė krijojė atmosferė tė qetė nė shtėpinė e saj. Pėrkatėsisht, ajo e mban atė (shtėpinė) tė pastėr nė tė cilėn ai do tė shohė rend e pastėrti si dhe ushqime tė mira qė pėrgatiten rregullisht. Gruaja e menēur, gjithashtu, nuk harron se martesa ėshtė prej shenjave tė All-llahut tė Madhėrishėm. Pėr raportin mes gruas dhe burrit, Fuqiploti nė Kur’an ka thėnė: “Dhe nga faktet e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj, Ai e krijoi palėn nga vetė lloji juaj, ashtuqė tė gjeni prehje tek to dhe mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė. Nė kėtė ka argumente pėr njerėzit qė mendojnė.” (ER RRUM, 21)
Martesa ėshtė njė nga lidhjet mė tė thella qė All-llahu i Madhėruar e lidh njė shpirt me njė tjetėr, kėshtuqė qė tė dytė tė ndjejnė kėnaqėsi tė lejuar, paqė dhe rehati ndaj njėri-tjetrit. Gruaja ėshtė burim i ngushėllimit dhe i strehimit pėr bashkėshortin e vet. Ajo ėshtė ajo qė e kupton realitetin dhe ia kupton fjalėt se ēfarė do tė thotė ai.

AJO ĖSHTĖ TOLERANTE DHE FALĖSE

Gruaja muslimane ėshtė tolerante dhe falėse, duke mos i vėnė re shumė gabimeve qė i bėn bashkėshorti i saj. Ajo nuk zemėrohet me tė nė raste tė gabimeve e njėashtu edhe nuk ia pėrmend ato shpesh. Nuk ka rrugė mė tė mirė qė do ta kishte afruar atė mė shumė tek bashkėshorti i vet sesa pėrmes rrugės sė tolerancės dhe faljes dhe anasjelltas. ..
Femra muslimane qė i ndjek mėsimet islame, i bindet urdhėrit tė Krijuesit, i Cili nė Librin e Tij thotė: “...A nuk dėshironi qė All-llahu t’ju falė juve?” (EN NUR, 22)
Njė femėr e kėtillė meriton tė jetė mbretėresha e zemrės sė bashkėshortit tė saj!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   Tue Jun 12, 2007 5:44 pm

AJO KA KARAKTER TĖ FORTĖ DHE ĖSHTĖ E MENĒUR

Njė ndėr karakteristikat me rėndėsi tė gruas muslimane ėshtė edhe karakteri i saj i fortė. Kjo gjithashtu ėshtė njė prej cilėsive qė femra muslimane i posedon edhe para se tė martohet, e mos tė flasim mė pas martesės! Nė fakt kėto janė tregues tė pasqyrės sė saj se sa ajo e ka kuptuar Islamin si duhet.
Kėtė fuqi ajo e nxjerr fillimisht kur e bėn zgjedhjen se me kė do ta kalojė pjesėn tjetėr tė jetės. Ajo nuk shkon sipas tekave tė babait tė saj nė qoftė se ai ka devijuar nga rruga e drejtė dhe nėse e detyron tė martohet me ndonjė person tė padėshiruar nga ana e saj. Gjithashtu, ajo qėndron e paluhatur ndaj atij qė ia kėrkon dorėn e saj pėr ta marrė pėr bashkėshorte, pa marrė parasysh se sa ėshtė sasia e pasurisė sė tij apo forca qė ai e posedon, nėse ai ėshtė prej mendjemėdhenjve dhe prej atyre qė kanė mungesė tė cilėsive tė bashkėshortit tė mirėfilltė musliman.
Pasiqė tė martohet karakteri i saj pėrmirėsohet edhe mė shumė. Fuqia e karakterit tė saj, veēanėrisht vie nė shprehje kur ajo duhet tė mbajė qėndrim nė ēėshtje tė fesė, siē ishte rasti me Um Sulejmen, e cila insistoi tė qėndrojė nė Islam, edhepse bashkėshorti i saj ishte pabesimtar. Rast tjetėr e kemi edhe tė Umu Habibe binti Ebu Sufjan, e cila mbeti e palėkundur nė fenė e saj kur bashkėshorti i saj, Ubejdullah ibn Xhahsh el – Asadi u bė renegat (femohues) dhe iu bashkua fesė sė abisinasve, e kėshtu me radhė...
Motivi primar i kėtyre femrave pėr tė pasur aq pozitė (qėndrim) tė fortė ėshtė interesimi i tyre pėr t’u kapur pas Islamit, pėr tė pasur besim tė pastėr dhe pėr ta kėnaqur Krijuesin. Secila prej tyre shikonte se ēfarė ėshtė e lejuar nė jetėn e vet martesore dhe frikėsohej se mos vallė po bėn ndonjė punė prej tė ndaluarave. Nėse ato nuk do tė kishin qenė krenare pėr karakterin e tyre tė fortė dhe thėnė shkurt, pėr fenė e tyre, ato do t’i kishin ndjekur urdhėrat e meshkujve tė prishur... dhe do tė ndjeheshin sikur po e humbin rrugėn, duke u mbytur nė jetesėn plot vuajtje me njė bashkėshort me tė cilin nuk do tė kishin dashur tė jetojnė. Guximi i kėtyre femrave muslimane tregon se si duhet tė jenė muslimanet, pa marrė parasysh se nė cilin vend jeton.
Nė anėn tjetėr, karakteri i saj nuk duhet ta bėjė femrėn muslimane tė harrojė se ajo duhet t’i bindet bashkėshortit tė vet dhe ta rrespektojė atė. Ajo duhet tė bėjė njė barazpeshė mes mėnyrės se si flet dhe vepron kundrejt tij, pa mungesė konsekuence dhe pa neglizhencė. Madje edhe nė ato momente tė hidhėrimit dhe tė konfliktit tė cilat janė tė paevitueshme nė martesė, ajo duhet tė kaontrollojė gjuhėn e vet prej tė folurit e fjalėve banale. Definitivisht, kjo ėshtė njė cilėsi e mirė dhe e rrallė!
Aisha r.a. paraqet shembullin mė tė lartė tė kėsaj cilėsie. Mėnyra se si ajo betohej kur ishte e gėzuar me bashkėshortin e saj dallonte prej mėnyrės sė tė folurit kur ishte e mėrzitur me tė. Ndėrkaq kjo ishte njė gjė, tė cilėn pejgamberi s.a.v.s. e kishte hetuar, kur njė ditė asaj i tha: “Unė e di ti kur je e gėzuar prej meje dhe e di kur je e mėrzitur prej meje.” Aisha r.a. ia ktheu: “Prej nga e di kėtė?” Resulullahu s.a.v.s. iu pėrgjigj: “Kur je e gėzuar nga unė, thua “Jo, pasha Zotin e Muhamedit.”, e kur je e mėrzitur nga unė, thua “Jo, pasha Zotin e Ibrahimit.” Ajo mė pastaj ia ktheu: “Po, pėr Zotin ashtu ėshtė, o i dėrguar i Zotit, unė vetėm largohem nga emri yt (e jo nga ti nė tėrėsi).” [Muslimi]
Ēfarė dashurie e sinqertė!!!
Karakteri i Aishes r.a. u bė edhe mė i spikatur atėbotė kur ajo u sprovua me shpifje (punė tė pabėra nga ajo), me tė cilėn All-llahu i Madhėrishėm e testoi se si qėndrojnė punėt me besimin e saj. E ajo, nė kėtė rast, tregoi qėndreshmėri dhe besim tė pastėr.
Pėr kėtė ēėshtje nuk mund tė gjendet pėrshkrim mė i mirė sesa ai i Ibn Kajim el – Xhevzit, i cili ka thėnė: “Ky test ishte aq i rėndė, saqė edhe Shpallja ishte ndalur pėr njė muaj pėr shkak tė tij (testit) dhe asgjė lidhur me kėtė nuk i ishte zbuluar Muhamedit a.s. nga ana e All-llahut tė Lartėsuar gjatė asaj kohe, kėshtuqė urtėsia qė fshihej pas asaj qė kishte ndodhur iu bė e dukshme besimtarėve, e mė kėtė atyre iu ngrit besimi, kurse hipokritėt u futėn nė hipokrizi edhe mė tė madhe dhe natyra e tyre e vėrtetė u ekspozua para pejgamberit s.a.v.s. dhe para besimatrėve tjerė.
Aisha ishte ajo e cila e kishte folur tė vėrtetėn dhe prindėrit e saj u treguan si robėr tė mirė tė Zotit tė Madhėruar. Aisha r.a. dėshpėrohej sepse nuk merrte ndihmė nga askush dhe kėtė test tė rėndė e tejkaloi kur babai i saj, pasiqė All-llahu i Lartėsuar e kishte verifikuar pafajėsinė e saj, i tha: Zgjohu dhe falėnderoje atė! Pėr Zotin, nuk do ta falėnderoj atė; vetėm do tė falėnderoj All-llahun, i Cili mė shfajėsoi.
Njė aspekt tjetėr i urtėsisė pėr ndėrprejren e Shpalljes ishte qė njerėzit tė pėrqėndrohen vetėm nė kėtė ēėshtje dhe ta ekzaminojnė atė pėr sė thelli. Besimtarėt pritnin me padurim se ēfarė do tė shpallte i Plotfuqishmi lidhur me kėtė ēėshtje. Shpallja erdhi si shiu nė tokė tė thatė, mu atėherė kur ishte mėse e nevojshme pėr tė dėrguarin e All-llahut, familjen e tij dhe sė fundi pėr gjthė besimtarėt. Nėse i Gjthėdituri do tė shpallte ajet prej mė parė pėr kėtė, atėherė urtėsia qė fshihej pas kėsaj ngjarje nuk do tė dilte nė shesh.
I Madhėrishmi dėshiroi qė ta tregojė pozitėn e tė dėrguarit tė Tij sė bashku me familjen e tij nė Vėshtrimin e Tij dhe pėr ta treguar nderin qė ua dha atyre. Ai Vetė deshi qė ta mbrojė tė dėrguarin e Tij dhe t’ia tėrheqė vėrejtjen armiqve tė tij, nė atė mėnyrė qė pejgamberi s.a.v.s. nuk mundi tė bėnte asgjė.
Nuk ishte e caktuar qė pafajėsia e Aishes r.a. tė deklarohet nga ana e pejgamberit s.a.v.s. edhepse ky i fundit e dinte shumė mirė se ajo ishte e pafajshme dhe nė asnjė moment nuk kishte menduar ndryshe, por pėr shkak tė nivelit tė tij tė lartė tė durimit dhe besimit tė thellė nė All-llahun, ai aktroi nė atė mėnyrė derisa zbriti Shpallja, e me kėtė pėr t’i treguar njerėzve se Vigjilenti pėrkujdeset pėr tė dashurin e Tij.
Ēdokush qė e merr nė studim reagimin e Aishes r.a., kur babai i saj i tha tė shkojė e ta falėnderojė tė dėrguarin e All-llahut, e ajo kur tha se “Do ta falėnderoj vetem All-llahun, sepse Ai ishte qė mė shfajėsoi”, do ta kuptojė diapazonin e saj tė gjerė tė menēurisė dhe thellėsinė e besimit tė saj. Ajo, kėtė begati ia atriboi vetėm All-llahut dhe vetėm Atė e falėnderoi. Ajo, nė kėtė rast e tregoi fuqinė e karakterit tė saj dhe vetėbesimin nė pafajėsinė dhe pastėrtinė e vet. Ajo as nuk ishte e merakosur e as kurreshtare rreth asaj se si do tė pėrfundonte kjo tollovi, sepse ishte e sigurtė nė vetvete dhe e dinte mirė se nuk kishte bėrė ndonjė gjė tė gabuar (tė ndaluar). Mė tej, vlen tė thuhet edhe njė fakt se kur ajo tha: “Nuk do ta falėnderoj askė tjetėr pėrveē All-llahut, sepse ai mė shfajėsoi”, ajo u bė edhe mė e dashur te i dėrguari i All-lahut, paqja dhe mėshira e Tij qoftė mbi tė! Ajo paraqiti palėkundshmėri dhe pjekuri tė mrekullueshme kur bashkėshorti i saj i dashur, prej tė cilit nuk mundej tė ndahej, u largua nga ajo pėr njė muaj. Pastaj kur ēėshtja kishte mbaruar dhe kur ai s.a.v.s. ishte rikthyer te ajo, ajo nuk e sulmoi atė dhe as qė u vėrsul me fjalė tė kėqija ndaj tij, e sa i pėrket asaj se sa e ka dashur, ajo ėshtė e padiskutueshme! Ky ėshtė niveli mė i lartė i palėkundshmėrisė dhe karakteri mė i mirė.”
Islami i jep tė drejta femrave, ndėrkaq pėr kėto (tė drejta) femrat perėndimore i lakmojnė kur dėgjojnė pėr to. Kjo ėshtė pranuar edhe nga anėtaret pėr liritė dhe tė drejtat e femrės qė veprojnė nė tokat arabe. Shumė prej tyre i kanė vėnė vijė tė kuqe pretendimit se femrave muslimane u nevojitet liria (d.m.th se ato janė tė robėruara, andaj kanė nevojė pėr liri). Konkretisht, dr. el – Sadavi ėshtė pyetur: “A mendoni se femrat evropiane janė shembull pėr tė qenė femėr dhe se ato duhet tė imitohen?” Ajo ėshtė pėrgjigjur me “jo”. Mė tej, nė elaborim mė tė gjerė, ajo ka thėnė se: “Femrat evropiane kanė pėrparuar nė disa fusha, mirėpo nė disa tjera janė ende mbrapa. Ligjet martesore nė Evropė femrat i shtypin, prandaj edhe ka ardhur deri tek numri i madh i lėvizjeve pėr tė drejtat e femrės, si nė Evropė ashtu edhe nė Amerikė.” Pastaj shtoi se: “Feja jonė i ka dhėnė femrės tė drejta mė shumė se ēdo religjion tjetėr dhe i ka garantuar asaj nder, por ajo qė ka ndodhur nė disa vende apo kohėra ėshtė se meshkujt i kanė pėrdorur disa segmente pėr tė krijuar sistem patriarkal, nė tė cilin ata janė dominantė.”
Padyshim qė, kjo shtypje patriarkale, qė e ka pėrmendur el – Sadavi ėshtė shkaktuar si rezultat i injorancės dhe mospraktikimit tė mėsimeve islame.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
HamdiNuhiju
Admin
avatar

Numri i postimeve : 374
Registration date : 02/03/2007

MesazhTitulli: Re: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   Tue Jun 12, 2007 5:44 pm

AJO ĖSHTĖ NJĖ NDĖR GRATĖ MĖ TĖ SUKSESSHME

Diskutimi i cilėsive intelektuale, psikologjike dhe cilėsive tjera demonstron se ajo ėshtė grua e suksesshme, edhepse jo ndoshta mė e suksesshmja apo fati mė i mirė me tė cilėn njė mashkull mund ta kalojė jetėn.
Si rezultat i asaj se ajo i ka kuptuar mėsimet islame, i pėrmbush detyrat e veta kundrejt bashkėshortit tė saj, ajo bėhet gėzimi mė i madh nė jetėn e bashkėshortit te vet. Nė kohėn kur ai vjen nė shtėpi, ajo e pėrshėndet atė me buzėqeshje tė ngrohtė, duke i folur atij ėmbėl dhe me butėsi. Ajo ėshtė e bindshme ndaj bashkėshortit tė vet dhe gjithmonė e etur pėr ta kėnaqur atė. Ajo nuk i demaskon sekretet dhe as qė ia prish planet. Ajo qėndron pranė tij nė raste tė vėshtirėsive duke i ofruar mbėshtetje dhe kėshilla tė dobishme. Ajo bėhet pjesė edhe e gėzimit edhe e hidhėrimit/pikė llimit tė tij. Ajo e inkurajon atė pėr t’iu bindur All-llahut tė Lartėsuar. Ajo e rrespekton nėnėn dhe familjen e tij. Ajo e ul shikimin ndaj meshkujve tjerė. Ajo e frenon gjuhėn nga fjalėt e kota. Ajo nė karakterin e saj ėshtė e fortė, pa qenė e ashpėr ose agresive dhe ėshtė e sjellshme, pa qenė e dobėt (nė karakter).
Nė kėtė mėnyrė, gruaja muslimane meriton tė jetė gruaja mė e suksesshme. Ajo ėshtė bekimi mė i madh qė All-llahu ia dhuron mashkullit dhe njėherit (ajo) ėshtė burim i pakrahasueshė m i haresė nė jetėn e tij. Me tė vėrtetė, pejgamberi s.a.v.s. e foli tė vėrtetėn kur tha: “Kjo jetė nuk ėshtė asgjė tjetėr veē njė pėrjetim i pėrkohshėm dhe gėzimi mė i madh nė tė ėshtė gruaja e drejtė.” [Muslimi]

http://www.usc. edu/dept/ MSA/humanrelatio ns/womeninislam/ idealmuslimah/ chapter4. html

Pėrktheu dhe pėrshtati: Arsim Jonuzi 12.06.2007
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
GRUAJA MUSLIMANE DHE BASHKESHORTI I SAJ
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
DREJTESIA-REALITETI :: Kategoria e pare! :: Teme e Lire-
Kėrce tek: