Diskutime mbi temat ne drejteisa.blogspot.com
 
ForumPortalliCalendarGalleryPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Si ta dimė se ēka ėshtė dhe ēka s’ėshtė Bidat?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Hulumtuesi



Numri i postimeve : 2
Registration date : 25/11/2007

MesazhTitulli: Si ta dimė se ēka ėshtė dhe ēka s’ėshtė Bidat?   Sun Nov 25, 2007 2:44 pm

[size=9][size=9]Si ta dimė se ēka ėshtė dhe ēka s’ėshtė Bidat?
Marrė nga “Ilm Usul el-Bid’a” tė Shejh Ali Hasanit
Kjo ėshtė njė pikė shumė e rėndėsishme, e cila sqaron parimet e detajizuara nė dritėn e sė cilės vepra mund tė njihet se a ėshtė bidat apo jo. “Kjo ėshtė sepse Allahu, i Bekuari dhe i Lartėsuari, s’do ta pranojė veprėn derisa tė pėrmbushen dy kushte:
1. Qė ajo tė bėhet sinqerisht duke e kėrkuar Fytyrėn e Allahut, Aze ue Xhel.
2. Qė ajo tė jetė e drejtė, dhe ajo s’mund tė jetė e drejtė derisa tė jetė nė pajtim me Sunet, e jo nė kundėrshtim me tė.”
(‘Huxhexh en-Nebi’ f.100, tė Shejh Albanit. Unė them, dhe mu nė kėto dy parime Shejh el-Islam Ibn Tejmije e ka bazuar librin e tij tė mrekullueshėm ‘el-Ubuduije’.)
Shejh Albani thotė nė librin e tij ‘Ahkam el-Xhena’iz’ (f.242),
“Vėrtet, bidati tė cilin Sheriati tekstualisht e ka shpallur devijim ėshtė (i llojeve tė ndryshme):
1. Ēdo gjė qė e kundėrshton Sunetin, qoftė vepėr, thėnie apo besim edhe nėse kjo del nga Ixhtihadi (deduktimi i vendimeve).”
Unė them: es-Sujuti tha nė ‘el-Amr bi el-Itiba’ (f. 92-93)
“Kjo ndryshon nė pajtim me rrethanat e ndryshme dhe deri nė atė masė nė tė cilėn ajo e kundėrshton Sheriatin. Nganjėherė kjo ēon nė atė e cila do tė kėrkonte ndalesė, e nganjėherė ajo nuk i kalon kufijtė e tė neveritshmes. Pėr ēdo jurist tė kualifikuar ėshtė e mundur qė tė bėjė dallim nė mes kėtyre tė dy llojeve, veēanėrisht nėse ka dituri tė thellė dhe besim.
Kjo kategori e risisė sė ndyrė ėshtė e ndarė nė dy kategori:
a) Nė ēėshtjet tė cilat ēojnė nė devijim dhe humbje.
Ithtarėt e sekteve devijante janė gjashtė llojesh, dhe secili lloj mė tutje ndahet nė 12 sekte, kėshtu duke u bėrė 72 sekte pėr tė cilat Pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) na informoi se do tė jenė nė Zjarr. Ne, nė kėtė fazė, s’do t’i detajizojmė kėto por ai i cili mbahet me Sunetin dhe Xhematin dhe u shmanget fundamenteve dhe pėrfundimeve tė kėtyre risive do tė jetė prej Grupit tė Shpėtuar me lejen e Allahut.
b) Nė vepra, dhe kėto mė tutje ndahen nė dy kategori:
i. Lloji i cili njihet nga ēdokush, elita dhe masat e pėrgjithshme, qė ėshtė bidat, qoftė ai i ndaluar apo i urryer.
ii. Lloji pėr tė cilin shumica mendojnė se janė vepra tė adhurimit dhe mėnyra pėr afrimin ndaj Allahut dhe Sunetit.
Pra, prej llojit tė parė (i) ėshtė ajo nė ēka ka rėnė grupi i injorantėve – ata tė cilat e kanė lėnė pasimin e Imamėve tė Fesė dhe tė cilėt i pėrkasin Fakirit, realiteti i tė cilit ėshtė i varfėr nga besimi duke i miqėsuar femrat dhe duke u vetmuar me to.
Kjo ėshtė e ndaluar me pajtimin e Muslimanėve, dhe ai qė e konsideron kėtė tė lejuar ėshtė pabesimtar. Ai i cili e bėn kėtė, duke e konsideruar kėtė si tė parėndėsishme ėshtė mėkatar, i devijuar dhe devijues, qė e ka braktisur fenė dhe ėshtė ndarė nga Xhemati i Muslimanėve – Allahu e largoftė atė qė e bėn kėtė – se vėrtet shikimi nė gruan ėshtė haram pėr ēdo person tė pjekur, pėrveē nėse ka tė bėjė me lidhjet familjare - Haram sipas Librit, Sunetit dhe koncensusit tė Muslimanėve.
Ky s’ėshtė vendi qė tė detajizohen dėshmitė nė lidhje me kėtė, por qėllimi ėshtė qė tė sqarohet ajo qė e pėrbėn bidatin dhe ajo qė pėrbėn dėshminė, dhe kjo s’ėshtė e panjohur pėr Muslimanin.”
Pastaj ai tha (f.153),
“Sa i pėrket llojit tė dytė qė njerėzit mendojnė se ėshtė dėgjueshmėri ndaj Allahut dhe mėnyrė pėr t’iu afruar Atij ndonėse s’ėshtė kėshtu, apo tė lėnit e tij ėshtė mė e mirė se miratimi i tij, atėherė kjo ėshtė ajo ēka Ligjvėnėsi ka urdhėruar tė bėhet nė njė formė specifike, nė kohė specifike apo nė vend specifik. Shembull i kėsaj do tė ishte agjėrimi gjatė ditės sė tė bėrit qark rreth Kabės. Apo ajo qė i ėshtė urdhėruar ndonjė personi specifik, siē janė gjėrat specifike ndaj Pejgamberit (salallahu alejhi ue selam) ashtu qė injoranti gjen analogji pėr vete dhe nė kėtė mėnyrė i bėn ato derisa ėshtė i urdhėruar tė mos i bėjė ato, apo ai bėn analogji nė mes tė njė forme tė adhuruarit nė tjetrėn duke mos e marrur nė konsiderim kohėn dhe vendin.”
Pastaj Shejhu tha,
2. “Ēdo ēėshtje me tė cilėn kėrkohet afėrsia ndaj Allahut por i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selam) e ka ndaluar.”
Unė them: siē ėshtė tė agjėruarit e vazhdueshėm, apo veēimi i ditės sė Premte pėr agjėrim apo namaz tė natės dhe tė ngjashme me kėto. Kjo ėshtė sepse nė dhe prej vetes sė tyre kėto janė ēėshtje tė cilat e afrojnė njeriun te Allahu nga pikėpamja se baza e tyre ėshtė adhurim, por ato nuk e afrojnė njeriun ndaj Allahut pėr shkak tė bėrjes sė tyre nė mėnyrė tė ndaluar.
s- Sujuti nė ‘el-Amr bi el-Itiba’ (f.152) derisa e pėrmend bidatin, thotė,
“…..Dhe kjo paraqitet nė disa prej tyre pėr shkak tė dėshirave tė tyre qė tė ekzekutojnė njė masė tė madhe tė adhurimit dhe akte tė dėgjueshmėrisė, kėshtu qė dėshira e tyre i udhėheq qė ta bėjnė kėtė nė kohė dhe vende tė cilat Sheriati i ka ndaluar ta bėjnė.
Prej kėtyre janė ato tė cilat janė tė ndaluara dhe ato qė janė tė papėlqyera. Injoranca dhe zbukurimi i Shejtanit i hudh kėta njerėz nė dilemė me to duke thėnė: Kėto janė akte tė dėgjueshmėrisė. Ėshtė vėrtetuar se kėto janė bėrė nė kohėra tjera por ne do t’i bėjmė kėto vazhdimisht, sepse Allahu kurrė s’do tė na dėnojė neve pėr akte tė dėgjueshmėrisė pa marrė parasysh se kur i bėjmė ne ato!”
Pastaj Shejhu thotė,
3. “Ēdo ēėshtje pėr tė cilėn s’ėshtė e mundur qė tė legalizohet pėrveē me tekst dhe s’ka tekst pėr tė, atėherė kjo ėshtė bidat me pėrjashtim tė asaj qė ėshtė transmetuar nga njė Shoqėrues (Sahab) nga i cili ajo vepėr qe bėrė vazhdimisht pa bėrė vėrejtje askush.”
Unė them: Ebu Sulejman ed-Darani ka thėnė,
“Nuk varet prej atij qė pranon frymėzim (ilham) se diēka ėshtė e mirė prej veprave qė tė miratohet, derisa ta dėgjojė atė nga teksti. Pra, kur ai ta dėgjojė atė prej tekstit, ai duhet ta miratojė atė dhe lavdėrimi i qoftė Allahut qė bėn atė qė ėshtė nė zemėr tė jetė nė pajtim me tekstin.”
(‘el-Ba’ith’ f.108, tė Ebu Shames.)
Dhe s’ėshtė thėnė asgjė mė e bukur se thėnia e el-Imam Ibrahim en-Nekhi,
“Sikur Sahabėt tė kishin marrė mest mbi thonjė, atėherė unė s’do t’i kisha pastruar ata pėr shkak tė dobisė sė madhe tė pasimit tė tyre”
(‘el-Ibane’ nr. 254, tė Ibn Batas. Rrėfim i ngjashėm ėshtė transmetuar nga ed-Darimi nė ‘Sunenin’ e tij 1/72)
Ibn Ebi ed-Dunje transmeton nė ‘Kitab el-Ijal’ (nr.56) se ‘Atta ka thėnė,
“E pyeta A’ishen nė lidhje me akiken (kurbani (dashi) me rastin e lindjes sė fėmisė) duke thėnė, ‘ēfarė mendon pėr atė qė sakrifikon njė deve?’ Ajo u pėrgjigj, “Suneti ėshtė mė i mirė dhe mė i shkėlqyeshėm.”
Unė them: Ē’ėshtė ajo qė posedojnė ata qė ėshtė mė e mirė pėr t’u pasuar!!
Taki es-Subki qe pyetur nė ‘Fetaua’-nė e tij nė lidhje me ēėshtjen e shpikur qė praktikohej nga disa prej bashkėkohanikėve tė tij, nė ēka ai u pėrgjigj:
“I tėrė lavdėrimi i takon Allahut. Ky ėshtė bidat pa kurrfarė dyshimi dhe askush s’duhet tė dyshojė nė lidhje me kėtė. Mjafton tė thuhet se s’ka qenė e njohur nė kohėn e Pejagamberit (salallahu alejhi ue selam) e as nė kohėn e Sahabėve, dhe s’ėshtė e njohur prej ndonjėrit nga Dijetarėt e Selefit.”
Kėto janė fjalė tė arta qė e betonojnė atė qė parapriu - se Sheriati ėshtė i mjaftueshėm dhe i plotė, dhe atė se e drejta e ligjvėnies i takon Allahut. Nuk ėshtė e lejuar qė tė shkelen kufijtė e tij apo tė shpiken gjėra tė reja nė tė.
Prej shembujve tė kėsaj ėshtė ajo ēka el-Hakim thotė nė ‘Mustedrek’- un e tij (1/370) duke i shtuar njė koment hadithit qė ėshtė transmetuar nė lidhje me ndalesėn e tė shkruarit nė varre (baza e sė cilės ėshtė nė ‘Sahi Muslim’ nr.970),
“Ky hadith s’ėshtė pėr t’u vepruar sipas tij! Vėrtet, Imamėt e Muslimanėve prej lindjes nė perėndim kanė fjalė tė shkruara nė varret e tyre, duke qenė kjo vepėr tė cilėn halefi (ata qė pasuan) e ka marrė prej selefit!”
Edh-Dhehebi e pėrcolli kėtė thėnie duke e pėrmirėsuar atė dhe duke thėnė:
“Ajo ēka thoni nuk ka pasoja! Ne nuk e njohim asnjė sahab tė vetėm, i cili e ka bėrė kėtė. Mė saktė, kjo ėshtė diēka qė ėshtė prezantuar nga disa prej tabi’inėve dhe atyre qė erdhėn pas tyre pėr shkak se ndalesa nuk i ka mbėrri ata.”
Shqyrtimi i detajizuar nė lidhje me kėtė pason mė vonė.
Pastaj Shejhu tha,
4. “Ato gjėra tė cilat janė marrė si adhurim por nė tė vėrtetė janė prej shprehive tė pabesimtarėve.”
Unė them: es-Sujuti thotė nė ‘el-Amr bi el-Itiba’ f.141,
“Dhe prej bidatit dhe veprave tė kėqija ėshtė gjasimi nė pabesimtarėt dhe bashkimi me ta, si dhe pajtimi me Festat dhe festimet e mallkuara tė tyre, siē bėhet nga shumė Muslimanė injorantė…”
Shejhul el-Islam ibn Tejmije thotė nė ‘Iktida es-Sirat el-Mustekim’ (f.214),
“Gjeneraliteti i kėtyre veprave, tė cilat janė marrė nga Krishterėt dhe tė tjerėt, dhe tė cilat s’janė transmetuar (nė fenė tonė) - pastaj Shejtani i ka zbukuruar ato dhe i ka bėrė qė tė duken atraktive pėr ata qė e pohojnė Islamin dhe ai i ka bėrė zemrat e tyre qė t’i pranojnė kėto dhe tė kenė mendime tė mira pėr to. Pra, kėta (Muslimanė) u kanė shtuar disave dhe kanė marrė nga tė tjerėt. Ata i kanė vendosur disa pėrpara dhe i kanė vonuar tė tjerėt mu ashtu siē i ndėrronin disa aspekte tė Fesė sė Vėrtetė. Por pėr shkak tė kėtyre ditėve dhe atyre tė ngjashme me to, tė cilat kanė qenė specifikuar derisa Sheriati se ka bėrė njė gjė tė tillė, dhe ajo se tė bėrit e tyre tė veēanta nė Fe ėshtė e gabuar dhe pavlefshme duke qenė feja e pabesimtarėve bazė e tė qenit tė tyre tė veēanta, atėherė ky specifikim nė tė vėrtetė ėshtė gjasim i tyre.
Dhe s’ėshtė e mundur ajo qė disa injorantė mendojnė se duke i ndryshuar kėto aspekte, tė cilat i kanė derivuar nga pabesimtarėt, ata kanė arritur sukses nė kundėrshtimin e tyre, siē ndodh nė rastin e agjėrimit nė Ditėn e Hashures. Kjo ėshtė sepse baza pėr kėtė agjėrim qe bėrė ligj pėr ne dhe ata e bėnin kėtė, por forma e agjėrimit tonė ndryshon prej tė tyres. Sa i pėrket asaj qė s’ėshtė pjesė e Fesė sonė por ėshtė prej fesė sė tyre tė inovuar dhe tė abroguar, atėherė nuk na takon neve qė t’i gjasojmė kėsaj – as nė bazėn e saj as nė pėrshkrimin e saj.”
Unė them: Njė prej shembujve mė tė qartė tė asaj qė ėshtė shpikur nė tė kaluarėn nga shumė Muslimanė injorantė ėshtė festimi vjetor i Mevlidit (ditėlindjes) sė tė Dėrguarit (salallahu alejhi ue selam). Nė kėtė, ata u gjasojnė Ēifutėve dhe tė Krishterėve, tė cilėt i bėjnė festimet e kėtilla nė Festat dhe sezonat festive!!
Unė i kam refuzuar dyshimet qė kėta njerėz i kanė ngritur nė prezentimin tim tė librit, ‘el-Maurid fi Amel el-Mevlid’ nga Taxh el-Fakihani dhe i tėrė lavdėrimi i takon Allahut.
Pastaj Shejhu thotė:
5. “Ajo ēka disa prej dijetarėve, posaēėrisht tė vonėt, e kanė deklaruar tekstualisht si tė rekomanduar derisa s’ka dėshmi pėr kėtė.”
Unė them: Fatkeqėsisht, shembujt e kėsaj janė tė shumtė.
Prej tyre ėshtė ajo ēka en-Neueui, Allahu e mėshiroftė, citon nga Ebu el-Hasan el-Kezuejni nė ‘el-Adhkar’ (f.276) se ai ka thėnė,
“Ėshtė e rekomanduar pėr atė qė udhėton tė recitojė ‘li Ilafi Kurejsh’ sepse kjo da ta ruaj atė nga ēdo keqes”!
Dhe en-Neueui e pėrkrahu kėtė!!
Shejhu jonė, el-Allame el-Albani e pėcolli kėtė nė ‘Silsile ed-Da’ife’ (1/374) duke thėnė,
“Kjo ėshtė bėrja e diēkaje ligj nė Fe pėr tė cilėn nuk ka dėshmi ndaras nga pohimi i thjeshtė; pra, prej nga e merr ai kėtė se ajo do ta sigurojė atė nga ēdo e keqe?! Vėrtet, kėto lloje tė mendimeve pėr tė cilat asgjė nuk gjindet nė Libėr apo nė Sunet do tė ishin prej mėnyrave tė ndėrrimit tė Fesė pėrmes rrugėve tė cilat s’janė tė njohura, sikur Allahu mos tė kishte premtuar se do ta ruan atė.”
Es-Sekhaui tha nė ‘Ibtihaxh bi Adhkar el-Musafir ue el-Haxh’ (f.17),
“Unė nuk e kam gjetur ndonjė hadith qė ka tė bėjė me kėtė.”
Pastaj Shejhu thotė:
6. “Ēdo vepėr e adhurimit mėnyra e ekzekutimit tė sė cilės ka ardhur vetėm pėrmes hadithit tė dobėt apo tė shpikur.”
Unė them: Ai gjithashtu ka thėnė nė ‘Haxhaxh en-Nebi’ (f.102) derisa numėron aspektet dalluese tė bidatit,
“Nuk ėshtė e lejuar qė tė mbėshtetemi nė hadithin e dobėt apo t’ia atribuojmė atė Pejgamberit (salallahu alejhi ue selam), dhe sipas mendimit tonė s’ėshtė e lejuar qė tė veprojmė sipas hadithit tė tillė. Ky ėshtė mendimi i njė grupi dijetarėsh siē ėshtė Ibn Tejmije dhe tė tjerėt….
Sa i pėrket haditheve qė janė tė fabrikuara apo nuk kanė bazė, atėherė ky fakt nė lidhje me to s’ka qenė i njohur nga disa juristė, dhe prej kėtu ata i bazuan vendimet pėr to! Kėto janė prej thelbit tė bidatit dhe ēėshtjeve tė shpikura.”
Shembull i kėsaj ėshtė ‘Saleh er-Raga’ib’ i cili falet nė ditėn e parė tė muajit Rexheb. Es-Sujuti thotė nė ‘el-Amr bi el-Itiba’ (f.166),
“Dije, Allahu tė mėshiroftė, se lartėsimi i kėsaj dite dhe nate, siē ėshtė shpikur nė Islam pas shekullit 4, dhe hadithi nė lidhje me kėtė, ėshtė i fabrikuar sipas pajtimit tė dijetarėve. Pėrmbajtja e kėtij hadithi ka tė bėjė me dobinė e agjėrimit nė atė ditė dhe faljen e namazit gjatė natės, dhe ata e kanė quajtur kėtė ‘Salah er-Raga’ib’!
Sa i pėrket asaj nė ēka janė dijetarėt hulumtues, atėherė ajo ėshtė qė ta ndalojmė veēimin e kėsaj dite pėr agjėrim dhe tė ndalohet falja e namazit gjatė natės me kėtė namaz tė shpikur, dhe prej ēdo gjėje qė do tė pėrmbante lartėsimin e kėsaj dite, siē janė festat dhe shfaqja e zbukurimeve etj. me qėllim qė kjo ditė tė nivelizohet me ditėt tjera (normale)!
(Referoju: ‘Itikad es-Sirat el-Mustekim’ (f.283), ‘el-Fetaua el-Kubra’ (1/177), ‘el-Ba’ith’ (f.39), ‘Tabjin el-Axheb’ (f.47), ‘el-Madhkel’ (1/293), ‘Mesaxhile Ilmije’ tė Ibn Saleh dhe el-Izz bin Abd es-Selam. Referoju gjithashtu nė ‘el-Meudu’at’ (2/124) dhe ‘el-La’i el-Mesnu’ah’ (2/57).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Si ta dimė se ēka ėshtė dhe ēka s’ėshtė Bidat?
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
DREJTESIA-REALITETI :: Kategoria e pare! :: Shkruani ndonje ese!-
Kėrce tek: